Civilinė byla Nr.2S-2030-392/2012
(Teisminio proceso Nr.2-04-3-01505-2012-5 )
Procesinio sprendimo kategorija: 106.3.; 122.2.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. lapkričio 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl santuokos nutraukimo.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovė B. K. kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydama nutraukti tarp jos ir atsakovo D. K. 2006-01-07 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką; nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Lt ir kt.
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas, susipažinęs su ieškiniu, sprendė, kad ieškinys neatitinka Civilinio proceso kodekso keliamų reikalavimų (LR CPK 135 str.), todėl nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas konstatavo, kad ieškovė pateikdama teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo nenurodė santuokos nutraukimo pagrindų, taip pat ieškovė turi nurodyti, kuo pasireiškia atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo, jeigu ieškinys reiškiamas Civilinio kodekso 3.60 straipsnyje numatytu pagrindu (CPK 382 str. 6 p.). Be to, ieškovė reiškia reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių šį reikalavimą. Taip pat CPK 382 str. 4 p. numatyta, kad ieškinyje turi būti nurodomi duomenys apie bendrą sutuoktinių turtą, ieškovė nurodo, kad šalys bendorios jungtinės nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo turto, tačiau teismui nepateikia tai patvirtinančių dokumentų; prie ieškinio pridėtų rašytinių įrodymų ne visi nuorašai yra patvirtinti įstatyme nurodyta tvarka.
Ieškovė B. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir pripažinti, kad ieškinys paduotas be trūkumų. Teigia, kad ieškinio rezoliucinėje dalyje ieškinio teisiniu pagrindu nurodomas CK 3.61 str., t.y. santuokos nutraukimas dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl teismo reikalavimas suformuluoti ieškinio reikalavimus pagal CK 3.60 str. nuostatas yra neteisėtas ir nepagrįstas. CPK 382 str. 6 d. reikalauja ieškinyje nurodyti, kuo pasireiškia sutuoktinio kaltė tik tuo atveju, kai ieškinys reiškiamas CK 3.60 str. pagrindu. Pasak ieškovės, ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl 400 Lt dydžio periodinės kasmėnesinės išmokos iš atsakovo dukros išlaikymui didžiąja dalimi yra pagrįstas įstatymine prezumpcija. Ieškovės prašoma priteisti išmoka yra bazinio dydžio, kuri neapima jokių papildomų išlaidų, dėl to nėra jokio pagrindo šį reikalavimą kaip nors papildomai pagrįsti. Ieškovė teigia, kad abu tėvai turi teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams proporcingai turtinei padėčiai, todėl nurodyta suma, skirtina nepilnametės dukros išlaikymui yra pagrįsta. Be to, pagal esamą teisinį reguliavimą, sutuoktinių pareiškimas, kad nėra dalintino bendro turto, yra pakankamas pagrindas teismui priimti tokį pareiškimą be papildomų įrodymų, nes tai yra privatus sutuoktinių reikalas. Taip pat ieškovė nesutinka ir su tuo pirmos instancijos teismo teiginiu, kad ne visi nuorašai yra patvirtinti įstatyme nurodyta tvarka. Pasak ieškovės, visi ieškinio priedai yra susegti į vieną paketą ir visi kartu vienu tvirtinamuoju įrašu patvirtinti ieškovės atstovo advokato V. O., o toks dokumentų kopijų tvirtinimas neprieštarauja CPK 114 str. nuostatoms ir yra leistas Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2006 m. sausio 19 d. sprendimu. Remiantis išdėstytais motyvais, apeliantė prašo skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį panaikinti.
Atskirasis skundas tenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismui yra pateiktas ieškovės B. K. ieškinys atsakovui D. K. dėl santuokos nutraukimo. Susipažinęs su ieškiniu ir jo priedais, pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškinys neatitinka Civilinio proceso kodekso keliamų reikalavimų (LR CPK 135 str.), todėl 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovė B. K. su tokia teismo nutartimi nesutinka ir atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir pripažinti, kad ieškinys paduotas be trūkumų.
Atitinkamas procesiniame dokumente šalies išdėstytas reikalavimas ieškiniu tampa tik tada, kai kreipiamasi į teismą su nustatyta tvarka surašytu ieškiniu, kuris turi atitikti LR CPK 111 str., 113-114 str. ir 135 str. numatytus reikalavimus, o bylose dėl santuokos nutraukimo taip pat CPK 382 str. numatytus reikalavimus, kurie yra imperatyvūs (privalomi) kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui. Šių reikalavimų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių, o tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą.
Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitina jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, kurie sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatyme įtvirtinti formalūs procesiniai reikalavimai ieškiniui taip pat nepaneigia teisėjo pareigos kiekvienu konkrečiu atveju juos taikyti ir aiškinti tik taip, kad būtų užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo ir efektyvaus teismo proceso.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentais. Pirmiausia, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė ieškinyje nenurodė santuokos nutraukimo pagrindų. Pažymėtina, kad ieškinio rezoliucinėje dalyje ieškinio teisiniu pagrindu nurodomas CK 3.61 str., t.y. santuokos nutraukimas dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl teismo reikalavimas suformuluoti ieškinio reikalavimus pagal CK 3.60 str. nuostatas yra nepagrįstas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti įrodymus, pagrindžiančius prašomos sumos nepilnamečio vaiko išlaikymui pagrįstumą, yra perteklinis, kadangi visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Ieškovės prašoma priteisti išmoka atitinka teismų praktikoje taikomą orientacinį priteistino išlaikymo dydį, neapima jokių papildomų išlaidų, todėl nėra jokio pagrindo šį reikalavimą papildomai pagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismas taipogi konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo turto, taip pat yra perteklinis, nes CPK 382 str. 4 p. numato, kad duomenys apie bendrąjį turtą ir reikalavimas jį padalinti pateikiami tuo atveju, kai toks turtas yra. Taigi, jei sutuoktiniai bendros jungtinės nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo turto, tai nereiškiamas nei reikalavimas dėl jo padalinimo, nei teikiami duomenys apie tokį turtą.
Nėra pagrindo sutikti ir su pirmos instancijos teismo reikalavimu patvirtinti įstatyme nurodyta tvarka prie ieškinio pridėtų rašytinių įrodymų nuorašus, nes, pasak teismo, ne visi pridėtų įrodymų nuorašai yra tinkamai patvirtinti. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog visi ieškinio priedai yra susegti į vieną paketą ir visi kartu vienu tvirtinamuoju įrašu patvirtinti ieškovės atstovo (atstovavimo sutartis b.l. 5). Kaip ir nurodo apeliantė, toks dokumentų nuorašų tvirtinimas neprieštarauja CPK 114 str. bei yra leidžiamas Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2006 m. sausio 19 d. sprendimu. Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje nustatyta, kad advokatas, vykdydamas savo veiklą, turi teisę tvirtinti bylai nagrinėti teisme reikalingų rašytinių įrodymų nuorašus.
Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą ir taikydamas ieškinio trūkumų institutą, netinkamai taikė procesines teisės normas ir viršijo CPK 135, 382 straipsnių nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str. teismas
nutarė:
Atsakovės B. K. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.
Teisėjas Virginijus Kairevičius