Administracinė byla Nr. A-1078-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03591-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2014 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. kovo 3 d. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Teigė, kad jam teko mažiau kameros ploto, nei numatyta teisės aktuose. Patalpos, kuriose buvo kalinamas, neatitiko higienos normų reikalavimų. Kamerose buvo tamsu, drėgna, šalta, nebuvo pakankamo natūralaus apšvietimo, o tai labai pakenkė pareiškėjo akims. Rūkantys ir nerūkantys asmenys buvo laikomi kartu. Atvykus ar išvykstant iš Šiaulių TI, asmens apžiūros buvo daromos antisanitarinėmis sąlygomis – asmuo, esant žemai oro temperatūrai, būdavo verčiamas nusirengti, daiktus dėti į nešvarias dėžes. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, pažeminimą. Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad dėl jo netinkamų kalinimo sąlygų buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius padavė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šiaulių TI nurodė, kad pareiškėjas skunde iš dalies pateikė tuos pačius reikalavimus (t. y. priteisti neturtinės žalos atlyginimą laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2015 m. sausio 7 d.) kaip ir skunde, kuris jau išnagrinėtas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-486-394/2015. Todėl prašė šią skundo dalį palikti nenagrinėtą. Pažymėjo, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 3,65 iki 9,43 kv. m ploto, be to, toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus, dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kamerose. Pasivaikščiojimo (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų, prausimosi pirtyje metu asmenys taip pat nebūna kamerose. Šiaulių TI pažymėjo, kad administracija stengiasi, jog suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Kamerose langai vėdinimui pritaikyti, jos vėdinamos atidarius langus. Šiaulių TI paneigė pareiškėjo nurodomą aplinkybę, kad kamerose kartu yra laikomi ir rūkantys, ir nerūkantys asmenys. Nurodė, kad asmens ir jo daiktų apžiūra laisvės atėmimo įstaigoje atliekama tinkamomis sąlygomis. Šiaulių TI teigimu, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie būtų pagrindas konstatuoti jo patirtą neturtinę žalą.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. sausio 7 d. nutraukė, likusią pareiškėjo skundo dalį patenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista.

Atsižvelgęs į tai, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. sausio 7 d., vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 2 punktu, nutraukė. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas iki 2015 m. balandžio 8 d., o pats nurodė, kad neturtinę žalą patyrė kalėdamas Šiaulių TI laikotarpiu iki 2015 m. kovo 3 d. Todėl teismas nagrinėjo bylą pareiškėjo skundu apibrėžtose ribose. Įvertinęs bylos duomenis apie kamerų plotą ir jose kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių, teismas konstatavo, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas tinkamomis ploto sąlygomis, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Atsižvelgęs į aplinkybę, kad pareiškėjas, atvykęs į Šiaulių TI, užpildė anketą, kurioje nurodė, kad sutinka būti laikomas kameroje kartu su rūkančiais asmenimis, teismas vertino kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad jis, kaip nerūkantis, buvo laikomas su rūkančiais asmenimis. Tačiau, išanalizavęs byloje esančius duomenis, t. y. Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 89, kuri neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. nustatyti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN 76:2010), 23 punkto (gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx), 56 punkto (gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių) ir 62 punkto (laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį) pažeidimai. Taip pat teismas konstatavo, kad laikino laikymo kameros neatitiko HN 76:2010 54 punkto (visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs) reikalavimo. Atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, trukmę ir intensyvumą, teismas konstatavo, kad minėti byloje nustatyti pažeidimai nebuvo intensyvūs ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

III.

Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Pareiškėjas iš esmės pateikia tuos pačius argumentus, t. y. nurodo tuos pačius pažeidimus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Teigia, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė netutinę žalą, kuri gali būti kompensuota tik jo prašoma priteisti suma.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius padavė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių TI nurodo, kad pareiškėjo dėstomi argumentai nepagrįsti įrodymais, o bendro pobūdžio nusiskundimai nebūtinai yra susiję su laikymo sąlygomis. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tik nežymius higienos normų pažeidimus pareiškėjo kalinimo kamerose. Jokių aplinkybių, kad kalinimo sąlygos pakenkė pareiškėjo sveikatai, nenustatyta. Todėl, Šiaulių TI teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikius teisės aktų nuostatas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 101 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Vadovaudamasi minėta ABTĮ 101 straipsnio 2 punkto norma, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už netinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. sausio 7 d., kadangi analogišką reikalavimą tuo pačiu pagrindu atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, išnagrinėjo Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-486-394/2015, kuris yra įsiteisėjęs.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir jose kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. sausio 8 d. iki 2015 m. kovo 3 d. (b. l. 12–13), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas Šiaulių TI kamerose buvo laikomas nepažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkto reikalavimo, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto.

Įvertinus, kad pareiškėjas, atvykęs į Šiaulių TI, užpildė anketą, kurioje nurodė, jog jis sutinka būti laikomas kameroje kartu su rūkančiais asmenimis (b. l. 19), ir tai, kad pirminėje gydytojų apžiūros anketoje pažymėta, jog pareiškėjas yra rūkantis (b. l. 61), teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas, kaip nerūkantis, buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Todėl negalima konstatuoti, kad pareiškėjo, kaip nerūkančio asmens, teisė į sveikatai saugią aplinką (ši teisė nustatyta Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, 6 ir 14 punktuose) buvo pažeista.

Dėl pareiškėjo teiginio, kad, atvykus ar išvykstant iš Šiaulių TI, pareiškėjo apžiūros buvo atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis, pažymėtina, jog Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406 (b. l. 33–36) nurodyta, kad asmenų apžiūrų patalpos naujai įrengtos ir yra tvarkingos. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo akte Nr. EP-354 (b. l. 38–41) pažymėta, kad kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams susidėti yra išplautos. Byloje nėra duomenų, kad minėtose patalpose būtų nustatyta higienos normų pažeidimų. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo apžiūra buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog kamera Nr. 89, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 9 dienas, neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. nustatyti HN 76:2010 23 punkto, nustatančio, kad gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx, 56 punkto, pagal kurį gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių, ir 62 punkto, kuris numato, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, pažeidimai. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad laikinio laikymo kameros neatitiko HN 76:2010 54 punkto reikalavimo, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs. Įvertinusi byloje pateiktus Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, teisėjų kolegija pažymi, kad Šiaulių TI laikino laikymo kamerose taip pat buvo nustatytas HN 76:2010 22 punkto, nustatančio, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx, reikalavimų pažeidimas (b. l. 38-41). Kitų pareiškėjo nurodytų HN 76:2010 pažeidimų, t. y., kad pareiškėjo kalinimo kamerose buvo netinkama temperatūra ir drėgmės norma, remiantis byloje pateiktais duomenimis, nėra pagrindo konstatuoti.

Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl patirtos neturtinės žalos kompensavimo, pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)). Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi HN 76:2010 22, 23, 54, 56, 62 punktų pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą ir priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Pabrėžtina, kad pats pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, jog jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais. Byloje taip pat nėra jokio pagrindo išvadai, kad nustatyti pažeidimai pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra proporcinga pareiškėjo teisių gynybos forma.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                              Artūras Drigotas

                                                                            Dainius Raižys

                                                                            Virginija Volskienė