Teisėja Silvija
Jakštienė Procesinio
sprendimo kategorija : 2.4.6.3.2.
(S)
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. sausio 23
d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininkės B. V.,
teisėjų Vytauto Norkūno ir Sigito
Bagdonavičiaus,
sekretoriaujant Editai
Marcinkevičienei,
dalyvaujant prokurorei Voldemarai
Chodorcevičienei,
gynėjui advokatui Žygimantui
Rutkauskui, Antanui Cemnolonskui,,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą
dėl 2007 m. birželio 13 d. Panevėžio miesto
apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas :
- pagal BK 178
str. 2 d. ( už automobilio ,,Seat Toledo” vagystę) - laisvės atėmimu 1 metams 6
mėnesiams;
- pagal BK 178
str. 2 d. (už automobilio ,,VW Passat” vagystę) - laisvės atėmimu 1 metams 6
mėnesiams.
Vadovaujantis BK
63 str. 1 d. 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, A. J. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams,
bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
A.
J. nuteistas už tai, kad :
2006 m.
lapkričio 6 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini) namo pagrobė D. M. priklausantį automobilį ,,Seat Toledo”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3650 Lt vertės;
2006 m. gruodžio
9 d., apie 12 val. (duomenys neskelbtini)
pastato pagrobė V. Š. priklausantį automobilį ,,VW
Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 6000 Lt vertės,
ir jo salone buvusius daiktus bendros 290 Lt vertės.
Apeliaciniu
skundu nuteistasis A. J. prašo pakeisti apylinkės teismo
nuosprendį ir jam skirti galutinę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Skunde nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, teisingai nustatė jo atsakomybę
lengvinančią aplinkybę, pagrįstai nenustatė sunkinančių aplinkybių, tačiau
neįvertino jo sveikatos būklės : jis turi II grupės negalią dėl patirtos
galvos traumos, todėl privalo nuolat lankytis pas medikus. Atlikdamas laisvės
atėmimo bausmę, jis neteks galimybės gauti reikiamą medicininę pagalbą ir taip
bus suvaržyta jo teisė į gydymą.
Apeliantas
teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog jis pranešė policijai apie
pagrobto automobilio ,,Seat Toledo” buvimo vietą, todėl automobilis buvo
grąžintas nukentėjusiajai D. M., ir nepagrįstai
nepripažino jo atsakomybės lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru
pašalino padarytą žalą.
Nukentėjusieji V. Š. ir D. M. jam pretenzijų neturi ir baigiamųjų kalbų metu sutiko,
kad jam nebūtų skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Pasak apelianto, dėl
tokios nukentėjusiųjų pozicijos yra pagrindas taikyti BK 75 str. nuostatas ir
atidėti bausmės vykdymą ar skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Apeliantas
pažymi, kad teismas nepagrįstai neįskaitė dviejų mėnesių suėmimo laikotarpio į
bausmės laiką.
Teismo posėdyje
nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, prokuroras- skundą
atmesti.
Apeliacinis
skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios
instancijos teismas A. J. pripažino kaltu pagal BK 178 str.
2 d. už dviejų nusikalstamų veikų padarymą ir už kiekvieną nusikaltimą paskyrė
1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu mažesnė už straipsnio
sankcijoje numatytą laivės atėmimo bausmės vidurkį. Nors BK 178 str. 2 d.
sankcija, be laisvės atėmimo bausmės, numato ir kitas alternatyvias bausmių
rūšis, tačiau pagal BK 56 str. 1 d. teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo
padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tai reiškia, kad laisvės
atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą,
leidžianti įgyvendinti BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį, o kita bausmės
rūšis skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. A. J., anksčiau teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, t.y. Panevėžio miesto apylinkės teismo
2005-10-06 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. ir to paties teismo 2006-08-30
nuosprendžiu pagal BK 235 str. 1 d., teistumui už šiuos nusikaltimus neišnykus,
padarė naujus tyčinius nusikaltimus, todėl jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1
d.). Byloje nėra išskirtinių aplinkybių, mažinančių apelianto padarytų
nusikalstamų veikų ir asmenybės pavojingumą tiek, kad nebūtų pagrindo netaikyti
BK 56 str. 1 d. nuostatų ir skirti jam švelnesnės rūšies bausmę, todėl šis
apelianto prašymas atmestinas.
Pagal BK 61
str. 2 d., teismas individualizuoja skiriamą bausmę, įvertinęs atsakomybę
lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį, tarpusavio santykį,
taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.
Pirmosios
instancijos teismas, parinkdamas konkretų laisvės atėmimo bausmės dydį,
atsižvelgė į BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Motyvuodamas paskirtų
bausmių dydį, teismas teisingai nurodė, kad A. J. padarė du
tyčinius apysunkius, baigtus nusikaltimus, įvertino jo asmenybę apibūdinančius
duomenis: charakterizuojamas patenkinamai, buvo teistas už analogišką
nusikaltimą, atsižvelgė į jo sveikatos būklę. Teismas abiejuose nusikaltimuose
atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino A. J. prisipažinimą
ir nuoširdų gailėjimąsi, o automobilio ,, Seat Toledo” vagystėje – dar ir tai,
kad jis savanoriškai atlygino nukentėjusiajai D. M. nusikalstama
veika padarytą žalą, todėl apeliantas neteisus teigdamas, kad teismas šios
aplinkybės nepripažino lengvinančia jo atsakomybę. Tačiau teismas, pirmajame
nusikaltime nustatęs dvi, o antrajame – vieną nuteistojo atsakomybę
lengvinančią aplinkybę ir už abu nusikaltimus paskirdamas vienodo dydžio
bausmes, nesilaikė BK 61 str. 2 d. įtvirtintų bausmės individualizavimo
taisyklių, nes neatsižvelgė į skirtingą atsakomybę lengvinančių aplinkybių
skaičių ir jų pobūdį. Automobilio ,,Seat Toledo” vagystės epizode apelianto
veiksmai po nusikaltimo padarymo – savanoriškas pranešimas policijos
pareigūnams apie pagrobto automobilio buvimo vietą ir taip sudaryta galimybė
grąžinti automobilį nukentėjusiajai D. M., visiškas žalos
atlyginimas nukentėjusiajai dėl pavogtame automobilyje pakeistų ir sugadintų
detalių – rodo nuteistojo pastangas kiek įmanoma sušvelninti nusikalstamos
veikos pasekmes. Pirmosios instancijos teismas savanorišką žalos atlyginimą tik
formaliai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes į ją
neatsižvelgė, nustatydamas bausmės dydį. Todėl nuosprendis šioje dalyje
keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.), nuteistajam
A. J. už automobilio ,,Seat Toledo” vagystę paskirta
bausmė ir galutinė subendrinta bausmė mažintinos.
Bausmės vykdymo atidėjimas pilnamečiui
asmeniui gali būti taikomas, esant BK 75 str. 1 d. numatytoms sąlygoms : jeigu
asmuo nuteisiamas laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius
tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip
šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Tačiau ir esant
visoms šioms sąlygoms teismas turi padaryti išvadą, kad yra pakankamas
pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. J. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-10-06 nuosprendžiu
nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už automobilio vagystę, kurią jis padarė
2004-12-23. Šiuo nuosprendžiu A. J. nuteistas už du
analogiškus nusikaltimus – automobilių vagystes, padarytas 2006-11-06 ir
2006-12-09, t.y. nepraėjus nei dviems metams nuo ankstesnio nusikaltimo
įvykdymo. Teismas abiem nuosprendžiais pripažino A. J. atsakomybę
lengvinančia aplinkybę jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Ši aplinkybė
rodo jo neigiamą požiūrį į padarytą nusikaltimą. Tačiau A. J.,
nors ir sugebėdamas kritiškai įvertinti savo elgesį, jokių išvadų, kurios
įtakotų elgesio pasikeitimą, nedaro. Pakartotinas nusikaltimų, kurie padaromi
tiesiogine tyčia, įvykdymas reiškia, kad nuteistasis nusikaltimus daro
sąmoningai, suprasdamas savo veikų pavojingumą. Analogiškų nusikaltimų per
pakankamai trumpą laiką padarymas leidžia daryti išvadą, kad šie nusikaltimai
nebuvo padaryti atsitiktinai, ir apeliantas turi susiformavusį polinkį daryti
tokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Be to, A. J. Panevėžio miesto apylinkės teismo
2006-08-30 nuosprendžiu nuteistas už tyčinį nusikaltimą teisingumui,
nusikaltimų, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu turėjo
galiojančią administracinę nuobaudą, tai rodo, kad apeliantas yra linkęs
pažeidinėti įstatymus. Ankstesniais nuosprendžiais paskirtos arešto bausmės ir
jų vykdymas neužtikrino bausmės tikslų, nes apeliantas vėl nusikalto.
Išvardintos aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, kad BK 41 str. 2 d.
numatytus bausmės tikslus galima pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl
apelianto prašymas atidėti bausmės vykdymą atmestinas.
Apelianto skundo teiginiai, kad nukentėjusieji V. Š. ir
D. M. baigiamųjų kalbų metu sutiko, kad jam nebūtų
skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, neatitinka teisiamojo posėdžio protokolo
turinio, iš kurio matyti, kad 2007-06-11 vykusio posėdžio, kuriame buvo sakomos
baigiamosios kalbos, metu V. Š. nedalyvavo, o D. M. bausmės paskyrimo klausimą paliko spręsti teismui (1
t., 224-225 b.l.).
Byloje esančioje A. J. darbingumo lygio pažymoje
nurodyta, kad jam diagnozuoti centrinės nervų sistemos sužalojimo padariniai ir
išplėstinė idiopatinė epilepsija ir epilepsiniai sindromai, jis netekęs 70 % darbingumo (1 t., 178 b.l.). Iš byloje
esančių medicininių dokumentų matyti, kad A. J. 1999 m.
patyrė galvos smegenų traumą, dėl jos pasekmių 1999-2001 m. laikotarpiu buvo
gydomas VšĮ Panevėžio ligoninėje ir
VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, 2004 m. jam suteikta antra invalidumo
grupė (1 t., 179-186; 191 b.l.). Taigi apeliantas, vykdydamas vagystes, jau
turėjo fizinę negalią, tačiau tai jam netapo kliūtimi daryti jam daryti
nusikaltimus. Apeliacinio teismo nutartimi buvo paskirta teismo medicininė
ekspertizė, kurios išvadose konstatuota, kad A. J. dėl
liekamųjų padarinių po sunkios galvos traumos, pasireiškusių lengvo laipsnio
dešinės rankos hemipareze, simptomine epilepsija su retais priepuoliais ir
nežymiu kalbos sutrikimu gali atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors
apeliantas teigia, kad nuolat lankosi pas medikus, tačiau byloje nėra jokių
duomenų, kad apeliantas nusikalstamų veikų darymo metu ar vėliau būtų buvęs
gydomas stacionare arba ambulatoriškai. Be to, pagal BVK 174 str. asmens
sveikatos priežiūrą privalo vykdyti pataisos įstaigos. Jei laisvės atėmimo
bausmę atliekančiam nuteistajam reikalinga specializuota būtinoji medicinos
pagalba, kurią suteikti pataisos įstaigų gydymo įstaigose arba areštinėse nėra
galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos
priežiūros viešosiose įstaigose. Todėl apelianto argumentas, kad atliekant
laisvės atėmimo bausmę, bus pažeista jo teisė į gydymą, yra nepagrįstas.
Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo sveikatos būklė
šiuo metu leidžia jam atlikti laisvės atėmimo bausmę. Pablogėjus nuteistojo
sveikatos būklei, tolesnis bausmės atlikimo klausimas būtų sprendžiamas
nuosprendžio vykdymo metu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006-11-06 Panevėžio miesto VPK pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl automobilio
,,Seat Toledo”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės,
o 2006-12-11 – dėl automobilio ,,VW Passat”, valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) vagystės, 2007-02-12 prokuroro nutarimu šie tyrimai sujungti į
vieną, tyrimas buvo vykdomas ir byla perduota į teismą tik dėl šių dviejų
nusikaltimų (1 t., 1; 4; 8; 204-207 b.l.). Šioje byloje ikiteisminio tyrimo
metu A. J. buvo taikytos dvi kardomosios priemonės –
rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis
policijos įstaigoje (1 t., 157-158 b.l.), jis suimtas nebuvo. Apelianto prie
skundo pateiktoje Panevėžio miesto
apylinkės teismo 2007-01-20 nutartyje skirti A. J. suėmimą
nurodyta, kad jis įtariamas automobilio ,,VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagyste. Tai reiškia, kad skunde
minimas suėmimas apeliantui paskirtas kitoje baudžiamojoje byloje (1 t., 79
b.l.), todėl klausimas dėl jo įskaitymo į paskirtą bausmę bus sprendžiamas toje
byloje. Šioje byloje įskaityti suėmimą į bausmės laiką nėra pagrindo, todėl šis
apelianto prašymas atmestinas.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p.,
n u s p r e n d ė:
Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės eismo 2007 m. birželio 13
d. nuosprendį :
A.
J. pagal BK 178 str. 2 d. (už automobilio ,,Seat Toledo” vagystę) paskirtą
laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 metų.
Vadovaujantis BK
63 str. 1 d., 4 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme,
paskirta pagal BK 178 str. 2 d. (už automobilio ,,VW Passat” vagystę), ir A. J. nustatyti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą
1 metams 8 mėnesiams..
Kitą nuosprendžio
dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai : BronėVidzėnienė
Vytautas Norkūnas
Sigitas Bagdonavičius