Civilinė
byla Nr. 2A-1537-260/2009
Pirmosios
instancijos teismo teisėja Milda Remeikienė Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 121.21
(S)

KAUNO
APYGARDOS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio
9 d.
Kaunas
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos
pirmininko Raimondo Buzelio,
kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės ir Birutės
Bobrel,
sekretoriaujant Editai Vazgienei,
dalyvaujant ieškovei R.
D., atsakovui D. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso
apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo D. D. apeliacinį
skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d. sprendimo
civilinėje byloje Nr.2-6378-192/2009 pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui D. D. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams
dydžio pakeitimo,
n u s t a t ė:
ieškovė R. D. ieškiniu (b.l. 3-5) prašė pakeisti 2008 02 22 Kauno
miesto apylinkės teismo sprendimu Nr.2-4624/2008 patvirtintos sutarties dėl
santuokos nutraukimo pasekmių 1 punktą, kuriuo atsakovas D. D. įsipareigojo teikti išlaikymą vaikams po 135 Lt per
mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės ir priteisti iš
atsakovo D. D. nepilnamečiams vaikams A.
D., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir D. D.,
gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis
kiekvienam po 400 Lt kas mėnesį ir mokėti iki jų pilnametystės. Priteisto
išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti R. D..
Ieškovė nurodė, kad atsakovas priteistą išlaikymą vaikams teikia, įsiskolinimo
nėra, tačiau su vaikais bendrauja retai. Priteisto išlaikymo po 135 Lt
kiekvienam vaikui yra per mažai. Jos paskaičiavimu vieno vaiko išlaikymui
vidutiniškai per mėnesį reikia 800 Lt. Vaikų poreikiai yra išaugę, abiems
vaikams reikalingos procedūros - baseinas, mankšta. Sūnus nori lankyti
krepšinio treniruotes, duktė - šokių būrelį, tačiau už šiuos užsiėmimus reikia
mokėti. Jos pajamos nuo santuokos nutraukimo yra padidėję, bet tiktai todėl,
kad ji dirba daugiau ir stengiasi uždirbti. Atsakovas D. D. su ieškovės reikalavimu sutiko iš dalies, nurodė, kad
kiekvieno vaiko išlaikymui galėtų skirti po 250 Lt kas mėnesį. Jo finansinė
padėtis dėl ekonominės krizės pablogėjo, jo mėnesinės pajamos vos siekia 1.000
Lt. Ieškovės prašomą iš jo priteisti vaikams išlaikymo sumą po 400 Lt laiko
visiškai nepagrįsta bei neproporcinga jo turtinei padėčiai.
Kauno miesto
apylinkės teismas 2009 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas pakeitė
2008 02 22 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-4624/2008 priteisto
išlaikymo dydį A. D. ir D. D., jį
padidino ir priteisė iš atsakovo D. D. sūnui A. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir dukrai D. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą
periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam mokant nuo 2009 06 16
iki vaikų A. D. ir D. D. pilnametystės.
Iš pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad D. D. pajamos
2008 metais buvo 63.550 Lt, 2009 metų kovo mėnesį – 2.300 Lt, balandžio – 3.500
Lt. R. D. vidutinės mėnesio pajamos – 2.402 Lt. Atsakovas
pagal susitarimą vaikams mokėjo po 135 Lt per mėnesį kiekvienam, kai tuo tarpu
jo pajamos pilnai leidžia teikti vaikams normalaus dydžio išlaikymą, kaip ir
suformuota teismų praktikoje, t.y. po 400 Lt. Abu šalių vaikai turi specialių
poreikių, todėl jiems priklausytų ir didesnis išlaikymas. Teismas, atsižvelgęs
į tai, kad vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną
minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 04 26 nutartis civilinėje
byloje Nr.3K-3-259/2004) nustatė, kad A. D. ir D. D. būtiniems poreikiams patenkinti reikalinga po 800 Lt
kas mėnesį kiekvienam, iš kurių po 400 Lt kiekvienam privalėtų teikti vaikų
tėvas.
Apeliaciniu
skundu (b.l. 54-56) atsakovas D. D. prašo
panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d. sprendimą ir
priimti naują sprendimą – palikti galioti 2008 02 22 Kauno miesto apylinkės
teismo sprendimą Nr.2-4624/2008, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto
nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra
nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.
1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos CK 3.201 str. 1
d. reikalavimus, numatančius, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti
pakeistas, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas,
priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas turėjo įvertinti aplinkybes,
ar po teismo sprendimo priėmimo pasikeitė šalių turtinė padėtis. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti
būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y.
esminiai skolininko padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas;
išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas
keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d.
nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, tenkindamas ieškovės
reikalavimą ir padidindamas priteisto išlaikymo dydį, neatsižvelgė į šalių
turtinę padėtį, nevertino šalių turtinės padėties pasikeitimo. Pagal byloje
nustatytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo teigti, kad
atsakovo D. D. turtinė padėtis nuo 2008 02
22 pagerėjo, priešingai, ji dėl šalyje susidariusios ekonominės krizės, netgi
pablogėjo. Teismas privalėjo tinkamai įvertinti aplinkybę, jog nors atsakovo D.
D. pajamos 2008 m. buvo 63.550 Lt, 2009 metų kovo mėn. – 2.300 Lt,
balandžio – 3.500 Lt, jis turi įsipareigojimų kredito įstaigoms.
2. Priteisdamas išlaikymą vaikams teismas turėjo
vadovautis Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio nuostatomis, numatančiomis,
kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų
tėvų turtinei padėčiai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas
pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą.
Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas
nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti
būtinas vaikui vystytis sąlygas. Minėta įstatymo norma numato, kad išlaikymo
dydis turi būti proporcingas ne tik tai vaiko poreikiams, bet ir jų tėvų
turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties
principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą,
įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, teismas negali priteisti
vaikui išlaikyti daugiau (kad ir kokie būtų vaiko poreikiai), negu tai
objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, t. y. materialinis išlaikymas turi
būti tokio dydžio, kad iš esmės nebūtų bloginama privalančiojo teikti išlaikymą
finansinė padėtis. Šiuo metu D. D. mėnesinės
pajamos vos siekia 1.000 Lt. Padidėjus nedarbo lygiui, darbą susirasti ypač
sunku. Gyvena iš santaupų bei atsitiktinių pavienių darbų. Taigi, teismo
priteistas padidintas išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra neprotingas, nes
atsakovo finansinė padėtis ne pagerėjo, o pablogėjo, priešingai, nei pačios
ieškovės. Priteista padidinta išlaikymo suma yra visiškai nepagrįsta bei
neproporcinga atsakovo turtinei padėčiai. Šiuo atveju teismas visiškai
neatsižvelgė, kad atsakovo pajamos nors ir nėra labai mažos, tačiau išlaidos
bei įsipareigojimai kredito įstaigoms yra didelės. Be to, atsakovas privalo
teikti materialinį išlaikymą ne tik nepilnamečiams vaikams, bet ir išlaikyti
save. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad ieškovė teismui
nepateikė įrodymų apie vaikų poreikius ir kokio dydžio išlaikymo jiems reikia.
Atsiliepimas į apeliacinį
skundą nepateiktas.
Nagrinėjant bylą
apeliacinės instancijos teisme atsakovas savo apeliacinį skundą prašė
patenkinti, nors ir sutiko, kad išlaikymas vaikams galėtų būti padidintas
iki 300 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui mokama suma, ieškovė prašė
apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas
atmestinas.
Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso ( toliau - CPK) 320
straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas
sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329
straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina
teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą
dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus
argumentus, išskyrus įstatyme numatytas
išimtis.
Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje
surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti
materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).
Atsakovas apeliaciniame skunde
teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai
taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201
str. 1 d. reikalavimus, numatančius, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti
pakeistas, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas,
priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas turėjo įvertinti
aplinkybes, ar po teismo sprendimo priėmimo pasikeitė šalių turtinė padėtis,
tačiau neatsižvelgė į tai, jog dėl šalyje susidariusios ekonominės
krizės, atsakovo turtinė padėtis pablogėjo.
Teisėjų kolegija pripažįsta,
kad atsakovo apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, jog vienas iš
pagrindų išlaikymo dydžiui pakeisti, numatytas CK 3.201 str. 1 d., yra iš
esmės pasikeitusi turtinė šalių padėtis. Tačiau pirmosios instancijos
teismas, tenkindamas ieškinį, vadovavosi ta aplinkybe, kad atsirado
poreikis didesnėms vaikų išlaikymui reikalingoms išlaidoms, kas taip
pat gali būti pripažįstama pagrindu išlaikymo dydžiui pakeisti remiantis
CK 3.201 str. 2 d. Atsakovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme
sutikęs, jog išlaikymo dydis būtų padidintas nuo 130 Lt iki 250 Lt kas
mėnesį mokama kiekvienam vaikui suma, šios aplinkybės neginčijo, tai yra
sutiko, kad vaikų poreikiai tapo didesni, o ginčijo tik reikalaujamo išlaikymo
dydį.
Pirmosios instancijos
teismas pagrįstai įvertino, jog, tenkinant minimalius vaikų poreikius,
atsakovas privalo mokėti po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui. Ieškovė
teismui pateikė vaikų poreikių paskaičiavimus, iš kurių matyti, kad
reikėtų po 890 Lt kas mėnesį vienam vaikui, o atsakovas vaikų poreikių
patenkinimui nurodė tik , jo nuomone, reikalingą lėšų sumą,
nedetalizuodamas, kokiems poreikiams kiek lėšų reikia. Todėl pirmosios
instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais ir
negalėjo remtis atsakovo nekonkrečiau paaiškinimu.
Atsakovas apeliaciniame
skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino jo,
t.y. atsakovo turtinės padėties, nes jo gaunamos pajamos tesiekia tik 1.000
Lt per mėnesį. Teisėjų kolegija atmeta tokį apelianto argumentą kaip
nepagrįstą. Teismas įvertino atsakovo gaunamas pajamas pagal įrodymus,
kuriuos pats išsireikalavo, kadangi įrodymų apie savo turtinę padėtį
pats atsakovas byloje iš esmės nepateikė. Jis tik teigia, kad jo pajamos
yra apie 1.000 Lt per mėnesį, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė
pirmosios instancijos teisme, o taip pat ir su apeliaciniu skundu. CPK 178
str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo
reikalavimus ar atsikirtimus. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, negalima
pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo padidinti iš
atsakovo priteisto išlaikymo dydžio.
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios
instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes bei teisingai
sprendė, kad ieškovė pagrįstai reikalauja padidinti iš atsakovo
priteistą išlaikymą iki 400 Lt kiekvienam iš vaikų kas mėnesį mokama suma. Vadovaujantis
aukščiau išdėstytais argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, o jį naikinti arba keisti
ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais bei apeliacinės instancijos
teismo posėdyje jo pateiktais paaiškinimais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
teisėjų kolegija
n
u t a r i a :
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d.
sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Kolegijos
pirmininkas
Raimondas Buzelis
Kolegijos teisėjai
Aušra Baubienė
Birutė Bobrel