Civilinė byla Nr. 3K-3-367-687/2017

Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01324-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.10; 2.4.2.9.1; 2.1.5.1.3.11; 2.1.5.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Sagačio ir Antano Simniškio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L., trečiųjų asmenų G. P. ir J. J. B. ieškinius atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Namas mums“, dalyvaujant tretiesiems asmenims I. J., P. T., A. Ž., J. R., D. L., I. P., R. A., R. K., I. P., dėl namo bendrijos narių ir kitų bendraturčių visuotinio susirinkimo nutarimo dalies panaikinimo ir įnašo namo renovacijai grąžinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių daugiabučio namo bendrijos narių ir kitų bendraturčių visuotinio susirinkimo kompetenciją, sprendžiant dėl lėšų, grąžintų už namo modernizavimo projekto parengimą, panaudojimo, taip pat ieškinio senaties termino taikymą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė teismo panaikinti atsakovės DNSB „Namas mums“ visuotinio susirinkimo 2014 m. kovo 20 d. nutarimo dalį – „iš susigrąžintos pinigų sumos, investuotos į tech. projektų parengimą, skirti 10000,00 Lt R. K. už 3-ų metų darbą, įgyvendinant namo renovacijos (modernizavimo) projektą“ ir priteisti iš atsakovės grąžinto 457,60 Eur įnašo namo renovacijai.
3. Ieškovas nurodė, kad atsakovė dalyvavo namų renovacijos programoje; 2012 m. spalio 25 d. ieškovas namo renovacijos techniniam projektui parengti įnešė 1580 Lt (457,60 Eur). Šios paskirties lėšos gyventojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompensuojamos, tačiau ieškovui nebuvo grąžintos. Dėl ligos ieškovas bendrijos veikloje ne visada galėjo dalyvauti, todėl 2015 m. vasario 18 d. kreipėsi į pirmininkę R. K., kad jam būtų grąžintos lėšos, tačiau ši nurodė, kad bendrijos narių dauguma nusprendė pinigų negrąžinti. Ieškovas iki 2015 m. rugpjūčio 12 d. negavo iš pirmininkės konkretaus atsakymo, dokumentų ir dėl sudėtingos sveikatos būklės negalėjo laiku kreiptis į teismą dėl 457,60 Eur grąžinimo bei ginčyti 2014 m. kovo 20 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimo.
4. 2014 m. kovo 20 d. bendrijos narių visuotinis susirinkimas buvo sušauktas ir ginčijamas nutarimas priimtas iš anksto neinformavus apie kompensuotos lėšų sumos paskirstymo  svarstymą (nebuvo detalizuota numatomo susirinkimo darbotvarkė) pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo (toliau – ir DGNKPPSBĮ) 11 straipsnio 2 dalį. Ginčijamu nutarimu buvo išspręstas bendrijos narių visuotinio susirinkimo kompetencijai nepriskirtas klausimas, nes visuotinis susirinkimas turi teisę spręsti tik dėl įmokų nustatymo ir lėšų skolinimosi (DGNKPPSBĮ 10 straipsnis). Valstybės parama būsto renovacijai yra skirta daugiabučio namo savininkams, teisę į išlaidų namo renovacijai ir modernizacijai grąžinimą turi butų savininkai, o bendrija atlieka tik lėšų administratoriaus funkciją, šios lėšos yra bendrijai patikėtos, o ne nuosavos, todėl ji neturi teisės disponuoti šiomis lėšomis. Vykdant renovacijos projektus bendrijos lėšos privalo būti atskirtos nuo savininkų lėšų (DGNKPPSBĮ 25 straipsnis). Savininkų lėšos, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas pastato ar bendro naudojimo objektams atnaujinti, įtraukiamos į kaupiamųjų lėšų sąskaitą; bendrija neturi teisės nurašyti lėšas ar tas lėšas gauti pirmenybės būdu. Bendrija privalo grąžinti įmoką nepriklausomai to, ar bus panaikinta ginčijama nutarimo dalis, nes ieškovo teisė į kompensaciją už techninio projekto parengimą yra galiojanti.
5. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais G. P. prašė panaikinti 2014 m. kovo 20 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimo dalį „iš susigrąžintos pinigų sumos, investuotos į tech. projektų parengimą, skirti 10000,00 Lt R. K. už 3-ų metų darbą, įgyvendinant namo renovacijos (modernizavimo) projektą“, priteisti iš atsakovės 381,33 Eur.
6. G. P. nurodė tapačius kaip ir ieškovas argumentus ir papildomai – kad 2014 m. lapkričio 8 d. atsakovės buvo įspėta susimokėti 507,58 Eur skolą, kurios 381,33 Eur dalis yra susidariusi dėl įmokos už namo renovacijos techninio projekto parengimą.  2015 m. lapkričio 26 d. ji sumokėjo 537,10 Eur, taigi – ir už techninio projekto parengimą. Valstybės kompensuotos lėšos keleto bendrijos narių buvo paskirstytos 2014 m. kovo 20 d. bendrijos narių visuotiniame susirinkime. Apie šį veiksmą ir jo konkrečias aplinkybes susirinkime nedalyvavę namo gyventojai nebuvo informuoti. Dėl sveikatos būklės (regėjimo negalia) G. P. negalėjo visavertiškai dalyvauti bendrijos veikloje, perskaityti rašytinių pranešimų, taigi nežinojo, kada ir kaip neteisėtas sprendimas buvo priimtas, neturėjo objektyvios galimybės ginčyti nutarimą.
7. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais J. J. B. prašė panaikinti 2014 m. kovo 20 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimo dalį „iš susigrąžintos pinigų sumos, investuotos į tech. projektų parengimą, skirti 10000,00 Lt R. K. už 3-ų metų darbą, įgyvendinant namo renovacijos (modernizavimo) projektą“ ir priteisti iš atsakovės 454,70 Eur.
8. J. J. B. nurodė, kad namo renovacijos techniniam projektui parengti įnešė 1570 Lt (454,70 Eur). Šios paskirties lėšos gyventojams Vyriausybės yra kompensuojamos, tačiau namo renovacijai pasibaigus lėšos jam nebuvo grąžintos. J. J. B. bendrijos narių visuotiniame susirinkime dalyvavo, balsavo prieš tokį pasiūlymą, tačiau jokių dokumentų iš pirmininkės negavo. Be to, nebuvo susitarimo, kad R. K. už dalyvavimą namo renovacijos projekte bus mokamas atlyginimas. Susirinkime buvo pasakyta, kad lėšos yra gautos ir bus paskirstytos, nepaaiškinta, kad šios lėšos pagal įstatymą turėjo būti pervestos į asmenines narių sąskaitas. Tikėtina, kad dauguma narių nesuprato grąžintų ir paskirstomų lėšų bendrumo, kad atiduoda jiems priklausančias lėšas. Susirinkimo protokole nenurodyta, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis bendrijos nariai nutarė paremti R. K. pasiūlymą ir jai atiduoti savo pinigus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9. Plungės rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinius atmetė.
10. Teismas nurodė, kad šalių ginčo kilimo metu bendrijos įstatai nebuvo suderinti su DGNKPPSBĮ redakcija, todėl spręsdamas ginčą vadovavosi 2012 m. liepos 1 d. galiojusia šio įstatymo redakcija.
11. Apie 2014 m. kovo 20 d. kviečiamą visuotinį susirinkimą buvo pranešta nustatytu laiku, viešai paskelbiant skelbimų lentoje. Nors susirinkimo viešo pranešimo teksto atsakovė į bylą nepateikė, iš susirinkime dalyvavusių asmenų skaičiaus galima išvada, kad bendraturčiai buvo tinkamai informuoti apie susirinkimo vietą ir laiką, darbotvarkę (name yra 12 butų, 9 bendrijos nariai, susirinkime dalyvavo 8 asmenys – 88,9 proc. bendrijos narių, arba 66,7 proc. gyventojų, t. y. daugiau negu pusė). Atsakovė nepaneigė fakto, kad ieškovas ir tretieji asmenys nebuvo iš anksto informuoti apie parengtą projektą skirti 10 000 Lt (2896,20 Eur) pirmininkei, tačiau šis formalus DGNKPPSBĮ 11 straipsnio pažeidimas negali būti pripažįstamas esminiu ir sudaryti pagrindą pripažinti susirinkimo nutarimą negaliojančiu. Be to, byloje nėra duomenų, kad prieš bendrijos narių visuotinį susirinkimą bendrijos pirmininkė  nesudarė  galimybės susipažinti su projektais.
12. 2011 m. liepos 24 d. DNSB „Namas mums“ nariai nutarė dalyvauti daugiabučių namų modernizavimo programoje. Visuotinio susirinkimo 2011 m. gruodžio 4 d. nutarimu patvirtintos butų savininkų kaupiamojo įnašo mėnesinės įmokos namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui parengti ir kitoms įmokoms, susijusioms su namo modernizavimo projekto įgyvendinimu. Ieškovas už techninio projekto parengimą įnešė 1580 Lt (457,60 Eur), J. J. B. – 1570 Lt (381,33 Eur), G. P. – 537 Eur.  2014 m. kovo 19 d. valstybė į bendrijos sąskaitą grąžino lėšas, kurios buvo išleistos projektams rengti – 16 940 Lt (4906,16 Eur). 2014 m. kovo 20 d. namo butų savininkų susirinkimo protokole Nr. 01 užfiksuota, kad susirinkime vienbalsiai, vėliau, J. J. B. pakeitus nuomonę, – balsų dauguma nuspręsta iš grąžintos pinigų, investuotų į techninių projektų parengimą, skirti R. K. 10 000 Lt (2896,20 Eur) už trejų metų darbą, įgyvendinant namo renovacijos (modernizavimo) projektą, už likusią sumą – pradėti darbus, reikalingus pasiruošti laiptinių remontui, elektros įrangos sutvarkymui (DGNKPPSBĮ 10 straipsnis).
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Tuo atveju, kai CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, bendraturčių pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą nėra eliminuojama, net ir nesant asmens aiškiai išreikšto sutikimo dėl atitinkamų išlaidų. 2015 m. vasario 18 d. bendrijos narių visuotiniame susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl įnašų už projektus grąžinimo; balsų dauguma buvo nutarta lėšų neišsidalyti.
14. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo ir trečiojo asmens J. J. B. apeliacinius skundus, 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi paliko nepakeistą Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą.
15. Kolegija nurodė, kad ginčas kilo dėl DNSB „Namas mums“ susirinkimo organizavimo tvarkos pažeidimų ir priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad DNSB „Namas mums“ 2014 m. kovo 20 d. namo butų savininkų susirinkimo protokole Nr. 01 užfiksuota, jog susirinkime vienbalsiai, vėliau, J. J. B. pakeitus nuomonę, – balsų dauguma buvo nuspręsta iš grąžintos pinigų sumos, investuotos į techninio projektų parengimą, skirti 10 000 Lt R. K. už trejų metų darbą, įgyvendinant namo renovacijos (modernizavimo) projektą, o už likusią sumą pradėti darbus, reikalingus pasiruošti laiptinių remontui, elektros įrangai sutvarkyti.
16. Ginčijamas visuotinio susirinkimo sprendimas priimtas 2014 m. kovo 20 d., todėl ieškinį tiek ieškovas, tiek tretieji asmenys turėjo teisę pateikti iki 2014 m. birželio 20 d. Visuotiniame bendrijos narių susirinkime J. J. B. dalyvavo, todėl apie skundžiamą sprendimą sužinojo 2014 m. kovo 20 d. Pats ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2015 m. vasario 18 d. pareikalavo, jog bendrijos pirmininkė grąžintų pinigus už projekto parengimą. Be to, apie 2014 m. kovo 20 d. susirinkimą buvo pranešta ir šią aplinkybę patvirtina tai, kad susirinkime dalyvavo dauguma bendrijos narių. Todėl aplinkybė, kad ieškovas, kaip bendrijos narys, nepasinaudojo teise dalyvauti susirinkime, negali būti pagrindas pripažinti, kad ieškovas apie skundžiamą nutarimą turėjo galimybę sužinoti tik 2015 m. rugpjūčio 12 d., o ją apskųsti – tik 2015 m. rugpjūčio 24 d., t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą.
17. Iš 2016 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad atsakovė prašė pirmosios instancijos teismo atmesti ieškinius ir CK 1.124 straipsnio pagrindu. Ieškinio senaties terminas praleistas be svarbių priežasčių ir netikslinga jį atnaujinti, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atmesti ieškinius, kaip pateiktus praleidus ieškinio senaties terminą, ir dėl kitų reikalavimų, kaip neturinčių įtakos procesinei bylos baigčiai, neturėjo pareigos pasisakyti.
18. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 328 straipsnis), todėl ieškiniai atmestini dėl ieškinio senaties termino praleidimo, o dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, kaip neturinčių įtakos procesinei bylos baigčiai, nėra pagrindo pasisakyti (CK 1.125 straipsnio 4 dalis, 1.126 straipsnio 2 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai, pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo

19. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – jo ieškinį tenkinti, priteisti valstybei ir ieškovui iš atsakovės visų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai netinkamai taikė DGNKPPSBĮ 10 straipsnio nuostatas, nes gyventojams kompensuotas ir grąžintas lėšas prilygino bendroms lėšoms ir be pagrindo išplėtė bendrijos narių visuotinio susirinkimo kompetenciją. Teismai netaikė DGNKPPSBĮ 24 straipsnio nuostatų, nors ieškovas ieškinyje savo reikalavimą grindė būtent šia teisės norma, t. y. savininkų turtas (grąžintos lėšos) buvo sutapatintas su bendrijos turtu. DNSB „Namas mums“ dalyvavo daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Programai vykdyti gyventojai už techninio projekto parengimą įmokėjo įmokas. Pagal Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 1725 „Dėl valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių patvirtinimo ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti skirto kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų didžiausios mėnesinės įmokos nustatymo“ 2.5 punktą butų savininkams kompensuojama 100 proc. faktinių išlaidų, tenkančių namo atnaujinimo projektui ar jo daliai parengti. Taigi ieškovas gavo kompensaciją iš valstybės už faktiškai turėtas išlaidas. Tai yra asmeninės ieškovo lėšos. Nėra aiškaus reglamentavimo, kam priskirtinos valstybės kompensuotos ir gyventojams grąžintos lėšos ir ar bendrijos narių visuotinis susirinkimas turi teisę spręsti dėl jų negrąžinimo gyventojams.
2. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšos, skirtos daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), laikomos atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, turi būti atskirtos nuo bendrojo naudojimo objektų valdytojo lėšų ir į apskaitą įtrauktos atskirai. Teismas nenustatė, kaip valstybės grąžintos lėšos buvo įtraukiamos į apskaitą ir kaupiamos, kokią kompensaciją valstybė grąžino bendrijos pirmininkei.
3. Apeliacinės instancijos teismas formaliai konstatavo ieškinio senaties pradžią, susiejęs ją su 2014 m. kovo 20 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo data, nors byloje pateikti įrodymai, kad atsakovė ilgiau kaip metus vengė ieškovą supažindinti su priimtu sprendimu. Teismai skirtingai traktavo ieškinio senaties termino pradžią. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, o apeliacinės instancijos teismas netyrė su ieškinio senaties pradžia susijusių įrodymų (ligos pažymėjimų ir epikrizių, elektroninių laiškų), netinkamai vertino įrodymus.
4. Pirmosios instancijos teismas nepaneigė fakto, kad bendrijos narių visuotinis susirinkimas buvo sušauktas netinkamai. 2014 m. kovo 20 d. DNSB „Namas mums“ pirmininkė suorganizavo susirinkimą tinkamai apie jį nepranešusi, neinformavusi apie darbotvarkę (DGNKPPSBĮ 11 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas tokio atsakovės elgesio nelaikė esminiu pažeidimu, o apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių netyrė. Ieškovas dėl ligos ir kaip silpnesnė ginčo šalis negalėjo įgyvendinti savo teisių gauti visavertę informaciją, o atsakovė nesilaikė savo pareigos tinkamai informuoti ieškovą. Teismai neatsižvelgė į liudytojų parodymus dėl protokolų surašymo ir dalyvių sąrašų sudarymo. Protokoluose balsų skaičius nesutampa su balsavusių „už“ skaičiumi, nenustatyta, kaip buvo gauti J. J. B. parašai, nes, iš anksto nežinant darbotvarkės, nėra galimybės už ką nors balsuoti.
5. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino pradžią, nesant duomenų apie tinkamą bendrijos narių visuotinio susirinkimo sušaukimą, nustatė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą.
6. Teismai netinkamai aiškino CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, nes neįpareigojo atsakovės, kaip juridinio asmens, pateikti įrodymus, pagrindžiančius priimtus sprendimus ir tinkamą teisės aktų įgyvendinimą, t. y. tinkamą Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 13 straipsnio 3 dalies taikymą. Ieškovas tokių duomenų neturėjo ir negalėjo gauti.
20. Trečiasis asmuo J. J. B. pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo prašo kasacinį skundą tenkinti.
21. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti išlaidų advokato pagalbai atsiliepimui į kasacinį skundą parengti atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Apie 2014 m. kovo 20 d. bendrijos narių visuotinį susirinkimą buvo pranešta nustatytu laiku viešai paskelbiant skelbimų lentoje (DGNKPPSBĮ 20 straipsnis). Iš susirinkime dalyvavusių asmenų skaičiaus galima išvadą, kad bendraturčiai buvo tinkamai informuoti apie susirinkimo vietą ir laiką, darbotvarkę, nes susirinkime dalyvavo daugiau negu pusė bendrijos narių ir namo gyventojų. Ieškovas elgėsi pasyviai, nes, žinodamas apie priimtus bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimus, jų neskundė, nepateikė teismui įrodymų, kad kreipėsi į bendrijos pirmininkę dėl informacijos ir nutarimų nuorašų gavimo, o pirmininkė jam šios informacijos nedavė.
2. Esminė aplinkybė yra tai, kad už projekto administravimą nebuvo skirtos ir panaudotos lėšos, nors tai buvo nurodyta projekte. Dėl to buvo priimtas nutarimas dėl administravimo lėšų, nes gyventojai dar projekto pirminėje stadijoje iš esmės pritarė, kad tokios lėšos yra būtinos, administravimo darbai buvo vykdomi, todėl nutarimas yra teisingas ir pagrįstas. DGNKPPSBĮ 10 straipsnis reglamentuoja, kad bendrijos narių visuotinis susirinkimas, be kita ko, tvirtina kitas įmokas, susijusias su bendrijos administravimu, bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra. Šiuo atveju namo bendraturčiai balsų dauguma priėmė nutarimą skirti lėšų bendrijos pirmininkei už jos darbą įgyvendinant namo renovacijos (modernizavimo) projektą, tam panaudojant sukauptas (grąžintas) lėšas. 2011 m. gruodžio 4 d. bendrijos narių visuotiniame susirinkime, kuriame dalyvavo 8 bendrijos nariai ir namo bendraturčiai, vienbalsiai buvo nuspręsta mokėti atlyginimą pirmininkei už faktiškai patirtas laiko sąnaudas įgyvendinant namo renovacijos projektą.
3. Ieškinys galėjo būti pateiktas iki 2014 m. birželio 20 d. Pats ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2015 m. vasario 18 d. pareikalavo, jog bendrijos pirmininkė grąžintų pinigus už projekto parengimą. Be to, apie 2014 m. kovo 20 d. susirinkimą buvo pranešta, tai patvirtina aplinkybė, kad visuotiniame susirinkime dalyvavo dauguma bendrijos narių. Tai, kad ieškovas, kaip bendrijos narys, nepasinaudojo teise dalyvauti susirinkime, negali būti pagrindas pripažinti, kad jis apie ginčijamą nutarimą galėjo sužinoti tik 2015 m. rugpjūčio 12 d., o jį apskųsti – tik 2015 m. rugpjūčio 24 d., t. y. gerokai praleidęs ieškinio senaties terminą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad ieškinio senaties terminą praleido dėl pateisinamų priežasčių, neprašė jo atnaujinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl daugiabučio namo bendrijos narių ir kitų bendraturčių visuotinio susirinkimo kompetencijos, sprendžiant dėl lėšų, grąžintų už namo modernizavimo projekto parengimą, panaudojimo

22. Kasaciniame skunde ieškovas kelia bendrijos narių ir kitų namo bendraturčių visuotinio susirinkimo kompetencijos, sprendžiant dėl lėšų, skirtų namo modernizacijos projektui parengti, grąžinimo butų savininkams, klausimą. Nors apeliacinės instancijos teismas sprendė dėl ieškinio senaties termino taikymo šioje byloje, tačiau nutartyje vis dėlto aptarė ir šalių ginčo esmę, todėl teisėjų kolegija sprendžia ir dėl nurodytų kasacinio skundo argumentų pagrįstumo.
23. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 15 straipsnio (2013 m. gegužės 16 d. įstatymo Nr. XII-320 redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas ir investicijų plano patvirtinimo, lėšų skolinimosi atnaujinimo (modernizavimo) projektui (ar jo daliai) parengti ir įgyvendinti ir kreditavimo sutarties sąlygų butų ir kitų patalpų savininkai priima balsų dauguma Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) įgyvendinimą, vadovaudamasis butų ir kitų patalpų savininkų patvirtintu investicijų planu, organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas (Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 15 straipsnio 2 dalis) (nagrinėjamu atveju – namo bendrija). Šioje byloje yra ginčijamas bendrijos narių ir kitų namo bendraturčių 2014 m. kovo 20 d. visuotinio susirinkimo nutarimas dėl valstybės apmokėtų butų savininkams namo projekto atnaujinimo (modernizavimo) išlaidų (grąžintos sumos) panaudojimo.
24. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju įsteigta gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, ginčo teisiniams santykiams aktualus CK 4.85 straipsnis.
25. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąlyga sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų priimti ne tik bendrijos narių, bet ir jai nepriklausančių butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose sprendžiant balsų dauguma. CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014). Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 6 dalis).
26. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, bendraturčių pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą nėra eliminuojama, net ir nesant asmens aiškiai išreikšto sutikimo dėl atitinkamų išlaidų. Priešingas aiškinimas, kad butų ir kitų patalpų savininkas, nesant jo asmeninio sutikimo, privalėtų apmokėti vien išlaidas, susijusias su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o jokių kitų išlaidų apmokėti neprivalo, neatitiktų CK 4.82 straipsnio 3 dalyje ir 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo bei neleistų užtikrinti efektyvios daugiabučio namo priežiūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014).
28. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad 2011 m. liepos 24 d. DNSB „Namas mums“  nariai ir kiti namo bendraturčiai nutarė dalyvauti daugiabučių namų modernizavimo programoje. Visuotinio susirinkimo 2011 m. gruodžio 4 d. nutarimu patvirtintos butų savininkų kaupiamojo įnašo mėnesinės įmokos namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui parengti ir kitoms įmokoms, susijusioms su namo modernizavimo projekto įgyvendinimu. 2014 m. kovo 19 d. valstybė į bendrijos sąskaitą grąžino lėšas, kurios buvo išleistos projektams rengti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bendrijos narių ir kitų namo bendraturčių visuotinių susirinkimų protokolus ir priimtus nutarimus, nustatė, kad namo bendraturčiai balsų dauguma priėmė nutarimą skirti lėšų bendrijos pirmininkei už jos darbą įgyvendinant namo renovacijos (modernizavimo) projektą, šiam tikslui panaudojant sukauptas (grąžintas) lėšas (2011 m. gruodžio 4 d. visuotiniame susirinkime, kuriame dalyvavo 8 bendrijos nariai ir namo bendraturčiai, vienbalsiai nuspręsta mokėti atlyginimą pirmininkei už faktiškai patirtas laiko sąnaudas įgyvendinant namo renovacijos projektą (šis nutarimas nebuvo ginčijamas); 2014 m. kovo 20 d. visuotiniame susirinkime balsų dauguma nuspręsta iš grąžintų lėšų skirti 10 000 Lt (2896,20 Eur) pirmininkei už jos trejų metų darbą įgyvendinant namo renovacijos (modernizavimo) projektą). Visuotinio susirinkimo nutarimai priimti nepažeidžiant CK 4.85 straipsnio 1 dalies nuostatų ir kasacinio teismo praktikos, nurodytų šios nutarties 25–27 punktuose, taip pat Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6, 8 punktus bendrijos narių visuotinis susirinkimas, be kita ko, tvirtina kitas įmokas; nustato bendrijos pirmininko darbo apmokėjimo sąlygas ir pan.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, teiktos namo modernizavimo projekto administravimo paslaugos atitinka bendruosius butų ir kitų patalpų savininkų interesus, sprendimai dėl jų priimti įgyvendinant bendrijos ir kitų patalpų savininkų valią, ieškovas, kaip ir kiti namo bendraturčiai, gavo naudą iš suteiktų paslaugų. Taigi ieškovo kasacinio skundo argumentai dėl visuotinio susirinkimo įgaliojimų viršijimo laikytini nepagrįstais.

              Dėl ieškinio senaties termino taikymo

30. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino pradžią, nesant duomenų apie tinkamą bendrijos narių ir kitų namo bendraturčių visuotinio susirinkimo sušaukimą, nepagrįstai nustatė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą.
31. CK 4.85 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.
32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).
33. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).
34. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jei teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas terminas – atnaujinamas. Aiškindamas šią nuostatą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; kt.).
35. Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, pripažįstamos šio termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios trukdė asmeniui ginti savo pažeistas teises ir interesus bei nepriklausė nuo asmens valios (pvz., sunki asmens liga, gydymasis stacionarioje gydymo įstaigoje, gili senatvė, neraštingumas ar kitos išskirtinės svarbos aplinkybės) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2006; 2008 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2008; kt.).
36. Nagrinėjamoje byloje bendrijos narių ir kitų bendraturčių visuotinio susirinkimo nutarimas priimtas 2014 m. kovo 20 d. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo šio nutarimo priėmimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia teismo išvada. Ieškovas nurodytame visuotiniame susirinkime nedalyvavo, tačiau, kaip nustatė bylą nagrinėję teismai, apie 2014 m. kovo 20 d. visuotinį susirinkimą butų savininkams buvo pranešta, susirinkime dalyvavo dauguma bendrijos narių ir daugiau nei pusė namo bendraturčių (susirinkime dalyvavo 8 asmenys – 88,9 proc. bendrijos narių arba 66,7 proc. bendraturčių), apie 2014 m. kovo 20 d. kviečiamą visuotinį susirinkimą buvo pranešta nustatytu laiku, viešai paskelbiant skelbimų lentoje (Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalis, CPK 353 straipsnio 1 dalis). Ieškinį teismui ieškovas pateikė tik 2015 m. rugpjūčio 24 d., taigi praleidęs šešių mėnesių ieškinio senaties terminą bendrijos narių ir kitų bendraturčių 2014 m. kovo 20 d. visuotinio susirinkimo nutarimui ginčyti (terminas baigėsi 2014 m. rugsėjo 21 d.) (CK 4.85 straipsnio 9 dalis).
37. J. J. B. 2014 m. kovo 20 d. bendrijos narių ir kitų bendraturčių visuotiniame susirinkime dalyvavo, tačiau teismui ieškinį pateikė tik 2015 m. spalio 2 d., t. y. taip pat praleidęs ieškinio senaties terminą (CK 4.85 straipsnio 9 dalis).
38. Ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymas yra faktinių aplinkybių nustatymo, o ne teisės aiškinimo klausimas, todėl yra ne kasacinio teismo, bet pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų prerogatyva (CPK 353 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2010). Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad, vertindamas pateiktus įrodymus dėl ieškinio senaties termino pradžios, apeliacinės instancijos teismas būtų pažeidęs įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (CPK 183, 185 straipsniai).
39. Byloje nenustatyta svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, t. y. šio termino eigos metu egzistavusių aplinkybių, kurios trukdė ieškovui ir J. J. B. ginti savo pažeistas teises ir interesus (nutarties 35 punktas). Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina jo sveikatos sutrikimus 2015 m. vasario, balandžio, gegužės, birželio mėnesiais, t. y. jau praėjus ieškinio senaties terminui. Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovas būtų sirgęs per ieškinio senaties terminą, todėl kasacinio skundo argumentas, kad ieškovas dėl ligos negalėjo įgyvendinti savo teisių, nepagrįstas.
40. Kadangi atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį šioje byloje reiškiamiems reikalavimams, tai apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovo ir J. J. B. pareikšti ieškiniai atmestini dėl praleisto ieškinio senaties termino, yra pagrįsta (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
41. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai nepasitvirtino, pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Kasacinis teismas patyrė 59,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. pažyma). Kadangi kasacinis skundas atmetamas, tai šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).
43. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 700 Eur išlaidų advokato pagalbai surašant atsiliepimą į kasacinį skundą apmokėti atlyginimo, pateikė šių išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prašomų priteisti išlaidų dydis atitinka CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl ieškovės prašymas tenkintinas (Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.14 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 59,49 Eur (penkiasdešimt devynis Eur 49 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti atsakovei DNSB „Namas mums“ (į. k. 301819767) iš ieškovo A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 700 (septynis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Janina Januškienė

                                                                      Gediminas Sagatys

                                                                      Antanas Simniškis