Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.7.6; 3.2.6.1; 2.6.1.6.1; 2.6.6.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,
sekretoriaujant Neringai Pratapaitei,
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Glasma Service“ atstovei advokatei Akvilei Gargasaitei,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Omberg“ atstovui advokatui Povilui Juzikiui,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Glasma service“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Omberg“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir piniginių lėšų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Byloje tarp ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) ,,Glasma Service“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Omberg“ kilo ginčas dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir piniginių lėšų priteisimo.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. ieškovė BUAB ,,Glasma service“ kreipėsi su ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovės UAB ,,Omberg“ 2022 m. gegužės 20 d. atliktą vienašališką tarpusavio įsiskolinimų įskaitymą 17 078,67 Eur sumai; priteisti iš atsakovės UAB ,,Omberg“ ieškovės BUAB „Glasma service“ naudai 17 078,67 Eur sumą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodė, kad 2022 m. birželio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2254-562/2022 buvo nutarta iškelti UAB „Glasma Service“ bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskirti Vilnių Aleksandravičių. 2022 m. spalio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2254-562/2022 buvo patvirtinti ieškovės kreditorių finansiniai reikalavimai viso 7 116 062,12 Eur sumai. Kaip nurodoma, susipažinus su gautais bendrovės buhalteriniais ir kitais dokumentais, nemokumo administratorius nustatė, jog UAB ,,Omberg“ bendrovės 2022 m. gegužės 12 d. Skolininkų (debitorių) sąraše buvo įtraukta su 17 079,00 Eur suma. Atitinkamai ieškovės nemokumo administratorius atsakovei pateikė pretenziją dėl skolos sumokėjimo. 2022 m. rugpjūčio 18 d. ieškovės nemokumo administratorius elektroniniu paštu gavo atsakovės atsakymą, jog pastaroji atmeta ieškovės pretenziją, kadangi 17 078,67 Eur suma 2022 m. gegužės 20 d. buvo įskaityta.
4. Kaip nurodoma ieškinyje, Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-2990-562/2022 pagal UAB ,,Omberg“ 2022 m. liepos 27 d. kreditorinį reikalavimą dėl 1 521 160,39 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Glasma Service“ bankroto byloje. Ieškovės nemokumo administratorius, susipažinęs su atsakovės prašymu dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bei jo priedais, nustatė, jog 2022 m. gegužės 20 d. UAB ,,Omberg“ pranešimu „Dėl sutarties nutraukimo, įskaitymo ir nuostolių bei netesybų sumokėjimo“ informavo ieškovę apie atliktą vienašališką įskaitymą 17 078,67 Eur sumai. Aukščiau nurodytas ginčijamas sandoris (įskaitymas) ieškovės atžvilgiu buvo atliktas bendrovei esant nemokiai bei buvus pradelstų aukštesnės eilės ieškovės kreditorių (o būtent – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) finansinių reikalavimų. Ieškovė pažymėjo, kad pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas 2022 m. gegužės 17 d. Atitinkamai tos pačios dienos Vilniaus apygardos teismo nutartimi priimtas, o viešai apie pareiškimo priėmimą paskelbta 2022 m. gegužės 18 d., tai yra iki ginčijamo sandorio sudarymo (2022 m. gegužės 20 d.). Tai, ieškovės vertinimu, aukščiau nurodyti atsakovės veiksmai atliekant įskaitymą yra nesąžiningi ir neteisėti, kadangi buvo sumažinta ieškovės turto masė (kai bendrovė buvo nemoki), dėl ko ginčijamas sandoris pripažintinas negaliojančiu ir taikius restituciją iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 17 078,67 Eur suma. Atsižvelgdama ieškovė į tai, kad ji būdama nemoki, tenkino vieno kreditoriaus reikalavimus, suponuoja, jog sandoris pažeidė kitų kreditorių, o būtent – Sodros, teises, nes sumažėjo ieškovės turto masė, iš kurios tenkintini kreditorių reikalavimai bankroto procese. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas siekiant patenkinti išimtinai tik atsakovės interesus. Ginčijamo, neprivalomo sandorio sudarymas lėmė ieškovės turto masės sumažėjimą bei kitų kreditorių interesų pažeidimą.
5. Atsakovė UAB ,,Omberg“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2021 m. rugsėjo 3 d. buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. O-VIR-R-21-08-011-AU (toliau – sutartis) su vėliau sekusiu 2021 m. gruodžio 17 d. papildomu susitarimu Nr. 1 (toliau – susitarimas), kuriais ieškovė (rangovė) įsipareigojo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti sutartyje aptartus A+ energinio naudingumo klasės daugiabučių gyvenamųjų namų (A ir B korpusai) su 2-jų lygių požeminiu parkingu ir priklausiniais statybos rangos darbus. Sutarties kaina 3 186 192,00 Eur plius 21 proc. PVM. Sutarties ir susitarimo pagrindu atsakovė (užsakovė) ieškovei tiesiogiai sumokėjo 200 000 Eur avansą, o susitarime paminėtiems ir ieškovės nurodytiems medžiagų tiekėjams UAB „Panevėžio stiklas“ ir UAB „Plieno Fortas“ – atitinkamai 150 000 Eur ir 50 000 Eur avansus. Kaip nurodoma atsiliepime, ieškovė, vykdydama sutartį, atsakovei atliko ir 2022 m. kovo 29 d. bei 2022 m. balandžio 25 d. perdavė dalį darbų/medžiagų už viso 341 573,33 Eur (be PVM) sumą. Atsakovė, vadovaudamasi sutarties specialiosios dalies 4.2 ir 4.4 punktais, kuriose nurodyta, kad avansiniai mokėjimai bus užskaitomi proporcingai rangovės (ieškovės) kiekvieną mėnesį perduodamų darbų sumai ir, kad iš kiekvienos PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos užsakovė (atsakovė) sulaiko 5 proc. sumos, iš perduotų darbų/medžiagų 341 573,33 Eur (be PVM) sumos sulaikė 5 proc. sumos dalį (17 078,67 Eur) ir taip pat užskaitė atitinkamą dalį ieškovei tiesiogiai sumokėtos avanso sumos (94 188,14 Eur) bei ieškovei sumokėjo 230 306,52 Eur sumą (be PVM) (341 573,33 Eur - 17 078,67 Eur - 94 188,14 Eur). Taigi, tiesiogiai ieškovei sumokėto, tačiau nepadengto darbais avanso suma sudarė viso 105 811,86 Eur sumą (200 000 Eur - 94 188,14 Eur), o atsakovė pagal sutartį sulaikytų, ieškovei mokėtinų pinigų už atliktus darbus suma sudarė 17 078,67 Eur. Kaip nurodė atsakovė, ji, vadovaudamasi atitinkamomis sutarties nuostatomis (sutarties bendrosios dalies 10.2.2, 10.2.4. p.), dėl skolininkės įsipareigojimų nevykdymo sutartį 2022 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 2022-05-20-i1 nutraukė vienašališkai. Sutarties nutraukimo dieną atsakovės ieškovei sumokėto, tačiau nepadengto darbais avanso suma sudarė 105 811,86 Eur, o atsakovė pagal sutartį sulaikytų, ieškovei mokėtinų pinigų už atliktus darbus suma sudarė 17 078,67 Eur. Todėl atsakovė priešpriešiniams vienarūšiams reikalavimams, kuriuos viena kitai turėjo atsakovė ir ieškovė, t. y., atsakovės reikalavimui grąžinti po sutarties nutraukimo ieškovei likusią atsakovės sumokėto avanso sumos dalį ir ieškovės reikalavimui tinkamai įvykdžius sutartį atgauti atsakovės pagal sutarties nuostatas sulaikytas, ieškovei mokėtinas pinigų sumas, taikė įskaitymą. Po atsakovės pritaikyto tarpusavio reikalavimų įskaitymo, ieškovė atsakovei grąžintina suma (t. y., atsakovės sumokėta, tačiau ieškovės atliktais ir perduotais darbais nepadengta avanso sumos dalis) sudarė viso 105 811,86 Eur - 17 078,67 Eur = 88 733,19 Eur sumą. Pasak atsakovės, ji 2022 m. liepos 27 d. teikdama savo kreditorinį reikalavimą ieškovės nemokumo administratoriui šią sumą (88 733,19 Eur) kartu su kitais nuostoliais įtraukė į kreditorinio reikalavimo sumą. Bendra atsakovės pareikšto kreditorinio reikalavimo suma sudaro 1 202 541,19 Eur, t. y. 88 733,19 Eur atsakovės sumokėto, tačiau ieškovės darbais nepadengto avanso dalis, likusi po atsakovės pritaikyto priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, ir 1 113 808 Eur nuostolių dėl darbų kainos padidėjimo esant pasikeitusioms rinkos sąlygoms, kuriuos atsakovė patyrė sutarties darbų užbaigimui samdydamas kitą rangovą.
7. Dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo teisėtumo atsakovė pažymėjo, kad ginčo atveju atliktas įskaitymas atitiko visas aukščiau nurodytas sąlygas – šalys viena kitai turėjo reikalavimų, kurie buvo galiojantys ir vykdytini, priešpriešiniai, vienarūšiai bei apibrėžti, t. y. atsakovė turėjo reikalavimą ieškovei grąžinti po Sutarties nutraukimo likusią atsakovės sumokėto ir nepadengto darbais avanso sumos dalį, o ieškovė turėjo reikalavimą atgauti atsakovės pagal Sutarties nuostatas sulaikytas ieškovei mokėtinas pinigų už atliktus darbus sumas. Be to, įskaitymas buvo atliktas 2022-05-20 pranešimu, todėl ieškovė buvo tinkamai informuota apie įskaitymo atlikimą. Taigi, atsakovės atliktas įskaitymas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Atsakovės teigimu, ieškovė ieškinyje nurodė, kad pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo buvo pateiktas ir Vilniaus apygardos teismo priimtas 2022 m. gegužės 17 d. , t. y. dar iki 2022 m. gegužės 20 d. ginčijamo sandorio sudarymo. Tačiau, pasak atsakovės, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas draudimas įskaityti reikalavimus yra siejamas su nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo momentu, o ne pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimu teismui. Tuo labiau ieškovė, atsakovės teigimu, nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovei buvo žinoma apie ieškovės pateiktą pareiškimą Vilniaus apygardos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Tarpusavio vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas buvo atliktas 2022 m. gegužės 20 d. Ieškovei bankroto byla buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi, nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 30 d. Taigi, pasak atsakovės, 2022 m. gegužės 20 d. atlikto įskaitymo metu bankroto byla nebuvo iškelta, todėl įskaitymas neprieštaravo teisiniam reguliavimui ir buvo galimas.
8. Dėl actio Pauliana tenkinimo sąlygų neegzistavimo atsakovė nurodė, kad tarp ginčo šalių buvo susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai, kuomet šalys buvo susitarusios dalį rangovei už atliktus darbus mokėtinų sumų sulaikyti, kurios rangovės įsipareigojimų neįvykdymo atveju kaip bauda turėjo likti užsakovei. Sutartis atsakovės buvo nutraukta vienašališkai, jos nutraukimas buvo sąlygotas ieškovės sutarties pažeidimo. Ieškovė sutarties nutraukimo pagrįstumo neginčija. Sulaikymas buvo taikytas pagal sutarties sąlygas, ieškovė taip pat neįrodinėja, kad sulaikytų sumų išmokėjimo sąlygos yra atsiradusios. Todėl net jei įskaitymas būtų pripažintas negalimu, ieškovės siekiamos teisinės pasekmės vis tiek neatsirastų, t. y. neatsirastų pagrindas sulaikytos sumos perduoti ieškovei, nes ieškovė nėra nuginčijusi jos sulaikymo teisėtumo. Atsakovė net neatlikusi tarpusavio vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo neturėjo pagrindo ir pareigos sumokėti sulaikytos sumos, nes nebuvo įgyvendintos jos sumokėjimo sąlygos. Todėl, kaip nurodoma, jei įskaitymas būtų pripažintas negalimu, tai atsakovė turėtų reikšti/tikslinti savo kreditorinį reikalavimą ieškovei išskaičiuodama įskaitytą (sulaikytą) sumą, t. y. padidindama savo kreditorinį reikalavimą 17 078,67 Eur suma. O dėl šios sumos priteisimo kaip neteisėtai sulaikytos, bet ne kaip neteisėtai įskaitytos, ieškovė turėtų reikšti atskirą reikalavimą ir įrodinėti patį sulaikymo neteisėtumą. Po ginčo sandorio sudarymo atsakovei jokie pinigai ar joks ieškovei priklausantis turtas nebuvo perduotas, todėl sandorį pripažinus negaliojančiu šalims grįžtų jų turėtos reikalavimo teisės, o ne turėtų būti priteisiama pati 17 078,67 Eur suma. Ieškovė, kaip nurodoma atsiliepime, pareikštu ieškiniu apskritai neįrodinėja, kad pripažinus įskaitymą negaliojančiu, atsiranda atsakovės prievolė sumokėti ieškovei sulaikytą sumą. Tai, kad įskaitymo atlikimo metu ieškovė galimai jau buvo faktiškai nemoki, nelemia kitokio atsakovės sąžiningumo ir situacijos vertinimo. Todėl vertinant atsakovės sąžiningumą ir kreditoriaus teisių pažeidimą turi būti atsižvelgiama į įskaitytos prievolės dalyką, t. y. buvo įskaityta teisėtai atsakovės sulaikyta suma į rangovei sumokėtą, bet rangovės atliktais darbais nepadengtą avanso sumą, kurią ji privalėjo grąžinti, todėl toks įskaitymas neturėjo įtakos kitų ieškovės kreditorių interesams, nes sulaikyta ir įskaityta suma buvo išskirtinai susijusi su konkrečios sutarties vykdymu. Įskaitymo sandorio metu ieškovei nebuvo iškelta nemokumo byla, ji neturėjo patvirtinto nemokios įmonės statuso, taip pat nebuvo patvirtinti jokie kreditoriniai reikalavimai, jie patvirtinti tik Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartimi.
9. Ieškovė teismui pateiktame dublike nurodė, kad palaiko pilna apimti ieškinyje išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad užsakovė (atsakovė) sulaikyta 5 proc. suma turėjo būti sumokėta per 30 darbo dienų po baigiamojo darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo, tačiau Statybos rangos sutartis atsakovės buvo vienašališkai nutraukta ir galutinis (baigiamasis) darbų priėmimo-perdavimo aktas nebus pasirašomas. Tokiu atveju, pasak ieškovės, sulaikytos sumos sumokėjimas ieškovei turi būti skaičiuojamas nuo atliktų darbų aktų pasirašymo – 2022 m. kovo 29 d. iki 2022 m. balandžio 25 d. Atsakovė, ieškovės teigimu, turi teisę pasilikti 5 proc. sulaikytas sumas, kai šalių sutarimu rangovė (ieškovė) nebevykdo įsipareigojimų, tačiau šiuo konkrečiu atveju Statybos rangos sutartį atsakovė nutraukė vienašališkai. Net ir teismui netenkinus ieškovės reikalavimo dėl piniginių lėšų priteisimo, pats 2022 m. gegužės 20 d. ginčijamas sandoris turi būti pripažįstamas negaliojančiu (kaip pažeidžiantis ieškovės kreditorių teises), kadangi, pasibaigus garantiniam trejų metų terminui, ieškovė turėtų reikalavimo teisę į atsakovę dėl šių piniginių lėšų. Teismui priteisus ieškovės prašomą piniginių lėšų sumą, atsakovė turės teisę šioje dalyje prašyti patvirtinti pastarojo finansinį reikalavimą.
10. Atsakovė teismui pateiktame triplike nurodė, kad palaiko pilna apimti atsiliepime išdėstytus argumentus. Akcentavo, kad jai įskaitymo atlikimo metu nebuvo žinoma apie ieškovės 2022 m. gegužės 17 d. pateiktą pareiškimą Vilniaus apygardos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ir jo priėmimą teisme. Ieškovė, atsakovės teigimu, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų priešingas aplinkybes, t. y. kad atsakovė žinojo, jog yra pateiktas ar teisme priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Atsakovės teigimu, pati ieškovė ieškinį grindžia aplinkybėmis būtent apie jos įsiskolinimą Sodros biudžetui, kuris sudarė 882 124,82 Eur, o ne apie visų ieškovės įsiskolinimų mastą, kuris paaiškėjo tik ieškovei iškėlus bankroto bylą ir patvirtinus kreditorių finansinius reikalavimus. Todėl, net jei spręsti, kad įsiskolinimas Sodrai buvo viešas, tačiau ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad įskaitymo sandorio sudarymo metu buvo žinomas visas ieškovės įsiskolinimų mastas. Įskaitymo sandorio metu ieškovei nebuvo iškelta nemokumo byla, ji neturėjo patvirtinto nemokios įmonės statuso, taip pat nebuvo patvirtinti jokie kreditoriniai reikalavimai, jie patvirtinti tik Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartimi. Pati ieškovė į bylą yra pateikusi duomenis, kad ginčijamo sandorio metu buvo skolinga Sodros biudžetui 882 124,82 Eur, o iš ieškovės bankroto bylos medžiagos matyti, kad pagal registro tvarkytojui pateiktą balansą ieškovė viso turėjo turto už 5 646 514 Eur (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-2254-562/2022). Todėl vien iš įsiskolinimo Sodrai duomenų nebuvo galima spręsti apie ieškovės nemokumą ir remiantis tuo grįsti atsakovės nesąžiningumą. Šiuo atveju, pasak atsakovės, jos sąžiningumas turi būti vertinamas pagal ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne pagal po ieškovės nemokumo bylos iškėlimo pasikeitusią situaciją.
11. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
12. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovės ieškinį atmesti.
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys netenkintinas
III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2021-09-03 buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. O-VIR-R-21-08-011-AU (toliau – Sutartis) su vėliau sekusiu 2021-12-17 papildomu susitarimu Nr. 1 (toliau – Susitarimas), kuriais ieškovė (rangovas) įsipareigojo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti Sutartyje aptartus A+ energinio naudingumo klasės daugiabučių gyvenamųjų namų (A ir B korpusai) su 2-jų lygių požeminiu parkingu ir priklausiniais statybos rangos darbus. Sutarties kaina 3 186 192,00 Eur plius 21 proc. PVM. Sutarties ir Susitarimo pagrindu atsakovė (užsakovas) ieškovei tiesiogiai sumokėjo 200 000 Eur avansą, o Susitarime paminėtiems ir ieškovės nurodytiems medžiagų tiekėjams UAB „Panevėžio stiklas“ ir UAB „Plieno Fortas“ – atitinkamai 150 000 Eur ir 50 000 Eur avansus. Ieškovė, vykdydama Sutartį, atsakovei atliko ir 2022-03-29 ir 2022-04-25 perdavė dalį darbų/medžiagų už 341 573,33 (be PVM) (279 342,85 Eur + 62 230,48 Eur) sumą. Atsakovė, vadovaudamasi Sutarties Specialiosios dalies 4.2 ir 4.4 punktais, kuriuose nurodyta, kad avansiniai mokėjimai bus užskaitomi proporcingai rangovo (ieškovės) kiekvieną mėnesį perduodamų darbų sumai ir kad iš kiekvienos PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos užsakovas (atsakovė) sulaiko 5 proc. sumos, iš perduotų darbų/medžiagų 341 573,33 Eur (be PVM) sumos sulaikė 5 proc. sumos dalį (17 078,67 Eur) ir taip pat užskaitė atitinkamą dalį ieškovei tiesiogiai sumokėtos avanso sumos (94 188,14 Eur) bei ieškovei sumokėjo 230 306,52 Eur sumą (be PVM) (341 573,33 Eur - 17 078,67 Eur - 94 188,14 Eur). Atsižvelgiant į tai, tiesiogiai ieškovei sumokėto, tačiau nepadengto darbais avanso suma sudarė viso 105 811,86 Eur sumą (200 000 Eur – 94 188,14 Eur), o atsakovės pagal Sutartį sulaikytų, ieškovei mokėtinų pinigų už atliktus darbus suma sudarė 17 078,67 Eur. Atsakovė, vadovaudamasi Sutarties Bendrosios dalies 10.2.2, 10.2.4. punktais, dėl skolininko įsipareigojimų nevykdymo Sutartį 2022-05-20 raštu Nr. 2022-05-20-i1 vienašališkai nutraukė. Sutarties nutraukimo dieną atsakovės ieškovei sumokėto, tačiau nepadengto darbais avanso suma sudarė 105 811,86 Eur, o atsakovės pagal Sutartį sulaikytų, ieškovei mokėtinų pinigų už atliktus darbus suma sudarė 17 078,67 Eur. Todėl atsakovė priešpriešiniams vienarūšiams reikalavimams, kuriuos viena kitai turėjo atsakovė ir ieškovė, t. y., atsakovės reikalavimui grąžinti po Sutarties nutraukimo ieškovei likusią atsakovės sumokėto avanso sumos dalį ir ieškovės reikalavimui tinkamai įvykdžius Sutartį atgauti atsakovės pagal Sutarties nuostatas sulaikytas, ieškovei mokėtinas pinigų sumas, taikė įskaitymą. Po atsakovės pritaikyto tarpusavio reikalavimų įskaitymo ieškovės atsakovei grąžintina suma (t. y., atsakovės sumokėta, tačiau ieškovės atliktais ir perduotais darbais nepadengta avanso sumos dalis) sudarė 88 733,19 Eur ( 105 811,86 Eur - 17 078,67 Eur) sumą. Atsakovė 2022-07-27 teikdama savo kreditorinį reikalavimą BUAB „Glasma Service“ nemokumo administratoriui šią sumą (88 733,19 Eur) kartu su kitais nuostoliais įtraukė į kreditorinio reikalavimo sumą. Bendra atsakovės pareikšto kreditorinio reikalavimo suma sudaro 1 202 541,19 Eur, t. y. 88 733,19 Eur atsakovės sumokėto, tačiau ieškovės darbais nepadengto avanso dalis, likusi po atsakovės pritaikyto priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, ir 1 113 808 Eur nuostolių dėl darbų kainos padidėjimo esant pasikeitusioms rinkos sąlygoms, kuriuos atsakovė patyrė Sutarties darbų užbaigimui samdydama kitą rangovą. Vilniaus apygardos teismas 2022-09-23 nutartimi (BUAB „Glasma Service“ bankroto byloje Nr. eB2-789-562/2023) BUAB „Glasma Service“ nemokumo administratoriaus ginčijamą UAB „Omberg“ finansinio reikalavimo (ne)tvirtinimo klausimą išskyrė į atskirą civilinę bylą. Šiuo metu atsakovės kreditorinio reikalavimo BUAB „Glasma Service“ tvirtinimo klausimas yra sprendžiamas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1095-562/2023.
14. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl atsakovės 2022 m. gegužės 20 d. atlikto vienašališkio priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo teisėtumo. Ieškovė ginčija atsakovės 2022-05-20 atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų 17 078,67 Eur sumai įskaitymą actio Pauliana pagrindu ir teigia, kad atsakovės veiksmai atliekant įskaitymą buvo nesąžiningi ir neteisėti, kadangi buvo sumažinta ieškovės turto masė, bendrovei esant nemokiai ir buvus aukštesnės eilės kreditoriaus – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos – finansiniam reikalavimui. Atsakovė nesutikdama su ieškovės reikalavimais pripažinti įskaitymą negaliojančiu actio Pauliana (CK 6.66 straipsnio) pagrindu ir priteisti ieškovei iš atsakovės 17 078,67 Eur sumą, teigia, kad šiuo atveju nėra actio Pauliana taikymo sąlygų, o ginčijamas įskaitymas buvo atliktas pagrįstai ir laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų.
Dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas prievolės pasibaigimo būdų – prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnis 1, 2 dalys). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.
16. Pažymėtina, kad tam, kad prievolė baigtųsi įskaitymu, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 ir jos 16 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).
17. Nagrinėjamu atveju teismas susipažinęs su bylos medžiaga daro išvadą, jog atsakovės atliktas įskaitymas atitinka visas aukščiau nurodytas sąlygas – šalys viena kitai turėjo reikalavimų, kurie buvo galiojantys ir vykdytini, priešpriešiniai, vienarūšiai bei apibrėžti, t. y. atsakovė turėjo reikalavimą ieškovei grąžinti po Sutarties nutraukimo likusią atsakovės sumokėto ir nepadengto darbais avanso sumos dalį, o ieškovė turėjo reikalavimą atgauti atsakovės pagal Sutarties nuostatas sulaikytas ieškovei mokėtinas pinigų už atliktus darbus sumas. Be to, įskaitymas buvo atliktas 2022-05-20 pranešimu, todėl ieškovė buvo tinkamai informuota apie įskaitymo atlikimą. Taigi, atsakovės atliktas įskaitymas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus.
18. Taip pat pažymėtina, kad įskaitymo teisė nėra absoliuti, ji yra ribojama įstatyme konkrečiai nurodytais atvejais (CK 6.134 straipsnis). CK 6.140 straipsnyje yra specialiai aptartas įskaitymas skolininko nemokumo atveju. Šiame straipsnyje nurodyta, kad tuo atveju, kai skolininkas tampa nemokus, kreditorius gali įskaityti savo reikalavimus, nors jų terminas ir nesuėjęs, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Byloje ginčo dėl to, kad įskaitymo atlikimo metu JANĮ numatyti draudimai įskaityti reikalavimus (t. y. JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punktas) negaliojo, tarp šalių nekilo. Abi šalys pripažino, kad draudžiančiosios JANĮ nuostatos pradeda veikti tik iškėlus įmonei bankroto bylą, dėl ko JANĮ numatyti draudimai įskaityti reikalavimus (JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurie taikomi po nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo, šiuo atveju netaikytini. Taigi remdamasis aukščiau išdėstytu teismas konstatuoja, jog atsakovės atliktas įskaitymas buvo galimas, buvo atliktas teisėtai ir atitiko visas įstatyme nurodytas sąlygas. Priešingų įrodymų ieškovė į bylą nepateikė.
Dėl actio Pauliana (CK 6.66 straipsnio) taikymo sąlygų
19. Actio Paulina institutas – tai specialus kreditoriaus teisių gynimo būdas, kuriuo kreditoriui yra suteikiama teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad šis institutas yra skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).
20. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu taikant actio Pauliana institutą galima tik nustačius, kad egzistuoja šios sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Kadangi actio Pauliana instituto taikymas yra susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
21. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama proporcingumo principo ir teisingo civilinių santykių subjektų priešingų interesų derinimo svarba sprendžiant su CK 6.66 straipsnio taikymu susijusius ginčus, nurodant, kad actio Pauliana suteikia teisę ne sandorio šaliai – kreditoriui – ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius, todėl, taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorio negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio asmens interesų pusiausvyrą. Taikant šį civilinės teisės institutą kreditoriaus teisės neturi būti suabsoliutinamos, t. y. kreditoriams neturi būti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nagrinėdamas actio Pauliana ieškinį teismas, viena vertus, turi vertinti ir spręsti dėl kiekvienos iš nurodytų actio Pauliana sąlygų egzistavimo; kita vertus, sprendžiant dėl actio Pauliana sąlygų viseto, ginčo teisiniai santykiai turi būti vertinami sistemiškai, atsižvelgiant į nagrinėjamų sąlygų tarpusavio ryšį.
22. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog tarp ginčo šalių buvo susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai, kuomet šalys buvo susitarusios dalį rangovui už atliktus darbus mokėtinų sumų sulaikyti, kurios rangovo įsipareigojimų neįvykdymo atveju kaip bauda turėjo likti užsakovui. Sutarties Specialiosios dalies 4.4 punkte nurodyta, kad iš kiekvienos PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos Užsakovas sulaiko 5 proc. sumos, kurią sumoka per 30 darbo dienų po Baigiamojo Darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo ir laidavimo rašto dėl Darbų garantijos, numatytos Sutarties Specialiosios dalies 4.6 punkte, draudimo bendrovės pateikimo datos. Šalių susitarimu Rangovui neįvykdžius įsipareigojimo pasirašyti Baigiamąjį Darbų priėmimo – perdavimo aktą ir/arba pateikti Sutarties Specialiosios dalies 4.6 punkte nurodytą laidavimo raštą, Užsakovas pasilieka 5 proc. nuo Sutarties kainos pinigų sumą, kuri laikoma bauda už įsipareigojimo, numatyto Sutarties Specialiosios dalies 4.6 punkte, nevykdymą ir atitinka minimalius Užsakovo nuostolius, kuriuos jis patirs Rangovui nevykdant ar negalint įvykdyti įsipareigojimų garantiniu laikotarpiu (arba dėl to, kad Darbai atlikti nesilaikant Sutarties Specialiosios dalies 5 straipsnio reikalavimų).
23. Sutarties Specialiosios dalies 4.5 punkte nurodyta, kad šalys susitaria, kad pagal šios Sutarties Specialiosios dalies 4.4 punktą sulaikytą pinigų sumą Užsakovas turi teisę panaudoti išlaidoms, susidariusioms Rangovui šioje Sutartyje numatyta tvarka ir terminais vengiant šalinti darbų trūkumus/defektus atlyginti tokia tvarka: 4.5.1.1. Pirma eile iš sulaikytos sumos išskaitomos Rangovo Užsakovui mokėtinos netesybos (4.5.1.1. p.); Antra eile iš sulaikytos sumos išskaitomi Užsakovo patirti nuostoliai (4.5.1.2. p.).
24. Sutarties Specialiosios dalies 4.6 punkte nurodyta, kad Rangovo garantinio laikotarpio laidavimo raštas, kurio tekstas turi būti suderintas su Užsakovu, iš draudimo kompanijos pateikiamas Užsakovui per 10 (dešimt) darbo dienų po Baigiamojo darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo dienos ir galioja 3 (trejus) metus nuo visų Rangovo atliktų Darbų perdavimo Užsakovui dienos, patvirtintos Baigiamuoju Darbų perdavimo – priėmimo aktu. Šis laidavimo raštas taip pat turi garantuoti garantinių įsipareigojimų vykdymą ir tuo atveju, jeigu Rangovas tampa nemokus arba bankrutuoja. Laiduojamos sumos dydis – 5 proc. nuo visos kainos.
25. Taigi tarp šalių sudarytos Sutarties nuostatos patvirtina, kad 5 proc. kainos sulaikymas skirtas rangovo įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymui, o jos išmokėjimas siejamas su Baigiamojo darbų akto pasirašymu arba draudimo kompanijos garantinio laikotarpio laidavimo rašto pateikimu, nes šalys susitarė dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo, sulaikant ieškovei mokėtiną sumą iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo. Sutartyje šalys aiškiai nustatė sulaikytos sumos išmokėjimo ieškovei tvarką – per 30 darbo dienų po Sutarties 4.4 punkte nurodytų sąlygų įvykdymo. Nagrinėjau atveju, kaip teisingai pastebėjo atsakovė, ieškovė neįrodinėjo, kad šios sąlygos buvo įvykdytos.
26. Teismo vertinimu, šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojusi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalis numato, kad rangovas kartu su rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktu turi pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį. Šis dokumentas rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui (užsakovui). Defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu 3 metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statinio statybos kainos. Taigi ši norma skirta ginti užsakovų teises siekiant užtikrinti statybos defektų šalinimą rangovų nemokumo atvejais. Toks teisinis reglamentavimas, teismo vertinimu, taip pat patvirtina, kad atsakovės dalies sumos nuo mokėtinos Sutarties kainos sulaikymas ieškovės nemokumo atveju neribojamas. Todėl tol, kol nepasibaigė rangos garantiniai terminai, ieškovė neturi teisės, nepaisant vykdomos ieškovės bankroto procedūros, reikalauti pagal Sutartį sulaikytų sumų sumokėjimo ar jų priteisimo. Ieškovė (rangovas), kuriai iškelta bankroto byla, negalės pateikti draudimo kompanijos garantijų arba pati suteikti garantinės priežiūros, todėl atsakovės (užsakovo) elgesys sulaikant garantinių įsipareigojimų vykdymui skirtą pinigų sumą pagrįstas ir teisėtas. Tuo labiau, kad pagal Sutarties nuostatas, sulaikyta suma ieškovės įsipareigojimų neįvykdymo atveju lieka atsakovei kaip bauda.
27. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad: i) tuo atveju, jeigu iki garantinių terminų pabaigos ieškovės atliktų darbų defektai neatsiras, atsakovė privalės sumokėti ieškovei likusią sulaikytą Sutarčių kainos dalį, tačiau tuo atveju, jeigu iki garantinių terminų pabaigos išaiškėtų kokie nors ieškovės atliktų darbų defektai, ieškovės bankrotas, nors ir apriboja kai kurių atsakovės teisių gynimo būdų pasirinkimą (pvz., atsakovė negalėtų reikalauti, kad rangovė neatlygintinai pašalintų trūkumus), tačiau atsakovei išliktų teisė reikalauti, kad ieškovė atitinkamai sumažintų darbų kainą; ii) teisė sumažinti darbų kainą dėl nustatytų defektų, kaip užsakovės teisių gynimo būdas, rangovės bankroto atveju, kol rangovei nesumokėta visa darbų kaina, teismų praktikoje laikomas teisėta; ii) rangovės bankroto atveju užsakovė, sulaikiusi dalies kainos už atliktus darbus mokėjimą kaip rangovės garantinių įsipareigojimų užtikrinimą, savo teises gali ginti ne tik pareikšdama finansinį reikalavimą rangovės bankroto byloje, bet ir kitais būdais, kurie pagal įstatymą nedraudžiami, laikoma, kad užsakovė (atsakovė) nėra privilegijuota kitų ieškovės kreditorių atžvilgiu; iv) įpareigojus atsakovę sumokėti ieškovės prašomą priteisti sumą, galima situacija, kai pasibaigus rangovės (ieškovės) bankroto procesui bendrovė būtų išregistruota ir užsakovė (atsakovė) iki garantinio termino pabaigos nebegalėtų apginti savo teisių; v) rangovei (ieškovei) iki nustatytų terminų neišmokama dalis Sutarties kainos, o ne apribojamas bankrutuojančios bendrovės sąskaitoje esančių lėšų disponavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-218-186/2019, nutarties 12–15 punktai).
28. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės (rangovo) bankroto procedūra neriboja kreditoriaus (užsakovo) teisės pasinaudoti sulaikymo teise, kaip darbų kokybės užtikrinimu. Šiuo atveju atsakovė, ieškovei neįvykdžius Sutarties Specialiosios dalies 4.4. punkte numatyto įsipareigojimo, teisėtai pasiliko sulaikytą sumą. Rangovas neturi teisės reikalauti sumokėti sulaikytą sumą, nes yra neįvykdęs Sutarties sąlygų, su kuriomis siejamas sulaikytų sumų sumokėjimas, todėl, kaip teisingai nurodė atsakovė, ieškovė neturi galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę dėl sulaikytos sumos priteisimo.
29. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovė Sutartį nutraukė vienašališkai, tačiau ieškovė Sutarties nutraukimo pagrįstumo neginčija. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Sutarties nutraukimas buvo sąlygotas ieškovės Sutarties pažeidimo, o sulaikymas buvo taikytas pagal Sutarties sąlygas, kurių ieškovė taip pat neginčija. Taip pat, nors ieškovė tvirtina, kad sulaikytos sumos sumokėjimas ieškovei turi būti skaičiuojamas nuo atliktų darbų aktų pasirašymo – 2022-03-29 iki 2022-04-25, tačiau toks Sutarties aiškinimas, teismo vertinimu, yra nepagrįstas. Kaip jau minėta, šalys sudarytoje Sutartyje aiškiai susitarė, kad užsakovo sulaikyta suma sumokama ne tik po baigiamojo darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo, bet ir po laidavimo rašto dėl darbų garantijos pateikimo, todėl nėra jokio pagrindo sulaikytos sumos sumokėjimą ieškovei skaičiuoti nuo atliktų darbų aktų pasirašymo.
30. Kritiškai vertintinas iš ieškovės teiginys, jog teismui netenkinus ieškovės reikalavimo dėl piniginių lėšų priteisimo, pats ginčijamas sandoris turi būti pripažįstamas negaliojančiu kaip pažeidžiantis bendrovės kreditorių teises, kadangi pasibaigus garantiniam trejų metų terminui, ieškovė turėtų reikalavimo teisę į atsakovę dėl šių piniginių lėšų.
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai CK 6.66 straipsnio pagrindu ieškinį reiškia bankroto administratorius, tokiu atveju CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Įmonių bankroto įstatyme esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomi šio straipsnio 4 dalyje nustatyti sandorio pripažinimo negaliojančiu teisiniai padariniai tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui. Tokiais atvejais į skolininko nepagrįstai perleistą turtą (ar jo vertę) negali būti nukreipiamas kreditoriaus reikalavimo patenkinimas. Šis turtas (ar jo vertė) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014). Taigi pripažinus įskaitymo sandorį negaliojančiu ir nepriteisus įskaitytos sumos, joks ieškovės pareikštu ieškiniu siekiamas rezultatas nebus pasiektas, t. y. pačiai BUAB „Glasma Service“ tuomet šios bylos išnarinėjimas jokios įtakos neturės, kadangi bendrovei jokios lėšos nebus priteistos ir jos kreditoriai negalės į šią sumą nukreipti savo reikalavimų.
32. Be to, kaip teisingai nurodė atsakovė, pripažinimas ginčo sandorio negaliojančiu ab initio neturėtų jokios įtakos Sutarties nuostatų dėl rangovui mokėtinų sumų sulaikymo galiojimui. Kaip minėta, šios Sutarties nuostatos ieškovės nėra ginčijamos, reikalavimas dėl sulaikymo neteisėtumo nėra pareikštas. Restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįstai gavusi. Restitucija yra taikoma kaip teisinė negaliojančio sandorio pasekmė, grąžinant tokio sandorio šalis į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo momento (CK 1.138 str. 2 p., 6.145 str. 1 d., 6.146 str.). Actio Pauliana atveju tai reiškia, kad per restituciją atstatomas skolininko mokumas, grąžinant jam ginčo objektu tapusį turtą ar turtinę teisę, iš kurios gali būti išieškomos skolos tokį ieškinį pareiškusio kreditoriaus naudai. Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisių gynimo būdas, todėl sandorio šalių grąžinimas į pirmykštę padėtį vykdomas pagal prievolių teisės taisykles ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2011). Teismo vertinimu, po ginčo sandorio sudarymo atsakovei jokie pinigai ar joks ieškovei priklausantis turtas nebuvo perduotas, todėl sandorį pripažinus negaliojančiu šalims grįžtų jų turėtos reikalavimo teisės, o ne turėtų būti priteisiama pati 17 078,67 Eur suma. Ieškovė pareikštu ieškiniu neįrodinėjo, kad pripažinus įskaitymą negaliojančiu, atsiranda atsakovės prievolė sumokėti ieškovei sulaikytą sumą.
33. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad Sutarties Bendrosios dalies 8.14 punkte numatyta, kad visos pagal Sutartį Užsakovui Rangovo priklausančios mokėti netesybos ar nuostolių atlyginimo sumos, gali būti dengiamos Užsakovo pagal Sutartį Rangovui mokamų ar priklausančių mokėti mokėjimų sąskaita, tai yra, Užsakovui vienašališkai įskaitant vienarūšį priešpriešinį reikalavimą atitinkamai sumai, iš anksto apie tai informuojant Rangovą. Taigi, vertinant atsakovė sąžiningumą, matyti, kad šalys buvo sutarusios tiek dėl dalies ieškovei (rangovui) mokėtinų sumų sulaikymo, tiek dėl priešpriešinių prievolių, kylančių iš Sutarties, įskaitymo. Pažymėtina, jog atsakovės teisė atlikti įskaitymą buvo numatyta ir įstatyme. Todėl, galiojant tokiam šalių susitarimui, ieškovė pozicija, kad atsakovė vien atlikusi įskaitymą, t. y. tai, ką numatė pati Sutartis ir ką leidžia įstatymas, buvo nesąžininga, yra nepagrįsta.
34. Teismo vertinimu, tai, kad įskaitymo atlikimo metu ieškovė galimai jau buvo faktiškai nemoki, nelemia kitokio atsakovės sąžiningumo ir situacijos vertinimo. Remiantis Sutarties 4.2. punkto nuostata, matyti, jog šalys susitarė, kad Užsakovas sumoka Rangovui 200 000 Eur avansą ir viso 200 000 Eur avansinius mokėjimus Rangovo nurodytiems medžiagų, reikalingų darbams atlikti, tiekėjams pagal atskirus trišalius tarp Užsakovo, Rangovo ir jo nurodytų tiekėjų sudarytus susitarimus. Šiame punkte nurodyti avansiniai mokėjimai bus užskaitomi proporcingai Rangovo kiekvieną mėnesį perduodamų darbų sumai. Bylos duomenimis, atsakovė šiuos įsipareigojimus yra įvykdžiusi. Toks šalių susitarimas dėl avansų sumokėjimo ir atitinkamų sumų sulaikymo atitiko abiejų šalių interesus ir, akivaizdu, buvo naudingas rangovui, nes jam iš anksto buvo sumokėta avanso suma darbų vykdymui, už kurios dalį jis jokių darbų neatliko ir užsakovui neperdavė. Todėl vertinant atsakovė sąžiningumą ir kreditoriaus teisių pažeidimą turi būti atsižvelgiama į įskaitytos prievolės dalyką, t. y. buvo įskaityta teisėtai atsakovės sulaikyta suma į rangovui sumokėtą, bet rangovo atliktais darbais nepadengtą avanso sumą, kurią jis privalėjo grąžinti, todėl toks įskaitymas, teismo vertinimu, neturėjo įtakos kitų ieškovės kreditorių interesams, nes sulaikyta ir įskaityta suma buvo išskirtinai susijusi su konkrečios Sutarties vykdymu.
35. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamo pirmenybinio sandorio šalių sąžiningumo, teismas turi vertinti ne tik tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė kitų skolininko kreditorių interesus, bet ir tai, kokioje verslo aplinkoje veikė šalys, ar faktinės aplinkybės nesuponavo būtinumo skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs trečiasis asmuo, atsisakymo sudaryti sandorį galimą poveikį jam, kaip verslo subjektui, bei jo paties kreditorių interesams; galimos situacijos, kai kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio sudarymas būtų pateisinamas tuo pagrindu, kad jo nesudarymas lemtų analogiškas arba dar sunkesnes pasekmes trečiojo asmens ar jo kreditorių turtiniams interesams. Ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne ex post – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, be kita ko, skolininko bankroto situaciją. Objektyvusis sąžiningumo kriterijus actio Pauliana bylose sprendžiant dėl trečiojo asmens sąžiningumo turi būti taikomas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, atsižvelgiant į nagrinėjamo sandorio pobūdį, tame verslo sektoriuje egzistavusią sąžiningą dalykinę praktiką bei ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes. Sutartinių įsipareigojimų pažeidimas pats savaime neturėtų būti vertinamas kaip suponuojantis skolininko kontrahento – trečiojo asmens pareigą veikti aktyviai – rinkti informaciją apie skolininko finansinę būklę ir kitus kreditorius; dėl šios aplinkybės reikšmės turi būti sprendžiama įvertinus bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).
36. Nagrinėjamu atveju atsakovės nesąžiningumo nepatvirtina ir ieškovės nurodoma aplinkybė, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovė turėjo kitų kreditorių, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą. Ieškovė ieškinį grindžia aplinkybėmis būtent apie jos įsiskolinimą Sodros biudžetui, kuris sudarė 882 124,82 Eur, o ne apie visų ieškovės įsiskolinimų mastą, kuris paaiškėjo tik ieškovei iškėlus bankroto bylą ir patvirtinus kreditorių finansinius reikalavimus. Todėl, net jei spręsti, kad įsiskolinimas Sodrai buvo viešas, tačiau ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad įskaitymo sandorio sudarymo metu buvo žinomas visas ieškovės įsiskolinimų mastas. Įskaitymo sandorio metu ieškovei nebuvo iškelta nemokumo byla, ji neturėjo patvirtinto nemokios įmonės statuso, taip pat nebuvo patvirtinti jokie kreditoriniai reikalavimai, jie patvirtinti tik Vilniaus apygardos teismo 2022-10-28 nutartimi. Ieškovės duomenimis, ginčijamo sandorio metu ji buvo skolinga Sodros biudžetui 882 124,82 Eur, o iš ieškovės bankroto bylos medžiagos matyti, kad pagal registro tvarkytojui pateiktą balansą BUAB „Glasma Service“ viso turėjo turto už 5 646 514 Eur (Vilniaus apygardos teismo 2022-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-2254-562/2022). Todėl vien iš įsiskolinimo Sodrai duomenų nebuvo galima spręsti apie ieškovės nemokumą ir remiantis tuo šioje nagrinėjamoje byloje grįsti atsakovės nesąžiningumą. Kaip minėta, šiuo atveju atsakovės sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias naujas aplinkybes.
37. Taigi, nors ieškovė formaliai ir tvirtina, kad atsakovei buvo žinoma aplinkybė, jog UAB “Glasma Service“ yra nemoki įmonė ir ginčijamas įskaitymas pažeidė ieškovės kreditorių teises, tačiau tokie jos argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi nepateikta įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovė atlikdama ginčijamą įskaitymą, bent apytiksliai žinojo ar turėjo žinoti apie UAB “Glasma Service“ turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų kreditoriams santykį tuo metu (CPK 178 straipsnis). Vien tik aplinkybė, kad UAB “Glasma Service“ ginčijamo susitarimo dėl įskaitymo sudarymo metu galimai turėjo kitų kreditorių, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumą.
38. Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog ieškovė neįrodė būtinų actio Pauliana tenkinimo sąlygų, t. y. ieškovės interesų ar jos kreditorių teisių pažeidimo ir atsakovės nesąžiningumo, todėl nėra pagrindo pripažinti ginčijamą įskaitymą negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu. Ieškovei neįrodžius ginčijamo įskaitymo sandorio neteisėtumo, taip pat nesant jokio pagrindo 17 078,67 Eur sumos priteisimui, ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
39. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
41. Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos.
42. Atsakovė pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovės 5203 Eur išlaidų advokato pagalbai (už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą) apmokėti; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
43. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).
44. Teismo vertinimu, atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos, todėl teismas įvertinęs bylos esmę, jos sudėtingumą ir apimtį, atsakovės rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei remdamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, priteisia atsakovei iš ieškovės 5203 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės bankroto proceso administravimui skirtų lėšų (CPK 93 straipsnio 1 dalis; JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 7 punkte).
45. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Glasma service“, j. a. k. 301693592, bankroto proceso administravimui skirtų lėšų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Omberg“, j. a. k. 303084953, 5203 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų trijų eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Marina Vladimircevienė