Baudžiamoji byla Nr.1-47-185-2011-59

                                                                          (Proceso Nr. 1-50-1-00323-2010-8)

                                                                                    Procesinio dokumento kategorija

(S)

                                                                           1.2.3.2.2;   2.3.6.4.5.

                                                N U O S P R E N D I S

                                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                 2011 m. kovo 2 d.

                                                        Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo Prano Šimkaus,

teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Eligijaus Gladučio,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, Ritai Padvilikienei,

dalyvaujant prokurorui Aurelijui Navickui,

gynėjui adv. Žygimantui Rutkauskui,

teismo medicinos ekspertui Narimantui Ratkui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, našlys, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d.  2 p., 6 p.  padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

N U S T A T Ė:

B. S. 2010 m. liepos 24 d.,  apie 20 val., name, esančiame Amerikos g. 47A, Panevėžyje, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia sudavė ant lovos sėdėjusiai nukentėjusiajai S. S., gim. 1922-03-02, dėl senatvės ir invalidumo esančiai bejėgiškoje būklėje, kumščiais ir kojomis ne mažiau kaip aštuoniolika smūgių į galvos sritį ir ne mažiau kaip aštuoniolika smūgių į liemens bei galūnių sritis, tuo padarydamas muštines žaizdas kaktos dešinėje pusėje, kairiame skruoste, smakre, viršutinėje lūpoje, poodines kraujosruvas pakaušyje, viršugalvyje, kaktoje, dešiniame smilkinyje, dešiniame skruoste, smakre, kairiame smilkinyje, kairiame skruoste, smakre ir kaklo kairės pusės viršutinėje dalyje, odos nubrozdinimus viršugalvyje, kaktoje ir nosyje, kairio skruostikaulio lūžimą, kraujosruvas kaktos, pakaušio, dešinio smilkinio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu dešiniame ir kairiame pusrutuliuose, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų medžiagoje ir į smegenų skilvelius, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, krūtinėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, dešinio kelio sąnario srityje, dešinėje ir kairėje blauzdose, odos nubrozdinimą kairėje blauzdoje. Nuo galvos sumušimo, išsiliejus kraujui po galvos smegenų kietuoju ir minkštaisiais dangalais, galvos smegenų medžiagoje ir į smegenų skilvelius, įvyko galvos smegenų suspaudimas, dėl ko  nukentėjusioji mirė, t.y. tyčia nužudė bejėgiškos būklės žmogų – S. S..

B. S. prisipažino, kad nužudė S. S., tačiau neigia ją nužudęs itin žiauriai. Neįgalią senolę iš pradžių prižiūrėjo kartu su žmona, o jai mirus, paskutinius du metus –  prižiūrėjo kartu su dukra. Jis ir S. S. gyveno viename name, esančiame (duomenys neskelbtini) . S. S. viskuo būdavo nepatenkinta, kartais agresyvi. Nuolat priekaištaudavo, kad maitina ją užnuodytu maistu. 2010 m. liepos 24 d., apie 20 valandą  atnešė S. S. vakarienę ir padėjo ją ant spintelės. Ji, kaip ir visuomet, sėdėdama ant lovos, priekaištavo, kad maistas užnuodytas, sakė, kad jo nevalgys.  Neišlaikęs eilę metų susikaupusio pykčio, sudavė apie 5-6 kartus delnais per veidus. Nuo smūgių S. S. smilkinio – pakaušio sritimi atsitrenkė į medinį lovos kampą. Mušdamas suvokė, kad S. S. dėl senatvės ir neįgalumo, kuris jai suteiktas dėl regos ir klausos sutrikimų,  pasipriešinti negali. Ar jaučia S. S. skausmą tuo metu negalvojo. Nepagalvojo ir apie tai, kad ji gali mirti. Tyčios nužudyti neturėjo, juo labiau – itin žiauriai.  Teismo medicinos specialisto konstatuotų trisdešimt šešių smūgių paaiškinti negali, jų neatsimena, tačiau pripažįsta, kad S. S. mirė tik nuo jo suduotų smūgių. Mušimas truko apie tris minutes, pagalbos ji nešaukė, tik pasakė: „Ką čia darai“. Kai smilkinio srityje pasirodė kraujas jis išsigando. Kraują nušluostė rankšluosčiu, paguldė ją ir išėjo iš kambario. Nusiraminimui su kaimynu Viliumi išgėręs pora butelių alaus, apie 23 val. grįžo pažiūrėti kaip jaučiasi S. S.. Rado ramiai gulinčią, todėl nebekreipė į ją dėmesio. Ryte pastebėjo, kad S. S. veidas buvo pamėlęs, nekvėpavo, todėl pradėjo daryti dirbtinį kvėpavimą, tačiau, palietęs šaltą jos ranką, suprato, kad ji mirusi. Nuėjęs pas seserį, papasakojo kas atsitiko, jos vyras iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Medikai konstatavo S. S. mirtį ir iškvietė policijos pareigūnus. Gailisi nužudęs S. S., savo poelgį vertina labai blogai. Įvykio dieną, apie 12-13 val. buvo gėręs 5,2 laipsnių stiprumo 2 skardines alaus, tačiau įvykio metu apsvaigęs nebuvo.

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

          Liudytojas A. S., Panevėžio apskrities VPK Patrulių kuopos vyresnysis patrulis, parodė, kad 2010 m. liepos 25 d., apie 8 val. 19 min., dirbant kartu su kolega A. L., iš Panevėžio apskrities VPK budėtojų dalies gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini). ir sulaikyti įtariamąjį. Nuvykus nurodytu adresu, name rado senyvo amžiaus moters lavoną su smurto žymėmis, gulintį su naktiniais drabužiais lovoje. Ten buvę medicinos darbuotojai parodė jiems moters sumušimu įtariamą vyriškį. Vyriškis iš karto prisipažino sumušęs pagyvenusią moterį, paaiškindamas tai atsibodusiu jos „bambėjimu“. Buvo nustatyta, kad šis vyriškis yra B. S..

Liudytojas A. L., Panevėžio apskrities VPK Patrulių kuopos patrulis, parodė, kad 2.198,16 yds. liepos 25 d., apie 8 val. iš Panevėžio apskrities VPK budėtojų dalies gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini) ir sulaikyti įtariamąjį nužudymu. Nuvykus į įvykio vietą, matė su naktiniais drabužiais lovoje gulinčią sumuštą negyvą moterį. Ten buvęs vyriškis iš karto prisipažino sumušęs pagyvenusią moterį. Jį sulaikė ir pristatė į Panevėžio apskrities VPK.

Liudytoja Z. L., kaltinamojo sesuo parodė, kad 2010 m. liepos 25 d., apie 8 val. ryte pas ją į namus atėjo brolis B. S.. Tuo metu jis jai atrodė blaivus, buvo labai išsigandęs. Brolis pasakė, kad 2010 m. liepos 24 d. vakare primušė tetą S. S. ir prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą.  Sakė, kad ją rado ryte pamėlusią, todėl, jo manymu, gali būti ir nebegyva. Greitosios med. pagalbos darbuotojai konstatavo S. S. mirtį.  Netrukus atvykę policijos pareigūnai B. S. sulaikė. Brolis yra ūmaus būdo, tačiau nuoširdus ir draugiškas, nėra mačiusi, kad ką nors muštų. S. S. yra prižiūrėjusi jos mama, kuri dejuodavo dėl nesugyvenamo S. S. būdo. Paduotą valgį stumdavo į šoną, sakydama, kad jis užnuodytas, girdėdavo garsus. Mama sakydavo, kad S. S. „nuvarys ją į kapus“, „baigia išvesti iš kantrybės“. Po mamos mirties, 2001 metais senolę ėmė globoti B. S. su žmona. Prieš 2-3 metus B. S. žmona mirė, todėl S. S. jis prižiūrėjo kartu su savo dukra I. S..

Liudytojas Rimantas K. L. parodė, kad 2010 m. liepos 25 d., apie 8 val. ryte pas jį į namus atėjo žmonos brolis B. S. ir pasakė, kad sumušė tetą ir ji, tikriausia, nebegyva. B. S. atrodė blaivus.  Pranešę greitajai medicinos pagalbai, nuvyko į B. S. namus. Medikai konstatavo S. S. mirtį. Matė, kad S. S. veidas buvo mėlynas. B. S. yra draugiškas, paslaugus, alkoholį vartojo saikingai. Išgėręs būdavo linksmas, pykčio protrūkių neteko matyti.

Liudytojas M. M. parodė, kad iš I. S. nuomojasi namo, esančio Amerikos g. 47a, Panevėžyje, antrą aukštą. Pirmame aukšte gyveno B. S. ir jo neįgali teta. B. S. yra ramaus būdo, draugiškas ir paslaugus, alkoholį vartojo saikingai. 2010 m. liepos 24 d., apie 20 val. 30 min., važiuodamas į parduotuvę, matė B. S. kieme sėdintį ir geriantį alų su nepažįstamu vyriškiu. Grįžus apie 21 val. 40 min., kiemas jau buvo tuščias. Apie 22 val. užėjo pas kaltinamąjį pasiskolinti žarnos sujungėjo. Jų tarpusavio pokalbio metu B. S. jam pasisakė, kad „prisidirbo“, tačiau ką padarė nesakė .

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 364/10 (05) konstatuota, kad S. S. mirė nuo galvos sumušimo, išsiliejus kraujui po galvos smegenų kietuoju, minkštaisiais dangalais, galvos smegenų medžiagoje ir į smegenų skilvelius, įvykus galvos smegenų suspaudimui. S. S. mirtis galėjo įvykti 2,5-3 paros iki lavono tyrimo pradžios 2010-07-27 S. S. nustatyti šie sužalojimai;

            a) galvos sumušimas pasireiškęs muštinėmis žaizdomis kaktos dešinėje pusėje, kairiame skruoste, smakre, viršutinėje lūpoje, poodinėmis kraujosruvomis pakaušyje, viršugalvyje, kaktoje, dešiniame smilkinyje, dešiniame skruoste, smakre, kairiame smilkinyje, kairiame skruoste, smakre ir kaklo kairės pusės viršutinėje dalyje, odos nubrozdinimais viršugalvyje, kaktoje ir nosyje, kairio skruostikaulio lūžiu, kraujosruvomis kaktos, pakaušio, dešinio smilkinio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu dešiniame ir kairiame pusrutuliuose, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų medžiagoje ir į smegenų skilvelius. Sužalojimai padaryti kietais bukais, ribotus paviršius turinčiais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2010-07-24, smūgiuojant kumščiais bei spardant kojomis, suduodant į galvos sritį ne mažiau 18 smūgių,

             b) poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, krūtinėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, dešinio kelio sąnario srityje, dešinėje ir kairėje blauzdose, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais, ribotus paviršius turinčiais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y.  2010-07-24 smūgiuojant kumščiais bei spardant kojomis, suduodant į liemens bei galūnių sritis ne mažiau 18 smūgių.

               Nustatytos poodinės kraujosruvos dešinio žasto, dešinio ir kairio dilbių, abiejų plaštakų išoriniuose paviršiuose galėjo atsirasti savigynos metu (prisidengiant rankomis). (b.l. 21-25).

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas Narimantas Ratkus patvirtino specialisto išvadą ir, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad S. S. mirtį sąlygojo smūgių visuma į galvos sritį, nesant galimybės išskirti konkretų sužalojimą, nes sužalojimų galvos srityje konstatuota gana daug. Kiekvienas sužalojimas yra kontakto su traumuojančiu faktoriumi rezultatas. Neatmetama tikimybė, kad muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva kairiame skruoste galėjo būti padaryta vienu smūgiu. Atmestina galimybė, kad dalis sužalojimų galėjo atsirasti atsitrenkiant į lovos kraštą, kaip tai nurodė kaltinamasis. Buvo smūgiuota į veido profilį.  Poodinės kraujosruvos pakaušio ir viršugalvio srityje negalėjo atsirasti atsitrenkiant į lovos briauną ir panašiai, jos atsirado buko, ribotą paviršių turinčio daikto, tačiau neturinčio briaunos veikliojoje dalyje požymių. Tokias savybes turi kumštis ar koja. Kitų kūno sužalojimų mechanizmas yra toks pat. Visi sužalojimai yra padaryti vienu metu, nes kraujosruvų spalva ir nubrozdinimų spalva tapačios. Ankstesnių sužalojimų nepastebėjo. Skausminiai pojūčiai yra gana subjektyvus dalykas ir kiekvienas žmogus tą patį traumuojantį poveikį gali pajausti skirtingai, tačiau pagal smūgių lokalizaciją matyti, kad jie nebuvo nukreipti į kūno vietas, dėl ko kiltų ūmus skausminis sindromas, pavyzdžiui, nervinį rezginį. Po tų smūgių kraujas į smegenis išsiliejo ne iš karto, kraujosruva formavosi lėtai, todėl tam tikrą laiką ji galėjo būti sąmoninga ir atlikti fizinius veiksmus. Kumščiu muštines žaizdas padaryti sunkiau, bet įmanoma, ypač smūgiuojant į veido ar į antakio sritį. Ten, kur yra plonas poodinis sluoksnis ir odai esant arčiau kaulo, užtenka odai pramušti ir smūgio jėgos. Poodinės kraujosruvos dešinio žasto, dešinio ir kairio dilbių, abiejų plaštakų išoriniuose paviršiuose galėjo atsirasti savigynos metu, prisidengiant rankomis, bet tai tik prielaida. Nors kaltinamasis nurodė, kad mušė nukentėjusiąją tik apie tris minutes, tačiau, įvertinus smūgių skaičių, mušimas galėjo užtrukti ilgiau -  iki keliolikos minučių.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 87TPK-115/2010 nustatyta, kad B. S. nusikalstamos veikos  metu neturėjo psichikos sutrikimų, jų neturi ir dabar. Dėl savo psichinės sveikatos būklės galėjo suprasti savo veiksmų pavojingumą ir tinkamai juos valdyti, nebuvo fiziologinio afekto būsenoje. B. S. gali būti apklausiamas ir dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikime, būti apklausiamas teismo posėdyje. Priverčiamojo pobūdžio medicininės priemonės jam netaikytinos (b.l. 121-122).

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002-12-21 sprendimu ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003-01-08 nutartimi S. S. pripažinta neveiksnia, jai nustatyta globa. Globėja ir turto administratore skirta - I. M. (S.). Sprendimo ir nutarties kopijos pateiktos byloje (b.l. 35, 36 ).

Prašymo išduoti (pakeisti) pasą kopijoje nurodyta, kad S. S. yra gimusi 1922-03-02 (b.l. 17).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Kambaryje ant lovos rastas gulintis ant nugaros S. S. lavonas. Ant lavono rankų, veido, kojų bei nugaros matyti tamsiai raudonos - rudos spalvos dėmės. Prie lovos vakarinio krašto ant grindų matyti avalynės pėdsako fragmentas bei raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują matyti ant sienos virš lovos, ant kilimo, grindų virtuvėje, ant praustuvės ir grindų vonios kambaryje. Vonios kambaryje ant džiovyklos rastas rankšluostis su raudonos spalvos dėmėmis panašiomis į kraują (b.l. 5-9).

Rankšluosčio apžiūros protokole nurodyta, kad daugelyje vietų išsidėsčiusios netaisyklingų formų rudos spalvos dėmės, panašios į kraują (b.l. 15-16).

Apžiūrėjus S. S. drabužius, ant džemperio bei marškinėlių apykaklių rastos rudos spalvos dėmės, panašios į kraują (b.l. 28).

Apžiūrėti B. S. drabužiai  ir avalynė. Ant sportinio dešinio bato išorinio šono pusės, ant kelnių ­kairės pusės klešnės apačios ties vidine siūle, ant marškinėlių priekinės pusės ties viduriu ir apačioje matyti rudos spalvos dėmės, panašios į kraują (b.l. 131 ). Teisiamojo posėdžio metu B. S. negalėjo paaiškinti kaip tos dėmės atsirado ant bato.

Paminėti duomenys gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais.

Kaltinamasis B. S. prisipažino nužudęs S. S., teigė suvokęs, kad ji yra sena ir neįgali dėl regos ir klausos sutrikimų, tačiau neigė, kad nužudė itin žiauriai. Atlikus teismo medicinos ekspertizę, nustatyta, kad S. S. mirtį sąlygojo ne mažiau aštuoniolikos smūgių kumščiais bei kojomis visuma į galvos sritį. Nors kaltinamasis prisimena tik 5-6 smūgius rankomis į galvos sritį, tačiau pripažįsta, kad visi ekspertizės akte nurodyti smūgiai tiek į galvos sritį, tiek į liemens bei galūnių sritis padaryti būtent jo. Kaltinamojo versija, kad dalis sužalojimų galėjo atsirasti atsitrenkiant į lovos kraštą, eksperto kategoriškai paneigta teisiamojo posėdžio metu. B. S. parodymus dėl S. S. nužudymo patvirtino ir liudytojais apklausti jo sesuo Zita bei jos vyras Rimantas K. L., pas kuriuos jis atėjo 2010 m. liepos 25 d., apie 8 val. ir pasakė, kad 2010 m. liepos 24 d. vakare primušė tetą S. S., o ryte ją rado pamėlusią, todėl, jo manymu, gali būti nebegyva. Seka, kad B. S. pavartotas fizinis smurtas buvo tiesioginė S. S. mirties priežastis, t.y. B. S. nužudė S. S..

Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieš nusikaltimą ir po jo padarymo. (Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to 1999 m. bir­že­lio 18 d. nu­ta­ri­mo Nr. 18 4 punk­tas). Nustatyta, kad B. S. sudavė nukentėjusiajai ne mažiau 36 smūgių, iš kurių apie 18, nukreiptų į galvos sritį, sąlygojo senolės mirtį. Mušė rankomis ir kojomis, neišlaikęs susikaupusio pykčio, tačiau tuo metu negalvojo, kad S. S. gali mirti. Konkretaus tikslo nužudyti nebuvimą patvirtina kaltinamojo veiksmai, sekę po smūgių sudavimo. Išsigandęs ką padarė, nušluostė kraują ir paguldė, o ryte, pamatęs pamėlusį S. S. veidą, ėmėsi veiksmų ją išgelbėti: darė dirbtinį kvėpavimą, paprašė sesers iškviesti greitąją medicinos pagalbą, manydamas, kad dar jai galima padėti. Tačiau teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė nustatė, kad B. S. nusikalstamos veikos  metu neturėjo psichikos sutrikimų, dėl savo psichinės sveikatos būklės galėjo suprasti savo veiksmų pavojingumą ir tinkamai juos valdyti, nebuvo fiziologinio afekto būsenoje. Taigi, nėra abejonių, kad psichikos sutrikimų neturintis žmogus, suduodamas ne mažiau aštuoniolikos smūgių aštuoniasdešimt aštuonerių metų senolei į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą ir ne mažiau aštuoniolikos smūgių į kitas kūno vietas, suprato, kad  kelia pavojų jos gyvybei, numatė pasekmes, tačiau jų savo sąmonėje veikos metu nedetalizavo t.y. veikė tie­sio­gi­ne neapibrėžta ty­čia. Esant šiai tyčios rūšiai, vei­ka kva­li­fi­kuotina pa­gal at­si­ra­du­sius pa­da­ri­nius – kaip nu­žu­dy­mas. Seka, kad kaltinamasis B. S. tiesiogine neapibrėžta tyčia nužudė S. S., t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnyje.

S. S. yra B. S. giminaitė, kurią jis prižiūrėjo eilę metų su žmona, o jai mirus – su dukra I. M. (S). Taigi, nėra abejonių, kad kaltinamasis žinojo S. S. amžių bei negalią. Nors kaltinamasis neigė žinojęs, kad S. S. turi psichikos problemų, tačiau žinojo, kad ji yra invalidė dėl regos ir klausos sutrikimų. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002-12-21 sprendimu ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003-01-08 nutartimi nustatyta, kad S. S. yra pirmos grupės invalidė su visiška negalia, teismo pripažinta neveiksnia. Be abejo, pirmos grupės invalide pripažinta aštuoniasdešimt aštuonerių metų senolė nusikaltimo metu neturėjo galimybės aktyviai pasipriešinti nusikaltimui, t.y. buvo bejėgiškoje būklėje. Ši aplinkybė laikytina nužudymą kvalifikuojančia (BK 129 str. 2 d. 2 p.)

B. S. taip pat kaltinamas itin žiauriu nužudymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 17 p. nurodyta, kad nu­žu­dy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 6 punk­tą (kan­ki­nant ar ki­taip itin žiau­riai), kai kal­ti­nin­ko vei­ka dėl gy­vy­bės at­ėmi­mo bū­do ar ki­tų ap­lin­ky­bių pa­si­reiš­kia ypa­tin­gu žiau­ru­mu. Nu­žu­dy­mas ki­taip itin žiau­riai yra ta­da, kai gy­vy­bė at­ima­ma itin skaus­min­gu bū­du (pvz., nuo­di­jant skaus­min­gai vei­kian­čiais nuo­dais, de­gi­nant, už­ka­sant, nu­me­tant iš di­de­lio aukš­čio ir pan.) ar­ba pa­da­rant nu­ken­tė­ju­sia­jam daug kū­no su­ža­lo­ji­mų. Šiuo at­ve­ju ne­tu­ri reikš­mės, kiek lai­ko nu­ken­tė­ju­sy­sis po pa­nau­do­to smur­to iki mir­ties jau­tė kū­no su­ža­lo­ji­mų su­kel­tą skaus­mą. Tačiau nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. 

Nors B. S. nusikalstama veika  kvalifikuota kaip nužudymas itin žiauriai dėl didelio kūno sužalojimų skaičiaus, tačiau, kolegija pažymi, kad  kaltinimą pagal minėtą nusikaltimo sudėtį būtina grįsti ne tik objektyviais duomenimis – dideliu kūno sužalojimų skaičiumi, bet ir kaltininko psichiniu santykiu su veikos padarymo būdu (Lietuvos apeliacinio teismo baudž. byla Nr. 1A-383/2008). Kaltinamojo tyčios kryptingumą apibūdina toliau nurodytos aplinkybės. B. S. tiek seseriai Z. ir jos vyrui R. K. L., tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams pripažinęs, kad tik jo veiksmais buvo nužudyta S. S., smūgių skaičiaus, jų mechanizmo bei lokalizacijos atsiminti tiksliai negalėjo.  Kaltinamojo žodžiais, senolė buvo įtari, viskuo nepatenkinta, kartais agresyvi. Nuolat priekaištaudavo, kad yra maitinama užnuodytu maistu. Apie nesugyvenamą S. S. charakterį teismui patvirtino ir Z. L. – iki 2001 metų prižiūrėjusi senolę jos mama guosdavosi, kad S. S. „nuvarys ją į kapus“, „baigia išvesti iš kantrybės“.  Nunešęs įvykio dieną jai vakarienę, kaltinamasis išgirdo nuolat kartojamus priekaištus dėl, senolės manymu, užnuodyto maisto.  Šį kartą, neišlaikęs eilę metų susikaupusio pykčio, sudavė smūgius. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai S. S. konstatuoti apie 36 trauminiai poveikiai,  tačiau S. S. mirtį sąlygojo smūgių visuma į galvos sritį, kurių apie 18. Taigi, ne visi sužalojimai buvo sunkūs ir pavojingi gyvybei. Byloje nėra duomenų, kad senolė būtų dejavusi, šaukusi ar kvietusi pagalbos, kaltinamojo žodžiais, ji tik pasakė: „Ką čia darai“. Taigi, darytina išvada, kad sąmonę S. S. prarado jau po kelių pirmų smūgių. Skausminiai pojūčiai, kaip nurodė ekspertas, yra gana subjektyvus dalykas ir kiekvienas žmogus tą patį traumuojantį poveikį gali pajausti skirtingai, tačiau pagal smūgių lokalizaciją jie nebuvo nukreipti į tokias kūno vietas, į kurias smūgiuojant kiltų ūmus skausminis sindromas. B. S. teigė, kad mušė apie tris minutes. Nors ekspertas teisiamojo posėdžio metu suabejojo šia kaltinamojo nurodyta aplinkybe, teigdamas, kad sužalojimai, įvertinus jų kiekį, galėjo būti padaryti per keliolika minučių, tačiau ir eksperto nurodyta galima mušimo trukmė taip pat negali būti laikoma labai ilga. Pamatęs ant smilkinio kraują, kaltinamojo žodžiais, jis išsigando.  Nušluostęs kraują rankšluosčiu, S. S. paguldė. Jautėsi susinervinęs dėl to, kas įvyko, todėl išėjo su kaimynu išgerti alaus. Grįžęs apie 23 valandą, pasidomėjo kaip jaučiasi S. S.. Ji ramiai gulėjo, todėl nebekreipė dėmesio. Sekantį rytą, pastebėjęs pamėlusį S. S. veidą, bandė daryti dirbtinį kvėpavimą, tačiau, palietęs šaltą ranką, suprato, kad ji gali būti mirusi. Sesuo Z. L., jos vyras R. K. L., o taip pat ir nuomininkas M. M. charakterizavo B. S. kaip draugišką ir paslaugų žmogų. Nors Z. L. paminėjo, kad B. S. buvo „greitai užsidegantis“, t.y. ūmaus būdo, tačiau nėra girdėjusi, kad jis būtų ką nors primušęs.  Paminėtos aplinkybės suponuoja išvadą, kad B. S. nebūdingas polinkis į žiaurumą, jo  spontaniški, sąlygoti staiga kilusio pykčio veiksmai nebuvo nukreipti sukelti S. S. dideles kančias. Medicininiu požiūriu žiauraus nužudymo požymių nenustatė ir teismo medicinos ekspertas.  Todėl nužudymą kvalifikuojantis, BK 129 str. 2 d. 6 p. numatytas požymis – kankinant ar kitaip itin žiauriai – iš kaltinimo šalintinas.

Įrodyta, kad B. S. nužudė bejėgiškos būklės žmogų. Ši veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 2 d. 2 p.

Kaltinamasis prisipažino, kad 2010 m. liepos 24 d., apie 12-13 val. išgėrė dvi skardines 5,2 laipsnių stiprumo alaus, tačiau įvykio metu, apie 20 val. girtas nesijautė ir tai neturėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Po įvykio buvo susinervinęs, todėl su kaimynu išgėrė dviese dar pora butelių alaus. 2010 m. liepos 25 d., apie 8 valandą jį matę sesuo Z. L. ir jos vyras R. K. L. nepastebėjo, kad jis būtų apsvaigęs. Apie 9 valandą policijos pareigūnai B. S. kraujyje užfiksavo tik 0,18 promilių alkoholio. Taigi, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad B. S. nusikaltimo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, todėl atsakomybę sunkinanti, BK 60 str. 1 d. 9 p. numatyta aplinkybė, iš kaltinimo šalintina.

Nors kaltinamasis negalėjo nuosekliai ir išsamiai papasakoti apie suduotus smūgius, tačiau nuo pirmos apklausos tvirtino, kad tik jo smūgiais buvo nužudyta S. S.. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Tai pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis  ir  atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei toliau nurodytas bylos aplinkybes.

   B. S. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis), už kurį numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.  Sąlygų ir aplinkybių, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas, visumos nėra, t.y., skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta Lietuvos Respublikos l29 str. 2 d. 2 p. sankcijoje, negalima.

Nustatant bausmės trukmę, atsižvelgtina į tai, kad B. S. teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas tik teigiamai, administracine tvarka nebaustas (b.l. 108, 113), tačiau dėl jo padaryto nusikaltimo kilo nepataisomos pasekmės – nužudytas žmogus. Nusikaltimas nebuvo iš anksto suplanuotas – jis buvo padarytas spontaniškai, kilus dideliam pykčiui, o tai rodo mažesnį kaltinamojo pavojingumą. Byloje yra viena atsakomybę lengvinanti, BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta, aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Įvertinus paminėtas aplinkybes, B. S. skirtina bausmė, mažesnė, nei sankcijoje nustatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. 

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, todėl prokuroro nutarimu skirtas laikinas B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių į ½ dalį jam priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį jam priklausančio gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ,  apribojimą, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį,  naikintinas (b.l. 139). 

Daiktiniai įrodymai - B. S. sportiniai batai, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini seseriai Z. L.. B. S. marškinėliai, džinsai bei rankšluostis, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

S. S. drabužiai: marškiniai, džemperis, kelnės, marškinėliai, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintini.

B. S. ir S. S. biologiniai lyginamieji pavyzdžiai, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 - 305, 307 str.,

N U S P R E N D Ė:

B. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 2 p. ir nubausti laisvės atėmimo bausme 11 (vienuolikai) metų.

Laisvės atėmimo bausmę B. S. paskirti atlikti pirmus tris metus kalėjime, likusius – pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011 m. kovo 2 d.

Į bausmės laiką įskaityti laikotarpius nuo 2010 m. liepos 25 d. iki 2011 m. kovo 2 d., išbūtus sulaikyme ir suėmime.      

Kardomąją priemonę – suėmimą B. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Prokuroro nutarimu skirtą laikiną B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių į ½ dalį jam priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį jam priklausančio gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ,  apribojimą panaikinti.

Daiktinius įrodymus - B. S. sportinius batus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti seseriai Z. L.. B. S. marškinėlius, džinsines kelnes bei rankšluostį, S. S. drabužius: marškinius, džemperį, kelnes, marškinėlius, B. S. ir S. S. biologinius lyginamuosius pavyzdžius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.

Pirmininkaujantysis                                                                             Pranas Šimkus

Teisėjai                                                                                                  Sigitas Bagdonavičius

                                                                                                      Eligijus Gladutis