Civilinė byla Nr. e2A-401-638/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22078-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4;
(S)
2.6.7.; 2.6.8.11.3.; 2.6.8.11.5.; 2.6.11.6.; 2.6.10.8.; 3.1.7.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 9 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Rasos Urbanavičiūtės ir Linos Žemaitienės,
sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,
dalyvaujant ieškovų atstovui S. J., advokatei A. V.,
atsakovų atstovui D. G., advokatei N. Ž.,
trečiojo asmens AB „A. G.“ atstovei advokatei S. B. Š.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. J. ir H. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. J. ir H. J. ieškinį atsakovams I. G. ir D. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir nuostolių priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „MTARCH“, akcinė bendrovė „A. G.“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. I. S. J. ir H. J. ieškinyje prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. balandžio 4 d. tarp ieškovo S. J. ir atsakovų I. G. bei D. M. sudarytą žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1-4027); taikyti dvišalę restituciją ir atsakovams iš ieškovų priteisti po ½ dalį žemės sklypo, unikalus(duomenys neskelbtini), o ieškovams iš atsakovų priteisti po 13 000 Eur; priteisti ieškovams solidariai iš atsakovų 5 179,41 Eur patirtas išlaidas; priteisti ieškovams iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad po ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo paaiškėjo, jog žemės sklype, kurį ieškovai įsigijo gyvenamojo namo statybai, statyba yra negalima. Ieškovai paaiškino, kad ilgus metus gyveno Jungtinėse A. V., tačiau planavo grįžti į Lietuvą, todėl pradėjo ieškoti žemės sklypo gyvenamojo namo statybai. Ieškovams atvykus į Lietuvą, ieškovo tėvo pažįstamas D. G. pasiūlė ieškovui apžiūrėti ir įsigyti vieną iš jo sklypų (kaip paaiškėjo vėliau – registruoto jo motinos vardu). Ieškovams apžiūrėjus sklypą, kitą dieną D. G. persiuntė detalųjį planą, kadastrinį žemėlapį, privažiavimo žemėlapį ir žemės sklypo planą, tačiau apie statybų ribojimus nieko nenurodė.
3. Ieškovas nurodė, kad kreipėsi į architektą ir parodė jam elektroniniu paštu iš pardavėjų gautus dokumentus. Architektas atkreipė dėmesį, kad tiek Nekilnojamojo turto registro išraše, tiek detaliajame plane pažymėtas žemės sklypas neturi specialiųjų apribojimų, išskyrus želdinių ir elektros linijų apsaugos zonas, taip pat nurodė, jog statybą reikės derinti su trečiuoju asmeniu AB „A. G.“ (buvusia AB „Lietuvos dujos“), kadangi šalia eina magistralinis dujotiekis. Kitų žemės sklypo trūkumų nei pardavėjai, nei specialistai, su kuriais konsultavosi ieškovas ir jo atstovas, nenurodė. Po sklypo įsigijimo paaiškėjo, kad į magistralinio dujotiekio pirmosios vietovės klasės vieneto tankį įskaičiuotini pastatai jau viršija 10 pastatų, o leistinų statyti pastatų skaičius šioje vietovėje viršijo 10 jau tada, kai buvo derinamas detalusis planas. Anot ieškovų, atsakovai, kaip pardavėjai, apie tai žinojo arba turėjo žinoti, nes jie buvo detaliojo plano užsakovai ir apie tokį parduodamo sklypo trūkumą nežinoti negalėjo. Ieškovai nurodė, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį sudarė suklysdami, nes, žinodami, kad perkamame žemės sklype gyvenamojo namo statyba negalima, tokio sandorio jie nebūtų sudarę.
4. A. I. G. ir D. M. 2019 m. sausio 28 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovų S. J. ir H. J. ieškinį, kuriame prašė ieškovų ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovai nurodė, kad sutartį ieškovai sudarė nesant jų suklydimo, laisva valia prisiimdami teises ir pareigas pagal ją. Ieškovai galimybę statyti ginčo sklype gyvenamąjį namą prarado dėl savo pačių veiksmų ir neveikimo už kuriuos patys yra atsakingi. Ieškovų reikalavimai dėl nuostolių priteisimo yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi nėra pagrindo sutartį pripažinti negaliojančia, be to, ieškovai neįrodė ir kitų sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti. Atsakovų iniciatyva 2009 metais buvo parengtas žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo, padalinimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo, bei statybos reglamentavimo detalusis planas, kuris buvo patvirtintas Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. V1-563. Detaliuoju planu buvo suplanuota minėtus du atsakovams priklausiusius žemės sklypus padalinti į aštuonis žemės sklypus, iš kurių vienas yra ginčo sklypas, plane pažymėtas numeriu 7, jame nurodyta statybinė zona. Detaliuoju planu nustatyta minėto sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, sklypų naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorija. Detaliajame plane taip pat pažymėtas aukšto slėgio magistralinio dujotiekio išsidėstymas, aukšto slėgio magistralinio dujotiekio apsaugos zona ir 1-os klasės vietovės vieneto teritorijos riba. Ieškovams susidomėjus ginčo sklypu, atsakovai iki ieškovų sprendimo pirkti sklypą priėmimo ir sutarties sudarymo sudarė jiems visas galimybes jį apžiūrėti bei pateikė jiems visus turimus dokumentus, iš kurių matyti sklypo dislokacija, taikytinos apsaugos zonos, reglamentai ir t.t. Be to, patys ieškovai neneigia, jog prieš įsigydami sklypą jie kreipėsi į savo pasitelktą specialių žinių turintį asmenį - projektuotoją (architektą) ir aiškinosi apie galimybes jame vykdyti statybas. Pasitelktas projektuotojas - kvalifikuotas asmuo statybų srityje, todėl ieškovai turėjo visas galimybes prieš sutarties sudarymą nustatyti ir įvertinti aplinkybę apie esamą aukšto slėgio magistralinį dujotiekį ir kokią tai įtaką gali turėti galimybėms vykdyti statyboms ginčo sklype. Atsakovai nuo ieškovų neslėpė, jog sklypas patenka į aukšto slėgio magistralinio dujotiekio 1-os klasės vietovės vieneto teritoriją, tai buvo aiškiai matyti ir detaliajame plane, nes jame pažymėtas aukšto slėgio magistralinio dujotiekio išsidėstymas, jo apsaugos zona ir 1-os klasės vietovės vieneto teritorijos riba. Be to, ieškovų pasitelktas architektas jiems buvo išaiškinęs, kad sklypas patenka į šią zoną, todėl statybos techninį projektą reikės derinti su aukšto slėgio magistralinio dujotiekio valdytoju (tuo metu - AB „Lietuvos dujos“, o vėliau pastarojo teises perėmė AB „A. G.“). Todėl laikė, jog ieškovai sprendimą įsigyti ginčo sklypą priėmė laisva valia, žinodami (ir turėdami žinoti) faktinę aplinkybę apie tai, kad sklypas patenka į aukšto slėgio magistralinio dujotiekio 1-os klasės vietovės vieneto teritoriją, nesant suklydimo. Taip pat akcentavo, jog sutarties sudarymo metu reali galimybė statyti ginčo sklype gyvenamąjį namą buvo, o ja ieškovai nepasinaudojo ir šią galimybę prarado dėl savo pačių veiksmų ir neveikimo. Detaliuoju planu buvo suformuoti iš viso aštuoni atskiri žemės sklypai, kurie visi parduoti. Ieškovai patys yra pateikę duomenis apie tai, kad detaliojo plano zonoje nuo 2012 m. balandžio 2 d. buvo išduoti penki statybos leidimai septyniems pastatams (penkiems gyvenamiesiems ir dviems ūkiniams pastatams). Todėl parduodami sklypai ne tik galėjo būti, bet ir buvo panaudoti pagal nustatytą jų tiesioginę paskirtį. Šį faktą patvirtina ir tai, kad patys ieškovai 2016 m. birželio 28 d. buvo gavę specialiuosius architektūrinius reikalavimus gyvenamojo pastato statybai. Todėl ieškovams reikėjo tik pasirengti projektą, susiderinti ir pradėti statybas. Kai buvo parengtas detalusis planas, tuo metu buvo galimybės statyti po vienbutį gyvenamąjį namą kiekviename iš suplanuotų sklypų, įskaitant ir ginčo sklypą. Atsakovai negalėjo kontroliuoti pastatų skaičiaus didėjimo aukšto slėgio magistralinio dujotiekio 1-os klasės vietovės vieneto teritorijoje, nes tai nuo jų nepriklausė. Be to nurodė, kad atsakovai nėra ir negali būti atsakingi už teisės aktų pasikeitimus, kurie bus atlikti po sutarties sudarymo ir tai, kaip jie įtakos statybos galimybes sklype ar kitus niuansus. Energetikos ministro įsakymas „Dėl magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių patvirtinimo“ 2017 m. liepos 1 d. buvo išdėstytas nauja redakcija. Šio teisės akto pasikeitimo išdavoje sugriežtėjo reikalavimai ir normatyvai taikytini statyboms magistralinio dujotiekio apsaugos zonoje. Po šio pasikeitimo detalizavus reikalavimus aukšto slėgio magistralinio dujotiekio 1-os klasės vietovės vieneto teritorijoje, buvo pradėta skaičiuoti maksimalus leistinas ten esančių pastatų kiekis vienete. Pasisakydami dėl ieškovų reikalavimo dėl nuostolių priteisimo atsakovai nurodė, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovai suklydo dėl atsakovų kaltės, galimybių statyti ginčo sklype vienbutį gyvenamąjį namą ieškovai neteko dėl savo pačių kaltės, todėl nei ieškovų patirtos išlaidos yra vertintinos kaip nuostoliai, nei atsakovai turi pareigą jas atlyginti, todėl ieškovų reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo prašė atmesti.
5. Trečiasis asmuo AB „A. G.“ 2019 m. lapkričio 28 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovų S. J. ir H. J. ieškinį, kuriame prašė ieškinio (ne)tenkinimo klausimą spręsti atsižvelgiant į jų atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir argumentus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog AB „A. G.“, vadovaudamasi Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklėmis, teisėtai ir pagrįstai 2018 metais atsisakė išduoti derinimus, pritarimus, sutikimus, kitus dokumentus, susijusius su pastato (-ų) ginčo žemės sklype statyba.
6. Trečiasis asmuo UAB „MTARCH“ 2019 m. lapkričio 29 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovų S. J. ir H. J. ieškinį, kuriame prašė ieškovų ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškinyje nėra tinkamai įvertintos esminės bylos aplinkybės. M. T. individualios įmonės parengti 2008 m. spalio mėn. gyvenamosios paskirties statinių išdėstymo specialusis planas „Karčiupio kaimo teritorijos (apimančios Rumšiškių k. v. 7 bloko dalį), tame tarpe žemės ūkio paskirties sklypai: (duomenys neskelbtini)(ir 2009 m. rugsėjo „Žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo, padalinimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo, bei statybos reglamentavimo“ detalusis planas yra galiojantys teritorijų planavimo dokumentai, todėl sprendžiant dėl galimybių vykdyti statybas privalu vadovautis jų sprendiniais. Į šiuos sprendinius privalėjo atsižvelgti ir AB „A. G.“, kurios pirmtakas AB „Lietuvos dujos“ suderino minėtų dokumentų sprendinius ir sukūrė savininkams lūkesčius statyti juose suplanuotą pastatų kiekį. To nedarant pažeidžiami asmenų teisėti lūkesčiai, be to, teritorijų planavimo procesas tampa beprasme veikla, tuščiu lėšų ir laiko švaistymu, neigiama teisės normose numatyta valstybės bei vietos savivaldos institucijų kompetencija, įskaitant ir savivaldybės savarankiškąją funkciją – planuoti teritorijas, įgyvendinti savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinius (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktas). Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalį galiojantis teritorijų planavimo dokumentas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, įskaitant ir AB „A. G.“. Teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai net dvigubai buvo suderinti atsakingų institucijų (įskaitant ir AB „Lietuvos dujos“, kurių teisių ir pareigų perėmėjas yra AB „A. G.“), t. y. magistralinio dujotiekio valdytojas suderino tiek specialųjį planą, tiek detalųjį planą. Abiejuose teritorijų planavimo dokumentuose yra suplanuotos statybos ginčo žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) teritorijoje. Derinant abu teritorijų planavimo dokumentus AB „Lietuvos dujos“, kaip kompetentingas subjektas, vertino atitinkamą 1-os klasės vietovės vienetą, į kurį patenka planuojama teritorija, įskaitant ginčo sklypą ir konstatavo, kad statybos planuojamoje teritorijoje neviršytų leistino maksimalaus statinių skaičiaus ir kt. Detalusis planas yra neriboto galiojimo planavimo dokumentas, tame tarpe ir keičiantis teisės aktų reglamentavimui, po santykinai ilgo laikotarpio nuo planavimo dokumento patvirtinimo, yra svarbu visomis viešai prieinamomis priemonėmis (konsultacijomis AB „A. G.“, vietos savivalda ir pan.) gauti kvalifikuotą informaciją, ar konkrečiame žemės sklype einamuoju laikotarpiu galima įgyvendinti statytojo teises ir tikslus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 13 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė, priteisė iš kiekvieno ieškovo H. J. ir S. J. atsakovams I. G. ir D. M. kiekvienam po 600 Eur bylinėjimosi išlaidų ir trečiajam asmeniui AB „A. G.“ kiekvieno ieškovo H. J. ir S. J. po 1 358,42 Eur bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas nustatė, kad ieškovai, prieš įsigydami žemės sklypą, jį apžiūrėjo, gavo detaliojo plano brėžinį ir dėl žemės sklypo konsultavosi su specialiųjų žinių turinčiu specialistu – architektu. Tarp sklypo apžiūrėjimo ir sandorio sudarymo praėjo apie 3 savaitės. Todėl, teismo vertinimu, ieškovai, nors ir gyvendami užsienyje, turėjo pakankamai laiko išanalizuoti žemės sklypo dokumentus ir pasikonsultuoti su specialistais.
9. Teismas pažymėjo, kad prieš sudarydami žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ieškovai apžiūrėjo sklypą, analizavo Nekilnojamojo turto registro duomenis, detalųjį planą rodė architektui, o šis jiems nurodė, jog statybas reikės derinti su trečiuoju asmeniu AB „A. G.“. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovai ieškovams pateikė sklypo dokumentaciją, o detaliojo plano pagrindinio brėžinio 9 punkte buvo nurodyta informacija, jog projektuojamojoje teritorijoje nustatomos šios magistralinio dujotiekio apsaugos priemonės: planuojamoje teritorijoje nustatoma ne daugiau kaip 10 statinių žmonėms būti (skaičiuojant 1 butą kaip 1 statinį), kurie nustatomi vadovaujantis magistralinio dujotiekio pirmosios vietovės klasės apribojimais, apimančiais žemės juostą 200 metrų į abi puses nuo dujotiekio ašies ir 1600 metrų ruože išilgai vamzdyno ašies. Rengiantis statyti bet kokius statinius ar įrenginius arčiau nei 350 metrų nuo dujotiekio ašies, priešprojektiniai pasiūlymai ir projektinė dokumentacija privalo būti derinami su magistralinį dujotiekį eksploatuojančia organizacija.
10. Teismas nesutiko su ieškovų argumentais, kad atsakovai nuo ieškovų nuslėpė aplinkybę, jog žemės sklypas yra teritorijoje, kurioje ribojamas statinių kiekis ir tankumas. Teismas sutiko su trečiojo asmens AB „A. G.“ argumentais, kad tokiu būdu ieškovai suklydo dėl teisės, o ne dėl faktinių aplinkybių. Teismo vertinimu, iš detaliojo plano buvo akivaizdu, kad ieškovai privalės statybą derinti su tuometiniu magistralinio dujotiekio valdytoju, tačiau iki sandorio sudarymo ieškovai į trečiąjį asmenį AB „A. G.“ nesikreipė išsiaiškinti, ar ginčo sklype statyba galima. Anot teismo, tai pagrindžia, kad ieškovai neveikė sąžiningai ir apdairiai.
11. Teismas taip pat pažymėjo, kad visi byloje dalyvavę asmenys pripažino, jog iki 2017 m. birželio 28 d. teisinis reglamentavimas buvo pakankamai neapibrėžtas, t. y. teisės aktu nebuvo aiškiai nustatyta metodika, kaip privalo būti nustatomas vietovės klasės vienetas; nebuvo apibrėžta, pagal kuriuos kriterijus trečiasis asmuo AB „A. G.“ turi priimti sprendimą; nebuvo aiškiai nustatyta, kokie pastatai turi būti laikomi pastatais, skirtais žmonėms būti; taip pat nebuvo nuostatos, kad priimant sprendimą turi būti atsižvelgta ne tik į jau esamus pastatus, bet ir į išduotus leidimus pastatams statyti. Teismas nusprendė, kad tik vėlesniuose teisės aktuose buvo apibrėžta statinių, skirtų žmonėms būti, samprata, todėl reglamentavimas tapo aiškesnis ir konkretesnis, o trečiajam asmeniui AB „A. G.“ nebeliko galimybės interpretuoti ir savo nuožiūra spręsti bei vertinti pastatus kaip skirtus žmonėms būti.
12. Teismas nurodė, kad į bylą pateiktos ieškovų rengtos schemos, ortofoto medžiaga bei Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, jog detaliojo plano teritorijoje statinių yra daugiau nei 10, tačiau kurie iš šių pastatų sandorio sudarymo metu trečiojo asmens AB „A. G.“ buvo vertinami kaip pastatai, skirti žmonėms būti, nėra žinoma. Be to, teismas sutiko su trečiojo asmens AB „A. G.“ argumentais dėl į bylą pateiktos schemos trūkumų, todėl teismas šios schemos nelaikė tinkamu įrodymu.
13. Anot teismo, detalusis planas buvo suderintas, jis yra galiojantis ir nenuginčytas, o iš į bylą pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad po ginčo sandorio sudarymo detaliojo plano teritorijoje buvo išduotas leidimas statyti gyvenamąjį namą. Todėl teismas nusprendė, kad ieškovai neįrodė, jog sandorio sudarymo dieną egzistavo faktinės aplinkybės, dėl kurių statyba ginčo sklype nebuvo galima. Teismas pripažino, kad labiau tikėtina, jog galimybė statyti gyvenamąjį namą sklype išnyko po 2017 m. birželio 28 d. pasikeitus teisiniam reguliavimui, o atsakovai negali būti atsakingi dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo ir išnykusios galimybės ginčo sklype statyti gyvenamąjį namą. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovai buvo detaliojo plano rengėjai, taip pat nesudaro pagrindo preziumuoti jų kaltės.
14. Pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti su sandoriu susijusių išlaidų atlyginimą teismas nesutiko su ieškovų argumentais, kad jie buvo suklaidinti atsakovų, nes pastariesiems turėjo būti žinomos grėsmės, jog parduodamame žemės sklype statyba yra negalima arba galimai bus negalima, ir jie tą aplinkybę nutylėjo. Teismas nurodė, kad ieškovams buvo perduoti sklypo dokumentai ir detalusis planas, kuriame buvo nuorodos, jog teritorijoje, kurioje yra ginčo sklypas, taikomi užstatymo ir tankumo ribojimai. Dėl šios priežasties teismas nusprendė, kad grėsmė, jog sklype statyba galimai bus negalima, buvo išviešinta ieškovams, o pastarieji turėjo tris savaites pasikonsultuoti su specialistais, kreiptis į magistralinio dujotiekio eksploatavimą vykdančią instituciją, kad išsiaiškintų galimybes statyti gyvenamąjį namą ginčo sklype, tačiau ieškovai to nedarė. Todėl teismas nurodė, kad, nesant pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia, taip pat nenustačius, jog ieškovai suklydo dėl atsakovų kaltės, nėra pagrindo priteisti iš atsakovų ieškovų naudai išlaidų, susijusių su sandoriu, atlyginimą.
15. Teismas pažymėjo, kad net tuo atveju, jei teismas būtų pripažinęs sandorį negaliojančiu, ne visų ieškovų prašomų priteisti išlaidų atlyginimas galėtų būti priteisiamas. Teismas nustatė, kad 1060 Eur skola UAB Santakos architektūros studijai nėra sumokėta, todėl konstatavo, jog šios išlaidos nėra patirtos. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovai, veikdami sąžiningai ir protingai, neturėjo tęsti projektavimo darbų, kelti projekto į IS „Infostatyba“ nuo to momento, kai 2018 m. balandžio mėn. sužinojo, jog trečiasis asmuo AB „A. G.“ neišduos planavimo sąlygų. Todėl reikalavimo dalį priteisti išlaidų už po 2018 m. balandžio mėn. UAB Santakos architektūros studijos atliktus projektavimo darbus atlyginimą teismas pripažino nepagrįsta. Taip pat su sandoriu nesusijusiomis teismas laikė ir sklypo perplanavimo išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovai S. J. ir H. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šiame procesiniame dokumente ieškovai taip pat prašė paskirti byloje teritorijų planavimo ir statybos galimybės nustatymo ekspertizę ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovai vertina, apskųstasis teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas ne tik netinkamai aiškinant ir taikant materialinės teisės normas, bet ir pažeidžiant procesines teisės normas. Sprendimą priėmęs teismas netaikė pardavėjo pareigas reguliuojančių teisės normų bei teismų praktikoje suformuluotų taisyklių, netinkamai nustatė pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio prievolių balansą ir veiksmus sąžiningumo aspektu. Taip pat teismo skundžiamo sprendimo argumentai yra netinkama įrodymų vertinimo bei įstatymo taikymo išdava, kuri prieštarauja byloje esantiems įrodymams bei išaiškėjusioms faktinėms aplinkybėms.
1.2. Teismas, pažeisdamas pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio prievolių nustatymo taisykles, pirkėjo valiai susiformuoti reikšmingas aplinkybes, priimdamas skundžiamą sprendimą neįvertino, kad pardavėjai ginčo žemės sklypu disponavo beveik dešimtmetį, buvo planavimo organizatoriai, kurie, kaip reglamentuoja teritorijų planavimą reguliuojantys teisės aktai, buvo išsamiai įsigilinę į žemės sklypo vietovės specifiką bei jos apribojimus. Iš atsakovo D. M. paaiškinimų akivaizdu, kad jis aiškinosi ir tyrė Vieneto užstatymo reglamentavimą ir žinojo jo pasekmes bei iš to kylančius parduodamo daikto paslėptus trūkumus. Pirkėjai, gi, tuo tarpu, turėjo tris savaites laiko, per kurias atliko visus apdairiam bei rūpestingam pirkėjui deramus veiksmus – susipažino su dokumentacija, konsultavosi su specialistais, tačiau, kaip tapo akivaizdu iš bylos nagrinėjimo eigos, negalėjo turėti nei prielaidų sužinoti, nei galimybių nustatyti, kad nusipirktame sklype statyba bus iš viso negalima. Byla teisme buvo nagrinėjama daugiau kaip metai laiko, byloje dalyvavo ir teisininkai, ir teritorijų planavimo specialistai ir magistralinio dujotiekio valdytojo atstovai. Nei vienas iš bylos dalyvių negalėjo pateikti argumentuoto paaiškinimo, kokius konkrečius veiksmus ieškovai turėjo atlikti, siekdami įsivertinti iki ginčo sandorio, kad perkamame žemės sklype statyba bus iš viso negalima. Ieškovams jau vėliau, paaiškėjus apie viršytą užstatymo tankį vienete ir kreipusis į savivaldybę, informacijos apie visus statinius vienete taip pat nepavyko gauti.
1.3. Neaišku, kuo remdamasis teismas skundžiamame sprendime nurodo, kad galbūt ieškovams prieš sudarant sandorį reikėjo kreiptis į trečiąjį asmenį AB „A. G.“ ir taip sužinoti perkamo daikto trūkumus. Ši institucija tokios informacijos preliminariai neteikia, tai nėra numatyta jos funkcijose ir teismas niekuo nepagrindė tokio savo teiginio. Be to, bylos nagrinėjimo pradžioje ieškovų atstovė prašė teismo išreikalauti iš AB „A. G.“ rašytinius įrodymus (prašymas dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo - DOK-35658), teismas 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi šį prašymą tenkino iš dalies ir pareikalavo informacijos iš AB „A. G.“, tačiau vykdydamas teismo nutartį šis valstybės valdomas subjektas į teismo užduotus klausimus iš esmės neatsakė (I tomas, b. l. 185-186), o bendrai tiek teismui, tiek visame susirašinėjime su ieškovais nurodė, kad vienete esančių pastatų skaičių galima nustatinėti remiantis viešai prieinama informacija, AB „A. G.“ nei teikti, nei saugoti tokios informacijos prievolės neturi. Todėl teismas padarė visiškai nepagrįstas ir prieštaraujančias byloje esantiems įrodymams išvadas, kad sąžiningas pirkėjas, susipažinęs su nekilnojamojo turto registro informacija bei detaliojo plano brėžiniu, galėjo kaip nors sužinoti ar suprasti, kad jo įsigytame žemės sklype statyba bus negalima, nors net bylą nagrinėjusiam teismui nepavyko gauti jį dominusios informacijos, kai jis kreipėsi į AB „A. G.“. Ieškovų atstovė taip pat bylos nagrinėjimo metu kreipėsi į AB „A. G.“ su labai konkrečiais klausimais apie vieneto užstatymo tankio skaičiavimą, tačiau konkrečių atsakymų iš šio subjekto negavo. Todėl nepaaiškinama, kokiu būdu teismas galėjo padaryti išvadą, kad ieškovai galėjo gauti juos dominusią informaciją dėl statybos galimumo. Taigi, teismas savo motyvus grindė prielaidomis, prieštaraujančiomis byloje esantiems įrodymams.
1.4. Skundžiamo sprendimo motyvai prieštarauja vieni kitiems. Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo atlyginti ieškovų patirtas išlaidas, teismas nurodė, kad ieškovai ieškinyje nurodė, kad jie buvo suklaidinti atsakovų, nes pastariesiems turėjo būti žinomos grėsmės, jog parduodamame žemės sklype statyba yra negalima, arba galimai bus negalima ir tą aplinkybę nutylėjo. Teismas nesutiko su šiais argumentais, nes atsakovams buvo perduoti sklypo dokumentai ir detalusis planas, kuriame buvo nuorodos, jog teritorijoje, kurioje yra ginčo sklypas, taikomi užstatymo ir tankumo ribojimai. Dėl šios priežasties grėsmė, jog sklype statyba galimai bus negalima, buvo išviešinta ieškovams. Taigi, teismas laikė, kad atsakovai galimai žinojo apie statybos negalimumą, tačiau savo prievolę pilnai įvykdė pateikdami detalaus plano brėžinį. Tokiu būdu teismas visiškai netinkamai vertino pardavėjo pareigas, pažeisdamas pirkimo – pardavimo santykius reguliuojančias materialines teisės normas bei teismų praktikos taisykles, pasisakančias apie pardavėjo sąžiningumo svarbą, pareigas nustatė vien tik pirkėjui ir jam uždėjo nepagrįstai aukštą sąžiningo, protingo ir rūpestingo asmens standartą, nors turėjo tokį standartą nustatyti pardavėjui.
1.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai nurodė atsakovų rolę teritorijų planavimo procese, nes jie buvo ne detaliojo plano rengėjai, o organizatoriai. Be to, atsižvelgdamas į atsakovų kaip pardavėjų pareigas, numatytas įstatyme, teismas turėjo vertinti, kad kaip planavimo organizatoriai pardavėjai privalėjo įspėti pirkėjus apie faktinę situaciją ir tai, jog galimybė statytis gyvenamąjį namą ketinamame įsigyti žemės sklype gali kisti laike priklausomai nuo kitų statybų vienete. Apie tai pardavėjai pirkėjų neįspėjo, nors šiuos daikto trūkumus žinojo arba privalėjo žinoti. Tokio pobūdžio informacija turi esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, nes šios informacijos atskleidimas parodo kokios rizikos sandorį pirkėjai ketino sudaryti. Šie pardavėjo veiksmai, t. y. nurodytos informacijos apie daiktą (su daikto naudojimu pagal paskirtį susijusią riziką) neatskleidimas, laikytini kaip pardavėjo pareigos užtikrinti daikto kokybę ir aptarti daikto trūkumus pažeidimas.
1.6. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo daug aplinkybių, iš kurių buvo akivaizdu, kad jau rengiant specialųjį ir detalųjį planus, magistralinio dujotiekio I klasės vienete statinių žmonėms būti skaičius viršijo 10, šie įrodymai byloje buvo akivaizdūs bei nenuginčyti, tačiau pirmosios instancijos teismas juos nepagrįstai atmetė.
1.7. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino suklydimo objektą, nurodydamas, jog sutiktina ir su trečiojo asmens AB „A. G.“ atstovės argumentais, jog ieškovai tokiu būdu suklydo dėl teisės, o ne dėl faktinių aplinkybių. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta dėl to, kad suklydimas dėl teisės, o ne dėl faktinių aplinkybių turėtų reikšmės tik tokiu atveju, jei ieškovai sklypą būtų įsigiję iš perpardavėjų, kurie neturėjo prievolės nei domėtis, nei stebėti teisės aktų, susijusių su galimybe naudoti parduodamą sklypą pagal paskirtį, o taip pat žinoti faktines aplinkybes apie statinių žmonėms būti vienete skaičių.
1.8. Skundžiamame sprendime nurodomas sunkiai suprantamas ir visiškai neteisėtas teismo argumentavimas dėl atsakovų atsakomybės eliminavimo neva pasikeitus įstatymų reglamentavimui po ginčo sandorio sudarymo. Tokia teismo išvada yra neteisinga, nes ieškovai nesutiko, kad iki 2017 m. birželio 28 d. ir po to teisinis reglamentavimas buvo reikšmingas ginčo santykiui, nes, ieškovų manymu, teisės akto pakeitimai iš esmės nepakeitė nei vieneto teritorijos, nei skaičiuotinų pastatų pobūdžio, nei vieneto nustatymo metodo. Be to, tokia teismo išvada yra paneigianti teismo pareigą ginčo sprendimui taikyti įstatymus tiesiogiai, o ne remtis kitų asmenų pamąstymais apie įstatyminį reglamentavimą. Tokiu būdu teismas, remdamasis ne įstatymu, o bylos dalyvių nekonkrečiais pamąstymais apie įstatymų pakeitimus, padarė nepagrįstą, abstrakčią ir neteisėtą išvadą.
1.9. Teismas, darydamas išvadą, kad nėra aišku, kurie iš ieškovų ir jų atstovės pateiktuose skaičiavimuose esančių pastatų sandorio sudarymo metu AB „Amber grid“ buvo vertinami kaip pastatai skirti žmonėms būti, rėmėsi abstrakčiais teiginiais. Tokią išvadą teismas galėjo padaryti tik visiškai nenagrinėjęs ir nevertinęs į bylą pateiktų rašyti įrodymų. Teismas taip pat neįvertino ir tos aplinkybės, kad byloje dalyvaujantys asmenys suinteresuoti byloje paaiškinimus teikti taip, kad jiems ateityje nekiltų atsakomybė ir šių asmenų procesinis elgesys nerodė noro išsiaiškinti byloje tiesą.
1.10. Pirmosios instancijos teismas netyrė, ar ieškovai sandorį sudarė dėl suklydimo. Byloje buvo būtina nustatyti, ar statyba ginčo žemės sklype buvo galima sandorio sudarymo metu. Teismas rėmėsi tik atsakovų teikta informacija, neva patvirtinančia, kad statyba ginčo sandorio sudarymo metu yra galima. Atmesdamas ieškovų teiktus ir byloje nenuginčytus įrodymus, o pasiremdamas vien tik atsakovų ir trečiųjų asmenų teiginiais, teismas netinkamai vadovavosi įrodymų viseto vertinimo taisykle, ją taikė neišsamiai, neteisingai ir tik teoriškai. Teismas vertino ieškovų teiktus rašytinius įrodymus su kitų bylos dalyvių samprotavimais, nesirėmė įrodymų pakankamumo taisykle, pagrįstą įsitikinimą formavo ne remdamasis pilnu visų įrodymų turiniu, o tik tam tikromis įrodymų dalimis, todėl padarė klaidingas išvadas byloje ir priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą. Be to, teismas nesiėmė jokių veiksmų byloje tiesai nustatyti bei išsiaiškinti, kodėl ieškovų teiktas vieneto brėžinys nėra tinkamas, bet ir pareikalauti iš šalių papildomų įrodymų arba pats surinkti reikiamus papildomus įrodymus. Bylos esmės atskleidimas reikalavo specialių žinių, nes ieškinio reikalavimai kildinami iš daikto trūkumų, kurių atsiradimo laikas byloje yra ginčijamas atsižvelgiant į specifinį teritorijų planavimo ir statybos reglamentavimą, specialius skaičiavimus. Atmesdamas be pagrindo ieškovų teiktus įrodymus ir byloje nesant kitų, teismas ne tik savo iniciatyva nenusprendė skirti ekspertizės šioje civilinėje byloje, bet ir nepasiūlė tokio prašymo pateikti šalims, siekiant išsiaiškinti esmines bylai aplinkybes nuo kurių priklauso bylos baigtis. Todėl ieškovai apeliaciniame skunde pareiškė prašymą paskirti teismo ekspertizę, kad įvertinti reikšmingus bylai teritorijų planavimo dokumentus.
1.11. Pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteistos iš ieškovų trečiojo asmens AB „A. G.“ naudai jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, nurodant, kad šios išlaidos yra patvirtintos įrodymais, protingo dydžio, prieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Palyginus trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas, už atsiliepimo surašymą ir atvykimą į vieną posėdį, jos sudarė dvigubai daugiau, nei per visus metus bylinėjimosi išlaidų patyrė atsakovai, tačiau teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes ir, priteisdamas neproporcingai dideles bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui, pažeidė teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Teismas privalėjo atkreipti dėmesį, jog trečiasis asmuo AB „A. G.“ yra valstybės valdoma įmonė, turinti teisės skyrių (https://www.ambergrid.lt/lt/apie mus/valdymas/organizacine - struktūra), todėl šiame ginče teismui įtraukus AB „A. G.“ trečiuoju asmeniu dėl ekspertinės nuomonės teikimo, trečiasis asmuo turėjo visas galimybes naudoti įmonės teisininkus, ir nesamdyti išorinių, nes byloje nagrinėjami klausimai susiję su trečiojo asmens funkcijų vykdymu ir jų aiškinimu.
17. A. I. G. ir D. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, netenkinti apeliantų prašymo dėl ekspertizės byloje paskyrimo. Atsiliepime atsakovai nurodo šiuos argumentus:
2.1. Pirmosios instancijos teismas teisėtai bei pagrįstai sprendė, kad sutartį ieškovai sudarė nesant jų suklydimo, laisva valia prisiimdami teises ir pareigas pagal ją, todėl pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia nėra. Ieškovai apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad sklypas yra nekokybiškas daiktas, ir nepagrįstai remiasi teisės normomis, reglamentuojančiomis daiktų kokybę, kokybės trūkumų atskleidimą ir pan., ir apskritai šias teisines nuostatas interpretuoja neteisingai. Sutartį pirmosios instancijos teisme ieškovai ginčijo esminio suklydimo pagrindu, o ne tuo, kad jiems buvo parduotas tariamai nekokybiškas daiktas. Pastarąjį pagrindą ieškovai pirmą kartą nurodė tik apeliacinės instancijos teisme. Ieškovų argumentai dėl sklypo kokybės yra už bylos nagrinėjimo ir apeliacinio proceso ribų, todėl nėra vertintini.
2.2. Teisės nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, todėl visi ieškovų apeliacinio skundo argumentai, kad jie sutarties sudarymo metu tariamai nežinojo apie sklypui keliamus reikalavimus, kad atsakovai tariamai neatskleidė kažkurių tokių reikalavimų, kad ieškovai nebūtų pirkę sklypo, jei būtų juos žinoję, yra atmestini kaip nepagrįsti bei teisiškai nereikšmingi.
2.3. Ieškovai nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai sutarties sudarymo metu žinojo apie tariamą gyvenamojo namo statybų negalimumą sklype. Priešingai, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad gyvenamojo namo statybos sklype tapo negalimos jau po sutarties sudarymo - dėl įvykusio teisinio reglamentavimo pasikeitimo. Ieškovai galimybės statyti ginčo sklype pastatus neteko dėl savo pačių laisva valia priimto sprendimo neginti savo teisių nuo kitų asmenų ir institucijų daromų pažeidimų. Šios aplinkybės priklausė tik nuo pačių ieškovų, atsakovai už jas nėra atsakingi, jų negalėjo kontroliuoti, be to, jos atsirado jau po sutarties sudarymo, todėl nėra jokio pagrindo sutartį pripažinti negaliojančia.
2.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovai neįrodė, kad sutarties sudarymo metu sklype jau nebuvo galima gyvenamojo namo statyba dėl aktualioje 1-os klasės vietovės vieneto teritorijoje tariamai pasiekto maksimalaus leistino pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičiaus. Teismas pagrįstai sutiko su AB „A. G.“ išsakytais ieškovų pateiktos tariamos 1-os klasės vietovės vieneto teritorijos schemos trūkumais ir dėl šios priežasties pagrįstai nelaikė šios schemos tinkamu įrodymu.
2.5. Teismas pagrįstai pastebėjo, kad nei AB „A. G.“ atstovas, nei liudytojas V. N., nei liudytojas architektas M. T., nei liudytoja L. P. negalėjo pateikti teismui dokumentų, įrodančių, kaip rengiant detalųjį planą buvo apibrėžtas vietovės klasės vienetas ir kurie pastatai buvo vertinami kaip skirti žmonėms būti, tačiau visi patvirtino, jog tokie skaičiavimai buvo atliekami. Ieškovai nepagrįstai remiasi Energetikos ministerijos nuomone dėl pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičiavimo, išdėstyta 2018 m. rašte. Kaip teisingai išaiškino teismas, tiek 2016, tiek ir 2018 metais tik AB „A. G.“, o ne Energetikos ministerija turėjo kompetenciją priimti sprendimus, ar nėra viršytas statinių, skirtų žmonėms būti, skaičius vietovės klasės vienete. Be to, kaip teisingai sprendime išdėstė teismas, iki 2017 m. birželio 28 d. teisinis reglamentavimas buvo pakankamai neapibrėžtas - nebuvo teisės aktu aiškiai nustatyta metodika, kaip privalo būti nustatomas vietovės klasės vienetas, nebuvo apibrėžta, pagal kuriuos kriterijus AB „A. G.“ turi priimti sprendimą, teisės aktais nebuvo aiškiai nustatyta, kokie pastatai turi būti laikomi pastatais, skirtais žmonėms būti, nebuvo nuostatos, jog priimant sprendimą turi būti atsižvelgta ne tik į jau esamus pastatus, bet ir į išduotus leidimus pastatams statyti. Tik nuo 2017 m. teisės aktuose buvo apibrėžta statinių, skirtų žmonėms būti, samprata.
2.6. Ieškovai galimybę statyti ginčo sklype gyvenamąjį namą prarado po sutarties sudarymo dėl savo pačių veiksmų bei neveikimo, už kuriuos patys yra atsakingi, ir, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, dėl po sutarties sudarymo pasikeitusio teisinio reglamentavimo. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad AB „A. G.“ jau sutarties sudarymo metu laikė, kad aktualioje 1-os klasės vietovės vieneto teritorijoje maksimalus leistinas pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičius jau yra pasiektas. Tokių įrodymų pateikta nebuvo todėl, kad jų nėra, nes nebuvo ir pačios minėtos aplinkybės. O byloje atsakovų pateikti įrodymai patvirtina, kad AB „A. G.“ dar kurį laiką po sutarties sudarymo derino naujų gyvenamųjų namų statybas aktualioje 1-os klasės vietovės vieneto teritorijoje. Taigi, akivaizdu, kad sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo dar buvo galimybė statyti sklype gyvenamąjį namą.
2.7. Ieškovai apeliaciniame skunde nepagrįstai kvestionuoja specialiojo plano ir detaliojo plano sprendinius bei reiškia pretenzijas atsakovams dėl specialiojo plano ir detaliojo plano parengimo. Pabrėžia, kad šie teritorijų planavimo dokumentai yra galiojantys, nenuginčyti, o ieškovai nereiškia reikalavimų dėl jų tvirtinimo aktų pripažinimo negaliojančiais, todėl argumentai dėl specialiojo plano ir detaliojo plano sprendinių tariamo netinkamumo, šių teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūros, atsakovų statuso planavimo procese ir kt. nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nėra vertintini. Todėl atsakovai mano, jog šie ieškovų argumentai yra visiškai nepagrįsti.
2.8. Ieškovai, prašydami naikinti visą sprendimą, apeliaciniame skunde nenurodė nei vieno argumento dėl jo nepagrįstumo, o būtent, kodėl jis nepagrįstas dalyje dėl nuostolių priteisimo. Todėl laikytina, kad šioje dalyje ieškovai pirmosios instancijos teismo sprendimo apskritai neginčija. Ieškovų reikalavimai dėl nuostolių priteisimo yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi nėra pagrindo sutartį pripažinti negaliojančia, be to, ieškovai neįrodė ir kitų sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti. Nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovai suklydo dėl atsakovų kaltės. Galimybių statyti ginčo sklype vienbutį gyvenamąjį namą ieškovai neteko dėl savo pačių kaltės. Todėl nei ieškovų patirtos išlaidos yra vertintinos kaip nuostoliai, nei atsakovai turi pareigą jas atlyginti. Tai yra savarankiškas pagrindas ieškovų reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo atmesti visa apimtimi kaip nepagrįstus. Ieškovų nurodomos išlaidos nebuvo būtinos ir protingos, jos yra nesusijusios priežastiniu ryšiu su atsakovų veiksmais.
2.9. Ieškovų teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nesudarė jiems galimybių teikti prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo yra nepagrįsti, o apeliacinės instancijos teisme tokį prašymą reiškia, siekdami patikrinti ne teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pamėginti iš naujo įrodyti tai, kas jiems nepavyko bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
18. Trečiasis asmuo AB „A. G.“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliantų apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą spręsti atsižvelgiant į jų atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat netenkinti apeliantų prašymo dėl ekspertizės byloje paskyrimo. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Atsakovams, kaip detaliojo plano organizatoriams ir jame suplanuotos teritorijos vystytojams, buvo žinoma, jog pastatų statybos žemės sklype galimybė yra ribota ir priklauso nuo pastatų skaičiaus visame magistralinio dujotiekio vietovės klasės vienete. Todėl jokio pagrindo neturi atsakovų teiginiai, esą jie manė, kad detaliuoju planu suplanuota 8 sklypų teritorija ir yra magistralinio dujotiekio vietovės klasės vienetas bei būtent suplanuotuose 8 sklypuose gali būti 10 pastatų, skirtų žmonėms būti. Tokia pozicija akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, teisiniam reguliavimui, protingumo ir sąžiningumo principams, net ir logikai, nes tokiu atveju taip ir liktų neaišku, kodėl planuoti 8, o ne 10 ar daugiau žemės sklypų.
3.2. Byloje pateikti įrodymai ir teisinis reguliavimas patvirtina, kad buvo išviešinta ir apeliantams taip pat turėjo ir galėjo būti žinoma aplinkybė, jog statybos žemės sklype galimybė yra ribota bei priklauso nuo pastatų skaičiaus magistralinio dujotiekio vietovės klasės vienete. Abi ginčo šalys pripažino bei apeliaciniame skunde nėra neigiama, kad dar iki sutarties sudarymo apeliantai žinojo, jog žemės sklypas yra magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės teritorijoje. Žinant, kad žemės sklypas patenka į magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės teritoriją, jau vien iš teisinio reguliavimo galėjo ir turėjo būti žinoma, jog 1 600 m ilgio ir 400 m pločio šios teritorijos atkarpoje (t. y. vietovės klasės vienete) negali būti daugiau nei 10 pastatų, skirtų žmonėms būti. Kaip pagrįstai nustatė teismas, statinių statybos ribojimai (įskaitant ir maksimalų leistiną 10 pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių) buvo nurodyti ir detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje, kurį apeliantai gavo dar iki sutarties sudarymo. Statybos žemės sklype ribojimai nurodyti ir viešai prieinamame specialiajame plane. Todėl apeliacinio skundo teiginiai, esą nebuvo išviešinta aplinkybė dėl statybos žemės sklype ribojimų, prieštarauja ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsniui.
3.3. Nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi yra apeliacinio skundo teiginiai, esą derinimo su bendrove pareigą kiekvienas apdairus ir rūpestingas asmuo supranta ne kaip statybos galimybės apskritai, o tik kaip tam tikrų statybos sąlygų suderinimą. Teiginiai, esą atsakovai manė, kad ne daugiau kaip 10 pastatų gali būti detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje, o ne magistralinio dujotiekio vietovės klasės vienete, leidžia teigti, jog buvo ignoruoti tiek detaliojo plano sprendiniai, tiek ir aktualus teisinis reguliavimas bei nesielgta protingai, atidžiai ir sąžiningai. Teismas pagrįstai nustatė, jog detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje buvo nurodytas ne konkretus, o maksimalus leistinas 10 pastatų skaičius. Pozicija, esą vien detaliojo plano galiojimas reiškia statybos sklype galimumą, neatitinka teisinio reguliavimo ir teismų praktikos.
3.4. Nėra pagrįsti bei bylos duomenų neatitinka apeliantų teiginiai, kuriais ginčijama teismo išvada dėl galimybės kreiptis į bendrovę dėl informacijos gavimo (statybos galimumo išsiaiškinimo). Teismo išvada dėl kreipimosi į bendrovę galimybės dar prieš sutarties sudarymą yra paremta paaiškinimais, teiktais teismo posėdžių metu. Apeliantų teiginius, esą bendrovė neteikia informacijos dėl statybos magistralinio dujotiekio vietovės klasės teritorijoje galimybių, paneigia ir byloje esantys bendrovės raštai.
3.5. Teismas pagrįstai nepripažino apeliantų užsakymu parengtos magistralinio dujotiekio vietovės klasės vieneto schemos tinkamu įrodymu, o tokią išvadą kritikuojantys apeliacinio skundo teiginiai prieštarauja ieškinio / bylos dalykui bei byloje esantiems įrodymams. Tikrovės neatitinka apeliantų teiginys, esą bendrovė kritikavo ne schemą, o kitą dokumentą, ir todėl esą teismas negalėjo pasiremti bendrovės įvardintais jos trūkumais. Tikrovės neatitinka ir apeliantų teiginiai, esą bendrovė teismo posėdžio metu nebepalaikė rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų argumentų dėl schemos ir susijusių dokumentų trūkumų.
3.6. Apeliantų teiginiai, kuriais neigiamas 2017 m. liepos 1 d. pasikeitęs magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijų reguliavimas, nėra konkretūs ir nepaneigia teismo išvadų. Specialiojo plano ir detaliojo plano rengimo metu (2008 - 2010 m.), sutarties sudarymo metu (2016 m.) ir veiklos galimybių žemės sklype vertinimo metu (2018 m.) magistralinio dujotiekio vietovės klasių teisinis reguliavimas nebuvo visiškai tapatus. Kaip teisingai konstatavo teismas, 2017 m. liepos 1d. pasikeitęs magistralinio dujotiekio vietovės klasių teisinis reguliavimas galėjo turėti įtakos kitokiam situacijos vertinimui, nei iki minėtos datos. Teismas teisingai nustatė, kad bendrovė išdavė pritarimus statinių statybai detaliuoju planu suplanuotojoje teritorijoje po šio plano patvirtinimo ir po sutarties sudarymo.
3.7. Apeliaciniame skunde nėra pagrįstas ekspertizės skyrimo pagrindas ir poreikis, o suformuluoti klausimai negalėtų būti ekspertizės šioje byloje dalyku. Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantai svarstė ekspertizės skyrimo klausimą, tačiau galiausiai šio prašymo savo valia neteikė. Apeliantai nepagrindė nei ekspertizės byloje poreikio, nei specialių žinių poreikio ir jų pobūdžio, nei to, kad būtent šias žinias turi jų siūloma ekspertė. Apeliantų suformuluoti klausimai yra teisės klausimai, kuriais ekspertizė negalima. Klausimas dėl statybos detaliojo plano rengimo metu visoje šiuo planu suplanuotoje teritorijoje peržengia ieškinio / bylos dalyko ribas ir yra nekorektiškas teisine prasme.
3.8. Teisinio reguliavimo, teismų praktikos bei bendrųjų teisės principų neatitinka apeliantų teiginiai dėl esą nepagrįstai bendrovės naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų. Bendrovei priteistos bylinėjimosi išlaidos ne tik neviršijo, bet ir buvo kelis kartus mažesnės nei maksimalus rekomenduotinas priteisti užmokesčio už advokato paslaugas dydis. Jokio pagrindo neturi ir apeliantų teiginiai dėl priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos neatitikties protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.
19. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. vasario 15 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento ieškovo S. J. ir atsakovų I. G. bei D. M. 2016 m. balandžio 4 d. sudarytą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, taikė dvišalę restituciją – priteisė ieškovams iš atsakovų po 13 000 Eur, o atsakovams priteisė (grąžino) po 1/2 dalį žemės sklypo, taip pat priteisė ieškovams iš atsakovų solidariai 5179,41 Eur nuostolių atlyginimą, kaip su sandoriu susijusias išlaidas.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 15 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą nagrinėti Kauno apygardos teismui iš naujo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, paskyręs byloje ekspertizę, atsakovams prašant žodiniame teismo posėdyje apklausti ekspertę, nepagrįstai nesprendė tokio atsakovų prašymo ir neskyrė byloje žodinio teismo posėdžio. Taip apeliacinės instancijos teismas padarė esminį proceso teisės normos (CPK 217 straipsnio) pažeidimą, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas ieškovams nuostolių atlyginimą pagal CK 1.90 straipsnio 3 dalį, šio ieškovų reikalavimo nevertino pagal visas civilinės atsakomybės sąlygas, nenustatė atsakovų neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei nuostolių. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nuostolių atlyginimą ieškovams iš atsakovų priteisė nenustatęs visų civilinės atsakomybės sąlygų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrino, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, ir tokių nenustatė.
22. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl sandorio negaliojimo CK 1.90 straipsnio pagrindu (dėl suklydimo). Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis).
23. Ieškovai nurodė, kad 2016 m. balandžio 4 d. jie nupirko iš atsakovų žemės sklypą (duomenys neskelbtini)Nupirkto daikto paskirtis sutartyje nurodyta kaip vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija. Ieškovo gyvenamojo namo projektuotojas kreipėsi į AB „A. G.“ dėl projektavimo sąlygų išdavimo ginčo sklype, tačiau 2018 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 7-211-375 trečiasis asmuo AB „A. G.“ atsisakė išduoti projektavimo sąlygas argumentuodama, kad esamo magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vienete, į kurį patenka ieškovų sklypas, jau yra pasiektas maksimalus leistinas žmonėms būti skirtų pastatų skaičius, todėl galimybės statyti ieškovų sklype pastatus nėra.
24. Sutarties 9.1 p. pardavėjai (atsakovai) garantavo, kad nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktu nebūtų galima naudotis pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba nebūtų jo visai pirkęs arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Nupirkto sklypo paskirtis buvo nustatyta teritorijų planavimo dokumentais: specialiuoju planu ir detaliuoju planu. Specialusis planas buvo patvirtintas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. birželio 25 d. įsakymu Nr.V1-470. Detalusis planas buvo patvirtintas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. V1-563. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau - TPĮ)17 straipsnio 2 dalis nustato, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau suplanuota teritorija, parengiami ir patvirtinami nauji (juos keičiantys) to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, arba šie detalieji planai pripažįstami netekusiais galios šio įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka.
25. Dar daugiau, TPĮ 50 straipsnis nustato teritorinio planavimo sprendinių tęstinumo principą, neleidžiantį be teisinių procedūrų nepaisyti galiojančių žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai, iki sandorio sudarymo nesikreipdami į AB „Amber grid“ išsiaiškinti, ar ginčo sklype galima statyba, neveikė sąžiningai ir apdairiai, yra teisiškai nepagrįsta ir neteisinga. Esant iki šio momento galiojančiam detaliajam planui, nustatančiam sklypo paskirtį mažaaukštei statybai, ieškovai neturėjo jokio pagrindo kreiptis į „A. G.“ ir pakartotinai klausinėti apie galimą statybą, atitinkamai atmestini ir atsakovų bei trečiojo asmens argumentai, kad ieškovai per ilgai delsė pradėti projektavimo procesą, kol, anot jų, pasikeitė teisinis reguliavimas. Kaip minėta, detaliojo plano galiojimas yra neterminuotas, todėl ieškovams nėra nustatyti jokie terminai pradėti projektavimą.
26. Atsakovai ir tretieji asmenys bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka 2022 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje argumentavo, kad teritorijų planavimo dokumentai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, jie nėra ginčijami, todėl teismas išeina už ieškinio ribų aiškindamasis ginčo sklypo planavimo aplinkybes. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta ir pažymi, kad ieškinio pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės buvo išdėstytos aiškiai ir suprantamai, kad ieškovai nusipirko sklypą namo statybai, galiojantis detalusis planas leido manyti, kad sklypas statybai tinkamas, tačiau statyti namo tame sklype negali, todėl mano, kad buvo suklaidinti dėl daikto paskirties, žinodami, kad statyba negalima, to sklypo apskritai nebūtų pirkę. Ieškinį nagrinėjančio teismo uždavinys yra išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių, nuo kurio momento ir dėl kieno kaltės nupirktas daiktas yra netinkamas tai paskirčiai, kuriai buvo pirktas. Aiškinantis šias aplinkybes yra aktualios teritorijų planavimo dokumentų parengimo, tikrinimo ir tvirtinimo aplinkybės.
27. CPK 47 straipsnio 1 dalis numato, kad tretieji asmenys gali patys įstoti į bylą arba būti teismo įtraukti, jeigu priimtas sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Į šią bylą trečiaisiais asmenimis jau yra įtraukta AB „A. G.“ ir UAB „Mtarch“ (ankstesnis pavadinimas „Torrau architects“), t. y. bendrovė, kuri atsakovų užsakymu rengė ginčo sklypo ir kitų 7 atsakovų sklypų detalųjį planą – atsakovų žemės ūkio paskirties sklypą paskirstė į aštuonis sklypus mažaaukštei statybai. Vadinasi, šioje byloje pirmosios instancijos teismas jau yra pripažinęs, kad tiek ieškinio patenkinimo, tiek ir ieškinio atmetimo atveju, kažkuri iš šalių įgis teisę į žalos atlyginimą dėl to, kad buvo suformuotas sklypas statybai, kuriame statyti negalima, kitaip tariant, sukurtas pagrįstas lūkestis dėl sklypo paskirties, kuris, pasirodo, yra neįgyvendinamas. Tiek specialųjį planą, tiek ir detalųjį planą patvirtino Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, todėl ji turi būti įtraukta į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu. Tačiau apeliacinėje instancijoje įtraukus trečiąjį asmenį ir išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų pažeistos civilinio proceso normos, garantuojančios bet kuriam asmeniui teisę bent vieną kartą apskųsti priimtą sprendimą aukštesniajam teismui (CPK 301 straipsnis). Todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 4 p.).
28. Nagrinėjant bylą iš naujo turi būti patikrintos šalių pateikiamos skirtingos versijos, atsakančios į klausimą, kuriuo momentu ginčo sklypas tapo netinkamas mažaaukštei statybai: ar detaliojo plano patvirtinimo momentu, ar vėliau pasikeitus teisiniam reguliavimui. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas savo 2020 m. kovo13 d. sprendime vienareikšmiai į šį klausimą neatsakė, nes sprendė, kad ieškovai turėjo jau iš detaliojo plano akivaizdžiai suprasti, kad statybos galimybę reikės derinti su dujotiekį valdančia įmone, suprask, statybos galimybė akivaizdžiai buvo abejotina, tačiau kitoje sprendimo vietoje jau teigė, kad iki 2017 m. birželio 28 d. teisinis reglamentavimas buvo neapibrėžtas, neaiškus, trečiasis asmuo „A. G.“ nežinojo, pagal kokius kriterijus priimti sprendimą. Jeigu jau „A. G.“ buvo neaišku, kaip skaičiuoti pastatus ginčo vietovėje, tai ieškovų kreipimasis į „A. G.“ jų situacijos sklypo pirkimo metu nebūtų pakeitęs.
29. Pirmosios instancijos teismas turėtų atkreipti dėmesį į 2020 m. birželio 30 d. Seimo kontrolieriaus pažymą Nr. 4D-2019/1-1375, kurios 9 dalyje yra cituojama R. U., įrašytos į teismo ekspertų sąrašą, 2020 m. gegužės 4 d. tyrimo išvada, kurioje nurodyta, kad jau rengiant ginčo teritorijos specialųjį planą pagrindiniame brėžinyje buvo nepažymėti (duomenys neskelbtini)esantys pastatai, (duomenys neskelbtini)statomas namas, šios planuojamos teritorijos mėgėjiškų sodų žemėje ne mažiau kaip 14 pastatų žmonėms būti. Be to, specialiojo plano ribos buvo mažesnio ploto, negu kad magistralinio dujotiekio 1 klasės vieneto teritorijos ribos, kas leido specialiojo plano rengėjui nurodyti, kad pastatų yra mažiau, negu kad yra MD 1 klasės vieneto teritorijoje, ir šis teritorijų nesutapimas nebuvo nurodytas specialiojo plano aiškinamojoje dalyje. Toks teritorijų nesutapimas leido sudaryti klaidingą specialųjį planą ir atitinkamai sudaryti klaidingą detalųjį planą. Pasitvirtinus šiam klaidos atsiradimo mechanizmui, reikėtų įvertinti, kieno naudai buvo sudarytas ir patvirtintas klaidingas detalusis planas.
30. Taip pat atsižvelgtina į Kauno apygardos teismo paskirtos ekspertizės aktą, pateiktą 2020 m. rugsėjo 14 d. Šiame ekspertizės akte į klausimą, ar detaliojo plano patvirtinimo metu buvo teisėta galimybė suformuotame ieškovų nupirktame sklype statyti gyvenamąjį namą, ekspertė D. V.-Matusevičė atsakė analogiškai, kaip ir ekspertė R. U., kad tokios galimybės nebuvo jau detaliojo plano suformavimo ir patvirtinimo momentu. Atsakovai dėl šios ekspertizės reikalingumo, pateiktų išvadų teisingumo, prašė iškviesti ir apklausti teismo posėdyje ekspertę D. V.-Matusevičę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2022 m. vasario 2 d. nutartyje taip pat nurodė, kad ekspertė turėtų būti apklausta teismo posėdyje, šalims ir tretiesiems asmenims suteiktos galimybės pateikti klausimus (CPK 217 straipsnis).
31. Atsakovai ir trečiasis asmuo „A. G.“, kaip minėta, iškėlė versiją, kad statyba ginčo sklype buvo galima iki 2017 m. liepos 1 d., o vėliau pasikeitė MD 1 klasės vieneto teritorijos teisinis reguliavimas, ir galimybė statyti išnyko. Pasikeitusį teisinį reguliavimą trečiojo asmens „A. G.“ atstovė advokatė įrodinėjo pateikdama palyginamąją lentelę (DOK 53956, priedas 2), kurioje lyginamos trijų teisės aktų nuostatos: 1) Ūkio ir Aplinkos ministrų 2001 m. kovo 9 d. įsakymu Nr.86/146 patvirtintos taisyklės „Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir statyba. Taisyklės“, galioję detaliojo plano tvirtinimo metu; 2) Energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr.1-12 patvirtintos Magistralinių dujotiekių įrengimo taisyklės, galioję ginčo sklypo pirkimo sutarties sudarymo metu; ir 3) Energetikos ministro 2017 birželio 28 d. įsakymu Nr.1-169 patvirtinta pakeista ankstesnio 2014-01-28 įsakymo Nr.1-12 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. Iš naujo nagrinėjant bylą ši pasikeitusio teisinio reguliavimo versija turi būti ištirta ir įvertinta. Atkreiptinas dėmesys, kad Energetikos ministro įsakymo Nr.1-169, 30.6 p. įpareigoja nustatant pastatų, skirtų žmonėms būti skaičių, vertinti ir galiojančius detaliuosius planus bei specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kuriems magistralinio dujotiekio savininkas yra išdavęs pritarimą (juos suderinęs). Kaip nustatyta šioje byloje, AB „Lietuvos dujos“ (teisių ir pareigų perėmėjas „A. G.“) atstovai, dalyvaudami savivaldybės nuolatinės statybų komisijos (NSK) posėdyje, 2008 m. lapkričio 5 d. pritarė ginčo teritorijos specialiajam planui, o 2010 m. vasario 3 d. pritarė detaliajam planui.
32. Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas bet kuriuo atveju gali turėti įtakos Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos teisėms ir pareigoms, todėl šis asmuo turi būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas (CPK 47 straipsnis), nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, šalių iškeltas priešingas versijas, netinkamai vertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), dėl ko byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Priimtas sprendimas naikintinas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
33. Bylinėjimosi išlaidos šioje stadijoje neskirstomos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Diana Labokaitė
Rasa Urbanavičiūtė
Lina Žemaitienė