Civilinė byla Nr. 2-375-823/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02011-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.6; 2.5.2.2; 3.1.7

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

                            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal restruktuojamos uždarosios akcinės bendrovės „KRK Baltic“ administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Stinkoma“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Vejuva“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria teismas įtraukė UAB „Vejuva“ į RUAB „KRK Baltic“ kreditorių sąrašą su 3 307,66 EUR kreditoriniu reikalavimu, ir

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. UAB „Vejuva“ kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir įtraukti UAB „Vejuva“ į RUAB „KRK Baltic“ kreditorių sąrašą su 15 317,11 EUR kreditoriniu reikalavimu.
2. Nurodė, kad prašomo patvirtinti kreditorinio reikalavimo dydis susijęs su teisminiu ginču dėl 2013 m. gruodžio 18 d. Sutarties dėl tarpusavio atsiskaitymų užskaitos, sudarytos tarp UAB „KRK Baltic“, UAB „SK Baltic“ ir UAB „Vejuva“, pagal kurią UAB „KRK Baltic“ perėmė UAB „SK Baltic“ 14 480,86 EUR (49 999,53 Lt) skolą UAB „Vejuva“. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-290-407/2016 pripažino minėtą sutartį negaliojančia ir priteisė iš UAB „Vejuva“ 10 229,67 EUR ieškovei BUAB „SK Baltic“. Vykęs teisminis ginčas pateisina termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimą, nes nebuvo aiškus galutinis UAB „Vejuva“ kreditorinio reikalavimo dydis. Be to, UAB „Vejuva“ negavo pranešimo apie restruktūrizavimo bylos UAB „KRK Baltic“ iškėlimą.
3. Paaiškino, kad RUAB „KRK Baltic“ skola UAB „Vejuva“ grindžiama 2013 m. birželio 25 d. Laidavimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „Vejuva“, UAB „SK Baltic“ ir UAB „KRK Baltic“, pagal kurią UAB „KRK Baltic“ laidavo visu savo turtu už UAB „SK Baltic“ finansinius įsipareigojimus UAB „Vejuva“.
4. UAB „SK Baltic“ 14 480,86 EUR (49 999,53 Lt) skola UAB „Vejuva“, už kurią kaip laiduotoja atsakinga RUAB „KRK Baltic“, atsirado pagal UAB „Vejuva“ ir UAB „SK Baltic“ 2013 m. liepos 2 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 13-07-02-386, UAB „SK Baltic“ nesumokėjus už įsigytas prekes. RUAB „KRK Baltic“ skolinį įsipareigojimą įrodo 2014 m. sausio 9 d. raštas Nr. SKRK 2014/008, kuriuo UAB „KRK Baltic“ pateikė skolos sumokėjimo grafiką, tačiau jo nesilaikė.
5. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-290-407/2016, pripažinęs negaliojančia 2013 m. gruodžio 18 d. Sutartį dėl tarpusavio atsiskaitymų užskaitos ir pritaikęs restituciją, įpareigojo UAB „Vejuva“ gražinti iš UAB „KRK Baltic“ gautus 10 229,67 EUR ir sumokėti juos BUAB „SK Baltic“. UAB „Vejuva“ įvykdė teismo įpareigojimą 2016 m. gegužės 25 d. Kadangi UAB „KRK Baltic“ jau buvo sumokėjusi šią sumą UAB „Vejuva“, laikytina, kad RUAB „KRK Baltic“ pripažįsta 10 229,67 EUR dydžio skolinį įsipareigojimą UAB „Vejuva“.
6. Nors UAB „KRK Baltic“ sumokėjo UAB „Vejuva“ 10 229,67 EUR, tačiau liko nesumokėjusi 8 688,46 EUR skolos dalies. Dėl šios skolos dalies priteisimo UAB „Vejuva“ kreipėsi į teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17381-912/2014 patvirtino tarp UAB „Vejuva“ ir UAB „KRK Baltic“ sudarytą taikos sutartį, pagal kurią UAB „Vejuva“ atsisakė nuo ieškinio reikalavimų dalies, o UAB „KRK Baltic“ įsipareigojo sumokėti UAB „Vejuva“ 19 999,53 Lt įsiskolinimą už prekes ir 1 287 Lt bylinėjimosi išlaidų. UAB „KRK Baltic“ tinkamai neįvykdė šios taikos sutarties ir liko skolinga UAB „Vejuva“ 3 082,86 EUR (10 644,53 Lt), dėl kurių išieškojimo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17381- 912/2014 išdavė UAB „Vejuva“ vykdomąjį raštą.
7. UAB „Vejuva“ teisminiuose ginčuose, susijusiuose su UAB „KRK Baltic“ skoliniais įsipareigojimais, turėjo 2 004,58 EUR išlaidų, kurias sudaro: 450,12 EUR (1 554,20 Lt (1 200 Lt išlaidos advokatui, 87 Lt žyminio mokesčio, 276,2 Lt vykdymo išlaidos)) bylinėjimosi išlaidų Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-17381-912/2014; 149,00 EUR (500 Lt) bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2S-2289-302/2014; 855,46 EUR bylinėjimosi išlaidų Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-2634-872/2015; 400 EUR bylinėjimosi išlaidų Lietuvos apeliaciniame teisme civilinėje byloje Nr. 2A-290-407/2016; 150 EUR bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamoje byloje už advokato paslaugas – prašymo surašymą ir dokumentų suruošimą bei pateikimą teismui. Šios išlaidos vertintinos kaip pareiškėjos nuostoliai, atsiradę dėl UAB „KRK Baltic“ kaltės.
8. Visa prašoma patvirtinti UAB „Vejuva“ kreditorinio reikalavimo suma sudaro 15 317,11 EUR (10 229,67 EUR + 3 082,86 EUR + 2 004,58 EUR).
9. Atsakovė RUAB „KRK Baltic“ prašė taikyti ieškinio senatį pareiškėjos reikalavimams, kylantiems iš Laidavimo sutarties, UAB „Vejuva“ prašymą dėl 15 317,11 EUR kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodė, kad UAB „Vejuva“ reikalavimus RUAB „KRK Baltic“ Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-17381-914/2014 kildino ne iš 2013 m. birželio 25 d. Laidavimo sutarties, o iš 2013 m. gruodžio 18 d. Sutarties dėl tarpusavio atsiskaitymų užskaitos, pagal kurią BUAB „SK Baltic“ skola buvo perkelta naujajai skolininkei RUAB „KRK Baltic“. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi 2013 m. gruodžio 18 d. Sutartis dėl tarpusavio atsiskaitymų užskaitos pripažinta negaliojančia, todėl RUAB „KRK Baltic“ nėra perėmusi BUAB „SK Baltic“ 49 999,53 Lt skolos ir nėra skolinga UAB „Vejuva“.
11. RUAB „KRK Baltic“ kaip laiduotojos atsakomybė yra pasibaigusi tiek remiantis Laidavimo sutartimi, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.88 straipsniu, kadangi UAB „Vejuva“ nepareiškė RUAB „KRK Baltic“, kaip laiduotojai, reikalavimų per 3 mėnesius po 2014 m. gruodžio 31 d. (laidavimo sutartyje numatyto laidavimo pabaigos termino). Be to, UAB „Vejuva“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad BUAB „SK Baltic“ yra skolinga UAB „Vejuva“ ir kad UAB „Vejuva“ finansinis reikalavimas yra patvirtintas BUAB „SK Baltic“ bankroto byloje.
12. Atsakovė taip pat nurodė, kad UAB „Vejuva“, nepareiškusi kreditorinio reikalavimo iki UAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo plano patvirtinimo dienos, nebeturi teisės reikšti šio reikalavimo, kadangi Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau - ĮRĮ 23) straipsnio 3 dalyje įtvirtintas terminas yra naikinamasis ir negali būti atnaujinamas.
13. Teismui priėmus nutartį iškelti RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo bylą, administratorius pranešė UAB „Vejuva“ jos registruotos buveinės adresu apie pareigą pateikti kreditorinius reikalavimus ir jų pateikimo terminus. Be to, UAB „Vejuva“ ir RUAB „KRK Baltic“ buvo atsakovės teisme dėl 2013 m. gruodžio 18 d. tarpusavio atsiskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl pareiškėjai neaejotinai buvo žinoma apie restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimą. Aplinkybė, kad iki Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarties priėmimo dienos UAB „Vejuva“ nežinojo tikslaus savo kreditorinio reikalavimo dydžio, nepateisina UAB „Vejuva“ neveikimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

14. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakė atnaujinti terminą  UAB „Vejuva“ kreditoriniam reikalavimui RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo byloje pareikšti; įtraukė UAB „Vejuva“ su 3 307,66 EUR dydžio kreditoriniu reikalavimu į RUAB „KRK Baltic“ kreditorių sąrašą; priteisė pareiškėjai UAB „Vejuva“ iš RUAB „KRK Baltic“ 32,71 EUR bylinėjimosi išlaidų.
15. Teismas pažymėjo, kad UAB „Vejuva“ kreditorinis reikalavimas teisme gautas 2016 m. birželio 22 d., t. y. praleidus Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartimi nustatytą 45 dienų terminą. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartimi teismas patvirtino RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo planą, todėl kreditorinis reikalavimas turėjo būti pateiktas vėliausiai iki 2016 m. birželio 13 d. Naikinamieji terminai teismo negali būti atnaujinami.
16. Teismas nurodė, kad RUAB „KRK Baltic“ pateikė įrodymus, jog UAB „Vejuva“ jos buveinės adresu 2014 m. rugsėjo 15 d. ir 2014 m. rugsėjo 29 d. siuntė 2014 m. rugsėjo 15 d. ir 2014 m. rugsėjo 25 d. pranešimus apie ketinimą inicijuoti restruktūrizavimo bylą, 2015 m. vasario 10 d. siuntė 2015 m. vasario 6 d. pranešimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo; UAB „Vejuva“ ir RUAB „KRK Baltic“ buvo atsakovės Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2634-340/2015 dėl 2013 m. gruodžio 18 d. tarpusavio atsiskaitymų užskaitos sutarties panaikinimo. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą pareiškėja žinojo iki RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo plano patvirtinimo dienos ir galėjo kreiptis dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.
17. Spręsdamas dėl 10 229,67 EUR kreditorinio reikalavimo dalies, kildinamos iš Laidavimo sutarties, teismas pažymėjo, kad 2013 m. birželio 25 d. Laidavimo sutartyje nurodyta, jog ši sutartis galioja iki visiško UAB „SK Baltic“ ar UAB „KRK Baltic“ atsiskaitymo su UAB „Vejuva“, bet ne ilgiau kaip iki 2014 m. gruodžio 31 d., todėl terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą pagal minėtą Laidavimo sutartį suėjo 2015 m. kovo 31 d. UAB „Vejuva“ praleido ieškinio senaties terminą šiam reikalavimui pareikšti, taip pat nepateikė įrodymų, kad BUAB „SK Baltic“ skola jai nėra padengta, t. y. kad UAB „Vejuva“ 10 229,67 EUR kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas BUAB „SK Baltic“ bankroto byloje.
18. Spęsdamas dėl 3 082,86 EUR kreditorinio reikalavimo dalies teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme 2015 m. vasario 11 d. buvo gautas antstolės N. Š. siųstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-17381-912/2014 dėl 10 644,53 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „KRK Baltic“ išieškotojos UAB „Vejuva“ naudai. Vykdomasis raštas gautas iki teismas patvirtino RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo planą. Atsižvelgęs į tai, kad kreditoriaus reikalavimai, kurių nepatenkino antstolis, tenkinami ĮRĮ nustatyta tvarka, teismas sprendė, kad, remiantis antstolio atsiųstu neįvykdytu vykdomuoju raštu, UAB „Vejuva“ turėjo būti įtraukta į RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo bylą su 3 082,86 EUR kreditoriniu reikalavimu. Į bylą taip pat pateikti įrodymai, kad dėl minėtos skolos išieškojimo pareiškėja 2014 m. lapkričio 24 d. sumokėjo 276,20 Lt (79,99 EUR) administravimo išlaidų, todėl RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo byloje tvirtintinas 3 162,85 EUR (3 082,86 EUR + 79,99 EUR) o UAB „Vejuva“ kreditorinis reikalavimas.
19. Dėl pareiškėjos reikalavimo dalies, susijusios su bylinėjimosi išlaidomis civilinėje byloje Nr. 2-17381-912/2014, teismas nurodė, kad nurodytą reikalavimą UAB „Vejuva“ kildina iš to paties vykdomojo rašto, kaip ir 3 082,86 EUR kreditorinį reikalavimą, kurį teismas jau tenkino, todėl pakartotinai šis reilkalavimas teismo netvirtinamas.
20. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 28 d. nutartimi priteisė iš UAB „KRK Baltic“ UAB „Vejuva“ naudai 500 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas (civilinė byla Nr. 2S-2289-302/2014). Vilniaus apygardos teisme 2015 m. vasario 11 d. buvo gautas antstolės N. Š. siųstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-17381-912/2014 dėl 500 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „KRK Baltic“ išieškotojos UAB „Vejuva“ naudai, todėl pareiškėjos 144,81 EUR (500 Lt) dydžio reikalavimas tvirtintinas.
21. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu priteisė iš BUAB „SK Baltic“ UAB „Vejuva“ naudai 855,46 EUR atstovavimo išlaidų, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-290-407/2016 panaikino minėtą teismo sprendimą. Atsižvelgęs į tai teismas sprendė, kad prašymas dėl 855,46 EUR atstovavimo išlaidų negali būti tenkinamas. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-290-407/2016 bylinėjimosi išlaidų UAB „Vejuva“ naudai nepriteisė, todėl ši prašįymo dalis taip pat negali būti tenkinama.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

22. RUAB „KRK Baltic“ administratorius atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį, kuria UAB „Vejuva“ įtraukta į RUAB „KRK Baltic“ kreditorių sąrašą su 3 307,66 EUR kreditoriniu reikalavimu ir jos naudai priteista 32,71 EUR bylinėjimosi išlaidų, panaikinti; UAB „Vejuva prašymą dėl termino atnaujinimo ir kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo atmesti visiškai; priteisti RUAB „KRK Baltic“ iš UAB „Vejuva“ 450 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; priteisti RUAB „KRK Baltic“ naudai iš UAB „Vejuva“ 200 EUR bylinėjimosi išlaidų už atskirojo skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
23. UAB „Vejuva“ 3 307,66 EUR kreditorinis reikalavimas atsirado iki restruktūrizavimo bylos UAB „KRK Baltic“ iškėlimo. Pagal 2014 m. lapkričio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl šio reikalavimo kreditorė UAB „Vejuva“ turėjo raštu kreiptis į restruktūrizavimo administratorių, pateikti savo reikalavimą patvirtinančius įrodymus ir prašyti ją įtraukti į RUAB „KRK Baltic“ kreditorių sąrašą. Kreditorei to nepadarius iki RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo plano patvirtinimo, šiam reikalavimui pareikšti taip pat yra suėjęs naikinamasis terminas ir jis negali būti tvirtinamas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog ĮRĮ 8 straipsnio 3 punktas įpareigoja antstolį pranešti išieškotojui apie tai, kad dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo vykdomoji byla yra sustabdyta. Atitinkamai kreditorius, gavęs pranešimą iš antstolio, turi žinoti, jog jam yra būtina pateikti finansinį reikalavimą restruktūrizavimo byloje.
24. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovosi 2016 m. birželio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1273-241/2016, kadangi minėtoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesutampa su šioje byloje teismo nustatytomis aplinkybėmis ir negali būti laikomos precedentu. Teismo cituojamoje byloje pateiktas išaiškinimas taikomas tuo atveju, kai atskiroje civilinėje byloje nagrinėtas ginčas išspręstas ir priimtas galutinis sprendimas po to, kai restruktūrizavimo byloje buvo patvirtintas restruktūrizavimo planas. Šioje byloje vykdomasis raštas išduotas dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo. ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalis negali būti taikoma kreditorių reikalavimams, kurie jau iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra žinomi ir patvirtinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tokie atvejai neatleidžia kreditoriaus nuo pareigos pateikti administratoriui prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo raštu.
25. Teismas nepagrįstai pažymėjo, kad atsakovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų. Tokie įrodymai teismui buvo pateikti 2016 m. lapkričio 8 d. vykusiame teismo posėdyje. Atsižvelgdama į tai, kad šie įrodymai galimai per klaidą neprijungti prie bylos, atsakovė juos teikia pakartotinai.
26. Pareiškėja UAB „Vejuva“ atsiliepimu į RUAB „KRK Baltic“ atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir iš RUAB KRK Baltic“ priteisti 250 EUR bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šias argumentais:
27. RUAB „KRK Baltic“ ir jos restruktūrizavimo administratorius, tinkamai neįvykdę jiems priskirtų informavimo pareigų, negali remtis kreditoriaus pareigos pateikti restruktūrizavimo administratoriui prašymą dėl kreditorinio reikalavimo nevykdymu.
28. Net ir negavus UAB „Vejuva“ prašymo, jos kreditorinis reikalavimas turėjo būti įtrauktas į kreditorių sąrašą 2014 m. lapkričio 17 d. vykdomojo rašto Nr. 2-17381-912/2014 pagrindu. RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo administratorius negalėjo nežinoti apie UAB „Vejuva“ kreditorinį reikalavimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2- 17381-912/2014 pagrindu ir galėjo bei turėjo patikrinti šio UAB „Vejuva“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumą ir jo tinkamą atspindėjimą RUAB „KRK Baltic“ buhalteriniuose dokumentuose. Kreditorinis reikalavimas, dėl kurio yra įsiteisėjęs teismo sprendimas ir išduotas vykdomasis raštas, turi būti privalomai įtrauktas į kreditorių sąrašą net ir nesant kreditoriaus prašymo.
29. RUAB „KRK Baltic“ 3 307,66 EUR skola UAB „Vejuva“ atsirado dėl RUAB „KRK Baltic“ kaltės ir nesąžiningo ir neteisėto neveikimo – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d., nutarties civilinėje byloje Nr. 2-17381-912/2014 dėl taikos sutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. vykdomojo rašto Nr. 2-17381-912/2014 nevykdymo.
30. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Vejuva“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį; atnaujinti terminą UAB „Vejuva“ kreditoriniam reikalavimui RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo byloje pareikšti; įtraukti UAB „Vejuva“ į RUAB „KRK Baltic“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti 11 485,13 EUR UAB „Vejuva“ kreditorinį reikalavimą; priteisti iš RUAB „KRK Baltic“ 117,29 EUR bylinėjimosi išlaidų už prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo surašymą ir pateikimą teismui; priteisti iš RUAB „KRK Baltic“ 200 EUR bylinėjimosi išlaidų už atskirojo skundo surašymą ir pateikimą teismui, šias išlaidas priskiriant prie RUAB „KRK Baltic“ administravimo išlaidų; priimti naują įrodymą – BUAB „SK Baltic“ skolų apyvartos žurnalo išrašo kopiją. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
31. Savo 2014 m. kovo 21 d. ieškinį UAB „KRK Baltic“ UAB „Vejuva“ grindė 2013 m. birželio 25 d. Laidavimo sutartimi, o ne tik 2013 m. gruodžio 18 d. Tarpusavio atsiskaitymų užskaitos sutartimi. Pagal CK 1.130 straipsnio 1 dalį, UAB „Vejuva“ pareiškus ieškinį UAB „KRK Baltic“, ieškinio senaties terminas nutrūko, todėl teismas nepagrįstai nusprendė, kad UAB „Vejuva“ praleido ieškinio senatį kreditoriniam reikalavimui pareikšti.
32. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2634-872/2015 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-290-407/2016 RUAB „KRK Baltic“ neneigė savo skolinių įsipareigojimų UAB „Vejuva“. RUAB „KRK Baltic“ veiksmai, kuriais ji pripažino 10 229,67 EUR skolinį įsipareigojimą, nutraukė ieškinio senatį vadovaujantis CK 1.130 straipsnio 2 dalimi.
33. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-290-407/2016 įpareigojus UAB „Vejuva“ sumokėti BUAB „SK Baltic“ 10 229,67 EUR, kuriuos ji buvo gavusi iš RUAB „KRK Baltic“ ir UAB „Vejuva“ realiai juos sumokėjus 2016 m. gegužės 25 d., UAB „Vejuva“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo šioje byloje pateikė 2016 m. birželio 21 d. Iki 2016 m. gegužės 25 d. ieškinio senaties terminas neprasidėjo, nes UAB „KRK Baltic“ buvo sumokėjusi 10 229,67 EUR UAB „Vejuva“.
34. Teismas visiškai neįvertino UAB „Vejuva“ prašymo atnaujinti ieškinio senatį ir nemotyvavo šio prašymo netenkinimo.
35. Priešingai nei nurodė teismas, UAB „Vejuva“ su prašymu dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pateikė įrodymus dėl BUAB „SK Baltic“ skolos UAB „Vejuva“ – 2013 m. liepos 2 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr.13-07-02-386 kopiją; UAB „SK Baltic“ 2013 m. rugpjūčio 31 d. skolos suderinimo akto kopiją; PVM sąskaitų - faktūrų patvirtintas kopijas, PVM sąskaitų - faktūrų sąrašą, teismų sprendimus ir kitus dokumentus.
36. Bankroto byla UAB „SK Baltic“ buvo iškelta 2014 m. balandžio 22 d. Jau po bankroto bylos UAB „SK Baltic“ iškėlimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17381-912/2014 buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria UAB „KRK Baltic“, kaip UAB „SK Baltic“ laiduotoja, įsipareigojo sumokėti UAB „Vejuva“ 19 999,53 Lt įsiskolinimą už prekes ir 1 287 Lt bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-290-407/2016 konstatuota, kad UAB „Vejuva“ gavo 10 229,67 EUR iš UAB „KRK Baltic“ kaip UAB „SK Baltic“ laiduotojos ir kaip skolos perėmėjos pagal 2013 m. gruodžio 18 d. tarp UAB „KRK Baltic“, UAB „SK Baltic“ ir UAB „Vejuva“ sutartį dėl tarpusavio atsiskaitymų užskaitos, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A- 290-407/2016 pripažinta negaliojančia. Šie teismų sprendimai ir kiti byloje Nr. B2-5793-562/2016 esantys dokumentai patvirtina 10 229,67 EUR BUAB „SK Baltic“, ir tuo pačiu RUAB „KRK Baltic“, skolą UAB „Vejuva“.
37. Su atskiruoju skundu teikiama BUAB „SK Baltic“ skolų apyvartos žurnalo išrašo kopija papildomai patvirtina, kad BUAB „SK Baltic“ iki šios dienos nėra sumokėjusi skolos UAB „Vejuva“.
38. UAB „Vejuva“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimas BUAB „SK Baltic“ bankroto byloje nėra vienintelis ir būtinas RUAB „KRK Baltic“ skolos įrodymas. Vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 4 dalimi ir 6.81 straipsniu UAB „Vejuva“ gali reikšti reikalavimus dėl skolos sumokėjimo tiek skolininkui, tiek laiduotojui, tiek jiems abiems kartu.
39. Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-2634-872/2015 nagrinėtas ginčas dėl 2013 m. gruodžio 18 d. sutarties dėl tarpusavio atsiskaitymų užskaitos, sudarytos tarp UAB „SK Baltic“, UAB „KRK Baltic“ ir UAB „Vejuva“ pripažinimo negaliojančia, kuris susijęs su 10 229,67 EUR kreditoriniu reikalavimu, yra nurodytas RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo plane. Ginčas dėl visos 10 229,67 EUR sumos, nagrinėtas tiek Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2634-872/2015, tiek Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-290-407/2016 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, turėjo būti įtrauktas į RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo metmenis ir restruktūrizavimo planą.
40. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į UAB „Vejuva“ patvirtinimą, jog ji negavo pranešimo apie restruktūrizavimo bylos UAB „KRK Baltic“ iškėlimą ir terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. RUAB „KRK Baltic“ nepateikė jokių minėtų pranešimų įteikimo įrodymų.
41. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad vien dalyvavimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2634-872/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-290-407/2016 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais įrodo, jog UAB „Vejuva“ žinojo apie RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimą ir galėjo kreiptis dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. UAB „Vejuva“, dalyvaudama šiuose teisminiuose ginčuose, nežinojo, ar RUAB „KRK Baltic“ iškelta bankroto, ar restruktūrizavimo byla. Be to, UAB „Vejuva“ dalyvavimas teisminiuose ginčuose nepateisina RUAB „KRK Baltic“ ir jos restruktūrizavimo administratoriaus ĮRĮ 7 straipsnio 12 dalies 1 punkte nustatytos pareigos informuoti kreditorius apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą ir terminą kreditoriniams reikalavimams pateikti nevykdymą bei ĮRĮ 14 straipsnio 2 dalies 3 punkto pareigos pateikti kreditoriams restruktūrizavimo plano projektą nevykdymą.
42. Iki pat 2016 m. gegužės 25 d., kai vykdydama teismo sprendimą dėl restitucijos UAB „Vejuva“ sumokėjo iš UAB „KRK Baltic“ gautus 10 229,67 EUR BUAB „SK Baltic“, UAB „Vejuva“ nebuvo pagrindo reikšti atsakovei 10 229,67 EUR kreditorinį reikalavimą, nes iki tol šio dydžio skolinį įsipareigojimą UAB „KRK Baltic“ buvo įvykdžiusi.
43. Teismas nemotyvavo sprendimo dalies dėl atsisakymo atnaujinti terminą ir patvirtinti 10 229,67 EUR kreditorinį reikalavimą. Termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimas atitiktų UAB „Vejuva“ prašyme dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo nurodytą teismų praktiką, pagal kurią, vadovaujantis ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalimi, kol nėra priimta teismo nutartis nutraukti restruktūrizavimo bylą ar sprendimas baigti restruktūrizavimo bylą, teismas gali spręsti klausimus, susijusius su kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimais, tarp jų ir procesinius klausimus, susijusius su praleisto termino atnaujinimu.
44. Teismui atsisakius atnaujinti terminą ir patvirtinti UAB „Vejuva“ 10 229,67 EUR kreditorinį reikalavimą buvo pažeisti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad šiuo atveju nėra UAB „Vejuva“ nerūpestingumo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, prašomas patvirtinti kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, prašymą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo ir kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pareiškėja pateikė per protingą terminą, nėra duomenų, kad dėl UAB „Vejuva“ praleisto termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti yra/bus užvilkintos restruktūrizavimo procedūros.
45. Teismas, atsisakydamas tvirtinti kreditorinį reikalavimą dėl 855,46 EUR ir 400 EUR bylinėjimosi išlaidų, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad šios išlaidos laikytinos UAB „Vejuva“ nuostoliais, atsiradusiais dėl RUAB „KRK Baltic“ veikos. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-290-407/2016 šias išlaidas vertino tik bylinėjimosi išlaidų kompensavimo aspektu ir neanalizavo jų kaip kreditoriaus nuostolio. RUAB „KIRK Baltic“ pareiga atlyginti 855,46 EUR ir 400 EUR bylinėjimosi išlaidas kyla iš 2013 m. birželio 25 d. Laidavimo sutarties, pagal kurią UAB „KRK Baltic“ laidavo visu savo turtu už visus UAB „SK Baltic“ finansinius įsipareigojimus UAB „Vejuva“, taigi ir nuostolių atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra savarankiška RUAB „KRK Baltic“ prievolė, atsiradusi dėl UAB „KRK Baltic“ kaltės, t. y. dėl to, kad UAB „KRK Baltic“ nepagrįstai nevykdė savo pareigos atsiskaityti su UAB „Vejuva“ pagal 2013 m. birželio 25 d. Laidavimo sutartį.
46. UAB „Vejuva“ pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netvirtinti 372,74 EUR kreditorinio reikalavimo dalies.
47. Atsakovė RUAB „KRK Baltic“ atsiliepimu į UAB „Vejuva“ atskirąjį skundą prašo prijungti naujai teikiamus rašytinius įrodymus; UAB „Vejuva“ atskirąjį skundą atmesti, RUAB „KRK Baltic“ atskirąjį skundą tenkinti; priteisti RUAB „KRK Baltic“ naudai iš UAB „Vejuva“ 450 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; priteisti RUAB „KRK Baltic“ naudai iš UAB „Vejuva“ 200 EUR bylinėjimosi išlaidų už atskirojo skundo parengimą ir 150 EUR bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į UAB „Vejuva“ atskirąjį skundą parengimą. Atiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
48. Po to, kai 2016 m. birželio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas UAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo planas, suėjo naikinamasis terminas, kuris negali būti teismo atnaujinamas, nepaisant to, ar UAB „Vejuva“ reikalavimai buvo pateikti atsakovei anksčiau nagrinėtose civilinėse bylose, ar ne.
49. UAB „Vejuva“ teiginiai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-17381-912/2014 ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2634-872/2015 atsakovei UAB „KRK Baltic“ buvo pareikšti reikalavimai, kylantys iš Laidavimo sutarties, ir kad vėlesni atsakovės veiksmai (atlikti mokėjimai) patvirtina, jog UAB „KRK Baltic“ pripažino savo, kaip laiduotojos, skolą yra nepagrįsti. Ieškinys atsakovei buvo pareikštas kildinant reikalavimą iš trišalės sutarties; visus pavedimus, kuriuos atliko RUAB „KRK Baltic“, tiek prieš civilinę bylą Nr. 2-17381-912/2014, tiek po taikos sutarties pasirašymo, ji atliko remdamasi trišale, o ne Laidavimo, sutartimi; šalims sudarius trišalę sutarti, laidavimas baigėsi, kadangi įvyko novacija.
50. Reikšdama reikalavimą RUAB „KRK Baltic“ kaip laiduotojai, pareiškėja neįrodė, kad pagrindinė skolininkė BUAB „SK Baltic“ yra skolinga jai tokią pačią sumą. Jei pareiškėja reiškia reikalavimą RUAB „KRK Baltic“ kaip laiduotojai, ji turi pateikti įrodymus, kad jos reiškiamas reikalavimas (skola) yra ne tik tokio dydžio, kokio reikalaujama iš laiduotojos, bet ir tai, kad laiduotoja turės galimybę, patenkinusi kreditorės reikalavimus, tapti BUAB „SK Baltic“ kreditore tokia apimtimi, kokia ja buvo (yra) UAB „Vejuva“. Jei UAB „Vejuva“ iki šiol nėra pareiškusi savo finansinio reikalavimo BUAB „SK Baltic“ bankroto byloje, tai gali reikšti ne ką kitą, kaip jos, kaip kreditorės, teisių atsisakymą. UAB „Vejuva“ atsisakius reikalavimo BUAB „SK Baltic“, bus pažeistos RUAB „KRK Baltic“ teisės, kadangi BUAB „SK Baltic“ administratorius nesutiks įtraukti atsakovės į kreditorių sąrašą, teigdamas, jog BUAB „Vejuva“ niekada nebuvo kreditore, BUAB „SK Baltic“ nėra ir nebuvo skolinga pareiškėjai, todėl negali būti tvirtinamas ir atsakovės finansinis reikalavimas BUAB „SK Baltic“ bankroto byloje.
51. Net sutikus su tuo, kad kuriai nors UAB „Vejuva“ reikalavimo daliai pareikšti nėra suėję naikinamieji terminai, teismas pagrįstai nurodė, jog UAB „Vejuva“ iki 2016 m. birželio 13 d. RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo plano patvirtinimo žinojo apie RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo bylos iškėlimą ir turėjo pareigą pareikšti savo kreditorinius reikalavimus per teismo  nustatytą terminą, todėl praleistas terminas pareiškėjai neutri būti atnaujinamas.
52. Pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas kyla tik tuomet, jei šios išlaidos yra priteistos teismo sprendimu. Tuo atveju, jei teismo sprendimu bylinėjimosi išlaidos nepriteistos, pareiga jas atlyginti nekyla. UAB „Vejuva“, sudarydama trišalę sutartį, taip pat veikė savo rizika ir yra atsakinga už atsiradusius nuostolius – jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Akivaizdu, jog, jei UAB „Vejuva“ nebūtų sudariusi trišalės sutarties, jos nebūtų ginčijęs BUAB „SK Baltic“ bankroto administratorius ir bylinėjimosi išlaidų UAB „Vejuva“ nebūtų patyrusi.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

53. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria išspręstas UAB „Vejuva“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo byloje klausimas. Atskiraisiais skundais neginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas atsisakė patvirtinti 372,74 EUR pareiškėjos reikalavimo dalį, susijusia su bylinėjimosi išlaidomis civilinėje byloje Nr. 2-17381-912/2014, todėl ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis apeliacine tvarka neperžiūrima (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
54. Atskiraisiais skundais keliami ĮRĮ 23 straipsnio, numatančio kreditorių reikalavimų restruktūrizuojamai įmonei pareiškimo terminus ir tvarką, CK 6.88 straipsnio 1 dalies,  numatančios terminuoto laidavimo pabaigos terminą, aiškinimo ir taikymo, taip pat bylinėjimosi išlaidų galimo vertinimo kaip kreditoriaus nuostolių klausimai. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis apeliacijos ribų, pasisakys dėl šių apeliančių argumentų.

Dėl ĮRĮ 23 straipsnyje įtvirtintų kreditorių reikalavimų tvirtinimo (tikslinimo) terminų

55. Vadovaujantis ĮRĮ 23 straipsnio 1 dalimi, kreditoriai per teismo nustatytą laikotarpį (ne trumpesnis kaip trisdešimt dienų ir ne ilgesnis kaip keturiasdešimt penkios dienos nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos) perduoda restruktūrizavimo administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Restruktūrizavimo byloje administratorius, sutikrinęs teismo nustatytu laikotarpiu pateiktus kreditorių reikalavimus su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda juos tvirtinti teismui. ĮRĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatytas procesinis terminas kreditorių reikalavimams pateikti nėra naikinamasis, kadangi įstatyme yra įtvirtinta jo atnaujinimo galimybė. Remiantis ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalimi, teismas turi teisę iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos priimti iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti praleidus teismo nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis.
56. ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas terminas (nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo diena) yra naikinamasis, kuriam pasibaigus išnyksta kreditoriaus teisė įstatymo nustatyta tvarka pateikti teismui tvirtinti iki įmonės restruktūrizavimo bylos atsiradusį reikalavimą. Atsakovė pagrįstai pažymi, kad naikinamasis terminas teismo negali būti atnaujinamas, nepriklausomai nuo šio termino praleidimo priežasčių svarbos.
57. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties logika kai, viena vertus, teismas konstatuoja, jog pareiškėja praleido naikinamąjį terminą savo kreditoriniam reikalavimui pareikšti, kita vertus visgi patvirtina dalį pareikšto reikalavimo, yra nenuosekli ir prieštaringa, tačiau tokio pobūdžio procesinis pažeidimas pats savaime nesudaro pagrindo ginčijamos nutarties panaikinimui, nenustačius, kad dėl šio pažeidimo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas buvo išspręstas neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 328 straipsnis).
58. Kreditorių reikalavimai pagal jų atsiradimo ir pateikimo momentą gali būti skirtingi. Vadovaujantis ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalimi, kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su restruktūrizavimu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams, negrąžinti šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyti kreditai ir kt.), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti įmonės restruktūrizavimo bylą.
59. ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalis nenustato baigtinio reikalavimų, kurie laikytini susijusiais su restruktūrizavimu, sąrašo. Vertinant, ar konkretaus reikalavimo tvirtinimui taikytinos ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalies, ar ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalies nuostatos, be kita ko turi būti atsižvelgiama į šio reikalavimo atsiradimo momentą, taip pat į objektyvias kreditoriaus galimybes šį reikalavimą pareikšti iki ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto naikinamojo termino pabaigos. Pavyzdžiui, pagal teismų formuojamą praktiką, ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalies nuostatos taikytinos tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, kai teismo sprendimas, priimtas atskiroje civilinėje byloje, kuriuo patvirtinamas kreditoriaus reikalavimas, įsiteisėja suėjus ĮRĮ 23 straipsnio dalyje nustatytam naikinamajam terminui (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2674/2013).
60. Taigi, tuo atveju, jei kreditoriaus reikalavimo teisė atsirado jau po restruktūrizavimo bylos iškėlimo (inter alia dėl atitinkamų įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų įtakos), šio reikalavimo tvirtinimui taikytina ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalis, o ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas naikinamasis terminas netaikytinas.

Dėl 10 229,67 EUR reikalavimo dalies, kildinamos iš Laidavimo sutarties

61. Byloje nustatyta, kad 2012 m. birželio 25 d. Laidavimo sutartimi Nr. 2012 06 25 UAB „KRK Baltic“ laidavo UAB „Vejuva“ už UAB „SK Baltic“ finansinių įsipareigojimų įvykdymą. Pagal sutarties 1 punktą, sutartis galioja iki visiško UAB „SK Baltic“ ar UAB „KRK Baltic“ atsiskaitymo su UAB „Vejuva“, bet ne ilgiau kaip iki 2014 m. gruodžio 31d. (b.l. 13, t. I).
62. 2013 m. gruodžio 18 d., t.y. dar iki laidavimo termino pabaigos, UAB „Vejuva“, UAB „SK Baltic“ ir UAB „KRK Baltic“ sudarė Sutartį dėl tarpusavio atsiskaitymų užskaitos, pagal kurią UAB „SK Baltic“ 49 999,53 Lt skola UAB „Vejuva“ už prekes buvo perkelta UAB „KRK Baltic“ (b.l. 107, t. I). Sudarius šią sutartį, UAB „KRK Baltic“ laidavimas perkeltos skolos dalyje pasibaigė skolininkui ir laiduotojui sutapus viename asmenyje (CK 6.87 straipsnio 3 dalis). Kartu, sudarius šią sutartį, išnyko UAB „Vejuva“ galimybė reikšti UAB „KRK Baltic“ reikalavimus dėl perkeltos skolos priteisimo Laidavimo sutarties pagrindu.
63. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-290-407/2016 pripažino Sutartį dėl tarpusavio atsiskaitymų užskaitos negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana) ir taikė restituciją - priteisė iš UAB „Vejuva“ UAB „KRK Baltic“ sumokėtą 10 229,67 EUR skolos dalį BUAB „SK Baltic“ (b.l. 90, t. I). Nurodytą sumą UAB „Vejuva“ sumokėjo 2016 m. gegužės 25 d. (b.l. 106, t. I).
64. Restitucijos taikymo esmė yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal pripažintą negaliojančiu sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkurdamos ankstesnę padėtį. Anksčiau buvusios padėties atkūrimas reiškia tai, kad nė viena iš šalių negali įgyti daugiau teisių ar suvaržyti savo pareigų palyginti su tuo, kiek jų turėjo iki sudarydama sandorį, dėl kurio negaliojimo restitucija taikoma. Kadangi Sutartis dėl tarpusavio atsiskaitymų užskaitos, kuri teismo buvo pripažinta negaliojančia, lėmė UAB „KRK Baltic“ laidavimo dalies pasibaigimą, kolegijos vertinimu, pripažinus šią sutartį negaliojančia, atsinaujino UAB „KRK Baltic“ laidavimas perkeltos skolos dalyje. Kitoks aiškinimas lemtų tai, kad panaikinus nurodytą sutartį UAB „KRK Baltic“ ir UAB „Vejuva“, kaip nuginčyto sandorio šalys, nebūtų grąžintos iki šio sandorio sudarymo buvusią padėtį, vienos iš sandorio šalių (UAB „Vejuva“) padėtis nepagrįstai pablogėtų, t.y. restitucijos tikslas nebūtų pasiektas.
65. Laidavimo sutartyje buvo numatyta, kad laidavimas baigiasi 2014 m. gruodžio 31d., todėl UAB „KRK Baltic“ laidavimas, atsinaujinęs Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo pagrindu, pasibaigė tą pačią dieną, kurią buvo atnaujintas, t.y. 2016 m. gegužės 6 d., dėl sutartyje numatyto laidavimo termino pabaigos.
66. Pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalį, terminuotas laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Kadangi, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju UAB „KRK Baltic“ laidavimas pasibaigė 2016 m. gegužės 6 d., pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo 2016 m. birželio 22 d., CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino nepraleido.
67. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą pagal Laidavimo sutartį baigėsi 2015 m. kovo 31 d. Kaip jau minėta, UAB „KRK Baltic“ laidavimas perkeltos skolos dalyje baigėsi šalims sudarius Sutartį dėl tarpusavio atsiskaitymų užskaitos, o šios sutarties sukeltos teisinės pasekmės išnyko tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui pripažinti Sutartį dėl tarpusavio atsiskaitymų užskaitos negaliojančia, t. y. jau po Laidavimo sutartyje įtvirtinto laidavimo pasibaigimo termino pabaigos. Laidavimui prieš terminą pasibaigus pagal CK 6.87 straipsnio 3 dalį, jis negalėjo dar syki pasibaigti suėjus sutartyje įtvirtintam laidavimo pabaigos terminui.
68. RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo byla buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartimi. Kadangi pareiškėjos teisė reikšti atsakovei reikalavimą pagal Laidavimo sutartį atsirado (atsinaujino) Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo pagrindu, t. y. jau po restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, kolegija sprendžia, kad šio reikalavimo tvirtinimui turėjo būti taikomos ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalies, o ne ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalies nuostatos. Atsižvelgdama į tai kolegija pripažįsta nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėja praleido ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą naikinamąjį terminą šiam reikalavimui pareikšti.
69. Kolegija taip pat sutinka su pareiškėjos argumentu, kad jos teisė reikšti reikalavimą dėl 10 229,67 EUR skolos dalies priteisimo atsirado tik pareiškėjai sumokėjus šią sumą BUAB „SK Baltic“ Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo pagrindu, kadangi iki šio momento nurodyta skolos dalis pareiškėjai buvo padengta. Tai dar sykį patvirtina, kad reikalavimas dėl 10 229,67 EUR skolos dalies priteisimo atsirado jau po restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, todėl dėl jo tvirtinimo turėjo būti sprendžiama pagal ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalies nuostatas.
70. Konstatavusi, kad CK 6.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas pareiškėjos nebuvo praleistas, taip pat tai, kad dėl šios pareiškėjos reikalavimo dalies tvirtinimo turėjo būti sprendžiama pagal ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalies nuostatas, kolegija detaliau neanalizuoja šalių argumentų, susijusių ieškinio senaties termino galimu nutrūkimu, taip pat su tuo, ar pareiškėja buvo tinkamai informuota apie restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimą, kadangi ši argumentai nebėra reikšmingi kilusiam ginčui spręsti.
71. Atsakovė, ginčydama šią pareiškėjos reikalavimo dalį, taip pat nurodo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog jos kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas BUAB „SK Baltic“ bankroto byloje. Kolegija, atmesdama šiuos atsakovės argumentus, pažymi, kad pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Nagrinėjamu atveju RUAB „KRK Baltic“ Laidavimo sutartimi laidavo kaip solidarioji skolininkė. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis), todėl pareiškėja pagrįstai teigia, jog ji neturėjo pareigos pareikšti reikalavimus ir BUAB „SK Baltic“ tam, kad įgytų teisę nurodytos sumos reikalauti iš atsakovės.
72. Pagal CK 6.83 straipsnio 1 dalį, įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad, pareiškėjai nepareiškus reikalavimų BUAB „SK Baltic“, pastarajai reikalavimų negalėtų pareikšti ir atsakovė.
73. Teigdama, kad pareiškėja neįrodė, jog įsiskolinimas jai nebuvo padengtas BUAB „SK Baltic“, atsakovė netinkamai aiškina šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Pagal bendrąsias įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles įrodinėjimo pareiga tenka teigiančiai, o ne neigiančiai proceso šaliai, todėl būtent atsakovei, o ne pareiškėjai, tenka procesinė pareiga įrodyti, jog jos prievolė pareiškėjai pasibaigė įvykdymu. Kita vertus, į bylą pateiktų įrodymų visetas, įskaitant ir tai, kad 10 229,67 EUR suma pareiškėjos BUAB „SK Baltic“ buvo sumokėta 2016 m. gegužės 25 d., šiai įmonei jau esant bankrutuojančiai, kolegijos vertinimu, pakankamai patvirtina nurodytos skolos egzistavimo faktą.
74. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė patvirtinti pareiškėjos 10 229,67 EUR reikalavimo dalį, grindžiamą Laidavimo sutartimi, todėl ši ginčijamos nutarties dalis panaikinama ir priimamas naujas procesinis sprendimas – pareiškėjos 10 229,67 EUR kreditorinio reikalavimo dalis patvirtinama.

Dėl pareiškėjos reikalavimo dalies, grindžiamos antstolio teismui persiųstais vykdomaisiais raštais

75. Byloje nustatyta ir šalių neginčijama, kad antstolės N. Š. siųstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-17381-912/2014 dėl 10 644,53 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „KRK Baltic“ išieškotojos UAB „Vejuva“ naudai restruktūrizavimo bylą nagrinėjančio teismo gautas 2015 m. vasario 11 d., t.y. dar iki RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Tą pačią dieną teisme gautas ir antstolės N. Š. siųstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-17381-912/2014 dėl 500 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „KRK Baltic“ išieškotojos UAB „Vejuva“ naudai.
76. Nesutinkdama su ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria nutarta patvirtinti pareiškėjos finansinio reikalavimo dalį, grindžiamą nurodytais vykdomaisiais raštais, atsakovė teigia, kad pareiškėja bet kokiu atveju turėjo pareigą šiuos reikalavimus pateikti restruktūrizavimo administratoriui per teismo nustatytą terminą, o to nepadariusi prarado galimybę šios reikalavimus reikšti suėjus ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam naikinamajam terminui.
77. Kolegija, nesutikdama su šiais atsakovės argumentais pažymi, kad jie neatitinka teismų formuojamos praktikos, kad, antstoliui persiuntus vykdomąjį dokumentą restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, įmonės kreditorius neturi pakartotinai išreikšti savo valios dėl šio vykdomojo dokumento vykdymo, kadangi pareiga persiųsti vykdomąjį dokumentą restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui pagal įstatymą tenka antstoliui. Tokiu atveju išieškotojui nebūtina per teismo nutartyje, kuria iškelta restruktūrizavimo byla, nustatytą terminą pateikti įmonės administratoriui kreditorinį reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1831/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2334/2011). Kadangi pareiškėja neturėjo pareigos pakartotinai kreiptis į restruktūrizavimo administratorių dėl nurodytos reikalavimo dalies, terminas nurodytam reikalavimui pareikšti negalėjo būti pareiškėjos praleistas. 
78. Kitų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą patvirtinti vykdomaisiais raštais grindžiamą pareiškėjos kreditorinio reikalavimo dalį, atsakovė nenurodo, todėl kolegija sprendžia, kad šios ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas (CPK 320 straipsnis).

Dėl pareiškėjos reikalavimo dalies, kurią sudaro bylinėjimosi išlaidos

79. Atskiruoju skundu pareiškėja nesutinka su ginčijamos nutarties dalimi, kuria atsisakyta patvirtinti jos 1 255,46 EUR reikalavimo dalį, kurią sudaro bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. 2A-290-407/2016.
80. Kolegija pažymi, kad pagal teismų formuojamą praktiką išvestiniai iš pagrindinio materialiojo teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio pobūdžio reikalavimai (dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo), nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr.  2-420/2007), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti pareiškėjos reikalavimo dalį, kurią sudaro kitoje byloje pareiškėjos naudai teismo nepriteistos bylinėjimosi išlaidos. 
81. Kolegija nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad šios išlaidos turėjo būti teismo vertinamos kaip jos nuostoliai, atsiradę dėl atsakovės kaltės. Kaip pagrįstai pažymi atsakovė, civilinėje byloje 2A-290-407/2016 buvo sprendžiama dėl Sutarties dėl tarpusavio atsiskaitymų užskaitos, kurios šalimi buvo ir pareiškėja, pripažinimo negaliojančia. Sudarydama sandorį, kuris vėliau teismo pripažintas negaliojančiu, atsakovė veikė savo rizika; bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje 2A-290-407/2016 pareiškėjai atsirado būtent dėl teismo pripažinto negaliojančiu sandorio sudarymo, o ne dėl atsakovės neatsiskaitymo, todėl net ir sutikus su pareiškėjos argumentu, kad bylinėjimosi išlaidos galėtų būti laikomos kreditoriaus nuostoliais, tarp šių nuostolių atsiradimo ir atsakovės veiksmų nepakanka teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

82. Apeliacinės instancijos teisme pakeitus ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, keičiamas ja nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
83. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius 150 EUR bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina atsakovės atskirojo skundo teiginius, kad atsakovė buvo pateikusi pirmosios instancijos teismui 450 EUR bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus (b.l. 5-6, t. II).
84. Atsižvelgiant į teismo patenkintų ir atmestų pareiškėjos reikalavimų dalį, atsakovė pareiškėjai turėtų atlyginti 132 EUR bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų, pareiškėja atsakovei – 54 EUR bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų. Įskaičius priešpriešinius reikalavimus, pareiškėjai iš atsakovės priteisiama 78 EUR bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.
85. Apeliacinės instancijos teisme pareiškėja turėjo 450 EUR bylinėjimosi išlaidų (200 EUR už atskirojo skundo surašymą ir 250 EUR už atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą), atsakovė - 350 EUR bylinėjimosi išlaidų (200 EUR už atskirojo skundo surašymą ir 150 EUR už atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą). Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo atmestų ir tenkintų šalių reikalavimų proporciją, pareiškėjai iš atsakovės priteisiama 362 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

      Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

          Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį pakeisti, nutarties rezoliucinę dalį išdėstant taip:

          „UAB „Vejuva“ prašymą tenkinti iš dalies.

           Įtraukti UAB „Vejuva“ “ su 13 537,33 EUR dydžio kreditoriniu reikalavimu į RUAB „KRK Baltic“ kreditorių sąrašą.

           Priteisti pareiškėjai UAB „Vejuva“ iš atsakovės RUAB „KRK Baltic“ 78 EUR bylinėjimosi išlaidų, šias išlaidas priskiriant prie restruktūrizuojamos bendrovės administravimo išlaidų“.

           Priteisti pareiškėjai „UAB „Vejuva“ iš atsakovės RUAB „KRK Baltic“ 362 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų, šias išlaidas priskiriant prie restruktūrizuojamos bendrovės administravimo išlaidų.              

Teisėjai                                                                                              Goda Ambrasaitė -  Balynienė

                                                                      Virginija Čekanauskaitė

                                                                      Vigintas Višinskis