Byla Nr. e1-724-1083/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55492-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.11.; 1.1.8.12.; 1.2.5.4.1.; 2.1.8.; 2.12.1.3; 2.12.1.4.

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Ulienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) darbininku, nevedęs, baustas:

1) Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį areštu 10 parų; 

teistas:

1)       Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių;

2)       Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje 

nustatė:

1.       L. B. 2019 m. gruodžio 25 d. apie 10.30 val., netikėtai pro nerakintas duris įėjęs į svetimą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, klausinėjo gyvenamajame name vienos buvusios nepilnametės G. R. apie jos šeimos narius ir be jokios aiškios dingsties, tyčia užsimojo žirklėmis bei laikydamas jas nukentėjusiajai galvos dešinėje pusėje ir klausdamas, ar ši norinti, kad jis durtų, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą nukentėjusiajai G. R., turėjusiai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, nes nukentėjusiajai bandant pranešti apie jai kilusią grėsmę, jis ištraukė iš nukentėjusios rankų telefoną ir neišleido iš kambario ketinusios išeiti nukentėjusiosios, kuri prieš ją atliekamų veiksmų išvengė tik iššokusi pro langą.

2.       Kaltinamasis L. B. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 25 d. atėjo pas nukentėjusiąją G. R.. Sužinojusi apie tai, kad grįžta mama, kuri nukentėjusiajai neleidžia bendrauti su juo, nukentėjusioji paprašė jo išeiti, o jis nesutiko išeiti. Kilus konfliktui jis paėmė žirkles ir norėjo nukentėjusiąją G. R. pagąsdinti, bet pamačiusi žirkles jo rankose nukentėjusioji pabėgo iššokdama per langą. Pripažįsta, kad galėjo nukentėjusiąją G. R. išgąsdinti ir dėl to labai gailisi. Jis atsiprašė nukentėjusiosios G. R. ir jos mamos, nukentėjusioji jam atleido ir jie susitaikė (146–147, 152 b. l.).

3.       Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1.                      nukentėjusiosios G. R. parodymais apie tai, kad 2019 m. gruodžio mėnesį, pirmą Kalėdų dieną, apie 10 val., jai vienai būnant namuose, pro nerakintas namo duris įėjo kaltinamasis L. B., kuris buvo neblaivus. Jis klausinėjo apie tai, kur jos mama, o jai atsisakius atsakyti, kaltinamasis liepė jai „nesišakoti“. Ji liepė kaltinamajam atstoti, o pastarasis buvo susinervinęs, dairėsi lyg ko ieškodamas ir tai ją išsigąsdino. Jai atsistojus, kaltinamasis L. B. paėmė ant komodos buvusias dideles žirkles plačiomis rankenomis ir užsimojo žirklėmis prieš ją klausdamas, ar ji norinti, kad jis į ją durtų. Ji suprato, jog kaltinamasis L. B. jai ketino „įbesti“. Tuo metu ji žiūrėjo į savo telefoną, kurį laikė rankoje, nes norėjo parašyti žinutę mamai. Būdamas užsimojęs žirklėmis kaltinamasis išplėšė jai iš rankos telefoną ir įsidėjo į savo kelnių kišenę. Ji norėjo išbėgti pro duris, tačiau kaltinamasis jos nepraleido. Išsigandusi ir žviegdama ji nubėgo į virtuvę, atidarė langą ir iššoko į lauką. Tada žviegdama nubėgo pas kaimyną J. B.. Matė, kad kaltinamasis L. B. vejasi ją. Tačiau kaimynas atidarė duris ir kaltinamasis apsisuko, grįžo prie jos namo lango, o pro jį patekęs į jos namus, greitai iš jos namo išėjo pro duris. Apie įvykį ji papasakojo kaimynui ir pasakė jam iškviesti policiją. Ji nesuprato, kodėl kaltinamasis L. B. taip pasielgė, toks kaltinamojo elgesys ją išgąsdino (58–59, 62, 72–75 b. l.);

3.2.                      liudytojos R. M.-G. parodymais apie tai, kad 2019 m. gruodžio 25 d. apie 12.30 val. jai svečiuojantis pas dukrą (duomenys neskelbtini), į jos telefoną paskambino duktė G. R., gyvenanti kartu (duomenys neskelbtini), ir pranešė, kad jai vienai būnant namuose nesibeldęs atėjo neblaivus kaltinamasis L. B., su kuriuo ji draudė dukrai bendrauti, kadangi L. B. neblaivus būdavo agresyvus. Dukros pasakojimu,  jai paklausus, ko šis atėjo, kaltinamasis L. B. paklausė „tu nori, kad aš tave papjaučiau?“ ir vaikščiodamas po kambarį  nuo spintelės paėmė  žirkles bei  pasakė dukrai, kad ją padurs. Dukros pasakojimu, jie susistumdė ir nubėgusi į virtuvę dukra iššoko per langą. Kaltinamasis L. B. vijosi dukrą, bet pamatęs, kad ji nubėgo pas kaimynus, per langą  įlipo į jų namo vidų ir iš namo išėjo per duris (9–14, 80–83 b. l.);

3.3.                      liudytojo J. B. parodymais apie tai, kad 2019 m. gruodžio 25 d. apie pietus, tikslesnio laiko nepamena, būdamas namuose išgirdo mergaitės verksmą. Atidaręs duris pamatė verkiančią kaimynės R. M.-G. dukrą. Ji paprašė iškviesti policiją, nes pažįstamas jaunuolis atėmė jos telefoną ir norėjo „nudurti“ ją  žirklėmis. Mergaitė pasakojo, kad ji iššoko pro langą ir atbėgo iki jo namų, kad minėtas jaunuolis ją vijosi. Jis pasikvietė mergaitę į vidų, davė šlepetes ir iškvietė policiją. Išėjęs į lauką laukti policijos matė atvirtą kaimynės namo virtuvės langą, kurį uždarė (92–93 b. l.);

3.4.                      liudytojos L. B. parodymais apie tai, kad jos brolis L. B.2019 m. gruodžio 25 d. apie 9–10 val., būdamas girtas, atvažiavo pas ją. Ji liepė išeiti L. B., todėl šis išėjo. Maždaug po 10 minučių jis sugrįžo susinervinęs, pasiėmė savo maišelį ir nieko nepaaiškinęs vėl išėjo. Maždaug po pusvalandžio ji pamatė, kad pas kaimynę G. R. atvyko policijos automobilis. Jiems išvykus, ji nuėjo pas G. R., kuri namuose buvo viena, ji buvo apsiverkusi. G. R. jai papasakojo, kad pas ją atėjęs L. B. atėmė jos telefoną, paėmęs žirkles sakė, kad ją „padurs“ ar „nužudys“, todėl ji pro langą pabėgo pas kaimynus. Kambaryje ant komodos ji matė žirkles (86–87 b. l.);

3.5.                      įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų nerasta, niekas nepaimta (21–30 b. l.);

3.6.                      savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolais, iš kurių matyti, jog R. M.-G. pateikė žirkles, kurios buvo apžiūrėtos (32–35, 36, 39 b. l.).

4.       Pirmiau išdėstytų įrodymų visetas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamasis L. B. kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje ir nurodytomis aplinkybėmis grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą nukentėjusiajai G. R., turėjusiai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo L. B. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausų metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

5.       BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokurorė pagrįstai galėjo kaltinamajam L. B. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, buvo surašytas protokolas (158–159 b. l.), kuriame nurodyta, jog jam žinoma apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, išaiškinta šio proceso tvarka ir pasekmės ir jis sutinka su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

6.       Kaltinamojo L. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

7.       Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (recidyvistas, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs bausmės už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą; dirba; psichiatro ir priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas (96–106, 109–130, 138 b. l.)), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybės. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, kurio trukmė yra mažesnė už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą tokios bausmės trukmės vidurkį. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė mažinama vienu trečdaliu.

8.       Ši bausmė su ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme subendrinama dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos didesnės bausmės pridedant šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalį (BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytais pagrindais).

9.       Kaltinamajam L. B. 2020 m. kovo 4 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (155–156 b. l.), kuri paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinama.

10.       Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktas – žirklės, saugomos Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)) (41, 43 b. l.), grąžinamos jų savininkei R. M.-G.

11.       Byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, taip pat nėra proceso išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės apribojimo 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, įpareigoti L. B. per visą laisvės apribojimo laikotarpį: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai reikia vykti į darbą arba mokytis; 2) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šią bausmę subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridedant dalį šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir L. B. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 1 (vienam) mėnesiui, įpareigojant L. B.: 1) per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai reikia vykti į darbą arba mokytis; 2) per visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų; 3) per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 4) per 3 (tris) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam V. A. 616,89 Eur (šešis šimtus šešiolika eurų 89 ct) turtinės žalos. 

L. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktą – žirkles, grąžinti jų savininkei R. M.-

Nesutikdamas su paskirta bausme L. B. per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jam, o jeigu jis išvykęs – nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmę. L. B. per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                Marius Jankauskas