Pranešėja Danutė Matiukienė Baudž.
bylos Nr. 1A-433-154/2006
Teisėja Nadežda Kiubienė Procesinio
sprendimo kategorija
2.4.;
1.2.4.8.; 2.4.6.3.4.
(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gruodžio 27 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininkės Danutės Matiukienės, teisėjų Irenos Ivanovienės ir Vaclovo Iždono,
sekretoriaujant Raimondai
Katiliūtei,
dalyvaujant privačiai
kaltintojai (nukentėjusiajai) A. B.,
nuteistajam V.
Ž. ir jo gynėjai adv. Lionei Musteikienei,
teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo
V. Ž., a.k. (duomenys
neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m.
spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž. pripažintas kaltu
pagal LR BK 140 str. 1 dalį ir nuteistas viešaisiais darbais trims mėnesiams,
įpareigojant neatlygintinai dirbti 60 valandų, po 20 valandų per mėnesį,
visuomenės labui.
Iš
V. Ž. priteista A. B. 102,68 Lt
turtinės žalos atlyginimo, 6000,- Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 236 Lt
išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą, n u s t a t ė:
V.
Ž. nuteistas už tai, kad 2007 m. gegužės 26 d., apie 20 val., A. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose,
nežymiai ją sužalojo, t.y. sudavė jai ne mažiau dviejų smūgių rankomis į galvą,
veidą, spyrė koja į kairįjį klubą, padarydamas jai galvos, veido ir kairiojo
klubo sumušimą, muštinę žaizdą kaktoje, poodines kraujosruvas nosyje ir
kairiojo klubo srityje.
Apeliaciniu
skundu nuteistasis V. Ž. prašė Mažeikių rajono
apylinkės teismo 2007-10-15 nuosprendį panaikinti, o A. B. civilinį
ieškinį dėl 102,68 Lt turtinės žalos priteisimo, 6000 Lt neturtinės žalos
priteisimo bei 236 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atmesti.
Apeliantas
nurodė, kad teismas, spręsdamas jo kaltės klausimą, nepagrįstai rėmėsi
liudytojų parodymais bei specialisto išvada. Nors liudytojų parodymai nesutapo,
teismas nuosprendyje nenurodė motyvų, kodėl remiasi vienais ar kitais
parodymais. A. B. savo parodymus keitė kiekvieno posėdžio
metu, liudytoja V. P. nurodė aplinkybes, kurių nematė, nes
įvykio metu ieškojo savo akinių.
V.
Ž. įsitikinimu, A. B. kairysis klubas buvo sumuštas ne
įvykio metu, nes iš karto po įvykio A. B. medikams dėl
klubo sumušimo nesiskundė, šis sumušimas buvo nustatytas tik 2007-05-28.
Nuteistasis taip
pat nurodė, kad teismo išvada, jog jis yra kaltas dėl kilusio konflikto,
neteisinga, nes į A. B. butą pas savo draugę D. S. atvykęs labai trumpam – tik paimti dovanos, jis buvo
netikėtai ir grubiai sutiktas V. P. ir A.
B., dėl ko, suvokdamas, kad gali būti sumuštas, gynėsi. V.
Ž. manymu, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad jis buvo vienas, o jį
puolė trys asmenys, t.y. A. B., V. P. ir
T. V., kurių pastarieji du yra pakankami fiziškai stiprūs,
kad galėtų jį sumušti. Mano, kad suveikė gynimosi refleksas, kas turėtų būti
pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, jo atsakomybę lengvinančia
aplinkybe turėtų būti pripažinta ir ta aplinkybė, kad veika buvo padaryta dėl
didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiosios veiksmai.
Apelianto
teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis A. B. neatsiprašė,
nes 2007-10-09 teisiamojo posėdžio protokole yra užfiksuotas jo atsiprašymas,
kurį jis pasakė sakydamas paskutinį žodį. Mano, kad teismas neatsižvelgė į tai,
jog nukentėjusioji nesuteikė jam galimybės atsiprašyti, nurodydama, kad jam
neatleis.
V.
Ž. taip pat nurodė, kad teismas, nuosprendyje remdamasis Mažeikių r. PK
2007-05-26 pranešimu Nr. 57-6405 ir Tarnybiniu pranešimu Nr. 73-PR-758, neteisingai
nurodė bylos lapus – atitinkamai 2 ir 11. Kadangi minėtų dokumentų byloje nėra,
mano, kad teismas, nurodydamas neteisingą informaciją, pažeidė baudžiamojo
proceso reikalavimus.
Nuteistasis
teigia, kad liudytojų apklausos metu liudytojai D. S. pasakius,
jog būnant liudytojų kambaryje aiškiai buvo girdėti pasisakiusių liudytojų
parodymai, teismas šio pažeidimo protokole nefiksavo, o tik pakomentavo, kad
apie tai reikės informuoti teismo pirmininką. Mano, kad minėta aplinkybė beveik
visų liudytojų parodymus daro niekiniais.
Apelianto
teigimu, baudžiamojo proceso įstatymą teismas taip pat pažeidė nekviesdamas į
posėdį vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovo arba psichologo, kurie padeda
apklausti nepilnametį atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą, ir
nepilnamečius T. V., gimusį 1989-10-10, bei T. S., gimusį 1990-08-04, apklausdamas nedalyvaujant
minėtiems asmenims.
V.
Ž. manymu, teismas, tenkindamas civilinį ieškinį, turi vadovautis LR
Civilinio kodekso normomis, nurodyti, kokiu įstatymu remdamasis priima
sprendimą. Vadovaudamasis LR CK 6.282 straipsniu, teismas turi atsižvelgti į žalą
padariusio asmens turtinę padėtį. Tačiau pirmosios instancijos teismas jo
turtinės padėties nesiaiškino ir išvadas padarė remdamasis vien tuo, kad jis
turi pastovų darbą, neatsižvelgdamas į tai, jog jis turi nemažai finansinių
įsipareigojimų: per mėnesį gaudamas darbo užmokestį, kuris vidutiniškai sudaro
2268,75 Lt, iš jų kas mėnesį 500 Lt sumoka savo dukros išlaikymui, už
komunalines paslaugas per mėnesį sumoka apie 650 Lt, už telefoną moka 18,80 Lt,
be to, tenka grąžinti paskolą už butą, kas dar sudaro 692 Lt per mėnesį.
Nuteistojo teigimu,
teismas, tenkindamas A. B. civilinį ieškinį dėl turtinės
žalos atlyginimo, neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji savo ieškinį grindė ir
receptu vaistams 5,37 Lt sumai (čekis Nr. 154), išrašytu kitam žmogui, t.y. Č. J., be to, neaišku, kokie medikamentai buvo pirkti už 3,
90 Lt (čekio Nr. 156).
Apeliantas
nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė A. B. 6000 Lt
neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodamas tuo, kad sveikatos sutrikdymą
nukentėjusiajai jis padarė tyčiniais veiksmais, o aplinkybė, kad gydytojo
išrašytus vaistus nukentėjusioji pirko tik 2007-05-28, t.y. praėjus dviem
dienoms po įvykio, paneigia teismo išvadą, kad nukentėjusioji patyrė didelį
fizinį skausmą. Be to, iš D. S. pasakojimų jis žino, kad A. B. jau seniai skundėsi miego sutrikimais, nerimu, ilgą
laiką iki įvykio naudojo nervus raminančius vaistus, tame tarpe ir 2007-05-26
gydytojo V. M. išrašytą „Relanium“, todėl mano, kad,
siekiant nustatyti, ar jos sveikatos būklė pablogėjo, teismas galėtų iš
sveikatos priežiūros įstaigos išreikalauti A. B. ligos
istoriją.
Atsikirtime į V. Ž. apeliacinį skundą
nukentėjusioji A. B. prašė Mažeikių rajono apylinkės
teismo 2007 m. spalio 15 d. nuosprendį palikti nepakeistą ir iš V. Ž. jai priteisti po nuosprendžio priėmimo vaistams pirkti
išleistus 89,26 litus.
Nukentėjusioji
nurodė, kad jos priešiškumas V. Ž. atsirado tik pradėjus
jos dukters D. S. vaikams skųstis, kad mama jų neprižiūri,
laiką leidžia su draugu V. Ž.. Butas, kuriame įvyko
konfliktas, priklauso ne D. S., o jai, t.y. A. B.. Aplinkybę, kad V. Ž. ją sumušė be
jokios priežasties, kai ji, norėdama V. Ž. išprašyti iš
savo buto, ėjo link jo, gali patvirtinti V. P. ir T. V.. V. Ž. atėjus į butą, niekas jo
nepuolė. A. B. teigimu, iš karto po įvykio ji buvo šoko
būsenoje, labai skaudėjo sumuštą veidą, todėl šlaunies skausmas jai atrodė
nereikšmingas. Tai, kad V. Ž. jai spyrė, taikinamojo
posėdžio metu patvirtino pats V. Ž., tačiau jos
atsiprašyti pastarasis net nebandė. Vaistų iš karto po įvykio ji nepirko todėl,
kad pirmiausia jų gavo ligoninėje, o kitą dieną savo vaistus atvežė dukra V. P.. Vienas receptų buvo išrašytas kito žmogaus pavarde dėl
to, kad gydytoja suklydusi kito žmogaus pavarde surašė jos ligos istoriją. Nukentėjusioji
taip pat nurodė, kad ji pirmą kartą gyvenime patyrė fizinį smurtą bei
pažeminimą, po įvykio pablogėjo jos sveikata.
Teismo posėdyje
nuteistasis V. Ž. ir jo gynėja adv. L.Musteikienė prašė
apeliacinį skundą patenkinti, o nukentėjusioji A. B. prašė
skundą atmesti.
V.
Ž. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Mažeikių rajono
apylinkės teismo 2007-10-15 nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai išspręsto
neturtinės žalos dydžio klausimo (BPK 328 str. 4 p.).
Dėl V. Ž. kaltės padarius A. B. nežymų
sveikatos sutrikdymą.
Įvertinusi byloje surinktus
įrodymus kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir
nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje
surinktus įrodymus ir pagrįstai nuteistojo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį
nuosprendį. Spręsdamas V. Ž. kaltės klausimą, pirmosios
instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios A. B.,
liudytojos V. P. parodymais, kitais ištirtais ir
nuosprendyje aptartais įrodymais.
Iš nukentėjusiosios A. B. parodymų matyti, kad 2007 m. gegužės 26 d., į jos butą
įėjus V. Ž., jos dukra V. P. paklausė:
„Ko atėjai ?“ ir paprašė pastarojo iš buto išeiti. Tuomet V.
Ž. griebė V. P. už plaukų, jos akiniai nukrito ant
žemės. Jai (A. B.) atėjus iš kambario ir V.
Ž. paklausus, ko jis atėjęs bei pasakius jam eiti lauk, pastarasis pasiėmęs
iš kišenės automobilio raktelius, sudavė jai vieną smūgį kumščiu į kaktą prie
smilkinio, po ko pasirodė kraujas, spyrė koja jai į šlaunį ir į pilvą. Konfliktas
vyko buto hole, kuriame stovi „pufikas“, tačiau ji negriuvo ir į nieką
neatsitrenkė. Jos gelbėti puolė anūkas T., bet jis nesimušė. V.
Ž. iš savo buto ji varė tik žodžiu, ant jo nepuolė. Prieš jam ateinant ji
kalbėjosi su anūku T., prašė jo nevažiuoti su savo mama ir V.
Ž. į balių (b.l. 54-55). Po įvykio pablogėjo jos sveikata, nuo susinervinimo
nebemiega (b.l. 59).
Netikėti nukentėjusiosios
parodymais nėra pagrindo, nes juos patvirtina kiti įrodymai.
Liudytoja V. P. teisiamojo
posėdžio metu parodė, kad 2007 m. gegužės 26d., jos mamos bute, esančiame
(duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, buvo ji, mama A. B.,
jos (V. P.) sūnus T. V. bei dukrytė,
sesuo D. S. ir pastarosios vaikai T. S. bei
A. S.. Į butą įėjus sesers draugui V. Ž.,
ji paklausė: „Ko tau čia reikia ?“ ir, apkabinusi jį per liemenį, prašydama
išeiti, kita ranka paėmė už durų rankenos. Tuo metu V. Ž. „vožtelėjo“
jai ranka, tačiau ji spėjo pasilenkti, todėl kliuvo tik per akinius, kurie
nukrito ant grindų. V. Ž. užsimojo dar kartą, bet iš
kambario šaukdama „Ko tau čia reikia ?“ atėjo jos mama A. B..
Tuomet V. Ž. sudavė A. B. smūgį į
veidą, po to spyrė, o trečią kartą trenkė pastarajai į galvą, kažką turėdamas
rankoje. Viskas įvyko labai greitai, todėl ji (V. P.)
nespėjo sureaguoti ir apginti mamą. Nors ji ir ieškojo savo akinių, tačiau
šiuos smūgius matė. V. Ž. ji nestūmė, rankomis nemosikavo
ir į „atlapus“ jam nekibo. Iš pradžių D. S. ir V. Ž. draugystei ji pritarė, prižiūrėdavo sesers vaikus,
tačiau pastariesiems pradėjus skųstis, kad jų mama laiką leidžia tik su V. Ž., o juos palieka vienus, to pakęsti ji nebegalėjo (b.l.
56-59).
Liudytojas T. V.
patvirtino, kad 2007 m. gegužės 26 d., jam būnant močiutės bute, esančiame
(duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, kartu su mama V. P.,
močiute A. B., teta D. S. ir
pastarosios vaikais T. S. bei A. S.,
į minėtą butą atėjo D. S. draugas V. Ž..
Jis (T. V.) buvo buto hole, kai iš kambario atėjusi jo
mama V. P. V. Ž. pasakė: „Ką tu čia
veiki ? Eik lauk iš namų“. Matė, kaip po šių žodžių V. Ž. trenkė
jo mamai per galvą, tačiau ji spėjo pasilenkti, todėl kliuvo tik per akinius,
kurie nukrito ant grindų. Iš kambario atėjusiai ir norėjusiai išvaryti V. Ž. iš namų bei apginti jo mamą močiutei V.
Ž. sudavė dešine ranka į krūtinę ir spyrė dešine koja jai į pilvą. Jis
paskambino policijos pareigūnas ir telefoną perdavė mamai. Tuomet pamatė, kad močiutei
bėga kraujas. Pamena, kad įvykio dieną, iki ateinant V. Ž.,
močiutė su D. kalbėjosi pakeltu tonu, o jos vaikų A. ir T. prašė nevažiuoti su V. Ž. į balių (b.l. 55).
Iš 2007-05-29 teismo medicinos
specialisto išvados Nr. G 198/07(13) matyti, kad A. B. buvo
padaryti šie sužalojimai: galvos, veido ir kairiojo klubo sumušimas, muštinė
žaizda kaktoje, poodinės kraujosruvos nosyje ir kairio klubo srityje. Sužalojimai
padaryti kietais bukais daiktais, galimai tiriamosios nurodytu laiku, t.y.
2007-05-26 apie 20 val. Nustatyta, kad A. B. padarytas
nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 3).
Nors 2007-05-28 A.
B. ambulatorinėje kortelėje nebuvo nurodytas kojos sumušimas, įrodymų,
paneigiančių, kad nukentėjusiosios kairysis klubas buvo sumuštas ne 2007-05-26
kilusio konflikto metu, byloje nėra. Be to, savo atsikirtimuose A.
B. paaiškino, kad po įvykio ji buvo šoko būsenoje, labai skaudėjo sumuštą
veidą, todėl šlaunies skausmas jai atrodė nereikšmingas ir ji gydytojui apie
tai nepasakė (b.l. 95-68).
Iš skundžiamo nuosprendžio
matyti, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo visų teisiamajame
posėdyje apklaustų liudytojų parodymus ir jais pagrindė savo išvadas dėl V. Ž. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, todėl
apelianto teiginys, kad teismas nenurodė motyvų, kodėl remiasi vienais ar
kitais parodymais, yra nepagrįstas.
Remdamasi išdėstytu, kolegija
neabejoja dėl V. Ž. kaltės padarius A.
B. nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarius nusikaltimą, numatytą BK 140
str.
Įrodymų, patvirtinančių, kad V. Ž. nusikalstamą veiką padarė bijodamas būti sumuštas bei
dėl didelio susijaudinimo, byloje nėra, o tuo pačiu nėra ir pagrindo šias
aplinkybes pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Būtinosios
ginties požymių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad
taikinamojo posėdžio metu V. Ž. nukentėjusiosios
neatsiprašė, ir tik sakydamas paskutinį žodį nurodė, jog norėtų jos
atsiprašyti (b.l. 60). Nors, kaip nurodo apeliantas, A. B. teisme
ir teigė, kad jam neatleis (b.l. 16; 54), tačiau kolegija mano, kad tuo V. Ž. nebuvo užkirstas kelias atsiprašyti nukentėjusiosios
ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės pagrįstai
nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Dėl
nurodytų procesinių pažeidimų.
Iš baudžiamosios
bylos medžiagos matyti, kad spręsdamas V. Ž. kaltės
klausimą, teismas rėmėsi Mažeikių r. PK 2007-05-26 informaciniu pranešimu Nr.
57-6405 ir 2007-05-27 Tarnybiniu pranešimu Nr. 73-PR-758. Nurodydamas minėtų
dokumentų bylos lapų numerius – atitinkamai 2 ir 11, teismas pažymėjo, jog šie
dokumentai yra „Mažeikių r. PK teikime Nr. 73-PR-758“, t.y. teismo prašymu iš
Mažeikių r. PK atsiųstoje medžiagoje. Nuosprendyje neteisingai nurodą bylos
lapo, kuriame yra vyresniojo patrulio D. T. 2007-05-27 tarnybinis
pranešimas Nr. 73-PR-758, numerį (vietoje b.l. 1 nurodytas b.l. 11), kolegija laiko
technine klaida, neturinčia įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.
Vadovaujantis LR
BPK 264 straipsniu, į teisiamąjį posėdį atvykę liudytojai, siekiant, kad jie
nesusižinotų su neapklaustais liudytojais, pašalinami iš teismo posėdžio salės.
Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, į teisiamąjį posėdį atvykę
liudytojai buvo pašalinti iš posėdžio salės į liudytojų kambarį (b.l. 52).
Duomenų, patvirtinančių nuteistojo teiginį, jog būnant liudytojų kambaryje buvo
aiškiai girdėti pasisakiusių liudytojų parodymai, byloje nėra. Be to, iš
teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog liudytojai buvo įspėti dėl
atsakomybės pagal LR BK 235 str. už melagingų parodymų davimą. Esant šioms
aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo
proceso įstatymo nepažeidė ir nėra pagrindo apklaustų liudytojų parodymus, kaip
prašo apeliantas, laikyti niekiniais.
Nors nepilnamečiai
liudytojai T. V., gim. 1989-10-10, ir T.
S., gim. 1990-08-04, pirmosios instancijos teisme buvo apklausti
nedalyvaujant valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui ar
psichologui, tačiau BPK 186 str. nustatyti nepilnamečio liudytojo apklausos
reikalavimai nebuvo pažeisti, kadangi jie nėra imperatyvūs. Nagrinėjant bylą
apeliacinės instancijos teisme V. Ž. neprašė šiuos
liudytojus apklausti pakartotinai.
Dėl
civilinio ieškinio.
Pirmosios
instancijos teismas teisingai išsprendė civilinį ieškinį dėl turtinės
žalos atlyginimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji A. B. pareiškė 102, 68 Lt ieškinį dėl turtinės žalos
atlyginimo ir pateikė šio ieškinio dydį patvirtinančius dokumentus (b.l. 1-2,
6-8). Nors vienas iš receptų (tinktūrai Arnicae) buvo išrašytas ne A. B., o Č. J. pavarde, tačiau gydytojos
I. D. pateiktame „įdėtiniame lape į ambulatorinę kortelę“ nurodyta,
kad minėti vaistai buvo išrašyti būtent A. B. ir matosi
ligonio pavardės ištaisymas (b.l. 4). Apeliacinės instancijos teisme
nukentėjusioji paaiškino, kad 2007-05-28 už 3.90 Lt (čekio Nr. 156, b.l. 8) ji
pirko nereceptinius vaistus, galimai švirkštus, kurie buvo reikalingi po
sužalojimo. Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo.
A.
B. turėtos advokato samdymo išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais
dokumentais (b.l. 9-11) ir priteistos nepažeidžiant BPK 106 str. 2 dalies
nuostatų.
Kolegijos
nuomone, spręsdamas neturtinės žalos klausimą, pirmosios instancijos
teismas atsižvelgė ne į visas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes.
Kadangi Civilinis kodeksas
nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertina
teismas, atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, atsakovo
(šiuo atveju kaltinamojo) turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas
turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir
protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 dalis). Neturtinės žalos dydis yra
nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tačiau iš skundžiamo
nuosprendžio matyti, kad vertindamas nukentėjusiosios prašomos priteisti
neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas didžiausią dėmesį skyrė
nukentėjusiosios patirtiems fiziniam skausmui bei dvasiniams išgyvenimams dėl
patirto smurto ir neįvertino kitų reikšmingų aplinkybių. Iš bylos medžiagos
matyti, kad tarp nukentėjusiosios A. B. ir nuteistojo V. Ž. iki nusikaltimo padarymo ir po jo, tarpusavio
santykiai buvo įtemti dėl jos dukters D. S. draugystės su V. Ž., A. B. yra garbaus amžiaus
(gimusi 1938m.), turi nemažų sveikatos problemų, nesusijusiu su jai padarytu
sužalojimu (b.l.33), todėl darytina išvada, kad miego sutrikimas, nerimas ir kitos
negatyvios būsenos atsirado ne tik dėl patirto smurto, bet ir dėl anksčiau
paminėtų veiksnių, kurie taip pat turi būti įvertinti nustatant neturtinės
žalos dydį. Kolegijos nuomone, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, taip pat
atsižvelgiant į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens turtinę padėtį (nors
V. Ž. dirba, tačiau turi nemažai finansinių
įsipareigojimų, b.l. 74-77, 79-88) bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir
protingumo kriterijais, nukentėjusiosios A. B. ieškinys
dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas nuo 6000,- Lt iki 2000,- Lt.
Nukentėjusiosios A.
B. apeliacinės instancijos teismui pareikštas prašymas priteisti jai iš V. Ž. papildomai 89, 26 litus už vaistus, kuriuos ji pirko
po apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, paliktinas nenagrinėtu, nes vadovaujantis
LR BPK 112 str. 1 dalies nuostatomis, civilinis ieškinys pareiškiamas bet
kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Tuo
siekiama užtikrinti lygiateisiškumo ir rungimosi principų įgyvendinimą. Kaltinamajam
turi būti užtikrintos jo teisės, tarp kurių ir teisė teikti įrodymus, dalyvauti
nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Asmeniui pareiškus ieškinį
nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, minėtos garantijos jam nebūtų
suteiktos.
Kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d.
3 p., 328 str. 4 p., n u t a r i a:
Nuteistojo
V. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Mažeikių
rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 15 d. nuosprendį pakeisti.
Sumažinti iš nuteistojo V. Ž. nukentėjusiajai A. B. priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 2000,-
(dviejų tūkstančių) litų.
Nukentėjusiosios
A. B. papildomai pareikštą civilinį ieškinį V. Ž. dėl 89,26 litų turtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtą.
Kitą
nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis
kasacine tvarka neskundžiama.
Kolegijos pirmininkė Danutė
Matiukienė
Teisėjai Irena
Ivanovienė
Vaclovas
Iždonas