Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-09-02][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-160-223-2019].docx
Bylos nr.: e2-160-223/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevëþio apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Uždaroji akcinė bendrovė "Nemenčinės komunalininkas" 186442084 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Prievolės
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Procesas pirmosios instancijos teisme
kitos bylos dėl atlygintinų paslaugų teikimo
CIVILINIS PROCESAS
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
Kiti teismo ir šalių parengiamieji veiksmai
Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
Prievolių teisė
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Bylos dėl atlygintinų paslaugų teikimo (paslaugų sutartis)

?Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. e2-160-223/2019

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04479-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; 2.6.8.10.; 3.1.7.6.; 3.2.3.1.;

 (S)

3.2.4.9.3.1.; 3.2.4.11.; 3.2.6.

 

vytis 

 

 

 

 

 

                                     PANEVĖŽIO  APYLINKĖS TEISMAS

                          SPRENDIMAS

                                     LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                        2019 m. kovo 21 d.

                                                                  Panevėžys

Panevėžio  apylinkės teismo Panevėžio rūmų  teisėja Birutė Mėlinauskienė,

sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,

dalyvaujant atsakovo atstovams G. T., advokato padėjėjui Valdui Levinui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos priteisimo  pagal ieškovės Uždaros akcinės bendrovės „ Nemenčinės komunalininkas‘ ieškinį atsakovui J. T. ir  

 

n u s t a t ė :

 

    Ieškovės atstovė į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuota, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovei nedalyvaujant.

    Ieškovė UAB „Nemenčinės komunalininkas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo J. T. ieškovo UAB „Nemenčinės komunalininkas“, į. k. 186442084, naudai 666,43 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur sumokėtą žyminį mokestį, 96,80 Eur išlaidas už teisines pareigas.

    Ieškinyje nurodė, kad ieškovę ir atsakovą sieja prievoliniai teisiniai santykiai pagal 2009 m. gruodžio 8 d. pasirašytą  Šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr.115 „M“ bei 2009 m. gruodžio 22 d. Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr.75 „M“. Pagal pridedamą išrašą iš buto sąskaitos Nr.562349-4 matyti, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2014-10 iki 2017-11 buvo išrašyti mokamieji pranešimai už ieškovo suteiktas paslaugas, pagal kurias atsakovas neatsiskaitė ir liko skolingas 666,43 Eur. Atsakovas iki ieškinio pateikimo dienos su ieškovu neatsiskaitė, į raginimus atsiskaityti nereaguoja, todėl ieškovui tenka kreiptis į teismą. LR CK 6.189 straipsnis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, t.y. sutartis ją sudariusioms šalims tampa privaloma ir vykdytina. Atsakovas praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę, vadovaujantis LR CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ir 6.37 straipsnio 2 dalimi privalo mokėti 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

    Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti.

    Atsakovo atstovė G. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad  su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. 2009 metais buvo sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis, pagal kurią jos sutuoktiniui buvo išnuomotas savivaldybės butas, esantis (duomenys neskelbtini). Tų pačių metų rugsėjo 1 d. ji į butą nuvežė baldus, tačiau bute faktiškai negyveno, nes butas buvo per mažas, apleistas, neatitiko jos neįgalaus sutuoktinio poreikių. Ji norėjo nutraukti nuomos sutartį ir gauti nuomai didesnį socialinį būstą, todėl eilę kartų dėl to kreipėsi į Vilniaus savivaldybę, kur nurodė, kad atsisako jau minėto buto. Taip pat yra bendravusi su seniūnu, kuriam atidavė buto raktus. Mokesčius paskutinį kartą mokėjo 2011 metais. Ji ir jos sutuoktinis nežinojo, kad sutartys nėra nutrauktos. 2015 metais ji paskutinį kartą buvo bute, pasiėmė televizorių, o kitus daiktus paliko, nes buvo nereikalingi. Nesutinka , kad būtų priteista skola už butą, nes tai neteisinga ir nesąžininga neįgalaus atsakovo atžvilgiu. Jei ieškinys būtų patenkintas, prašo išdėstyti priteistos skolos mokėjimą maksimaliai ilgam laikui- 20-iai metų. Atsakovas yra neįgalus, sunkiai sergantis asmuo, šeimos pajamos yra mažos, gyvena iš jos gaunamos šalpos pensijos ir atsakovo gaunamos neįgalumo pašalpos ir slaugos pašalpos. Jokio brangaus turto , iš kurio galėtų gauti papildomų pajamų, neturi.

Atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovės nurodytos sutartys yra vartojimo sutartys, būsto nuomotojas ne fizinis asmuo. Sutartyse yra numatyta kokia tvarka gali būti nutrauktos šalių sudarytos sutartys. G. T. ne kartą kreipėsi su prašymas į Vilniaus savivaldybę, todėl atsakingi asmenys turėjo pasirūpinti tinkamu sutarčių nutraukimu. G. T. savo valią dėl sutarčių nutraukimo išreiškė jai suprantamu būdu. Nesuprantama kodėl  nemokant mokesčių už butą daugiau kaip 10 metų, sutartys nenutraukiamos. Papildomi atsiliepimo argumentai yra išdėstyti 2019-02-25. Atsakovo atstovė nurodė faktines aplinkybes apie atsakovo ir jos siekį nutraukti nuomos sutartį, tačiau šis siekis nebuvo įformintas tinkamais dokumentais, už ką atsakovas nėra atsakingas. Priėmus teismo sprendimą- iškeldinti atsakovą iš būsto, jis ir jo sutuoktinė tinkamai įvykdė šią pareigą: nuvyko į butą, pasiėmė jai reikalingus daiktus, paliko buto raktą seniūnui. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad sutartis nutraukta dar 2014 metais, o vėliausiai- tai galėjo būti 2015 metais. Dėl to ieškinys atmestinas. Jei teismas priimtų sprendimą ieškinį tenkinti, dėl sunkios atsakovo turtinės padėties sprendimo vykdymas išdėstytinas kuo ilgesniam laikotarpiui.

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Byloje nustatyta, kad pagal 2009 m. rugpjūčio 20 d. Socialinio būsto nuomos sutartį Nr.22-89S atsakovui J. T. buvo išnuomotas butas, esantis  (duomenys neskelbtini).  Iš 2009 m. gruodžio 8 d. Šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr.115 „M“ su vartotoju (daugiabučio namo savininku( nuomininku) matyti, kad UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ir J. T. sudarė sutartį dėl šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pagal kurią susitarė jog vartotojas už šaltą vandenį ir nuotekų tvarkymą moka kartą per mėnesį, užpildant atsiskaitymo knygelės 7 eilutę. Iš 2009 m. gruodžio mėn. 22 d. Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr.75 „M“ su buitiniu šilumos vartotoju matyti, kad UAB „Nemenčinės komunalininkas“ įsipareigojo tiekti šilumą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), o atsakovas (vartotojas) J. T. įsipareigojo laiku mokėti už šilumą. Iš Išrašo iš buto sąskaitos Nr. 562349-4 matyti, kad skola už butą esantį (duomenys neskelbtini) skola už laikotarpį nuo 2014 m. spalio mėnesio iki 2017 m. lapkričio mėnesio sudaro 668,21 Eur. Iš Neįgaliojo pažymėjimo Nr. 004058 matyti, kad J. T. neterminuotai yra nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis. Iš 2011 m. balandžio mėnesio J. T. prašymo adresuoto Vilniaus rajono savivaldybės merui matyti, kad atsakovas J. T. kreipėsi su prašymu dėl didesnio buto suteikimo, kuriame nurodė, kad bute (duomenys neskelbtini) gyvena vienas. Iš J. T. prašymo Vilniaus rajono savivaldybės merui (registruotas Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje 2014-12-10) matyti, kad J. T. kreipėsi dėl socialinio būsto pakeitimo. Iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimo matyti, kad sprendimu buvo nuspręsta nutraukti 2009-05-20 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos ir J. T. sudarytą Socialinio būsto nuomos sutartį Nr.22-89S dėl gyvenamosios patalpos- buto, esančio (duomenys neskelbtini), išnuomojimo J. T.; iškeldinti atsakovą J. T. su visu jam priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisti 175,63 Eur skolą ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; išdėstyti sprendimo vykdymą 4-iems mėnesiams.

                Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius ( CK 6.2 straipsnis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai ( CK) 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai vienašališkai sutartį nutraukti šalis gali pati arba inicijuoti teismine tvarka nutraukimą.

                CK 6.156 str.1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Vienok, šalių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, ją šalys turi įgyvendinti, nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 straipsnio 1 dalis), viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų, įstatymas įpareigoja kiekvieną sutartinių santykių turinčią šalį elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis). Taigi, šalys, sudarydamos sutartį, gali laisvai tartis dėl sąlygų ir jų vykdymo, tačiau turi laikytis prieš tai išdėstytų reikalavimų.

                   CK 6.59 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

                   Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti .Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine.

                     Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai .

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, ieškinyje nurodytų aplinkybių ir atsakovo atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ir atsakovas J. T. sudarė sutartis dėl šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ir šilumos pirkimo-pardavimo butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina rašytiniai bylos įrodymai , šios aplinkybės neneigia ir atsakovas. Pagal minėtas sutartis atsakovas turėjo pareigą mokėti už jam suteiktas paslaugas sutartyse numatytais terminais, tačiau atsakovas šios pareigos nevykdė ir liko skolingas ieškovei.

 Atsakovo atstovai žodinio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovas ieškovės nurodytu laikotarpiu nuo 2014 m. spalio mėnesio iki 2017 m. lapkričio mėnesio  negyveno minėtame bute, todėl , atsakovo įsitikinimu, jis neturi pareigos sumokėti susidariusią skolą. Savo teiginiui pagrįsti atsakovas jokių įrodymų nepateikė, o byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą. Iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimo ( kuriame vienas iš ieškinio reikalavimų buvo atsakovo iškeldinimas iš ginčo buto) ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties matyti, kad juose yra konstatuojama, kad atsakovas J. T. bute (duomenys neskelbtini) negyvena nuo 2011 metų, tačiau butą naudoja ne pagal tikslinę paskirtį (laiko įvairius daiktus) gera valia buto neatlaisvina. Taigi, priimant minėtus procesinius sprendimus atsakovas neginčijo, kad bute negyvena , bet laiko jame savo asmeninius daiktus.

      CPK 182 straipsnyje yra nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims ( prejudiciniai faktai) ( straipsnio 2 punktas).

      Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę galią, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos A. T. 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009).

     Taigi, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi nustatytai faktai  , kad atsakovas negyvena ginčo bute nuo 2011 metų, bet buto neatlaisvina ir bylų nagrinėjimo metu, laikytini įrodytais. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo atstovė G. T. nagrinėjamoje byloje taip pat  pripažino, kad, nors atsakovas ginčo bute ir negyveno, tačiau bute buvo laikomi asmeniniai atsakovo daiktai ( nurodė, kad 2015 metais pasiėmė televizorių, o kitus daiktus paliko). Iš to seka, kad ginčo butas buvo užimtas ir , nors atsakovas realiai bute negyveno, bet butas buvo naudojamas atsakovo reikmėms. Taigi, atsakovas , laikydamas savo daiktus socialiniame būste, faktiškai buvo tą butą užėmęs, dėl ko ieškovė negalėjo naudotis ginčo butu ir išnuomoti ginčo buto kitiems gyventojams. Tuo laikotarpiu butui buvo tiekiamas šaltas vanduo, šalinamos nuotekos ir tiekiama šiluma, taigi ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė pilnai ir turi teisę gauti už tai nustatyto dydžio mokesčius. Atsakovas neįrodė, kad ginčo butas buvo atlaisvintas anksčiau nei 2017 metų lapkričio mėnuo, todėl ieškovė turėjo pagrindą skaičiuoti komunalinius mokesčius ieškinyje nurodytu laikotarpiu.

 Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis).  Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus . Teismų  praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo .

                 Šiuo atveju susipažinus su šalių pateiktais įrodymais bei teismo posėdžio metu išdėstytais pasisakymais darytina išvada, kad teismui nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų atsakovo atsikirtimų pagrįstumą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo butas buvo atlaisvintas anksčiau nei 2017 metų lapkričio mėnuo,  neįrodė, kad  ieškovo reikalaujama priteisti suma būtų nepagrįsta, todėl iš atsakovo priteistina 666,43 Eur skola.              

                 Pagal CK 6.37 straipsnio 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinos ieškovei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018-07-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

                 Atsakovas prašo, jei ieškinys būtų patenkintas, išdėstyti sprendimo vykdymą kuo ilgesniam laikui, pageidautina 20-iai metų.

                 Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti ( CPK 284 straipsnio 1 dalis).

                Kaip matyti iš atsakovo atstovės  teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas yra neįgalus asmuo, gyvena iš neįgalumo ir slaugos pašalpų, kitų pajamų ir vertingo turto neturi.

               Atsižvelgiant į šias aplinkybes, rodančias pakankamai sunkią atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad ieškovė UAB „Nemenčinės komunalininkas“ yra juridinis asmuo ir duomenų apie jos sunkią ūkinę-finansinę padėtį byloje nėra, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, bei siekiant abiejų šalių turtinių teisių ir interesų pusiausvyros, teismas mano esant galima teismo sprendimo - priteistos skolos  ir bylinėjimosi išlaidų įvykdymą išdėstyti 3-jų metų laikotarpiui ( CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 284 straipsnis ), tuo pačiu nustatant, kad atsakovui nesumokėjus nustatyta tvarka bent vienos mėnesinės įmokos, ieškovė turi teisę reikalauti visos priteistos sumos padengimo. Tai yra protingas ir pakankamas laikotarpis, kuris atitinka atsakovo galimybes ( mokama kas mėnesį po 22 Eur ) ir nepažeidžia ieškovės interesų.

     Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos ieškovei jos patirtos ir pagrįstos rašytiniais įrodymais 111,80 Eur bylinėjimosi išlaidos (15,00 Eur žyminio mokesčio, 96,80 Eur teisinės pagalbos išlaidos) (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atleistas ( CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas).

     Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 270 straipsniais ,

 

n u s p r e n d ė :

 

              Ieškinį tenkinti pilnai.

  Priteisti iš atsakovo J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 666,43 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 43  ct) skolos , 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (666,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-07-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo , 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio ir 96,80 Eur ( devyniasdešimt šešis eurus 80 ct) išlaidų už teisinę pagalbą  ieškovei UAB „Nemenčinės komunalininkas“ , į. k. 186442084.

               Sprendimą dalyje dėl 666,43 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-07-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 111,80 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo J. T. ieškovei UAB „Nemenčinės komunalininkas“ įvykdymą išdėstyti 3 ( trims ) metams , įpareigojant atsakovą J. T. nuo sprendimo įsiteisėjimo kas mėnesį mokėti ieškovei  ne mažiau kaip po 22 Eur, einamąsias įmokas mokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, paskutinę įmoką sumokant su paskaičiuotomis palūkanomis bei nustatant, kad atsakovui nesumokėjus nustatyta tvarka bent vienos mėnesinės įmokos, ieškovė turi teisę reikalauti visos priteistos sumos padengimo.

   Sprendimas per 30 dienų  nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

             

        

Teisėja Birutė Mėlinauskienė


Paminėta tekste:
  • CK6 6.189 str. Sutarties galia
  • CK6 6.210 str. Palūkanos
  • CK6 6.2 str. Prievolių atsiradimo pagrindai
  • CK
  • CK6 6.256 str. Sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindas
  • CK6 6.156 str. Sutarties laisvės principas
  • CK6 6.246 str. Neteisėti veiksmai
  • CPK
  • 3K-3-214/2008
  • 3K-3-130/2009
  • 3K-3-180/2009
  • CPK 176 str. Įrodinėjimas
  • CK6 6.37 str. Palūkanos pagal prievoles
  • CPK 284 str. Sprendimo įvykdymo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
  • CK1 1.5 str. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • CPK 83 str. Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo