Civilinė byla Nr. e2-477-1080/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34368-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.2;
3.1.7.5; 3.2.4.11; 3.2.6.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 23 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė,
sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,
dalyvaujant ieškovės atstovams advokatei Akvilei Grikienytei – Murašovai ir K. L. K.,
atsakovės atstovams advokatui Kristijonui Paliučiui ir R. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laimo projektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Architektų gildija“ dėl nuostolių ir baudos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą ir jį patikslinusi prašo priteisti iš atsakovės 1000 Eur nuostolius ir 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažinti negaliojančia Atliktų darbų perdavimo - priėmimo akto dalį dėl autorinių teisių į projektą perdavimo su sąlyga, kad atliktų darbų suma yra 1500 Eur plius PVM ir šalis neturi viena kitai jokių pretenzijų dėl dokumentų nepateikimo laiku, atliktų ir neatliktų darbų; priteisti iš atsakovės 2000 Eur baudą ir 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad 2019-01-21 šalys sudarė Sutartį Nr. 2019-01-21-TP dėl Paslaugų paskirties pastato, (duomenys neskelbtini) (toliau - Pastatas) statybos projekto (toliau - Sutartis). Sutartimi sutarė, kad projektuotojas parengia Paslaugų paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), statybos projektą, nepakeitus žemės sklypo paskirties, keičiama pastato paskirtis ir projekto pavadinimas. Atitinkamai, esant poreikiui projektuotojas užsako papildomas projekto dalis, reikalingas užbaigti projektavimo darbus, prieš tai suderinęs su užsakovu ir papildoma kaina“. Sutartimi nustatyta projekto rūšis – „neypatingas statinys“, o 2.3 punkte projekto stadija – „techninis darbo projektas“. Ieškovės manymu, sistemiškai analizuojant Sutarties 4.1.2 bei 5.1 punktų nuostatas darytina išvada, kad atsakovės projektas turėjo apimti galutinio veiksmo atlikimą – statybą leidžiančio dokumento gavimą. Šalys susitarė, kad atsakovė įsipareigojo parengti techninę užduotį. Atsakovė techninės projektavimo užduoties neparengė ir ji nebuvo patvirtinta. Šalys sutarė, kad projektuotojas įsipareigoja statybą leidžiantį dokumentą gauti per 22 savaites nuo sutarties pasirašymo dienos, kuris suėjo 2019-06-22. Suėjus galutiniam Sutarties įvykdymo terminui, ieškovė nustatė atsakovei papildomą terminą Sutarties įvykdymui. Atsakovė praleido galutinį Sutartyje nurodytą įvykdymo terminą, papildomą terminą ir negavo statybą leidžiančio dokumento nei iki 2019-06-22 dienos, nei nėra jo gavusi iki šiol.
3. Pažymi, kad per laikotarpį nuo Sutarties sudarymo iki ieškinio pateikimo, atsakovė ruošė ir teikė Vilniaus miesto savivaldybei projektinius pasiūlymus net kelis kartus, tačiau dėl juose nustatytų klaidų, Vilniaus miesto savivaldybė jų netvirtino, kartu atkreipdama dėmesį į atsakovo paruoštų projektinių pasiūlymų trūkumus ir klaidas.
4. Paskutinis atsakovės projektinių pasiūlymų variantas buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybei 2019-07 mėn. 2019-09-15 buvo gautas atsakovo el. laiškas, kuriuo atsakovė informavo ieškovę apie projektinių pasiūlymų patvirtinimą. Taip pat 2019-10-15 el. paštu atsakovas pateikė ieškovo pasirašymui 2019-10-15 priedą prie Sutarties, kuriame nurodė, kad perduoda atsakovui parengtus projektinius pasiūlymus ir autorines teises į projektą su sąlyga, kad atliktų darbų suma yra 1500 Eur plius PVM ir šalys neturi viena kitai jokių pretenzijų dėl dokumentų nepateikimo laiku, atliktų ir neatliktų darbų. Ieškovė atsisakė pasirašyti šį susitarimą pateikdamas 2019-10-16 pranešimą. 2019-10-28 atsakovė pateikė ieškovei projektinius pasiūlymus, priėmimo – perdavimo aktą ir 2019-10-25 susitarimą. Ieškovė ant lydraščio ir priėmimo – perdavimo akto nurodė, kad projektinius pasiūlymus priima peržiūrai ir pastabas pateiks 5 darbo dienų laikotarpyje, o ant 2019-10-25 susitarimo nurodė, kad nesutinka jį pasirašyti, nes darbai buvo atlikti su esminiais pažeidimais. 2019-10-29 pretenzija ieškovė informavo atsakovę apie tai, kad atsisako priimti projektinius pasiūlymus, nes projektiniai pasiūlymai parengti ir patvirtinti nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, taip pat vienašališkai nutraukė Sutartį.
5. Ieškovė 2019-02-03 pervedė į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą 2420 Eur. Taip pat Sutarties 4.1.1 punkte buvo įtvirtintas ieškovo įsipareigojimas sumokėti atsakovui 3025 Eur (su PVM) per 5 darbo dienas po projektinio pasiūlymo pritarimo, taigi pirmojo Sutarties etapo ieškovė 2019-06-13 atliko dar vieną avansinį 3025 Eur mokėjimą atsakovei. Ieškovė yra sumokėjusi atsakovei pagal Sutartį iš viso 5445 Eur avansą. Pretenzija ieškovė reikalavo grąžinti 5445 Eur, tačiau atsakovė grąžino 3630 Eur, pasilikdama sau 1815 Eur už projektinių pasiūlymų paruošimą ir informuodama apie tai ieškovę.
6. Ieškovės teigimu, neteisingos pastato paskirties nurodymas yra esminis kriterijus, patvirtinantis projektinių pasiūlymų neteisėtumą ir prieštaravimą teisės aktų reikalavimams, taigi tokie su trūkumais parengti projektiniai pasiūlymai negali būti naudojami, nes trūkumai turi būti taisomi tolimesniame statybų procese. Atsakovės darbai yra atlikti netinkamai (CK 6.703 straipsnio 1 dalis).
7. Ieškovės manymu, nustačiusi, kad projektiniai pasiūlymai parengti su trūkumais, kurie nebuvo akivaizdūs, todėl negalėjo būti nustatyti anksčiau, atsakovei nustačius papildomą vieno mėnesio terminą ištaisyti projektinio pasiūlymo klaidas ir gauti ieškovės bei Vilniaus miesto savivaldybės pritarimą. Atsakovė klaidų neištaisė ir atsisakė jas ištaisyti. Taigi ieškovė turi teisę reikalauti dėl projektinių pasiūlymų trūkumų ištaisymo patirtų nuostolių atlyginimo iš atsakovės. Ieškovė yra pavedusi kitam projektuotojui ištaisyti projektinių pasiūlymų trūkumus techninio projekto rengimo metu, todėl turės sumokėti 1000 Eur kainą už projektinių pasiūlymų trūkumų ištaisymą, kurie laikytini nuostoliais.
8. Pažymi, kad pagal Sutarties 2.7 punktą atsakovės atsisakymas autorinių teisių į projektą buvo besąlyginis. Tačiau Atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu atsakovė autorinių teisių perdavimą ieškovei padarė priklausomą nuo šių sąlygų: atliktų darbų suma yra 1500 plius PVM ir šalis neturi viena kitai jokių pretenzijų dėl dokumentų nepateikimo laiku, atliktų ir neatliktų darbų. Kadangi Sutartyje įtvirtintas besąlyginis autorinių teisių perdavimas ieškovui, tokia Atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto nuostata yra neteisėta. Todėl ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti negaliojančia Atliktų darbų perdavimo - priėmimo akto dalį dėl autorinių teisių į projektą perdavimo su sąlyga, kad atliktų darbų suma yra 1 500 Eur plius PVM ir šalis neturi viena kitai jokių pretenzijų dėl dokumentų nepateikimo laiku, atliktų ir neatliktų darbų.
9. Nurodo, kad pagal Sutarties 5.1 punktą atsakovei tenka pareiga sumokėti ieškovei 2000 Eur dydžio baudą, jeigu ji nepateikia ieškovui statybą leidžiančio dokumento per 22 savaites nuo Sutarties pasirašymo dienos (iki 2019-06-22) (bauda yra nustatyta už konkrečiai apibrėžto termino praleidimą). Atkreipia dėmesį, kad šios Sutarties sąlygos taikymas nesusietas su Sutarties nutraukimu, Sutarties nutraukimo priežastimis ar darbų kokybės trūkumais, todėl ieškovė įgyja teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų baudą esant vienintelei 5.1 punkte nurodytai sąlygai – atsakovei negavus statybą leidžiančio dokumento per 22 savaites nuo Sutarties pasirašymo. Mano, kad 2000 Eur dydžio netesybos atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus.
10. Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Nurodė,, kad ieškovė atsakovei išsakė esminius pageidavimus, kad būtų suprojektuota ir pastatyta kaip įmanoma daugiau gyvenamosios paskirties patalpų, vykdant statybos darbus nereikėtų įrengti lifto ir atlikti darbų, kurie nustatyti STA 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“; išvengti teisės aktuose numatytų reikalavimų, susijusių su projektuojamo pastato reikalaujamoms įrengti naujoms automobilių parkavimo vietoms. Ieškovė siekė minimaliomis sąnaudomis gauti maksimalų rezultatą. Todėl atsakovė privalėjo ne kartą keisti savo projektinius pasiūlymus, įskaitant patalpų paskirtį, tam, kad galėtų įvykdyti atitinkamus užsakovo pageidavimus bei nurodymus. Tiek ieškovė, tiek atsakovė sudarydami sutartį žinojo, kad ar ieškovė galės realizuoti savo turėtus planus ar ne priklausys nuo Vilniaus miesto vyriausiojo architekto nuomonės, o pastaroji paaiškės tik rengiant ir derinant projektinius pasiūlymus.
12. Teigė, kad ieškovė nėra apsisprendusi, neturi galimybių ar noro, arba dėl dar kitų priežasčių nėra suinteresuota realaus techninio projekto rengimu. Atsakovės vertinimu, ieškovė tik imituoja procesą, gaišina atsakovės bei kitų projektuotojų ir paslaugų teikėjų laiką, už kurį vėliau apmokėti nenori ir dėl to reiškia jiems nepagrįstas pretenzijas. Pati ieškovė laiku nepateikė informacijos projekto rengimui, nes ji buvo neapsisprendusi dėl norimo statyti pastato paskirties ir kitų esminių statinio parametrų, dėl ko rengti techninį projektą buvo neįmanoma. Pagal abiejų šalių nurodytas aplinkybes byloje kyla ginčas dėl kieno kaltės nebuvo gautas statybą leidžiantis dokumentas, nes Sutarties nuostata nustatė terminus abiem Sutartiems šalims, o ieškovės teisė taikyti baudą pagal ją yra siejama tik su projektuotojo kalte. Pati ieškovė nepateikė techninio projekto parengimui reikalingos informacijos, neapsisprendė dėl būsimo statinio paskirties ir esminių sprendinių, todėl atsakovei negali būti taikoma bauda remiantis sutarties 5.1 punkto nuostata dėl praleisto darbų atlikimo termino. Ieškovės aiškinimas, kad net ir jai nepateikus projekto techninei užduoties parengimui būtinos informacijos, bauda atsakovui vis tiek turėtų būti taikoma, nes sutartyje nustatytas terminas statybos leidimo gavimui, yra nepagrįstas. Toks aiškinimas remiasi siauru sutarčių specialiojoje dalyje įtvirtintų sąlygų interpretavimu, tačiau jis nėra paremtas nei sutarties sąlygų visuma, jų tarpusavio ryšiu, nei projektavimo darbų rangos esme, jis neatitinka netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, teisinės prigimties. Toks sutarties sąlygų aiškinimas lemtų akivaizdų nesąžiningumą projektuotojo atžvilgiu, nes iš jo, nepriklausomai nuo to, kad darbų vėlavimą lėmė šalių iš anksto aptartos bei nuo ieškovo priklausiusios aplinkybės (ieškovo informacijos nepateikimas, jo papildomi nurodymai, savivaldos institucijų veiksmai), vis tiek būtų reikalaujama sumokėti baudą.
13. Teigia, kad patikslintu ieškiniu jau yra pareikštas reikalavimas ir dėl nuostolių atlyginimo ir ieškovė šioje byloje įrodinėja, kad ji dėl tariamos sutarties pažeidimo neva patyrė 1000 Eur nuostolius, akivaizdu, kad reikalavimas dėl baudos priteisimo yra nepagrįstas. Teigia, kad projektinių pasiūlymų rengimo tikslai iš esmės yra pasiekti, tiek viešinimo prasme, tiek paskirties aiškinimosi prasme. Atsakovas, atlikęs savo darbą, t. y. parengęs projektinius pasiūlymus, ir perdavęs juos ieškovui, pagal sutartį yra atsisakęs visų autoriaus turtinių teisių į juos. Atsakovas nesisavina tų pasiūlymų ir dėl jų tolesnio naudojimo nereiškia bei ateityje neketino reikšti ieškovui jokių pretenzijų. Atsakovui nutraukus su ieškovu santykius, pastarasis pradėjo ieškoti naujų projektuotojų ir bendraudamas su jais suprato, kad teismui patvirtintus tokią jo byloje deklaruojamą poziciją, ieškovas atitinkamai neturės teisinio pagrindo naudotis atsakovo parengtais projektiniais pasiūlymais, t. y. kiti projektuotojai negalės jais naudotis ir remtis rengiant techninį projektą, nes jie yra laikomi autorinių teisių objektu. Atsakovas minėtas aplinkybes žino iš kitų savo kolegų, į kuriuos iki patikslinto ieškinio pareiškimo kreipėsi ieškovas, taip pat iš ieškovo rašto, kuriuo pastarasis reikalauja atsakovo duoti sutikimą dėl savo parengtų projektinių pasiūlymų perdavimo kitam projektuotojui.
14. Teismo posėdžio metu šalys ir jų atstovai palaikė savo procesiniuose dokumentus nurodytus argumentus ir reikalavimus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys netenkinamas.
15. Nustatyta, kad 2019 m. sausio 21 d. ieškovė ir atsakovė sudarė sutartį dėl paslaugų paskirties pastato, (duomenys neskelbtini) statybos projekto Nr. 2019-01-21-TP parengimo (toliau-Sutartis). Šalys sutarė, kad projektuotojas (atsakovė) parengia paslaugų paskirties pastato, (duomenys neskelbtini) statybos projektą, nepakeitus žemės sklypo paskirties, keičiama pastato paskirtis ir projekto pavadinimas. Atitinkamai esant poreikiui projektuotojas užsako papildomas projekto dalis reikalingas užbaigti projektavimo darbus, prieš tai suderinęs su užsakovu (ieškove) ir papildoma kaina (Sutarties 2.1 punktas). Šalys taip pat sutarė, kad projekto rūšis yra neypatingas statinys, projekto stadija yra techninis darbo projektas, pastato plotas 3000 kv.m., pastato paskirtis nustatoma projektavimo eigoje (Sutarties 2.2 – 2.5 punktai). Šalys sutarė, kad projektuotojas atsisako autorinių teisių į projektą ir prarengia techninę užduotį, kurią pasirašo užsakovas (ieškovė), projektavimo metu keičiantis techninei užduočiai, pastatų rūšiai ir projekto stadijai kainos derinamos abipusiu susitarimu (Sutarties 2.7 – 2.9 punktai). Projektuotojas įsipareigojo statybą leidžiantį dokumentą gauti per 22 savaites nuo sutarties pasirašymo dienos, o užsakovas įsipareigojo pateikti projektuotojui reikalingus dokumentus per 5 darbo dienas ir pasirašyti reikiamus projekto dokumentus per 2 darbo dienas. Atitinkamai projektuotojui ar užsakovui nesilaikant terminų dėl savo kaltės taikoma bauda 2000 Eur. Bauda netaikoma, jei netelpama į terminus ne dėl projektuotojo kaltės (Sutarties 5.1 punktas). Šalys sutarė, kad projektuotojas pateikia 4 projektinius pasiūlymus. Vieni projektiniai pasiūlymai parengiami per 1 savaitę (Sutarties 5.2 punktas). Projektuotojas ir užsakovas per 5 darbo dienas po sutarties pasirašymo, abipusiu susitarimu, patvirtina techninę projektavimo užduotį, nepatvirtinus techninės projektavimo užduoties terminai abipusiu susitarimu turi būti tikslinami.
16. Atsakovė 2019-10-25 pateikė ieškovei susitarimą dėl 2019-01-21 projektavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 2019-01-21-TP nutraukimo. Ant susitarimo ieškovės vadovas 2019-10-28 atliko įrašą, jog susitarimo pasirašyti nesutinka, nes projektavimo darbai atlikti su esminiais pažeidimais. Taip pat ieškovei buvo pateiktas Atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas, kuriuo ieškovei perduodamas Prekybos paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ projektiniai pasiūlymai ir patvirtinti įvykdyti projektinių pasiūlymų darbai už 1815 Eur. Ant akto ieškovės vadovas 2019-10-28 ranka atliko įrašą, kad projektinius pasiūlymus peržiūrai priėmė, pastabas pateiks 5 darbo dienų laikotarpyje. 2019-10-29 ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, kuria atsisakė pratęsti Sutartį ir ją vienašališkai nutraukė, nurodydama, kad palieka atsakovei teisę per vieną mėnesį ištaisyti projektinio pasiūlymo klaidas ir gauti ieškovės ir Vilniaus miesto savivaldybės pritarimą. Atsakovė 2019-11-12 raštu Dėl projektavimo darbų rangos sutarties nutraukimo informavo ieškovę, jog grąžino jai pagal Sutartį sumokėtą 3630 Eur avansą, 1815 Eur užskaitė už iki Sutarties nutraukimo atliktus darbus.
Dėl nuostolių atlyginimo
17. Ieškovė reikalauja iš atsakovės 1 000 Eur nuostolių atlyginimo, nurodydama, kad atsakovė netinkamai atliko darbus – projektiniai pasiūlymai paruošti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, per papildomai nustatytą terminą atsakovė projektinių pasiūlymų trūkumų neištaisė, todėl, mano, jog atsakovė atliko esminį Sutarties pažeidimą. Ieškovės teigimu, pretenzijoje ieškovė atsakovei suteikė papildomą vieno mėnesio terminą ištaisyti projektinio pasiūlymo klaidas ir ieškovo bei Vilniaus miesto savivaldybės pritarimą, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti, todėl ji įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Nurodo, kad ieškovė kitam projektuotojui yra pavedusi ištaisyti projektinių pasiūlymų trūkumus techninio projekto rengimo metu, todėl turės sumokėti 1000 Eur už projektinių pasiūlymų trūkumų ištaisymą. Atsakovė su tokia pozicija nesutinka, atskirsdama nurodo, kad ieškovei pateikė projektinius pasiūlymus, kurie suderinti su ieškove, pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, o pastaroji suderino Prekybos paskirties pastato projektinius pasiūlymus, bet toliau ieškovei nepateikus prisijungimo sąlygose nurodytų dokumentų, ieškovei vengiant sudaryti Sutartyje numatytą Sutarties priedą dėl pastato paskirties, duomenų ir darbų kainos, atsakovė negalėjo toliau rengti projekto, jai kilo abejonių dėl ieškovės suinteresuotumo statybos techninio projekto rengimu, todėl ieškovei pasiūlė nutraukti Sutartį bendru sutarimu.
18. Visų pirma, nesutiktina su ieškovės nurodomu argumentu, kad atsakovė nereiškia prieštaravimo dėl sutarties nutraukimo. Iš ieškovės argumentų ir žodinių paaiškinimų matyti, kad ieškovė pastarąją išvadą padarė įvertinusi 2019-11-12 atsakovės rašte pateiktą informaciją, tačiau, priešingai nei teigia ieškovė, iš pastarojo rašto turinio akivaizdu, jog atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė poziciją, jog savo kaip projektuotojo kaltės dėl sutarties nutraukimo nepripažįsta, ką atsakovė nurodė savo procesiniuose dokumentuose ir nuosekliai tvirtino atsakovės atstovai viso bylos nagrinėjimo metu, todėl pastarasis argumentas laikytinas nepagrįstu ir atmestinu.
19. Sprendžiant, ar egzistuoja esminis Sutarties pažeidimas, kuriuo remiantis ieškovės prašo priteisti iš atsakovės nuostolius, pažymėtina, kad dėl ginčo, kilusio iš Sutartimi šalių prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, yra svarbios CK 6.193-6.195 straipsniuose išdėstytos taisyklės, reglamentuojančios sutarčių aiškinimą (CK 6.644, 6.700 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo klausimu yra ne kartą pasisakęs savo procesiniuose sprendimuose ir nurodęs, jog sutarčių aiškinimo taisyklės nustato tam tikrus esminius principus, kuriais vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl sutarčių rūšies, pobūdžio, padarinių, sąlygų tikrosios prasmės, jog sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius šalių ketinimus, o tam dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiškinimu – tam yra būtina nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi šalys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sąlygų tarpusavio ryšys. Šis teismas yra nurodęs, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių teisių ir pareigų nustatymas yra fakto, o ne teisės klausimas, etc. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2011; 2011 m-. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2011; 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2012; kt.). Nors aukščiau nurodytų kasacinio teismo nagrinėtų bylų bei apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) yra skirtingos, tačiau šiuose procesiniuose sprendimuose išdėstyti argumentai bendraisiais sutarčių aiškinimo klausimais taikytini šioje byloje.
20. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, pagal sutarties nurodymus, o vienas iš prievolių sąžiningo vykdymo principų yra prievolės šalių bendradarbiavimo principas (CK 6.38 straipsnis). Sąžiningumo imperatyvas pakartojamas ir sutarčių teisėje. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutarties šalių sąžiningumo pareiga. Straipsnyje vartojamos dvi sąvokos – „sąžiningumas“ ir „sąžininga dalykinė praktika“. Pastaroji sąvoka reiškia sąžiningumą versle, reiškiantį tiek bendrųjų elgesio standartų, taikomų bet kuriam žmogui, tiek specifinių elgesio standartų, susiklosčiusių tam tikroje verslo srityje, laikymąsi. Nesąžiningumu pripažįstama, kai šalis elgiasi nesąžiningai nebendradarbiaudama su kita šalimi ir nepadėdama jai vykdyti savo pareigų. CK 6.200 straipsnyje nustatyta, kad šalys, vykdydamos sutartį, privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Pagal įstatymą pareigą bendradarbiauti turi abi šalys, jie turi padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti viena kitą apie atsiradusias sąlygas, susijusias su prievolės vykdymu. Šalių nurodomas aplinkybes ir jų įrodytus faktus teismas turi teisiškai įvertinti, pritaikydamas jiems atitinkamą teisės normą.
21. Nagrinėjamoje byloje šalių bendradarbiavimo principas svarbus vertinant, kaip prievolės šalys keitėsi informacija, reikšminga prievolei vykdyti, iš sutarties sąlygų kilusiems neaiškumams pašalinti, nustatant, ar nebuvo pažeista šalių turtinių interesų pusiausvyra, termino praleidimo priežastis, trūkumus ir kt.
22. Be jau sprendimo 15 punkte aptartų Sutarties nuostatų, šalys taip pat sutarė, kad kiekviena šalis turi teisę nutraukti sutartį, esant svarbiam sutarties pažeidimui ar tuo atveju, jei kita šalis pakartotinai pažeidžia sutartį, nors ji ir buvo įspėta raštu apie galimą sutarties nutraukimą pirma laiko, jei ji bus pakartotinai pažeista (Sutarties 8.9 punktas).
23. Šalys neginčija, kad Sutarties galiojimo metu šalys dėl Sutarties įgyvendinimo, projektinių pasiūlymų, duomenų teikimo ir kitų klausimų tarpusavyje bendravo tiek žodžiu, tiek raštu.
24. Iš šalių tarpusavio veiksmų Sutarties sudarymo metu matyti, kad ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai nenurodė, kokios paskirties pastato ji pageidauja. Tokia išvada darytina įvertinus ieškovės vadovo teismo posėdžio metu duotus žodinius paaiškinimus, kurių metu teigė, jog atsakovei buvo palikta projektavimo pasirinkimo laisvė, neatsakė dėl pastato ir jo tikslios paskirties. Taip pat šią aplinkybę tvirtina ir Sutarties nuostata, kad projektuojamo pastato paskirtis bus numatyta projekto rengimo eigoje pagal atsakovės parengtus projektinius pasiūlymus ir gautus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos suderinimus (Sutarties 2.5 punktas). Įvertintinai ir tai, kad po Sutarties sudarymo atsakovė ieškovei pateikė klausimyną dėl informacijos apie būsimą pastatą, pagal kurią turėjo būti rengiama projektavimo užduotis, tačiau ieškovė informacijos neteikė.
25. Bylos duomenys tvirtina, kad atsakovė parengė projektinius pasiūlymus: Prekybos paskirties pastato, Viešbučių paskirties pastato (svečių namai), ir Poilsio paskirties pastato. Ieškovė pasiūlymus suderino, pastabų dėl jų atsakovei neteikė. Vilniaus miesto savivaldybė suderino Prekybos paskirties pastato projektinius pasiūlymus, jiems pritardama per informacinę sistemą „Infostatyba“. Šalys neginčijo, kad atsakovė ieškovei taip pat pateikė ir Jaunimo gyvenamųjų namų projektinius pasiūlymus, kuriems Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė pastabas, ieškovė šio varianto atsisakė. 2019-03-13 buvo gautos UAB „Vilniaus vandenys“ prisijungimo sąlygos, 2019-03-14 persiųstos ieškovės vadovui elektroniniu paštu, kuriomis buvo reikalaujama ieškovės vadovą pateikti raštišką notariškai patvirtintą sutikimą prisijungimui susitarimą dėl darbų vykdymo infrastruktūros apsaugos zonoje. 2019-03-07 UAB „Grinda“ išdavė prisijungimo sąlygas, kuriose buvo reikalaujama ieškovės vadovą pateikti magistralinių nuotekų tinklo apsaugos zonai sklype suformuotą servitutą ir pasirašytą servituto sutartį su UAB „Grinda“. Ieškovė nurodytų dokumentų, reikalingų techniniam projektui parengti, neteikė, šios aplinkybės ieškovės vadovas iš esmės neginčijo ir teismo posėdžių metu. Ieškovė taip pat neteikė atsakovei prašomos pateikti geologinių tyrimų ataskaitos projektuojamam pastatui (DOK-77296 Priedas Geologija20190106, Geologija 20190926), nepateikė ESO sutarties arba sąlygų. Ieškovei taip pat 2019-01-22 buvo pateiktas klausimynas, pakartotinai 2019-06-26, kuriam atsakymus atsakovė pateikė tik 2019-09-27 (2019-09-26 elektroniniai laiškai). Suderinus projektinius pasiūlymus, ieškovė taip pat atsakovei nepateikė pasirašytos Sutarties priedo dėl Sutarties 8.8 punkto (pastato paskirties, nurodant, jog paskirtis yra prekybos paskirties su dviem gyvenamaisiais butais, kurių plotas neviršija 50 procentų nuo bendro ploto) ir 5.1 punkto (terminas koreguojamas į 12 savaičių ir skaičiuojamas nuo sutarties priedo pasirašyto datos) tikslinimo (Sutarties 2.9, 8.5 punktai). Ieškovei buvo paaiškinta, jog projektavimo darbai toliau negali būti atliekami, nes pagal šalių pasirašytą sutartį sutarties objektas neatitinka projektavimo objekto (2019-10-08 atsakovės laiškas ieškovei, DOK-177296 Priedas20191004). Ieškovė šios aplinkybės niekaip nepaneigė.
26. Iš į bylą kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktų tarpusavio susirašinėjimų elektroniniu paštu matyti, kad po Sutarties sudarymo ieškovė 2019 m. sausio - vasario mėnesiais nenurodė atsakovei tikslaus pastato aukštų skaičiaus, jai buvo persiunčiami priešgaisrinės saugos koncepcijos inžinierių kontaktai tam, kad ieškovės apsispręstų dėl pastato aukštų skaičiaus (2019-01-02, 2019-02-11, 2019-02-28 atsakovės elektroniniai laiškai ieškovei, 2019-02-25 elektroninis laiškas).
27. Taigi kaip matyti, atsakovė kaip projektuotoja negalėjo įvykdyti įsipareigojimo statybą leidžiantį dokumentą gauti per 22 savaites nuo Sutarties pasirašymo dienos, nes pati ieškovė nesilaikė Sutarties 5.1 punkte numatyto įsipareigojimo pateikti atsakovei reikalingus dokumentus per Sutartyje nustatytą terminą. Taigi negalima sutikti su ieškove, kad Sutarties 5.1 punkto pažeidimas išimtinai susijęs tik su atsakovės Sutarties galiojimo metu atliktais veiksmais.
28. Ieškovė taip pat tvirtina, jog atsakovė projektinių pasiūlymų neištaisė ir per papildomai pretenzijoje nurodytą vieno mėnesio laikotarpį, tačiau toks ieškovė argumentas vertintinas kritiškai. Iš 2019-10-29 ieškovės atsakovei pretenzijos turinio aiškiai matyti, kad pretenzija pateikta reaguojant į atsakovės pateiktą 2019-10-25 susitarimą dėl sutarties nutraukimo, kurį ieškovė atsisakė pasirašyti ir pateiktą Atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą, kuriam atsisakymo pasirašyti nepateikė. Taip pat iš pretenzijoje išdėstytos ieškovės pozicijos akivaizdu, jog ieškovė atsisakė pratęsti Sutartį ir ją vienašališkai nutraukė, kas pagrįstai leido atsakovei manyti, jog ieškovės nurodomos teisės taisyti nurodymus projektinių pasiūlymų klaidas yra deklaratyvus ir formalus. Pažymėtina, kad Sutarties nuostatos nenumato atsakovės pareigos toliau vykdyti Sutartį, kai viena iš Sutarties šalių pareiškė apie vienašališką Sutarties nutraukimą. Taigi atmestinas ieškovės argumentas, jog atsakovei buvo suteiktas papildomas terminas ieškovės nurodomoms projektinių pasiūlymų klaidoms ištaisyti, kadangi ieškovei aiškiai išreiškus poziciją dėl Sutarties vienašališko nutraukimo, nelaikytina, jog atsakovei suteiktas papildomas terminas.
29. Atsiskaitymą už atliktus projektavimo darbus reglamentuojantis CK 6.704 straipsnio 1 punktas nustato, kad užsakovas pagal projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje numatytus ir atliktus darbų etapus. Rangovas laikomas tinkamai įvykdęs pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės; tačiau priteisiant atliktų darbų kainą turi būti įvertinta, ar visi darbai yra atlikti ir ar jie atlikti tinkamai.
30. Ieškovės teigimu, atsakovės paruošti projektiniai pasiūlymai, kuriems pritarė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, turi trūkumų ir klaidų. Vienas iš jų, kad Projektinių pasiūlymų skiltyje “Komercinių patalpų eksplikacija” patalpa 1-6 (katilinė ir įvadas) neteisėtai priskirta prie komercinių patalpų bendro ploto. Ieškovės manymu, patalpos 1-06 kaip bendrojo naudojimo patalpos plotas turėjo padalintas per pusę (po lygiai tiek komercinėms patalpoms, tiek gyvenamosios patalpoms).
31. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 “Statinių klasifikavimas” (toliau-STR) 5 punktu, pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei(pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai. Kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, suformuotos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, pastato paskirtis nustatomas tokia tvarka: pirmiausia nustatoma pastato paskirties grupė pagal didžiausią atskirų paskirties grupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais suminį bendrąjį plotą. Tada nustatomas paskirties grupės pogrupis pagal didžiausią visų tos paskirties pogrupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, bendrąjį suminį plotą. Nustatyta, kad ieškovė į 2019-01-22 siųstą klausimyną, reikalingą techninei užduočiai parengti, savalaikiai atsakymų nepateikė, todėl iš bylos medžiagos matyti, jog minėta patalpa priskirta komercinėms patalpoms, kas buvo atitinkamai suderinta su ieškove ir ji iki 2019-10-29 jokių pastabų dėl to atsakovei neteikė. Taigi pagal nurodytą STR patalpos buvo priskirtos tokiai paskirčiai, su kuria sutiko pati ieškovė, t.y. atitiko pačios ieškovės išreikštus interesus. Ieškovė niekaip plačiau neargumentuoja teiginių dėl patalpų ploto dalinimo per pusę - po lygiai tiek komercinėms, tiek gyvenamosios patalpoms, kai nurodyta patalpa nėra suformuota ar statinio projekte nenumatoma ją suformuoti atskiru nekilnojamuoju turto objektu, kai nurodytas STR aiškiai reglamentuoja tokios patalpos paskirtį kaip viso pastato.
32. Ieškovė projektinių pasiūlymų trūkumu nurodo neteisingą projektinių pasiūlymų Gyvenamųjų patalpų eksplikacija patalpų (1-07) ploto apskaičiavimą - vietoje 11,14 kv.m. yra 12,43 kv.m., tačiau šiai savo aplinkybei pagrįsti nenurodo ir neargumentuoja, kokią įtaką nurodytos patalpos plotas turi pastato paskirčiai ir plotui, taip pat nenurodė, kuo remiantis teikia tokį šios patalpos ploto skaičiavimą, kai ieškovei buvo žinomos eksplikacijos, ji joms pritarė.
33. Ieškovės teigimu, vadovaujantis 31 punkte nurodytu STR, atlikus skaičiavimus iš prekybos patalpų bendro ploto 165,64 kv.m. minusavus pusė 1-06 patalpos (6,39 kv.m./2), prekybos patalpų bendras plotas yra 162,45 kv.m., o Gyvenamųjų patalpų eksplikacijoje prie patalpos 1-07 nurodžius teisingą plotą 12,43 kv.m. ir pridėjus pusę 1-06 patalpos ploto (6,39 kv.m./2), gyvenamųjų patalpų plotas yra 162,96 kv.m. Todėl gyvenamųjų patalpų bendras plotas (162,96 kv.m.) yra didesnis nei prekybos patalpų plotas (162,45 kv.m.), dėl ko pastatas negali būti projektuojamas kaip prekybos paskirties pastatas. Tačiau pastarasis ieškovės argumentas taip pat stokoja pagrįstumo. Ieškovė niekaip nenurodo, kuro remiantis tokį paskaičiavimą atliko minėtus plotus priskirdama vieniems ar kitiems patalpų bendriems plotams. Įvertinus ir tai, kad projektiniai pasiūlymai suderinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje.
34. Ieškovė nurodo, kad pateikiamas detalusis planas patvirtina, kad teritorijos, kurioje projektuojamas pastatas naudojimo pobūdis yra prekybos, paslaugų ir pramogų objektų teritorija, autoserviso statinių teritorija, todėl gyvenamosios paskirties pastatų statyba čia yra negalima. Tačiau iš projektinių pasiūlymų matyti, kad projektiniai pasiūlymai parengti ir plotai apskaičiuoti Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis ir statybos techninio reglamentu 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nuostatomis. Taip pat iš 2019-07-04 elektroninių laiškų matyti, kad ieškovė vienareikšmiškai nenurodo, kokios paskirties pastato pageidauja, todėl svarstyta rengti tiek prekybos, tiek dvibučio namo projektus, neaiškūs ir pastato gabaritai, lifto, parkavimo vietų poreikis ir kt., buvo pateiktas prašymas keisti detalųjį planą, kurį patvirtino ieškovė. Atsakovė siūlė toliau rengti projektinių pasiūlymų rengimo darbus vadovaujantis galiojančiu detaliuoju planu. Ieškovė pageidavo keisti automobilių parkavimo vietų poreikį esamam pastatui (DOK-177296 Priedai PP14, PP15, PP16, Prasymas-20190704, 2019-07-10 elektroninis laiškas). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019-07-23 raštu Nr. Nr. A51- /19(2.15.1.21E-MP2) atsisakė pildyti žemės sklypo paskirtį (DOK-177296 Priedas VMSA-20190723). Taigi ši ieškinyje nurodoma aplinkybė ieškovei buvo žinoma ir derinama. Nagrinėjamu atveju ieškovės argumentai dėl 2019-07 Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento rašte Nr. A51-/19(2.15.1.2E-MP2) nurodytos informacijos ir dėl ieškovo pareigos vadovautis detaliuoju planu ir negalimumo naudotis atsakovės parengtais projektiniais pasiūlymais neatitinkančiais detaliojo plano sprendinių nepagrindžia jokių projektinių pasiūlymų esminių trūkumų.
35. Ieškovė nurodydama projektinių pasiūlymų trūkumus ir klaidas patikslintame ieškinyje cituoja 2019-04Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento raštą Nr. A51-/19(2.15.2.31E-MP8). Iš pastarojo rašyto turinio matyti, jog jis pateiktas dėl Viešbučių paskirties pastato (svečių namų) (duomenys neskelbtini) statybos projekto projektinių pasiūlymų ir dėl jo buvo pateiktos pastabos, nenurodyta ir nenustatyta konkrečių STR pažeidimų ar kitų neatitikimų teisės aktams.
36. Ieškovė teigia, kad UAB „Grinda“ sąlygos jai yra netinkamos, kadangi planuoja pasijungti į ieškovei priklausančius tinklus, ką informavo ir 2019-10-10 elektroniniu laišku atsakovei. Ieškovė taip pat laikėsi pozicijos, kad UAB „Vilniaus vandenys“ sąlygos nėra tvirtinamos notariškai, nes ieškovei jos nėra tinkamos ir pakloti vandentiekio tinklai priklauso ieškovei. Tačiau pastaroji pozicija vertintina kritiškai, kadangi ieškovė nei atsakovei, nei teismui neteikė duomenų apie tai, kad išduotos prisijungimo sąlygos jai netinka ir ji kreipėsi dėl jų ištaisymo taip, kaip pageidauja pati ar, kad tokių sąlygų individualų derinimą ieškovė buvo perleidusi atsakovei, t.y. nepaneigė UAB „Grinda“ ir UAB „Vilniaus vandenys“ nepagrįsto reikalavimo.
37. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad priešingai nei teigia ieškovė, projektiniai pasiūlymai buvo parengti pagal tai, kiek informacijos ir duomenų teikė pati ieškovė, ieškovė nesukonkretinusi atsakovei kokio pastato pageidauja, jo paskirties, buvo nenuosekli, keitė nuomonę dėl statinio projektinių pasiūlymų, pati nesavalaikiai bendradarbiavo su atsakove, kai jai buvo teikiami įvairaus pobūdžio projektiniai pasiūlymai, klausimynas, reikalaujama papildomos informacijos Sutarčiai įvykdyti, ir savo veiksmais sukūrė situaciją, kai institucijos kėlė atitinkamus reikalavimus, atsirado kliūtys tolimesniam Sutarties vykdymui, kurių pašalinimas priklausė išimtinai nuo ieškovės valios, bei kurie trukdė atsakovei gauti statybos leidimą. Nagrinėjamu atveju projektinių pasiūlymų galimi ir institucijų siūlytini tolimesni taisymai, atitinkantys galutinius ieškovės poreikius, nelaikytini projektinių pasiūlymų esminiais trūkumais, todėl argumentai dėl projektinių pasiūlymų trūkumų atmestini kaip nepagrįsti.
38. CK 6.701 straipsnyje yra įtvirtinta taisyklė, kad darbai atliekami pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus, o nukrypimai nuo jų yra galimi tik užsakovui sutikus. Pažymėtina, kad užduotį ir kitus pradinius duomenis perduoti rangovui privalo užsakovas. Tačiau įstatyme nustatyta, kad užduotį ir kitus pradinius duomenis užsakovo pavedimu gali parengti ir rangovas, o užduotis tokiu atveju tampa privaloma abiem šalims nuo to momento, kai ją patvirtina užsakovas. Taigi užduoties ir kitų pradinių duomenų, būtinų techniniams dokumentams parengti, pateikimas rangovui yra privaloma projektavimo darbų rangos sutartinių santykių dalis. Minėta, kad rangos sutarties šalių bendro pobūdžio pareiga bendradarbiauti, kyla įstatymo (CK 6.702 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.704 straipsnio 3 punktas) ir sutarties (Sutarties 10.1 punktas), ir glaudžiai siejama su užsakovo teisės bet kuriuo metu tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę, nesikišant į rangovo ūkinę komercinę veiklą, įgyvendinimu (CK 6.658 straipsnio 1 dalis), nes šios užsakovo teisės įgyvendinimas taikant bendradarbiavimo standartus, o ne tiesioginio patikrinimo priemones, labiausiai atitinka sąžiningos dalykinės praktikos reikalavimus. Vertinant dėl CK 6.665 straipsnio 3 dalyje nustatytos užsakovo teisės nutraukti projektavimo darbų rangos sutartį ir reikalauti nuostolių atlyginimo įgyvendinimo sąlygų, pažymėtina, kad tokia užsakovo teisė nutraukti projektavimo darbų rangos sutartį ir reikalauti nuostolių atlyginimo (CK 6.665 straipsnio 3 dalis) kyla, kai konstatuojama, jog rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalino arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami. Nagrinėjamu atveju nenustatyta projektinių pasiūlymų esminių trūkumų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti esminius ir nepašalinamus projektavimo darbų trūkumus. Byloje taip pat nenustatyta, kad užsakovas būtų rangovui nustatęs protingą terminą, per kurį turėtų būti pašalinti pačios ieškovės nurodomi netikslumai ar institucijų pateiktos pastabos. Dėl to pripažįstama, kad reikalauti nuostolių atlyginimo ieškovė neturi pagrindo. ??????Atsižvelgiant į nurodytą ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178,185 straipsniai).
39. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad vertintina ir tai, jog ji į atsakovę kreipėsi kaip savo srities specialistę. Rangovas, kaip atitinkamos srities profesionalas, turi žinoti šiai sričiai taikytinų imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir gebėti įvertinti, ar užsakovo pateikti projektavimui atlikti būtini duomenys yra tinkami ir pakankami tam, kad galėtų būti pasiektas sutartimi siekiamas tikslas. Sutarčiai taikytinas CK 6.659 straipsnis ir jame įtvirtinta bendroji rangovo pareiga nedelsiant įspėti užsakovą apie iš jo gautos medžiagos, kito turto ar dokumentų trūkumus, dėl kurių kyla grėsmė atliekamo darbo tinkamumui. Bylos medžiaga tvirtina, kad atsakovė nurodė reikalaujamų pateikti duomenų, dokumentų, informacijos pateikimo būtinybę, todėl spręsti, kad atsakovė pažeidė savo srities profesionalės pareigą, nėra pagrindo.
Dėl Atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto dalies pripažinimo negaliojančiu
40. Ieškovė taip pat prašo pripažinti negaliojančia Atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto dalį dėl autorinių teisių į projektą perdavimo su sąlyga, kad atliktų darbų suma yra 1 500 Eur plius PVM ir šalis neturi viena kitai pretenzijų dėl dokumentų nepateikimo laiku ir neatliktų darbų. Ieškovės teigimu, Sutarties 2.7 punkte įtvirtintas besąlyginis autorinių teisių perdavimas ieškovei, todėl Atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto nuostata yra neteisėta.
41. Sutarties 2.7 punktu atsakovė yra atsisakiusi visų autorinių teisių į projektą. Taip pat nustatyta, kad atsakovė pateikė ieškovei Atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą, kuriame nurodoma, kad ieškovei perduodamas Prekybos paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ projektiniai pasiūlymai ir patvirtinti įvykdyti projektinių pasiūlymų darbai už 1815 Eur. Pastarajame akte taip pat numatyta, kad atsakovė perduoda ieškovei parengtus projektinius pasiūlymus ir autorines teises į projektą su sąlyga, kad atliktų darbų suma yra 1500 plius PVM ir šalis neturi viena kitai jokių pretenzijų dėl dokumentų nepateikimo laiku, atliktų ir neatliktų darbų; atsakovė įsipareigojo grąžinti permoką per 5 darbo dienas nuo sutarties priedo pasirašymo dienos. Ant pastarojo akto ieškovės vadovas 2019-10-28 atliko ranka įrašą, kad projektinius pasiūlymus peržiūrai priėmė, pastabas pateiks per 5 darbo dienų. Ieškovė projektinių pasiūlymų ieškovei negrąžino, pastabų per nurodytą terminą neteikė, o 2019-10-29 pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, kad atsisakė pratęsti sutartį ir vienašališkai ją nutraukia.
42. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad šalių pasirašomas priėmimo-perdavimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą. Nagrinėjamu atveju ieškovės ginčijama akto dalis niekaip neprieštarauja Sutarties 2.7 punktui, o iš esmės jį atkartoja.
43. Pagal CK 6.662 straipsnio 2 dalį užsakovas gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ir kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Minėta, ieškovė priėmė projektinius pasiūlymus, jiems pritarė, projektinių pasiūlymų negrąžino, akte ar per 5 darbo dienas nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia ieškinį, o pretenzijas dėl projektinių pasiūlymų pateikė savo pretenzijoje atsakovei, kuria pati atsisakė pratęsti Sutartį, vienašališkai ją nutraukdama. Byloje nesant įrodymų dėl netinkamos atliktų darbų kokybės, vadovaujantis CK 6.662, 6.694, 6.700-6.704 straipsnio nuostatomis, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą pripažinti negaliojančia Atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto dalį dėl autorinių teisių į projektą perdavimo su sąlyga, kad atliktų darbų suma yra 1 500 Eur plius PVM ir šalis neturi viena kitai pretenzijų dėl dokumentų nepateikimo laiku ir neatliktų darbų, dėl šis reikalavimas atmestinas.
Dėl baudos priteisimo
44. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2000 Eur dydžio netesybas. Teigia, kad atsakovė nepateikė ieškovei statybą leidžiančio dokumento per 22 savaites nuo Sutarties pasirašymo dienos, t.y. iki 2019-06-22. Pažymi, kad Sutarties 5.1 punkte numatyta bauda yra nustatyta konkrečiai už apibrėžto termino praleidimą. Atsakovė teigimu, pati ieškovė laiku nepateikė informacijos projekto rengimui, nes buvo neapsisprendusi dėl norimo statyti statinio ir kitų esminių statinio parametrų, dėl ko rengti projektą buvo neįmanoma.
45. Sutarties 2.8 punktas numato, kad projektuotojas parengia techninę užduotį, kurią pasirašo užsakovas. Sutarties 5.1 punktas numato, kad projektuotojas įsipareigojo statybą leidžiantį dokumentą gauti per 22 savaites nuo sutarties pasirašymo dienos, o užsakovas įsipareigojo pateikti projektuotojui reikalingus dokumentus per 5 darbo dienas ir pasirašyti reikiamus projekto dokumentus per 2 darbo dienas. Atitinkamai projektuotojui ar užsakovui nesilaikant terminų dėl savo kaltės taikomas bauda 2000 Eur. Bauda netaikoma, jei netelpama į terminus ne dėl projektuotojo kaltės. Vertinant pastarąją Sutarties nuostatą visų kitų Sutarties nuostatų kontekste matyti, kad šalys sutarė dėl abipusių pareigų, t.y. ne tik projektuotojo pareigos per 22 savaites gauti statybą leidžiantį dokumentą, bet ir užsakovo pareigą pateikti projektuotojui reikalingus dokumentus per 5 darbo dienas ir pasirašyti reikiamus projekto dokumentus per 2 darbo dienas.
46. Nustatyta, kad ieškovė per 5 darbo dienas atsakovės prašomos nepateikė techninio projektui parengimui reikalingos informacijos, duomenų, negalėjo nurodyti pageidaujamos konkrečios statinio paskirties ir esminių sprendinių (Sprendimo 24,25,27 punktai), t.y. nesilaikė Sutarties 5.1 punkte numatytos pareigos. Taigi per Sutarties 5.1 punkte numatytą terminą statybą leidžiantis dokumentus nėra gautas nė dėl atsakovės kaltės, todėl nėra pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti baudą, dėl ko pastarasis reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
47. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos priimamam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
48. Atmetus ieškinį, ieškovė turi pareigą atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė prašymą priteisti jai 1524,60 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Pagal atsakovės pateiktus įrodymus už nagrinėjamoje civilinėje byloje advokato suteiktas paslaugas ji yra patyrusi 1524,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pripažintinos pagrįstomis (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2, 7, 8.2, 8.16, 8.19 punktai), todėl priteistinos atsakovei iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laimo projektai“, į.k. 304665356, 1524,60 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt keturis eurus ir 60 ct) advokato atstovavimo išlaidų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Architektų gildija“ į.k. 300935676, naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Dovilė Sadauskaitė