Civilinė byla Nr. e2-559-1097/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35637-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.1; 2.6.39.2.5.5; 3.2.4.4; 3.2.4.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 2 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,
sekretoriaujant Deimenai Krasauskaitei,
dalyvaujant ieškovui R. K. ir jo atstovui advokatui Vytautui Budnikui,
atsakovo „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančio per „Swedbank P&C Insurance“ AS filialą, atstovui T. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančiam per „Swedbank P&C Insurance“ AS filialą, dėl eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovas R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančiam per „Swedbank P&C Insurance“ AS filialą, dėl eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos priteisimo, prašydamas pripažinti 2020 m. balandžio 9 d. įvykusį eismo įvykį, kuriame apgadintas automobilis Mercedes Benz E300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudžiamuoju įvykiu ir priteisti iš atsakovo 9 257,22 Eur draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu sudarytos 2020 m. vasario 5 d. transporto priemonės savanoriškojo draudimo sutarties pagrindu buvo apdraudęs automobilį Mercedes Benz E300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savanoriškuoju Kasko draudimu. 2020 m. balandžio 9 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovui nuosavybės teise priklausantis ir atsakovo apdraustas automobilis buvo apgadintas. Ieškovas pranešė atsakovui apie įvykį, atsakovas 2020 m. balandžio 10 d. užregistravo pranešimą apie patirtą žalą, tačiau iki šiol neišmoka draudimo išmokos. Ieškovas 2020 m. spalio 5 d. pateikė pretenziją atsakovui dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau atsakovas į pretenziją neatsakė. 2020 m. gegužės 12 d. Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 20-505-01 nustatyta, kad automobilio atkūrimo (remonto) kaina yra 9 257,22 Eur (be PVM). Atsižvelgdamas į šią automobilio vertinimo ataskaitą, ieškovas ieškiniu prašė priteisti 9 257,22 Eur draudimo išmoką, t. y. sumą, lygią automobilio atkūrimo (remonto) kaštams.
3. Atsakovas ,,Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiantis per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Procesiniuose dokumentuose atsakovas nurodė, kad jam nebuvo pateikti visi dokumentai, reikalingi nustatyti ginčo įvykio aplinkybes bei šio įvykio metu padarytą žalą. Atliekant įvykio tyrimą, tapo žinoma, jog automobilis 2019 m. gruodžio 9 d. buvo patekęs į eismo įvykį, po kurio jam buvo uždrausta dalyvauti viešame eisme. Šio eismo įvykio metu automobiliui padarytą žalą atlygino AB „Lietuvos draudimas“. Vėliau, atlikus automobilio remontą ir ekspertizę, automobiliui atlikta techninė apžiūra ir leista grįžti dalyvauti viešajame eisme. Atsakovas nurodė, kad ieškovas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie automobiliui po pirmojo įvykio atliktus remonto darbus. Po 2019 m. gruodžio 9 d. eismo įvykio automobilio pasyviosios saugos sistema nebuvo tinkamai suremontuota ir negalėjo funkcionuoti, todėl automobilis nebuvo saugus naudoti ir neturėjo būti grąžintas į viešąjį eismą. Automobilio nuotraukos iki ir po ginčo įvykio patvirtina, kad po pirmo eismo įvykio nebuvo suremontuoti visi defektai, palikti tie patys kėbulo elementai, jie nebuvo dažyti. Taigi, iš AB ,,Lietuvos draudimas“ gavęs 12 410 Eur draudimo išmoką automobilio remontui, ieškovas neatliko tinkamo remonto – nebuvo pakeisti apgadinti kėbulo elementai bei nebuvo atkurta automobilio pasyviosios saugos sistema. Tai svarbu vertinant ieškovo sąžiningumą ir nustatant padarytos žalos dydį. Atsakovo teigimu, ieškovas grubiai pažeidė draudimo sutarties nuostatas, t. y. naudojosi automobiliu, kuriuo dėl jo techninės būklės nebuvo galima saugiai naudotis, be to, žalos bylos administravimo metu atsakovui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie žalos dydį bei nepateikė visos reikšmingos informacijos, susijusios su žalos dydžiu. Šie draudimo sutarties pažeidimai suteikia atsakovui teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, todėl pareikštas reikalavimas turi būti atmestas.
4. Atsakovas nurodė, kad ieškovo prašoma priteisti draudimo išmoka nepagrįsto dydžio. Prašomos priteisti draudimo išmokos dydis apskaičiuotas nesilaikant draudimo taisyklių, pagal kurias tokiu atveju, kai transporto priemonės remonto kaina viršija 50-70 proc. transporto priemonės draudimo sumos, atsakovas turi teisę pripažinti žalą transporto priemonei visišku praradimu. Dėl to šiuo atveju būtų laikoma, kad automobilis yra visiškai prarastas, ir draudimo išmokos dydis būtų skaičiuojamas į tai atsižvelgiant. Be to, iš ieškovo pateiktos automobilio turto vertinimo ataskaitos Nr. 20-505-01 matyti, kad turto vertintojas automobilio būklę nustatė atsižvelgdamas tik į dalį apgadinimų, kuriuos automobilis turėjo prieš ginčo įvykį. Žalos bylos administravimo metu atsakovo surinkta informacija leidžia pagrįstai teigti, jog po 2019 m. gruodžio 9 d. eismo įvykio ne visi automobilio apgadinimai buvo pašalinti, vertinant automobilį į tai neatsižvelgta, todėl turto vertinimo ataskaitoje nustatyta neteisinga automobilio rinkos vertė. Taip pat, atsakovo teigimu, ieškovas neteisingai nustatė automobilio liekanų vertę, nes, paskelbus automobilio liekanų aukcioną, už jas buvo pasiūlyta 7 832 Eur. Rinkos duomenimis, t. y. viešai skelbiamame aukcione pateiktu pasiūlymu, pagrįsta automobilio liekanų kaina ir turi būti laikoma šių liekanų rinkos verte. Atitinkamai skaičiuojant mokėtinos draudimo išmokos dydį iš teisingai nustatytos automobilio rinkos vertės ginčo įvykio dieną turėtų būti atimama ieškovo pasiliktų liekanų vertė. Atsakovas taip pat teigė, kad draudimo sutartis ieškovo prašymu buvo nutraukta nuo 2020 m. gegužės 15 d., o ieškovas iki tol buvo sumokėjęs tik vieną draudimo įmokos dalį – 185,34 Eur dydžio draudimo įmokos dalis sumokėta nebuvo. Pagal taikytinas draudimo taisykles, jei draudėjas yra sumokėjęs ne visą draudimo įmoką už draudimo laikotarpį, visiško praradimo atveju atsakovas turi teisę iš draudimo išmokos išskaičiuoti nesumokėtas draudimo įmokas. Taigi, šiuo atveju iš ieškovui mokėtinos draudimo išmokos, jei būtų nustatyta esant pagrindą tokią išmoką mokėti, turėtų būti išskaičiuota ieškovo nesumokėtų draudimo įmokų suma (185,34 Eur) ir besąlyginės išskaitos suma (200 Eur).
5. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas prašė ieškinį tenkinti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Teigė, kad ginčo įvykis turėtų būti pripažintas draudžiamuoju ir ieškovui išmokėta draudimo išmoka. Prašoma priteisti suma siejama su automobilio remonto kaštais ir grindžiama automobilio vertinimo ataskaita. Nėra pateikta duomenų, kad ginčo įvykis būtų įvykęs kitomis aplinkybėmis, o ieškovas tyčia jokios informacijos nuo atsakovo nenuslėpė – pateikė visą jam žinomą informaciją apie įvykį bei automobilio remontą. Ieškovas nėra specialistas ir automobiliui po pirmo eismo įvykio atliktą remontą vertino kaip tinkamą: remonto įmonės prašė pilnai sutvarkyti automobilį, tai ir buvo padaryta. Automobiliui buvo leista dalyvauti eisme, jis praėjo techninę apžiūrą. Ieškovui nekilo abejonių dėl automobilio remonto tinkamumo, o pasilikusių defektų kėbule jis nepastebėjo, už remontą sumokėjo visą kainą. Atsakovo nurodyti nesutapimai yra gyvenimiški dalykai, kurių ieškovas, nebūdamas specialistas, nepastebėjo. Ginčo eismo įvykis įvyko ir atsakovui atsidaro pareiga mokėti draudimo išmoką. Informacijos nuslėpimas nuo draudiko yra tyčinis veiksmas, o šiuo atveju ieškovas sąmoningai nieko neslėpė. Prašomos priteisti draudimo išmokos dydis pagrįstas, nes apskaičiuotas atsižvelgiant į automobilio rinkos vertę ir likutinę vertę. Automobilis nelaikytinas sunaikintu, nes jo remonto kaštai nesiekia 75 proc. nuo jo rinkos vertės.
6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad ieškovas nepagrįstai remiasi draudimo taisyklėmis, skirtomis privalomajam civilinės atsakomybės draudimui. Ginčo teisiniams santykiams turi būti taikomos savanoriško draudimo taisyklės, pagal kurių 6 skyrių automobilio visiškas sunaikinimas konstatuojamas, kai remonto kaina viršija 50-70 proc. jo rinkos vertės. Šiuo atveju draudimo išmoka turėtų būti skaičiuojama kaip piniginė kompensacija visiško praradimo atveju, iš automobilio rinkos vertės atėmus liekanų vertę. Liekanų vertė nustatyta paskelbtame aukcione ir yra 7 832 Eur. Taip pat nurodė, kad ieškovo pateiktoje automobilio vertinimo ataskaitoje jo vertė nustatyta netiksliai, nes ataskaita rengta pagal ieškovo nurodytus duomenis ir neatsižvelgta į tai, jog po pirmo eismo įvykio automobilis ne visiškai suremontuotas ir nebuvo pašalinti visi defektai (po pirmo įvykio nepakeistas priekinis bamperis, sparnas), t. y. nebuvo atliktas visiškas atkuriamasis automobilio remontas. Automobilio rinkos vertė turėtų būti mažinama atsižvelgiant į nepašalintus automobilio defektus, nes automobilis išmokant draudimo išmoką turėtų būti atkuriamas iki buvusios, o ne idealios, būklės. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad egzistuoja aplinkybės, atleidžiančios draudiką nuo prievolės mokėti draudimo išmoką. Grįsdamas šiuos teiginius atsakovo atstovas teigė, kad ieškovas nenurodė draudikui reikšmingos informacijos tyrimui atlikti, neatskleidė duomenų apie automobilio remontą, reikalauja antrą kartą mokėti už nepašalintus defektus, o tai laikytina nesąžiningu elgesiu ir sutartinių ieškovo pareigų pažeidimu. Ieškovui pažeidus sutartines prievoles, atsakovas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką.
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
7. Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės:
7.1. 2019 m. gruodžio 9 d. ieškovui priklausantis automobilis Mercedes Benz E300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo automobilis), pateko į eismo įvykį. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administraciniu sprendimu Nr. 10SDU-34109742-19 konstatuota, kad automobilis po eismo įvykio neatitinka techninių reikalavimų (suveikė oro pagalvių sistema), transporto priemonei uždrausta dalyvauti viešajame eisme ir panaikintas privalomosios techninės apžiūros dokumento galiojimas.
7.2. 2020 m. sausio 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. 17724018 AB ,,Lietuvos draudimas“ išmokėjo ieškovui 10 255,85 Eur draudimo išmoką už automobilį Mercedes Benz E300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 9 d. įvykį.
7.3. 2020 m. sausio 30 d. techninės ekspertizės pažymoje Nr. 7145, išduotoje UAB ,,Auto ekspertas“, pažymėta, kad atliktos techninės ekspertizės rezultatai sudaro technines prielaidas transporto priemonei pateikt į viešąjį eismą Lietuvos Respublikoje.
7.4. 2020 m. vasario 3 d. atlikta ginčo automobilio privalomoji techninė apžiūra ir išduota Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita su išvada, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus.
7.5. 2020 m. vasario 5 d. Kasko draudimo liudijimo Nr. TP11634118 pagrindu atsakovas ,,Swedbank P&C Insurance“ AS, veikiantis per ,,Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2021 m. vasario 4 d. savanoriškuoju transporto priemonių draudimu apdraudė lengvąjį automobilį Mercedes Benz E300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo liudijime nurodyta, kad automobilis apdraustas pagal Kasko draudimo taisykles Nr. 001 (2018 m. gegužės 25 d. redakcija).
7.6. 2020 m. balandžio 9 d. įvykio eismo įvykis (toliau – ir ginčo įvykis), kurio metu atsakovo apdraustas ginčo automobilis apgadintas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. balandžio 9 d. administraciniu sprendimu Nr. 10SDU-34194543-20 konstatuota, kad automobilis po eismo įvykio neatitinka techninių reikalavimų (suveikė oro pagalvių sistema), transporto priemonei uždrausta dalyvauti eisme ir panaikintas privalomosios techninės apžiūros dokumento galiojimas.
7.7. 2020 m. balandžio 10 d. atsakovas užregistravo ieškovo pranešimą apie patirtą žalą ir pradėjo žalos bylą Nr. TP23031. Apie tai atsakovas informavo ieškovą 2020 m. balandžio 10 d. el. laišku, kartu prašydamas pateikti papildomus dokumentus. Ieškovas ir atsakovas susirašinėjo el. laiškais dėl papildomos informacijos ir dokumentų pateikimo. 2020 m. spalio 16 d. el. laišku atsakovas nurodė ieškovui, kad žalos administravimo procesas vis dar tęsiamas.
7.8. 2020 m. rugsėjo 19 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas pardavė ginčo automobilį už 5 000 Eur.
7.9. Pagal atsakovo 2021 m. birželio 3 d. pranešimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ieškovas prieš 2020 m. vasario 5 d. automobilio draudimo sutarties su atsakovu sudarymą automobilį grąžino į viešąjį eismą remiantis suklastotais dokumentais ir netinkamai jį suremontavęs. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės 2022 m. sausio 26 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 212 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2022 m. kovo 4 d. vyriausiojo prokuroro nutarimu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniau rajono rūmų 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi atsakovo skundai dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą atmesti.
8. Nurodytų faktinių aplinkybių kontekste ieškovas ieškiniu prašo pripažinti 2020 m. balandžio 9 d. įvykusį eismo įvykį draudžiamuoju ir priteisti iš atsakovo 9 257,22 Eur draudimo išmoką – automobilio atkūrimo (remonto) kainą. Atsakovas, prašydamas ieškinį atmesti, nurodo, jog pagal taikytinas draudimo taisykles ginčo automobilio sugadinimas pripažintinas visišku praradimu, o draudimo išmoka skaičiuotina iš automobilio vertės atėmus jo liekanų vertę, išskaitą, nesumokėtos draudimo įmokos sumą. Teigia, kad ieškovo prašoma priteisti automobilio remonto kaina nepagrįsto dydžio. Taip pat, atsakovo teigimu, ieškovas pažeidė savo įsipareigojimus pagal draudimo sutartį, todėl atsakovas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką.
Dėl 2020 m. balandžio 9 d. įvykio pripažinimo draudžiamuoju
9. Draudimo sutarties esmė yra draudimo išmokos išmokėjimas, jeigu įvyksta draudžiamasis įvykis (CK 6.987 straipsnis), todėl draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009).
10. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 33 punkte apibrėžta, kad draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Kasko draudimo liudijime Nr. TP11634118 apibrėžta, kad suteikiamas ,,elitinis kasko draudimas“ pagal Kasko draudimo taisykles Nr. 001 (2018 m. gegužės 25 d. redakcija) (toliau – ir Taisyklės). Ginčo teisiniams santykiams taikytinų Kasko draudimo taisyklių Nr. 001 1 dalyje įtvirtinta, kad draudžiamasis įvykis – tai draudimo sutartyje nurodytas įvykis, kuriam įvykus atsakovui atsiranda prievolė mokėti draudimo išmoką. Pagal Taisyklių 4 dalį pasirinktas draudimo variantas (apsauga) – Elitinis kasko draudimas – apima visų rizikų draudimą, o Taisyklių 4.1 punkte nustatyta, kad draudimo sutartimi apdraudžiama nuo visų rūšių rizikos (pvz., visų galimų netikėtų, nenumatytų įvykių, kurių metu sugadinamas ar sunaikinamas apdraustas turtas, tokių kaip gaisras, eismo įvykis, vandalizmas, stichinė nelaimė, vagystė ar plėšimas).
11. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad 2020 m. balandžio 9 d. eismo įvykis atitinka apibrėžtus draudžiamojo įvykio kriterijus ir iš esmės galėtų būti tokiu pripažintas. Šią aplinkybę savo procesiniuose dokumentuose atsakovas pripažino. Iš atsakovo procesinių dokumentų turinio ir jo atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad atsakovas, prašydamas ieškinį atmesti, įrodinėja esant aplinkybes, dėl kurių atsakovas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, ir ginčija prašomos priteisti draudimo išmokos dydį. Taigi, nors atsakovas formaliai nėra priėmęs sprendimo dėl įvykio (ne)pripažinimo draudžiamuoju, tačiau iš atsakovo procesinių dokumentų turinio matyti, jog ieškinio reikalavimai ginčijami kitais pagrindais, o paties ginčo įvykio vertinimas draudžiamuoju pagal šalių sudarytą draudimo sutartį neginčijamas.
12. Atsižvelgiant į nurodytą, tenkintinas ieškinio reikalavimas pripažinti 2020 m. balandžio 9 d. įvykusį eismo įvykį, kurio metu apgadintas automobilis Mercedes Benz E300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudžiamuoju įvykiu.
Dėl draudiko teisės atsisakyti mokėti draudimo išmoką
13. Draudimo santykių ypatumai lemia šių santykių dalyvių pareigą ypač glaudžiai bendradarbiauti ir kooperuotis, padedant įgyvendinti vienas kitam savo teises bei vykdyti pareigas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011). Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką; be to, tai yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2000; 2001 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-397/2001; 2003 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2003, kt.). Įvardyti draudimo sutarties ypatumai lemia didesnę šios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008). Iš šios draudimo sutarties specifikos kildintina ir Kasko draudimo taisyklių Nr. 001, kuriu pagrindu sutaryta ginčo draudimo sutartis Nr. TP11634118, 4.1 punkte įtvirtinta draudiko teisė sumažinti draudimo išmoką arba draudimo išmokos nemokėti tokiu atveju, jei draudėjas pateikė žinomai melagingą informaciją arba nepateikė draudikui reikiamos informacijos apie svarbias draudimo sutarties aplinkybes ar žalos dydį.
14. Atsakovas, prašydamas atmesti ieškinį, remiasi šia nuostata, t. y. nurodo, kad ieškovas pažeidė savo sutartines prievoles, nes nepateikė visų dokumentų ginčo įvykio aplinkybėms ir žalos dydžiui nustatyti, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie ginčo automobiliui po pirmo eismo įvykio atliktus remonto darbus, naudojosi po pirmo eismo įvykio tinkamai nesuremontuotu automobiliu, kuris nebuvo saugus naudoti ir neturėjo būti grąžintas į viešąjį eismą, grąžino automobilį į viešąjį eismą suklastotų dokumentų pagrindu.
15. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalį, draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudėjui tenka pareiga įrodyti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikui, atsisakančiam mokėti draudimo išmoką – kad šis įvykis yra nedraudžiamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2013; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2013). Nedraudžiamojo įvykio įrodinėjimo pareiga tenka draudikui, šiuo pagrindu atsisakančiam mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016). Taigi, atsakovui, prašančiam atmesti ieškinį, tenka pareiga įrodyti savo teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką (CPK 178 straipsnis). Be to, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Taigi draudiko sprendimas nemokėti draudimo išmokos arba ją sumažinti turi būti proporcingas draudėjo padaryto draudimo sutarties pažeidimo sunkumui, nes priešingu atveju būtų paneigiamas pats draudimo tikslas (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-37-730/2022).
16. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, konstatuoja nagrinėjamu atveju nesant pagrindo pripažinti įrodyta atsakovo teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką Taisyklių 4.1 punkto pagrindu, nes įrodymų visuma nepatvirtina, jog draudėjas (ieškovas) būtų pateikęs atsakovui žinomai melagingą informaciją arba sąmoningai bei tikslingai nepateikęs draudikui reikiamos informacijos apie svarbias draudimo sutarties aplinkybes ar žalos dydį (CPK 185 straipsnis).
17. Pirma, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais atsakovo teiginius, kad ieškovas pateikė žinomai melagingą informaciją apie automobiliui po pirmojo eismo įvykio atliktus remonto darbus, nuslėpė, jog automobilio pasyviosios saugos sistema nebuvo tinkamai suremontuota ir negalėjo funkcionuoti, dėl ko automobilis nebuvo saugus naudoti ir neturėjo būti grąžintas į viešąjį eismą, grąžino automobilį į viešąjį eismą suklastotų dokumentų pagrindu.
18. Byloje nėra ginčo dėl to, kad automobiliui po eismo įvykio 2019 m. gruodžio 9 d. buvo uždrausta dalyvauti viešajame eisme ir panaikintas privalomosios techninės apžiūros dokumento galiojimas. Automobilis į viešąjį eismą grąžintas 2020 m. sausio 30 d. UAB ,,Auto ekspertas“ techninės ekspertizės pažymoje Nr. 7145 konstatavus, kad atliktos techninės ekspertizės rezultatai sudaro technines prielaidas transporto priemonei pateikti į viešąjį eismą Lietuvos Respublikoje, ir suremontuotam automobiliui perėjus privalomąją techninę apžiūrą. Pateiktame Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Vilniaus skyriaus rašte dėl techninės ekspertizės Nr. SPCI-SR-20-470 nurodyta, kad nėra galimybės nustatyti, kas faktiškai atliko atkuriamąjį automobilio remontą, tačiau pabrėžta, jog transporto priemonė buvo suremontuota tinkamai (pasyvioji sauga atstatyta), nes transporto priemonei 2020 m. vasario 3 d. atlikta privalomoji techninė apžiūra, kurios metu techninės būklės trūkumų nenustatyta, be to, 2020 m. balandžio 9 d. įvykio metu suveikė saugos oro pagalvių sistema. UAB ,,Tuvlita“ 2020 m. rugpjūčio 26 d. rašte Nr. 90 nurodyta, kad ginčo transporto priemonės privalomoji apžiūra buvo atlikta 2020 m. vasario 3 d. ir nustatyta tvarka išduota Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. 010-0507459 su išvada, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus.
19. Atsakovui pateiktus pareiškimą, buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ieškovas prieš 2020 m. vasario 5 d. automobilio draudimo sutarties sudarymą, automobilį grąžino į viešąjį eismą remiantis suklastotais dokumentais ir netinkamai jį suremontavęs. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta ir šioje byloje neginčijama, kad UAB ,,Amsas“, kurio išduotų pažymų apie ginčo automobilio remontą pagrindu buvo surašyta 2020 m. sausio 30 d. UAB ,,Auto ekspertas“ techninės ekspertizės pažyma Nr. 7145, pažymas apie ginčo automobiliui atliktus atkuriamojo remonto darbus išdavė, nors tokių darbų pati UAB ,,Amsas“ neatliko. Dėl šio UAB ,,Amsas“ vadovui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nurodytos UAB ,,Amsas“ pažymos nesudaro pagrindo teigti, jog nurodyti automobilio atkuriamojo remonto darbai nebuvo atlikti; automobilis į viešąjį eismą grąžintas tik atlikus automobilio techninę apžiūrą. Nutraukiant ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, jog ginčo automobilio draudimo sutartis su atsakovu buvo sudaryta panaudojant esminę apgaulę ar turint tikslą suklaidinti draudiką. Taip pat nurodyta, kad ieškovo veiksmai nesudarė esminės apgaulės turinio, kuris galėjo turėti lemiamą įtaką atsakovui išmokant draudimo išmoką; kad nebuvo gauta jokių duomenų, jog eismo įvykis būtų inscenizuotas. Pažymėta, kad teisės aktų reikalavimų nesilaikant parengta dokumentacija (UAB ,,Amsas“ pažymos) iš esmės neturėjo įtakos automobilio dalyvavimui eisme, nes šis formalus pažeidimas, kai atsakomybę dėl tinkamo atkuriamojo remonto prisiėmė UAB ,,Amsas“, iš esmės neturi įtakos transporto priemonės techninei būklei ir techninės ekspertizės rezultatams, kadangi techninės ekspertizės ekspertas techninės ekspertizės pažymą išduoda įvertinęs transporto priemonės techninę būklę. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad ieškovas būtų teikęs melagingą informaciją, siekdamas suklaidinti draudimo bendrovę.
20. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo automobilį po pirmo eismo įvykio remontavo dirbtuvėse Raseiniuose, o UAB ,,Amsas“ išdavė dokumentus, reikalingus automobilio techninei ekspertizei atlikti, po kurios automobilis perėjo techninę apžiūrą ir buvo grąžintas į viešąjį eismą kaip tinkamas naudoti. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais, raštais, matyti, kad ieškovas šias aplinkybes nuosekliai atskleidė atsakovui. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta ir šioje byloje neginčijama, jog automobilis praėjo privalomąją techninę apžiūrą, o UAB ,,Amsas“, prieš išduodamas reikalingas pažymas, automobilį patikrino (nors pats remonto darbų ir neatliko), vien aplinkybė, kad ieškovas automobilio remonto darbus užsakė atlikti Raseiniuose ir pasinaudojo UAB ,,Amsas“ paslaugomis tikrinant šiuos darbus bei išduodant automobilio ekspertizei reikiamus dokumentus, nepatvirtina ieškovo nesąžiningo elgesio su draudiku, siekio pateikti žinomai melagingą informaciją ar nepateikti reikiamos svarbios informacijos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo teiginius, jog automobilio pasyviosios saugos sistema nebuvo tinkamai suremontuota ir negalėjo funkcionuoti. Atsakovas šiems teiginiams pagrįsti iškelia abejones dėl eismo įvykio metu suveikusių saugos pagalvių, tačiau šios bendro pobūdžio abejonės nepaneigia aplinkybės, jog automobilis praėjo privalomąją techninę apžiūrą ir buvo pripažintas tinkamu naudoti. Be to, ikiteisminio tyrimo metu taip pat nenustatyta, kad automobilis nebūtų tinkamai suremontuotas ar būtų nesaugus naudoti, nes nustatyti formalūs teisės aktų pažeidimai, susiję su dokumentų tvarkymu, kai įmonė, pati neatlikusi remonto darbų, tik patikrino jų tinkamumą, prisiėmė už juos atsakomybę ir išdavė reikiamas pažymas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas, nebūdamas tos srities specialistu, būtų žinojęs apie tai, jog pagal nustatytus reikalavimus nurodyto pobūdžio pažymas gali išduoti tik remonto darbus atlikęs subjektas. Taip pat nėra duomenų, kad ieškovas sąmoningai būtų siekęs klaidinti atsakovą, teikti melagingą informaciją ar slėpti tikrąją automobilio techninę būklę, ar kad tikroji automobilio techninė būklė būtų netinkama dalyvauti eisme.
21. Antra, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas nebūtų teikęs atsakovui svarbios informacijos, sąmoningai ją slėpęs ar atsisakęs teikti. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovas teikė paaiškinimus apie jam žinomas aplinkybes, apie automobilio remonto darbų atlikimą ir pan. Ieškovas nurodė apie Raseiniuose atliktus remonto darbus, Vilniaus servise atliktą ekspertizę, gautus dokumentus ir kt. Ieškovo paaiškinimai el. laiškuose nuosekliai atitinka ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes. Byloje nenustatyta, kad automobilis būtų suremontuotas netinkamai iki grąžinimui į viešą eismą reikalingos būklės. Nėra įrodyta ir aplinkybė, kad ieškovas būtų turėjęs atsakovo prašytus duomenis (UAB ,,Amsas“ pažymas ar pan.) ir jų sąmoningai neteikęs atsakovui. Aplinkybė, kad ieškovo teikti atsakymai į atsakovo klausimus nebuvo tokie detalūs, tikslūs ar grįsti reikiamais rašytiniais dokumentais, kokių siekė gauti atsakovas, neįrodo ir nepatvirtina ieškovo nesąžiningumo ar siekio nuslėpti informaciją.
22. Minėta, kad pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nuostatas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, draudikas privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Draudiko sprendimas nemokėti draudimo išmokos arba ją sumažinti turi būti proporcingas draudimo sutarties pažeidimo sunkumui, nes priešingu atveju būtų paneigiamas pats draudimo tikslas. Dėl to turi būti įvertinta, ar draudiko taikoma priemonė – atsisakymas mokėti draudimo išmoką – nėra per griežta priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-459-313/2016). Nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, atsakovo atsisakymas mokėti draudimo išmoką dėl to, kad ieškovas nepateikė tikslios ir pilnos informacijos, nesant duomenų, jog tokius duomenis ieškovas turėjo ir neteikė sąmoningai, taip pat nesant duomenų apie netinkamai atliktą realų automobilio remontą (kiek tai susiję su jo tinkamumu saugiai eksploatuoti ir grąžinimu į viešąjį eismą), vertintinas kaip neproporcinga ir per griežta priemonė.
23. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Taigi, nenustačius teisėto pagrindo atsakovui atsisakyti mokėti draudimo išmoką, pripažintina ieškovo teisė gauti draudimo išmoką įvykus 2020 m. balandžio 9 d. draudžiamajam įvykiui.
Dėl draudimo išmokos dydžio
24. CK 6.997 straipsnyje nustatyta, kad turtinių interesų draudimo suma, kurios dydžio draudimo išmoką draudikas įsipareigoja išmokėti, nustatoma draudimo sutarties šalių susitarimu arba įstatymu. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 105 straipsnį, draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų). Išmokant draudimo išmoką turi būti nustatyta, kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010).
25. Ieškovas, prašydamas priteisti 9 257,22 Eur draudimo išmoką, ieškinyje remiasi Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 49 nuostatomis ir argumentuoja, kad prašoma priteisti draudimo išmoka turi būti lygi apgadinto automobilio remonto kaštams. Ieškovas nepaaiškina, kodėl remiasi draudimo taisyklėmis, darydamas nuorodą į kitos draudimo kompanijos taisykles (https://www.gjensidige.lt/-/media/lt/valid-rules/2018/049-kasko-draudimo-taisykles_lt_2018-04v2.pdf?la=lt-lt). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju šalys ginčo automobilio Kasto draudimo liudijime Nr. TP11634118 konkrečiai įtvirtino, jog taikytinos Kasko draudimo taisyklės Nr. 001 (2018 m. gegužės 25 redakcija). Dėl to ginčas spręstinas taikant pastarąsias draudimo taisykles, kurios yra neatskiriama šalių sudarytos draudimo sutarties dalis.
26. Ieškovas, prašydamas priteisti 9 257,22 Eur draudimo išmoką, argumentavo, kad eismo įvykio metu automobilis buvo apgadintas, todėl turi būti išmokama draudimo išmoka, lygi automobilio remonto kaštams. Ieškovo teigimu, automobilis nelaikytinas sunaikintu, nes jo remonto kaštai nesiekia 75 proc. nuo jo rinkos vertės. Atsakovas, ginčydamas prašomos priteisti draudimo išmokos dydį, nurodo, kad pagal taikytinas draudimo taisykles turi būti laikoma, jog automobilis yra visiškai prarastas, ir atitinkamai skaičiuojamas mokėtinos draudimo išmokos dydis.
27. Teismas pripažįsta nurodytus atsakovo teiginius pagrįstais. Iš ginčo automobilio Kasko draudimo liudijimo Nr. TP11634118 matyti, kad šalių sudarytai draudimo sutarčiai taikytinos Kasko draudimo taisyklės Nr. 001 (2018 m. gegužės 25 d. redakcija). Pagal šių taisyklių 1 skyriuje apibrėžtą sąvoką, visišku praradimu laikomas transporto priemonės sugadinimas, dėl kurio transporto priemonės remontas yra ekonomiškai netikslingas, t. y. kai remonto išlaidos viršija 70 proc. (arba mažiau, jei atsakovas taip nuspręs) draudimo sumos ar transporto priemonė taptų neeksploatuotina kelių eisme. Pagal Kasko draudimo taisyklių 6 skyriaus nuostatas, žala transporto priemonei laikoma visišku praradimu, kai jos remonto kaina viršija 70 proc. transporto priemonės draudimo sumos, o atsakovas turi teisę pripažinti žalą transporto priemonei visišku praradimu, jei jos remonto kaina viršija 50 proc. transporto priemonės draudimo sumos. Kasko draudimo liudijime Nr. TP11634118 įtvirtinta draudimo suma – 13 435 Eur. Įvertinus ieškovo nurodomą ginčo automobilio atkūrimo (remonto) kainą – 9 257,22 Eur – konstatuotina, kad ginčo automobilio sugadinimas 2020 m. balandžio 9 d. eismo įvykyje laikytinas visišku praradimu Kasko draudimo taisyklių Nr. 001 prasme.
28. Konstatavus, kad ginčo automobilio sugadinimas laikytinas visišku praradimu taikytinų draudimo taisyklių prasme, skaičiuojant draudimo išmoką turi būti vadovaujamasi Kasko draudimo taisyklių Nr. 001 6 skyriuje įtvirtintais žalos kompensavimo principais visiško praradimo atveju. Taisyklėse įtvirtinta, kad visiško praradimo atveju išmokama piniginė kompensacija – draudimo suma, atėmus išskaitą. Jei draudėjas pasilieka sau transporto priemonės liekanas, transporto priemonių liekanų rinkos vertė išskaičiuojama iš draudimo išmokos. Taip pat, jei draudėjas sumokėjęs ne visą draudimo įmoką už draudimo laikotarpį, visiško praradimo atveju draudikas turi teisę iš draudimo išmokos išskaičiuoti nesumokėtas draudimo įmokas. Atsižvelgiant į nurodytas taisykles, nagrinėjamu visiško automobilio praradimo atveju draudimo išmoka skaičiuotina taip: draudimo suma – išskaita – liekanų vertė – nesumokėtos draudimo įmokos.
29. Pagal ginčo atveju taikytinų Kasko draudimo taisyklių 1 dalyje apibrėžtas sąvokas, draudimo suma – tai didžiausia pinigų suma, kurios neviršydamas draudikas atlygina žalą, susijusią su vienu draudžiamuoju įvykiu; draudimo suma nurodoma draudimo liudijime. Kasko draudimo liudijime Nr. TP11634118 įtvirtinta draudimo suma – 13 435 Eur. CK 6.998 straipsnyje įtvirtinta, kad draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma po sutarties sudarymo negali būti ginčijama, išskyrus atvejus, kai draudikas buvo apgautas dėl žinomai melagingos draudimo vertės ar buvo padaryta aritmetinė ar rašybos klaida. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į draudiko atliekamą draudimo rizikos įvertinimą prieš sudarant draudimo sutartį (CK 6.994 straipsnis), taip pat į atsakovo atstovo teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, jog ginčo automobilio defektai, nepašalinti po pirmo įvykio, buvo aiškiai matomi ir lengvai pastebimi, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas būtų apgautas dėl žinomai melagingos draudimo vertės ar padaryta klaida įvertinant ginčo automobilį (CPK 185 straipsnis). Taigi, Taisyklių prasme draudimo suma, aktuali skaičiuojant piniginės kompensacijos dydį visiško praradimo atveju, laikytina šalių sutarta 13 435 Eur suma.
30. Iš Kasko draudimo liudijimo Nr. TP11634118 matyti, kad visiems įvykiams taikoma išskaita – 200 Eur.
31. Nagrinėjamu atveju šalys teikia skirtingus duomenis apie ginčo automobilio likutinę vertę. Ieškovo pateiktoje 2020 m. gegužės 12 d. transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 20-505-01 nurodyta transporto priemonės likutinė vertė – 5 430 Eur (4 289,70 Eur be PVM). Atsakovas pateikė duomenis apie tai, kad buvo paskelbtas ginčo automobilio liekanų aukcionas, kurio metu konkretus asmuo sutiko už nurodytas liekanas sumokėti 7 832 Eur. Atsakovo teigimu, ši viešai skelbiamo aukciono metu nustatyta automobilio liekanų vertė turėtų būti laikoma tikrąja jų verte. Ieškovas į bylą pateikė 2020 m. rugsėjo 19 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad ieškovas apgadintą ginčo automobilį pardavė už 5 000 Eur (DOK-80472). Atsižvelgiant į tai, kad draudimo sutarties tikslas yra padengti draudėjo patirtus realius nuostolius, nesant pagrindo nustatyti, jog automobilio liekanos būtų parduotos nuo rinkos kainos nutolusia, itin maža kaina, pripažintina, jog konkrečiu atveju automobilio likutine verte laikytina ta suma, už kurią šis turtas buvo realiai parduotas – 5 000 Eur.
32. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad draudimo sutartis ieškovo prašymu buvo nutraukta nuo 2020 m. gegužės 15 d., o iki tol ieškovas buvo sumokėjęs vieną draudimo įmokos dalį bei nesumokėjęs 185,34 Eur dydžio draudimo įmokos dalies, kurios mokėjimo terminas 2020 m. gegužės 5 d. Šių aplinkybių ieškovas neginčijo. Kaip minėta, pagal Kasko draudimo taisyklių 6 skyriaus nuostatas, jei draudėjas yra sumokėjęs ne visą draudimo įmoką už draudimo laikotarpį, visiško praradimo atveju atsakovas turi teisę iš draudimo išmokos išskaičiuoti nesumokėtas draudimo įmokas. Dėl to, kaip pagrįstai nurodė atsakovas, šiuo atveju iš ieškovui mokėtinos draudimo išmokos turėtų būti išskaičiuota ieškovo nesumokėtų draudimo įmokų suma – 185,34 Eur.
33. Apibendrinant, nagrinėjamu atveju pagal Kasko draudimo taisykles apskaičiuota draudimo išmoka visiško praradimo atveju yra 8 049,66 Eur (13 435 Eur (draudimo suma) – 200 Eur (išskaita) – 5 000 Eur (liekanų vertė) – 185,34 Eur (nesumokėtos draudimo įmokos). Įvykus draudžiamajam įvykiui, atsakovui neįrodžius teisės atsisakyti mokėti arba mažinti draudimo išmoką, nurodyto dydžio draudimo išmoka priteistina ieškovui iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, ieškinys tenkintinas iš dalies.
34. Šios išvados nepaneigia šalių teikti duomenys dėl galimos automobilio rinkos vertės, automobilio remonto išlaidų ir po pirmo eismo įvykio (ne)pašalintų defektų apimties bei vertės. Viena vertus, pagal CK 6.998 straipsnio nuostatas, kaip minėta, draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma po sutarties sudarymo negali būti ginčijama, išskyrus atvejus, kai draudikas, nepasinaudojęs savo teise įvertinti draudimo riziką, buvo apgautas dėl to, kad buvo nurodyta žinomai melaginga draudimo vertė arba buvo padaryta aritmetinė ar rašybos klaida. Atsakovas neįrodė, kad būtų buvęs apgautas dėl nurodytos žinomai melagingos draudimo vertės ar būtų padaryta klaida (CPK 178 straipsnis). Be to, kaip matyti iš taikytinų draudimo taisyklių, visiško praradimo atveju aktuali sudarant draudimo sutartį šalių apibrėžta draudimo suma, kuri laikoma turto sutarta verte arba rinkos verte, jei pastaroji yra didesnė. Kita vertus, ieškovo pateiktoje Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 20-505-01 nurodyta ginčo automobilio rinkos vertė iki ginčo įvykio yra artima sutartai draudimo sutartyje (15 734 Eur). Kartu pripažintini pagrįstais atsakovo teiginiai, jog iš šios turto vertinimo ataskaitos matyti, kad kai kurie po pirmo įvykio buvę ir vėliau nepašalinti automobilio defektai (fiksuoti atsakovo pateiktose foto nuotraukose ir detalizuoti rašytiniuose paaiškinimuose DOK-86392, DOK-86881) rengiant automobilio vertinimo ataskaitą nebuvo įvertinti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ieškovo pateikta automobilio vertinimo ataskaita nepagrindžia, kad automobilio rinkos vertė būtų vienareikšmiškai didesnė, nei Kasko draudimo liudijime sutarta ir fiksuota vertė. Apibendrinant konstatuotina, kad Kasko draudimo taisyklių taikymo kontekste automobilio visiško praradimo atveju aktuali draudimo suma laikytina atitinkančia šalių sutartą automobilio vertę. Kitokia automobilio rinkos vertė neįrodyta, o priešinga išvada neatitiktų draudimo sutarties sąlygų, sąžiningumo principo.
35. Atsakovas, remdamasis Kasko draudimo taisyklių 6 skyriaus nuostatomis, nurodo, kad pagal jas atsakovas nekompensuoja išlaidų, susijusių su transporto priemonės dalimis, kurios buvo sugadintos iki draudžiamojo įvykio arba turėjo būti pakeistos iki įvykio atsižvelgiant į eismo saugumo reikalavimus. Atsakovas tvirtina, kad, atsižvelgęs į ankstesnę pirmo įvykio žalą, atsakovas turi teisę iš draudimo išmokos išskaičiuoti anksčiau buvusių nepašalintų sugadinimų remonto išlaidas arba sumažinti draudimo išmoką dėl sugadintų dalių keitimo proporcingai iki įvykio buvusiems sugadinimams. Atsakovas pateikia skaičiavimus dėl tokių, jo teigimu, po pirmo eismo įvykio nesuremontuotų automobilio defektų ir išlaidų, kurios dėl to neturėtų būti įtrauktos į draudimo išmokos sumą. Teismas, įvertinęs Kasko draudimo taisyklių turinį, konstatuoja, kad šie atsakovo argumentai neatitinka sisteminio draudimo taisyklių nuostatų aiškinimo. Kaip matyti, Taisyklių 6 skyriuje įtvirtinti žalos kompensavimo principai. Įtvirtinant kompensavimo būdus nurodyta, jog gali būti apmokėtos transporto priemonės arba papildomos įrangos remonto išlaidos arba išmokėta piniginė išmoka visiško praradimo atveju už dėl draudžiamojo įvykio patirtą žalą. Taisyklėse nustatyta, kad visiško praradimo atveju išmokama piniginė kompensacija, kurios skaičiavimo taisyklės įtvirtintos skyrelyje ,,Piniginė kompensacija“. Tuo tarpu atsakovo nurodomos nuostatos, susijusios su draudiko teise nekompensuoti iki draudžiamojo įvykio sugadintų dalių remonto išlaidų, įtvirtintos skyrelyje ,,Transporto priemonės remontas“. Taigi, atsakovo nurodytos taisyklės aktualios tais atvejais, kai sprendžiama dėl transporto priemonės remonto išlaidų (ne)padengimo, tuo tarpu visiško sugadinimo atveju tai nėra teisiškai aktualu, nes išmokama nustatytu būdu apskaičiuota Piniginė kompensacija. Kaip minėta, tokiu atveju draudimo išmoka nesiejama su remonto darbais, jų apimtimi ar kainomis, o apskaičiuojama atsižvelgiant į draudimo sutartyje šalių nustatytą bei sutartą draudimo sumą. Dėl to šalių teikti įrodymai bei paaiškinimai, susiję su automobilio remonto išlaidomis, visiško praradimo atveju nėra teisiškai reikšmingi.
Dėl procesinių palūkanų
36. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 049,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
38. Byloje pateikti duomenys, kad ieškovas patyrė 208 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėdamas žyminį mokestį už ieškinį. Ieškiniu reikštas reikalavimas priteisti 9 257,22 Eur, o, ieškinį tenkinant iš dalies, priteisiama bendra 8 049,66 Eur suma. Taigi, iš viso patenkinta 87 proc. ieškinio. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovo priteistina 180,96 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas šalims nepriteisiamas, nes tokių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
39. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (1,66 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl valstybei šių išlaidų atlyginimas nepriteisiamas (CPK 92, 96 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti 2020 m. balandžio 9 d. įvykusį eismo įvykį, kurio metu apgadintas automobilis Mercedes Benz E300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudžiamuoju įvykiu.
Priteisti ieškovui R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo ,,Swedbank P&C Insurance“ AS, veikiančio per ,,Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą (j. a. k. 302649474), 8 049,66 Eur (aštuonių tūkstančių keturiasdešimt devynių eurų 66 ct) draudimo išmoką, 5 (penkių) proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (8 049,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 180,96 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 96 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rūta Latvelė