Administracinė byla Nr. I-4971-815/2015

            Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04405-2014-3

                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 16.5; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiškėjui R. P. (R. P.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I

1. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–8), kurį patikslino (b. l. 18–25) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas, ir Vilniaus PN) nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 28 d. patirtą 486,43 Lt dydžio žalą dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių (1 vasarinės kepurės, 1 žieminės striukės, 1 kelnių, 5 marškinių ilgomis rankovėmis, 4 marškinių trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraiščio, 1 šaliko, 5 porų batelių, 1 poros žieminių batų, 1 poros demisezoninių batų, 5 porų megztų pirštinių).

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad, pasibaigus tarnybinės uniformos dalių maksimaliems dėvėjimo terminams, kai kurios naujos tarnybinės uniformos dalys nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 28 d. jam nebuvo išduotos. Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėjas remiasi Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsniu (redakcija, galiojusia iki 2015 m. kovo 1 d.), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakyme Nr. 128 (toliau – ir įsakymas Nr. 128) patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normomis (toliau – ir Normos) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka (toliau – ir Tvarka), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 1R-199 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su pareigūnų tarnybinių rangų ženklais ir simbolika pavyzdžių patvirtinimo“ (toliau – ir įsakymas Nr. 1R-199), kuriame patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su pareigūnų tarnybinių rangų ženklais ir simbolika pavyzdžiai (toliau – ir Pavyzdžiai), jo 3 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A556-580/2009, Nr. A552-2695/2012, Nr. A552-2696/2012, A662-2567/2012).

2.2. Pasak pareiškėjo, įstaigai pirmiausiai kyla pareiga, pasibaigus tarnybinės uniformos ir / arba jos dalių dėvėjimo terminui, išduoti naują tarnybinę uniformą ir / arba jos atitinkamas dalis. Pareiškėjas rašytinio prašymo dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vietoje atitinkamų tarnybinės uniformos dalių atsakovui nebuvo pateikęs. Kita vertus, pareiškėjui nebuvo išduotos naujos tarnybinės uniformos dalys ir neišmokėta piniginė kompensacija. Taigi, atsakovo pareiga aprūpinti pareiškėją tarnybine uniforma nebuvo tinkamai įgyvendinta, be to, atsakovas neįvykdė iš Statuto 18 straipsnio kylančios pareigos nė vienu iš teisės aktuose nustatytų galimų būdų.

2.3. Vilniaus PN neįgyvendinus savo pareigos per teisės aktuose nustatytus terminus aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis, jis buvo priverstas tarnyboje dėvėti tas pačias tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai pasibaigę, dėl to patyrė įvairių nepatogumų, t. y. tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, be to, pareiškėjas turėjo dėvėti nuo skalbimo ir dėvėjimo susidėvėjusią tarnybinę uniformą, praktiškai nuolat tarnyboje dėvėjo už savo lėšas įsigytus žieminius, demisezoninius batus, batelius, pirštines, marškinius ir pan. Remiantis Vilniaus PN 2014 m. rugsėjo 29 d. pažyma Nr. 14-4155 „Apie neišduotos tarnybinės uniformos dalių skaičių ir vertės dydį, kurios dėvėjimo laikas baigėsi 2008 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. lapkričio 28 d. laikotarpiu“ (toliau – ir pažyma Nr. 14-4155), neišduotų tarnybinės uniformos dalių ekonominė vertė sudarė 1 621,45 Lt. Pažymėtina, kad pareiškėjo asmens kortelėje pateikti duomenys apie išduotas tarnybinės uniformos dalis yra tikslesni negu pažymoje Nr. 14-4155, nes asmens kortelėje žymimas kiekvienas faktinis tarnybinės uniformos dalies išdavimas. Taigi, skaičiavimai, siekiant tikslumo, bus paremti ne tik pažyma Nr. 14-4155, bet ir asmens kortelės duomenimis.

2.4. Pasak pareiškėjo, jam iš atsakovo turėtų būti priteista 486,43 Lt žalos atlyginimo už šias nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 28 d. neišduotas tarnybinės uniformos dalis (po 30 procentų kiekvienos iš tarnybinės uniformos dalių ekonominės vertės (kainos) dydžio žalos atlyginimo): už 1 vasarinę kepurę, už 1 žieminę striukę, už 1 kelnes, už 5 marškinius ilgomis rankovėmis, už 4 marškinius trumpomis rankovėmis,už 1 kaklaraištį, už 1 šaliką, už 5 poras batelių, už 1 porą žieminių batų, už 1 porą demisezoninių batų, už 5 poras megztų pirštinių.

II

Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad tarnybinės uniformos dalių neišdavimo priežastis ginčo laikotarpiu yra finansinių lėšų trūkumas, prašo taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą 3 m. ieškinio senatį ir teismo sprendimo įvykdymą atidėti bent 3 mėnesiams, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 29–31).

1. Vilniaus PN yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitų teisės aktuose nustatyta tvarka gautų lėšų. Vilniaus PN savininkė yra valstybė.

2. Atsakovas remiasi Tvarka, nurodo, kad pareiškėjas 2008 m.–2013 m. į Vilniaus PN vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo nesikreipė, todėl šis klausimas nesvarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nesurašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Tvarkoje aiškiai nustatyta, jog pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo, atsakovas neturi pagrindo pareiškėjui išmokėti piniginę kompensaciją už jo nurodytu laiku jam neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis).

3. 2013 m. lapkričio–gruodžio mėn. Vilniaus PN pareigūnams buvo išduodamos naujos naujo tipo tarnybinės uniformos dalys, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs.

4. Vilniaus PN patvirtintame biudžete kompensacijų dėl neišduotų uniformos dalių išmokėjimui lėšos nesuplanuotos ir neskirtos. Reikiama papildoma asignavimų suma turėtų būti pateikta Vilniaus PN asignavimų valdytojui, planuojant kitų metų įstaigos biudžetą. Atsižvelgiant į galiojančias įstatymo normas, pareiškėjui kompensacijos už neišduotas tarnybinės uniformos dalis išmokėti nėra pagrindo, nes pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija mokama įstaigos iniciatyva, nėra.

III

Teismo posėdyje pareiškėjas R. P., remdamasis skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

k o n s t a t u o j a :

1. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1.1. Remiantis pareiškėjo asmens kortele, jam nuo 2008 m. rugsėjo mėn. buvo išduotos šios tarnybinės uniformos dalys: 2008 m. rugsėjo mėn.: 1 žieminė kepurė, 1 vasarinė kepurė, 1 kelnės, 1 vasarinė striukė, 1 pusvilnonis megztinis, 1 marškiniai trumpomis rankovėmis, 2 marškiniai ilgomis rankovėmis, 1 golfas, antpečių movos (1), po porą batelių, demisezoninių batų ir žieminių batų, 1 odinis diržas, 1 odinis diržas su dėklais (3 dėklai), 1 kokarda, mėlyni antpečiai su pynute (maršk.) (1), 6 mažos sagos; 2009 m. sausio mėn.: 2 mėlyni antpečiai su pynute (prisiuv.), 4 mažos sagos; 2010 m. vasario mėn.: 1 kelnės, 1 pusvilnonis megztinis ir 2 marškiniai ilgomis rankovėmis, 2009 m. rugsėjo mėn. – po porą demisezoninių ir žieminių batų; 2011 m. vasario mėn. išduotos 1 kelnės, gruodžio mėn. – 1 žieminė kepurė; 2012 m. vasario mėn.: 1 kelnės, 1 marškiniai ilgomis rankovėmis; 2013 m. sausio mėn.: po 1 vasarinę ir žieminę kepures, vasarinę striukę, pusvilnonį megztinį, golfą, po vienus marškinius ilgomis ir trumpomis rankovėmis, 1 kelnės, 1 pora demisezoninių batų, antpečių movos (3) (b. l. 14–15, 32).

1.2. Vilniaus PN, atsakydami į pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 5 d. prašymą „Dėl tarnybinių uniformų“, kuriame pareiškėjas prašė išduoti uniformų dalis už ginčo laikotarpį, kurios pasibaigus dėvėjimo terminams nebuvo laiku išduotos, nesant tokios galimybės – apskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už ginčo laikotarpiu neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis), nusprendus neišduoti prašomos tarnybinės uniformos (jos dalių), prašė pateikti pažymą, nurodant, kokios uniformos dalys, kurių dėvėjimo laikas baigėsi, nebuvo išduotos per visą tarnybos laikotarpį nuo 2008 m rugpjūčio 1 d. iki 2013 m., lapkričio 28 d., taip pat ir piniginę kiekvienos šių dalių vertę bei priežastis, kodėl šios uniformų dalys nebuvo išduotos laiku, taip pat prašė su pažyma pateikti tarnybinės uniformos išdavimo pareiškėjui žiniaraščio kopijas (b. l. 9–10, 36–37), 2014 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. 9-6644(03) „Dėl tarnybinių uniformų“ rėmėsi Tvarkos nuostatomis, be kita ko, nurodė, jog: Tvarkoje aiškiai nustatyta, kad pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį; pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo, todėl Vilniaus PN neturi pagrindo apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui piniginę kompensaciją už jo nurodytu laiku jam neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis); tarnybinės uniformos dalių neišdavimo priežastis 2008 m.–2013 m. – finansinių lėšų trūkumas (b. l. 11–12, 33–34).

1.3. Remiantis Vilniaus PN 2014 m. rugsėjo 29 d. pažyma Nr. 14-4155 „Apie neišduotos tarnybinės uniformos dalių skaičių ir vertės dydį, kurios dėvėjimo laikas baigėsi 2008 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. lapkričio 28 d. laikotarpiu“ pareiškėjui 2008 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. lapkričio 28 d. laikotarpiu neišduota: 1 vasarinė kepurė, suma – 30,00 Lt; 1 žieminė striukė, suma – 255,00 Lt; 1 kelnės, suma – 80,00 Lt; 5 marškiniai ilgomis rankovėmis, suma – 242,50 Lt; 4 marškiniai trumpomis rankovėmis, suma – 148,85 Lt; 1 kaklaraištis, suma – 11,00 Lt; 1 šalikas, suma – 11,68 Lt; 5 poros batelių suma – 540,42 Lt; 1 pora žieminių batų, suma – 147,00 Lt; 1 pora demisezoninių batų, suma – 120,00 Lt; 5 poros megztų pirštinių, suma – 35,00 Lt, iš viso neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė – 1 621,45 Lt (30 proc. šios sumos sudaro 486,43 Lt) (b. l. 13, 35).

2. Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus pataisos namų pareigūno teisės gauti žalos, patirtos dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, atlyginimo.

3. Nagrinėjamu atveju ginčo santykius reglamentavo Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsnis, kurio 1 dalyje buvo nustatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika; pagal šio straipsnio 2 dalį pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.

Nagrinėjamo ginčo laikotarpiu, t. y. 2008 m.–2013 m., galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakyme Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos, kuriose nustatytos pareigūnams išduodamų tarnybinių uniformų dalys, jų kiekiai bei dėvėjimo terminai (šis teisės aktas neteko galios 2014 m. gegužės 1 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakyme Nr. 1R-152 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžių bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašo ir tarnybinės uniformos išdavimo normų patvirtinimo“ patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžiai bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašas ir tarnybinės uniformos išdavimo normos, tačiau ginčo santykiams turi būti taikomas tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymas Nr. 128). Minėtame teisingumo ministro įsakyme patvirtinta ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka, kurios 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 punktu, Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.

4. Pareiškėjas skunde prašo priteisti iš atsakovo Vilniaus PN 486,43 Lt už 2008 m.–2013 m. negautas tarnybinės uniformos dalis (b. l. 18–25).

4.1. Bylos duomenys patvirtina ir atsakovas neginčija to fakto, kad pareiškėjui nuo 2008 m. nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus teisingumo ministro įsakyme nustatytam pareiškėjo turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, taip pat nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis. Atsakovas pateikė pažymą, kurioje nurodoma neišduotų uniformos dalių vertės suma, t. y. 1621,45 Lt ir 30 proc. 486,43 Lt (b. l. 35).

4.2. Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog imperatyvu įstaigai nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).

Pažymėtina, jog administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pats pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalies 6, 7 punktai). Įvertinęs pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą dėl piniginės sumos priteisimo, šio reikalavimo pagrindimą, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuolat pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014), teismas daro išvadą, kad pareiškėjas prašo atlyginti jam padarytą turtinę žalą, kuri pasireiškė pareiškėjo išlaidomis, jam savo lėšomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurias jis dėvėjo / avėjo vietoje jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat išlaidomis tarnybinės uniformos dalims, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taisyti.

Teismas, įvertinęs atsakovo Vilniaus PN neteisėtus veiksmus, t. y. tarnybinės uniformos dalių pareiškėjui neišdavimą teisės aktuose nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus, laikotarpį, per kurį pareiškėjui nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys (2008 m.–2013 m.), pareiškėjo skundo argumentus, tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas tarnybos metu nedėvėjo tarnybinės uniformos, dėvėjo netinkamą tarnybinę uniformą ar atsisakė jam išduodamų tarnybinės uniformos dalių, vadovaudamasis protingumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjas neabejotinai patyrė turtinę žalą, savo lėšomis įsigydamas aprangą ir avalynę, kurias jis dėvėjo / avėjo vietoje jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisydamas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, jog pareiškėjo prašomą priteisti žalą sudaro jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

4.3. Patirtos žalos dydį pareiškėjas apskaičiavo kaip neišmokėtą piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismo vertinimu, Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjo patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjo patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte nustatytai kompensacijai (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013, 2013 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013, 2013 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013, 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014). Konstatuotina, jog pareiškėjui turėtų būti atlyginta žala, kuri prilygintina 30 proc. nuo uniformos neišduotų dalių vertės.

Atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 m. ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis); jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (šiuo atveju atsakovas neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnis). Taigi, atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo padavimo datą (2014 m. spalio 6 d. (b. l. 1)) laikytina, kad pareiškėjo reikalavimai teisme yra pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto 3 m. senaties termino reikalavimams dėl žalos atlyginimo, todėl jam priteistina visa nurodyta suma turtinei žalai atlyginti, kuri sudaro 486,43 Lt (b. l. 35), t. y. 140, 88 eurų (žr. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2552/2014).

5. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėją ir atsakovą Vilniaus PN siejo vidiniai tarnybiniai santykiai. Nagrinėjamas administracinis ginčas ABTĮ taikymo požiūriu laikytinas tarnybiniu ginču (ABTĮ 2 straipsnio 19 dalis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1903/2013, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1847/2013). Statuto 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis statutas, o darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. Taigi, nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbdavio materialinę atsakomybę.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 248 straipsnio 3 punkte inter alia numatyta, kad darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai pažeidžiami darbuotojo turtiniai interesai, o šio kodekso 249 straipsnyje inter alia įtvirtinta, kad darbdavys pagal CK normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo turtinių interesų pažeidimo. Įvertinus pirmiau išvardytas teisės aktų nuostatas bei tai, kad pareiškėjui žala kilo būtent tarnybos teisiniuose santykiuose atsakovui netinkamai vykdant savo pareigą laiku išduoti tarnybinės uniformos dalis, konstatuotina, kad tinkamu atsakovu pareiškėjo patirtai turtinei žalai atlyginti laikytinas pareiškėjo darbdavys Vilniaus PN. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjui turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovo Vilniaus PN (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).

6. Atsakovas prašo atidėti sprendimo vykdymą, tačiau, atsižvelgiant į priteistos sumos dydį, šis prašymas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo R. P. (R. P.) skundą tenkinti.

Priteisti R. P. (R. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus pataisos namų 140, 88 eurų turtinės žalos atlyginimą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                                                         Ernestas Spruogis