Civilinė byla Nr. 2S-746-524/2022

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00726-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11

     (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos individualios įmonės V. P. šeimos gydytojo kabineto atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos individualios įmonės V. P. šeimos gydytojo kabineto skundą suinteresuotiems asmenims Šilutės rajono savivaldybės administracijai, antstoliui K. K. dėl antstolio veiksmų.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja IĮ V. P. šeimos gydytojo kabinetas (toliau – ir pareiškėja, skolininkė) kreipėsi į antstolį K. K. su 2022 m. balandžio 27 d. skundu prašydama panaikinti antstolio K. K. 2022 m. balandžio 15 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0118/21/00356 dėl priverstinio iškeldinimo dalyvaujant policijos atstovui Nr. S-22-118-19308 (toliau – ir skundžiamas patvarkymas) ir priimti naują patvarkymą dėl priverstinio iškeldinimo dalyvaujant policijos atstovui, numatant priverstinio iškeldinimo datą po 2022 m. rugpjūčio 1 d.

2.       Skunde nurodoma, kad skundžiamame patvarkyme nurodoma, jog 2022 m. gegužės 3 d. 10 val. bus vykdomas skolininkės iškeldinimas priverstine tvarka iš išieškotojui Šilutės rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir išieškotoja) nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), su visu skolininkei priklausančiu turtu. Skolininkė 2020 m. gegužės 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą, pastatą – gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, kitus inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau tam, kad nekilnojamasis daiktas būtų tinkamas vykdyti tiesioginę skolininkės veiklą, jis turi būti tinkamai įrengtas ir pritaikytas. Įrengimo ir statybos darbai užsitęsė ne dėl skolininkės neveikimo ar neveiklumo, o dėl trečiųjų asmenų, su kuriais sudarytos atitinkamos sutartys, vykdomos veiklos, jos specifikos ir galimų terminų, kurie visi yra nustatomi atitinkamų institucijų, išduodančių reikiamus tokiems rangos ar kitokiems darbams leidimus, sutikimus, sertifikatus ir pan., taip pat dėl prasidėjusio karo Ukrainoje, kadangi statybos, apdailos ir kiti darbai žymiai pabrango, nėra parduodama reikalingų medžiagų. Nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki skundo padavimo yra papildomai išleista 9 347,63 Eur lėšų būtent naujų patalpų įrengimui, o tai reiškia, jog patalpose yra nuolatos atliekami reikiami darbai. Skolininkė deda visas įmanomas ir maksimalias pastangas, kad įsigytas nekilnojamasis daiktas būtų kuo greičiau parengtas skolininkės veiklai ir būtų reali galimybė palikti šiuo metu užimamas išieškotojui priklausančias patalpas.

3.       Skunde teigiama, kad skolininkė yra įdarbinusi pensinio amžiaus darbuotojų, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), kuris yra mažas miestelis ir kuriame kiekviena darbo vieta yra labai vertinga, ypač senjorams, kurie ir čia turi darbo vietą. Neturint galimybės perkelti įmonės veiklos į kitas patalpas, nėra galimybės tęsti darbo sutarčių su darbuotojais, tai reiškia, jog darbuotojus reikėtų atleisti. Savo ruožtu tai sukuria labai didelius papildomus piniginius įsipareigojimus skolininkui bei darbo vietos praradimą darbuotojams. Į tokias faktines aplinkybes turi būti atsižvelgiama, kadangi tai susiję su viešo intereso gynimu. Kai tik skolininkė įsirengs įsigytas patalpas savo veiklai, nedelsiant geranoriškai išsikels iš išieškotojai priklausančių patalpų su visu jai priklausančiu turtu. Skolininkei objektyviai reikalingas ilgesnis laikas, kuris nėra pakankamas nuo registruotos pašto siuntos gavimo (2022 m. balandžio 21 d.) iki priverstinio iškeldinimo datos (2022 m. gegužės 3 d. 10 val.).

4.       Antstolis K. K. 2022 m. gegužės 3 d. patvarkymu Nr. S-22-118-23878 atsisakė patenkinti pareiškėjos skundą ir šį dokumentą kartu su vykdomąja byla Nr. 0118/21/00356 perdavė nagrinėti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams. Nurodė, kad skundžiamas patvarkymas neteko galios, kadangi po skolininko skundo gavimo buvo priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. S-22-118-23527, todėl skolininko prašymas panaikinti skundžiamą patvarkymą nėra nagrinėjamas. Skundžiamas patvarkymas yra netekęs savo galios, iškeldinimo priverstine tvarka procedūra yra atidėta, vykdomoji byla Nr. 0118/21/00356 sustabdyta. Nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK), nei Sprendimų vykdymo instrukcija neįtvirtina termino, per kurį privaloma atlikti fizinio ar juridinio asmens iškeldinimą. Atsižvelgiant į tai, anksčiau vykdomojoje byloje tiek elektroniniu paštu, tiek telefonu buvo kreiptasi į išieškotoją dėl sutikimo atidėti iškeldinimo procedūrą. Buvo gautas atsakymas, kad nesutinkama su skolininkės prašymu atidėti iškeldinimą. Išieškotoja motyvavo tuo, kad skolininkė turėjo pakankamai laiko išsikelti iš savivaldybei priklausančių patalpų. Taip pat nurodė, kad užimdama patalpas be jokio teisinio pagrindo ir neišsikeldama iš jų skolininkė pažeidžia Savivaldybės, kaip nekilnojamojo turto savininkės,  teises disponuoti savo turtu. Teikdama nepagrįstus prašymus bei nepagrįstai skųsdama antstolio skolininkas akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis siekdama vilkinti procedūras. Todėl skolininkės prašymas priimti naują patvarkymą dėl priverstinio iškeldinimo dalyvaujant policijos atstovui numatant priverstinio iškeldinimo datą po 2022 m. rugpjūčio 1 d. netenkinamas.

5.       Išieškotoja atsiliepimu į skolininkės skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad skolininkė nenurodė jokių skundžiamojo patvarkymo neteisėtumo pagrindų. Nėra jokio pagrindo stabdyti priverstinio skolininkės iškeldinimo veiksmų iki 2002 m. rugpjūčio 1 d. vien dėl tos aplinkybės, kad skolininkė laiku neįsirengė naujų patalpų dėl rangovų ar projektuotojų veiksmų (neveikimo) ar dėl karo Ukrainoje. Naujų patalpų (ne)įrengimas dėl trečių asmenų kaltės niekaip nesusijęs su išieškotojos interesais. Panaudos sutartis dėl ginčo patalpų pasibaigė 2019 m. gegužės 7 d., tad skolininkė žinojo ar turėjo žinoti, jog patalpas užima neturėdama teisinio pagrindo. Laikytina, kad skolininkė siekdama nepertraukiamai vykdyti veiklą, turėjo pakankamai laiko pasirūpinti kitomis patalpomis, į jas perkelti savo darbuotojus ir tokiu būdu darbuotojams užtikrinti tinkamas darbo sąlygas. Kita vertus, darbo sąlygų, kaip darbovietės, pakeitimas yra išimtinai skolininkės ir jos darbuotojų tarpusavio vidinis santykis ir tai niekaip nesusiję su vykdymo procesu. Teismo sprendimas iki šiol neįvykdytas (nei gera valia, nei priverstine tvarka), tai akivaizdžiai pažeidžia išieškotojos, kaip ginčo patalpų savininkės, interesus, nes ji negali disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu turtu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Tauragės apylinkės teismas 2022 m. birželio 9 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

7.       Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog antstolis 2022 m. gegužės 2 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. S-22-118-23527 vykdomąją bylą Nr. 0118/21/00356 sustabdė, iki kol bus išnagrinėtas skolininkės skundas, ir atšaukė 2022 m. gegužės 3 d. 10 val. iškeldinimo priverstine tvarka procedūrą, skolininkės prašymo dalis panaikinti 2022 m. balandžio 15 d. patvarkymą dėl priverstinio iškeldinimo dalyvaujant policijos atstovui Nr. S-22-118-19308 paliktina nenagrinėta, kadangi skundžiamas patvarkymas yra netekęs galios.

8.       Teismas taip pat nurodė, kad skolininkės nurodyti argumentai, kad ji negali vykdyti priimto teismo sprendimo ir išsikelti iš išieškotojai priklausančių negyvenamųjų patalpų dėl to, kad yra nebaigtos įrengti jos naujai įsigytos patalpos, nesudaro nei privalomo, nei fakultatyvaus vykdomosios bylos stabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindo. Antstolis negali viršyti jam suteiktų įgaliojimų ir sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, kai nėra CPK 626 ar 627 straipsniuose nustatytų pagrindų, priešingu atveju, sustabdžius vykdomąją bylą ar atidėjus vykdymo veiksmus, nesant įstatyme nustatyto pagrindo, būtų pažeista vykdymo proceso šalių (skolininko ir išieškotojo) interesų pusiausvyra, vykdomojo dokumento vykdymo privalomumo principas (CPK 18 straipsnis).

9.       Teismas konstatavo, kad, esant nurodytoms aplinkybėms, išnagrinėjus pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis vadovavosi CPK VI dalyje esančiomis nuostatomis, pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo priešingai išvadai, todėl pareiškėjos skundas nepagrįstas ir atmestinas (CPK 513 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10.       Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartį pakeisti – nurodyti atidėti skolininkės priverstinio iškeldinimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. Nr. 0118/21/00356 numatant priverstinio iškeldinimo datą po 2022 m. rugpjūčio 1 d.

11.       Atskirajame skunde nurodoma, kad skolininkė pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas skundo reikalavimas dėl skundžiamo patvarkymo panaikinimo, neskundžia.

12.       Dėl kitos skundžiamos nutarties dalies atskirajame skunde nurodoma, kad šiame vykdymo procese susiklostė tokia faktinė situacija, kad išsikėlimo iš išieškotojai priklausančių patalpų terminai turi esminės reikšmės skolininkės vykdomai veiklai ir jos tęstinumo užtikrinimui. Vertinant vykdymo šalių interesų pusiausvyrą, skolininkas yra visiškai pažeidžiamas, nes, vykdydamas medicinos paslaugų veiklą, turi turėti galiojantį higienos pasą ir licenciją, tai tarpusavyje yra susiję, pvz., higienos pasas yra išduodamas vykdyti veiklą konkrečiu adresu konkrečiose patalpose. Panaikinus leidimo-higienos paso galiojimą, sprendžiamas licencijos stabdymo klausimas –tai lemia veiklos negalimumą. Tuo tarpu išieškotojos padėtis dėl kol kas skolininkės užimamų patalpų vykdymo procese niekaip nesikeičia. Išieškotoja 2022 m. gegužės 4 d. raštu kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos su prašymu panaikinti pareiškėjai išduoto leidimo-higienos paso galiojimą ir toks prašymas buvo patenkintas, t. y. 2022 m. gegužės 23 d. buvo priimtas sprendimas dėl leidimo-higienos paso galiojimo panaikinimo Nr. (3-24 14.2.2) BSV-5107. Kadangi šis dokumentas patvirtina aktualią padėtį, pareiškėja prašo šį teikiamą įrodymą priimti ir vertinti priimant teismo sprendimą. Kol kas skolininkei nėra išduotas leidimas-higienos pasas veiklai jos įsigytose naujose patalpose, todėl, objektyviai vertinant, skolininkei esminės ir lemiamos reikšmės turi likęs terminas, per kurį ji galėtų susitvarkyti visus reikiamus formalumus dėl šeimos gydytojo kabineto veiklos vykdymo, t. y. dėl medicinos paslaugų teikimo, ir išsikelti iš išieškotojai priklausančių patalpų. Šiuo atveju skolininkės iškeldinimas iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. sukelia jai itin sunkias pasekmes, nes tiesiogiai apriboja galimybę vykdyti veiklą, kuri yra vienintelė ir pagrindinė skolininkės veikla. Pabrėžtina, kad išieškotojai skolininkės neišsikėlimas iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. tikrai nesukelia ir nesukels tokių sunkių pasekmių kaip skolininkei.

13.       Atskirajame skunde teigiama, kad susidarius aprašytai situacijai pirmosios instancijos teismas galėjo ne taip formaliai taikyti įstatymo nuostatas, pasisakant, jog skolininkės nurodytos aplinkybės nesudaro nei privalomo, nei fakultatyvaus vykdomosios bylos stabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindo, o vertinti situaciją šiek tiek plačiau, t. y., kaip ir argumentuojama nutartyje – įvertinant kiekvieną reikšmingą faktinę aplinkybę.

14.       Suinteresuotas asmuo – išieškotoja – atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo skirti pareiškėjai 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, skundžiamą Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15.       Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas skolininkės skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė visiškai pagrįstą ir motyvuotą nutartį. Skolininkės nurodytos aplinkybės, kuriomis ji grindžia būtinumą sustabdyti ar atidėti iškeldinimo veiksmus, nesurado nei privalomo, nei fakultatyvaus vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindo. Šiuo atveju atskirasis skundas yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais. Skolininkė, teikdama atskirąjį skundą, iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, argumentus, dėl kurių jau pasisakė pirmosios instancijos teismas. Atskirajame skunde skolininkė neįvardijo, kokius materialinės ir (ar) proceso teisės normų taikymo pažeidimus pirmosios instancijos teismas padarė, priimdamas skundžiamą nutartį, nenurodo absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, todėl atskirasis skundas negali būti patenkintas.

16.       Atsiliepime į atskirąjį skundą teigiama, jog skolininkei nevykdant teismo sprendimo gera valia, antstolis K. K. jau 2021 m. rugsėjo 15 d. buvo priėmęs patvarkymą Nr. S-21-118-40711 dėl skolininkės priverstinio iškeldinimo – iškeldinimas buvo numatytas 2021 m. rugsėjo 28 d. 10 val. Tačiau skolininkė apskundė antstolio veiksmus, vykdomoji byla buvo sustabdyta. Teismui išnagrinėjus civilinę bylą skolininkės skundas buvo atmestas. Antstoliui atnaujinus vykdomąją bylą, skolininkė iš naujo teismui pateikė nepagrįstą skundą šioje byloje. Vien skolininkės nesutikimas su antstolio atliekamais priverstinio vykdymo veiksmais nėra pakankamas pagrindas stabdyti ar atidėti iškeldinimo veiksmus. Įvertinus aplinkybę, kad panaudos sutartis dėl ginčo patalpų pasibaigė 2019 m. gegužės 7 d., laikytina, kad skolininkė žinojo ar turėjo žinoti, jog patalpas užima, neturėdama teisinio pagrindo, ir kad siekdama nepertraukiamai vykdyti veiklą turėjo pakankamai laiko pasirūpinti kitomis patalpomis, į jas perkelti savo darbuotojus ir tokiu būdu darbuotojams užtikrinti tinkamas darbo sąlygas. Kita vertus, darbo sąlygų, kaip darbovietės, pakeitimas yra išimtinai skolininkės ir jos darbuotojų tarpusavio vidiniai santykiai, ir tai niekaip nėra susiję tiek su vykdymo procesu, tiek su išieškotojos interesais.

17.       Atsiliepime į atskirąjį skundą pažymima, kad teismo sprendimas iki šiol nėra įvykdytas (nei gera valia, nei priverstine tvarka), tai akivaizdžiai pažeidžia išieškotojos teises, nes ji iki šiol negali disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Dėl ginčo patalpų yra įvykęs viešasis nuomos konkursas, tačiau dėl skolininkės nesąžiningų veiksmų išieškotoja negali perduoti ginčo patalpų konkursą laimėjusiam asmeniui. Taigi savo veiksmais skolininkė, be kita ko, varžo nuomos konkursą laimėjusio asmens teisę naudotis ginčo patalpomis nuomos sutarties pagrindais, kartu išieškotojai užkertama galimybė gauti pajamas už ginčo patalpų nuomą. Tokiu būdu skolininkė pažeidžia savivaldybės teises ir interesus, daro žalą, kadangi į savivaldybės biudžetą nėra gaunamos nuomos pajamos už ginčo patalpas. Skolininkė teismo ne kartą prašė atidėti priverstinio iškeldinimo veiksmus. Teismas dėl skolininkės priverstinio iškeldinimo atidėjimo aiškiai pasisakė, kad vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis ir ši procesinė priemonė negali būti taikoma be pagrindo. Pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Taigi CPK 510 straipsnio 8 dalyje ir CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese nėra absoliuti.

18.       Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad remiantis teisiniu reglamentavimu, nustatytu Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 12 dalies 4 punkte, bei Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-632, 61.4 punkte Higienos paso galiojimas yra siejamas su teisėtu patalpų, kurioms jis išduotas, valdymu. Taigi Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją ir į tai, kad teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta skolininkę iškeldinti iš išieškotojos patalpų, yra įsiteisėjęs ir įgijęs res judicata galią, panaikino skolininkei išduoto Higienos paso galiojimą. Skolininkės skundas dėl Higienos paso panaikinimo Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022 m. birželio 16 d. sprendimu atmestas kaip nepagrįstas. Be to, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2022 m. birželio 2 d. raštu informavo skolininkę, kad nuo 2022 m. liepos 2 d. bus priimtas sprendimas sustabdyti skolininkei įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos galiojimą 3 mėnesiams, sustabdant teisę teikti pirminę ambulatorinę asmens sveikatos priežiūros medicinos – šeimos medicinos – ir bendrąją asmens sveikatos priežiūros – slaugos (bendrosios praktikos) – paslaugas. Taigi kompetentingų institucijų priimti sprendimai dėl Higienos paso panaikinimo ir licencijos galiojimo sustabdymo yra taip pat svarbios aplinkybės, įrodančios tai, kad skolininkė iš esmės neturi jokio teisinio pagrindo ne tik naudotis ginčo patalpomis, bet ir jose vykdyti veiklą – teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

19.       Atsiliepime į atskirąjį skundą teigiama, jog atsižvelgtina į skolininkės, kaip proceso šalies, procesinį elgesį po Tauragės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-355-385/2020, kuriuo nuspręsta skolininkę iškeldinti iš ginčo patalpų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog skolininkė ne kartą skundė priverstinio iškeldinimo veiksmus ir teikė prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti iškeldinimo veiksmus. Skolininkės skundai ir prašymai buvo išnagrinėti teismų ir įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais atmesti. Taigi skolininkė, nuolat teikdama teismams, administracinių ginčų komisijai nepagrįstus skundus, prašymus, atskiruosius skundus, akivaizdžiai sąmoningai veikia prieš teismo sprendimo vykdymą. Akivaizdu, kad nuolat teikiamų skundų ir prašymų pateikimas turi įtakos teismo sprendimo vykdymo trukmei. Pažymėtina ir tai, jog Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-795-642/2021 nagrinėjęs skolininkės atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal skolininkės skundą dėl antstolio veiksmų, aiškiai konstatavo, kad skolininkė visais būdais bando atidėti išsikėlimą iš ginčo patalpų, nors sprendimas dėl iškeldinimo įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikus nepakeistą. Skolininkė savo prašymais ir skundais dėl vykdymo veiksmų atidėjimo siekia ne kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą, o vilkinti vykdymo procesą. Skolininkės veiksmai pagrįstai laikytini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, lemiantis skolininkei teisinių pasekmių atsiradimą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Teismas

konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

21.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

22.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjos IĮ V. P. šeimos gydytojo kabineto 2022 m. balandžio 27 d. skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti antstolio K. K. 2022 m. balandžio 15 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0118/21/00356 dėl priverstinio iškeldinimo dalyvaujant policijos atstovui Nr. S-22-118-19308 ir priimti naują patvarkymą dėl priverstinio iškeldinimo dalyvaujant policijos atstovui, numatant priverstinio iškeldinimo datą po 2022 m. rugpjūčio 1 d.

23.       Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį turėjo ne formaliai taikyti įstatymo nuostatas, pasisakyti, jog skolininkės nurodytos aplinkybės nesudaro nei privalomo, nei fakultatyvaus vykdomosios bylos stabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindo, o vertinti situaciją šiek tiek plačiau, t. y. įvertinant kiekvieną reikšmingą faktinę aplinkybę.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

24.       CPK 338 straipsnis nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

25.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

26.       Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

27.       Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu teikia ir prašo priimti naujus įrodymus – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą dėl leidimo-higienos paso galiojimo panaikinimo Nr. (3-24 14.2.2) BSV-5107. Pareiškėjos teigimu, šis dokumentas patvirtina aktualią padėtį.

28.       Kadangi nauji įrodymai buvo pateikti kartu su atskiruoju skundu, byloje dalyvaujantys asmenys teikdami atsiliepimą į atskirąjį skundą turėjo galimybę pasisakyti dėl naujai pateiktų įrodymų, laikytina, jog šių įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Pateikti nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču ir gali turėti įtakos jį sprendžiant. Apeliacinės instancijos teismas naujai pateiktą įrodymą priima.

Faktinės bylos aplinkybės

29.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis K. K. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0118/21/00356 pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. kovo 3 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl nepiniginio išieškojimo, pagal kurį skolininkė IĮ V. P. šeimos gydytojo kabinetas turi išsikelti iš Šilutės rajono savivaldybės administracijai priklausančių negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. 8892-4003-4029:0002, esančių (duomenys neskelbtini), su visu jai priklausančiu turtu.

30.       Antstolis 2022 m. balandžio 15 d. priėmė patvarkymą dėl priverstinio iškeldinimo dalyvaujant policijos atstovui Nr. S-22-118-19308, jame nurodė, kad 2022 m. gegužės 3 d. 10 val. vykdys skolininkės iškeldinimą priverstine tvarka iš išieškotojai priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).

31.       Skolininkė kreipėsi į antstolį K. K. su 2022 m. balandžio 27 d. skundu prašydama panaikinti 2022 m. balandžio 15 d. patvarkymą dėl priverstinio iškeldinimo dalyvaujant policijos atstovui Nr. S-22-118-19308 ir priimti naują patvarkymą dėl priverstinio iškeldinimo dalyvaujant policijos atstovui, numatant priverstinio iškeldinimo datą po 2022 m. rugpjūčio 1 d.

32.       Antstolis 2022 m. gegužės 2 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos sustabdymo                             Nr. S-22-118-23527 sustabdė vykdomąją bylą Nr. 0118/21/00356, iki kol bus išnagrinėtas skolininkės skundas, ir atšaukė 2022 m. gegužės 3 d. 10 val. iškeldinimo priverstine tvarka procedūrą.

33.       Antstolis 2022 m. gegužės 3 d. patvarkymu Nr. S-22-118-23878 atsisakė patenkinti pareiškėjos skundą ir šį dokumentą kartu su vykdomąja byla Nr. 0118/21/00356 perdavė nagrinėti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.

34.       Tauragės apylinkės teismas 2022 m. birželio 9 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

35.       Atskiruoju skundu pareiškėja nesutinka su Tauragės apylinkės teismas 2022 m. birželio 9 d. nutarties dalimi, kuria atmestas skolininkės skundo reikalavimas priimti naują patvarkymą dėl priverstinio iškeldinimo dalyvaujant policijos atstovui, numatant priverstinio iškeldinimo datą po 2022 m. rugpjūčio 1 d.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

36.       Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams ir argumentams.

37.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks už įgalinimų ribų (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.

38.       Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kadangi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-227-980/2021 yra įsiteisėjęs, taigi vykdytinas, tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (CPK 18 straipsnis). Toks sprendimas taip pat turi prejudicinę galią, kuri reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-690/2016). Įstatymų leidėjas, apibrėždamas išieškotojo ir skolininko pareigas vykdymo procese, nustato, kad tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (CPK 640, 644 straipsniai). Antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo.

39.       CPK 625 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant, antstolis privalo arba turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, sąrašas. Pagal CPK 626 straipsnio 1 dalį, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). CPK 627 straipsnyje nustatyta, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai, vadovaujantis Finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis, skolininkui ar išieškotojui atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai.

40.       Sutiktina, kad byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas nenurodė jokių CPK 626 straipsnio 1 dalyje ar CPK 627 straipsnio 1 dalyje išvardytų atvejų, kai antstolis privalėjo visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus. Pritartina pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytai pozicijai, kad skolininkės nurodyti argumentai, kad ji negali vykdyti priimto teismo sprendimo ir išsikelti iš išieškotojai priklausančių negyvenamųjų patalpų dėl to, kad yra nebaigtos įrengti jos naujai įsigytos patalpos, nesudaro nei privalomo, nei fakultatyvaus vykdomosios bylos stabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindo. Taip pat pritartina suinteresuoto asmens – išieškotojos – atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytiems argumentams, kad, įvertinus aplinkybę, jog panaudos sutartis dėl ginčo patalpų pasibaigė 2019 m. gegužės 7 d., laikytina, kad skolininkė žinojo ar turėjo žinoti, jog patalpas užima, neturėdama teisinio pagrindo, ir kad, siekdama nepertraukiamai vykdyti veiklą, turėjo pakankamai laiko pasirūpinti kitomis patalpomis, į jas perkelti savo darbuotojus ir tokiu būdu darbuotojams užtikrinti tinkamas darbo sąlygas. Taip pat kad darbo sąlygų, kaip darbovietės, pakeitimas yra išimtinai skolininkės ir jos darbuotojų tarpusavio vidiniai santykiai, ir tai niekaip nėra susiję tiek su vykdymo procesu, tiek su išieškotojos interesais. Sutiktina ir su tuo, kad kompetentingų institucijų priimti sprendimai dėl skolininkės Higienos paso panaikinimo ir licencijos galiojimo sustabdymo yra taip pat svarbios aplinkybės, įrodančios tai, kad skolininkė iš esmės neturi jokio teisinio pagrindo ne tik naudotis ginčo patalpomis, bet ir jose vykdyti veiklą – teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog pareiškėjos reikalavimas priimti naują patvarkymą dėl priverstinio iškeldinimo dalyvaujant policijos atstovui, numatant priverstinio iškeldinimo datą po 2022 m. rugpjūčio 1 d. iš esmės nebeturi prasmės, kadangi šis terminas jau yra suėjęs.

41.       Kiti atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.

42.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju antstolis priverstinio išieškojimo procedūras vykdė pagal nurodytas CPK nuostatas. Pareiškėja jokių argumentų ar įrodymų, kurie pagrįstų antstolės veiksmų neteisėtumą, CPK teisės normų neatitikusią išieškojimo procedūrą, nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjos 2022 m. birželio 9 d. skundo reikalavimus, todėl konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų.

Dėl bylos procesinės baigties

43.       Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama 2022 m. birželio 9 d. nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl baudos skyrimo

44.       Suinteresuotas asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškė prašymą skirti 2 000 Eur baudą pareiškėjai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad pareiškėja teismams nuolat teikia nepagrįstus skundus, skundai iš esmės yra analogiški, juose nurodytos tos pačios aplinkybės.

45.       CPK 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad byloje dalyvaujantys asmenys įpareigojami procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti jomis. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Taigi CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė reikalauti atlyginti nuostolius, o pagal šio straipsnio 2 dalį teismui suteikiama teisė skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu. Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018).

46.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad teismai jau yra priėmę sprendimų analogiškose bylose, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šioje byloje pareiškėja teise pateikti skundą dėl antstolio veiksmų ar atskirąjį skundą naudojosi ne pagal jos paskirtį, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą šios bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens prašymo skirti pareiškėjai baudą argumentus, nagrinėjamu atveju šioje konkrečioje byloje pagal pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenustatė pagrindo skirti baudą. Vertinant priešingai, būtų apribota pareiškėjos teisė į teisminę gynybą. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens Šilutės rajono savivaldybės administracijos prašymas skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Priimti su atskiruoju skundu naujai pateiktus įrodymus.

Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Suinteresuoto asmens Šilutės rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                 Erika Misiūnienė