Bylos Nr. 1S-621-383/2016

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Vitunsko, teisėjų Dariaus Kantaravičiaus ir Gyčio Večersko, nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. M. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-04-15 nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016-03-09 nutarimą taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

   n u s t a t ė :

A. M., nuteistas 2008-07-11 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d., taikant LR BK 72 str. 1 d., 2 d., 3 d., laisvės atėmimu 13 metų, konfiskuojant 1000 Lt (nuosprendis įsiteisėjo 2009-01-16).

Bausmės pradžia – 2007-04-18, bausmės pabaiga – 2020-04-18. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2009-12-29.

2016-03-09 Komisijos priimtu nutarimu nutarta, taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos per likusios neatliktos bausmės dalį paskiriant auklėjamojo poveikio priemones.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016-04-15 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatuodamas, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis A. M. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus A. M. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nesutikdamas su Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-04-15 nutartimi, A. M. Kauno apygardos teismui pateikė skundą, kuriame prašė, panaikinti skundžiamą nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, teismas nepagrįstai tenkino prokurorės skundą ir netaikė jam lygtinio paleidimo. Prokurorės prašymas atmesti Komisijos teikimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą yra deklaratyvus ir iš principo neatitinka Komisijos išvadų, kadangi pataisos namų darbuotojai yra kompetentingesni spręsti  apie nuteistųjų asmenybių charakteristikas bausmės atlikimo metu. Komisija atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis yra atlikęs 2/3 jam paskirtos bausmės, pataisos namuose už gerą elgesį bei dalyvavimą sportiniuose renginiuose skatintas 12 kartų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, mokosi profesinio rengimo centre suvirintojo specialybės, darbinė motyvacija gera, dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, pagrįstai sprendė, jog tikslinga A. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis teismo prašo, peržiūrėti Komisijos teikimą dėl lygtinio atleidimo nuo likusios bausmės, likusią bausmės dalį paskiriant atlikti ne izoliuotam nuo visuomenės ir skirti jam įstatymu numatytus apribojimus.

Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.

2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto LR BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš LR BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

LR BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (LR BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Įvertinus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad, A. M. priklauso vidutinės rizikos grupei (43 balai), dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo nuomone, nagrinėjamu atveju akivaizdžios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nors nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą (programą), tačiau vien tik dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju ji nėra ženkliai pakitusi, lyginant su anksčiau atliktu elgesio rizikos vertinimu, ir yra pakankamai didelė (43 balai). Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, bausmės atlikimo metu A. M. nesielgė nepriekaištingai, buvo tris kartus pažeidęs nustatytą tvarką ir režimo reikalavimus ir baustas drausmine tvarka.  Pažymėtina ir tai, kad nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, pažeidimų darymas ne tik iš karto atvykus į pataisos namus, bet ir vėliau, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, kad nuteistasis pataisos namuose nedirbo, iniciatyvą įsidarbinti parodė tik 2016-02-17, likus nepilnam mėnesiui iki jo prašymo svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. O tai rodo gana mažą perspektyvą efektyviai spręsti finansines problemas ir susidoroti su finansiniais sunkumais laisvėje. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad LR BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu LR BVK 125 str. 1 d. numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Vis dėlto A. M. požiūris į darbą pataisos namuose verčia abejoti, kad jis ir laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Būtina atsižvelgti ir į tas aplinkybes, kad nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai - ankstesni nusikaltimai ir rėžimo pažeidimai (anksčiau teistas penkis kartus, seniau neišbuvo lygtinio paleidimo termino, tačiau vėliau buvo paleistas lygtinai du kartus ir terminus išbuvo).  Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog šiuo atveju A. M. mąstymo ir nuostatų pokyčiai bausmės atlikimo metu nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, 12 kartų buvo paskatintas už nepriekaištingą elgesį, pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo tekintojo, elektros įrengimų remontininko ir siuvinių gamintojo specialybes, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.

Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus A. M. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis A. M. neatitinka LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

              n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo A. M. skundą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas              Valdas Vitunskas

Teisėjai              Darius Kantaravičius

              Gytis Večerskas