(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemvalda“ ir atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemvalda“ ieškinį atsakovei Šilalės rajono savivaldybės administracijai dėl sutarties nutraukimo ir uždarosios akcinės bendrovės „Žemvalda“ įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą pripažinimo neteisėtais bei skolos, nuostolių (negautų pajamų) priteisimo ir atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Žemvalda“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo teisėtu ir nuostolių atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Žemvalda“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Šilalės rajono savivaldybės administracijai (toliau – atsakovė) ir prašė priteisti ieškovei iš atsakovės 34 662 Eur skolą, 166,38 Eur dydžio delspinigius, 5 808,59 Eur patirtų nuostolių (negautų pajamų), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsakovės vienašališką šalių 2019 m. kovo 14 d. sudarytos Melioracijos statinių remonto darbų su projektavimu sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą ir UAB „Žemvalda“ įtraukimą į nepatikimų tiekėjų sąrašą pripažinti neteisėtais, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė laimėjo atsakovės paskelbtą viešąjį pirkimą dėl projekto „Šilalės rajono Kvėdarnos kadastrinės vietovės Ymėžės upelio baseino griovių ir statinių juose remonto darbai su projektavimo paslaugomis“. 2019 m. kovo 14 d. šalys sudarė Melioracijos statinių remonto darbų su projektavimu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) už 59 815,14 Eur sumą. Ieškovė atliko 90 procentų visų Sutartyje numatytų darbų, kurių atsakovė nėra apmokėjusi, likusios darbų dalies neužbaigė dėl klimato sąlygų. 2020 m. kovo 19 d. gavo atsakovės raštą, kuriuo atsakovė Sutartį nutraukė bei pareikalavo atlyginti 40 470,59 Eur nuostolius ir sumokėti 0,02 proc. delspinigių nuo neatliktų darbų vertės. Nepaisant to, kad ieškovė bendradarbiavo ir kreipėsi į atsakovę siekdama išspręsti susiklosčiusį ginčą, atsakovė iki šiol neatsiskaitė su ieškove už faktiškai atliktus darbus ir neatlygina patirtų nuostolių. Atsakovei buvo pateikta PVM sąskaita faktūra už 34 662 Eur sumą, tačiau atsakovė sąskaitos neapmokėjo, pretenzijų dėl darbų nereiškė, todėl mano, kad atsakovė turi sumokėti ieškovei 34 662 Eur už atliktus darbus bei ieškinio pateikimo dieną atsakovė privalo sumokėti ieškovei 166,38 Eur delspinigių. Taip pat nurodo, kad likusi darbų dalis neužbaigta dėl nepalankių oro sąlygų, kurios pripažintinos force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybe. Prašomus priteisti 5 809,59 Eur nuostolius (negautas pajamas) ieškovė grindžia tuo, kad atsakovei nutraukus vienašališkai Sutartį negavo pajamų, kurias tikėjosi gauti pagal Sutartį (59 815,14 Eur (Sutarties kaina) – 19 344,55 Eur (suma sumokėta ieškovei) – 34 662 Eur (skola ieškovei už faktiškai atliktus darbus) = 5 808,59 Eur). Nurodo, kad yra pagrindas atsakovės civilinei atsakomybei, kadangi žala yra negautos pajamos, atsakovė yra kalta dėl Sutarties neteisėto nutraukimo ir tarp jų yra priežastinis ryšys.

3.       A. Š. rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, pareiškė byloje priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti Šilalės rajono savivaldybės administracijos vienašališką Sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės, nutraukimą teisėtu, priteisti atsakovei iš ieškovės 186 116 Eur dydžio statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidų ir melioracijos statiniams padarytos žalos atlyginimą, 885 Eur patirtų išlaidų antstolio pagalbai ir eksperto pagalbai apmokėti atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteisiamą 187 001 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės ieškinį atmesti, ieškovės ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį (praleidus kreipimosi į teismą terminą), priteisti bylinėjimosi išlaidas.        

4.       Atsakovė nurodė, kad ieškovė Sutartyje numatytus darbus vykdė nesilaikydama darbų atlikimo grafiko, aplaidžiai, netinkamai, neužbaigė jų ir po Sutarties termino pratęsimo iki 2019 m. gruodžio 10 d. Atsakovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su ieškove Sutarties. Šios aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą pripažinti Sutarties pažeidimą esminiu Sutarties pažeidimu ir vienašališkai nutraukti Sutartį. Ieškovės veiksmų neteisėtumas pasireiškia netinkamu Sutarties vykdymu, šiuo atveju, neatlikus visų sutartų darbų bei dalį jų atlikus su esminiais trūkumais, dėl kurių suremontuoti melioracijos statiniai negali būti pripažinti užbaigtais, taip pat padarant papildomos žalos statiniams. Pažymėjo, kad Sutarties įvykdymo terminas buvo esminė Sutarties sąlyga, tačiau ieškovė jos tinkamai neįgyvendino, o byloje pateikti įrodymai patvirtina atliktų darbų trūkumus, todėl ieškovė yra kalta dėl atsiradusių pasekmių ir turi atlyginti nuostolius. Priežastinį ryšį dėl ieškovės atliktų veiksmų patvirtina byloje pateiktas ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad ieškovės atliktų darbų trūkumus įmanoma pašalinti tik rengiant naują defektų taisymo projektą. Atsakovė, neįsisavindama valstybės skirtų lėšų bei šiuo metu privalanti savo lėšomis pašalinti trūkumus bei ieškovės remonto metu padarytus statinių sugadinimus, patyrė 186 116 Eur dydžio žalą. Nurodo, kad atsakovė taip pat patyrė išlaidų samdydama antstolę užfiksuoti faktines aplinkybes (280 Eur) ir UAB „Statybos ekspertų biuras“ ekspertą dalyvauti komisijos darbe (605 Eur).

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė; atsakovės priešieškinį patenkino iš dalies; pripažino atsakovės vienašališką Sutarties nutraukimą teisėtu; pritaikė ieškinio senatį ieškovės reikalavimui pripažinti atsakovės vienašališką Sutarties nutraukimą neteisėtu. Kitą priešieškinio dalį atmetė; panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones; priteisė iš ieškovės atsakovei 1 991,97 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovės 244,60 Eur žyminio mokesčio.

6.       Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai; Sutartis tarp šalių sudaryta ieškovei laimėjus atsakovės vykdytą viešąjį pirkimą, todėl šalių ginčijami veiksmai (Sutarties nutraukimas, pakeitimas) patenka į viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą; šalių veiksmų teisėtumas turi būti vertinamas pagal Sutarties ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas, o kitų teisės aktų imperatyviosios normos šalių ginčui taikytinos subsidiariai, t. y. tiek, kiek pirmiau nurodytos nuostatos neapima atitinkamų šalių ginčo aspektų.

7.       Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus bei įvertinęs šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad atsakovės vienašalis Sutarties nutraukimas dėl jos esminio pažeidimo yra teisėtas ir pagrįstas.

8.       Teismas, įvertinęs Sutarties 3.2 bei 3.3 punktų nuostatas, padarė išvadą, kad šalių susitarimu numatytas Sutarties galiojimo terminas yra iki visiško prievolių įvykdymo, o numatyti terminai – 2019 m. gegužės 15 d. ir 2019 m. spalio 30 d. –  šalių numatyti tarpiniai darbų atlikimo terminai.

9.       Teismas, įvertinęs Sutarties 3.4 punkto nuostatas, darbų atlikimo grafiką, 2019 m. gruodžio mėnesio atliktų darbų aktą ir darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą 15 157,49 Eur sumai (tai sudaro 27 proc. darbų); ieškovės tik su 2020 m. kovo 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 34 662 Eur sumai, t. y. už 62 proc. darbų, kurie atsakovės nebuvo priimti, už juos nesumokėta, konstatavo, kad ieškovė neįvykdė savo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atlikti darbus pagal darbų grafiką, kurio laikymasis yra esminė šalių sudarytos Sutarties sąlyga.

10.       Teismas nesutiko su ieškovės nurodytais argumentais, kad Sutarties norma dėl darbų grafiko laikymosi šalių konkliudentiniais veiksmais buvo pakeista ir neturėtų būti laikoma esmine Sutarties sąlyga (sutarties 3.4. punktas) bei pripažino, kad atsakovė įrodė, jog ieškovė vykdė darbus, nesilaikydama Sutartyje numatyto grafiko, kurio laikymasis šalių Sutartyje yra numatytas kaip esminė Sutarties sąlyga (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).

11.       Spręsdamas dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų, teismas byloje paskyrė dvi teismo ekspertizes: teismo ekspertizę, kurią buvo pavesta atlikti teismo ekspertui D. K., ir pakartotinę teismo ekspertizę, kurią pavesta atlikti UAB „Projektų ekspertizė“. Teismas nesutiko su pirminės ekspertizės išvadomis, kadangi po teismo ekspertizės atlikimo paaiškėjo aplinkybės, keliančios abejonių dėl teismo eksperto D. K. turimos kvalifikacijos. Įvertinęs pakartotinės teismo ekspertizės aktą, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo abejoti UAB „Projektų ekspertizė“ pasitelktų metodų ekspertizei atlikti tinkamumu, pakartotinės ekspertizės akto objektyvumu, išsamumu, o jo išvados neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams ir neturi esminių trūkumų (CPK 185 straipsnis), išskyrus pateiktą išvadą, atsakant į penktą teismo klausimą.

12.       Atsižvelgdamas į pakartotinės teismo ekspertizės išvadas, teismas pripažino, kad atsakovė įrodė ieškovės atliktų ginčo griovių remonto darbų trūkumus bei kad šie trūkumai buvo esminiai, kadangi griovių nebuvo galima naudoti pagal paskirtį ir tai sudarė esminį šalių sudarytos Sutarties pažeidimą, kadangi atsakovė negavo to, ką tikėjosi gauti ieškovei tinkamai įvykdžius Sutartį. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovė, atsakovei informavus apie nustatytus trūkumus raštu, šių trūkumų iki Sutarties nutraukimo nepašalino, nesudarė pagrindo atsakovei tikėtis, kad Sutartis bus įvykdyta ateityje. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog nutraukus Sutartį ieškovė patirtų didelių nuostolių. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad ieškovė nedėjo visų pastangų kokybiškai atlikti darbus, nes per pakankamai ilgą laikotarpį iki Sutarties nutraukimo atsakovės nurodytų trūkumų neištaisė.

13.       Teismas, įvertinęs atsakovės pranešimo apie vienašalį Sutarties nutraukimą bei ieškovės atsakymo į jį turinį, padarė išvadą, kad ieškovė suprato tiek faktinį, tiek teisinį šalių sudarytos Sutarties nutraukimo pagrindą, t. y. kad Sutartis nutraukiama dėl esminio jos pažeidimo, kadangi ieškovė nevykdė darbų per nustatytus terminus ir darbus atliko nekokybiškai.

14.       Atmetęs ieškovės reikalavimą dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, teismas nusprendė, kad ieškovė neturi teisės į 5 808,89 Eur nuostolių atlyginimą (CK 6.221 straipsnis).

15.       Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, liudytojų parodymus, atmetė ieškovės argumentus, kad Sutarties pažeidimai buvo nulemti neteisėtų atsakovės veiksmų. Priešingai, teismas padarė išvadą, kad šalių susirašinėjimo turinys rodo, kad atsakovė buvo suinteresuota atlikti darbus, kadangi siekė panaudoti jai skirtas tikslines lėšas.

16.       Teismas įvertinęs tai, kad ieškovė darbus pradėjo vykdyti tik 2020 m. liepos mėnesio trečią savaitę, kai tuo laikotarpiu jau turėjo būti užbaigta 40 proc. darbų nuo bendros darbų apimties, bei iki 2019 m. spalio 30 d. visų darbų nebuvo atlikusi, padarė išvadą, jog, ieškovė neatlikdama darbų Sutartyje numatytu terminu – vasarą ir rugsėjo–spalio mėnesiais, prisiėmė jos nurodytų kaip nenugalimos jėgos aplinkybėmis (upelio patvinimo) atsiradimo riziką.

17.       Teismas, spręsdamas dėl atsakovės prašymo taikyti ieškinio senaties terminą, nustatė, kad  atsakovė Sutartį nutraukė 2020 m. balandžio 19 d., todėl ieškovė kreiptis į teismą dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu teisę turėjo iki 2020 m. gegužės 19 d., tačiau tokį reikalavimą pareiškė 2020 m. birželio 1 d., t. y. praleidusi įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą (VPĮ 102 straipsnio 4 dalis, 1.125 straipsnio 2 dalis). Teismas nenustatė aplinkybių atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.129 straipsnis, 1.131 straipsnis).

18.       Nustatęs, kad ieškovė nesikreipė su ieškiniu dėl atsakovės atlikto vienašališko Sutarties nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo pripažinimo neteisėtu iki VPĮ 102 straipsnio 4 dalyje nurodyto termino pabaigos, t. y. iki 2020 m. gegužės 19 d., teismas nusprendė, kad atsakovė 2020 m. gegužės 21 d. turėjo teisę ir pagrįstai įtraukė ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą VPĮ 91 straipsnyje nustatyta tvarka (VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 1 punktas).

19.       Teismas įvertinęs tai, kad atsakovė, nesutikdama su ieškovės ieškinio reikalavimu dėl 34 662,00 Eur skolos priteisimo už darbus, savo procesiniuose dokumentuose prašė šį reikalavimą atmesti, kadangi darbai atlikti nekokybiškai, padarė išvadą, kad atsakovė iš esmės siekia sumažinti darbų kainą, o priešieškiniu prašo atlyginti ir 118 116 Eur remonto darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Teismas nurodė, kad atsakovė nurodytus du savo teisių gynimo būdus – nuostolių atlyginimą ir darbų kainos sumažinimą (jos nemokėjimą) – prašo taikyti tai pačiai savo pažeistai teisei apginti, t. y. reikalavimus grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis – netinkama ieškovo atliktų darbų kokybe.

20.       Teismas nurodė, kad pakartotinės teismo ekspertizės aktu nebuvo ir negalėjo būti įrodinėjamas priežastinis ryšys tarp atsakovės nurodytų ieškovės neteisėtų veiksmų (netinkamos atliktų darbų kokybės) ir žalos, todėl  konstatavo, kad atsakovė neįrodė, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos priteisti atsakovei iš ieškovės 186 116 Eur žalos atlyginimą. Taip pat teismas nusprendė, kad pakartotinės teismo ekspertizės išvada dėl lėšų poreikio nustatytų defektų pašalinimui neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog ieškovės atliktų darbų trūkumų pašalinimas atsakovei kainuotų būtent tokią pinigų sumą; kad 186 116 Eur sumos už ieškovės atliktų darbų trūkumų pašalinimą priteisimas atsakovei, kai visų Sutartyje numatytų melioracijos statinių remonto darbų kaina yra 55 628,08 Eur, neatitiktų nei proporcingumo ieškovės atliktam pažeidimui, nei teisingumo, nei sąžiningumo kriterijų bei sudarytų sąlygas atsakovei nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita.

21.       Teismas nusprendė, kad atsakovė nepagrįstai byloje naudojasi dviem savo, kaip užsakovo, įstatyme numatytais teisių gynimo būdais, tačiau neįrodė sąlygų taikyti vieną iš atsakovės pasirinktų teisių gynimo būdų (atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas). Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas apginti atsakovės pažeistas teises nepriteisiant skolos iš atsakovės už atliktus darbus ieškovei – 34 662 Eur, kadangi darbai atlikti su trūkumais, trūkumai yra esminiai ir dėl šių trūkumų ginčo griovių nėra galimybės naudoti pagal paskirtį (CK 6.655 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

22.       Netenkinęs pagrindinių reikalavimų, teismas nesprendė dėl ieškovės pareikštų šalutinių reikalavimų priteisti delspinigius ir palūkanas.

23.       Atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, į tai, kad byloje ginčas vyravo (CPK 94 straipsnis) dėl atsakovės vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo, į tai, kad atsakovės reikalavimai dėl defektų šalinimo ir statiniams padarytos žalos atlyginimo atmesti, nusprendė, kad atsakovės reikalavimai yra patenkinti 10 procentų, todėl atsakovei priteisė 1 991,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.

I.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

24.       Ieškovė UAB „Žemvalda“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2506-855/2021 dalį, kuria buvo: a) iš dalies patenkinti atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos priešieškinio reikalavimai; (b) atmesti ieškovės UAB „Žemvalda“ ieškinio reikalavimai; (c) daliai ieškovės UAB „Žemvalda“ reikalavimų pritaikyta ieškinio senatis; (d) atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos; atsakovo Šilalės rajono savivaldybės administracijos patikslintu priešieškiniu pareikštus reikalavimus atmesti visa apimtimi kaip neteisėtus ir nepagrįstus; tenkinti ieškovės UAB „Žemvalda“ ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodytus reikalavimus: 1) Šilalės rajono savivaldybės administracijos vienašališką Sutarties nutraukimą ir UAB „Žemvalda“ įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pripažinti neteisėtais; 2) priteisti UAB „Žemvalda“ naudai iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos 34 662 Eur skolą už faktiškai atliktus rangos darbus; 3) priteisti UAB „Žemvalda“ naudai iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos 166,38 Eur dydžio delspinigius; 4) priteisti UAB „Žemvalda“ naudai iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos 5 808,59 Eur patirtų nuostolių (negautų pajamų); 5) priteisti UAB „Žemvalda“ naudai         iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1.       teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „Projektų ekspertizė“ parengta ekspertizės išvada, nes UAB „Projektų ekspertizė“ nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą yra šališka, jos išvados yra neteisingos, apskaičiuotų defektų šalinimo kaštai neatitinka realybės. Pakartotinės ekspertizės išvadas paneigia byloje esantys duomenys – prof. dr. S. M. antroji specialisto išvada. Ekspertas tyrimą atliko nekompetentingai, pažeisdamas teisės aktus, netinkamai interpretuodamas sąvokas, rėmėsi neįprastais dydžiais ir padarė kitų akivaizdžių klaidų. Ekspertizės aktas neatitinka Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatyme (toliau – TEĮ) nustatytų formalių reikalavimų. UAB „Projektų ekspertizė“ ekspertizėje tyrimai pagal pateiktus klausimus skyrėsi nuo išvadų.

24.2.       Teismas nepagrįstai, vadovaudamasis UAB „Projektų ekspertizė“ atlikta pakartotinės ekspertizės išvada, konstatavo, kad atsakovė teisėtai nutraukė Sutartį. Pabrėžė, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai vienašališkai nutraukė Sutartį, kadangi ieškovė neatliko jokio (ypač esminio) Sutarties pažeidimo. Atsakovei Sutartį nutraukus neteisėtai (nesant esminio sutarties pažeidimo), atsakovė neturėjo teisės įrašyti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Atsakovė 2020 m. kovo 19 d. rašte nurodė, kad Sutartį nutraukia dėl esminio jos pažeidimo, tačiau nenurodė, dėl kokių tariamai esminių Sutarties pažeidimų yra nutraukiama Sutartis. Vienašalis Sutarties nutraukimas nenurodant konkrečių jos nutraukimo pagrindų pažeidžia tiek teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, tiek skaidrumo principą. Vien aplinkybė, kad atsakovės sprendimas nutraukti Sutartį yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, sudaro savarankišką pagrindą pripažinti tokį sprendimą neteisėtu ir negaliojančiu, o atsakovės elgesį – neatitinkantį viešųjų pirkimų principų bei pažeidžiantį ieškovės teisę į veiksmingą teisinę gynybą.

24.3.       Atsakovės pozicija dėl vienašalio Sutarties nutraukimo buvo tarpusavyje prieštaraujanti. Viena vertus, atsakovė 2020 m. kovo 19 d. sprendimą dėl Sutarties nutraukimo motyvuoja išimtinai CK 6.217 straipsnio 1 dalimi – dėl ieškovės tariamai atlikto esminio Sutarties pažeidimo; kita vertus, atsiliepime į ieškinį jau teigia, kad Sutartis nutraukta remiantis ne tik CK 6.217 straipsnio 1 dalimi, bet ir CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1-4 punktais, 3 dalimi. Tai, kad atsakovė vienašalį Sutarties nutraukimą kaskart grindžia skirtingu teisiniu pagrindu ir skirtingais faktais, tik dar kartą pagrindžia atsakovės pozicijos nenuoseklumą ir nepagrįstumą. Pabrėžė, kad ieškovei nebuvo suteiktas joks papildomas terminas sutarčiai įvykdyti. Be to, kadangi ieškovė siūlė atlikti likusius darbus, atsakovė neturėjo teisės vienašališkai nutraukti Sutarties. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir atitinkamai priėmė nepagrįstą sprendimą.

24.4.       Teismas nepagrįstai nesirėmė D. K. ir S. M. parengtomis ekspertinėmis išvadomis, kurios pagrindžia, kad atlikti darbai yra iš esmės kokybiški, atitinkantys darbo projektą, melioracijos įrenginiai funkcionuoja tinkamai. Tai, kad ieškovė darbus atliko kokybiškai, be kita ko, patvirtino ir tai, kad darbai yra atlikti 90 proc. ir tik dėl nepalankių oro sąlygų ieškovė negalėjo užbaigti likusių 10 proc. darbų. Pažymėjo, kad Sutarties vykdymo metu kilusios diskusijos dėl techninio darbo projekto koregavimo, tikslinimo bei darbų vykdymo laikantis projekto niekaip nedarė įtakos darbų kokybei ar darbų vykdymo trukmei. Sutarties vykdymą iš ieškovės pusės apsunkino nepalankios oro sąlygos, kurios pripažintinos force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybe ir į kurias atsakovė nepagrįstai neatsižvelgė. Atsakovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą, nesiekė išsaugoti sutarties.

24.5.       Teismas nepagrįstai suabsoliutino VPĮ 91 straipsnio 2 dalį, nurodydamas, kad, neva, ieškovė per VPĮ 102 straipsnio 4 dalyje numatytą terminą nesikreipė į teismą. Ieškinys buvo pateiktas dar prieš VPĮ 102 straipsnio 4 dalyje numatytą terminą, todėl ieškovei kreipusis į teismą, atsakovė apskritai neturėjo pagrindo ieškovės įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, kol nėra išnagrinėta byla. Net jeigu atsakovė turėjo teisę Sutartį nutraukti, teismas visiškai nevertino aplinkybių, ar buvo padarytas esminis Sutarties pažeidimas, nes tik esant esminiam sutarties pažeidimui galima tiekėją įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Pažymėjo, kad viena vertus, įvykdžiusi 90 proc. darbų, ieškovė negalėjo likusiųjų baigti tik dėl atsakovės kaltės, šiai neteisėtai nutraukus Sutartį bei nebeįleidus ieškovės į objektą, o kita vertus, melioracijos darbų nustatyti defektai, kaip buvo nustatyta tiek prof. dr. S. M. pirmojoje išvadoje, tiek antrojoje išvadoje, tiek ir eksperto D. K. atliktoje ekspertizėje, nebuvo esminiai. Darbų grafiko tarpiniai terminai nebuvo esminė sąlyga, kadangi konkliudentiniais veiksmais tai buvo šalių pakeista, galutinis terminas taip pat negali būti laikomas esmine sąlyga, nes atsakovės buvo pratęstas. Melioracijos darbai (jų rezultatas), nors ir nebaigti, funkcionuoja tinkamai, o atsakovė apmokėjo už darbus, kuriuos byloje laiko netinkamais.

24.6.       Teismas netinkamai interpretavo VPĮ normas, reglamentuojančias ieškinio senatį ir jos skaičiavimo taisykles. Pažymėjo, kad VPĮ 102 straipsnio 4 dalyje vartojamos sąvokos pirkimo sutarties nutraukimo arba sprendimo išsiuntimo dienos iš esmės reiškia, kad terminas ieškiniui pateikti skaičiuojamas nuo faktinio pirkimo sutarties nutraukimo momento, o ne nuo perkančiosios organizacijos pranešimo, kuriuo tik informuojama, kada bus nutraukta sutartis. 2020 m. kovo 19 d. pranešimu Sutartis dar nebuvo nutraukta, o ji būtų laikoma nutraukta nuo 2020 m. balandžio 19 d., todėl ieškovė ieškinį turėjo teisę paduoti iki 2020 m. gegužės 18 d. Ieškovė ieškinį pateikė laiku, t. y. iki 2020 m. gegužės 18 d. Tai, kad pareiškimas dėl ieškinio patikslinimo buvo paduotas vėliau, nekeičia šios išvados, nes pareiškimas yra sudedamoji ieškinio dalis, apie tai nurodė ir teismas savo rezoliucijoje priimdamas pareiškimą dėl reikalavimų patikslinimo. Pažymėjo, kad jau pirminiame ieškinyje motyvuojamoje dalyje ieškovas buvo išdėstęs visas aplinkybes apie neteisėtą Sutarties nutraukimą ir nepagrįstą įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą bei iš esmės nesutiko su sutarties nutraukimu, todėl prašė priteisti atitinkamus nuostolius ir skolą.

24.7.       Teismas, netinkamai įvertinęs D. K. ir S. M. teiktas išvadas bei kitas aplinkybes, nepagrįstai nepriteisė ieškovei skolos už faktiškai atliktus darbus, kurių atlikta 90 procentų. Atsakovė per sutartyje numatytą terminą jokių pastabų dėl atliktų darbų nepateikė, sąskaitos laiku neapmokėjo, todėl laikoma, kad darbus priėmė ir su ieškove privalo atsiskaityti, t. y. sumokėti 34 662 Eur sumą už atliktus darbus.

24.8.       Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovės 5 808,59 Eur dydžio nuostolių (negautų pajamų), kurie atsirado dėl atsakovės kaltės neteisėtai nutraukus sutartį ir neleidus ieškovei pabaigti likusių rangos darbų (apie 10 proc.).

24.9.       Atsakovei per sutartyje nustatytą terminą neapmokėjus sąskaitos už faktiškai atliktus darbus, teismas taip pat turėjo priteisti 166,38 Eur delspinigių bei procesines palūkanas.

25.       Atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė atsakovės priešieškinio dalį dėl 186 116 Eur sumos priteisimo atmesti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį tenkinti ir priteisti atsakovei iš ieškovės 186 116 Eur dydžio statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidų ir melioracijos statiniams padarytos žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteisiamą 186 116 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

25.1.       teismas nepragrįstai nusprendė, kad atsakovės prašymas atmesti ieškovo reikalavimą dėl 34 662 Eur skolos priteisimo už darbus ir reikalavimas atlyginti 186 116 Eur dydžio statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidų ir melioracijos statiniams padarytą žalą yra alternatyvūs reikalavimai. Tokia teismo išvada prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Šiuo atveju teismas be pagrindo apribojo įstatyme įtvirtintus atsakovės pažeistų teisių gynimo būdus, konstatuodamas, kad savo pažeistas teises ji gali ginti tik reikalaudama arba atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainą, arba atlyginti nuostolius. Pažymėjo, kad atsakovė reikalavimo sumažinti sutarties kainą priešieškiniu net nereiškė, šioje byloje atsakovė tik prašė atmesti ieškinį (dėl skolos ir nuostolių priteisimo) tuo pagrindu, kad jokios skolos ieškovei neturi, nes ieškovė iš esmės darbų apskritai neatliko, o tuos darbus, kuriuos atliko, atliko su esminiais trūkumais, be kita ko, padarydama daiktui dar ir papildomos žalos.

25.2.       Ieškovės neteisėti veiksmai pasireiškia netinkamu Sutarties vykdymu (sutartinis pažeidimas), inter alia (tarp kitko) dalies darbų neatlikus visai bei didžiąją atliktųjų darbų dalį atlikus ne tik kad su esminiais trūkumais, dėl kurių suremontuoti melioracijos statiniai negali būti pripažinti užbaigtais statyti, bet dar ir padarant papildomos žalos statiniams. Teismas sprendime konstatavo esminį Sutarties pažeidimą, kas atitinkamai kvalifikuotina ir kaip ieškovės neteisėti veiksmai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad darbai buvo atliekami nesilaikant darbų grafiko, nekokybiškai, nesilaikant techninio darbo reglamento ir techninės priežiūros inžinieriaus reikalavimų. Pabrėžė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis, todėl ieškovė, kaip profesionali viešųjų pirkimų dalyvė ir rangovė, jau teikdama pasiūlymą viešajame pirkime suprato ir įsivertino, kad ji privalės vykdyti Sutartį pagal nustatytas sąlygas, per pasiūlyme nurodytą laiką. Dėl savo pačios aplaidumo ir (ar) nerūpestingumo bei neatsakingumo ieškovė darbus pradėjo tik 2019 m. liepos mėnesio pabaigoje (nuo sutarties pasirašymo dienos praėjus beveik 4 mėnesiams), todėl nespėjo laiku įvykdyti Sutarties, o vėliau darbus vykdė nekokybiškai ir sužlugdė valstybės lėšomis finansuojamo projekto tikslų pasiekimą, tuo padarydama žalą ne tik Šilalės rajono savivaldybei, bet ir valstybei. Sutarties sąlyga dėl darbų atlikimo terminų buvo esminė Sutarties sąlyga ir ji buvo iš esmės pažeista.

25.3.       Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė neįrodė būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – žalos padarymo fakto ir dydžio. Žalos faktas yra besąlygiškai patvirtintas tiek paties teismo paskirtos pakartotinės teismo ekspertizės aktu, tiek ir paties teismo sprendime, kurį dėl sutartinio pažeidimo pats teismas motyvavo iš esmės pakartotinės ekspertizės aktu. Pakartotinės ekspertizės akte apskaičiuotas lėšų poreikis teismo ekspertizės metu nustatytiems defektams pašalinti yra 186 116 Eur. Šią sumą atsakovė laiko žala, kurią padarė ieškovė netinkamai vykdydama Sutartį. Byloje nėra duomenų, paneigiančių, kad ekspertizės akte nurodyti netinkami būtinų atlikti sugadintų statinių atstatymo darbų kiekiai ar netinkamai atlikti sąmatiniai skaičiavimai, todėl teismui nebuvo pagrindo abejoti šiais duomenimis. Teismas nurodė, kad nesutinka su papildomos ekspertizės išvada penktuoju klausimu, tačiau tokio nesutikimo niekaip nemotyvavo.

25.4.       Sutartimi ieškovės įsipareigoti atlikti darbai turėjo būti finansuoti iš 2019 metų programos lėšų, kurias atsakovei skyrė šį finansavimą administruojanti institucija – Žemės ūkio ministerija. Lėšas reikėjo įsisavinti iki 2019 m. gruodžio 31 d. Ieškovei pažeidus Sutartį ir darbų neįvykdžius per Sutartyje nustatytą terminą, atsakovė šios dotacijos neteko. Tai reiškia, kad ginčo atveju ieškovės padarytų defektų pašalinimui ir žalos atlyginimui turės būti panaudotos pačios atsakovės lėšos. Tačiau atsakovė yra savivaldybės institucija, kuri finansuojama iš kasmet sudaromo savivaldybės biudžeto, o savivaldybės biudžete lėšos ieškovės padarytų defektų ir žalos statiniams šalinimui nenumatytos ir negali būti numatomos, kadangi tai susiję su konkretaus asmens – būtent ieškovės – prievolės atlyginti defektų pašalinimo ir žalos statiniams išlaidų atlyginimo įvykdymu. Tokiu būdu, šioje byloje pateiktas pakartotinės ekspertizės aktas yra tinkamas įrodymas defektų ir žalos statiniams pašalinimo reikalingų išlaidų pagrindimui, jis atitinka tokiam įrodymui keltinus įrodymų turinio ir leistinumo reikalavimus.

25.5.       Priežastinį ryšį tarp atsakovės patirtos žalos ir neteisėtų ieškovės veiksmų patvirtina pakartotinės teismo ekspertizės metu gautos išvados, kur konstatuota, kad nustatytas Ymežės upelio baseino griovių ir statinių juose remonto darbų defektus galima pašalinti tik rengiant naują defektų taisymo projektą ir už darbus sumokant ekspertizės metu sudarytoje sąmatoje nurodytą sumą. Šios sumos atsakovė neprivalėtų išleisti, jeigu ieškovė būtų tinkamai ir laiku įvykdžiusi sutartimi prisiimtas prievoles.

26.       Ieškovė UAB „Žemvalda“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą bei priteisti ieškovei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

26.1.       atsakovė neįrodė ieškovės atžvilgiu civilinės atsakomybės sąlygų. Pakartotinėje ekspertizėje 186 116 Eur suma yra nurodyta kaip orientacinė ir tai pažymėta tiek pačios UAB „Projektų ekspertizė“, tiek teismo sprendime, tiek ir atsakovės apeliaciniame skunde.

26.2.       Atsakovė savo patikslintą priešieškinį, apeliacinį skundą ir jais reikalaujamą priteisti nuostolių dydį iš esmės grindžia UAB „Projektų ekspertizė“ atlikta pakartotine ekspertize, tačiau akivaizdu, kad pakartotinės ekspertizės išvados yra niekinės, atliktos nekompetentingų asmenų, kurie galimai yra šališki, tiriamosios dalys nesutampa su išvadomis ir visiškai prieštarauja tiek S. M. teiktoms išvadoms, tiek D. K. teismo ekspertizei.

26.3.       Atsakovės prašomi neadekvatūs 186 116,00 Eur nuostoliai yra nepagrįsti, ypač dėl to, kad net tris kartus viršija pačios Sutarties visą kainą – 59 815,14 Eur.

26.4.       Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta kasacinio teismo praktika dėl teismo teisės įvertinti būsimą žalą šiai civilinei bylai negali būti taikoma, kadangi bylų ratio decidendi  nesutampa, todėl nėra aktuali šiuo atveju.

26.5.       Atsakovė, ne tik prašydama neadekvačių ir neįrodytų tariamų nuostolių, tačiau dar ir nesumokėdama ieškovei už faktiškai atliktus darbus – 34 662 Eur, siekia nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita.

26.6.       Ieškovė nenumatė ir protingai negalėjo numatyti tokių neadekvačių, 3 kartus sutarties vertę viršijančių tariamų atsakovės nuostolių, kokių ši prašo priteisti patikslintu priešieškiniu.

26.7.       Ieškovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl atsakovės atliktas vienašalis Sutarties nutraukimas yra neteisėtas, kadangi ieškovė atliko 90 proc. darbų, kurie atlieka savo funkciją, o likusios darbų dalies negalėjo baigti dėl atsakovės kaltės, o nustatyti defektai nebuvo esminiai. Pabrėžė, kad S. M. išvadose ir D. K. ekspertizėje nustatyti neesminiai defektai atsirado tik dėl nuslinkusių šlaitų, kurie, be kita ko, buvo nukasti tik dėl atsakovės administracijos darbuotojo S. T. paliepimų.

26.8.       Sutarties vykdymui darbų grafiko tarpiniai terminai nebuvo esminė sąlyga, kadangi konkliudentiniais veiksmais tai buvo šalių pakeista. Be to, Sutarties galutinis terminas buvo pačios atsakovės pratęstas, tad ir galutinis terminas negali būti laikomas esmine Sutarties sąlyga. Tai, kad atsakovė galutinio termino nelaikė ir nelaiko esmine Sutarties sąlyga, patvirtina ir tai, jog pati atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje pasiūlė sudaryti su ieškove taikos sutartį su pratęstu galutiniu terminu.

26.9.       Atsakovės argumentai apie ieškovės neteisėtus veiksmus yra nepagrįsti ir nenuoseklūs, kadangi melioracijos įrenginiai yra funkcionuojantys, atsakovė dar 2020 m. buvo apmokėjusi ir pripažinusi tinkamais tariamai nekokybiškus darbus, o techninio prižiūrėtojo išvados yra šališkos atsakovės pozicijai.

26.10.       Priežastinio ryšio tarp tariamų nuostolių ir ieškovės veiksmų nėra. Atsakovės reikalaujami nuostoliai yra niekiniai, net pačios atsakovės pasitelkto eksperto UAB „Projektų ekspertizė“ nurodyti kaip netikslūs (orientaciniai), tuo tarpu ieškovės teiktose S. M. išvadose, D. K. ekspertizėje nurodyti defektų šalinimo kaštai yra tik apie 10 000 Eur. Taip pat D. K. ir S. M. nustatyta, kad pati atsakovė nesiėmė jokių veiksmų dėl objekto užbaigimo, užkonservavimo, prižiūrėjimo, todėl už pačių melioracijos darbų nuolatinį blogėjimą ir dėvėjimąsi atsakinga tik atsakovė, kuri neteisėtai nutraukė Sutartį, neleido ieškovei pabaigti darbų ir šiuo metu objekto nesaugo ir neprižiūri.

26.11.       Teismas teisingai nustatė, kad atsakovė savo neva pažeistas teises tapačiomis aplinkybėmis siekė ginti alternatyviais būdais, taip siekdamas pritaikyti ieškovei dvigubą atsakomybę.

27.       Atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti; patenkinti atsakovės apeliacinį skundą bei priteisti atsakovės naudai iš ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

27.1.       ieškovės nurodyti argumentai dėl pakartotinės ekspertizės išvados trūkumų grindžiami deklaratyviais teiginiais ir prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais, galinčiais paneigti pakartotinės ekspertizės išvadų pagrįstumą. Tuos pačius nesutikimo su pakartotinės ekspertizės išvadomis motyvus ieškovė buvo nurodžiusi ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir teismas dėl jų nepagrįstumo išsamiai pasisakė skundžiamame sprendime.

27.2.       Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė vienašališkai Sutartį nutraukė teisėtai. Sutartis su ieškove buvo nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo, kuris pasireiškė darbų atlikimo terminų pažeidimu ir esminiais atliktų darbų trūkumais. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad darbai buvo atliekami nesilaikant darbų grafiko, nekokybiškai, nesilaikant techninio darbo reglamento ir techninės priežiūros inžinieriaus reikalavimų. Be to, ieškovės atliktų darbų defektų egzistavimo faktą patvirtina ir byloje atliktų teismo ekspertizių išvados. Pakartotinės ekspertizės akto išvados (atsakymai į 1, 2, 3, 4 klausimus) patvirtina, kad ginčo griovių remonto darbai buvo atlikti su trūkumais, kurie yra esminiai ir griovių negalima naudoti pagal paskirtį.

27.3.       Teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad atsakovės pranešimo apie Sutarties nutraukimą ir ieškovės atsakymo į jį turinys iš esmės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog ieškovė suprato tiek faktinį, tiek teisinį šalių sudarytos sutarties nutraukimo pagrindą, t. y. kad Sutartis nutraukiama dėl esminio jos pažeidimo, kadangi ieškovė nevykdė darbų nustatytais terminais ir darbus atliko nekokybiškai.

27.4.       Sutarties vykdymo metu – 2019 m. jokių nenugalimos jėgos aplinkybių rudens – žiemos laikotarpiu nebuvo fiksuota. Be to, ieškovė darbus pradėjo vykdyti tik 2019 m. liepos trečią savaitę, kai tuo laikotarpiu jau turėjo būti užbaigta 40 proc. darbų nuo bendros darbų apimties ir pagal Sutartį visi darbai turėjo būti baigti jau 2019 m. spalio 30 d., Sutarties terminas buvo pratęstas iki 2019 m. gruodžio 10 d. Tuo tarpu pranešimą apie tai, kad, pakilus grioviuose vandens lygiui, darbų vykdymas tapo nebeįmanomas, ieškovė pateikė tik 2019 m. gruodžio 12 d., t. y. po to, kuomet atsakovė 2019 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)jau buvo informavusi ieškovę, kad 2019 m. gruodžio 10 d. pasibaigė Sutarties terminas ir kad tolimesnis Sutarties pratęsimas nenumatomas. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė, neatlikdama darbų per Sutartyje nustatytą terminą – vasarą ir rugsėjo – spalio mėnesiais – pati prisiėmė didesnio kritulių kiekio atsiradimo riziką.

27.5.       Priešingai, nei teigia ieškovė, atsakovė dėjo visas pastangas, kad Sutartis būtų tęsiama, būtent tam buvo pratęstas Sutarties terminas, suteikiant ieškovei papildomai laiko savo įsipareigojimams įvykdyti. Be to, atsakovė ir bylos nagrinėjimo metu siūlė ieškovei ištaisyti trūkumus ir užbaigti darbus, bet ieškovė atsisakė – šią aplinkybę nustatė ir skundžiamą sprendimą priėmęs teismas.

27.6.       Atsakovė apie vienašališką Sutarties nutraukimą dėl jos esminio pažeidimo informavo ieškovę 2020 m. kovo 19 d. raštu, ieškovė VPĮ nustatyta tvarka ir terminu nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl atsakovės vienašališko Sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo pripažinimo neteisėtu (toks reikalavimas buvo pareikštas tik 2020 m. birželio 1 d.), todėl atsakovė turėjo teisę ir pagrįstai Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka 2020 m. gegužės 21 d. paskelbė informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusią ieškovę Nepatikimų tiekėjų sąraše.

27.7.       Teismo išvada, kad ieškovė ieškinį, kuriuo ginčijo atsakovės vienašalį Sutarties nutraukimą, pareiškė praleidus įstatymu nustatytą ieškinio senatį (VPĮ 102 straipsnio 4 dalis, CK 1.125 straipsnio 2 dalis), atitinka tiek faktinę situaciją, tiek VPĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, dėl ko teismo sprendimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas.

27.8.       Ieškovė tinkamai ir kokybiškai rangos darbų neatliko, todėl neturi teisėto pagrindo reikalauti iš atsakovės priteisti jos prašomą sumą. Atsakovė nagrinėjamoje byloje prašė atmesti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 34 662,00 Eur skolos priteisimo už darbus ir priešieškiniu pareiškė reikalavimą atlyginti dėl netinkamos kokybės darbų atsiradusią žalą. Nors, teismas nepagrįstai atsisakė priteisti 186 116 Eur dydžio statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidų ir melioracijos statiniams padarytos žalos atlyginimą, tačiau visiškai pagrįstai nepriteisė ieškovo reikalaujamos skolos už darbus, kurie atlikti su trūkumais, šie trūkumai yra esminiai ir dėl šių trūkumų ginčo griovių nėra galimybės naudoti pagal paskirtį.

27.9.       Teismui pripažinus, kad atsakovė teisėtai vienašališkai nutraukė Sutartį dėl esminio jos pažeidimo, ir kad ieškovės reikalavimas dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu yra nepagrįstas, ieškovė neturi teisės į nuostolių atlyginimą, atsiradusį dėl neva neteisėto Sutarties nutraukimo. Ieškovė, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, neįrodė, kad ji negavo pajamų dėl neteisėtų atsakovės veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

I.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

29.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

30.       Ieškovė ir atsakovė 2019 m. kovo 14 d. sudarė Melioracijos statinių remonto darbų su projektavimu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (Sutartis), kuria ieškovė, kaip rangovė, įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis ir rizika per šioje Sutartyje nustatytą terminą atlikti Šilalės rajono Kvėdarnos kadastrinės vietovės Ymežės upelio baseino griovių ir statinių juose remonto darbus su projektavimo paslaugomis (tyrinėjimo – projektavimo paslaugos ir remonto darbai) pagal užsakovo (atsakovės) pateiktą projektinę dokumentaciją, o užsakovas (atsakovė) įsipareigojo sudaryti rangovui (ieškovei) būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti Sutartyje nustatą kainą (Sutarties 2.1 punktas); Sutarties darbų (Sutarties) bendra kaina yra 59 815,14 Eur su PVM, iš jų melioracijos statinių remonto darbai – 55 628,08 Eur; techninio darbo projekto parengimas – 4 187,06 Eur (Sutarties 3.1 punktas); Sutartis įsigalioja ją pasirašius ir galioja iki visiško prievolių įvykdymo (Sutarties 3.2 punktas); projektavimo darbai turi būti atlikti iki 2019 m. gegužės 15 d.; rangos darbai turi būti atlikti iki 2019 m. spalio 30 d.; esant būtinam poreikiui, Sutartis gali būti pratęsta vieną kartą ir ne ilgesniam nei 2 mėn. laikotarpiui (Sutarties 3.3 punktas). Sutartie 3.4 punkte nustatyta, kad rangovas darbus privalo vykdyti pagal darbų atlikimo grafiką; darbų grafiko laikymasis yra esminė Sutarties sąlyga.

31.       Atsakovė 2019 m. liepos 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)  „Dėl melioracijos statinių remonto pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)“ pateikė paklausimą ieškovei, kodėl nepradedamas vykdyti Kvėdarnos kadastrinės vietovės Ymėžės upelio baseino griovių ir statinių juose remonto objektas, nors techninio darbo projektas paruoštas ir ekspertizės patikrinimo aktas išduotas birželio 6 d.

32.       Projekto techninę priežiūrą vykdančio V. P. įmonės 2019 m. rugpjūčio 23 d. atliktų darbų patikrinimo akte nurodyta, kad patikrinus 2019 m. rugpjūčio 22 d. vykdomus darbus Šilalės rajono Kvėdarnos kadastrinės vietovės Ymėžės upelio baseino griovių ir statinių juose remonto objekte nustatyti trūkumai, nukrypimai nuo techninio darbo projekto (toliau – ir TDP), technologijos ir kokybės neatitikimai nustatytoms normoms ir taisyklėms; yra neatitikimų tarp projekte numatytų sprendimų ir faktinės padėties, todėl skubiai reikia koreguoti kai kuriuos sprendimus dokumentacijoje, apie tai buvo pranešta rangovui, tačiau iki šiol nieko nedaroma; nurodomi konkretūs neatitikimai ir pažeidimai.

33.       V. P. įmonės 2019 m. rugsėjo 6 d. rašte atsakovei „Dėl darbų Ymėžės upelio baseino grioviuose“ nurodyta, kad patikrinus vykdomus darbus Šilalės rajono Kvėdarnos kadastrinės vietovės Ymėžės upelio baseino griovių ir statinių juose remonto objekte nustatyti trūkumai, nukrypimai nuo TDP, technologijos ir kokybės neatitikimai nustatytoms normoms ir taisyklėms; yra abejotinų projekte niekuo neparemtų numatytų sprendimų, kuriuos skubiai reikia pagrįsti arba koreguoti pataisant; nurodyti konkretūs trūkumai ir neatitikimai, pateikti pasiūlymai.

34.       V. P.

35.       Šilalės

36.       Šalių 2019 m. spalio 31 d. pasirašytu susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2019 m. kovo 14 d. melioracijos statinių remonto su projektavimu sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pratęstas darbų atlikimo terminas iki 2019 m. gruodžio 10 d.

37.       Atsakovės darbuotojai kartu su vykdančiu projekto techninę priežiūrą V. P. 2019 m. lapkričio 11 d. atliko objekto patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą Nr. 4, kuriame konstatavo darbų trūkumus.

38.       Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Valstybės žemės fondo 2019 m. lapkričio 20 d. Melioracijos valstybinės priežiūros patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti patikrinus atliktus darbus objekte nustatyti trūkumai bei pateiktos rekomendacijos: 1. skubiai inicijuoti Šilalės rajono Kvėdarnos kadastrinės vietovės Ymėžės upelio baseino griovių ir statinių juose remonto darbo projekto sutarties nutraukimą; 2. informuoti melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo komisiją prie ŽŪM su siūlymu anuliuoti įmonei UAB „Žemvalda“ atestatą melioracijos statinių statybai, melioracijos statinių statybos techninei priežiūrai.

39.       Ieškovė 2019 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 19-12.1 informavo atsakovę, kad pradeda darbus ir planuoja baigti kaip įmanoma greičiau.

40.       V. P. įmonės, vykdančios projekto techninę priežiūrą, 2019 m. gruodžio 10 d. rašte „Dėl darbų Ymėžės upelio baseino grioviuose“ nurodyta, kad trūkumai iki 2019 m. gruodžio 4 d., esant palankiems orams, nebuvo ištaisyti, nustatyti nauji trūkumai.

41.       Atsakovė 2019 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakydama į ieškovės 2019 m. gruodžio 4 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovę, kad 2019 m. gruodžio 10 d. pasibaigė sutarties terminas ir kad tolimesnis sutarties pratęsimas nenumatomas.

42.       Atsakovė 2019 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Šilalės rajono Kvėdarnos kadastrinės vietovės Ymėžės upelio baseino griovių ir statinių juose remonto darbų“, adresuotu ieškovei, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir VĮ Valstybės žemės fondui, informavo,  kad rangovas neužbaigė ir neperdavė projekto objekto eksploatuoti; nurodytos pagrindinės griovių ir juose esančių statinių remonto darbų ir projektavimo klaidos; nurodyta, kad grioviai Y-3-3, tarp pk. 0+0-3+21, Y-1-10, tarp pk. 8+23-14+82, Y-3-7, tarp pk. 10+60-21+76, priimant eksploatuoti; šių griovių atliktų darbų vertė – 15 541,61 Eur; 2020 metų pavasarį sugadinti grioviai (Y-3(up. Pašakarnis), tarp pk. 5+00-12+52 ir pk. 32+00-40+16, Y-10-3, tarp pk. 0+00-15+78, ir Y-1 (up. Gvelbė), tarp pk. 0+00-15+00) bus vertinami (peržiūrimi), perkamos projekto korekcijos paslaugos ir vykdymo darbai; už įvardintus netinkamai atliktus darbus (pagal Sutartį) nebus apmokėta 40 470,59 Eur; taip pat prašoma Melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo komisijos prie Žemės ūkio ministerijos anuliuoti UAB „Žemvalda“ ir UAB „Šiaulių hidroprojektas“ atestatus melioracijos statinių statybai, melioracijos statinių statybos techninei priežiūrai ir projektavimui; siūloma atsakovės viešųjų pirkimų komisijai įtraukti rangovę UAB „Žemvalda“ į nepatikimų tiekėjų sąrašą bei svarstys galimybę prisiteisti patirtą materialinę žalą.

43.       Atsakovė 2020 m. kovo 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sutarties nutraukimo“, adresuotu ieškovei, informavo ieškovę, kad Sutartis yra pasibaigusi 2019 m. gruodžio 10 d.; po Sutarties pratęsimo griovių ir statinių juose remonto darbai nebuvo ir nėra atliekami; vadovaudamasi CK 6.218 straipsniu pranešė apie Sutarties nutraukimą pagal CK 6.217 straipsnio nuostatas bei pagal Sutarties 8.4 punktą pareikalavo ieškovės atlyginti nekokybiškai atliktų griovių remonto darbų nuostolius, kurių vertė sudaro 40 470,59 Eur, bei sumokėti 0,02 proc. delspinigius nuo neatliktų darbų vertės (40 470,59 Eur) iki Sutarties nutraukimo dienos pagal sutarties 7.1.1 punktą.

44.       Atsakovė 2020 m. kovo 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Atsakymas į 2020-03-19 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sutarties nutraukimo“, adresuotu atsakovei, informavo atsakovę, kad nesutinka su atsakovės rašte išdėstytomis aplinkybėmis ir reikalavimais; Sutarties nutraukimas yra neteisėtas, reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo bei delspinigių sumokėjimo yra nepagrįsti; pareikalavo atsakovės atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus, sudaryti galimybę atlikti nebaigtus darbus, kurių nebuvo galima atlikti dėl nenugalimos jėgos, ir už šiuos darbus atsiskaityti. Nurodė, kad ieškovė iki nenugalimos jėgos atsiradimo iš esmės atliko 90 proc. sutartų darbų, atsakovė už faktiškai atliktus darbus liko skolinga ieškovei 34 662 Eur, pareikalavo šią sumą sumokėti; taip pat pranešė, kad tuo atveju, jeigu ieškovė iki 2020 m. balandžio 7 d. negaus atsakovės patvirtinimo apie darbų fronto perdavimą rangos darbams užbaigti, remdamasi CK 6.217, 6.218, 6.220 straipsniais vienašališkai nutraukia Sutartį bei prašo atlyginti 5 808,59 Eur nuostolius, kurie lygūs dėl atsakovės kaltės neužbaigtų rangos darbų vertei.

45.       Klaipėdos apygardos teismas ieškovės ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino iš dalies – atsakovės vienašališką Sutarties nutraukimą pripažino teisėtu, kitą priešieškinio dalį atmetė; sprendimą motyvuodamas tuo, kad: 1) Sutartis galioja iki visiško prievolių įvykdymo, Sutartyje nustatyto darbų atlikimo grafiko laikymasis yra esminė Sutarties sąlyga; 2) ieškovė, atlikdama darbus pagal Sutartį, nesilaikė Sutartyje įtvirtinto darbų atlikimo grafiko bei juos atliko nekokybiškai (darbus atliko su esminiais trūkumais) ir tai sudarė esminį Sutarties pažeidimą; 3) pranešimo apie Sutarties nutraukimą turinys aiškus ir suprantamas; 4) ieškovė neįrodė atsakomybę šalinančių aplinkybių;  5) atsakovė Sutartį dėl esminio jos pažeidimo nutraukė pagrįstai ir teisėtai; 6) ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl atsakovės vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu; 7) ieškovei per įstatyme nustatytą terminą nepareiškus teisme reikalavimo dėl atsakovės vienašališko Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, atsakovė pagrįstai ieškovę įrašė į Nepatikimų tiekėjų sąrašą; 8) atsakovė nepagrįstai tai pačiai savo pažeistai teisei apginti naudoja du alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus: darbų kainos sumažinimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo; 9) atsakovė neįrodė žalos fakto ir dydžio; 10) pakartotinės ekspertizės išvada penktuoju klausimu dėl lėšų, reikalingų defektams pašalinti, yra nekonkreti; 11) atsakovė neįrodė priežastinio ryšio tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir prašomos priteisti žalos; 12) kadangi darbai pagal Sutartį atlikti su esminiais trūkumais, yra pagrindas atsakovės pažeistą teisę apginti nepriteisiant skolos už atliktus darbus.

46.       Ieškovė ir atsakovė su teismo sprendimu nesutiko ir pareiškė apeliacinius skundus. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia šias argumentais: 1) teismas rėmėsi šališkos ir neobjektyvios pakartotinės ekspertizės išvadomis, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą; 2) teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė teisėtai nutraukė Sutartį dėl esminio jos pažeidimo, kadangi ieškovė, vykdydama Sutartį, neatliko jokio (ypač esminio) Sutarties pažeidimo; 3) senaties terminas ieškiniui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo Sutarties nutraukimo, o ne nuo įspėjimo apie nutraukimą, todėl ieškovė, pareikšdama ieškinį, nepraleido ieškinio senaties termino; tai, kad pareiškimas dėl ieškinio patikslinimo buvo pateiktas vėliau, šios išvados nekeičia; 4) atsakovė privalo atlyginti už faktiškai atliktus darbus.

47.       Atsakovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: 1) atsisakymas apmokėti atliktus darbus dėl to, kad darbai atlikti su esminiais trūkumais, ir reikalavimas atlyginti dėl netinkamos kokybės darbų atsiradusią žalą nėra alternatyvūs teisių gynimo būdai ar prieštaraujantys vienas kitam; 2) žalos faktą ir dydį, taip pat priežastinį ryšį tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir žalos pagrindžia byloje atliktos pakartotinės teismo ekspertizės išvada; 3) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo pakartotinės teismo ekspertizės išvada penktuoju klausimu.

48.       Taigi byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar ieškovė Sutartyje numatytus darbus atliko kokybiškai, ar tinkamai laikėsi Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ar atsakovė teisėtai nutraukė Sutartį dėl esminio jos pažeidimo ir teisėtai įtraukė ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, ar atsakovei kyla pareiga sumokėti už ieškovės pagal Sutartį atliktus darbus, o ieškovei – pareiga atlyginti atsakovės patirtus nuostolius.

Dėl ieškovės apeliacinio skundų argumentų

Dėl vienašališko Sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo (ne)teisėtumo

49.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ir tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad šalių sudaryta Sutartis yra rangos sutartis, kad Sutartis sudaryta ieškovei laimėjus atsakovės vykdytą viešąjį pirkimą, todėl sprendžiant dėl Sutarties pakeitimo, nutraukimo teisėtumo šalių veiksmai turi būti vertinami pagal Sutarties ir VPĮ nuostatas, o kitų teisės aktų nuostatos taikytinos subsidiariai.

50.       Bylos duomenimis, atsakovė nutraukė šalių sudarytą Sutartį dėl ieškovės atlikto esminio sutarties pažeidimo (CK 6.217 straipsnis). Atsakovės pozicija, kad ieškovė pažeidė esmines sutarties sąlygas, grindžiama tuo, kad ieškovė darbus vykdė nesilaikydama Sutartyje nustatyto termino, ieškovės atlikti darbai yra nekokybiški, jų rezultato negalima naudoti pagal paskirtį.

51.       Viešųjų pirkimų sutarčių nutraukimo sąlygos yra nustatytos VPĮ 90 straipsnio 1 dalyje (šiuo atveju aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2022 m. kovo 23 d.). Pagal to paties straipsnio 3 dalį, pirkimo sutartis gali būti nutraukta ir pačioje sutartyje nurodytais atvejais bei kitais negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytais ir CK nustatytais atvejais bei tvarka.  

52.       Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad VPĮ – lex specialis (specialusis teisės aktas) viešųjų pirkimų srityje; kitų teisės aktų nuostatos jo atžvilgiu taikytinos subsidiariai, tačiau nepaneigiant imperatyviųjų teisės nuostatų taikymo kitų teisinių santykių srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018). Todėl laikytina, kad VPĮ yra nustatyti specialūs vienašališko viešojo pirkimo sutarties nutraukimo pagrindai, tačiau pagal VPĮ 90 straipsnio 3 dalį vienašališkas viešojo pirkimo sutarties nutraukimas galimas ir pagal CK įtvirtintas bendrąsias vienašališko sutarties nutraukimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021).

53.       Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal šį straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021).

54.       Vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai reglamentuojami CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kriterijai, kuriais remiantis yra sprendžiama, ar sutarties pažeidimas yra esminis, yra apibrėžti CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nurodytais atvejais. 

55.       Pagal šalių sudarytos Sutarties 3.4 punktą, rangovas (ieškovė) darbus privalo vykdyti pagal darbų atlikimo grafiką; darbų grafiko laikymasis yra esminė Sutarties sąlyga. Taigi Sutarties 3.4 punkte expressis verbis (tiesiogiai, pažodžiui) nurodyta, kad darbų grafiko laikymasis yra esminė Sutarties sąlyga, o šios sąlygos esminis pobūdis grindžiamas šalių suderinta valia sudarant sutartį. Atitinkamai bet koks darbų atlikimo grafiko nesilaikymas sudaro esminį Sutarties pažeidimą, jei Sutartį pažeidusi šalis neįrodo, kad darbų atlikimo terminą praleido ne dėl jos kaltės.

56.       Pagal darbų (paslaugų) atlikimo grafiką, sudarantį Sutarties 1 priedą, I darbų etapas „Šilalės rajono Kvėdarnos kadastrinės vietovės Ymėžės upelio baseino griovių ir statinių juose remonto darbų projektavimas“ 100 proc. turėjo būti užbaigtas 2019 m. gegužės 15 d.; II darbų etapas „Šilalės rajono Kvėdarnos kadastrinės vietovės Ymėžės upelio baseino griovių ir statinių juose remonto darbai“ suskaidytas į smulkesnius etapus: iki 2019 m. liepos 25 d. turėjo būti užbaigta 40 proc., iki 2019 m. rugsėjo 25 d. – 40 proc. darbų nuo bendros darbų apimties ir iki 2019 m. spalio 30 d. – paskutiniai 20 proc. darbų. Iš byloje esančių atsakovės 2019 m. spalio 29 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2019 m. spalio 31 d. šalių pasirašyto susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) prie Sutarties darbų atlikimo terminas pratęstas iki 2019 m. gruodžio 10 d. 

57.       Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovė II etapo darbus pradėjo vykdyti tik 2019 m. liepos pabaigoje, kai pagal Sutarties 1 priede nustatytą darbų grafiką iki 2019 m. liepos 25 d. turėjo būti atlikta 40 proc. darbų nuo bendros darbų apimties. Byloje esanti atliktų darbų apmokėjimo pažyma bei atliktų darbų aktas už 2019 m. birželio mėn. patvirtina, kad atsakovė yra priėmusi ir apmokėjusi I etapo darbus (techninio projekto parengimas). Iš byloje esančios pažymos bei atliktų darbų aktų už 2019 m. gruodžio mėnesį matyti, kad atsakovė yra priėmusi ir apmokėjusi ieškovės atliktus II etapo darbus už 15 157,49 Eur sumą, kas sudaro apie 27 proc. darbų nuo visos darbų apimties. Taip pat iš byloje esančios ieškovės vienašališkai pasirašytos atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymos Nr. 3 bei atliktų darbų aktų už 2020 m. kovo mėnesį matyti, kad ieškovė yra atlikusi darbų už 34 662,00 Eur bei pateikusi atsakovei 2020 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 34 662,00 Eur. Taip pat iš byloje esančio neatliktų darbų akto nustatyta, kad ieškovė nėra atlikusi darbų už 5 808,59 Eur. Šie rašytiniai įrodymai aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina aplinkybę, kad ieškovė darbus pagal Sutartį atliko nesilaikydama darbų atlikimo grafiko.

58.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad Sutarties vykdymui darbų grafiko tarpiniai terminai nebuvo esminė sąlyga, kadangi konkliudentiniais veiksmais tai buvo šalių pakeista. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais argumentais sutikti. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl Sutarties pakeitimo, nutraukimo teisėtumo šalių veiksmai turi būti vertinami pagal Sutarties ir VPĮ nuostatas. Viešųjų pirkimų būdu sudarytų sutarčių pakeitimo atvejai yra reglamentuoti VPĮ 89 straipsnyje. Sutarties 11.1 punkte taip pat nustatyta, kad Sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio nuostatomis. Sutarties 11.2 punkte nustatyta, kad visi šalių susitarimai dėl Sutarties pakeitimo galioja tik tada, kai jie sudaryti raštu ir pasirašyti šalių įgaliotų atstovų originaliais parašais; šie susitarimai įsigalioja nuo jų pasirašymo dienos, jeigu susitarimuose nenumatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Taigi Sutartyje yra nustatyta jos pakeitimo tvarka, pagal kurią bet kokie Sutarties pakeitimai galimi ir galioja tik tada, kai yra sudaryti raštu ir yra pasirašyti originaliais šalių atstovų parašais. Be to, CK 6.183 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad tais atvejais, kai sutartyje yra nustatyta išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu.

59.       Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovės nurodytus argumentus, kad šalys Sutarties nuostatą dėl esminės Sutarties sąlygos apibrėžimo šalių konkliudentiniais veiksmais buvo pakeista bei sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iškovė darbus pagal Sutartį atliko nesilaikydama Sutartyje nustatyto grafiko, kurio laikymasis buvo esminė Sutarties sąlyga (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).

60.       Taip pat ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė darbus pagal Sutartį atliko nekokybiškai ir tai sudaro esminį Sutarties pažeidimą (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės pagal Sutartį atliktų darbų kokybės, sprendimą iš esmės grindė šališkos ir neobjektyvios pakartotinės teismo ekspertizės išvada.

61.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės pagal Sutartį atliekamų darbų trūkumai buvo nurodyti techninio prižiūrėtojo V. P. įmonės 2019 m. rugpjūčio 22 d. atliktų darbų patikrinimo akte, 2019 m. rugsėjo 6 d. rašte „Dėl darbų Ymežės up. baseino grioviuose“, 2019 m. rugsėjo 19 d. rašte „Dėl darbų Ymežės up. baseino grioviuose“, 2019 m. gruodžio 10 d. rašte „Dėl darbų Ymežės up. baseino grioviuose“. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 13 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Šilalės rajono Kvėdarnos kadastrinės vietovės Ymežės upelio baseino griovių ir statinių juose remonto darbų atlikimo“ pripažino techninio prižiūrėtojos V. P. įmonės 2019 m. rugpjūčio 22 d. atliktų darbų patikrinimo akte ir 2019 m. rugsėjo 6 d. rašte „Dėl darbų Ymežės up. baseino grioviuose“ nurodytus darbų trūkumus ir jų neginčijo. Iš byloje esančio Šilalės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2019 m. rugsėjo 13 d. protokolo matyti, kad, vadovaujantis techninio prižiūrėtojo V. P. 2019 m. rugpjūčio 22 d. atliktų darbų patikrinimo aktu bei 2019 m. rugsėjo 6 d. raštu dėl darbų Ymežės up. baseino grioviuose, buvo sušauktas pasitarimas dėl Šilalės rajono Kvėdarnos kadastrinės vietovės Ymežės upelio baseino griovių ir statinių juose remonto darbų kokybės, ieškovei pareikšta pastabų dėl atliekamų darbų kokybės bei nutarta dėl remonto ir projektavimo darbų neatitikimo ir trūkumų įvertinimo vietoje sukviesti komisiją (pakviesti Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus atstovą, VĮ Valstybės žemės fondo atstovą, UAB „Projektų analizės institutas“ atstovą, UAB „Šiaulių hidroprojektas“ atstovą, UAB „Žemvalda“ atstovą, techninį prižiūrėtoją). Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Šilalės rajono Kvėdarnos kadastrinės vietovės Ymežės upelio baseino griovių ir statinių juose remonto ir projektavimo darbų komisijos sudarymo“ sudarytos komisijos 2019 m. spalio 1 d. akte nurodyti ieškovės pagal Sutartį atliktų darbų trūkumai; akte nurodyta, kad rangos darbai nuo pat pradžių buvo atliekami nekokybiškai; nurodyti konkretūs nustatyti trūkumai; aktą pasirašė ir ieškovės vadovas D. J. VĮ Valstybės žemės fondo 2019 m. lapkričio 20 d. melioracijos valstybinės priežiūros patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), atliktame inžinieriaus–inspektoriaus R. N., nurodyta, kad, atlikus patikrinimą dėl Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Šilalės rajono Kvėdarnos kadastrinės vietovės Ymežės upelio baseino griovių ir statinių juose remonto ir projektavimo darbų komisijos sudarymo“ sudarytos komisijos akte nustatytų trūkumų pašalinimo, nustatyta, jog trūkumai per komisijos suderintą laikotarpį nepašalinti; nesilaikoma Sutartyje nustatytų darbų atlikimo grafiko; Sutartis pratęsta, tačiau darbai objekte nevyksta. 2019 m. lapkričio 22 d. patikrinimo akte Nr. 5, pasirašytame atsakovės darbuotojų, techninio prižiūrėtojo V. P. ir VĮ Valstybės žemės fondo inspektoriaus R. N., taip pat nurodyti nustatyti ieškovės atliktų darbų trūkumai, taip pat nurodyta, kad 2019 m. spalio 1 d. komisijos akte nustatyti darbų trūkumai nėra pašalinti. Atsakovė 2019 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Šilalės rajono Kvėdarnos kadastrinės vietovės Ymežės upelio baseino griovių ir statinių juose remonto darbų“ nurodė, kad ieškovė neužbaigė ir nepridavė objekto eksploatuoti; nurodė remonto darbų ir projektavimo klaidas, rastus trūkumus, kad už įvardintus netinkamai atliktus darbus pagal Sutartį nebus sumokėta 40 470,59 Eur, ši suma bus grąžinta į biudžetą. 2020 m. spalio 23 d. į bylą pateiktas 2019 m. vykdyto objekto „Šilalės rajono Kvėdarnos kadastrinės vietovės Ymežės upelio baseino griovių ir statinių juose remonto darbai“ neatliktų ir sugadintų melioracijos statinių sąrašas.

62.       Ieškovei nepripažįstant atsakovės nurodytų darbų trūkumų, atsakovės prašymu, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, ekspertizę pavesta atlikti teismo ekspertui D. K.; ekspertui pavesta atsakyti į tokius klausimus: 1) Ar 2020 m. spalio 23 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos rašto priedo Nr. 1 nurodytos aplinkybės laikytinos pagal 2019 m. kovo 14 d. Melioracijos statinių remonto darbų su projektavimu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės atliktų Šilalės rajono Kvėdarnos kadastrinės vietovės Ymežės upelio baseino griovių ir statinių juose remonto darbų defektais?; 2) Ar pagal Sutartį ieškovės suremontuoti Šilalės rajono Kvėdarnos kadastrinės vietovės Ymežės upelio baseino grioviai ir statiniai juose gali būti naudojami pagal paskirtį?; 3) Ar defektai (jeigu tokių yra) yra esminiai?; 4) Kokia yra šlaitų nuslinkimo priežastis?; 5) Koks yra būtinas lėšų poreikis teismo ekspertizės metu nustatytų defektų pašalinimui, kad ieškovės suremontuoti grioviai būtų tinkami objekto pridavimui ir įvedimui į eksploataciją? Į bylą pateiktas 2021 m. balandžio 1 d. teismo eksperto dr. D. K. surašytas teismo ekspertizės aktas. Kilus abejonių dėl eksperto dr. D. K. kvalifikacijos, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartimi byloje paskirta pakartotinė teismo ekspertizė, ekspertizę pavesta atlikti UAB „Projektų ekspertizė“, ekspertui pavesta atsakyti į tuos pačius klausimus. 2021 m. spalio 13 d. byloje gautas UAB „Projektų ekspertizė“ pakartotinės ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pateikti atsakymai į teismo užduotus klausimus: 1) 2020 m. spalio 23 d. Šilalės savivaldybės administracijos rašto priedo Nr. 1 nurodytos aplinkybės laikytinos Ymėžės upelio baseino griovių ir statinių juose remonto darbų defektais; 2) Ymežės upelio grioviai negali būti naudojami pagal paskirtį; 3) Visi defektai, nurodyti 2020 m. spalio 23 d. Šilalės savivaldybės administracijos rašto Nr. priede ir griovių ekspertizės metu nustatyti papildomi defektai, kurie nurodyti ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) 2. tiriamosios dalies papunktyje 2.1. pirmo klausimo tiriamojoje dalyje, yra esminiai; 4) Griovių remonto darbų neišpildyti projekte numatyti griovių šlaitų, griovių dugnų parametrai, neįrengti tvirtinimo įrenginiai; 5) Paskaičiuotas lėšų poreikis teismo ekspertizės metu nustatytų defektų pašalinimui yra 186 116,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad remiasi pakartotinės teismo ekspertizės aktu, išskyrus ekspertizės išvada penktuoju klausimu.

63.       Ieškovės teigimu, pakartotinės teismo ekspertizės išvados yra nepagrįstos, neteisingos, o ekspertizę atlikęs ekspertai yra nekompetentingi ir šališki, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jomis vadovavosi.

64.       CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai; prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte, kuriame turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (CPK 216 straipsnis). 

65.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu; eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017, 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-969/2020).

66.       Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011; 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2015).

67.       Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, kilus abejonių dėl teismo ekspertizę atlikusio eksperto D. K. kvalifikacijos, byloje buvo paskirta pakartotinė teismo ekspertizė, kurią pavesta atlikti UAB „Projekto ekspertizė“. Iš pakartotinės teismo ekspertizės akto turinio matyti, kad ekspertas, ištyręs jam pateiktą medžiagą, detaliai apžiūrėjęs objektą, pateikė išsamius ir vienareikšmiškus atsakymus į visus teismo pateiktus klausimus. Ekspertizės aktą sudaro įžanginė, tiriamoji dalys bei išvados, kartu su ekspertizės aktu pateikti ekspertizę atlikusių ekspertų kvalifikaciją patvirtinantys įrodymai, tirto objekto nuotraukos, lokalinė sąmata, atlikti geodeziniai–kontroliniai matavimai. Ekspertizės išvados (atsakymai į teismo pateiktus klausimus) nuosekliai išplaukia iš atlikto tyrimo, yra konkrečios ir vienareikšmiškos.

68.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pakartotinės teismo ekspertizės aktą, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus argumentus dėl pakartotinės teismo ekspertizės akto patikimumo, neturi pagrindo nesutikti su teismo išvada byloje remtis UAB „Projektų ekspertizė“ atliktos pakartotinės teismo ekspertizės aktu. Skundžiamame sprendime teismas nurodė išsamius motyvus, kuriais grindžia sprendimą vadovaudamasis būtent pakartotinės teismo ekspertizės aktu.  Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad tuos pačius nesutikimo su pakartotinės teismo ekspertizės išvadomis argumentus ieškovė buvo išdėsčiusi ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme (atsiliepime į patikslintą priešieškinį) ir pirmosios instancijos teismas juos išsamiai įvertino ir aptarė skundžiamame sprendime. Ieškovė nenurodė jokių pirmosios instancijos teismo ieškovės nurodytų argumentų bei įrodymų vertinimo klaidų. Į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, paneigiančių ar sudarančių pagrindą abejoti pakartotinę teismo ekspertizę atlikusių ekspertų patikimumu ar šališkumu, pakartotinės teismo ekspertizės akto išvadų teisingumu bei pagrįstumu, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, spręsdamas dėl ieškovės pagal Sutartį atliktų darbų kokybės, sprendimą grindė pakartotinės teismo ekspertizės akto išvadomis.

69.       Taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai aiškiai ir nedviprasmiškai pagrindžia, kad ieškovė, vykdydama Sutartį, nesilaikė joje nustatytų darbų atlikimo terminų (II etapo darbus pradėjo tik 2019 m. liepos pabaigoje, kai pagal Sutarties 1 priede įtvirtintą darbų atlikimo terminą jau turėjo būti atlikta 40 proc. darbų nuo visos numatytos darbų apimties), darbus atliko aplaidžiai ir nekokybiškai, į reiškiamas pastabas dėl darbų trūkumų nereagavo tinkamai ir darbų trūkumų nepašalino (tai patvirtina byloje esantys projekto techninę priežiūrą vykdančio V. P. įmonės atlikti patikrinimo aktai, raštai atsakovei, atsakovės sudarytos komisijos aktas, VĮ Valstybės žemės fondo melioracijos valstybinės priežiūros patikrinimo aktas, pakartotinės teismo ekspertizės aktas), todėl, pasibaigus darbų atlikimo terminui ir ieškovei nevykdant darbų (bylos duomenimis, ieškovė darbų nevykdė nuo Sutarties pratęsimo, t. y. nuo 2019 m. spalio 31 d.) atsakovė turėjo pagrindą nebesitikėti, kad Sutartis bus įvykdyta ateityje, t. y., kad ieškovė pašalins darbų trūkumus bei tinkamai ir kokybiškai užbaigs neatliktus darbus. Tai atsakovė išreiškė ieškovei adresuotuose raštuose (2019 m. lapkričio 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, pakartotinės teismo ekspertizės išvadose aiškiai nurodyta, kad atsakovės 2020 m. spalio 23 d. rašto 1 priede (2019 m. vykdyto objekto „Šilalės rajono Kvėdarnos kadastrinės vietovės Ymežės upelio baseino griovių ir statinių juose remonto darbai“ neatliktų ir sugadintų melioracijos statinių sąrašas) nurodyti ieškovės atliktų darbų trūkumai laikytini defektais ir jie yra esminiai, dėl kurių Ymežės upelio baseino grioviai ir statiniai negali būti naudojami pagal paskirtį. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė negavo to, ko tikėjosi gauti iš Sutarties ieškovei tinkamai ją įvykdžius.

70.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė darbus pagal Sutartį atliko nekokybiškai bei nesilaikydama Sutartyje nustatyto grafiko ir šiuos pažeidimus pagrįstai pripažino esminiu Sutarties pažeidimu, sudarančiu pagrindą atsakovei vienašališkai nutraukti tarp šalių sudarytą Sutartį (CK 6.217 straipsnio 1 dalis).

71.       Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad atsakovės 2020 m. kovo 19 d. raštas yra nekonkretus, jame nėra nurodyta, dėl kokių tariamai esminių Sutarties pažeidimų yra nutraukiama Sutartis.

72.       Pagal CK 6.218 straipsnio 1 dalį, CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą; apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jei sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Taigi nurodytoje normoje nėra nustatyta pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo forma, tačiau yra būtina apie tokį ketinimą sutartį pažeidusią šalį informuoti iš anksto ir jei šalių sudarytoje sutartyje nėra nustatytas nutraukimo terminas – prieš 30 d. Pažymėtina, teismų praktikoje nurodoma, kad šalys gali pačios susitarti dėl tokio pranešimo formos, o jeigu sutartyje neaptarta, – pranešimu laikytina bet kokia forma, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga ir priimtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2013). Sprendžiant apie pranešimo tinkamumą svarbu nustatyti, ar sutarties šalis suprato pranešimo turinį ir galėjo išvengti sutarties nutraukimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014).

73.       Kaip minėta, atsakovė apie Sutarties nutraukimą ieškovę informavo 2020 m. kovo 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sutarties nutraukimo“, kuriame nurodė, kad Sutartis yra pasibaigusi 2019 m. gruodžio 10 d.; po Sutarties pratęsimo griovių remonto darbai nebuvo ir nėra atliekami; kad pareikalauta pagal Sutarties 8.4 punktą atlyginti nekokybiškai atliktų griovių remonto darbų nuostolius, kurių vertė sudaro 40 470,59 Eur, bei pagal Sutarties 7.1.1 papunktį sumokėti delspinigius; rašte pacituotos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios vienašališką sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo (neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje).

74.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė buvo nuolat informuojama dėl nekokybiškai pagal Sutartį atliekamų darbų tiek techninę priežiūrą vykdančio V. P., tiek atsakovės, taip pat buvo sudaryta komisija, kuri, atlikusi ieškovės pagal Sutartį atliekamų darbų patikrinimą, 2019 m. spalio 1 d. akte nurodė ieškovės atliktų darbų trūkumus. Pažymėtina, kad atliekant patikrinimą dalyvavo bei 2019 m. spalio 1 d. komisijos aktą pasirašė ir ieškovės direktorius D. J. Byloje esančiame VĮ Valstybės žemės fondo 2019 m. lapkričio 20 d. melioracijos valstybinės priežiūros patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad, atlikus patikrinimą dėl 2019 m. spalio 1 d. komisijos akte nustatytų trūkumų pašalinimo, nustatyta, kad trūkumai per komisijos suderintą laikotarpį nepašalinti; nesilaikoma Sutartyje nustatytų darbų atlikimo grafiko; Sutartis pratęsta, tačiau darbai objekte nevyksta; atsakovei buvo rekomenduota skubiai inicijuoti Sutarties nutraukimą. Minėtas aktas ieškovei buvo įteiktas kartu su  atsakovės 2019 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame be kita ko nurodyta, kad Sutartis pratęsta iki 2019 m. gruodžio 10 d., tačiau darbai nuo Sutarties pratęsimo nevykdomi; kas leidžia teigti, kad darbai nebus baigti, liks nepanaudotos iš valstybės biudžeto melioracijos darbams atlikti skirtos lėšos. 2019 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė informavo ieškovę, kad 2019 m. gruodžio 10 d. baigėsi 2019 m. spalio 31 d. pasirašytas susitarimas; tolesnis Sutarties nutraukimas nenumatomas. Atsakovė 2019 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Šilalės rajono Kvėdarnos kadastrinės vietovės Ymežės upelio baseino griovių ir statinių juose remonto darbų“ nurodė, kad ieškovė neužbaigė ir nepridavė objekto eksploatuoti; nurodė remonto darbų ir projektavimo klaidas, rastus trūkumus, kad už įvardintus netinkamai atliktus darbus pagal Sutartį nebus sumokėta 40 470,59 Eur, ši suma bus grąžinta į biudžetą; kad siūlys Šilalės rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijai įtraukti ieškovę ir UAB „Šiaulių hidroprojektas“ į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Iš ieškovės 2020 m. kovo 30 d. atsakymo į atsakovės 2020 m. kovo 19 d. raštą turinio matyti, kad ieškovė nenurodė, kad jai nėra aiškus Sutarties nutraukimo pagrindas, tačiau neigė padariusi esminį Sutarties pažeidimą, nurodė, kad darbai buvo uždelsti dėl atsakovės darbuotojų bei techninę priežiūrą vykdančio asmens pastabų, taip pat dėl nepalankių oro sąlygų, kad į smulkias pastabas buvo atsižvelgta.

75.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, atsakovės 2019 m. kovo 19 d. rašto dėl sutarties nutraukimo, ieškovės 2019 m. kovo 30 d. atsakymo į atsakovės 2019 m. kovo 19 d. raštą turinį, taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad iš ieškovės 2019 m. kovo 19 d. rašto turinio nebuvo galima nesuprasti, dėl kokio esminio pažeidimo atsakovė nutraukia Sutartį. Nors, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės 2020 m. kovo 19 d. rašte ir nėra detaliai nurodytas esminis Sutarties pažeidimas, kuriuo atsakovė grindžia Sutarties nutraukimą, tačiau, nustatytų aplinkybių kontekste, nėra jokio pagrindo abejoti, kad ieškovė turėjo suprasti ir suprato tiek faktinį, tiek ir teisinį Sutarties nutraukimo pagrindą, t. y. jog Sutartis nutraukiama dėl to, kad ieškovė nesilaikė Sutartyje įtvirtintų darbų atlikimo terminų, kas pagal Sutarties 3.4 punktą buvo esminė Sutarties sąlyga, darbų per Sutartyje nustatytą terminą neužbaigė bei darbus atliko su nekokybiškai. 

76.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, taip pat atmeta kaip nepagrįstus ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovė darbų pagal Sutartį neatliko dėl force majore (nenugalimos jėgos) aplinkybių.

77.       Pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį, šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Sutarties X dalyje „Nenugalima jėga“ (Sutarties 10.1-10.4 punktai) aptarė sąlygas dėl force majore  aplinkybių taikymo. Pagal Sutarties 10.3 punktą, šalis, patyrusi nenugalimos jėgos aplinkybes, privalo raštu apie tai informuoti kitą šalį per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo pranešančiosios šalies atžvilgiu dienos; to nepadariusi šalis praranda galimybę remtis nenugalimos jėgos aplinkybėmis.

78.       Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovė II etapo darbus pradėjo tik 2019 m. liepos gale, t. y., kai pagal Sutartyje įtvirtintą darbų grafiką, kurio laikymasis buvos esminė Sutarties sąlyga, iki 2019 m. liepos 25 d. turėjo būti užbaigta 40 proc. darbų nuo bendros darbų apimties, nors techninis darbo projektas buvo patvirtintas 2019 m. birželio  6 d. Darbai pagal Sutartį po jos pratęsimo turėjo būti užbaigti iki 2019 m. gruodžio 10 d. Ieškovė apie tai, kad dėl nepalankių oro sąlygų negali vykdyti darbų, pranešė tik 2019 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. tik gavusi ieškovės 2019 m. gruodžio 11 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo informuota, kad baigėsi Sutarties terminas ir tolesnis pratęsimas yra nenumatomas. Byloje nėra jokių duomenų, kad per visą Sutarties vykdymo laikotarpį (nuo Sutarties pasirašymo 2019 m. kovo 14 d. iki darbų pagal Sutartį atlikimo pabaigos 2019 m. gruodžio 10 d.) kuriuo nors laikotarpiu būtų buvusios nepalankios oro sąlygos darbams atlikti.

79.       Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju, Sutartis buvo sudaryta būtent dėl melioracijos darbų atlikimo, kurių atlikimo galimybės gali priklausyti nuo meteorologinių sąlygų, todėl ieškovė, būdama šios srities profesionalė, veiklą vykdanti Lietuvoje, neabejotinai žinojo Lietuvos meteorologines sąlygas, t. y. kad rudens ir žiemos laikotarpiu paprastai padaugėja kritulių, padidėja jų kiekis, gali patvinti upės, dėl ko gali būti apribota galimybė atlikti Sutartyje numatytus darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė darbus pagal Sutartį pradėdama tik 2019 m. liepos gale, kai pagal Sutartį turėjo būti atlikta 40 procentų darbų nuo bendros darbų apimties, darbų neatlikdama nuo spalio pabaigos, prisėmė riziką, kad dėl pablogėjusių oro sąlygų negalės laiku užbaigti darbų. Byloje nustatytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovė darbų trūkumų nepašalino bei darbų neužbaigė dėl klimato sąlygų, t. y. dėl force majore aplinkybių. Priešingai, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, yra pagrindas spręsti, kad ieškovė darbų trūkumų nepašalino ir neužbaigė išimtinai tik dėl savo pačios neveikimo, o ne dėl nepalankių oro sąlygų. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neatlikdama darbų Sutartyje numatytu terminu – vasarą ir rudenį – prisiėmė jos nurodytų aplinkybių atsiradimo riziką.

Dėl ieškinio senaties (ne)taikymo

80.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, tačiau atskirų rūšių reikalavimams CK bei kiti teisės įstatymai gali nustatyti sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 1 ir 2 dalys). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

81.       Pagal VPĮ 102 straipsnio 4 dalį tiekėjas, manydamas, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar nepagrįstai priėmė sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 30 dienų nuo pirkimo sutarties nutraukimo ar perkančiosios organizacijos sprendimo išsiuntimo tiekėjui dienos.

82.       Pagal CK 1.130 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Taigi ieškinio senaties termino nutraukimas yra siejamas su ieškinio teisme pareiškimu. Teismui reiškiamas ieškinys be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesiniams dokumentams, turi atitikti specialiuosius reikalavimus (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Pagrindiniai ieškinio elementai yra ieškinio dalykas ir pagrindas. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. kokio materialinio teisinio tikslo ieškovas reiškiamu ieškiniu siekia. Ieškinio pagrindas – faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi ieškinio pareiškimas pripažįstamas tinkamu, kai jis atitinka CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. kaip yra aiškiai suformuluotas tiek ieškinio dalykas (reikalavimas), tiek nurodytas faktinis pagrindas. 

83.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė ieškovę apie sutarties nutraukimą informavo 2020 m. kovo 19 d. pranešimu, Sutartis atitinkamai buvo nutraukta nuo 2020 m. balandžio 19 d., todėl VPĮ 102 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas suėjo 2020 m. gegužės 18 d. Ieškovė ieškinį teisme pareiškė 2019 m. gegužės 18 d.; ieškiniu prašė priteisti ieškovei iš atsakovės 34 662 Eur skolos už atliktus darbus, 166,38 Eur delspinigių, 5 808,59 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, t. y. reikalavimo dėl atsakovės atlikto vienašališko Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu nepareiškė. Pareiškimą dėl patikslinto ieškinio pateikimo su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame pareiškė reikalavimą dėl atsakovės atlikto vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu, ieškovė teismui pateikė 2020 m. birželio 1 d.

84.       Taigi pagal byloje esančias aplinkybes darytina išvada, kad ieškovė reikalavimą dėl atsakovės atlikto vienašališko Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu pareiškė pasibaigus VPĮ 102 straipsnio 4 dalyje nustatytam terminui. Aplinkybė, kad ieškovė ieškinį dėl skolos priteisimo pareiškė dar nepasibaigus VPĮ 102 straipsnio 4 dalyje nustatytam terminui bei jame nurodė aplinkybes dėl nesutikimo su atsakovės atliktu vienašališku Sutarties nutraukimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė tinkamai įgyvendino savo teisę ginčyti atsakovės atliktą vienašališką Sutarties nutraukimą, kadangi, kaip minėta, ieškinio senaties termino nutraukimas yra siejamas būtent su ieškinio teisme pareiškimu, o ne su aplinkybių nurodymu. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė ieškinį dėl atsakovės atlikto vienašališko Sutarties nutraukimo pareiškė praleidusi ieškinio senaties terminą ir tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškovės reikalavimą dėl atsakovės atlikto vienašališko Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (ne)teisėtumo

85.       Pagal VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d.), kai sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus. Jeigu tiekėjas nesikreipė į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar perkančiosios organizacijos sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas skaičiuojamas nuo šio įstatymo 102 straipsnio 4 dalyje nurodyto termino pabaigos (VPĮ 91 straipsnio 2 dalis).

86.       Kaip minėta, byloje nustatyta, kad ieškovė ieškinį dėl atsakovės atlikto vienašališko Sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo pripažinimo neteisėtu teisme pareiškė 2020 m. birželio 1 d., t. y. pasibaigus VPĮ 102 straipsnio 4 dalyje nustatytam terminui. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įrašyta nuo 2020 m. gegužės 21 d.; pranešimą apie tai ieškovė gavo 2020 m. gegužės 22 d. Taigi, atsakovei 2019 m. kovo 19 d. pranešimu informavus ieškovę apie vienašališką Sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo ir ieškovei iki 2020 m. gegužės 18 d. nepareiškus teisme reikalavimo dėl vienašališko Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, atsakovė pagal CPK 91 straipsnio 1 dalį turėjo pareigą paskelbti informaciją apie Sutarties neįvykdžiusią ieškovę.

87.       Pažymėtina, kad ieškovės reikalavimas dėl atsakovės atlikto vienašališko Sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo pripažinimo neteisėtu pirmosios instancijos teismo buvo išnagrinėtas ir atmestas tiek išsamiai ištyrus šalių nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, bei pripažinus, kad ieškovė darbus pagal Sutartį atliko nesilaikydama Sutartyje nustatytų darbų atlikimo terminų bei nekokybiškai ir tai sudarė esminį Sutarties pažeidimą, tiek praleidus VPĮ 102 straipsnio 4 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti. Taigi pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, pasisakė dėl esminio Sutarties pažeidimo ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutiko. Todėl ieškovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar ieškovės atlikti Sutarties pažeidimai yra esminiai, atmestini kaip nepagrįsti.

88.       Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai įtraukė ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą už faktiškai atliktus darbus

89.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei 34 662 Eur skolos už ieškovės faktiškai tinkamai ir kokybiškai atliktus darbus. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovė prašo priteisti skolą už darbus, kurie atlikti su esminiais trūkumais, dėl kurių ginčo griovių nėra galimybės naudoti pagal paskirtį, o todėl taikė atsakovės prašomą CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą atsakovės pažeistos teisės gynimo būdą – darbų kainos sumažinimą.

90.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kaip rangos sutartis kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

91.       Pagal CK 6.655

92.       Nagrinėjamu atveju, pagal šalių sudarytos Sutarties užsakovas (atsakovė) turi teisę tikrinti atliekamų darbų kokybę (Sutarties 5.1.1 punktas); reikalauti, kad rangovas (ieškovė) darbus vykdytų pagal techninį darbo projektą ir laikytųsi normatyvinių statybos ir melioracijos dokumentų reikalavimų; raštu reikalauti šalinti trūkumus ir nemokėti už netinkamai atliktus darbus (Sutarties 5.1.3 punktas) bei pareigą laiku priimti kokybiškai atliktus darbus (Sutarties 5.2.1 punktas) ir apmokėti už kokybiškai atliktus darbus Sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 5.2.2 punktas). Ieškovė įsipareigojo darbus atlikti kokybiškai, laikantis techninio darbo reglamento, STR, MTR normų, standartų ir taisyklių (Sutarties 5.3.1 punktas).

93.       Taigi tiek pagal teisinį reguliavimą, tiek pagal šalių sudarytos Sutarties nuostatas pareiga atsiskaityti atsakovei kyla tik už ieškovės kokybiškai atliktus darbus.

94.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

95.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė 34 662 Eur skolą grindžia vienašališkai pasirašyta atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma Nr. 3 bei atliktų darbų aktais už 2020 m. kovo mėnesį bei 2020 m. kovo 25 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos atsakovei pateikė kartu su 2020 m. kovo 30 d. atsakymu į atsakovės 2020 m. kovo 19 d. raštą dėl Sutarties nutraukimo. Atsakovė, atsakydama į ieškovės 2020 m. kovo 30 d. raštą, nurodė, kad 2020 m. kovo 25 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimas bus sprendžiamas įvertinus darbus. 2020 m. balandžio 6 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atstovo delegavimo“ paprašė iki 2020 m. balandžio 14 d. deleguoti atstovą į komisiją dėl objekto „Šilalės rajono Kvėdarnos kadastrinės vietovės Ymežės upelio baseino griovių ir statinių juose remonto darbai“ griovių ir juose esančių statinių sugadinimo ir neatliktų darbų įvertinimo. Ieškovė 2020 m. balandžio 14 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Atsakymas į 2020-04-06 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atstovo delegavimo“ ir 2020 m. balandžio 7 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad palaiko 2020 m. kovo 30 d. rašte išdėstytas aplinkybes, kategoriškai nesutinka su atsakovės sprendimu sudaryti „Šilalės rajono Kvėdarnos kadastrinės vietovės Ymežės upelio baseino griovių ir statinių juose remonto darbai“ griovių ir juose esančių statinių sugadinimo ir neatliktų darbų įvertinimo komisiją. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl objekto „Šilalės rajono Kvėdarnos kadastrinės vietovės Ymežės upelio baseino griovių ir statinių juose remonto darbai“ griovių ir juose esančių statinių sugadinimo ir neatliktų darbų įvertinimo“ sudaryta komisija 2020 m. gegužės 12 d. akte Nr. 1, apžiūrėjusi nepriduotą eksploatuoti objektą „Šilalės rajono Kvėdarnos kadastrinės vietovės Ymežės upelio baseino griovių ir statinių juose remonto darbai“, įvertino sugadintus melioracijos darbus ir neatliktus darbus, nurodė ieškovės neatliktus darbus bei pateikė išvadą, kad darbai vykdyti nesivadovaujant galiojančiais teisės aktais (melioracijos techniniais normatyviniais dokumentais) bei pasiūlė organizuoti naujo projekto parengimą (neatliktiems darbams ir sugadintiems melioracijos statiniams atstatyti).

96.       Kaip minėta, byloje nustatyta, kad atsakovė pastabas dėl ieškovės atliekamų darbų kokybės reiškė visą Sutarties vykdymo laikotarpį. Atsakovė ieškovės atliktų darbų trūkumus bei neatliktus darbus yra nurodžiusi ir į bylą 2020 m. spalio 23 d. pateiktame 2019 m. vykdyto objekto „Šilalės rajono Kvėdarnos kadastrinės vietovės Ymežės upelio baseino griovių ir statinių juose remonto darbai“ neatliktų ir sugadintų melioracijos statinių sąraše. Minėtame sąraše nurodyti darbų trūkumai pakartotinės teismo ekspertizės aktu yra pripažinti remonto darbų defektais, visi nurodyti defektai yra esminiai, Ymežės upelio baseino grioviai ir statiniai negali būti naudojami pagal paskirtį.

97.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė pagal 2020 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) prašo priteisti iš atsakovės skolą už nekokybiškai atliktus darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje vienareikšmiškai nustačius, kad ieškovė darbus pagal Sutartį atliko nekokybiškai su esminiais trūkumais, dėl ko ginčo griovių nėra galimybės naudoti pagal paskirtį, o šalinant darbų trūkumus yra būtina rengti naują projektą, atsakovei nekyla pareiga atsiskaityti už nekokybiškai atliktus darbus.

98.       Byloje konstatavus, kad atsakovė 2020 m. kovo 19 d. raštu šalių sudarytą Sutartį dėl esminio jos pažeidimo nutraukė teisėtai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo spęsti dėl ieškovės prašomų priteisti 5 808,89 Eur nuostolių atlyginimo, grindžiamo būtent neteisėtu Sutarties nutraukimu.

99.       Taip pat netenkinus ieškovės reikalavimų dėl 34 662 Eur skolos už atliktus darbus bei 5 808,59 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo, nėra pagrindo spręsti ir dėl išvestinių reikalavimų – delspinigių bei procesinių palūkanų priteisimo. 

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

Dėl pažeistos teisės gynimo būdo

100.       Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo apribojo atsakovės pažeistų teisių gynimo būdus, nurodydamas, kad savo pažeistas teises ji gali ginti arba reikalaudama sumažinti darbų kainą arba nuostolių atliginimo priteisimo.

101.       Nagrinėjamu atveju atsakovė, atsikirsdama į ieškovės pareikštą ieškinį, prašė atmesti ieškovės reikalavimą dėl 34 662 Eur skolos už nekokybiškai atliktus darbus priteisimo bei priešieškiniu prašė priteisti atsakovei iš ieškovės 186 116 Eur dydžio statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidų ir melioracijos statiniams padarytos žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė minėtus pažeistos teisė gynimo būdus naudoja tai pačiai pažeistai teisei ginti, t. y. reikalavimą grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis – netinkama ieškovo atliktų darbų kokybe.

102.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl netinkamo sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2013, 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

103.       Kasacinio teismo pažymėta, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo už atliktus darbus jam sumokėtą sumą vertintinas kaip reikalavimas taikyti užsakovui CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą teisių gynimo priemonę, t. y. sumažinti darbų kainą iki nulio; toks reikalavimas nevertintinas kaip reikalavimas atlyginti žalą, nes jis reiškiamas remiantis netinkama darbų kokybe. Greta reikalavimo grąžinti rangovui sumokėtas sumas, subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013). Taigi reikalavimai sumažinti darbų kainą ir atlyginti dėl netinkamos kokybės darbų atsiradusią žalą nėra alternatyvūs teisių gynimo būdai ar prieštaraujantys vieni kitiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-687/2016).

104.       Šiuo atveju byloje nustatyta, kad ieškovė darbus pagal Sutartį atliko nekokybiškai ir nesilaikydama Sutartyje nustatyto darbų atlikimo grafiko ir tai pripažinta esminiu Sutarties pažeidimu, sudariusiu pagrindą nutraukti Sutartį. Kadangi ieškovė darbus pagal Sutartį atliko nekokybiškai, jų rezultatas negali būti naudojamas pagal paskirtį ir tai patvirtino byloje paskirta pakartotinės teismo ekspertizės aktas, todėl atsakovei nekyla pareiga atsiskaityti už nekokybiškai atliktus darbus. Atsakovė taip pat byloje įrodinėjo, kad dėl ieškovės nekokybiškai atliktų darbų patyrė žalą, ir prašė ją priteisti. Atsakovė nurodė, kad ieškovė ne tik, kad darbus atliko nekokybiškai ir ne laiku, dėl ko atsakovė prarado iš biudžeto skirtas lėšas projektui įgyvendinti, bet dar ir sugadino melioracijos statinius, kurių remonto darbus atsakovė turės apmokėti savo lėšomis.   

105.       Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, nurodytą teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad šiuo atveju atsakovės pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdai vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties pažeidimo, netinkamai taikė ir aiškino CK 6.665 straipsnio nuostatas.

Dėl atsakovės nuostolių atlyginimo

106.       Atsakovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 186 116 Eur dydžio statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidų ir melioracijos statiniam padarytos žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, bei kad atsakovė nepagrįstai tai pačiai pažeistai teisei apginti prašė taikyti du alternatyvius teisių gynimo būdus – darbų kainos sumažinimą ir nuostolių atlyginimo, šio reikalavimo netenkino. Atsakovė su pirmosios instancijos sprendimu šioje dalyje nesutiko ir dėl šios teismo sprendimo dalies pareiškė apeliacinį skundą.

107.       Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).

108.       Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

109.       CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutartinės prievolės neįvykdžiusiai šaliai kyla sutartinė civilinė atsakomybė – ji privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio  2 dalis). Taigi sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, jog šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas, taip pat pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

110.       Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).

111.       Nors įmonė (verslininkas) pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą atsako be kaltės, tačiau tokios įmonės (verslininko) atsakomybė ribojama CK 6.258 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Tik jei skolininkas neįvykdo sutartinės prievolės tyčia ar dėl didelio neatsargumo (didelio aplaidumo), jam kyla pareiga atlyginti nukentėjusios šalies patirtus nuostolius, priežastiniu ryšiu susijusius su sutarties pažeidimu, net ir tais atvejais, kai tokio dydžio nuostolių, sudarydamas sutartį, jis negalėjo numatyti kaip sutarties neįvykdymo pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2013, 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-969/2015).

112.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė šalių sudaryta Sutartimi įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis ir rizika per Sutartyje nustatytą terminą atlikti Šilalės rajono Kvėdarnos kadastrinės vietovės Ymežės upelio baseino griovių ir statinių juose remonto darbus su projektavimo paslaugomis pagal ieškovės pateiktą projektinę dokumentaciją, o atsakovė įsipareigojo sudaryti ieškovei būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti Sutartyje nustatytą kainą. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė darbus pagal Sutartį atliko nekokybiškai bei nesilaikydama Sutartyje nustatyto grafiko ir šie pažeidimai sudaro esminį Sutarties pažeidimą. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad ieškovės neteisėti veiksmai yra įrodyti.

113.       CK

114.       Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga ir jos dydis nėra preziumuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017). Tuo atveju, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad, kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010, 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-611/2018).

115.       Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą. Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Tokiu atveju teismas turi įvertinti dvi tikimybes – tikimybę, kad tokia žala atsiras, ir tikėtiną jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).

116.       Nurodytos CK nuostatos bei kasacinio teismo praktika leidžia priteisti ne tik faktiškai jau patirtų, bet ir būsimų nuostolių atlyginimą, tačiau tokiu atveju turi būti akivaizdu, kad subjektas, prašantis būsimų nuostolių atlyginimo, neišvengiamai patirs nuostolių ateityje. Būsimi nuostoliai turi būti akivaizdūs ir lengvai įrodomi.

117.       Nagrinėjamu atveju, atsakovė prašomą priteisti 186 116 Eur nuostolių dydį grindė pakartotinės teismo ekspertizės išvada penktuoju klausimu. Pirmosios instancijos teismas pakartotinės ekspertizės išvada penktuoju klausimu nesivadovavo, nurodęs, kad ši išvada yra nekonkreti, kadangi joje yra nurodyta, kad apskaičiuota statybos darbų kaina yra orientacinė ir pagal ją statybos darbus atlikinėti nerekomenduojama, rekomenduojama daryti Ymežės upelio baseino griovių ir statinių juose techninį darbo projektą esamiems defektams šalinti. 

118.       Iš pakartotinės teismo ekspertizės išvados akto matyti, kad ekspertas į penktąjį klausimą (Koks yra būtinas lėšų poreikis teismo ekspertizės metu nustatytų defektų pašalinimui, kad ieškovės suremontuoti grioviai būtų tinkami objekto pridavimui ir įvedimui į eksploataciją?) pateikė tokį atsakymą: paskaičiuotas lėšų poreikis teismo ekspertizės metu nustatytų defektų pašalinimui yra 186 116 Eur. Ekspertizės paskaičiuota statybos darbų kaina yra orientacinė ir pagal ją statybos darbus atlikinėti nerekomenduojame. Rekomenduojame sudaryti Ymėžės upelio baseino griovių ir statinių juose techninį darbo projektą esamiems defektams šalinti. Iš ekspertizės tiriamosios dalies matyti, kad ekspertas apskaičiavo ir nurodė Šilalės rajono Kvėdarnos kadastrinės vietovės Ymežės upelio baseino sugadintų griovių ir juose esančių statinių atstatymo darbų kiekius, atliko sąmatinius skaičiavimus ir nustatė statybos darbų skaičiuojamąją kainą. Kartu su ekspertizės aktu pateikta lokalinė sąmata (pakartotinės teismo ekspertizės priedas Nr. 10), kurioje pagal eksperto nustatytus darbų kiekius, reikalingus griovių ir juose esančių statinių atstatymui, apskaičiuota statybos darbų skaičiuojamoji kaina, kaina apskaičiuota pagal 2021 m. balandžio mėnesio kainas.

119.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesant įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti pakartotinės teismo ekspertizės išvados pagrįstumu, taip pat nesant įrodymų, kad pakartotinės teismo ekspertizės išvadoje penktuoju klausimu tiriamojoje dalyje nustatyti griovių ir juose esančių statinių atstatymo darbų kiekiai yra nepagrįsti bei statybos darbų skaičiuojamoji kaina apskaičiuota neteisingai, pirmosios instancijos teismas pakartotinės teismo ekspertizės akto atsakyme į penktąjį klausimą nurodyto teismo ekspertizės metu nustatytų defektų pašalinimui reikalingo 186 116 Eur lėšų poreikio nepagrįstai nepripažino atsakovės nuostoliais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju tokio dydžio nuostolių atsiradimo tikimybė yra reali, kadangi atsakovė turės iš naujo organizuoti viešąjį pirkimą ir pirkti paslaugas ieškovės netinkamai atliktų darbų trūkumams pašalinti ir tam turės naudoti savo biudžeto lėšas, o byloje nesant ekspertizės akto išvadas paneigiančių įrodymų, ekspertizės aktas, įskaitant ir jo išvadą penktuoju klausimu, šiuo atveju, pripažintinas pakankamu įrodymu atsakovės būsimiems nuostoliams pagrįsti.

120.       Taip pat, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis bei byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovė įsipareigojimų pagal Sutartį neįvykdė dėl savo pačios neapdairumo (darbus vykdė nesilaikydama Sutartyje nustatyto grafiko, darbus atliko su esminiais trūkumais, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal paskirtį, darbų trūkumų nepašalino), sprendžia, kad ieškovė, kaip verslininkė ir savo srities profesionalė, galėjo ir turėjo numatyti, kad dėl jos nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo atsakovė gali patirti išlaidų.

121.       Pagal CK 6.247 straipsnio nuostatas atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

122.       Nagrinėjamu atveju, atsakovės reikalaujamų nuostolių atlyginimo būtinybė atsirado būtent dėl to, kad ieškovė netinkamai vykdė Sutartimi priimtus įsipareigojimus ir darbus pagal Sutartį atliko nekokybiškai, t. y. su esminiais trūkumai, dėl ko darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal paskirtį, darytina išvada, kad tarp ieškovės netinkamo prievolės vykdymo ir atsakovės prašomų atlyginti nuostolių yra priežastinis ryšys. Kad tarp atsakovės patirtos žalos (prašomų atlyginti nuostolių) ir ieškovės neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, patvirtina ir pakartotinės teismo ekspertizės aktas, kurio išvadoje ketvirtuoju klausimu nurodyta, kad griovių remonto darbų metu neišpildyti projekte numatyti griovių šlaitų, griovių dugnų parametrai, neįrengti tvirtinimo įrenginiai. Pažymėtina, kad jei ieškovė darbus pagal Sutartį būtų vykdžiusi tinkamai ir kokybiškai, atsakovė nepatirtų jos nekokybiškai atliktų darbų šalinimo išlaidų.

123.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos ieškovės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir priteisti atsakovei iš ieškovės 186 116 Eur nuostolių atlyginimo.

124.       Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą ir priteisus atsakovei iš ieškovės 186 116 Eur nuostolių atlyginimo, tenkintinas ir reikalavimas priteisti

Dėl bylos procesinės baigties

125.       Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti ieškovės apeliacinio skundo nėra pagrindo, tačiau yra pagrindas tenkinti atsakovės apeliacinį skundą ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą pakeisti – tenkinti atsakovės priešieškinio dalį dėl nuostolių priteisimo ir priteisti atsakovei iš ieškovės 186 116 Eur nuostolių atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (186 116 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir atitinkamai perskirstant bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo

126.       Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą bei pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

127.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti, priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

128.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija; toliau – Rekomendacijos).

129.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 19 919,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 800,00 Eur už ekspertizę, 8 470 Eur už pakartotinę teismo ekspertizę, 9 679,75 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti). Atsakovės prašoma priteisti 9 679,75 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas suma neviršija Rekomendacijų maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumų. Todėl patenkinus atsakovės priešieškinio reikalavimus iš esmės visa apimtimi, jai iš atsakovės priteistina iš viso 19 919 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

130.       Taip pat atsižvelgiant į tai, kad už priešieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 2 446 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai), o atsakovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 ir 10 dalys), todėl tenkinus atsakovės priešieškinį iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistinas 2 446 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

131.       Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

132.       Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 9 196 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (5 082 Eur už apeliacinio skundo parengimą bei 4 114 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą) bei šias išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus: 2022 m. sausio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 5 082,00 Eur sumą, 2022 m. vasario 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2022 m. sausio 28 d. ir 2022 m. vasario 22 d. patvirtinimus apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, patvirtinančius minėtų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą. 

133.       Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

134.       Vadovaujantis Rekomendacijų 8.10 bei 8.11 papunkčiais, apskaičiuojant didžiausią priteistiną atlyginimą už apeliacinio skundo parengimą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, bei atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, yra taikomi atitinkamai 1,7 ir 1,3 koeficientai, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju didžiausia už apeliacinio skundo parengimą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, priteistina suma sudaro 2 940,83 Eur (1,7×1 729,90), už atsiliepimo į apeliacinė skundą parengimą – 2 248,87 Eur (1,3×1 729,90). Taigi atsakovės prašoma priteisti 9 196 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas suma beveik du kartus viršija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumą – 5 189,70 Eur. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šios išlaidos neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų bei vertintinos kaip nerealios ir nepagrįstos, todėl mažintinos ir atsakovei iš ieškovės priteistina 5 189,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

135.       Taip pat atsižvelgiant į tai, kad už atsakovės apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 2 371 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai), o atsakovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 dalis), todėl tenkinus atsakovės apeliacinį skundą iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistinas 2 371 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemvalda“ ieškinį.

Patenkinti atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos priešieškinį.

Pripažinti atsakovės vienašališką 2019 m. kovo 14 d. Melioracijos statinių remonto darbų su projektavimu sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės, nutraukimas teisėtu.

Priteisti atsakovei Šilalės rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188773720, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemvalda“, juridinio asmens kodas 145349235, 186 116 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis tūkstančius vieną šimtą šešiolika eurų) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 186 116 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 19 919,75 Eur (devyniolika tūkstančių devynis šimtus devyniolika eurų ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų. 

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemvalda“ 2 446 Eur (du tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio.

Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Šilalės rajono savivaldybės administracijos sprendimo įtraukti uždarąją akcinę bendrovę „Žemvalda“ į Nepatikimų tiekėjų sąrašą vykdymą, panaikinti“.

Priteisti atsakovei Šilalės rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188773720, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemvalda“, juridinio asmens kodas 145349235, 5 189,70 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus ir 70 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. 

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemvalda“ 2 371 Eur (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėjai                                                                                                                   Romualda Janovičienė

Aldona Tilindienė

                                                                                Tomas Venckus