Administracinė byla Nr. I-5209-821/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05960-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.; 3.21;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. (S. S.) skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybės, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba),

n u s t a t ė:

pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, 4900 EUR neturtinės žalos atlyginimo.

Skunde ir jo papildyme (b. l. 1-3, 9-10) nurodo, kad laikotarpiu nuo 2012-02-14 iki 2015-10-30 buvo 49 kartus konvojuotas iš vienos kalinimo įstaigos į kitą transporto priemonėmis, kurios pritaikytos ne žmonių, o gyvulių vežimui. Visas konvojavimo laikotarpis prilygo baudimui kankinant. Konvojavimo metu trūko vietos, 2 kv.m. patalpoje važiuodavo aštuoni asmenys. Kęsti tokias sąlygas tekdavo visos kelionės metu, todėl nuolat patirdavo nervinę įtampą, dėl to pablogėjo sveikata. Pastebėjo, kad asmens ir daiktų kartos pareigūnams teikia malonumą, krata atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, patalpoje šalta, šlapia ir purvina. Atliekant kratą liepiama visiškai nusirengti, iš krepšių išimami daiktai. Žiemos metu būdavo šalta. Po pusantros valandos kelionės trukmės į Vilnių grįždavo turėdamas temperatūros. Automobiliuose nėra ventiliacijos, todėl vasaros metu būdavo tvanku. Pareigūnai garsindavo  sumušti, jeigu ką nors jiems pasakydavo. Dėl nurodytų priežasčių patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, pažeminimą, galimybių sumažėjimą, konvojuojamas nuolat jaučia baimę, apatiją, nervinę įtampą. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertina 4900 EUR.

Atsakovės atstovė atsiliepimu (b. l. 59-61) su skundu nesutinka, skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad ginčo laikotarpiu Viešojo saugumo tarnyba 46 kartus konvojavo pareiškėją maršrutu Kaunas – Pravieniškės –Vilnius – Pravieniškės –  Kaunas. Planinių konvojų metu naudoti specialieji automobiliai Mersedes Benz (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir Volkswagen (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), kurie atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo konvojavimo metu pervežamų konvojuojamųjų skaičius neviršijo transporto priemonių registracijos liudijimuose nurodytų sėdimų vietų skaičiaus.

Viešojo saugumo tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius specialiosiomis transporto priemonėmis - specialiaisiais automobiliais, specialiaisiais autobusais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Kiekvienoje specialiojoje transporto priemonėje pritvirtinti du gesintuvai, po vieną kabinoje ir kėbule prie įėjimo (išėjimo). Vadovaujantis Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų, patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479, nuostatomis, transporto priemonė priskiriama atitikties tipui ar kategorijai ir transporto priemonės registracijos liudijime žymima kodu. Mersedes Benz markės automobiliai (valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) priskiriami N2-BAMSG, t. y. specialioji transporto priemonė sunkusis automobilis-furgonas, turintis uždarą kėbulą pritaikytą žmonėms vežti, o Volkswagen Crafter (valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) priskiriama M2-CWK, t. y. vienaukščiai mažieji autobusai pritaikyti kaliniams vežti.

Visas tarnybinis transportas, tame tarpe ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Viešojo saugumo tarnybos specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, turi aukščiau išvardintus dokumentus. Paminėti dokumentai išduoti Lietuvos Respublikos valstybės vardu.

Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - ir Konvojavimo taisyklės). Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims.

Viešojo saugumo tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius - tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius), arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Konvojuojant pareiškėją automobiliai nebuvo perpildyti.

Pažymi, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojavimo metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu, konvojaus viršininkas apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žiniaraštyje. Viešojo saugumo tarnyba neturi duomenų apie nežmonišką ir žeminantį pareigūnų elgesį konvojavimo metu.

Priimant konvojuojamuosius konvojavimui Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose ar teritorinių policijos įstaigų areštinėse, Viešojo saugumo tarnybos konvojaus pareigūnai, vadovaudamiesi Konvojavimo taisyklių VIII skirsnio „Konvojuojamųjų parengimas konvojuoti ir jų kratos organizavimas“ nuostatomis, atlieka asmens kratą, drabužių, daiktų ir maisto produktų apžiūrą, dalyvaujant Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinių policijos įstaigų areštinės pareigūnams.

Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš Viešojo saugumo tarnybos galimai neteisėtų veiksmų, pareiškėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) pareiškėjui Civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme. Šioje byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad konvojavimo metu ar jo po būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata ar kilo kitos neigiamos pasekmės. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai elgėsi tinkamai. Pareiškėjas nepagrindė valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, o reikalaudamas atlyginti tariamai patirtą netirtinę žalą elgiasi nesąžiningai, siekia pasipelnyti valstybės sąskaitą.

Posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad sveikatos pablogėjimas pasireiškė regėjimo pablogėjimu, gastritu. Konvojavimo automobiliai nuo 2015 metų naujesni, todėl sąlygos dabar yra geresnės, o 2013-2014 metais konvojavimo sąlygos buvo labai blogos.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio prašė skundą atmesti. Nurodė, kad teismas neturėtų priimti nagrinėti skundo, kuriame pareiškėjas konvojavimo automobilius prilygina skerdienos vežimo transporto priemonėms, nepagarbiai atsiliepia apie pareigūnus. Papildomai paaiškino, kad krata – privaloma konvojavimo procedūra. Patalpas kratos atlikimui suteikia pataisos namai, areštinės, tardymo izoliatoriai. Viešojo saugumo tarnyba konvojuojamųjų maitinimo neorganizuoja, todėl pareiškėjo minimi skrandžio sutrikimai nesusiję su konvojavimo sąlygomis. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie realius sveikatos sutrikimus, kuriuos būtų galima susieti su konvojavimo veikla, įskaitant kratą.

Skundas atmestinas

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų konvojavimo sąlygų.

Pareiškėjo teigimu, konvojavimo sąlygos prilygo žiauriam kankinimui, nes automobiliai nepritaikyti žmonių vežimui, juose trūko vietos, šaltuoju metų laiku buvo šalta, šiltuoju – trūko oro. Kartos atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis. Konvojavimo metu pareigūnai elgėsi nepagarbiai, žemino orumą, garsindavo  sumušti, būdavo pikti.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Iš atsakovės atstovės pateiktų duomenų (I t. b. l. 81- II t. b. l. 18) matyti, kad pareiškėjas maršrutais Pravieniškės – Vilnius – Pravieniškės, Kaunas – Pravieniškės – Vilnius – Pravieniškės – Kaunas ir Kaunas – Pravieniškės – Kaunas buvo konvojuojamas šiomis datomis: 2013-02-08, 2013-03-01, 2013-03-08, 2013-04-24, 2013-05-10, 2013-05-22, 2013-05-29, 2013-06-05, 2013-06-21, 2013-07-19, 2013-07-24, 2013-09-04, 2013-09-06, 2013-09-20, 2013-09-25, 2013-10-09, 2013-10-11, 2013-10-16, 2013-10-23, 2013-11-27, 2013-11-29, 2014-01-03, 2014-01-10, 2014-01-29, 2014-02-05, 2014-03-07, 2014-03-26, 2014-04-04, 2014-04-18, 2014-04-30, 2014-05-07, 2014-05-30, 2014-06-06, 2014-07-11, 2014-07-16, 2014-08-27, 2014-09-03, 2014-09-25, 2014-12-10, 2014-12-12, 2015-01-07, 2015-01-14, 2015-02-25, 2015-03-04, 2015-10-23, 2015-10-30, t. y. 46 kartus. Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo konvojuojamas 49 kartus, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie pareiškėjo skunde minimą konvojavimą 2015-04-22, 2015-04-29, 2015-05-13, 2015-05-20 ir 2015-06-05, o pareiškėjas skunde nepaminėjo, kad buvo konvojuotas 2014-09-25, 2015-02-25 bei 2015-03-04 (I t. b. l. 192, II b. l. 9 -10). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas atsakovės atstovės pateiktų duomenų dėl konvojavimo datų neginčijo, prieštaravimų dėl to nereiškė, teismas vadovaujasi Viešojo saugumo tarnybos pateiktais rašytiniais duomenimis.

Iš Viešojo saugumo tarnybos pateikto Kelionės žiniaraščio taip pat matyti, kad pareiškėjas buvo konvojuotas ne 2013 m. vasario 14 d.,  o 2013 m. vasario 8 d. (I t. b. l. 81). Įvertinus tai, kad pareiškėjas nurodydamas pirmą savo konvojavimo datą 2013 m. vasario mėnesį galimai suklydo, todėl ginčo laikotarpiu šioje byloje laikytinas pareiškėjo konvojavimo periodas nuo 2013-02-08 iki 2015-10-31.

Ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo konvojuojamas Mersedes Benz markės automobiliais, kurių valstybiniai numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bei Volkswagen Crafter markės automobiliais, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (I t. b. l. 81, 84, 87, 90, 93, 96, 99, 102, 105, 108, 111, 114, 117, 120, 123, 126, 129, 132, 135, 138, 141, 144, 147, 150, 153, 156, 159, 162, 165, 168, 171, 174, 177, 180, 183, 186, 189, 192, 195, 198, II t. b. l. 1, 4, 7, 10, 13, 16). Iš byloje esančių transporto priemonių registracijos liudijimo duomenų matyti, kad automobilių Mersedes Benz klasė ir kategorija – N2- BAMSG  (I t. b. l. 65-66, 72-73), t. y.  specialios paskirties sunkvežimis pritaikytas žmonėms vežti, o Volkswagen Crafter automobilių klasės ir kategorijos kodas – M2 – CWK (II t. b. l. 23, 26), t. y. transporto priemonė pritaikyta kaliniams vežti (Motorinių transporto priemonių, jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479, 15.6, 16.4, 18.7 punktai, 15.6.3 papunktis). Šiose transporto priemonėse įrengtos sėdimos vietos, registracijos liudijimuose žymimos S.1 (Kelių transporto priemonės registracijos liudijimo banko aprašymo ir privalomosios formos, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1V-204, 5.7.21 papunktis). Atsižvelgiant į tai, teismui nekyla abejonių, kad transporto priemonės, kuriomis pareiškėjas buvo konvojuojamas ginčo laikotarpiu, yra specialios paskirties automobiliai pritaikyti žmonėms vežti.

Lietuvos Respublikoje asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“.

Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiame transporte konvojuojamųjų skaičius neturi būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Iš byloje esančių Kelionės žiniaraščių ir Konvojuojamųjų asmenų sąrašų (I t. b. l. 81-200, II t. b. l. 1-18), matyti, kad pareiškėjo konvojavimo metu konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų skaičius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus pareiškėjo skundo teiginys, kad transporto priemonės buvo perpildytos, atmestinas kaip nepagrįstas.

Konvojavimo taisyklių 146.3- 146.4. punktuose numatyta, kad specialios paskirties transporto priemonėse turi būti tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), įrengta šildymo sistema, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas turi būti ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Iš byloje esančių Transporto priemonių kėbulo kamerų, skirtų konvojuojamųjų pervežimui schemų (I t. b. l. 63-64, II t. b. l. 19, 22, 25) matyti, kad visuose automobilių kamerose įrengtos ne tik sėdimos vietos, bet kiekvienoje kėbulo kameroje yra vėdinimo liukai, apšvietimas, įrengtos šildymo sistemos, atsarginiai išėjimai. Transporto priemonės atitinka techninius reikalavimus, atliekama kasmetinė jų techninė apžiūra (I t. b. l. 67, 74, II t. b. l. 21, 24, 27). Pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus atliktus dirbtinio apšvietimo ir ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolus (I t. b. l. 68-69, 75-80, II t. b. l. 28-31), transporto priemonių vėdinimo sistemos našumas ir apšvietimo rodikliai ne tik atitinka Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte nustatytus minimalius reikalavimus, bet yra ir gerokai aukštesni. Kelionės žiniaraščiuose jokių pastabų dėl galimai netinkamų konvojavimo sąlygų nėra. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, kad pareiškėjo konvojavimo metu specialusis transportas atitiko techninius ir eksploatacinius reikalavimus.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, jog kratos atlikimas žemino jo garbę ir orumą, buvo atliekamas antisanitarinėmis sąlygomis, pareigūnai atlikdami kratas, o taip pat ir visu konvojavimo metu elgėsi nepagarbiai, grasino.

Konvojavimo taisyklių 3 punkte nurodyta, jog konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Konvojuojamųjų kratos organizavimas įtvirtintas Konvojavimo taisyklių 74-93 punktuose. Šių taisyklių 78 punkte nurodyta, kad konvojuojamuosius priimant konvojuoti iš Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių, atliekama visa (išrengiant) krata, o jų drabužiai (avalynė, galvos apdangalai), daiktai ir maisto produktai apžiūrimi. Sistemiškai analizuojant šias teises normas, darytina išvada, kad konvojuojamų asmenų ir jų daiktų kratos atlikimas yra ne pareigūnų teisė, o pareiga. Už konvojuojamųjų kratos atlikimą, jų drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrą jie atsako įstatymų nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjo asmens ir jo daiktų krata prieš konvojavimą buvo atliekama teisėtai. Pareiškėjas konvojavimo metu konvojaus viršininkui skundų nei žodžiu, nei raštu skundų dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, pareigūnų elgesio, sveikatos sutrikimų neteikė (Konvojavimo taisyklių 107 punktas, b.l. I t. b. l. 81-200, II t. b. l. 1-18). Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad konvojavimo metu pareiškėjas buvo žemintas ar su juo nepagarbiai elgiamasi.

Pareiškėjas teigia, kad dėl galimai netinkamų konvojavimų sąlygų pablogėjo jo sveikta – prasidėjo gastritas, pablogėjo regėjimas, buvo peršalęs, turėjo temperatūros. Iš byloje esančios asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjas 2013-03-25 buvo peršalęs, kosėjo (I t. b. l. 30), dėl peršalimo, karščiavimo ir pykinimo į gydytojus taip pat kreipėsi 2014-02-07, 2014-02-10, 2014-12-14, 2014-12-15 (I t. b. l. 33, 38). 2015-02-24 skundėsi gerklės skausmu ( I t. b. l. 42), pareiškėjui sutinkant – 2015-02-25 dėl gerklės skausmo jis buvo paguldytas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (I t. b. l. 55), iš jos išleistas 2015-03-04. Dėl gerklės ir ausų skausmo į gydytojus pareiškėjas taip pat kreipėsi 2015-04-02, 2015-04-07, 2015-05-19, 2015-09-10 (I l. b. l. 43, 45 -47, 49).

Palyginus pareiškėjo konvojavimo ir kreipimosi į gydytojus datas nustatyta, kad 2013 m. kovo mėnesį pareiškėjas buvo konvojuotas du kartus, t. y. 2013-03-01 ir 2013-03-08 (I t. b. l. 84-89), o į gydytojus dėl peršalimo kreipėsi praėjus daugiau  nei dviem savaitėms (2013-03-25). 2014 m. vasario mėnesį pareiškėjas buvo konvojuotas 5 dieną (I t. b. l. 153-154), į gydytojus kreipėsi po dviejų dienų - 2014-02-07, taip pat 2014-02-10. 2014 m. gruodžio mėnesį pareiškėjas buvo konvojuotas 10 ir 12 dienomis (I t. b. l. 195-200), o dėl pykinimo, vėmimo ir pakilusios temperatūros į gydytojus kreipėsi 2014-12-14 , pakartotinei apžiūrai atvyko 2014-12-15. Nors 2014 m. vasario ir gruodžio mėnesiais pareiškėjo konvojavimo ir kreipimosi į gydytoją laikotarpiai artimi, tačiau asmens sveikatos istorijoje, o taip pat ir kitoje bylos medžiagoje, nėra objektyvių duomenų, kad minėtus sveikatos sutrikimus lėmė būtent konvojavimo sąlygos. 2015 m. vasario ir kovo mėnesį pareiškėjas buvo konvojuotas tik į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir atgal (II t. b. l. 7-15) dėl gerklės skausmo. 2015-04-02, 2015-04-07, 2015-05-19 ir 2015-09-10 išvykęs iš pataisos namų nebuvo (II t. b. l. 1-17). Pareiškėjas dėl pablogėjusio regėjimo į gydytojus nesikreipė. Transporto priemonėse, kuriomis buvo konvojuotas, apšvietimo pažeidimų nenustatyta. Duomenų, kad pareiškėjui būtų diagnozuotas gastritas, asmens sveikatos istorijoje nėra. Be kita ko, abejotina, ar tokio pobūdžio sveikatos sutrikimą, jeigu tokis ir būtų, galėtų lemti būtent konvojavimas.

Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu konvojuojant pareiškėją į paskirties punktus buvo laikytasi visų Konvojavimo taisyklių reikalavimų, užtikrintas saugus jo transportavimas, kuris buvo vykdomas specialiai tam pritaikytu transportu, o konvojavimo sąlygos visiškai atitiko Konvojavimo taisyklių reikalavimus. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo S. S. (S. S.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                          Iveta Pelienė