Nr. 1S-45-768/2018

  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08043-2017-8

  Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. S. (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. vasario 19 d. nutarties, kuria atmestas jos skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2018 m. sausio 11 d. nutarimo panaikinimo,

n u s t a t ė :             

1. Pareiškėja 2017 m. vasario 18 d. protokolu – pareiškimu kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariatą tvirtindama, jog 2017 m. vasario 18 d., 18.00 val., kaimynas M. K. padegė jai priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl apdegusio automobilio jai padaryta 350 Eur turtinė žala. Ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalyje, įtarimai pareikšti M. K..
2. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Pasvalio) prokuroras A. Č. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nesurinkus  pakankamai duomenų, pagrindžiančių M. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 2 punktas)).
3. Nesutikdama su priimtu nutarimu Pareiškėja jį apskundė, nurodė naujas aplinkybes: galimai grasinančio pobūdžio raštelio gavimą bei Pareiškėjos sutuoktinio automobilio 2016 m. spalio 12 d. padegimą, dėl ko minėtas ikiteisminis tyrimas 2017 m. spalio 9 d. buvo atnaujintas.
4. 2017 m. lapkričio 27 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Pasvalio) prokuroras A. Č. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje M. K. atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę (BPK 212 straipsnio 2 punktas). Tuo pačiu, atlikus visus galimus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir išnaudojus visas galimybes nustatyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, minėtas ikiteisminis tyrimas sustabdytas.
5. Nesutikdama su priimtu nutarimu Pareiškėja padavė skundą aukštesniajam prokurorui, tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Pasvalio) vyriausiojo prokuroro pavaduotoja R. G. 2018 m. sausio 11 d. nutarimu atsisakė tenkinti Pareiškėjos skundą, papildomai pažymėdama, kad byloje yra atliekami nusikalstamą veiką padariusio asmens paieškos veiksmai, ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms, šis ikiteisminis tyrimas bus nedelsiant atnaujintas ir tęsiamas.
6. Tuomet Pareiškėja padavė skundą Panevėžio apylinkės teismui. Skundžiama nutartimi Pareiškėjos skundas taip pat buvo atmestas motyvuojant tuo, kad tyrimo veiksmų metu gauti duomenys nesuteikia pagrindo Pareiškėjos automobilio padegimą susieti su M. K. veiksmais, todėl prokurorų nutarimai yra teisėti ir pagrįsti.
7. Skundu aukštesniajam teismui Pareiškėja prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį kaip nepagrįstą, kadangi išvados, kaip ir prokurorų nutarimuose, yra formalios bei nemotyvuotos, padarytos neišsamiai išsiaiškinus visas aplinkybes bei neišnaudojus visų galimybių įrodymams surinkti, nepašalinus abejonių bei iškilusių prieštaravimų.
1. Cituodama M. K. (kad įvykio metu jis miegojo, nežinojo apie gaisrą) ir B. O. J. (kad prieš 15-20 min. iki gaisro M. K. jai siūlė savo pagalbą) parodymus bei akcentuodama jų prieštaringumą, mano, kad M. K. parodymai, kad jis laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 18.00 val. miegojo turėjo būti vertintini kaip jo gynybinė versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo institucijų pareigūnų iš viso nebuvo analizuojamos, nebuvo atliekami jokie proceso veiksmai, atsiradusioms abejonėms pašalinti.
2. Pažymi, jog yra tikimybė, kad įvykio vietoje rasti apdegę medžiagos gabaliukai yra įdegtukai, kurie yra vienodi su įdegtukais, rastais kratos metu pas M. K., dėl ko 2017 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai leidžia susieti M. K. veiksmus su jos automobilio padegimu.
3. Atkreipia dėmesį į tai, kad: likus trims valandoms iki įvykio M. K. grubiai reiškė pretenzijas dėl tariamų apkalbų dėl garsiai grojančios muzikos; tiek jos vyro automobilio, degusio 2016 m. spalio 13 d., tiek jos automobilio padegimo braižas identiškas – padegta automobilių viršutinė priekinės padangos dalis; sutuoktinių automobiliai degė tomis dienomis, kada buvo konfliktuojama su M. K..
4. Remdamasi teismų praktika bei cituodama BK 145 straipsnio 2 dalį mano, kad apylinkės teismas, dėl M. K. nusikalstamų veiksmų nebuvimo BK 145 straipsnio prasme, pasisakė formaliai, nepaisant to, kad M. K. prisipažino ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. balandžio 22 d. parašęs jiems laišką ir išreiškęs grasinimus („D*, kitakart ausis išsiplauk, jei negirdi iš kur muzika groja. Dar man duris padaužyk, gausi į nosį be žodžių!!! Bus pačiam duris išspirtos! M. K. (duomenys neskelbtini)”). Nesutinka, kad bylos medžiagoje nepakanka duomenų jo kaltei dėl šio nusikaltimo padarymo pagrįsti, juolab, kad ji tokius grasinimus suvokė kaip realiai egzistuojantį pavojų jos nekilnojam turtui bei sveikatai. Nurodo, kad M. K. raštelio turinys negali būti vertinamas atsietai nuo visų kitų ikiteisminio tyrimo metu surinktų nusikalstamos veikos įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių viseto. Teigia, kad M. K., padegdamas sutuoktinių automobilius bei rašydamas grasinantį laišką veikė sistemingai, tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad grasina siekdamas sukelti jiems baimę, nerimą dėl turto, gyvybės bei sveikatos, ir norėjo taip veikti.
5. Cituodama Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-110 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1-133 redakcija) patvirtintas Rekomendacijas dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo, nurodo, kad skundu aukštesniajam prokurorui prašė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 straipsnio 2 dalį M. K. atžvilgiu, tačiau per 10 dienų nuo skundo gavimo, joks procesinis sprendimas šiuo klausimu nebuvo priimtas. Mano, kad tokiu atveju apylinkės teismo skundžiamos nutarties išvada, kad aukštesnysis prokuroras priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, yra nepagrįsta.
6. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo teisėja nepagrįstai atsisakė vertinti 2018 m. vasario 5 d. teismui papildomai pateiktus dokumentus (2018 m. sausio 31 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato veiklos skyriaus viršininko D. I. raštą), kuriuose užfiksuotos naujos aplinkybės, t. y., kad 2018 m. sausio 25 d. M. K. vėl jiems ėmė reikšti pretenzijas, rado vėl apgadintą - apmėtytą savo automobilį, dėl ko M. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį, administraciniu nurodymu siūlyta sumokėti 15 Eur baudą.
8. Atsiliepimų į pateiktą skundą negauta.

Skundas tenkinamas.

9. Pareiškėja, nesutikdama su prokurorų bei teismo išvadomis dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kelia klausimą dėl duomenų pakankamumo, jų vertinimo, tyrimo atlikimo visapusiškumo, grindžiant M. K. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 2 dalyje padarymo.
10. Baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas, todėl ikiteisminio tyrimo metu įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, spręsti apie duomenų pakankamumą priimant sprendimą įteikti asmeniui pranešimą apie įtarimą (BPK 187 straipsnis), nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais pagal BPK 212 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, dėl duomenų pakankamumo kaltinamajam aktui surašyti (BPK 218 straipsnis), yra išimtinai prokuroro kompetencija. Kartu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalį prokurorams kyla pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką, kuri sudarytų teisines prielaidas teismui baudžiamojoje byloje nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Taigi, prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus ir įtikinamus sprendimus, kurie gali būti skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Nors prokurorui nėra privaloma nukentėjusiojo (jo atstovo) pozicija aptartais klausimais, tačiau prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis. Ikiteisminis tyrimas gali būti nutrauktas tik tuomet, kai ištirtos visos reikšmingos aplinkybės.
11. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga bei išnagrinėjęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir pateiktą skundą, sprendžia, jog tiek prokurorai, tiek apylinkės teismas išties pakankamai formaliai įvertino byloje esančius duomenis ir neištyrė bei neįvertino visų bylos aplinkybių, dėl ko atitinkamai priėmė nepakankamai motyvuotus nutarimus ir nutartį. 
12. Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba <...>, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės <...>. Remiantis teismų praktika nusikalstama veika gali būti padaroma tiek veikimu, tiek neveikimu. Aktyvūs veiksmai gali pasireikšti mechaniniu, fiziniu ar kitokiu poveikiu į daiktą (padegimas, apipylimas daikto cheminėmis medžiagomis ir kt.). Būdai ir priemonės, kuriais naikinamas turtas gali būti patys įvairiausi                           (laužymas, deginimas, užliejimas vandeniu ir kt.). Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, kiekvienu atveju turi būti nustatomas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Kaltininkas veikia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti. Tyčia gali būti tiek išankstinė bei gerai apgalvota, tiek kilusi staiga ir tuoj pat realizuota. Ji taip pat gali būti konkretizuota (sugadinti automobilį) arba nekonkretizuota (sunaikinti kito asmens turtą). Motyvai gali būti įvairūs (kerštas, pyktis, pavydas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2014, 2K-198/2014). Taigi, esminis aspektas sprendžiant klausimą dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 187 straipsnio 2 dalį yra duomenų pakankamumo, leidžiančio spręsti, kad M. K. tyčia sąmoningai padegė Pareiškėjos automobilį, nustatymas. Nesant tokių duomenų, asmens baudžiamasis persekiojimas nėra galimas. Tačiau tam, kad būtų galima padaryti tokią išvadą, privalo būti surenkami duomenys, kurie pagrįstų ar paneigtų M. K. tvirtinimus, o taip pat iš esmės leistų atsakyti į Pareiškėjos argumentus.
13. Nagrinėjamu atveju M. K. įtarimai buvo pareikšti dėl Pareiškėjos automobilio padegimo. Tiek prokuroro 2017 m. lapkričio 27 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, tiek vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2018 m. sausio 11 d. nutarime dėl Pareiškėjos skundo atmetimo, nurodyti išties formalūs ir visiškai nemotyvuoti argumentai dėl minėto tyrimo nutraukimo bei prieštaravimų tarp B. O. J. ir M. K. parodymų pašalinimo. Skundžiama nutartimi teismas pritardamas prokurorų pozicijai, taip pat išsamiau byloje esančių duomenų neanalizavo, o tiesiog lakoniškai pritarė padarytai išvadai, kad Pareiškėjos automobilio padegimo negalima susieti su M. K. veiksmais, tačiau aukštesnės instancijos teismas šiuo atveju yra kitos nuomonės.
14. Ikiteisminio tyrimo byloje įtariamuoju apklaustas M. K. pateikė savo versiją dėl Pareiškėjos automobilio padegimo aplinkybių (nuo maždaug 15.00 val. iki 18.00 val. miegojo, nematė Pareiškėjos degančio automobilio), tačiau jo nurodytos aplinkybės skiriasi nuo liudytojos B. O. J. nurodytų (15-20 min. iki sužinojimo apie degantį automobilį, pas ją atėjo M. K.) (1 t., b. l. 107-108, 180-182), taigi, tarp šių parodymų yra akivaizdžių prieštaravimų, kurie taip ir liko nepašalinti, nors, kaip teisingai teigia Pareiškėja, tokia galimybė yra atliekant papildomas jų apklausas, akistatą ar kt.
15. Be to, šiuo atveju svarbu tai, kad automobilis užsidegė nuo pašalinio ugnies šaltinio (1 t., b. l. 30), o atlikus ekspertinį tyrimą specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad įvykio vietoje paimti 5 apdegę medžiagos gabaliukai yra apdegę įdegtukai (1 t., b. l. 50-52). Ši aplinkybė itin reikšminga tuo aspektu, kad atlikus kratą M. K. gyvenamojoje vietoje, buvo rastos 2 pakuotės, kurių viena praimta, su ekologiškais ugnies įdegtukais. Atlikus rastų įvykio vietoje ir kratos metu paimtų įdegtukų tyrimą nustatyta, kad jų ekstraktų sudėtis yra vienodos kokybinės sudėties augaliniai aliejai, t. y. tikėtina, kad minėti įdegtukai yra vienodi (1 t., b. l. 38-40, 43-44), tačiau šiai išvadai nei prokurorai, nei ikiteisminio tyrimo teisėja neteikė jokios reikšmės.
16. Be to, analizuojamo įvykio kontekste būtina atkreipti dėmesį į santykius, susiklosčiusius tarp kaimynų, įvertinti, kad Pareiškėja protokole – pareiškime iš karto nurodė M. K. kaip asmenį, galėjusį padegti jos automobilį (1 t., b. l. 17-18), tačiau į šias aplinkybes taip pat nebuvo gilinamasi. Šiuo aspektu pastebėtina, kad tiek Pareiškėja ir jos sutuoktinis, tiek M. K. iš esmės nurodė, kad jų santykiai konfliktiniai. Įvykio dieną tarp jų taip pat kilo konfliktas dėl kylančių apkalbų apie M. K. (1 t., b. l. 55-56, 81-82, 107-108). Bylos duomenys patvirtina, kad M. K. nebuvo patenkintas tapęs apkalbų objektu, todėl būdamas neblaivus ėjo pas namo gyventojus siekdamas išsiaiškinti, kas paskleidė kalbas. Jo grubiai reiškiamos pretenzijos kaimynams (Pareišėkjai ir jos sutuoktiniui) dėl atsiradusių apkalbų tik sustiprina išvadą, jog motyvą pakenkti jiems jis išties galėjo turėti.
17. Kita vertus, tai, kad jis buvo nusiteikęs priešiškai Pareiškėjos ir jos sutuoktinio atžvilgiu patvirtina ir jo ranka rašytas laiškas, kurio turinį Pareiškėja įvertino kaip grasinantį (1 t., b. l. 148), tačiau ši aplinkybė apskritai nebuvo tinkamai analizuojama bylos kontekste. Tokiu atveju, kai po konfliktinių situacijų vis kažkas įvyksta, kaip antai: po konflikto su M. K. - degė Pareiškėjos automobilis; ikiteisminiame tyrime pareiškus M. K. įtarimus ir po 2017 m. balandžio 21 d.  konflikto dėl garsiai leidžiamos muzikos – sekančią dieną gaunamas grasinančio pobūdžio laiškas, įvykius, asmenis bei jų veiksmus būtina sieti į vieną visumą, tačiau šiuo atveju M. K. veiksmai, priešingai, buvo vertinami ir analizuojami atsietai.
18. Be visa to, nelieka nepastebėta ir tai, kad Pareiškėja kelia klausimą ir dėl 2016 m. spalio 13 d. degusio jos vyro automobilio aplinkybių, kadangi po konflikto su M. K., jis buvo padegtas analogišku būdu (buvo rasti apdegusių įdegtukų fragmentai) (1 t., b. l. 157, 158, 160-161, 166-167, 174-175), tačiau šiam įvykiui ikiteisminio tyrimo metu procesinius sprendimus priėmę subjektai taip pat jokios reikšmės neteikė, neįžvelgė jokių sąsajų.
19. Atsižvelgęs į visus pirmiau išdėstytus duomenis (konflikto egzistavimą tarp Pareiškėjos ir M. K., įdegtukų vienodumą, grasinančio turinio laišką, atvejį, kai praeityje jau degė kitas šeimai priklausantis automobilis, užsidegimo braižas toks pats) aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Pareiškėjos pareiškime bei skunduose nurodomų aplinkybių dėl galimo M. K. tyčinio automobilio padegimo tyrimas atliktas nevisapusiškai ir nepilnai, ištirtos ir įvertintos ne visos bylai svarbios aplinkybės, ne visiškai tinkamai įvertinti jau surinkti duomenys. Atsižvelgiant į tai kartu galima daryti išvadą, kad ikiteisminis tyrimas dėl BK 187 straipsnio 2 dalies yra nutrauktas nemotyvuotai ir nepagrįstai.
20. Tuo pačiu pažymėtina, kad procesiniai sprendimai, dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 ir 2 dalyse apskritai nebuvo priimti, todėl išsamiai neištyrus visų įvykių aplinkybių, ne tik ikiteisminio tyrimo nutraukimas sukelia neigiamų padarinių, tačiau tokiu atveju neįvykdoma BPK 2 straipsnyje nustatyta pareiga atskleisti visas nusikalstamas veikas. Šiuo pagrindu skundžiami prokurorų nutarimai bei ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis naikintini.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r i a :

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. vasario 19 d. nutartį, kuria atmestas S. S. skundas, ir dėl skundo priimti naują sprendimą:

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Pasvalio) prokuroro A. Č. 2017 m. lapkričio 27 d. nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo M. K. atžvilgiu bei Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Pasvalio) vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. G. 2018 m. sausio 11 d. nutarimą, kuriuo atmestas S. S. skundas, panaikinti.

Baudžiamosios bylos medžiagą perduoti Panevėžio apygardos prokuratūrai.  

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                       Donatas Jatužis