Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-1480-2010].doc
Bylos nr.: 2-1480/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

       Civilinė byla Nr. 2-1480/2010

                                                               Procesinio sprendimo kategorija 110.1

                                                                                                  (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

             

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų B. P. ir I. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-5198-565/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Birutės uostas“, B. P. ir I. K. dėl įsiskolinimo priteisimo.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą, 

n u s t a t ė :

Ieškovas UAB „Medicinos bankas“ pareikštu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Birutės uostas“, B. P. ir I. K. 1 000 000 Lt negrąžinto kredito, sutarties mokėjimo funkciją atliekančias 11,9025 procento dydžio metines palūkanas už prašomą priteisti kredito sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, įstatymines kompensavimo funkciją atliekančias 6 procentų dydžio metines palūkanas už išieškotą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas UAB „Medicinos bankas“ 2010 m. gegužės 18 d. prašymu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą 1 000 000 Lt vertės atsakovų UAB „Birutės uostas“, B. P. ir I. K. nekilnojamajam turtui, lėšoms ir turtinėms teisėms, priklausančioms atsakovams ir esančioms pas atsakovus arba trečiuosius asmenis. Ieškovas nurodė, kad jo naudai įkeistų nekilnojamųjų daiktų hipoteka užtikrina dalį ieškovo reikalavimų atsakovams. Atsakovų skola ieškovui 2010 m. balandžio 15 d. buvo 1 123 003,37 eurų (3 877 506,04 Lt). Ieškovo naudai įkeistų daiktų vertė  2010 m. gegužės 17 d. buvo 2 462 000 Lt. Ieškovas siekia prisiteisti tą skolos dalį, kuri nėra užtikrinta nekilnojamojo turto hipoteka, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Didelė reikalavimo suma padidina grėsmę įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Kadangi ieškovo pareikštų reikalavimų užtikrinimui nepakanka įkeisto nekilnojamojo turto, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino – pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – 1 000 000 Lt sumos areštą UAB „Birutės uostas“, B. P. ir I. K. priklausančiam nekilnojamajam ir/ar kilnojamajam turtui, uždrausdamas šiuo turtu disponuoti. Nesant turto ar jo nepakankant, teismas trūkstamai sumai areštavo atsakovams priklausančias turtines teises, taip pat lėšas, išskyrus tas, kurios gaunamos kaip atsakovų B. P. ir I. K. darbo užmokestis, leisdamas atsakovui UAB „Birutės uostas“ iš areštuotų lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas. Teismas nurodė, kad bendra areštuoto atsakovų turto ir lėšų suma negali iš esmės viršyti 1 000 000 Lt. Teismas pažymėjo, kad nustatytos aplinkybės leidžia manyti, jog ieškovo pareikštas 1 000 000 Lt sumos reikalavimas nėra užtikrintas. Ieškovo reikalavimo suma – 1 000 000 Lt yra didelė, o tai savaime padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismo įsitikinimu, yra pagrindas teigti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui priimto palankaus teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Atsakovai B. P. ir I. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundas grindžiamas šiais argumentais :

  1. Aplinkybė, kad pareikštas ieškinys yra turtinio pobūdžio, pati savaime nėra besąlygiškai lemianti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Turi būti reikšmingas ir kitų aplinkybių (pvz. tikimybės, jog ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju jį bus vengiama įvykdyti ir pan.) vertinimas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai kokiu nors būdu siektų išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, kad vengtų atsiskaityti su kokiais tai asmenimis. Tikimybė, kad atsakovai imtųsi savo turtą slėpti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip jį suvaržyti, yra menka.
  2. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumas reikalauja ne tik tai, kad ieškovui galimai padaryti nuostoliai būtų atlyginti visiškai, tačiau privalu atsižvelgti ir į pagrįstus atsakovų interesus, turtinę padėtį, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes atsakovams bei kitiems su jų veikla susijusiems asmenims – ypatingai UAB „Birutės uostas“ kontrahentams, t.y. asmenims, su kuriais atsakovas vykdo savo tiesioginę ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gaunamos pajamos. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai paralyžiuos atsiskaitymus tarp UAB „Birutės uostas“ ir jos verslo partnerių, dėl ko bus visiškai sutrikdyta UAB „Birutės uostas“ ūkinė komercinė veikla.
  3. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog atsakovai ketintų perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, jog egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės tikimybė. Teismas neturėjo pagrindo teigti, kad ieškinio patenkinimo atveju galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir dėl to reikia taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 2010 m. kovo 5 d. UAB „Birutės uostas“ gavo UAB „Medicinos bankas“ Kauno filialo pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą, kuriuo buvo informuota, jog 2010 m. kovo 10 d. ieškovas vienašališkai nutraukia 2007 m. birželio 26 d. kredito sutartį. Atsakovai kreipsis į teismą su priešieškiniu dėl vienašalio kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nes ji nutraukta nepagrįstai. Pripažinus kredito sutarties nutraukimą neteisėtu neliktų pagrindo ir UAB „Medicinos bankas“ ieškiniui bei teismo pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms.

Ieškovas UAB „Medicinos bankas“ atsiliepime į atsakovų atskirąjį skundą prašo šį skundą atmesti, o teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti. Atsiliepime pažymima, kad teismų praktikoje suformuota prezumpcija, pagal kurią pareikštas didelės sumos ieškinio reikalavimas pripažįstamas realia grėsme, padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Šiuo atveju pakanka vien didelės reikalavimo sumos tam, kad būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovas 2010 m. liepos 7 d. raštu Nr. 07-3442 paprašė antstolio panaikinti lėšų areštą, sudarydamas galimybę UAB „Birutės uostas“ vykdyti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nesprendžia ginčo iš esmės.

 

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovams UAB „Birutės uostas“, B. P. ir I. K. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis apeliantų (atsakovų) atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-428/2008; ir kt.). Ši prezumpcija nėra absoliuti, ją taikant teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam asmeniui reikalavimo suma yra didelė, ar ne. Tada, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį, turimus įsipareigojimus nėra didelė, t.y. kai jis paneigia objektyvios grėsmės (dėl didelės reikalavimo sumos) būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo reikalavimai atsakovams siekia 1 000 000 Lt. Tokio dydžio suma solidariai pareikšta juridiniam asmeniui ir dviem fiziniams asmenims (b. l. 1-4). Tai didelė reikalavimų suma. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą atsakovams siejo su didele pareikštų reikalavimų suma (b. l. 43-44). Prie atskirojo skundo nepateikta įrodymų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą teigti, jog atsakovai paneigė objektyvios grėsmės būsimam teismo procesiniam sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos bei teismui nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju galima teigti, jog atsakovai skundo motyvais nepaneigė teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumo. Atsakovams pareikštų reikalavimų mastas, neturint jokių duomenų apie jų turtą bei finansines galimybes, sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba iš viso bus neįmanoma jį įvykdyti.

Teisėjų kolegija sutinka su tuo skundo motyvu, jog aplinkybė, kad pareikštas ieškinys yra turtinio pobūdžio, pati savaime nėra besąlygiškai lemianti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Šiuo atveju, kaip jau išdėstyta aukščiau, pareikšta didelė reikalavimo suma sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba iš viso bus neįmanoma jį įvykdyti, todėl teiginiai, jog tikimybė, kad atsakovai imtųsi savo turtą slėpti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip jį suvaržyti yra menka, jog nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovai ketintų perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pagrįstumo. Šios bylos duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą teigti, kad ieškinio patenkinimo atveju galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pirmiausia pritaikė areštą atsakovų nekilnojamajam ir/ar kilnojamajam turtui, uždrausdamas šiuo turtu disponuoti, o tik nesant turto ar jo nepakankant, teismas trūkstamai sumai areštavo atsakovams priklausančias turtines teises, taip pat lėšas, išskyrus tas, kurios gaunamos kaip atsakovų B. P. ir I. K. darbo užmokestis, leisdamas iš areštuotų lėšų atsakovui UAB „Birutės uostas“ išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas (b. l. 43-44). Be to, į bylą pateiktas UAB „Medicinos bankas“ 2010 m. liepos 7 d. raštas Nr. 07-3442, adresuotas antstolio A. S. kontorai, kuriuo prašoma panaikinti areštą lėšoms, esančioms bankų sąskaitose ir kasoje, nuosavybės teise priklausančioms UAB „Birutės uostas“ (b. l. 65). Atsakovai su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, ar skundžiamos nutarties pagrindu iš tikrųjų yra uždėtas areštas jų lėšoms, ar tokio pobūdžio areštas vis dar tebegalioja, todėl skundo motyvai, jog teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apskritai paralyžiuos atsiskaitymus tarp UAB „Birutės uostas“ ir jo verslo partnerių, dėl ko bus visiškai sutrikdyta UAB „Birutės uostas“ ūkinė komercinė veikla, šiuo atveju nėra pagrįsti objektyvaus turinio įrodymais.

Šioje byloje sprendžiamas tik procesinio teisinio pobūdžio klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byla iš esmės nėra sprendžiama, t.y. teismas nevertina pareikštų reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovų skundo argumentai, kad jie kreipsis į teismą su priešieškiniu dėl vienašalio Kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nes esą ši sutartis nutraukta nepagrįstai, nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Tik pripažinus kredito sutarties nutraukimą neteisėtu, atsakovai turėtų teisę kreiptis į teismą dėl ieškovo UAB „Medicinos bankas“ reikalavimų užtikrinimui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra nepagrįsta ir/ar neteisėta. Apeliantų atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                    Danutė Milašienė

 

Gintaras Pečiulis

 

Vigintas Višinskis