Civilinė byla Nr. e2A-1350-910/2019

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02921-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.1; 3.3.1.20

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Vilijos Mikuckienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (atsakovės) Juodšilių „Šilo“ gimnazijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovei Juodšilių „Šilo“ gimnazijai dėl gimnazijos direktorės įsakymo panaikinimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Juodšilių „Šilo“ gimnazijos direktorės 2018 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. P1-31 „Dėl įspėjimo D. B., pavaduotojai ūkio reikalams, DK 58 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu“ ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji nuo 2008 m. liepos 29 d. dirba Juodšilių „Šilo“ gimnazijoje direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams. 2018 m. birželio 1 d. gimnazijos direktorė priėmė įsakymą Nr. P1-31, kuriuo ieškovės elgesį valytojos S. M. atžvilgiu, pasireiškusį balso pakėlimu (rėkimu), lydimu žeminančių komentarų, užgauliojimų, įvertino kaip S. M. garbės ir orumo pažeidimą, padarytą darbo metu ir darbo vietoje. Šiuo įsakymu ieškovė buvo įspėta, kad vienerių metų laikotarpiu darbo metu ar darbo vietoje jai padarius antrą tokį pažeidimą, ji bus atleista iš užimamų pareigų, nutraukiant sudarytą darbo sutartį Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovės manymu, skundžiamas įsakymas jai sukelia teisines pasekmes, nes juo ieškovė yra įspėta, kad padariusi antrą tokį pažeidimą, bus atleista iš užimamų pareigų, nutraukiant sudarytą darbo sutartį DK 58 straipsnio 1 dalies pagrindu.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino – panaikino Juodšilių „Šilo“ gimnazijos direktorės 2018 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. P1-31 „Dėl įspėjimo D. B., pavaduotojai ūkio reikalams, DK 58 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu“; priteisė valstybei iš atsakovės 89,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimus, teismas pažymėjo, kad iš bylos duomenų taip ir nėra aišku, už kokius konkrečiai veiksmus ieškovei skirtas įspėjimas apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ieškovė, bendraudama pakeltu tonu, išsakė įžeidžiančias ar žeminančias pastabas valytojos S. M. atžvilgiu. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad ieškovė vartojo necenzūrinę leksiką. Byloje nėra ir duomenų apie tai, kad mokyklos darbuotojas ar kitas asmuo tiesiogiai ir aiškiai būtų girdėjęs ieškovės ir valytojos konfliktinę situaciją, išsakytus žodžius. Ginčijamas įsakymas dėl įspėjimo buvo priimtas remiantis valytojos S. M. paaiškinimas, vėliau atsirado gimnazijos buhalterių paaiškinimai apie valytojos reagavimą į konfliktinę situaciją, tačiau bylos duomenimis ieškovės ir nurodytos valytojos tarpusavio santykiai jau ilgą laiką yra konfliktiški, ieškovė nesutaria ir su gimnazijos buhalterėmis.

6.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nesudarė tinkamų sąlygų ieškovei pateikti paaiškinimus. Atsakovė dokumentuose iš esmės nenurodė pažeidimo laiko, vietos (šie duomenys atsirado vėliau), terminas pateikti paaiškinimus yra neproporcingai trumpas (tik viena diena), dokumentai, kuriais remiantis buvo priimtas ginčijamas įsakymas, ieškovei pateikti nebuvo, atsakovės darbuotojų (liudytojų) paaiškinimai nagrinėjimo metu buvo nenuoseklūs, dažnai prieštaraujantys vieni kitiems. Iš bylos duomenų matyti, kad darbo taryba ir gimnazijos taryba ginčijamam atsakovės direktorės įsakymui pritarė dar iki jo priėmimo.

7.       Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas pažymėjo, kad ieškovės bendravimo maniera 2018 m. balandžio 30 d. konflikto su valytoja metu buvo netinkama, nes buvo bendraujama pakeltu tonu, o ieškovė tokio bendravimo neabejotinai turėtų vengti. Tačiau, atsižvelgdamas į kitus byloje esančius duomenis, teismas laikė, kad atsakovė neįrodė, jog pakeltas bendravimo tonas ir išsakytos pastabos pakeltu tonu yra pagrindas atsakovei priimti ginčijamą įsakymą ir skirti įspėjimą, o iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei nebuvo sudarytos tinkamos procedūrinės sąlygos apsiginti, nors darbdavys ir yra stipresnė darbo teisinių santykių šalis. Dėl to teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškinį patenkinti ir panaikinti gimnazijos direktorės 2018 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. P1-31.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8.       Apeliantė (atsakovė) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir civilinę bylą nutraukti, taip pat priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Teismai nenagrinėja ieškinių, kuriuose priimti sprendimai nesukelia teisinių pasekmių, nes tokiais teismo procesais objektyviai nebūtų ginamos asmenų teisės, procesas teisine prasme taptų betikslis.

8.2.                      Byloje nustatyta, kad ieškovė skundžia atsakovės įsakymą, kuriame nurodyta, jog ieškovė padarė darbo pareigų pažeidimą, ir ieškovė įspėta, kad už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą jos darbo sutartis gali būti nutraukta darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. Taigi nagrinėjamu atveju darbdavė konstatavo darbuotojos darbo pareigų pažeidimą, tačiau iš darbo neatleido ir kitos poveikio priemonės nepaskyrė. Dėl to šis įsakymas ir įspėjimas nesukelia ieškovei tiesioginių teisinių pasekmių, tačiau gali turėti įtakos vertinant tolimesnį darbuotojo darbą. Ieškovei per paskutinius dvylika mėnesių padarius tokį patį darbo pažeidimą, atsakovė galėtų ją atleisti iš darbo DK 58 straipsnyje 2 dalyje numatytu pagrindu.

8.3.                      Įspėjimas yra procedūrinis veiksmas, atliekantis ir prevencinę funkciją, kurio darbdavys turi laikytis konstatavęs pažeidimą. Darbuotojui nepadarius pakartotinio tokio paties pažeidimo, jis jokios įtakos darbuotojo teisėms ir pareigoms neturi. Dėl to darytina išvada, kad toks ginčas negali būti nagrinėjamas teisme.

8.4.                      Teismų praktikoje pažymėta, kad darbo pareigų pažeidimo konstatavimas ar įspėjimas apie galimą atleidimą už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą nėra skundžiami darbo ginčams dėl teisės nustatyta tvarka. Jų teisėtumas darbo ginčus nagrinėjančiuose organuose gali būti nagrinėjamas tik tuo atveju, jei darbuotojas ginčytų atleidimą iš darbo už šiurkštų pareigų pažeidimą ar už pakartotinį pareigų pažeidimą teisėtumą DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-365-280/2018).

8.5.                      Aplinkybę, kad įspėjimas apie galimą darbo sutarties nutraukimą pagal DK 58 straipsnio 4 dalį pakartotinai atlikus pažeidimą yra procedūrinis, informacinio pobūdžio darbdavio pareiškimas, kuris savaime jį gavusiam asmeniui nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių, nes yra viena iš drausminės atsakomybės taikymo sąlygų, pripažino ir Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-289-773/2018. Nurodytoje byloje teismas pažymėjo, kad įspėjimu darbdavys siekia prevencinių tikslų, t. y. užkirsti kelią galimam pakartotiniam darbo drausmės pažeidimui, kuris sudarytų pagrindą atleisti darbuotoją. Įspėjimo apie galimą atleidimą pagrįstumo faktas būtų reikšmingas tik darbdaviui nusprendus pasinaudoti teise nutraukti darbo sutartis DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, todėl, ieškovės teisės būtų gintinos tik nutraukus su ja darbo santykius ir tuomet būtų vertinamas ieškovės padaryto darbo drausmės pažeidimo, dėl kurio ji buvo įspėta, pagrįstumas ir teisėtumas.

8.6.                      Nei ginčijamas įsakymas, kuriuo ieškovė buvo įspėta, nei jo panaikinimas nesukelia ieškovei tiesioginių teisinių pasekmių ir yra tik viena iš atleidimo procedūros sudedamųjų dalių. Nesant atleidimo iš darbo, įspėjimas apie atleidimą iš darbo pats savaime nepažeidžia ieškovės, kaip darbuotojos, interesų. Įspėjimas apie galimą atleidimą už pakartotinį tokį patį darbo pareigų pažeidimą nėra drausminė nuobauda kaip drausminė nuobauda buvo suprantama iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK prasme. Įspėjimo apie galimą atleidimą pagrįstumo faktas būtų reikšmingas tik darbdaviui nusprendus pasinaudoti teise nutraukti darbo sutartis DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Ieškovės ieškinyje suformuluotas reikalavimas negali būti savarankišku ieškinio dalyku, todėl teismas privalėjo atsisakyti ieškinį priimti, o ieškinį priėmus – civilinę bylą nutraukti.

9.       Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad įsakymas, kuriuo ieškovė buvo įspėta, kad už pakartotinį darbo pareigų pažeidimą bus atleista iš užimamų pareigų, nesukėlė jai jokių teisinių pasekmių. Skundžiamas įsakymas ieškovei sukėlė tokias pasekmes kaip neapibrėžtumas dėl tolimesnio darbo gimnazijoje, skatinimo priemonių už gerą darbą tikėtinas praradimas, nepagrįstas ieškovės elgesį charakterizuojančios informacijos rinkimas ir / ar laikymas asmens bylose ir pan.

9.2.                      Šiuo atveju net nebuvo aišku, kokie ieškovės veiksmai lėmė, kad ji buvo pripažinta pažeidusia darbo pareigas, todėl ieškovė net negalėjo suprasti, kaip nesielgti ar elgtis, kad bet koks kitas jos veiksmas nebūtų traktuojamas kaip darbo pareigų pažeidimas, ir ieškovė neprarastų darbo. Konstatavus, kad skundžiamas įsakymas nesukėlė ieškovei jokių teisinių pasekmių, būtų paneigiama ieškovės teisė į saugią ir įprastą darbo aplinką ir ramią psichologinę ieškovės būklę, nes net vienerius metus nuo įspėjimo apie galimą atleidimą ieškovė galėtų būti atleista už neaišku kokį poelgį ar veiksmą (tai, kad ieškovė negalėjo suprasti ir žinoti, koks jos elgesys gali tapti pagrindu atleisti ją iš darbo, konstatuota ir teismo sprendime). Tokia situacija suteiktų darbdaviui privilegiją darbuotojo atžvilgiu, darbuotojui galėtų būti grasinama ir naudojamasi tokia jo padėtimi (atsakovė ieškovės bendravimą su pavaldžiais darbuotojais bet kada galėtų įvertinti kaip netinkamą ir jai už tai grėstų atleidimas iš darbo).

9.3.                      Laikant, kad tik pats atleidimas iš darbo darbuotojui sukelia neigiamas pasekmes, būtų paneigiama ieškovės teisė į tokią darbo aplinką, kurioje ji nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į jos garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama ją įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį (DK 30 straipsnio 1 dalis).

9.4.                      Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai prašo priteisti bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas, nes iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo bylinėjimosi išlaidų dydį ir jų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti.

9.5.                      Skundžiamą sprendimą panaikinus apeliaciniame skunde nurodytu pagrindu, negalėtų būti laikoma, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas apeliantės naudai, todėl, manytina, kad ieškovei negali kilti pareiga atlyginti apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, svarbu įvertinti tai, kad Darbo ginčų komisija ir pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo šį darbo ginčą, kad apeliantė iki skundo padavimo nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu nekėlė klausimo dėl civilinės bylos nutraukimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

10.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11.       Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Dėl darbdavio įsakymo, kuriuo konstatuotas darbuotojo darbo pareigų pažeidimas ir darbuotojas įspėtas apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą, vertinimo

12.       Byloje nustatyta, kad ieškovė 2008 m. liepos 29 d. darbo sutarties Nr. 295 pagrindu dirba Juodšilių „Šilo“ gimnazijoje direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams. 2018 m. birželio 1 d. gimnazijos direktorė priėmė įsakymą Nr. P1-31, kuriuo konstatavo, kad ieškovės elgesys valytojos S. M. atžvilgiu, pasireiškęs balso pakėlimu (rėkimu), lydimu žeminančių komentarų, užgauliojimų, vertinamas kaip S. M. garbės ir orumo pažeidimas, padarytas darbo metu ir darbo vietoje. Šiuo įsakymu ieškovė buvo įspėta, kad vienerių metų laikotarpiu darbo metu ar darbo vietoje jai padarius antrą tokį pažeidimą, ji bus atleista iš užimamų pareigų, nutraukiant sudarytą darbo sutartį DK 58 straipsnio 1 dalies pagrindu.

13.       Įvertinęs bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės bendravimo maniera 2018 m. balandžio 30 d. konflikto su S. M. metu buvo netinkama, nes buvo bendraujama pakeltu tonu, tačiau, atsižvelgęs į kitus byloje esančius duomenis, teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog pakeltas bendravimo tonas ir išsakytos pastabos pakeltu tonu buvo pagrindas atsakovei priimti ginčijamą įsakymą ir skirti įspėjimą, todėl ginčijamą gimnazijos direktorės 2018 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. P1-31 panaikino.

14.       Atsakovė (apeliantė), nesutikdama su skundžiamu sprendimu, teigia, kad nei ginčijamas įsakymas, kuriuo ieškovė buvo įspėta, nei jo panaikinimas nesukelia ieškovei tiesioginių teisinių pasekmių ir yra tik viena iš atleidimo procedūros sudedamųjų dalių. Atsakovės nuomone, ieškovės ieškinyje suformuluotas reikalavimas negalėjo būti savarankiškas ieškinio dalykas, todėl teismas privalėjo atsisakyti ieškinį priimti, o ieškinį priėmęs – civilinę bylą nutraukti.

15.       Ieškovė su tokiu atsakovės įsakymo teisiniu vertinimu nesutinka. Ieškovė nurodo, kad skundžiamas įsakymas ieškovei sukėlė tokias pasekmes kaip neapibrėžtumas dėl tolesnio darbo gimnazijoje, skatinimo priemonių už gerą darbą tikėtinas praradimas, nepagrįstas ieškovės elgesį charakterizuojančios informacijos rinkimas ir (ar) laikymas asmens bylose ir pan. Ieškovės manymu, esant tokiai situacijai, kai neaišku, už kokį konkrečiai darbo pareigų pažeidimą ji įspėta apie galimą atleidimą, ji net vienerius metus negalėtų jaustis ramiai ir saugiai, tai pažeistų jos teisę į tokią darbo aplinką, kurioje ji nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į jos garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama ją įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį (DK 30 straipsnio 1 dalis).

16.       DK 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatytos dvi galimos darbo sutarties nutraukimo priežastys: 1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; 2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą (DK 58 straipsnio 4 dalis).

17.       Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė ginčija gimnazijos direktorės 2018 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. P1-31, kuriuo nustatytas ieškovės darbo pareigų pažeidimas ir ieškovė įspėta, kad vienerių metų laikotarpiu darbo metu ar darbo vietoje jai padarius antrą tokį pažeidimą, ji bus atleista iš užimamų pareigų darbdavės iniciatyva dėl darbuotojos kaltės.

18.       DK 58 straipsnio analizė teikia pagrindą išvadai, kad atleidimas iš darbo už antrą tokį patį darbinių pareigų pažeidimą, padarytą per 12 mėnesių, gali būti taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) buvo nustatytas pirmasis darbo pareigų pažeidimas; 2) darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti raštu; 3) darbuotojas per 1 mėnesį nuo pirmojo pažeidimo padarymo dienos buvo raštu įspėtas apie galimą atleidimą iš darbo, jei per ateinančius 12 mėnesių bus padarytas antras tokio paties pobūdžio pažeidimas. Taigi tiek pirmojo darbo pareigų pažeidimo nustatymas, tiek įspėjimas apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą laikytini sąlygomis, sudarančiomis pagrindą ateityje, esant per vienerius metus padarytam antram tokiam pačiam darbo pareigų pažeidimui, nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės. Darbdavio įsakymo, kuriuo konstatuojamas darbuotojo darbo pareigų pažeidimas ir įspėjama apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą, priėmimas laikytinas tik procedūriniu veiksmu, kuris darbuotojui nesukelia jokių materialiųjų teisinių pasekmių. Toks įsakymas kartu atlieka ir prevencinę funkciją – skatina darbuotoją tinkamai įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, tačiau įsakymo priėmimu jokios subjektinės teisės ar pareigos darbuotojui nėra sukuriamos, panaikinamos ar pakeičiamos.

19.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės, tokios kaip neapibrėžtumas dėl tolesnio darbo, nesaugumo jausmas, skatinimo priemonių už gerą darbą tikėtinas praradimas, nepagrįstas ieškovės elgesį charakterizuojančios informacijos rinkimas ir pan., yra hipotetinio pobūdžio, labiau susijusios su ieškovės išgyvenimais ir subjektyviu situacijos vertinimu, bet ne materialiaisiais teisiniais padariniais (realia įtaka ieškovės teisėms ir pareigoms).

20.       Ieškovė taip pat teigia, kad ginčijamam gimnazijos direktorės įsakymui likus galioti, atsakovė įgytų privilegiją ieškovės atžvilgiu, nes ieškovės bendravimą su pavaldžiais darbuotojais bet kada galėtų įvertinti kaip netinkamą ir už tai nutraukti darbo sutartį, be to, būtų pažeista ieškovės teisė į tokią darbo aplinką, kurioje ji nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų ir pan. (DK 30 straipsnio 1 dalis). Nurodyti ieškovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

21.       Įstatymas nustato, kad, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, tiek darbdaviai, tiek darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise; darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (CK 24 straipsnio 1-2 dalys). DK 30 straipsnio 1 dalis įpareigoja darbdavį sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad įsakymo, kuriuo konstatuotas ieškovės darbo pareigų pažeidimas ir ieškovė įspėta apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą, priėmimas pats savaime jokių teisių ir (ar) pareigų nei ieškovei, kaip darbuotojai, nei atsakovei, kaip darbdavei, nesukūrė. Ieškovės, kaip darbuotojos, teisės yra saugomos įstatymo ir bet koks jų pažeidimas sudaro pagrindą kreiptis teisinės gynybos, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad skundžiamo įsakymo priėmimas pats savaime pažeidė kokias nors ieškovės teises.

22.       Tuo atveju, jeigu darbdavė nuspręstų pasinaudoti teise nutraukti darbo sutartį DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, ieškovė, su tuo nesutikdama, turėtų teisę kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančius organus, kurie, be kita ko, vertintų tiek pirmojo, tiek ir antrojo darbo pareigų pažeidimo pagrįstumą ir teisėtumą. Taigi galiojantis teisinis reglamentavimas nesudaro prielaidų darbdaviui piktnaudžiauti teise, o pirmojo darbo pareigų pažeidimo nustatymas nesuteikia darbdaviui jokių privilegijų darbuotojo atžvilgiu.

Dėl ieškinio reikalavimo vertinimo

23.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).

24.       Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.

25.       Nagrinėjamos bylos atveju konstatuota, kad atsakovės įsakymo, kuriuo nustatytas ieškovės darbo pareigų pažeidimas ir ieškovė įspėta apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą, priėmimas yra tik procedūrinis veiksmas, nesukėlęs ieškovei jokių materialiųjų teisinių padarinių, todėl, vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, darytina išvada, kad toks darbdavės įsakymas negalėjo būti ginčijamas nei darbo ginčų komisijoje, nei teisme. Teisės doktrinoje taip pat nurodoma, kad darbo pareigų pažeidimo konstatavimas (išskyrus jei priimamas sprendimas nutraukti darbo sutartį) ar įspėjimas apie galimą atleidimą už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą nėra skundžiami darbo ginčams dėl teisės nustatyta tvarka; jų teisėtumas darbo ginčus nagrinėjančiuose organuose gali būti nagrinėjamas tik tuo atveju, jei darbuotojas ginčytų atleidimo iš darbo už šiukštų pareigų pažeidimą ar už pakartotinį pareigų pažeidimą teisėtumą DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (Tomas Davulis. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: Valstybės įmonė Registrų centras, 2018, p. 233).

26.       Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovės ieškinį dėl darbdavės įsakymo panaikinimo, turėjo atsisakyti jį priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o ieškinį priėmęs – tuo pačiu pagrindu civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27.       Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28.       Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

29.       Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo nutraukta ne dėl kokių nors atsakovės veiksmų, bet dėl to, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, reikšdama atsakovei reikalavimą, kuris nenagrinėtinas teisme. Tokiu atveju teismas sprendžia, kad atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas lėmė ieškovės inicijuotas nepagrįstas teisminis procesas. Dėl to atsakovės prašymas priteisti jos patirtas bylinėjimosi iš ieškovės laikytinas pagrįstu.

30.       Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 438 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 363 Eur advokato pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą ir 75 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, atsakovei iš ieškovės priteistina 438 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

31.       Atsakovė taip pat pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 907,50 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šiuo atveju atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pirmosios instancijos teismui nepateikė išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl šios išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir civilinę bylą nutraukti.

Priteisti atsakovei Juodšilių „Šilo“ gimnazijai (juridinio asmens kodas 190995023) iš ieškovės D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 438 Eur (keturis šimtus trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjos                                                           Rita Kisielienė

                                                Vilija Mikuckienė

                                                Laima Ribokaitė