Baudžiamoji byla Nr. 2K-332/2011 nuasmeninta

                                                                              (Proceso Nr. 1-05-1-08032-2009-1)

                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                              1.2.19.4.; 2.6.7.1.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 28 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 14 d. nutarties.

              Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. nuosprendžiu V. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi neteisėtai priimant pinigus iš I. G.) – teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas vieneriems metams atėmimu; pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi neteisėtai priimant pinigus iš U. S.) – teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas vieneriems metams ir vienam mėnesiui atėmimu; pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi neteisėtai priimant pinigus iš O. L.) – teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimu vieneriems metams; pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi neteisėtai priimant pinigus iš U. U.) – teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas vieneriems metams dviem mėnesiams atėmimu; pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi neteisėtai priimant pinigus iš A. S.) – teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams; pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi neteisėtai priimant pinigus iš V. R.) – teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta trejų metų teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimas. Iš V. B. konfiskuoti 87,01 Lt kaip nusikalstamu būdu gauti pinigai.

              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 14 d. nutartimi nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmestas.

              Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą ir susipažinusi su byla,

n u s t a t ė:

V. B. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) užkardoje sargybų būrio pasieniečiu, (duomenys neskelbtini) sienos perėjimo punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), šiurkščiai pažeisdamas 2000 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių, neteisėtai priėmė:

1) 2008 m. liepos 2 d. nuo 9.16 iki 9.21 val. iš akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vairuotojo I. D. 15 JAV dolerių (pagal Lietuvos banko 2008 m. liepos 2 d. valiutų kursą tai sudaro 32,85 Lt) ir 10 Lt, įdėtus į Baltarusijos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė V. B., įvažiavęs į Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) pasienio perėjimo punktą, kartu su automobilio „Mercedes Benz 1726“ (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos dokumentais;

2) 2008 m. liepos 12 d., apie 16.26 val., iš UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojo U. S. 10 Lt kupiūrą, įdėtą į Baltarusijos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė V. B., įvažiavęs į Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) pasienio perėjimo punktą, kartu su automobilio „Renault Magnume-Tech44“ (duomenys neskelbtini) bei puspriekabės „Plan DMC 19T“ (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentais;

3) 2008 m. liepos 12 d., apie 16.37 val., iš OOO įmonės (duomenys neskelbtini) vairuotojo O. L. 50 Rusijos Federacijos rublių (pagal Lietuvos banko 2008 m. liepos 12 d. valiutų kursą tai sudaro 4,68 Lt), įdėtus į Rusijos Federacijos asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė V. B., įvažiavęs į Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) sienos perėjimo punktą kartu su automobilio „IVECO Euro Star“ (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Schmitz SKO24“ (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentais;

4) 2008 m. liepos 23 d., apie 22.35 val., iš OOO įmonės (duomenys neskelbtini) vairuotojo U. U. 10 Lt kupiūrą, įdėtą į Baltarusijos Respublikos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė V. B., įvažiavęs į Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) pasienio perėjimo punktą, kartu su automobilio „MAN 18.403“ (duomenys neskelbtini) bei puspriekabės „Schmitz STS27TFC“ (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentais;

5) 2008 m. rugpjūčio 6 d., apie 18.10 val., iš OOO įmonės (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. S. 100 Rusijos Federacijos rublių (pagal Lietuvos banko 2008 m. rugpjūčio 6 d. valiutų kursą tai sudaro 9,48 Lt), įdėtus į Rusijos Federacijos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė V. B., įvažiavęs į Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) pasienio perėjimo punktą, kartu su automobilio „DAF 55.250“ (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos dokumentais;

6) 2008 m. rugpjūčio 6 d., apie 18.16 val., iš OOO įmonės (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. R. 10 Lt kupiūrą, įdėtą į Baltarusijos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė V. B., įvažiavęs į Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) pasienio perėjimo punktą, kartu su automobilio „Renault“ (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentais.

Taip V. B. pažeidė 2007 m. sausio 2 d. VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. TE-8 patvirtintų pareigybės aprašymo 4, 5.1 punktus (neužtikrino Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymo, netinkamai vykdė sargybų funkcijas), 2007 m. vasario 23 d. Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-90 patvirtintus (duomenys neskelbtini) sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje numatytus reikalavimus; taip šiurkščiai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 8 punktuose numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigus, didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, t. y. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos.

              Kasaciniu skundu V. B. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti.

              Skunde nurodoma, kad pagal faktines bylos aplinkybes nustatyta, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Vilniaus rinktinėje buvo tiriama operatyvinio sekimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) apie galimas nusikalstamas veikas, susijusias su piktnaudžiavimu ir kyšininkavimu, sąlyginiu pavadinimu „Magistralė“. Šios operatyvinės sekimo bylos objektai buvo (duomenys neskelbtini) užkardos pareigūnai D. B., E. G., E. B. ir S. P. Vilniaus rinktinės Imuniteto poskyrio pareigūnai 2008 m. balandžio 16 d. teikimu dėl slapto patekimo į negyvenamąsias patalpas bei jų apžiūros kreipėsi į Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotoją su prašymu teikti Vilniaus apygardos teismo pirmininkui sankcionuoti slaptą patekimą į negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) punkte. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 16 d. nutartimis prokuroro prašymą tenkino ir sankcionavo techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka bei slaptą patekimą į (duomenys neskelbtini) PKP patalpas, jų apžiūrą. Vilniaus rinktinės Imuniteto poskyrio vyriausiasis specialistas R. B. 2008 m. gegužės 20 d. tarnybiniu pranešimu savo tiesioginį viršininką D. G. informavo, kad Operatyvinio sekimo byloje (toliau – ir OSB), sąlyginiu pavadinimu „Magistralė“, Vilniaus apygardos teismui sankcionavus techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka nuo 2008 m. balandžio 17 iki 2008 m. liepos 17 d., buvo nustatyta, kad yra pakankamai duomenų apie rengiamas, vykdomas nusikalstamas veikas ir kitų pasieniečių, iš jų ir kasatoriaus šioje byloje, todėl įstatymo nustatyta tvarka būtina gautus duomenis išslaptinti ir sankcionuoti slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus pagal BPK, siekiant gautus duomenis apie jų vykdomus nusikaltimus, numatytus BK 225 ir 228 straipsniuose, panaudoti kaip įrodymus baudžiamajame procese. Vadinasi, pasak kasatoriaus, nors Vilniaus apygardos teismas nutartimis sankcionavo techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka tik dėl pareigūnų D. B., E. G., E. B., S. P., Vilniaus rinktinės Imuniteto poskyrio pareigūnai ir dėl jo pradėjo neteisėtą operatyvinį tyrimą, kurio duomenis nutarė išslaptinti ir sankcionuoti pagal BPK, t. y. neteisėtai gautus duomenis nutarė panaudoti ikiteisminiame tyrime. Taip buvo šiurkščiai pažeista V. B. konstitucinė teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 9 punktas, 6 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnis ir BPK 166 straipsnis. Šioje baudžiamojoje byloje, kurioje spręsti klausimai dėl kasatoriaus atsakomybės už inkriminuotas veikas, nebuvo priimta nutarčių taikyti operatyvinio tyrimo veiksmus, todėl nustačius, kad operatyvinis tyrimas pradėtas neteisėtai, visa surinkta informacija nelaikytina įrodymu. Jei duomenų rinkimo procesas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, jo metu gauta informacija neturi jokios įrodomosios vertės (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-141/2008). Vilniaus rinktinės Imuniteto poskyrio pareigūnas R. B. 2008 m. gegužės 29 d. parašė siūlymą Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui Š. A. kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu priimti nutartį dėl slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo BPK 154 straipsnyje nustatyta tvarka, teigdamas, kad priėmus sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą bei esant būtinumui tęsti asmens teises, numatytas BPK 44 straipsnio 9 dalyje, ribojančius veiksmus dėl E. G. ir S. P., o kasatoriui tokius veiksmus pradėti, reikalingas sankcionavimas BPK nustatyta tvarka. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Š. A. 2008 m. gegužės 29 d. raštu Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui pateikė prašymą leisti ikiteisminio tyrimo pareigūnams tyrimą atlikti neatskleidžiant savo tapatybės, vykdyti slaptą sekimą, paprašė priimti nutartį leisti nuo 2008 m. gegužės 29 d. iki 2008 m. rugpjūčio 29 d. taikyti prievartos priemones. Ikiteisminio tyrimo teisėjos 2008 m. gegužės 30 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 158 straipsniu, 160 straipsnio 1, 2 dalimis, leista atlikti slaptą sekimą, slapta du kartus patekti į (duomenys neskelbtini) užkardos tarnybines patalpas, jose įrengti, eksploatuoti ir išmontuoti visų rūšių vaizdo, garso įrašymo technines priemones, atlikti šios technikos priežiūrą; (duomenys neskelbtini) užkardos tarnybinėse patalpose kontroliuoti ir fiksuoti konkrečių pareigūnų, taip pat ir jo pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, fiksavimui naudojant visų rūšių garso ir vaizdo įrašymo technines priemones. Leisti VSAT pareigūnams vykdyti konkrečių (duomenys neskelbtini) užkardos pareigūnų, iš jų ir kasatoriaus, naudojamų transporto priemonių slaptą sekimą, slapta daryti vaizdo, garso įrašus, fotografuoti, panaudojant visų rūšių technines priemones. Nuteistasis V. B. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nors ir pažymėjo, kad slaptas sekimas buvo atliktas pažeidžiant BPK 160 straipsnio reikalavimus, nes teisėjo 2008 m. gegužės 30 d. nutartyje dėl slapto sekimo nenurodyta jo trukmė, bet šis teismas visiškai nevertino, ar objektas, kuriame buvo leista jį sekti, yra tas pats objektas, kuriame buvo leista įrengti slaptą vaizdo kamerą ir kur neva buvo daromos nusikalstamos veikos. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja 2008 m. gegužės 30 d. nutartimi leido Vilniaus rinktinės Imuniteto poskyrio pareigūnams slapta (duomenys neskelbtini) užkardos tarnybinėse patalpose kontroliuoti ir fiksuoti nuteistojo V. B. pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, t. y. slaptą kamerą leido įrengti (duomenys neskelbtini) užkardoje, kuri dislokuota apie 5 km atstumu nuo (duomenys neskelbtini) PKP. O (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkte darbo vietose Nr. 4 ir 5 „Krovinio transporto bei juo išvykstančių iš Lietuvos Respublikos asmenų patikrinimas ir registracija“ nuo 2008 m. balandžio 17 d. iki 2008 m. liepos 17 d. slapta kamera buvo įrengta remiantis Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutartimis, kuriomis buvo leista vykdyti slaptus operatyvinius veiksmus tik dėl pareigūnų D. B., E. G., E. B. ir S. P. (duomenys neskelbtini) užkarda ir (duomenys neskelbtini) PKP nėra tie patys objektai, jų skirtingi apibrėžimai nurodyti Valstybės sienos apsaugos įstatyme. Akivaizdu, kad pirmiau nurodyti įrodymai, kuriais buvo grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, buvo gauti neteisėtais būdais, nes Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja sankcionavo slaptus veiksmus (duomenys neskelbtini) užkardoje, bet ne (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkto patalpose.

              Be to, iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad liudytojai I. D., U. S., O. L., U. U., A. S., V. R. davė parodymus apie tikėtiną jų dalyvavimą darant nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnyje, nes jie faktiškai prisipažino davę kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus; jiems nebuvo pradėti tyrimai, jie, vadovaujantis BK 227 straipsnio 4 dalimi, nebuvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kasatoriaus nuomone, tai, kad šiems liudytojams buvo daromas spaudimas, spręstina ir iš tų faktinių aplinkybių, kad iš jų po atvesdinimo pas tyrėjus buvo paimami laisvos formos pareiškimai apie pareigūnų įvykdytas nusikalstamas veikas. Šie pareiškimai neatitinka BPK 166 straipsnio reikalavimų, nes buvo išgaunami jau pradėjus jam ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjų tyrėjai neįspėjo apie baudžiamąją atsakomybę už melagingą pranešimą apie nusikaltimą pagal BPK 235 straipsnį. Pasak kasatoriaus, nurodyti liudytojai turėjo būti teismo ar prokuratūros prašymu paskelbti Šengeno informacinėje sistemoje kaip ieškomi asmenys, siekiant apklausti juos kaip liudytojus (Šengeno konvencijos 98 straipsnis), kai jie atvažiuodavo į pasienio kontrolės punktus, turint tikslą įvažiuoti į Lietuvos Respubliką; pareigūnas privalėjo išsiaiškinti jų gyvenamąją ar buvimo vietą ir susisiekus su kompetentinga Lietuvos Respublikos institucija (SIRENE biuru) informuoti ją apie duomenų sutapimą bei tokio asmens gyvenamąją ar buvimo vietą. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nesikreipė į Policijos departamento Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos SIRENE nacionalinį skyrių dėl oficialios šių liudytojų paieškos, neteisėtai, t. y. be teismo ar prokuratūros prašymo įvedė jų duomenis į VSATIS duomenų bazę, taip juos sulaikė Lietuvos pasienio kontrolės punktuose, po to atvesdino į VSAT buveinę, kur iš jų paėmė pareiškimus dėl kyšio davimo bei apklausė kaip liudytojus.

              Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad byloje yra VSAT vado pavaduotojo pulkininko S. Virkečio 2008 m. rugsėjo 11 d. nutarimas, kuriuo jis, vadovaudamasis BPK 172 straipsnio 1 dalimi, 175 straipsnio 1 dalimi, 178 straipsnio 1 dalimi, sudarė tyrimo grupę iš VSAT bei Vilniaus rinktinės pareigūnų; šis nutarimas yra niekinis, nes jame nurodyti BPK straipsniai nesuteikia institucijos vadovo pavaduotojui teisės priimti privalomus patvarkymus ikiteisminio tyrimo byloje, jie reglamentuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų teises ir pareigas, atskirųjų pavedimų priėmimą ir vykdymą, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliekamus veiksmus, bet ne tyrimo grupių sudarymą. Neteisėtai sudarius grupę, buvo pažeista BPK 171 straipsnio 3 dalis, nes tik prokuroras turi teisę sudaryti tyrimo grupę iš kelių skirtingų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų.

              Atsiliepimu į nuteistojo V. B. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis prašo tą skundą atmesti.

              Atsiliepime nurodoma, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra VSAT pareigūno R. B. 2008 m. gegužės 20 d. tarnybinis pranešimas, kuriame konstatuojama, kad OSB, sąlyginiu pavadinimu „Magistralė“, atliekant sankcionuotus operatyvinius veiksmus, buvo gauta informacijos apie (duomenys neskelbtini) užkardos pareigūnų, taip pat ir V. B. daromas nusikalstamas veikas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas R. B. tarnybiniame pranešime nurodo, kad OSB surinktos informacijos pakanka dėl tolesnių veiksmų atlikimo pagal BPK nustatytą tvarką. Vadinasi, tame operatyvinio tyrimo etape buvo konstatuota, kad V. B. veiksmų tyrimas bus vykdomas ne pagal Operatyvinės veiklos įstatymą, o taikant kitas procesines prievartos priemones pagal BPK, todėl, pasak prokuroro, nėra pagrindo teigti, kad kasatoriui neva pradėtas nepagrįstas operatyvinis tyrimas. Kaltinimas nuteistajam V. B. šioje byloje nebuvo grindžiamas duomenimis, kurie būtų gauti atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus. Visi ikiteisminio tyrimo duomenys, pagrindžiantys kaltinimą, buvo gauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus bei taikant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjos 2008 m. gegužės 30 d. nutartį. Pasak prokuroro, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai netikrino ir nevertino operatyvinio tyrimo teisinių, faktinių pagrindų, nes V. B. nuteistas dėl nusikalstamų veikų, kurios buvo padarytos jau po pradėto ikiteisminio tyrimo, t. y. nuo 2008 m. liepos 2 d. iki 2008 m. rugpjūčio 6 d. Taip pat nesutiktina su kasatoriaus teiginiais, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja 2008 m. gegužės 30 d. nutartyje, nenurodydama slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų vykdymo terminų, padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus. BPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje turi būti nurodyta slapto sekimo trukmė. Minėtoje Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje nenurodytas terminas, kurio metu galima atlikti slaptą sekimą. Įvertinus tai, kad prokuroras prašė leidimo atlikti prašyme nurodytus veiksmus nuo 2008 m. gegužės 29 d. iki 2008 m. rugpjūčio 29 d., ikiteisminio tyrimo teisėja nutartimi tokį prašymą tenkino, o procesinių prievartos priemonių taikymas prokuroro prašyme nurodytų terminų neviršijo, teigtina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2008 m. gegužės 30 d. nutarties pagrindu atlikti veiksmai nelaikytini neteisėtais, o jų atlikimo metu gauti duomenys turi būti pripažįstami įrodymais BPK  20 straipsnio aspektu. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjos 2008 m. gegužės 30 d. nutartimi buvo leidžiama slapta sekti konkretų asmenį – V. B. jo darbo vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) užkardoje. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnams sekamasis asmuo buvo žinomas iš anksto, todėl nebuvo jokios procesinės būtinybės gauti teismo leidimą sekti konkretų objektą, pvz., (duomenys neskelbtini) užkardos pastatą ar (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkto statinius. Dėl liudytojų apklausos metu taikytų proceso normų teisėtumo klausimų nekyla. Vadovaujantis BPK 171 straipsnio 3 dalimi, tik prokuroras turi teisę sudaryti tyrimo grupę iš kelių skirtingų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų. Šiuo atveju tyrimo grupė buvo sudaryta iš tos pačios ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnų. BPK normos nenustato, kokia procesine forma ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovo sprendimu yra pavedama keliems tos pačios ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnams atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus baudžiamojoje byloje. Tokia diskrecija nustatyta kituose įstatymuose. Vadinasi, VSAT vado pavaduotojas S. Virketis šiuo klausimu priimdamas nutarimą procedūrinių BPK taisyklių nepažeidė.

              Nuteistojo V. B. kasacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis V. B. kasaciniame skunde suformuluotą prašymą skundžiamus teismų sprendimus panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti grindžia teiginiu, kad įrodymai byloje surinkti neteisėtai (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Šį teiginį pagrindžiančius argumentus galima sugrupuoti į keletą grupių, kurios šioje kasacinėje nutartyje bus aptariamos atskirai.

Pirma argumentų grupė yra skirta pagrįsti teiginiui, kad šioje byloje atliktos operatyvinės veiklos metu surinkti duomenys yra neteisėti, nes dėl kasatoriaus nebuvo priimta nutarčių taikyti operatyvinio tyrimo veiksmus; tos nutartys buvo priimtos dėl kitų pareigūnų. Šią argumentų grupę kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija palieka nenagrinėtą dėl argumentų abstraktumo – kasatorius skunde nenurodo, būtent kurie duomenys, jo nuomone, buvo surinkti neteisėtai.

Antra argumentų grupė yra susijusi su BPK 158, 160 straipsnių nustatyta tvarka atliktais slapto sekimo veiksmais. Kasatorius tvirtina, kad tų veiksmų metu surinkti duomenys taip pat neteisėti, nes Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjos Laimos Leipuvienės 2008 m. gegužės 30 d. nutartimi juos buvo leista atlikti ne toje vietoje, kurioje tie veiksmai buvo atlikti: nutartimi buvo leista tuos veiksmus atlikti (duomenys neskelbtini) užkardos tarnybinėse patalpose, o veiksmai buvo atlikti (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkte. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ir ši argumentų grupė yra nepagrįsta, nes ji prieštarauja minėtos nutarties turiniui. Iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutarties matyti, kad joje (duomenys neskelbtini) užkarda yra nurodyta ne kaip konkreti vieta, o kaip Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės struktūrinis padalinys. Į užkardos struktūrą savo ruožtu patenka jos teritorijoje esantys pasienio kontrolės punktai. Todėl leidimas tam tikrus veiksmus atlikti užkardoje reiškia leidimą tuos veiksmus atlikti bet kuriame tos užkardos struktūriniame padalinyje.

Trečia argumentų grupė yra susijusi su liudytojų iškvietimu į apklausą ir tų liudytojų apklausa. Kasatorius skunde tvirtina, kad šioje byloje liudytojais apklausti užsieniečiai turėjo būti surasti ir į apklausas iškviesti Lietuvos pasirašytose tarptautinėse sutartyse nustatyta tvarka, kurios tyrėjai nepaisė. Be to, kasatoriaus nuomone, liudytojai užsieniečiai turėjo būti apklausiami taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatytus ypatumus, nes jie buvo apklausiami apie jų pačių, tikėtina, padarytą nusikalstamą veiką – BK 227 straipsnyje numatytą papirkimą. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad ir ši argumentų grupė yra nepagrįsta. Pirma, liudytojo suradimo ir jo iškvietimo į apklausą būdas niekaip nesietinas su jo parodymų turiniu. Todėl kasaciniame skunde keliami procedūriniai klausimai skundžiamo nuosprendžio teisėtumui neturi įtakos. Antra, iš bylos duomenų matyti, kad liudytojai užsieniečiai parodymus davė ne apie savo pačių, tikėtina, padarytas nusikalstamas veikas, o apie įtariamųjų, tikėtina, padarytas nusikalstamas veikas, nes šioje baudžiamojoje byloje nebuvo tiriamas kyšių priėmimas, o kartu nebuvo tiriamas ir papirkimas. Šioje byloje buvo tiriamas piktnaudžiavimas tarnyba, siekiant turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių – BK 228 straipsnio 2 dalis. Todėl liudytojų užsieniečių apklausoje netaikant BPK 82 straipsnio 3 dalies nuostatų jokio pažeidimo nebuvo padaryta.

Dar vienas iš nuteistojo V. B. kasacinio skundo argumentų yra apie tyrimo grupę. Kasatorius skunde nurodo, kad byloje yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojo Sigito Virkečio 2008 m. rugsėjo 11 d. nutarimas sudaryti tyrimo grupę iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos centrinio aparato ir Vilniaus rinktinės tyrėjų. Kasatorius skunde tvirtina, kad šis nutarimas yra niekinis, nes pagal BPK 171 straipsnio 3 dalies nuostatas tyrimo grupę gali sudaryti tik prokuroras. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šis kasatoriaus argumentas atitinka bylos medžiagą, tačiau tai nereiškia esminio BPK reikalavimų pažeidimo. Visi į tyrimo grupę įtraukti asmenys buvo tos pačios ikiteisminio tyrimo įstaigos, kuri atliko tyrimą baudžiamojoje byloje, pareigūnai (tyrimą byloje atliko Valstybės sienos apsaugos tarnyba). Todėl nekyla jokių abejonių dėl kiekvieno iš jų kompetencijos atlikti vieną ar kitą ikiteisminio tyrimo veiksmą (BPK 172 straipsnio 1 dalis). Kasatorius palietė tik organizacinį klausimą, kuris vėliau buvo išspręstas tinkamai – byloje yra Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro Š. A. 2009 m. spalio 27 d. nutarimas atskirti ikiteisminį tyrimą, kuriama nurodyta, kad tyrimą dėl V. B. nusikalstamų veiksmų pavedama atlikti 2008 m. rugsėjo 11 d. nutarimu sudarytai, t. y. tai pačiai tyrimo grupei.     

Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, jog naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo V. B. kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Nuteistojo V. B. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                Albinas Sirvydis

                                                                                Dalia Bajerčiūtė

                                                                                Valerijus Čiučiulka