Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-1537-260-2009].doc
Bylos nr.: 2A-1537-260/2009
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

 

                                                                                                     Civilinė byla Nr. 2A-1537-260/2009

                                                                               Pirmosios instancijos teismo teisėja Milda Remeikienė                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 121.21                                                   

 (S)

 

       

                   KAUNO  APYGARDOS  TEISMAS

 

                   N U T A R T I S

                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. gruodžio 9 d.

Kaunas

 

Kauno  apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,

kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės  ir  Birutės Bobrel,

sekretoriaujant Editai Vazgienei,

dalyvaujant  ieškovei  R. D., atsakovui D. D.,

 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo D. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-6378-192/2009 pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui D. D. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo,

 

n u s t a t ė:

 

ieškovė R. D. ieškiniu (b.l. 3-5) prašė pakeisti 2008 02 22 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr.2-4624/2008 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1 punktą, kuriuo atsakovas D. D. įsipareigojo teikti išlaikymą vaikams po 135 Lt per mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės ir priteisti iš atsakovo D. D. nepilnamečiams vaikams A. D., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir D. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvienam po 400 Lt kas mėnesį ir mokėti iki jų pilnametystės. Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti R. D.. Ieškovė nurodė, kad atsakovas priteistą išlaikymą vaikams teikia, įsiskolinimo nėra, tačiau su vaikais bendrauja retai. Priteisto išlaikymo po 135 Lt kiekvienam vaikui yra per mažai. Jos paskaičiavimu vieno vaiko išlaikymui vidutiniškai per mėnesį reikia 800 Lt. Vaikų poreikiai yra išaugę, abiems vaikams reikalingos procedūros - baseinas, mankšta. Sūnus nori lankyti krepšinio treniruotes, duktė - šokių būrelį, tačiau už šiuos užsiėmimus reikia mokėti. Jos pajamos nuo santuokos nutraukimo yra padidėję, bet tiktai todėl, kad ji dirba daugiau ir stengiasi uždirbti. Atsakovas D. D. su ieškovės reikalavimu sutiko iš dalies, nurodė, kad kiekvieno vaiko išlaikymui galėtų skirti po 250 Lt kas  mėnesį. Jo finansinė padėtis dėl ekonominės krizės pablogėjo, jo mėnesinės pajamos vos siekia 1.000 Lt. Ieškovės prašomą iš jo priteisti vaikams išlaikymo sumą po 400 Lt laiko visiškai  nepagrįsta bei neproporcinga jo turtinei padėčiai.

 

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas pakeitė 2008 02 22 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-4624/2008 priteisto išlaikymo dydį A. D. ir D. D., jį padidino ir priteisė iš atsakovo D. D. sūnui A. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir dukrai D. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam mokant nuo 2009 06 16 iki vaikų A. D. ir D. D. pilnametystės. Iš pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad D. D. pajamos 2008 metais buvo 63.550 Lt, 2009 metų  kovo mėnesį – 2.300 Lt, balandžio – 3.500 Lt. R. D. vidutinės mėnesio pajamos – 2.402 Lt. Atsakovas pagal susitarimą vaikams mokėjo po 135 Lt per mėnesį kiekvienam, kai tuo tarpu jo pajamos pilnai leidžia teikti vaikams normalaus dydžio išlaikymą, kaip ir suformuota teismų praktikoje, t.y. po 400 Lt. Abu šalių vaikai turi specialių poreikių, todėl jiems priklausytų ir didesnis išlaikymas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 04 26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004) nustatė, kad A. D. ir D. D. būtiniems poreikiams patenkinti reikalinga po 800 Lt kas mėnesį kiekvienam, iš kurių po 400 Lt kiekvienam privalėtų teikti vaikų tėvas.

 

Apeliaciniu skundu (b.l. 54-56) atsakovas D. D. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti 2008 02 22 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą Nr.2-4624/2008, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos CK 3.201 str. 1 d. reikalavimus, numatančius, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti pakeistas, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas turėjo įvertinti aplinkybes, ar po teismo sprendimo priėmimo pasikeitė šalių turtinė padėtis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą ir padidindamas priteisto išlaikymo dydį, neatsižvelgė į šalių turtinę padėtį, nevertino šalių turtinės padėties pasikeitimo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo teigti, kad atsakovo D. D. turtinė padėtis nuo 2008 02 22 pagerėjo, priešingai, ji dėl šalyje susidariusios ekonominės krizės, netgi pablogėjo. Teismas privalėjo tinkamai įvertinti aplinkybę, jog nors atsakovo D. D. pajamos 2008 m. buvo 63.550 Lt, 2009 metų kovo mėn. – 2.300 Lt, balandžio – 3.500 Lt, jis turi įsipareigojimų kredito įstaigoms.

2. Priteisdamas išlaikymą vaikams teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Minėta įstatymo norma numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik tai vaiko poreikiams, bet ir jų tėvų turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau (kad ir kokie būtų vaiko poreikiai), negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, t. y. materialinis išlaikymas turi būti tokio dydžio, kad iš esmės nebūtų bloginama privalančiojo teikti išlaikymą finansinė padėtis. Šiuo metu D. D. mėnesinės pajamos vos siekia 1.000 Lt. Padidėjus nedarbo lygiui, darbą susirasti ypač sunku. Gyvena iš santaupų bei atsitiktinių pavienių darbų. Taigi, teismo priteistas padidintas išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra neprotingas, nes atsakovo finansinė padėtis ne pagerėjo, o pablogėjo, priešingai, nei pačios ieškovės. Priteista padidinta išlaikymo suma yra visiškai nepagrįsta bei neproporcinga atsakovo turtinei padėčiai. Šiuo atveju teismas visiškai neatsižvelgė, kad atsakovo pajamos nors ir nėra labai mažos, tačiau išlaidos bei įsipareigojimai kredito įstaigoms yra didelės. Be to, atsakovas privalo teikti materialinį išlaikymą ne tik nepilnamečiams vaikams, bet ir išlaikyti save. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad ieškovė teismui nepateikė įrodymų apie vaikų poreikius ir kokio dydžio išlaikymo jiems reikia.

 

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

 

Nagrinėjant  bylą  apeliacinės instancijos teisme  atsakovas  savo  apeliacinį  skundą  prašė  patenkinti, nors ir sutiko, kad išlaikymas  vaikams   galėtų  būti  padidintas  iki 300 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui mokama suma,  ieškovė  prašė  apeliacinį  skundą  atmesti.

 

Apeliacinis  skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos  civilinio proceso kodekso ( toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato,  kad  bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

Atsakovas  apeliaciniame  skunde  teigia, jog  pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)  3.201 str. 1 d. reikalavimus, numatančius, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti pakeistas, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas turėjo įvertinti aplinkybes, ar po teismo sprendimo priėmimo pasikeitė šalių turtinė padėtis, tačiau neatsižvelgė į  tai,  jog  dėl  šalyje susidariusios  ekonominės  krizės, atsakovo turtinė  padėtis  pablogėjo.

Teisėjų  kolegija  pripažįsta,  kad  atsakovo  apeliaciniame  skunde  teisingai  nurodyta,  jog  vienas  iš  pagrindų  išlaikymo dydžiui pakeisti, numatytas CK 3.201 str. 1 d.,  yra  iš  esmės  pasikeitusi  turtinė  šalių padėtis. Tačiau   pirmosios instancijos  teismas,  tenkindamas  ieškinį,   vadovavosi  ta  aplinkybe,  kad  atsirado  poreikis  didesnėms  vaikų  išlaikymui  reikalingoms  išlaidoms,  kas  taip  pat gali  būti pripažįstama  pagrindu  išlaikymo  dydžiui  pakeisti  remiantis CK  3.201 str. 2 d. Atsakovas, bylą  nagrinėjant  pirmosios instancijos teisme sutikęs, jog  išlaikymo dydis  būtų  padidintas nuo 130 Lt  iki 250 Lt kas mėnesį mokama kiekvienam vaikui  suma, šios  aplinkybės  neginčijo, tai  yra  sutiko, kad  vaikų  poreikiai tapo didesni,  o  ginčijo  tik  reikalaujamo išlaikymo  dydį.

Pirmosios  instancijos  teismas  pagrįstai  įvertino,  jog,  tenkinant  minimalius  vaikų  poreikius,  atsakovas privalo  mokėti  po 400 Lt  kas  mėnesį  kiekvienam  vaikui. Ieškovė  teismui pateikė  vaikų  poreikių paskaičiavimus, iš  kurių matyti, kad  reikėtų  po 890 Lt kas mėnesį  vienam  vaikui, o  atsakovas  vaikų  poreikių patenkinimui  nurodė  tik , jo nuomone, reikalingą lėšų sumą,  nedetalizuodamas,  kokiems  poreikiams  kiek  lėšų reikia. Todėl  pirmosios instancijos teismas  neturėjo  pagrindo  netikėti  ieškovės  paaiškinimais  ir  negalėjo  remtis  atsakovo  nekonkrečiau  paaiškinimu.

Atsakovas  apeliaciniame  skunde  taip pat  nurodo,  jog  pirmosios  instancijos teismas neįvertino  jo, t.y. atsakovo  turtinės  padėties, nes  jo  gaunamos  pajamos  tesiekia  tik 1.000 Lt per mėnesį. Teisėjų  kolegija  atmeta  tokį  apelianto argumentą  kaip  nepagrįstą.  Teismas  įvertino  atsakovo  gaunamas  pajamas  pagal  įrodymus, kuriuos  pats  išsireikalavo,  kadangi  įrodymų  apie  savo  turtinę  padėtį  pats  atsakovas byloje  iš esmės  nepateikė. Jis  tik  teigia, kad jo pajamos  yra  apie 1.000 Lt per mėnesį,  tačiau  tai  patvirtinančių duomenų  nepateikė  pirmosios instancijos teisme,  o taip pat ir  su  apeliaciniu  skundu. CPK 178 str. numato,  kad  šalys  turi  įrodyti  aplinkybes,  kuriomis  grindžia savo reikalavimus  ar atsikirtimus. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone,  negalima  pripažinti, kad  pirmosios instancijos teismas  negalėjo  padidinti  iš  atsakovo  priteisto išlaikymo  dydžio.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes bei teisingai sprendė, kad ieškovė  pagrįstai  reikalauja  padidinti  iš  atsakovo  priteistą  išlaikymą  iki 400 Lt kiekvienam iš vaikų kas mėnesį  mokama  suma. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, o jį naikinti arba keisti ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje jo pateiktais paaiškinimais nėra pagrindo.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio  pirmosios  dalies  pirmu punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

   apeliacinį skundą  atmesti.

   Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d. sprendimą  palikti  nepakeistą.

   Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                           Raimondas Buzelis

 

Kolegijos teisėjai                                                                                    Aušra Baubienė                                                                                                                                                                                                                                                                                      Birutė Bobrel