Administracinė byla Nr. ATP-222-282/2014

Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00017-2014-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1.; 45.4.3; 62.; 79.1.

(S)

     ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 19 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal E. Š. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarimo, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė :

E. Š. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. sausio 4 d., 15.27 val. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, esant 2,86 promilių girtumui, t. y. sunkiam neblaivumo laipsniui, vairavo automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį L. Š., vairuojamo automobilio nesuvaldė, įvažiavo į gyvenamojo namo tvorą. Tokiais  savo veiksmais E. Š. pažeidė kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Apeliaciniu skundu E. Š. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Teigia, kad teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis jam inkriminuoto teisės pažeidimo nepadarė, nes automobilio nevairavo ir nebuvo sulaikytas neblaivus vairuojant automobilį. Mano, kad teismas bylą išnagrinėjo remdamasis prielaidomis. Nurodo, kad 2014 m. kovo 12 d. apie 15.30 val. vairuojant jo motinai L. Š. priklausantį automobiliu „Honda Civic“, iki namų likus apie 150 m, nenorėdamas pervažiuoti į gatvę išbėgusio šuns, pasuko automobilį į šoną ir, automobilį sumėčius, užšoko ant šaligatvio ir galimai nuo smūgio į gatvės bordiūrą (tvoroje sugadinimų nebuvo), sudužo automobilio galinis bamperis. Teigia, kad buvo labai išsigandęs, jog apgadino motinos automobilį, susirinko duženas ir pastatė automobilį į garažą, kad nepamatytų mama, o pats nuėjo pas kaimyną pasitarti, kur galėtų greitai suremontuoti automobilį. Nurodo, kad pas kaimyną gėrė degtinę ir praėjus valandai po įvykio jo pradėjo ieškoti jo motina, atvažiavo policija ir reikalavo parodyti automobilį. Teigia, kad bijodamas labiau savo motinos nei policijos, bandė išsisukinėti, nedavė garažo raktų, sakė, kad automobilį davė draugui. Nurodo, kad prie namų buvo nustatytas girtumas, liepė rašyti pasiaiškinimą ir jį pareigūnai nuvežė į policijos komisariatą, ten jis atsisakė pasirašyti protokolą, kad girtas vairavo automobilį ir padarė avariją.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis automobilį vairavo būdamas neblaivus, nes tokios teismo išvados nepatvirtina jokie objektyvūs ir nenuginčijami įrodymai. Nurodo, kad eismo įvykį matę liudytojai S. B. ir B. R. neparodė, kad jo išvaizda būtų sukėlusi įtarimą, kad jis buvo neblaivus, liudytojas B. P. taip pat nenurodė, kad jo (apelianto) būsena sukėlė įtarimų, jog jis yra neblaivus. Abejoja policijos pareigūno R. R. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, jog jis prie jo (apelianto) namo atvažiavo per 10 minučių nuo pranešimo, laukė 20 minučių, kol grįš L. Š., ir jis (apeliantas) išėjo į lauką, todėl neaišku ką policijos pareigūnai veikė 47 minutes, nes pranešimas apie įvykį buvo gautas 15.27 val., o girtumas jam nustatytas tik 16.44 val. Teigia, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, jog liudytojas B. P. apie eismo įvykį policijai pranešė tik po to, kai jam apie įvykį pranešė paskambinusi S. B., t. y. po to, kai B. P. pasikalbėjo su kaimynu ir sužinojo, kur jis (apeliantas) gyvena, kai atvažiavo prie jo (apelianto) garažo ir pamatė, kur pastatė automobilį. Policijos pareigūnas R. R. savo tarnybiniame pranešime ir teisme nurodė, kad po pranešimo gavimo jis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve (duomenys neskelbtini) link, bet automobilio nerado, todėl grįžo į įvykio vietą, pasikalbėjo su liudininkais, tada važiavo į jo (apelianto) namus ir jo neradęs, išsikvietė L. Š.. Abejoja, ar tokie policijos pareigūno važinėjimai truko tik 10 minučių nuo pranešimo gavimo. Nurodo, kad policijos pareigūnai laukė kieme prie daugiabučio namo, kai jis su savo motina atėjo, t. y. pareigūnai nematė, kur L. Š. jį rado, todėl teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis (apeliantas) nuo policijos pareigūnų atvažiavimo prie namo buvo savo bute. Nurodo, kad jis buvo pas kaimyną, tačiau policijos pareigūnai to netikrino, neapklausė kaimyno.

Taip pat skunde nurodo, kad girtumas jam buvo nustatytas nesilaikant tvarkos, nes tik jam atėjus buvo liepta pūsti į alkotesterį, neklausiant, prieš kiek laiko jis gėrė ar rūkė. Teigia, kad degtinę su kaimynu išgėrė per gana trumpą laiką, todėl iškvepiamame ore ir buvo didelė alkoholio koncentracija, tačiau teigia, kad jis dar nebuvo spėjęs stipriai apsvaigti. Pastebi, kad policijos pareigūnai, liepdami jam savo ranka rašyti paaiškinimą, surašydami jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, patys tokiais veiksmais pripažino, kad jo būsena tuo metu neatitiko sunkaus girtumo laipsnio, be to, pareigūnas R. R. teisme parodė, kad jis (apeliantas) bendravo normaliai, o tai, kad buvo nustatytas didelis girtumo laipsnis patvirtina, kad alkoholį jis buvo išgėręs prieš trumpą laiką iki tikrinimo alkotesteriu. Nors teismas rėmėsi tuo, kad jis tiek atvykusiems policijos pareigūnams, tiek 2014-01-04 paaiškinime nurodė alkoholį su kaimynu vartojęs dar prieš įvykį, tačiau 2014-01-04 paaiškinime jis nurodė, kad automobilio jis nevairavo ir nenurodė, kad vartojo alkoholį prieš įvykį. Policijos pareigūnas R. R. 2014-01-04 tarnybiniame pranešime nurodė jo (apelianto) aiškinimą, kad šventė, kažkam padavė raktelius ir nežino, kur automobilis. Nurodo, kad taip jis bandė teisintis girdint jo (apelianto) motinai. Teigia, kad byloje netirta ir nenustatyta, kada, kur, su kuo jis būtų vartojęs alkoholį prieš sudaužant automobilį. Dėl to mano, kad neteisinga jo kaltę grįsti tikrovės neatitinkančiais jo neblaivaus paties paaiškinimais. Pastebi, kad pareigūnas R. R. patvirtino, kad jo (apelianto) parodymai nuolat keitėsi, todėl mano, kad teismas tokiais jo parodymais negalėjo remtis. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog neblaivių asmenų paaiškinimai ar prisipažinimai nėra pakankami kaltės nustatymui (pvz. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-25 nutartis byloje Nr. N62-3460/2011). Teigia, kad duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad administracinis teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Tvirtina, kad tai, jog jis nesuvaldęs automobilio apgadino savo vairuojamą automobilį, neužtraukia administracinės atsakomybės pagal ATPK 127 straipsnį, nesant eismo įvykio, jis neturėjo pareigos pranešti policijai, neprivalėjo pasilikti įvykio vietoje, neturėjo pareigos nevartoti alkoholio iki aplinkybių išsiaiškinimo, todėl girtumo nustatymas po beveik 2 valandų po įvykio, kuris nekvalifikuotas kaip eismo įvykis, nėra pagrindas teigti, kad jis įvykio metu automobilį vairavo neblaivus. Taip pat mano, kad teismas, perkvalifikuodamas jo veiką iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies į ATPK 126 straipsnio 4 dalį, padarė procesinį pažeidimą, nes iš anksto neįspėjo apie tokio perkvalifikavimo galimybę, nepaprašė pasiaiškinti dėl kito pažeidimo kvalifikuojančių požymių.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatas prašo atmesti E. Š. skundą ir palikti galioti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarimą. Teigia, kad E. Š. kaltė pilnai įrodyta, o skunde nurodyti apelianto teiginiai neatitinka tikrovės, ir taip E. Š. siekia išvengti administracinės atsakomybės. Nurodo, kad E. Š. teiginį, jog jis buvo pas kaimyną, su kuriuo vartojo alkoholinius gėrimus, teisme paneigė policijos pareigūnas, kuris po eismo įvykio atvyko prie E. Š. namų ir buvo vietoje tol, kol atvyko E. Š. motina, todėl policijos pareigūnas būtų matęs, jei E. Š. būtų grįžęs į namus vėliau, t. y., po policijos pareigūnų atvykimo. Dėl to teigia, kad E. Š. nebuvo galimybės vartoti alkoholinius gėrimus pas kaimyną, nebent tai jis darė prieš eismo įvykį. Taip pat nurodo, kad E. Š. jau yra baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ir neseniai susigrąžino teisę vairuoti transporto priemones, atvykusiam policijos pareigūnams pasakė, kad teisių prarasti nenori ir dėl to padarys viską. Nurodo, kad teisme nebuvo keliamas klausimas dėl alkotesterio „Lion alcometer 500“ naudojimo tvarkos ir neblaivumo nustatymo pažeidimo, jis atsirado vėliau, kaip dar vienas iš būdų išvengti administracinės atsakomybės. Tvirtina, kad girtumas E. Š. buvo nustatytas laikantis nustatytos tvarkos. Nurodo, kad E. Š. parodymai nuolat keitėsi – iš pradžių jis sakė, kad davė draugui raktelius, po to – kad nežino, kas paėmė raktus. Mano, kad jei asmuo vairavo blaivus ir padarė eismo įvykį, jam nereikia atvykusiam policijos pareigūnui meluoti, išsisukinėti, neatidaryti durų, o E. Š. taip ir elgėsi. Tik tai, kad (duomenys neskelbtini) yra mažas miestas ir apgadintos tvoros savininkė R. P. yra geros pažįstamos su E. Š. motina, išgelbėjo E. Š., ir jam nebuvo pareikšta juokių pretenzijų dėl apgadintos tvoros, nors iš pradžių, kol R. P. nežinojo, kas apgadino jai priklausančią tvorą, pageidavo, kad policija būtinai surastų kaltininką. Taip pat nurodo, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui nubausti bei siekiant auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliantas savo apeliaciniame skunde bei paaiškinimuose nurodė, kad autoįvykio metu vairavo automobilį blaivus ir tik po to, kai apgadino savo motinos vairuotą automobilį, grįžęs vartojo alkoholinius gėrimus pas kaimyną, įvardino T. A. ir M. T. (pavardė aiškiai nenurodyta), su kuriais jis tuo metu buvo (8 b. l.). Iš bylos matyti, kad girtumas E. Š. buvo nustatytas tik 16.44 val., t. y. praėjus daugiau kaip valandai po policijoje gauto pranešimo apie eismo įvykį. Įrodymų, kad E. Š. autoįvykio metu buvo neblaivus, byloje nesurinkta, todėl akivaizdu, kad apelianto versija, jog alkoholį vartojo tik po autoįvykio, nepaneigta ir net nebuvo tikrinta.

Dėl to konstatuojama, kad teismas skundžiamą nutarimą priėmė neištyręs visų bylai reikšmingų aplinkybių bei nepašalinęs byloje esančių prieštaravimų. Toks skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes pagal ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, skundžiamas nutarimas naikinamas, o administracinė byla grąžinama iš naujo nagrinėti skundžiamą nutarimą priėmusiam teismui. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo pobūdį, kiti apeliacinio skundo argumentai nenagrinėjami.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30211 straipsniu, 30212 straipsnio 1 dalies 4  punktu, teismas

n u t a r i a:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti E. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Joniškio rajono apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                     Virginija Žindulienė