Civilinė byla Nr. 2YT-223-1005/2016

Teisminio proceso 2-26-3-00142-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.;3.4.4.1.; 3.4.4.2.

(S)

KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 12 d.

Kupiškis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Rakauskas,

sekretoriaujant Redai Stonikienei,

dalyvaujant pareiškėjai E. S. ir jos atstovei advokatei Aušrai Vašnorienei,

suinteresuotam asmeniui P. V.,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovui (apie teismo posėdį pranešta), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos E. S. pareiškimą dėl giminystės ryšį patvirtinančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje P. V. ir VĮ „Turto bankas“,

n u s t a t ė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja E. S. (V.) yra G. V., mirusios (duomenys neskelbtini), sesuo. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas, siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą po G. V. mirties.

Pareiškime nurodoma, kad G. V. mirė (duomenys neskelbtini). G. V. buvo vieniša, savo šeimos, vaikų neturėjo, teismo sprendimu ji buvo pripažinta neveiksnia. G. V. globėju ir turto administratoriumi buvo paskirtas G. V. sūnėnas P. V.. Iki ligos pradžios, pareiškėja nuolat bendravo su seserimi G., aplankydavo viena kitą, švęsdavo giminės šventes.

Pareiškime aiškinama, jog G. V. nepaliko testamento. Pareiškėja būdama trečios eilės įpėdine pagal įstatymą kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo. Pareiškėjai buvo išduotas liudijimas, kad notarė priėmė pareiškimą paveldėjimui priimti, tačiau iki šiol paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjai nėra išduotas, kadangi pareiškėja nepateikė jokių giminystės ryšį su mirusiąja G. V. įrodančių dokumentų. Pareiškėja neturi galimybės notarų biurui pateikti dokumentų, įrodančių giminystės ryšį, kadangi po sesers G. V. mirties nėra išlikęs sesers G. V. gimimo liudijimas, o sesers asmens tapatybės dokumente bei mirties liudijime yra nurodyta, kad ji turėjo V. pavardę. Pareiškėja nurodo, kad nežino ar sesuo išvis turėjo gimimo liudijimą. Siekdama gauti mirusiosios sesers palikimą pareiškėja kreipiasi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – jos giminystės ryšį su mirusiąja G. V., kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų.

Pareiškime nurodoma, jog mirusioji G. V. turėjo tokią pačią, kaip ir pareiškėjos mergautinę, - „V.“ pavardę, ir „V.“ pavardę į „V.“ galėjo pasikeisti 1948-1951 metų laikotarpyje, siekdama išvengti tremties. Pati pareiškėja ir pareiškėjos motina O. V. buvo 1949 m. balandžio 21 d. ištremtos į Irkutsko sritį ir tremtyje prabuvo iki 1958 m. gegužės 31 d. Tuo tarpu seseriai G. pavyko išvengti tremties, nors G. taip pat buvo įrašyta į sąrašus asmenų, numatytų ištremti, nes G. išvykusi iš namų (duomenys neskelbtini) kaimo, slapstėsi nuo trėmimo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja mano, kad priežastis, nulėmusi sesers G. pavardės pakeitimą - sesers bandymas išvengti tremties, o vėliau sesuo pavardės nebekeitė ir  tokia pavardė išliko iki mirties.

E. S. teismo posėdžio metu parodė, jog pareiškimą palaiko, paaiškino, kad yra gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jos mergautinė pavardė buvo V. Ji turėjo vieną brolį ir dvi seseris B. ir G.. Abi seserys už ją buvo vyresnės. Sesuo G. buvo gimusi (duomenys neskelbtini). Tėvo vardas buvo S., pavardė V., bet ant dokumnetų visur rašydavo S. Mamos vardas O., mamos mergautinė pavardė buvo B. Vaikystėje visi kartu gyveno, sesuo G. ją prižiūrėdavo. Parodo, kad ji būdama penkiolikmetė buvo kartu su mama išvežta į Sibirą 1949 metais balandį. Tėvas tada jau buvo miręs. Sesuo B. tuomet jau buvo ištekėjusi už V., t. y., B. buvo suinteresuoto asmens P. V. motina. Kai jas su mama trėmė į Sibirą, sesuo G. tuo metu dirbo buhaltere (duomenys neskelbtini). Rusai norėjo ištremti ir G., ją persekiojo, G. keitė gyvenamąją vietą. G. dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jai pavyko išvengti tremties. Parodo, kad ji grįžo iš tremties 1959 metais rugsėjį. Po to su seserimi G. bendravo, sesuo jai padėjo mamą slaugyti, per atostogas būdavo, dirbdavo kartu. G. savo šeimos sukūrusi neturėjo, vaikų neturėjo. Po to, kai mamos nebeliko, G. buvo atsikėlusi į (duomenys neskelbtini), padėjo jai gyventi. Mano, kad sesuo G. pavardę pasikeitė tarybiniais metais, norėdama išvengti tremties. Po G. mirties yra likęs butas, ir gal dar pinigų sąskaitose. Parodo, kad buvo pas notarą (duomenys neskelbtini) ir apsiskelbė, kad yra G. sesuo, bet liudijimo negavo, nes „viena raidė netinka“. Ar G. turėjo gimimo liudijimą, kur būtų nurodyta jos tėvų pavardė „V.“, nežino, G. esant gyvai, apie tai su ja nekalbėjo. G. testamento nebuvo surašiusi.

Suinteresuotas asmuo P. V. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka. P. V. teismo posėdžio metu sutiko su pareiškimu ir parodė, kad E. S. yra jo motinos sesuo, t. y., teta. Jo motinos pavardė buvo B. V., motina turėjo dvi seseris – E. ir G.. Su G. jis buvo pažįstamas nuo 15-17 metų, jie tada gyveno (duomenys neskelbtini) rajone, G. atvažiuodavo pas juos, bendraudavo, padėdavo ūkio darbuose. Iš motinos ir G. pasakojimų jam yra žinoma, kad G. slapstėsi nuo tremties, dirbo (duomenys neskelbtini), kad E. su motina buvo ištremta. G. jam yra pasakojusi, kad kažkas patarė jai pakeisti vieną raidę dokumentuose, kadangi rusai pavardėse nelabai susigaudo, ir „a“ ir „o“ taria vienodai. Parodo, kad G. gimimo liudijimo jis ieškojo tarp senų šeimos dokumentų, bet nerado, pavyko tik gauti archyvo pažymą. Kitų dokumentų, kur G. pavardė būtų V. irgi nėra. G. mokslų baigimo dokumentuose jos pavardė V. Žino, kad teismas buvo pripažinęs G. tremtinio statusą. Parodo, kad kai G. susirgo Alzhaimeriu, jis buvo jos globėjas, tvarkė dokumentus. Parodo, kad G. ir E. santykiai visada buvo geri, artimi, draugiški.

Liudytojas P. V. parodė, yra gimęs 1938 metais, (duomenys neskelbtini). Jo motina ir E. S. motina buvo seserys. E. turėjo seseris B. ir G. ir turėjo brolį, jie gyveno (duomenys neskelbtini). Pokarį prisimena, rusai ištrėmė E. su jos motina, B. jau buvo ištekėjusi, G. ar tai mokėsi ar tai mokytojavo, tiksliai nepamena. Kiek žino G. buvo (duomenys neskelbtini). Kai E. su motina grįžo iš Sibiro, prisimena. Parodo, kad rašė joms laiškus į (duomenys neskelbtini). G. visada žinojo, kaip V.. Jam nekyla abejonių, kad G. ir E. buvo viena šeima.

Liudytoja J. V. parodė, kad yra suinteresuoto asmens P. V. sutuoktinė, kartu gyvena 23 metai. Žino, kad jos vyro mama buvo B., vyro mamos seserys E. ir G.. Su G. buvo pažįstamos, kai G. sušlubavo sveikata, G. gyveno pas juos žiemą (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad E. su mama buvo tremtyje žino iš pasakojimų. G., kai buvo sveikesnė, bendraudavo su E., važiuodavo į (duomenys neskelbtini), G. važiuodavo pas vyro mamą. Visos trys seserys bendraudavo, santykiai buvo geri. Yra girdėjusi, kad G. pavardė yra V., nors šeimos pavardė V.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškimą palieką spręsti teismo nuožiūra, bylą prašo nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš G. V. paso kopijos matyti, kad ji yra gimusi (duomenys neskelbtini). (b. l. 7) Iš mirties liudijimo matyti, kad G. V. mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 8) Iš E. S. paso kopijos matyti, kad ji yra gimusi (duomenys neskelbtini). (b. l. 9) Iš gimimo liudijimo matyti, kad V. E., S., gimė (duomenys neskelbtini). Šis įrašas padarytas (duomenys neskelbtini) gimimo aktų knygoje Nr. 12. Tėvas - V. S., motina - V. O., gimimo vieta (duomenys neskelbtini), LTSR. (b. l. 11) Iš santuokos liudijimo matyti, kad B. S. ir V. E., S., gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) Įresgitravus santuoką suteiktos pavardė S. ir S. (b. l. 12) Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2014 m. balandžio 22 d. pažymos matyti, kad Panevėžio vyskupijos kurijos archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje yra įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštyta S. (taip dokumente) ir O. iki santuokos – B., V. (taip dokumente) duktė vardu G. (taip dokumente), gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime. (b. l. 10) Iš Panevėžio vidurinės ekonominės mokyklos laikinojo pažymėjimo matyti, kad V. (galimai V., nes raštas sunkiai įskaitomas) G., S., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1941 metais įstojo į Panevėžio vidurinę ekonominės mokyklą. Pažymėjimas išduotas (duomenys neskelbtini) (b. l. 25) Iš Lietuvos TSR švietimo ministerijos pažymėjimo matyti, kad V. G., S., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1941 metais įstojo į Panevėžio vidurinę ekonominės mokyklą ir ją baigė. Panevėžys, (duomenys neskelbtini) (b. l. 26) Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo matyti, kad G. V. buvo pripažinta neveiksnia dėl psichikos ligos pagal suinteresuoto asmens P. V. pareiškimą, G. V. yra jo teta, t. y., motinos sesuo. (b. l. 27-28) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi P. V. buvo paskiras G. V. globėju ir turto administratoriumi. (b. l. 29) Iš P. V. gimimo liudijimo matyti, kad jo motina buvo B., S. (b. l. 30), kuri yra mirusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 31)

Iš Šiaulių miesto 4-tojo notarų biuro (duomenys neskelbtini). liudijimo matyti, kad E. S. yra priėmusi (duomenys neskelbtini) mirusios sesers G. V. palikimą, paduodama pareiškimą Šiaulių miesto 4-tojo notarų biurui. (b. l. 15) Iš (duomenys neskelbtini) E. S. pareiškimo matyti, kad ji patvirtina, jog G. V. yra jos sesuo, o notaras E. S. išaiškino, kad neįrodžius, jog G. V. yra E. S. sesuo, E. S. nebus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios turtą. (b. l. 17) Iš Šiaulių miesto 4-tojo notarų biuro 2015 m. spalio 29 d. rašto matyti, kad E. S. paveldėjimo teisės liudijimas po G. V. mirties nebuvo išduotas, kadangi E. S. nepateikė jokių giminystės ryšį su mirusiąją įrodančių dokumnetų. (b. l. 16)

Iš Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos 1989 m. liepos 7 d. archyvinės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad V. O. ir V. E., S., gimusi (duomenys neskelbtini), ištremtos iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini) miestą. O. V. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), E. V. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 18) Iš Lietuvos ypatingojo arcyvo 1998 m. liepos 13 d. pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad V. G., S., gimusi (duomenys neskelbtini)1949 m. buvo įtraukta į sąrašus asmenų, numatytų ištremti iš Lietuvos SSR (duomenys neskelbtini) už Lietuvos SSR ribų. (b. l. 19)

Iš G. V. 2000 m. kovo 9 d. pareiškimo Kupiškio rajono apylinkės teismui, matyti, kad G. V. kreipėsi į teismą, prašyma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, G. V. nuo 1949 m. slapstydamasi išvengė tremties ir dėl tremties grėsmės iki 1951 m. negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodoma, kad G. V. su motina O. V. ir seserimi gyveno (duomenys neskelbtini) Jos motina ir sesuo (duomenys neskelbtini) buvo ištremtos iš gyvenamosios vietos į Irkutsko sritį. Ji irgi buvo įtraukta į tremiamų asmenų sarašus, tačiau vykstant trėmimams jai pavyko pasislėpti, nes buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), vėliau išvyko į (duomenys neskelbtini). Legaliai gyventi savo gyvenamojoje vietoje negalėjo gyventi iki (duomenys neskelbtini), jos namai buvo nacionalizuoti. (b. l. 20) Kupiškio rajono apylinkės teismo 2000 m. kovo 23 d. sprendimu G. V. prašomas nustatyti juridinis faktas buvo nustatytas. (b. l. 21-22)

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų.

Pareiškėja E. S. prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji yra G. V., mirusios (duomenys neskelbtini), sesuo, siekia gauti paveldėjimo teisės liudijimą po sesers G. V. mirties.

Ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (Lietuvos Respublikos CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas), tačiau pagal Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.

Teismas šioje ypatingosios teisenos byloje prie bylos medžiagos prisijungė Kupiškio rajono apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 22-337/2000 teismo posėdžio, kuris vyko 2000 m. kovo 23 d., protokolą. (b. l. 54-59) Būtent šioje byloje anksčiau minėtu pareiškimu G. V., siekė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuo (duomenys neskelbtini) slapstydamasi išvengė tremties ir dėl tremties grėsmės iki (duomenys neskelbtini) negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). 2000 m. kovo 23 d. teismo posėdyje dalyvavo  G. V., kuri duodama parodymus apie bylai reikšmingas aplinkybes parodė, kad jos pavardė yra V., gimimo akte – V. ir visi šeimos nariai – V. (b. l. 56)

Įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas formuodamas teismų praktiką yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011ir kt.). Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu.

Teismas įvertinęs pareiškėjos, suinteresuoto asmens ir liudytojų parodymus bei visus anksčiau aptartus rašytinius įrodymus konstatuoja, jog yra įrodyta, kad E. S. (V.) yra G. V., mirusios (duomenys neskelbtini), sesuo. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas, siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą po G. V. mirties (Lietuvos Respublikos CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 448 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. S. (V.), a. k. (duomenys neskelbtini) yra G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), sesuo.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas E. S. gauti paveldėjimo teisės liudijimą po G. V. mirties.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Kupiškio rajono apylinkės teisme.

Teisėjas                                                                                                                     Raimundas Rakauskas