Civilinė byla Nr. 2-499/2014

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00310-2013-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 126.5.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų L. S. ir A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. nutarties dalies, kuria nepatvirtinti ieškovų finansiniai reikalavimai bankrutuojančios akcinės bendrovės Ūkio bankas bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2013-05-02 nutartimi (b. l. 3-5) iškėlė atsakovui AB Ūkio bankas bankroto bylą, šios įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Valnetas“ bei nustatė vieno mėnesio terminą, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti.

Ieškovai L. S. ir A. S. 2013-11-25 su prašymu (b. l. 1516) kreipėsi į  atsakovo administratorių, prašydami atnaujinti jiems terminą reikalavimams pareikšti ir pateikti teismui tvirtinti jų kreditorinius reikalavimus: L. S. – 11 530,00 Lt sumai, A. S. – 189 729,00 Lt. Nurodė, jog terminą reikalavimams, kylantiems iš jų įsigytų AB Ūkio bankas vertybinių popierių, pareikšti praleido suklaidinti Investuotojų asociacijos.

II.  Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014-01-15 nutartimi (b. l. 45-46): 1) atnaujino terminą finansiniams ieškovų L. S. ir A. S. reikalavimams pareikšti ir juos priėmė; 2) atmetė atsakovo BAB Ūkio banko administratorės ginčijamus L. S. ir A. S. finansinius reikalavimus. Teismas nustatė, kad ieškovų pareikšti finansiniai reikalavimai grindžiami įsigytų atsakovo AB Ūkio bankas vertybinių popierių, t.y. paprastųjų vardinių akcijų, verte ir kiekiu. Įvertinęs atsakovo bankroto procedūras reglamentuojančias teisės normas (Banko įstatymo 83 str., 87 str., Įmonių bankroto įstatymo 3 str., 31 str. 6 d.), teismas sprendė, jog ieškovai negali įgyti kreditorių statusą atsakovo bankroto byloje, kadangi jie yra atsakovo akcininkai (savininkai). Bankrutuojančios įmonės, įskaitytinai ir banko, akcininkų turtinio intereso patenkinimas vykdomas pagal Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 6 dalies nuostatas, t.y. jiems likęs likviduojamos bankrutuojančios įmonės turtas galėtų būti grąžintas proporcingai turimų akcijų nominaliai vertei tik atsiskaičius su kreditoriais.              

III.  Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovai L. S. ir A. S. atskirajame skunde (b. l. 49-50) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014-01-15 nutarties dalį, kuria išspręstas klausimas dėl jų kreditorinių reikalavimų, ir įtraukti juos į atsakovo kreditorių sąrašą - L. S. su 11 530,00 Lt kreditoriniu reikalavimu, o A. S. su 189 729,00 Lt kreditoriniu reikalavimu. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad teismas, teisingai nustatęs ieškovų teisinę padėtį (jie yra atsakovo akcininkai), netinkamai aiškino Bankų įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Ieškovai yra paprastieji banko akcininkai ir nepatenka į Bankų įstatymo 87 straipsnio 7 dalyje nurodytų subjektų (kreditorių) ratą, todėl jie pripažintini bankrutuojančio banko kreditoriais pagal Bankų įstatymo 87 straipsnio 4 dalį. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas akcininkų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principas, kadangi kvalifikuotąją banko įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį turintys banko akcininkai, savo valdymu sudarę prielaidas banko bankroto procedūros inicijavimui, įgytų daugiau teisių, nei banko paprastieji akcininkai.

Atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 61-63) atsakovas BAB Ūkio bankas prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Kauno apygardos teismo 2014-01-15 nutartį nepakeistą. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovai, kaip akcininkai, nepatenka į atsakovo kreditorių ratą, kadangi jų reikalavimai kyla ne iš prievolinių teisinių santykių. Ieškovai neteisingai interpretuoja Banko įstatymo 87 straipsnio 7 dalies nuostatas. Septintąją eile tenkinami banko akcininkų, turinčių kvalifikuotąją banko įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, reikalavimai, kurie nėra susiję su banko akcijų verte. Banko įstatymo 87 straipsnio 7 dalis joje nurodytų subjektų atžvilgiu taikoma tais atvejais, kai šie asmenys pareiškia prievolinio pobūdžio reikalavimus, pavyzdžiui, dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, turėtų banko produktų (indėlių ir pan.) ir kt.  

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, yra sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta patvirtinti apeliantų L. S. ir A. S. finansinius reikalavimus BAB Ūkio bankas bankroto byloje, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.). Teismo nutarties dalis, kuria ieškovams atnaujintas terminas reikalavimams pareikšti, atskiruoju skundu neskundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šioje dalyje priimto teismo procesinio sprendimo nepasisako. 

              Įmonių bankroto procesą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) (1 str. 1 d.). ĮBĮ 1 straipsnio 2 dalies pagrindu šis įstatymas taikomas visiems juridiniams asmenims, įregistruotiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas. Juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose gali būti nustatyti bankroto proceso ypatumai.

Specialusis įstatymas, reglamentuojantis Lietuvos bankų ir užsienio bankų, veikiančių Lietuvos Respublikoje, taip pat jų padalinių steigimo, licencijavimo, veiklos, pabaigos ir pertvarkymo bei priežiūros tvarką, yra Bankų įstatymas (Bankų įstatymo  1 str. 1 d.). Šio įstatymo 83 straipsnyje nustatyta, kad ĮBĮ nuostatos banko bankroto procedūroms taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Bankų įstatymas bei Finansų įstaigų įstatymas.

Taigi  remiantis Bankų įstatymo 85 straipsnio 1 dalimi, apie teismo priimtą nutartį iškelti bankui bankroto bylą, banko kreditoriai informuojami nedelsiant, nustatant terminą, per kurį jie turi teisę pareikšti savo reikalavimus. Banko bankroto byloje kreditorių pareikšti ir teismo patvirtinti reikalavimai tenkinami Bankų įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintu eiliškumu. Nei Bankų įstatyme, nei Finansų įstaigų įstatyme kreditoriaus sąvoka nėra apibrėžta, t.y. nėra nustatytas subjektų, pripažintinų banko kreditoriais, ratas. Tai sudaro pagrindą remtis ĮBĮ nuostatomis. Pagal ĮBĮ 3 straipsnio 1 dalį įmonės kreditoriaus statusą įgyja fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles. Vadinasi, teisę pareikšti reikalavimus bankroto byloje turi tik tie asmenys, kuriuos su įmone sieja prievoliniai (sutartiniai, deliktiniai ar atsiradę kitais pagrindais) teisiniai santykiai. Ši nuostata taikytina taip pat ir banko bankroto atveju.

Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad apeliantai turi reikalavimo teisę į bankrutuojantį banką, jų siejamą su vertybinių popierių (akcijų) skaičiumi bei verte. Akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų. Akcija laikoma nuosavybės vertybiniu popieriumi, kuri jo turėtojui (akcininkui) suteikia tam tikras turtines teises – gauti įmonės pelno dalį dividendais, teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atšaukti, taip pat neturtines teises – dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti juose, kitas įstatymuose bei bendrovės įstatuose nustatytas teises (CK1.102 str., Akcinių bendrovių įstatymo 15 str. ir 16 str.). Esant tokiam įstatyminiam reglamentavimui, vien turimų akcijų verčių suminė išraiškia pati savaime nelemia jokių prievolinių teisinių santykių susiklostymo tarp įmonės ir jos akcininkų, atitinkamai ir bankrutuojančiai įmonei (ar bankrutuojančiam bankui) neatsiranda jokių prievole grindžiamų kreditorinių įsipareigojimų savo akcininkui. Tik kurios nors turtinės teisės įgijimas sąlygotų bankrutuojančios įmonės prievolės akcininkui atsiradimą. Antai pagal Akcinių bendrovių įstatymo 59 ir 60 straipsnių nuostatas, visuotinis akcininkų susirinkimas, patvirtinęs metinių finansinių ataskaitų rinkinį, turi paskirstyti bendrovės pelną (nuostolius) ir nurodyti pelno dalį, paskirtą dividendams išmokėti. Taigi tokia akcininko įgyta teisė (gauti įmonės pelno dalį), jos įstatymo nustatyta tvarka nepaneigus, jau leistų pripažinti prievolinių teisinių santykių susiformavimą. Taip pat akcijų turėtojo (savininko) reiškiamas reikalavimas būtų pagrįstas ir tuomet, jeigu įmonės likvidavimo procedūroje, atsiskaičius su jos kreditoriais, liktų įmonės turto, kuris galėtų būti sugrąžintas savininkui (akcininkui). Todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl taikytinos teisės, t. y. kad ginčo faktinėmis aplinkybėmis taikytinas būtent ĮBĮ 31 straipsnio 6 punkte įtvirtintas reguliavimas, numatantis bankroto administratoriaus pareigą grąžinti bankrutavusios įmonės savininkams turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais, yra visiškai teisinga. Galiojančio Bankų įstatymo normos šio klausimo tiesiogiai neaptaria, nukreipdamos į ĮBĮ nustatytą reglamentavimą. Kita vertus, aplinkybę, jog įstatymo leidėjas siekia analogiško tikslo banko bankroto atveju, patvirtina buvęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas galiojusiame Komercinių (akcinių) bankų įstatyme (Lietuvos Aidas, 1992, Nr. 24-969; neteko galios 1994-12-21 įstatymu Nr. I-720 nuo 1995-01-05). Šio įstatymo 38 straipsnyje taip pat buvo nurodyta, kad likviduojant komercinį banką pirmiausia atsiskaitoma su banko indėlininkais bei kitais kreditoriais (4 d.), ir tik likusieji pinigai paskirstomi tarp akcininkų proporcingai jų turimoms akcijoms (5 d.).

Pasisakytina ir dėl atskirojo skundo argumentų akcininkų teisių lygiateisiškumo ir diskriminavimo aspektais. Priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, Bankų įstatymo 87 straipsnyje nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas nesuteikia jokių privilegijų bankrutuojančio banko kvalifikuotą įstatinio kapitalo dalį turintiems akcininkams prieš kitus jo akcininkus. Ši norma, pažymėtina, nėra bankrutuojančio banko prievolės savo akcininkui atsiradimo pagrindas, o kitu pagrindu atsiradusio reikalavimo realizavimo tvarkos išimtis, lyginant su bendromis ĮBĮ nuostatomis. Įstatymų leidėjo valia nustatyti specialią banko kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę akivaizdi ir iš Bankų įstatymo projekto  2003-12-16 aiškinamojo rašto  Nr. IXP-3130. Taigi  Bankų įstatymo 87 straipsnio 7 dalies nuostata, jog banko akcininkų, turinčių banko kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, banko stebėtojų tarybos narių, banko valdybos narių ir banko administracijos vadovų reikalavimai tenkinami septintąja (paskutiniąja) eile, apriboja minėtų subjektų teisę patenkinti savo, kaip kreditorių, turimus prievolinio pobūdžio reikalavimus ta eile, kuri nustatyta įprastam banko kreditoriui (pavyzdžiui, tokio asmens su darbo santykiais siejamas reikalavimas negali būti tenkinamas pirma eile, kaip kitų kreditorių atveju, ir pan.). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, kurią apeliantai interpretuoja neteisingai, suteikdamas šiems teismo išaiškinimams visai kitą reikšmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-08-13 nutartis c. b. Nr. 2-2021/2013; 2012-11-20 nutartis c. b.Nr.  2-1292/2012). Toks banko valdymą galinčių įtakoti asmenų kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumas  atitinka įstatymo leidėjo siekį užtikrinti banko veiklos stabilumą ir patikimumą, taikant papildomas su banko akcininkų teisių apribojimais susijusias priemones, atsižvelgiant į tai, kad banko akcininkų veiksmai, darantys neigiamą įtaką banko valdymui, gali pažeisti pakankamai didelės visuomenės dalies (indėlininkų) interesus, taip pat jų teisę į nuosavybę (Bankų įstatymo projekto aiškinamasis raštas, 2003-12-16 Nr. IXP-3130).

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad banko bankroto procesą reglamentuojančios materialiosios ir procesinės teisės normos pritaikytos teisingai. Teismo nutartis skundžiamoje dalyje, kuria nepatvirtinti apeliantų L. S. ir A. S. finansiniai reikalavimai AB Ūkio bankas bankroto byloje, paliktina nepakeista. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                               Dalia Kačinskienė

Kazys Kailiūnas

Vigintas Višinskis