VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 5 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja V. Š.,

sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, D. P.,

dalyvaujant prokurorui A. M.,

kaltinamajam S. T. – V., jo gynėjui advokatui V. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. T. – V. (S. T.–V.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), teistas 2018 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 7 dalį 50 MGL dydžio bauda, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 2 metams uždrausta teisė vairuoti transporto priemones, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalį, taikytas automobilio vertės (7430 eurų) konfiskavimas, baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 14 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, 243 straipsnyje.

Teismas

n u s t a t ė:

S. T.

S. T.

Kaltinamasis S. T. – V. paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltę pripažino, tačiau nesutiko, kad iš jo būtų konfiskuota automobilio M. C. 1560 Eur dydžio vertė. Parodė, kad iš vakaro su draugais vartojo alkoholinius gėrimus. Penktadienį buvo nusprendęs niekur nevažiuoti ir dirbti iš namų; jam paskambino vadovas ir pranešė, kad į objektą reikia pristatyti klijų, kadangi darbuotojai neturi darbo. Bijodamas prarasti darbą, sėdo į įmonės automobilį, važiuodamas buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Jam buvo nustatytas 1.66 promilės girtumas, po paklaidos – 1.58 promilės. Tą dieną nesijautė neblaivus. Jam buvo žinoma, jog yra baustas už vairavimą išgėrus, neturi teisės vairuoti ir negali vairuoti automobilio. Po šio įvykio visiškai atsisakė alkoholio. Šiuo metu jo gaunamos pajamos – 700 eurų. Jo manymu, teismas turėtų konfiskuoti realią automobilio vertę – 100 eurų. Nesupranta, kodėl yra nustatyta tokia didelė automobilio vertė.

Teismo

Policijos

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, jog 2018 m. spalio 19 d., 11.22 val., V. V. pranešė, jog U. medžio centro vidinėje teritorijoje susidūrė automobiliai VW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mitsubishi, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Mano, kad automobilio Mitsubishi vairuotojas yra neblaivus. (7 b. l.)

Į bylą pateiktoje 2018 m. spalio 19 d. eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, transporto priemonių išsidėstymas po eismo įvykio, taip pat automobiliams VW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mitsubishi, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu padaryti apgadinimai. (8-9 b. l.)

Alkotesteriu "Drager Alcotest 7510" (patikros sertifikatas Nr. 0843562) S. T. – V. 2018 m. spalio 19 d., 11.31 val., nustatytas 1.66 promilių girtumas. (10-11 b. l.)

Valstybinės

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Mitsubishi, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB (duomenys neskelbtini). (14 b. l.)

Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad 2018 m. lapkričio 19 d., buvo apžiūrėtas automobilis M. C., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos automobilio fotonuotraukos. (29-32 b. l.)

VšĮ (duomenys neskelbtini) duomenimis, vidutinė automobilio M. C. 1900 DI-D Comfort, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kaina Lietuvoje 2018 m. spalio mėn. buvo 1560 Eur su PVM. (15 b. l.)

2018 m. lapkričio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole pateikta vaizdo įrašo apžiūra, įraše užfiksuotas automobilių stovėjimo aikštelėje prie pastato su iškaba (duomenys neskelbtini), 11.15 val., įvykęs eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės VW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mitsubishi, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (33-34 b. l.)

V. V. tyrimo metu pateiktame paaiškinime nurodė, jog 2018 m. spalio 19 d., apie 11.00 val., jis vairavo sidabrinės spalvos automobilį VW Multivan, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį įmonei (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini) aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), sukant į dešinę, į jo automobilį trenkėsi atbuline eiga vairuojamas automobilis Mitsubishi, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Bendraujant su automobiliu vairuotoju, kilo įtarimas, kad šis gali būti neblaivus, iškvietė policijos pareigūnus, kurie vairuotojui nustatė 1.66 prom. girtumą. (39 b. l.)

UAB (duomenys neskelbtini) pateiktoje lengvojo automobilio M. C., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) nusidėvėjimo pažymoje nurodyta, kad automobilio M. C. 2017 m. likutinė vertė – 242,88 Eur; 2018 m. – 100 Eur. (58 b. l.)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-28181-2018 S. T. – V. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, jam skirta 10 Eur nuobauda. (75 b. l.) 

Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad S. T. – V. 2018 m. birželio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas jam skirta galutinė – 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. S. T. – V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2 metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 14 d. (70-71 b. l.) 

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad S. T. – V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1.5 promilės alkoholio. Ši nusikalstama veika padaroma tyčia. Teismo posėdyje kaltinamasis neneigė, jog būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, paaiškino, jog iš vakaro vartojo alkoholį, kitą dieną važiuoti niekur nesiruošė, tačiau sulaukė vadovo skambučio, kad darbuotojams trūksta darbo priemonių, bijodamas prarasti darbą, automobiliu gabeno klijus, policijos pareigūnai jam nustatė 1.66 promilės girtumą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018 m. spalio 22 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 10462/2018(01) konstatuota, jog S. T. – V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1.58 prom. etilo alkoholio. Tai, jog S. T. – V. 2018 m. spalio 19 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, patvirtina ir Alkotesterio Drager Alcotest 7510 (patikros sertifikatas Nr. 0843562) rodmenų kvitas, kuriame užfiksuota, jog asmeniui 2018 m. spalio 19 d., 11.31 val., nustatytas 1.66 promilių girtumas. Ginčo dėl to, kad kaltinamasis vairavo neblaivus, byloje nėra. S. T. – V. veiksmai tinkamai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę, būdamas vidutinio girtumo būsenos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje

S. T.

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Vadovaujantis BK 74 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pagal BK 243 straipsnį gali paskirti bausmę.

Lietuvos Respublikos K. T. yra konstatavęs, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę, todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Respublikos K. T. 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Taigi ir tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Vienas iš kriterijų, apibūdinančių BK 243 straipsnyje numatytos veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012). Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vengimu reikėtų pripažinti tik tuos atvejus, kai asmuo nevykdo arba netinkamai vykdo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę tik po bausmę vykdančios institucijos įspėjimo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad S. T. – V. esant įsiteisėjusiam teismo baudžiamajam įsakymui, kuriuo jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, būtų ne vieną kartą pažeidęs šią baudžiamojo poveikio priemonę ir piktybiškai jos nepaisęs. Vien tai, jog buvo užfiksuotas vienkartinis tokio pobūdžio S. T. – V. padarytas pažeidimas, nesant tokių pažeidimų sistemingumui, negalima asmens veiksmus vertinti baudžiamosios teisės prasme. Be to, kaip nurodė pats kaltinamasis, jis sėsdamas už automobilio vairo nesijautė neblaivus. Esant vadovo nurodymui, bijodamas prarasti darbą, įvertinęs tai, kad alkoholį vartojo naktį, buvo pamiegojęs 6-7 valandas, važiavo automobiliu į objektą, vežė darbininkams trūkstamas medžiagas. Nors visos šios aplinkybės objektyviai ir nepateisina S. T. – V. padaryto baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimo, tačiau tai parodo, kad asmens elgesys nebuvo piktavališkas.

Pagal byloje nustatytų aplinkybių visumą konstatuotina, jog S. T. – V. veiksmai, dėl kurių jis buvo kaltinamas dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, nelaikytini tiek pavojingais, kad būtų pagrindo jam taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, todėl S. T. – V. išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

D. S. T. – V. skirtinos bausmės

K. S. T. – V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus ir dėl tokio savo elgesio gailisi.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. K. S. T. – V. 2018 m. birželio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, baustas administracine tvarka. Pažymėtina, jog iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad alkoholio vartojimas tam tikrais atvejais, kaip ir šioje byloje, lemia S. T. – V. neteisėtą veikimą, kuriuo keliamas pavojus kelių eismo ir jo dalyvių saugumui. Visgi S. T. – V. yra teigiamai charakterizuojamas ir vertinamas UAB (duomenys neskelbtini), kurioje dirba, įmonės vadovo, turi kelias specialybes, dirba dviejuose darbuose. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą. BK 47 straipsnio nuostatos numato, kad už nesunkų nusikaltimą teismas gali skirti baudą nuo 50 iki 2000 MGL dydžio. Teismas, nustatydamas baudos bausmės dydį, vadovaujasi BK 61 straipsnio nuostatomis ir sprendžia, kad kaltinamajam S. T. – V. skirtinas baudos bausmės dydis, mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas baudos bausmės vidurkis, kadangi nebuvo nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismo vertinimu, 120 MGL dydžio bauda yra pakankama ir proporcinga bausmė kaltinamajam, pakartotinai, per sąlyginai trumpą laiką (per nepilnus vienerius kalendorinius metus), padariusiam analogišką nusikalstamą veiką, galinti pasiekti BK 41 straipsnio numatytus bausmės tikslus. Teismo vertinimu, tikslinga nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, nei Bausmių vykdymo kodekse numatytas 2 mėnesių terminas, kas leistų kaltinamajam proporcingai paskirstyti pajamas, kad jų užtektų ir baudai išmokėti, ir būtiniems asmeniniams poreikiams tenkinti, nustatytinas 6 (šešių) mėnesių baudos sumokėjimo terminas.

Dėl turto konfiskavimo, kardomųjų priemonių, baudžiamojo poveikio priemonės

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas, automobilis, kurį kaltinamasis vairavo, atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, bylos duomenimis, priklauso UAB (duomenys neskelbtini), todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Kreiptinas dėmesys, jog turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. K. S. T. – V. nesutiko, jog iš jo būtų išieškoma transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma. Kaltinamojo teigimu, VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikta automobilio vertė nėra reali, per didelė, kadangi automobilis yra senas, nusidėvėjęs. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktą lengvojo automobilio M. C., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) nusidėvėjimo pažymą, automobilio M. C. likutinė vertė – 100 Eur, kuri, S. T.-V. bei jo gynėjo teigimu, ir turi būti išieškota.

Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo teisiniu reguliavimu, akcentuotina, kad buhalterinės apskaitos vedimo klausimus reglamentuojančiuose norminiuose dokumentuose bei jų pildymą aiškinančiuose šaltiniuose likutinė turto vertė yra suprantama kaip suma, gauta iš nematerialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus amortizacijos sumą, sukauptą per visą jo naudingumo laiką, pridėjus visus šio turto vertės padidėjimus ir atėmus visus jos sumažėjimus. Ši vertė yra reikšminga įmonės apskaitos kontekste ir dažnai yra įvardinama kaip buhalterinė vertė. Buhalterinė vertė – tai vertė, kuria turtas yra apskaitytas įmonės balanse. Kiekvienas įmonės turtas turi būti įtrauktas į finansinę įmonės apskaitą ir turėti buhalterinę vertę (jei nėra iš karto nurašomas į sąnaudas), kuri gali būti lygi nuliui, jei pagal apskaitos metodus turtas visiškai nusidėvėjęs. Buhalterinė vertė parodo, kokia to turto vertė esamu momentu pagal įmonės finansinę apskaitą, o rinkos vertė yra suprantama kaip vertė, kuri parodo kainą, už kurią būtų realu turtą įsigyti tam tikru momentu. Akivaizdu, kad buhalterinė ir vidutinė rinkos vertė nėra tapačios sąvokos ir faktas, kad įmonė, kuriai priklauso transporto priemonė, savo buhalterinėje apskaitoje ją yra įsivertinusi ženkliai mažiau nei vidutinė rinkos vertė, savaime nereiškia, kad būtent ši suma yra ta suma, už kurią konkreti transporto priemonė būtų įgyjama. Teismas neturi jokio pagrindo nesivadovauti į bylą pateikta VšĮ (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta automobilio M. C. vidutine rinkos verte Lietuvoje, kurią teismo posėdyje patvirtino ir specialistu apklaustas įmonės vadovas A. S., papildomai paaiškinęs, jog automobilio vidutinė rinkos vertė fiksuojama kiekvieno mėnesio pirmąją dieną ir posėdžio metu savo vadovaujamos įmonės sistemoje patikrinęs automobilio M. C. 2019 m. vasario mėnesį fiksuotą vidutinę rinkos vertę įvardijęs 1530 eurų sumą. VšĮ (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio mėn. ir 2019 m. vasario mėn. automobilio M. C. vidutinė rinkos vertė skiriasi 30 eurų, per penkis mėnesius ji sumažėjo, teismo vertinimu, iš kaltinamojo S. T. – V. išieškotina automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 1530 Eur. Vidutinės rinkos vertės dalį sudaranti pridėtinės vertės mokesčio suma, pagal pridėtinės vertės mokesčio esmę, yra fiziniam asmeniui privalomai taikoma suma, kurios atskaita apskritai naudotis gali tik tam tikrus Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme numatytus kriterijus atitinkantys šio mokesčio mokėtojai juridiniai asmenys, todėl nustatant iš kaltinamojo išieškotiną vidutinę rinkos vertę turi būti taikoma vertė su įskaičiuota pridėtinės vertės mokesčio dalimi, šiuo konkrečiu atveju – 1530 Eur.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas nuo vienerių iki trejų metų gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme.

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. T. – V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė vairuodamas transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1.5 promilės alkoholio. Kaltinamajam specialioji teisė vairuoti transporto priemones atimta 2018 m. birželio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu 2 metams. Teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016) laikomasi pozicijos, jog vairavimo laikinai netekus teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti grąžinama pažeidėjui tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Nagrinėjamojoje byloje atsižvelgiant į tai, kad S. T. – V. prieš padarydamas nusikalstamą buvo teistas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise ir nustatytinas maksimalus baudžiamajame įstatyme numatytas trejų metu draudimo naudotis teise vairuoti terminas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina. (46 b. l.)

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 305, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Išteisinti S. T. – V. (S. T. – V.), a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

S. T. – V. (S. T. – V.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 120 MGL, kas atitinka 6000 Eur (šešis tūkstančius eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš S. T. – V. konfiskuotino automobilio M. C. 1900 DI-D Comfort, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę Lietuvoje atitinkančią sumą – 1530 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt eurų).

I. S. T. – V., kad bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius,1 aukštas).

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                     V. Š.