VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
(S)
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. liepos 27 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Bronislava Todesienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovui J. K. dėl skolos, palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
n u s t a t ė:
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 289, 62 Eur negrąžintą kreditą, 175, 15 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2015 m. birželio 17 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka – 2015 m. liepos 9 d., todėl laikytina, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo UAB „4finance“, valdančio sistemą Vivus.lt, ir atsakovo J. K. 2012 m. lapkričio 8 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 289, 62 Eur (1000 Lt) kreditą; vartojimo kredito metinė palūkanų norma – 80, 00 procentų, bendra kredito kainos metinė norma – 116, 90 procento; paskolos grąžinimo terminas – 2014 m. lapkričio 8 d. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis laikoma realine sutartimi, t. y. paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. Paskolos suteikimo faktą patvirtina į bylą pateiktas sąskaitos išrašas, todėl laikoma, kad sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta. Ieškovas nurodo, kad atsakovas jam suteikto kredito nustatyta tvarka ir laiku negrąžino.
Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas, jos nutraukimą ar būtų atsiskaitęs su ieškovu dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė paskolos sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 289, 62 Eur negrąžintą kreditą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.
CK 6.874 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo palūkanas taikant 116, 90 procento palūkanų normą, kuri numatyta sutartyje. Atsakovas laiku neįvykdė savo prievolės, t. y. negrąžino kredito, todėl ieškovas paskaičiavo 175, 15 Eur palūkanas (116, 90 procento dydžio bendra metinė palūkanų norma). Savo reikalavimą ieškovas grindžia Vartojimo kredito sutarties 4.1. punktu. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2007 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 yra konstatavęs, kad remdamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas turi kontroliuoti netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Kitose nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešas interesas, kurį teismas turi įgyvendinti ex officio. Palūkanų, kaip ir netesybų, mažinimo pagrindai yra įtvirtinti įstatyme. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis). Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis būtų patyręs būtent tokio dydžio nuostolius 175, 15 Eur dėl atsakovo netinkamo prievolės vykdymo (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Remiantis tuo, kas išdėstyta bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, sutartimi šalių sulygta (Sutarties 4.1 punktu) 116, 90 procentų dydžio metinė palūkanų norma yra laikytina aiškiai per didele. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas yra vartotojas, kuris sutartį su ieškovu sudarė prisijungdamas prie ieškovo parengtų standartinių sutarčių sąlygų, metinė palūkanų norma mažintina iki 60 procentų. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina 89, 90 Eur palūkanos (175, 15 Eur / 116, 90 x 60), kitoje dalyje reikalavimas dėl palūkanų priteisimo laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas (CK 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą – 379, 52 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. birželio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovo ieškinį yra patenkinti 81, 66 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Iš atsakovo ieškovui priteistina 12, 25 Eur žyminio mokesčio (paskaičiavimas: 15 Eur x 81,66 / 100).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 285-286 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „4finance“, juridinio asmens kodas 301881644, naudai 289,62 Eur negrąžintą kreditą, 89,90 Eur palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (379, 52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. birželio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12, 25 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti Lietuvos Respublikos CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Bronislava Todesienė