Administracinė byla Nr. eA-2899-442/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03839-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 13.7.1; 13.7.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Dagana“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Morigana“ skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus teritorinei muitinei (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Dagana“) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Morigana“ (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 1A-190 „Dėl UAB „Morigana“ skundo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1A-190), kuriuo nuspręsta patvirtinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) 2020 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 18KP-16-380 (toliau – ir Sprendimas Nr. 18KP-16-380) dalyje, kurioje skolininku muitinei pripažinta UAB „Morigana“ ir jai įregistruota mokestinė prievolė muitinei: 3 561 Eur muito, 12 253 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 41 Eur muito delspinigių, 768 Eur PVM delspinigių ir 1 581 Eur bauda; 2) panaikinti Vilniaus TM 2020 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 18KP-16-380 dalyje, kurioje skolininku muitinei pripažinta UAB „Morigana“ ir jai įregistruota mokestinė prievolė muitinei: 3 561 Eur muito, 12 253 Eur PVM, 41 Eur muito delspinigių, 768 Eur PVM delspinigių ir 1 581 Eur bauda; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus TM 2020 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 18KP-16-380, kuriuo pripažino, jog už tinkamai neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą, vykdytą pagal 2019 m. spalio 30 d. T1 deklaraciją Nr. 19LTVR500016E4F3C8 (toliau – ir Deklaracija), atsirado mokestinė prievolė muitinei. Taip pat sprendime pažymėjo, kad skolos muitinei atsiradimo data yra 2019 m. lapkričio 8 d., vieta – Vilniaus TM veiklos zona, ir konstatavo, jog solidarūs skolininkai yra UAB „Morigana“ ir UAB „Dagana“. Muitinės departamentas šį Vilniaus TM sprendimą patvirtino dalyje, kurioje skolininku muitinei pripažinta UAB „Morigana“ ir jai įregistruota mokestinė prievolė muitinei;
3. Pareiškėjas teigė, kad skundžiami sprendimai yra neobjektyvūs, kadangi skola turėtų būti nustatoma visiems Europos Sąjungos (toliau – ir ES) tranzito procedūrą pažeidusiems asmenims. Sprendimuose įvardyta Estijos Respublikoje registruota bendrovė „Steelway OU“ savo veiksmais tiesiogiai prisidėjusi prie tranzito muitinės procedūros pažeidimo. Vilniaus TM nustatė, kad ši įmonė, žinodama, jog prekėms taikoma muitinio tranzito procedūra, davė tiesioginį nurodymą vežėjui UAB „Dagana“ pakeisti prekių pristatymo vietą, vietoje jų išvežimo į Serbijos Respubliką pagal bendrovės „Steelway OU“ nurodymą muitinės prižiūrimos prekės buvo iškrautos adresu: (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublika. Bendrovė „Steelway OU“, nurodydama vežėjui pakeisti prekių vežimo maršrutą ir iškrauti prekes kitu adresu, laikytina prekių gavėju 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir SMK), 233 straipsnio 3 dalies pagrindu. Todėl šiuo atveju privalėjo būti nustatyti visi galimi skolininkai ir sprendimas dėl mokestinės prievolės nustatymo turėjo būti priimtas ir krovinio gavėjos bendrovės „Steelway OU“ atžvilgiu.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus TM nustatė, jog būtent prekių iškrovimo metu, kai prekės fiziškai buvo Latvijoje, buvo pažeista Sąjungos tranzito procedūra, todėl jos negali būti Lietuvos Respublikos PVM objektu. Be to, Vilniaus TM vadovavosi SMK 87 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodoma, kad skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje įvykdomi jos atsiradimą lemiantys veiksniai, o šiuo atveju Vilniaus TM nustatė, kad skolos atsiradimą lemiantys veiksniai buvo įvykdyti Latvijos Respublikoje. Todėl Vilniaus TM neturėjo kompetencijos pareiškėjo atžvilgiu priiminėti sprendimų, susijusių su mokestinės prievolės nustatymu, ir dėl to skundžiami sprendimai buvo priimti veikiant ultra vires (lot. viršijant kompetenciją), todėl turi būti panaikinti.
5. Pareiškėjas nurodė, kad yra pagrindas atleisti jį nuo baudos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 141 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.
6. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Deklaraciją formino ne pareiškėjas, kadangi jį atstovavo UAB „Roseva“, ir jis nieko nežinojo apie krovinio vežimą. Pareiškėjas, suteikdamas garantijas muitinei už sėkmingą muitinio tranzito procedūros vykdymą, prisiėmė riziką ir atsakomybę, tikėdamas, jog tretieji asmenys tinkamai įvykdys Sąjungos tranzito procedūrą, tačiau pats jokių veiksmų prekėms neatliko. Be to, pareiškėjas manė, kad tretieji suinteresuoti asmenys sąžiningai vykdys tranzito procedūrą ir negalėjo žinoti, kad vežėjas UAB „Dagana“, gavęs nurodymus iš krovinio gavėjo „Steelway OU“, pakeis prekių vežimo maršrutą, taip pažeisdamas muitinio tranzito procedūrą.
7. Atsakovas Vilniaus TM atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad Muitinės departamentas persiuntė Vilniaus TM Bulgarijos Respublikos muitinės 2020 m. sausio 9 d. raštą, kuriame informuojama, jog Bulgarijos muitinėje neteisėtai (per klaidą) užbaigtos Sąjungos tranzito procedūros, vykdytos pagal penkias T1 tranzito deklaracijas, įskaitant ir Deklaraciją. Bulgarijos muitinė pranešė, kad prekės „cheminiai preparatai pramonės įrenginiams (freonas) /404A, 407C, R134A, R32“, kurios deklaruotos nurodytoje tranzito deklaracijoje, nebuvo pateiktos muitinės kontrolei paskirties muitinės įstaigoje Bulgarijoje, taip pat, kad transporto priemonė, gabenusi šias prekes, nekirto Bulgarijos Respublikos sienų.
9. Atsakovas taip pat nurodė, kad Vilniaus TM, atlikusi tyrimą, nustatė, kad 2019 m. spalio 30 d. UAB „Armo“ muitinės sandėlyje, užbaigiant prekių laikinąjį saugojimą pagal deklaraciją Nr. 19LTVR5000LS0634C1 (2019 m. spalio 25 d.), krovinių poste „Paneriai“ buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal T1 Nr. 19LTVR500016E4F3C8. Šioje deklaracijoje pagal sąskaitą Nr. 1-3010/19 (2019 m. spalio 30 d.) buvo deklaruotos prekės „cheminiai preparatai pramonės įrenginiams (freonas) /404A, 407C, R134A, R32“ (20 626,8 kg). Prekių siuntėjas – UAB „Armo“, gavėjas – Serbijos įmonė ,,Tron Tex D.O.O. Novi Sad“, tranzito terminas – 2019 m. lapkričio 7 d. Sąjungos tranzito procedūra įforminta pagal transportavimo važtaraštį (toliau – ir CMR) Nr. RGC-1030/01 (2019 m. spalio 30 d.), kuriame vežėju nurodyta įmonė UAB „Dagana“. Tranzito procedūros vykdytoja pagal minėtą tranzito deklaraciją nurodyta UAB „Morigana“, krovinys buvo nukreiptas į Bulgarijos muitinės postą „MP Kalotina“ ir išleistas į paskirties muitinės įstaigą plombuotoje transporto priemonėje, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), muitinės plombų numeriai – K927746 ir K927747. Sąjungos tranzito procedūra pagal minėtą tranzito deklaraciją buvo užbaigta Bulgarijos muitinės poste (BG005804) neteisėtai (per klaidą).
10. Atsakovas paaiškino, kad tyrimo metu nustatyta, jog nei UAB „Morigana“, nei UAB „Dagana“ negalėjo pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad prekės, deklaruotos tranzito procedūrai pagal Deklaraciją, buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai muitinės formalumams atlikti. UAB „Dagana“ 2020 m. kovo 12 d. raštu informavo Vilniaus TM, kad krovinys, deklaruotas minėtoje T1 deklaracijoje, buvo nugabentas ne į Serbiją, o į Latviją, ir iškrautas būtent Latvijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), Ryga. Nurodymą pakeisti maršrutą ji gavo iš „Steelway OU“, kuri nurodė pervežti krovinį nauju maršrutu – į bendrovę SIA „Auto 5000“ tuo pačiu adresu Latvijoje. UAB „Dagana“ pateikė sutartį dėl prekių gabenimo su įmone „Steelway OU“, taip pat pateikė CMR su Latvijos įmonės SIA „Auto 5000“ parašu, data ir antspaudu. Tačiau Latvijos muitinės administracija 2020 m. balandžio 20 d. raštu informavo Vilniaus TM, kad prekės pagal minėtą tranzito deklaraciją nebuvo pateiktos Latvijos muitinei ir nebuvo importuotos jos teritorijoje. Be to, pateikė informaciją, kad bendrovės SIA „Auto 5000“ veikla nutraukta 2018 metais, o 2020 metais ji apskritai likviduota.
11. Atsakovas pažymėjo, kad pagal SMK 233 straipsnio 1 dalį už prievolių, susijusių su Sąjungos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Be to, pagal Komisijos 2015 m. lapkričio 24 d. įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 312 straipsnio, reglamentuojančio alternatyvius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymus, 1 dalį, Sąjungos tranzito procedūra laikoma tinkamai užbaigta, jei jos vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės: a) paskirties valstybės narės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui, kaip nurodyta SMK 233 straipsnio 4 dalies b punkte; b) valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą arba muitinės dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos; c) muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra; d) trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą toje šalyje. Tačiau nagrinėjamu atveju paskirties muitinė nepatvirtino ginčo prekių pateikimo paskirties muitinės įstaigai, o pareiškėja kitų alternatyvių Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymų Vilniaus TM nepateikė.
12. Atsakovas teigė, kad šiuo atveju skolos muitinei atsiradimas siejamas su SMK 233 straipsniu, kurio 1 dalies (a) punkte apibrėžta procedūros vykdytojo atsakomybė, užtikrinanti pareigų, susijusių su tranzito procedūra, įvykdymą. Prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, kaip to reikalauja minėtas straipsnis, o UAB „Morigana“ neįvykdė pareigų, susijusių su tranzito procedūros taikymu.
13. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus TM nustatė, jog ne Sąjungos prekės, kurios buvo gabenamos taikant tranzito procedūrą, nebuvo pristatytos paskirties muitinės įstaigai ir šioms prekėms įforminta tranzito procedūra nebuvo užbaigta. Taigi, muitinė iš esmės negalėjo šioms prekėms taikyti priežiūros priemonių, kurios taikomos tranzitu gabenamoms ne Sąjungos prekėms. Todėl laikytina, kad ne Sąjungos prekės buvo neteisėtai paimtos iš muitinės priežiūros ir tuo pagrindu atsirado importo skola muitinei pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį.
14. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad, kai skola muitinei atsiranda pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį, skolininku laikomas vienas iš asmenų arba keli asmenys, nurodyti SMK 79 straipsnio 3 dalies (a), (b) ar (c) punktuose. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad procedūros vykdytojas – pareiškėjas, turintis vykdyti pareigas, susijusias su prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu, laikomas skolininku, o prekių vežėjas UAB „Dagana“, priėmusi prekes, žinojo, kad prekėms įforminta muitinio tranzito procedūra pagal tranzito deklaraciją, kuri turi būti užbaigta paskirties muitinės įstaigoje, ir kuri, nepateikusi krovinio paskirties muitinės įstaigai, taip pat laikoma skolininke. Pagal SMK 84 straipsnį jeigu importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią vieną skolą muitinei, privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tos sumos sumokėjimą. Todėl pareiškėjas ir UAB „Dagana“ laikytini solidariais skolininkais muitinei.
15. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas klaidina teismą teigdamas, jog prekės buvo iškrautos Latvijos Respublikoje, nes tokią informaciją savo atsakyme muitinei pateikė prekių vežėja UAB „Dagana“. Vežėja nurodė, kad krovinys buvo nugabentas ne į Serbiją, o į Latviją pagal „Steelway OU“ nurodymą, pateikė tai patvirtinančių dokumentų (sutarties, nurodymo, CMR važtaraščio) kopijas. Be to, Latvijos muitinė informavo atsakovą, kad prekės, deklaruotos tranzito procedūrai pagal deklaraciją T1 Nr. 19LTVR500016E4F3C8 (2019 m. spalio 30 d.), nebuvo pateiktos Latvijos muitinei ir joms nebuvo atlikti muitinės importo formalumai.
16. Atsakovas tvirtino, kad nei tranzito deklaracijoje Nr. 19LTVR500016E4F3C8 (2019 m. spalio 30 d.), nei CMR važtaraštyje Nr. RGC-1030/01 (2019 m. spalio 30 d.) bendrovė „Steelway OU“ nėra nurodyta nei prekių vežėju, nei jų gavėju, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti dėl jos pripažinimo solidaria skolininke muitinei.
17. Atsakovas nesutiko su pareiškėju, kad Vilniaus TM skundžiamas sprendimas priimtas ultra vires, kadangi, pasak pareiškėjo, skolos atsiradimą sąlygojantys veiksniai buvo įvykdyti Latvijos Respublikoje. Nurodė, kad pagal SMK 87 straipsnio 2 dalį skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje įvykdomi jos atsiradimą lemiantys veiksmai, o jeigu prekėms įforminta muitinės procedūra nėra baigta, arba baigta su pažeidimais ir jeigu tos vietos negalima nustatyti per nustatytą laikotarpį, skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje prekėms buvo įforminta atitinkama procedūra. Šiuo atveju prekių paėmimo iš muitinės priežiūros konkreti vieta nėra nustatyta, todėl laikytina, kad skola atsirado išvykimo valstybės narės muitinėje, kurioje buvo įforminta tranzito procedūra, t. y. nagrinėjamu atveju skola muitinei atsirado Vilniaus TM veiklos zonoje.
18. Atsakovas taip pat nurodė, kad pagal MAĮ 141 straipsnio 2 dalį nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas. Šiuo atveju UAB „Morigana“ mokesčio, susijusio su paskirta bauda, nesumokėjo, neįvykdė įstatyme įtvirtintos privalomosios sąlygos, todėl nėra pagrindo spręsti dėl jos atleidimo nuo baudos.
19. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
20. Atsakovas nurodė, kad Bulgarijos Respublikos muitinės administracija 2020 m. sausio 9 d. informavo Lietuvos muitinę, jog Sąjungos tranzito procedūra, vykdyta pagal T1 Deklaraciją, buvo neteisingai užbaigta ir minėtoje tranzito deklaracijoje nurodytos prekės muitinės kontrolei nebuvo pateiktos, o transporto priemonė, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nekirto Bulgarijos Respublikos sienų. Pareiškėjas UAB „Morigana“ Vilniaus TM prašant nepateikė dokumentų, patvirtinančių įvykdytą prekių pervežimą.
21. Atsakovas paaiškino, kad UAB „Dagana“ informavo Vilniaus TM, jog krovinys, deklaruotas tranzito Deklaracijoje, buvo nugabentas ne gavėjui Serbijoje, o į Latviją, adresu: (duomenys neskelbtini), Ryga. Taip pat pažymėjo, kad nurodymą pakeisti maršrutą gavo iš prekių gabenimą užsakiusios Estijos bendrovės „Steelway OU“, kuri nurodė prekes pristatyti SIA „Auto 5000“. UAB „Dagana“ prekių pristatymą minėtai įmonei grindė pateikta CMR važtaraščio su Latvijos įmonės SIA „Auto 5000“ spaudu kopija. Tačiau Vilniaus TM gavo informacijos iš Latvijos muitinės administracijos, kad prekės pagal Deklaraciją Latvijos muitinės kontrolei nebuvo pateiktos, be to, įmonė SIA „Auto 5000“ nebevykdo veiklos nuo 2018 m., o 2020 m. ji apskritai likviduota. Kadangi alternatyvių Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymų muitinei nebuvo pateikta, todėl Vilniaus TM, atlikusi išsamų tyrimą, priėmė Sprendimą Nr. 18KP-16-380.
22. Atsakovas nurodė, kad Įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti alternatyvūs Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymai, kuomet tranzito procedūra laikoma tinkamai užbaigta, jei jos vykdytojas pateikia vieną iš nurodytų dokumentų. Šis dokumentų sąrašas yra baigtinis ir tai reiškia, kad jokie kiti įrodymai negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą.
23. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad Vilniaus TM netinkamai nustatė solidarius skolininkus ir tuo pažeidė objektyvumo principą, kadangi pagal SMK Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą bei nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių, o taip pat prekių vežėjas ir gavėjas, kuris priima jas žinodamas, kad prekės gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, atsako už visų prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. Šiuo atveju Estijos bendrovė „Steelway OU“ nėra prekių vežėja ar gavėja, todėl nėra pagrindo spręsti dėl jos pripažinimo solidaria skolininke muitinei.
24. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Vilniaus TM neturėjo kompetencijos jo atžvilgiu registruoti skolą muitinei, kadangi skolos atsiradimą lemiantys veiksmai užfiksuoti Latvijoje. Tačiau pagal SMK 87 straipsnio 2 dalį, jeigu prekėms įforminta muitinės procedūra nebuvo užbaigta, o vietos, kurioje atsirado skola muitinei negalima nustatyti, tada skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra. Kadangi šiuo atveju Latvijos muitinės kontrolei prekės nebuvo pateiktos, o nagrinėjamu atveju nenustatyta vieta, kurioje įvykdyti skolos atsiradimą lėmę veiksmai, todėl tranzito procedūra pagal Deklaraciją įforminta krovinių poste „Paneriai“ ir pagrįstai konstatuota, kad skola muitinei atsirado Vilniaus teritorinės muitinės veiklos zonoje.
25. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo prašymu atleisti jį nuo paskirtos baudos pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus, kadangi nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, jei mokesčių mokėtojas yra sumokėjęs paskirtą mokestį ar šio mokesčio mokėjimo terminas atidėtas arba išdėstytas. Šiuo atveju pareiškėjas nėra sumokėjęs minėto mokesčio, todėl nėra pagrindo jo atleisti nuo paskirtos baudos.
26. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Dagana“ rašytiniuose paaiškinimuose prašė pareiškėjo skundo argumentus dėl UAB „Dagana“ atsakomybės už importo mokesčių skolos atsiradimą muitinei laikyti nepagrįstais ir nenagrinėtais šioje byloje, kitus pareiškėjo argumentus ir skundo reikalavimus bei prašymus, nesusijusius su UAB „Dagana“ mokestine atsakomybe bei solidarios skolos registravimu jos atžvilgiu, spręsti teismo nuožiūra.
27. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad ginčo prekių muitines procedūrų įforminimą ir tranzito procedūros užbaigimą („išmuitinimą“) atliko ne prekių vežėjas UAB „Dagana“, bet muitines procedūrų vykdytojas UAB „Morigana“, todėl tik ji ir gali būti laikoma teisiškai atsakinga už visas su šios procedūros netinkamu užbaigimu ir / ar įforminimu susijusias mokestines teisines pasekmes.
28. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad UAB „Dagana“ yra apskundus jai taikomus muitinės sprendimus, kuriais ji pripažinta solidariai atsakinga muitinei kartu su UAB „Morigana“, skundas pateiktas Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes (toliau – ir MGK) ir ginčas šiuo metu dar nėra išnagrinėtas bei jo nagrinėjimas yra sustabdytas, kol Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinės administracinę bylą pagal UAB „Morigana“ skundą. Šią aplinkybę patvirtina su paaiškinimais teikiamas MGK posėdžio protokolo išrašas. Dėl šios priežasties visi klausimai dėl UAB „Dagana“ mokestinės atsakomybės gali būti sprendžiami tik MGK byloje, o ne šioje administracinėje byloje pagal UAB „Morigana“ skundą.
29. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko su UAB „Morigana“ skundo argumentais, jog už tranzito procedūros netinkamą įvykdymą ir mokestines teisines pasekmes yra atsakingas vežėjas – UAB „Dagana“.
II.
30. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
31. Teismas nustatė:
31.1. Vilniaus TM 2020 m. sausio 21 d. gavo Muitinės departamento 2020 m. sausio 20 d. raštą Nr. (20.3/15)3B-401, kuriuo persiųstas Bulgarijos Respublikos muitinės administracijos 2020 m. sausio 9 d. raštas Nr. 32-6745, kuriame pranešama, kad Bulgarijos muitinėje neteisėtai (per klaidą) buvo užbaigtos Sąjungos tranzito procedūros, vykdytos pagal penkias T1 tranzito deklaracijas, įskaitant ir tranzito deklaraciją T1 Nr. 19LTVR500016E4F3C8 (2019 m. spalio 30 d.). Bulgarijos muitinė informavo, kad prekės „cheminiai preparatai pramonės įrenginiams (freonas) /404A, 407C, RJ34A, R32“, kurios buvo deklaruotos nurodytoje tranzito deklaracijoje, nebuvo pateiktos muitinės kontrolei paskirties muitinės įstaigoje Bulgarijoje bei, kad transporto priemonė, gabenusi šias prekes, nekirto Bulgarijos Respublikos sienų;
31.2. Vilniaus TM atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad 2019 m. spalio 30 d. UAB „Armo“ muitinės sandėlyje, užbaigiant prekių laikinąjį saugojimą pagal 2019 m. spalio 25 d. laikinojo saugojimo deklaraciją Nr. 19LTVR5000LS0634C1, krovinių poste „Paneriai“ įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal T1 deklaraciją Nr. 19LTVR500016E4F3C8. Deklaracijoje deklaruotos prekės – cheminiai preparatai pramonės įrenginiams (freonas), prekių siuntėjas – UAB „Armo“, prekių gavėjas – Serbijos įmonė „Tron Tex D.O.O. Novi Sad“. Tranzito terminas, nurodytas deklaracijos „D“ langelyje – 2019 m. lapkričio 7 d. Sąjungos tranzito procedūra buvo įforminta pagal pateiktą 2019 m. spalio 30 d. CMR Nr. RGC-1030/01, kuriame vežėju nurodyta įmonė UAB „Dagana“. Tranzito procedūros vykdytojas, t. y. pareiškėjas, nurodytas kaip turintis leidimą naudoti Bendrąją garantiją muitinio tranzito procedūrų vykdymui. Krovinys buvo nukreiptas į Bulgarijos muitinės postą „MP Kalotina“ ir išleistas į paskirties muitinės įstaigą plombuotoje transporto priemonėje, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), muitinės plombų numeriai – K927746 ir K927747. Sąjungos tranzito procedūra pagal T1 deklaraciją Nr. 19LTVR500016E4F3C8 buvo užbaigta Bulgarijos muitinės poste (BG005804) neteisėtai (per klaidą);
31.3. Vilniaus TM pagal gautą informaciją pradėjo tyrimą ir informavo apie tai pareiškėją, prašydama pateikti dokumentus, patvirtinančius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. UAB „Morgana“ 2020 m. vasario 5 d. ir 2020 m. vasario 19 d. raštu informavo Vilniaus TM, kad kreipėsi į vežėją UAB „Dagana“ dėl prekių gabenimo maršruto ir dėl CMR važtaraščio Nr. RGC-1030/01 su gavėjo spaudu apie įvykdytą prekių pervežimą kopijos gavimo, tačiau negavo atsakymo ir prašomų dokumentų;
31.4. Tyrimo metu Vilniaus TM nustatė, kad UAB „Dagana“, priėmusi krovinį pagal CMR važtaraštį Nr. RGC-1030/01, patvirtino tai įmonės antspaudu ir parašu CMR 23-iajame langelyje. Be to, UAB „Dagana“ turėjo vykdyti prekių pervežimą iš UAB „Armo“ muitinės sandėlio į paskirties muitinės įstaigą, kurios pavadinimas MP „Kalotina“ ir kodas BG005804 nurodyti CMR 13-iajame langelyje. Todėl Vilniaus TM 2020 m. sausio 24 d. raštu Nr. (8.1/16)-2V-1561 kreipėsi į UAB „Dagana“, prašydama pateikti informaciją, kas pateikė užsakymą krovinio pervežimui, kur ir kada buvo pristatytas bei iškrautas minėtas krovinys, pateikiant tai patvirtinančius dokumentus, bei pateikti visą turimą informaciją, susijusią su minėtų prekių gabenimu, taip pat dokumentus, patvirtinančius, kad prekės buvo pristatytos į muitinės įstaigą;
31.5. UAB „Dagana“ 2020 m. kovo 12 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad krovinys, deklaruotas T1 deklaracijoje Nr. 19LTVR500016E4F3C8, nugabentas ne į Serbiją, o į Latviją, ir iškrautas adresu: (duomenys neskelbtini), Ryga, Latvija. Taip pat paaiškino, kad nurodymą pakeisti maršrutą ir nuvežti prekes į Latviją ji gavo iš įmonės, užsakiusios prekių gabenimą – „Steelway OU“, kuri nurodė pervežti krovinį nauju maršrutu, t. y. į bendrovę SIA „Auto 5000“. UAB „Dagana“ taip pat pateikė 2019 m. spalio 28 d. sutartį, sudarytą su bendrove „Steelway OU“ dėl prekių gabenimo, bei šios įmonės 2019 m. lapkričio 6 d. nurodymą be numerio dėl maršruto pakeitimo. Papildomai vežėjas pateikė ir CMR važtaraščio Nr. RGC-1030/01 su Latvijos įmonės SIA „Auto 5000“ parašu, data ir antspaudu, uždėtais CMR važtaračio 24-ajame langelyje, kopija;
31.6. Vilniaus TM, gavusi minėtus dokumentus, 2020 m. balandžio 3 d. raštu kreipėsi į Latvijos muitinės administraciją, prašydama atlikti tyrimą ir nustatyti, ar įmonė SIA „Auto 5000“ gavo minėtas prekes, taip pat, ar prekės buvo deklaruotos muitinėje;
31.7. Latvijos muitinės administracija 2020 m. balandžio 20 d. pateikė atsakymą, nurodydama, kad prekės pagal T1 deklaraciją Nr. 19LTVR500016E4F3C8 nebuvo pateiktos Latvijos muitinei. Be to, informavo, kad neturi duomenų, jog prekės būtų importuotos Latvijos teritorijoje. Papildomai pažymėjo, kad bendrovės SIA „Auto 5000“ veikla nutraukta 2018 metais, o 2020 m. vasario 4 d. įmonė apskritai likviduota;
31.8. Vilniaus TM, įvertinusi tyrimo metu surinktą informaciją, 2020 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 18KP-16-380, kuriuo nusprendė pripažinti, jog už tinkamai neįvykdytą tranzito procedūrą, vykdytą pagal T1 deklaraciją Nr. 19LTVR500016E4F3C8 (2019 m. spalio 30 d.), atsirado mokestinė prievolė muitinei, kurios dydis 3 561 Eur muito, 12 253 Eur PVM. Skolos muitinei atsiradimo diena laikytina 2019 m. lapkričio 8 d., skolos atsiradimo vieta – Vilniaus TM veiklos zona. Solidarūs skolininkai – UAB ,,Morigana“ ir UAB ,,Dagana“. Sprendimu nuspręsta skirti solidariems skolininkams 1 581 Eur baudos. Taip pat Vilniaus TM 2020 m. birželio 11 d. pranešimu Nr. 297 informavo, kad įtraukė į apskaitą solidariems skolininkams 2020 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. KP-16-380 apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas, t. y. papildomai priskaičiavo 41 Eur muito delspinigių ir 768 Eur PVM delspinigių;
31.9. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus TM sprendimu, 2020 m. liepos 3 d. pateikė skundą Muitinės departamentui, prašydamas panaikinti Vilniaus TM sprendimą arba atleisti pareiškėją nuo baudos;
31.10. Muitinės departamentas 2020 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 1A-190 „Dėl UAB „Morigana“ skundo“, kuriuo nusprendė patvirtinti Vilniaus TM 2020 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 18KP-16-380 dalyje, kurioje skolininku muitinei pripažinta UAB „Morigana“ ir jai įregistruota mokestinė prievolė muitinei: 3 561 Eur muito, 12 253 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 41 Eur muito delspinigių, 768 Eur PVM delspinigių ir skirta 1 581 Eur bauda.
32. Teismas nurodė, kad ginčui aktualus 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtintas Sąjungos muitinės kodeksas, nustatantis bendrąsias taisykles ir procedūras, taikomas į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms prekėms bei akcentavo šio kodekso 134 straipsnio 1 dalyje ir 233 straipsnio 1– 3 dalyse įtvirtintą teisinį reglamentavimą.
33. Teismas pažymėjo, kad nėra ginčo, jog UAB „Morigana“ yra tranzito procedūros vykdytoja, todėl, vadovaujantis SMK 233 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktais, ji atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių, taip pat už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi.
34. Teismas nesutiko su skundo teiginiu, kad Vilniaus TM, priimdama skundžiamą sprendimą, pažeidė objektyvumo ir nešališkumo principą, kadangi skolininke turėtų būti pripažįstama ir Estijos Respublikoje registruota bendrovė „Steelway OU“.
35. Teismas apžvelgė Įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus dokumentus, kuriuos vykdytojas turi pateikti išvykimo valstybės narės muitinei, pažymėjo, kad nurodytų dokumentų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šioje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, Įgyvendinimo taisyklių taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą.
36. Teismas iš tranzito T1 deklaracijos Nr. MRN19LTVR500016E4F3C8 nustatė, kad siuntėjas yra UAB „Armo“, gavėjas – įmonė „Tron Tex D.O.O. Novi Sad“; taip pat iš 2019 m. spalio 30 d. CMR važtaraščio Nr. RGC-1030/01 nustatė, kad prekių gavėja nurodoma „Raymarks Experts L.P.“, gavėja – įmonė „Tron Tex D.O.O. Novi Sad“. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas nei Vilniaus TM, nei Muitinės departamentui, nei teisminio nagrinėjimo metu nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad prekės, deklaruotos tranzito procedūrai pagal tranzito T1 deklaraciją Nr. MRN19LTVR500016E4F3C8, iš tiesų buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai muitinės formalumams atlikti ir pasiekė gavėją.
37. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių kitų tinkamų įrodymų apie prekių pristatymą į paskirties vietą. Šiuo atveju net ir pati Latvijos muitinė, atlikusi tyrimą, nurodė, jog tranzito procedūra užbaigta neteisingai, tačiau pareiškėjas šių aplinkybių nepaneigė jokiais papildomais duomenimis. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti tinkamus įrodymus, pagrindžiančius tranzito procedūros užbaigimą, tačiau tai padaryta nebuvo (pareiga pateikti tinkamus įrodymus tenka būtent pareiškėjui). Be to, Vilniaus TM, atlikdama tyrimą, papildomai prašė ir vežėjų pateikti informaciją, ar prekės buvo pristatytos į paskirties vietą, tačiau UAB „Dagana“ tik informavo, kad prekės pagal Deklaraciją buvo iškrautos Latvijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), Ryga. Paaiškino, kad tokį nurodymą pakeisti maršrutą ji gavo iš „Steelway OU“, kuri nurodė pervežti krovinį nauju maršrutu – į bendrovę SIA „Auto 5000“ tuo pačiu adresu Latvijoje. UAB „Dagana“ pateikė sutartį dėl prekių gabenimo su įmone „Steelway OU“, taip pat pateikė CMR su Latvijos įmonės SIA „Auto 5000“ parašu, data ir antspaudu. Tačiau Latvijos muitinės administracija 2020 m. balandžio 20 d. raštu informavo Vilniaus TM, kad prekės pagal minėtą tranzito deklaraciją nebuvo pateiktos Latvijos muitinei ir nebuvo importuotos jos teritorijoje. Be to, pateikė informaciją, kad bendrovės SIA „Auto 5000“ veikla nutraukta 2018 metais, o 2020 metais ji apskritai likviduota.
38. Teismas SMK 84 straipsnyje, 233 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste pažymėjo, kad jokie byloje esantys duomenys nepagrindžia pareiškėjo teiginių, kad bendrovė „Steelway OU“ turėtų būti įtraukta kaip solidari skolininkė, kadangi dokumentuose ji nėra įrašyta nei kaip prekių vežėja, nei kaip gavėja. Vien tas faktas, jog Vilniaus TM nustatė, kad bendrovė „Steelway OU“ savo veiksmais tiesiogiai prisidėjo prie tranzito muitinės procedūros pažeidimo, nesuteikia pagrindo pripažinti ją solidaria skolininke, kadangi to nenumato teisinis reglamentavimas. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nei pareiškėjas, nei UAB „Dagana“ nepateikė duomenų, patvirtinančių apie realų prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai, darytina išvada, kad Vilniaus TM pagrįstai jas abi pripažino solidariomis skolininkėmis.
39. Teismas nesutiko su skundo argumentais, kad Vilniaus TM neturėjo kompetencijos pareiškėjo atžvilgiu priimti sprendimo, susijusio su mokestinės prievolės nustatymu, kadangi iškrovimo metu prekės fiziškai buvo Latvijoje, todėl jos negali būti Lietuvos Respublikos PVM objektu, dėl to Vilniaus TM sprendimas priimtas veikiant ultra vires.
40. Teismas, akcentuodamas SMK 87 straipsnio 2 dalies nuostatą, iš bylos duomenų nustatė, kad Latvijos muitinės administracija 2020 m. balandžio 17 d. informavo Vilniaus TM, jog prekės, deklaruotos tranzito T1 deklaracijoje Nr. 19LTVR500016E4F3C8, nebuvo pateiktos Latvijos muitinės kontrolei, taip pat ji neturi duomenų, kad prekės apskritai buvo importuotos Latvijos Respublikos teritorijoje. Taip pat Bulgarijos muitinė 2020 m. sausio 9 d. raštu informavo Vilniaus TM, jog transporto priemonė, kurios valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), nekirto Bulgarijos Respublikos sienų, o taip pat ir Serbijos muitinės administracija 2020 m. birželio 12 d. informavo Vilniaus TM, kad Serbijos įmonė ,,Tron Tex D.O.O. Novi Sad“ yra aiškiai nurodžiusi, jog niekada negavo prekių pagal tranzito T1 deklaraciją Nr. 19LTVR500016E4F3C8. Teismas atkreipė dėmesį, kad šių nustatytų aplinkybių jokiais papildomais duomenimis pareiškėjas nepaneigė.
41. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyta tiksli prekių paėmimo iš muitinės priežiūros data, taip pat ir jų iškrovimo vieta, todėl laikytina, kad skolos atsiradimą lemiantys veiksmai nebuvo įvykdyti Latvijos Respublikoje, kaip teigia pareiškėjas. Teismas darė išvadą, kad Vilniaus TM pagrįstai konstatavo, jog Sąjungos tranzito procedūra pagal T1 deklaraciją Nr. 19LTVR500016E4F3C8 įforminta krovinių poste „Paneriai“, t. y. skola muitinei atsirado būtent Vilniaus TM veiklos zonoje.
42. Teismas konstatavo, kad nustatytos aplinkybės apie neteisingai užbaigtas Sąjungos tranzito procedūras, įskaitant ir pagal T1 deklaraciją Nr. 19LTVR500016E4F3C8, įrodo, jog Vilniaus TM turėjo pagrindą paskirti pareiškėjui mokestinę prievolę muitinei, taip pat konstatavo, kad UAB „Morigana“, kaip procedūros vykdytoja, turėjusi įvykdyti prievoles, susijusias su tinkamai įformintomis muitinės procedūromis ir tinkamu tranzito procedūrų taikymu, teisėtai laikoma solidaria skolininke.
43. Teismas MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, 2 dalyje įtvirtintų nuostatų kontekste pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie paskirtos baudos ar sumos sumokėjimą, taip pat jis neatitinka ir kitų kriterijų, dėl kurių galėtų būti atleistas nuo baudos, todėl Vilniaus TM ir Muitinės departamentas pagrįstai neatleido pareiškėjo nuo baudos. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal MAĮ 141 straipsnio 3 dalį nuo baudų mokesčių mokėtoją gali atleisti mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu – ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija; todėl šį prašymą dėl atleidimo nuo baudos ji gali teikti mokesčių administratoriui.
44. Teismas, įvertinęs ginčijamų sprendimų turinį, sprendė, kad jie atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus: teisiniai ir faktiniai sprendimų pagrindai atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus.
45. Teismas priėjo prie išvados, kad muitinės įstaigos, priimdamos ginčijamus sprendimus, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus. Todėl naikinti ginčijamų sprendimų pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
46. Teismas, netenkinęs pareiškėjo skundo, atmetė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis)).
III.
47. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Dagana“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimą pakeisti ir pašalinti šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies išvadą (motyvą) – „Vilniaus TM pagrįstai jas abi pripažino solidariomis skolininkėmis“ bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
48. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su teismo sprendimo motyvuojamosios dalies išvada dėl UAB „Daganą“ mokestinių prievolių ir solidarios atsakomybės muitinei. Nurodo, kad ši išvada yra nepagrįsta ir negalėjo būti daroma šioje byloje. UAB „Dagana“ kitoje mokestinio ginčo byloje apskundė Vilniaus TM 2020 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 18KP-16-380, kuriuo ji pripažinta solidariai atsakinga muitinei kartu su UAB „Morigana“. UAB „Dagana“ skundas dėl šio sprendimo yra nustatyta tvarka pateiktas MGK ir ginčas dar nėra išnagrinėtas bei šiuo metu jo nagrinėjimas yra sustabdytas, kol Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinės administracinę bylą pagal UAB „Morigana“ skundą. Šią aplinkybę patvirtina pirmosios instancijos teismui pateiktas MGK posėdžio protokolo išrašas. Tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino ir dėl to nepasisakė, pažeisdamas ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį. Akivaizdu, kad visi klausimai dėl UAB „Dagana“ mokestinės atsakomybės gali ir galėjo būti sprendžiami tik MGK byloje, o ne pirmosios instancijos teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje.
49. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio ir faktinio pagrindo išsprendė klausimą dėl UAB „Dagana“ mokestinių teisių ir pareigų, nors jos nebuvo šio ginčo objektas. UAB „Dagana“ atskiro skundo byloje nebuvo pateikusi, o 2021 m. vasario 8 d. rašytiniuose paaiškinimuose kategoriškai nesutiko dėl UAB „Dagana“ solidarios mokestinės atsakomybės muitinei registravimu.
50. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad ginčijama teismo sprendimo išvada neatitinka faktinių bylos bei ginčo aplinkybių. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo prekių muitinės procedūrų įforminimą ir tranzito procedūros užbaigimą atliko ne prekių vežėjas UAB „Dagana“, bet muitines procedūrų vykdytojas UAB „Morigana“. Teismas nurodė, kad nėra ginčo, kad UAB „Morigana“ yra tranzito procedūros vykdytoja. Todėl tik UAB „Morigana“ ir gali būti laikoma teisiškai atsakinga už visas su šios procedūros netinkamu užbaigimu ir / ar įforminimu susijusias mokestines teisines pasekmes, įskaitant importo mokesčių skolos muitinei apskaičiavimą.
51. Pareiškėjas UAB „Morigana“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.
52. Pareiškėjo teigimu, ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste bei atsižvelgiant į tai, kad UAB „Dagana“ nepateikė jokių dokumentų, kurie pagrįstų, jog prekės buvo realiai pristatytos paskirties muitinės įstaigai, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad UAB ,,Dagana“, kaip vežėja, laikytina solidaria skolininke už muitinio tranzito procedūros pažeidimą.
53. Pareiškėjo teigimu, inter aliaTačiau pripažinus, kad tiek Vilniaus TM, tiek Muitinės departamento sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, teismas negalėjo padaryti intervencijos į atsakovų sprendimus ir įvardyti kitas faktines aplinkybes nei kad tos, kurios nustatytos minėtuose sprendimuose.
54. Pareiškėjas pažymi, kad ta aplinkybė, jog UAB „Dagana“ pateikė skundą MGK kitoje byloje, neturi jokios įtakos šioje administracinėje byloje nustatytoms faktinėmis aplinkybėms. .
55. Atsakovas Vilniaus TM atsiliepime į apeliacinį skundą neprieštarauja trečiojo suinteresuoto asmens prašymui pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir pašalinti apeliaciniame skunde minimą išvadą (motyvą).
56. Atsakovas nurodo, kad Vilniaus TM 2020 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 18KP-16-380 nusprendė, kad už neįvykdytą Sąjungos tranzito procedūrą atsirado mokestinė prievolė muitinei, o tranzito procedūros vykdytojas – UAB „Morigana“ ir prekių vežėjas – UAB „Dagana“ yra solidarūs skolininkai. Šį sprendimą apskundė Muitinės departamentui ne tik pareiškėjas, bet ir trečiasis suinteresuotas asmuo, jo skundas buvo atmestas centrinio mokesčių administratoriaus 2020 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. lA-194. Šis Muitinės departamento sprendimas nagrinėjamoje administracinėje byloje nebuvo ginčo dalykas. Trečiasis suinteresuotas asmuo muitinės institucijų sprendimus apskundė MGK, kurioje ginčo nagrinėjimas buvo sustabdytas, kol teismas išnagrinės administracinę bylą pagal UAB „Morigana“ skundą.
57. Atsakovas pažymi, kad trečiojo suinteresuoto asmens ginčijamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies išvada gali kitame mokestiniame ginče pagal UAB „Dagana“ skundą dėl jo atžvilgiu priimtų muitinės institucijų sprendimų būti faktais, nustatytais įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurie iš naujo neįrodinėjami, t. y. ginčijamas teismo sprendimas, jam įsiteisėjus, vertintinas kaip turintis prejudicinę galią nustatytiems faktams bei teisiniams santykiams ir kitoje administracinėje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys – UAB „Dagana“ ir UAB „Morigana“.
58. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą neprieštarauja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų pakeistas, pašalinant išvadą – „darytina išvada, kad Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai jas abi pripažino solidariomis skolininkėmis“.
59. Atsakovas nurodo, kad UAB „Dagana“, nesutikdama su Vilniaus TM 2020 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 18KP-16-380, pateikė skundą Muitinės departamentui, kuris 2020 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. lA-194 patvirtino minėtą Vilniaus TM sprendimą dalyje, kurioje skolininke muitinei pripažinta UAB „Dagana“. UAB „Dagana“, nesutikdama su minėtais muitinės sprendimais, pateikė skundą MGK. MGK, nagrinėdama UAB „Dagana“ skundą ir atsižvelgdama į tai, jog kita solidari skolininkė UAB „Morigana“ su skundu kreipėsi į teismą, siekiant išvengti skirtingo aplinkybių vertinimo bei prieštaringų sprendimų dėl skolos muitinei atsiradimo, 2021 m. vasario 21 d. protokoliniu sprendimu sustabdė UAB „Dagana“ skundo nagrinėjimą MGK iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl kitos solidarios muitinės skolininkės – UAB „Morigana“ skundo.
60. Atsakovas neprieštarauja apeliacinio skundo tenkinimui, nes pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą sprendė tik UAB „Morigana“ atsakomybės dėl neįvykdytos tranzito procedūros klausimą, o tuo tarpu UAB „Dagana“ pripažinimo solidaria muitinės skolininke pagrįstumas nagrinėjamas MGK byloje.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
61. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus TM 2020 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. 18KP-16-380 dalies, kuria skolininke muitinei pripažinta UAB „Morigana“ ir jai įregistruota mokestinė prievolė muitinei bei Muitinės departamento 2020 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 1A-190, kuriuo nuspręsta patvirtinti Vilniaus TM 2020 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. 18KP-16-380 dalį dėl UAB „Morigana“ skolininke muitinei pripažinimo ir mokestinės prievolės nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
62. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Dagana“ apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir pašalinti šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies išvadą (motyvą) – „Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai jas abi pripažino solidariomis skolininkėmis“. Trečiojo asmens teigimu, nurodyta išvada pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo išsprendė klausimą dėl UAB „Dagana“ mokestinių teisių ir pareigų, nors jos nebuvo šio ginčo objektas. Be to, klausimas dėl UAB „Dagana“ pripažinimo skolininke muitinei pagrįstumas yra sprendžiamas mokestiniame ginče, kurį nagrinėja Mokestinių ginčų komisija.
63. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas bus tikrinamas tik tuo aspektu, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje priėjo prie išvados, jog Vilniaus TM pagrįstai pareiškėją ir trečiąjį suinteresuotą asmenį pripažino solidariais skolininkais.
64. ABTĮ 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.
65. Asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi autonomiją pasirenkant elgesio modelį, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką, būtent pareiškėjas nustato bylos nagrinėjimo ribas. Administracinės bylos nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1966/2012).
66. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui teiktame skunde prašė: 1) panaikinti Muitinės departamento 2020 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 1A-190 „Dėl UAB „Morigana“ skundo“, kuriuo nuspręsta patvirtinti ir Vilniaus TM 2020 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 18KP-16-380 dalyje, kurioje skolininku muitinei pripažinta UAB „Morigana“ ir jai įregistruota mokestinė prievolė muitinei: 3 561 Eur muito, 12 253 Eur PVM, 41 Eur muito delspinigių, 768 Eur PVM delspinigių ir 1 581 Eur bauda; 2) panaikinti Vilniaus TM 2020 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 18KP-16-380 dalyje, kurioje skolininku muitinei pripažinta UAB „Morigana“ ir jai įregistruota mokestinė prievolė muitinei: 3 561 Eur muito, 12 253 Eur PVM, 41 Eur muito delspinigių, 768 Eur PVM delspinigių ir 1 581 Eur bauda.
67. Nagrinėjamas mokestinis ginčas kilo iš mokestinio teisinio santykio, kurio subjektais yra pareiškėjas ir mokesčių administratorius (šiuo atveju muitinė). Pagal skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, suformuluotus reikalavimus, yra ginčijami atsakovo sprendimai tik dėl pareiškėjo mokestinės prievolės. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje prieidamas prie išvados, jog Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai pareiškėją ir trečiąjį suinteresuotą pripažino solidariais skolininkais, tiesiogiai pasisakė dėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Dagana“ mokestinės prievolės, t. y. mokestinio teisinio santykio, kuris nėra šios administracinės bylos dalykas, tuo peržengdamas nagrinėjamo mokestinio ginčo ribas.
68. Atsižvelgiant į tai, trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas tenkinamas, panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies išvadą (motyvą) – „Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai jas abi pripažino solidariomis skolininkėmis“.
69. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
70. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti iš pareiškėjo 344 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 11,25 Eur žyminis mokestis ir 332,75 Eur atstovavimo išlaidos. Žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtina į bylą pateiktas 2021 m. kovo 9 d. mokėjimo nurodymas Nr. MK462. Patirtas atstovavimo išlaidas trečiasis suinteresuotas asmuo grindžia 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra.
71. Sprendžiant trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo pažymėtina, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos. Išlaidų pagrįstumas reiškia, jog jos turi būti įrodytos, tačiau šiuo atveju nepakanka pateikti dokumentus, pagrindžiančius tam tikras sumas ir (ar) suteiktas paslaugas, būtina įrodyti, kad už jas buvo sumokėta (realios išlaidos) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012). PVM sąskaita faktūra nepatvirtina atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Tai, jog proceso šalis patyrė realias išlaidas paprastai patvirtina pinigų apskaitos dokumentas, fiksuojantis vieno subjekto grynųjų pinigų mokėjimo ar pervedimo operacijas įvykdytas kitam subjektui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-422/2009). Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjo priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo 11,25 Eur išlaidų, patirtų sumokant žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą.
72. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis procesinis sprendimas priimtas trečiojo suinteresuoto asmens naudai, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Dagana“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimą pakeisti, panaikinant motyvuojamosios dalies išvadą (motyvą), išdėstytą teismo sprendimo 8 puslapio 6 pastraipoje – „darytina išvada, kad Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai jas abi pripažino solidariomis skolininkėmis“.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Dagana“ priteisti iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės UAB „Morigana“ 11,25 Eur (vienuolika eurų, 25 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė