Civilinė byla Nr. e2A-932-803/2016

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09543-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.9.5.; 1.3.7.2.4.; 3.3.1.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės – Balynienės, Andriaus Ignoto ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) G. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės G. Š. ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą bei neturtinės žalos priteisimo atsakovui Lietuvos savivaldybių asociacijai.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti jos atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 129 straipsnio 1 dalį neteisėtu ir grąžinti ją į darbą; 2) priteisti jos naudai iš atsakovo Lietuvos savivaldybių asociacijos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 1 450 Eur neturtinės žalos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp jos ir atsakovo Lietuvos savivaldybių asociacijos 1999-07-19 sudarytos darbo sutarties Nr. 74 pagrindu ieškovė buvo priimta į raštvedės – direktoriaus sekretorės pareigas, 2008-01-07 darbo sutartį pakeitus ieškovė paskirta eiti konsultantės socialiniais klausimais pareigas bei pagal pareiginius nuostatus jai buvo pavesta kuruoti sveikatos priežiūros sritį, nuo 2014-02-04 ji perkelta į patarėjo sveikatos priežiūros klausimais pareigas, o ankstesnė jos pareigybė – konsultantė socialiniais klausimais – panaikinta. Paaiškino, kad 2014-10-28 Prienų rajone vyko atsakovo tarybos posėdis, kuriame buvo svarstomas jos kompetencijos sričiai priskirtas klausimas, o prieš posėdį ji parengė bei atsakingiems asmenims pateikė visus su jos kuruojamu klausimu susijusius dokumentus. Kadangi 2014-10-30 kilo diskusija dėl to, kaip turėtų būti rengiama ir pateikiama informacija apie įvykusius Lietuvos savivaldybių asociacijos tarybos posėdžius, ji raštu pateikė atsakovo direktorei pasiūlymą, nurodydama, jog tais atvejais, kuomet tarybos posėdis yra protokoluojamas sekretorės, o jame yra svarstomi klausimai iš įvairių sričių, informacija apie įvykusį posėdį turėtų būti rengiama išimtinai vadovaujantis posėdžio protokolu, bei ją viešai pateikti turėtų atstovė viešiesiems ryšiams. Ieškovė nurodė, kad jai dėl nežinomų priežasčių 2014-10-31 atsakovo direktorė R. Ž. pasikvietė ją ir nurodė, kad nemato galimybės dirbti kartu ateityje bei pasiūlė nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu, patikindama, kad, nenutraukus darbo santykių minėtu būdu, kreipsis į atsakovo prezidentą R. M. dėl drausminių nuobaudų jai skyrimo arba į atsakovo valdybą, prašydama panaikinti jos pareigybę. Ieškovės teigimu, ji nesutiko su siūlymu nutraukti darbo santykius ir tą pačią dieną elektroniniu paštu išsiuntė direktorei ir direktoriaus pavaduotojui atsakymą, nurodydama nesutikimą nutraukti darbo santykius, o 2014-11-04 elektroniniu paštu informavo apie susidariusią situaciją atsakovo prezidentą R. M., prašydama padėti išspręsti susidariusią situaciją. 2014-11-19 įvykusio atsakovo valdybos posėdžio metu buvo nutarta Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijoje atlikti struktūrinius pertvarkymus ir nuo 2015-01-01 panaikinti jos užimtą patarėjos sveikatos priežiūros klausimais pareigybę, funkcijas perduodant patarėjo socialiniais klausimais kompetencijai. Ieškovės teigimu, jai 2014-11-20 buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, vadovaujantis DK 129 straipsnio 1 dalimi, informuojant, jog darbo sutartis su ja nutraukiama darbovietėje įvykus struktūriniams pertvarkymams ir panaikinant jos pareigybę, o jai buvo pasiūlyta užimti laisvas konsultanto pareigas iki tol, kol konsultantė grįš į darbą iš vaiko priežiūros atostogų. Nurodė, kad su darbo sutarties nutraukimu nesutiko, kadangi netiko pasiūlytų pareigų laikinas pobūdis. 2014-11-21 įteikto atsakovo direktorės įsakymo Nr. P-20 ,,Dėl drausminės nuobaudos skyrimo G. Š.“ pagrindu ieškovei skirta drausminė nuobauda – pastaba, už tai, kad ji po 2014-10-28 Prienų rajone įvykusio atsakovo tarybos posėdžio atsisakė pateikti tiek atsakovo atstovei viešiesiems ryšiams, tiek pačiai direktorei R. Ž. apibendrintą informaciją apie jos kompetencijai priskirto klausimo svarstymo metu pristatytus pranešimus, pasisakymus, diskusijas, priimtus sprendimus, kurį Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2014-12-15 sprendimu Nr. DGKS-5601 panaikino. Remiantis 2015-02-18 atsakovo direktorės įsakymu Nr. P-06 ji nuo 2015-02-23 atleista iš darbo pagal DK 129 straipsnio 1 dalį. Ieškovės manymu, jos darbo sutarties nutraukimo DK 129 straipsnio pagrindu priežastis – darbovietėje atlikti struktūriniai pertvarkymai – yra fiktyvi, kadangi struktūrinius pertvarkymus lėmė ne objektyvios priežastys, o konkrečiai subjektyvus atsakovo direktorės R. Ž. siekis nutraukti darbo teisinius santykius su ja. Ieškovė nurodė, kad sveikatos priežiūros klausimus Lietuvos savivaldybių asociacijoje kuravo nuo 2008-01-07, per visą laikotarpį nuo jos paskyrimo į minėtas pareigas dienos nekilo abejonių dėl galimai per siauros šiai pareigybei priskirtinų spręsti klausimų srities ar per mažo darbo krūvio, o tuo atveju, jeigu sveikatos priežiūros klausimų sprendimo sritis iš tikrųjų būtų buvusi per siaura, tuomet dar 2014-02-04 įvykusiame valdybos posėdyje būtų sprendžiamas ne naujos – patarėjos sveikatos priežiūros klausimais – pareigybės įsteigimo, bet konsultanto (socialiniais klausimais) pareigybės panaikinimo ir jos funkcijų perdavimo kitam darbuotojui klausimas. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2008-01-07 konsultanto (socialiniais klausimais) pareigybė atsakovo administracijoje buvo įsteigta tam, kad ją užimantis darbuotojas perimtų iš patarėjo socialiniais klausimais sveikatos priežiūros klausimų kuravimą savo kompetencijon. Manė, kad 2014-11-19 įvykusio posėdžio metu atsakovo valdybos nariams nebuvo pateikta objektyvi bei išsami informacija, reikalinga sprendžiant klausimą dėl struktūrinių pertvarkymų atsakovo administracijoje būtinybės. Pažymėjo, kad valdybos posėdžio metu nebuvo aptariama atsakovo ekonominė padėtis, darbuotojų darbo užmokesčių dydis, taip pat nebuvo svarstoma galimybė panaikinti kitas pareigybes, kurias užimančių darbuotojų darbo krūvis yra mažesnis. Ieškovė nurodė, kad 2014-11-19 atsakovo valdybos nutarimu Nr. VN-73 nutarta panaikinti ne tik jos užimtą patarėjo sveikatos priežiūros klausimais pareigybę, bet atsisakyti ir dar keturių – konsultanto tarptautinių ryšių ir programų klausimais, konsultanto informatikos klausimais, prezidento padėjėjo bei ūkvedžio – pareigybių, kurios atsakovo administracijoje buvo laisvos jau kelerius metus, tačiau jų panaikinimo klausimas iškeltas tik 2014-11-19 atsakovo valdybos posėdžio metu. Manė, kad tokiu būdu faktiškai buvo siekiama išvengti DK 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos siūlyti jai kitą darbą. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovo asociacijoje išdirbo daugiau kaip 15 metų, t. y. beveik visą savo profesinės (darbinės) veiklos laikotarpį, o darbo sutarties nutraukimas jai sukėlė stiprų nestabilumo jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi, todėl siekia neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovas pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.  Nurodė, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta pagal DK 129 straipsnį dėl darbuotojų skaičiaus sumažinimo, kuris atliktas dėl atsakovo administracijos struktūrinių pertvarkymų. Pažymėjo, kad atsakovas nepažeidė DK 129 straipsnio reikalavimo dėl struktūrinių pertvarkymų realumo, tuo tarpu ieškovė savo ieškinį dėl struktūrinių pertvarkymų fiktyvumo grindžia vien prielaidomis ir samprotavimais. Nurodė, kad atsakovas yra įgalintas vienašališkai ir savarankiškai priimti sprendimus dėl asociacijos administracijos struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo bei atlikti administracijos struktūrinius pertvarkymus, o valdyba turi išimtinę diskrecijos teisę nustatyti asociacijos administracijos struktūrą ir etatų sąrašą bei panaikinti pareigybes. Atsakovas paaiškino, kad poreikį koreaguoti  atsakovo administracijos veiklą nulėmė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimai bei nuo 2015 metų įsteigtas naujas teisininko etatas. Nuspręsta, kad panaikinus ieškovės pareigybę, atstovauti atsakovo interesams valstybinės valdžios ir valdymo institucijose sveikatos priežiūros klausimais galės patys atsakovo vadovai, o kita dalis ieškovės darbo funkcijų būtų perduota patarėjai socialiniais klausimais bei naujai priimtam teisininkui pagal steigiamą teisininko pareigybę. Atsakovo teigimu, ieškovės darbo krūvis buvo mažesnis nei kitų patarėjų, ji vykdė įvairios korespondencijos persiuntimo asociacijos nariams ir kitoms institucijoms koordinatorės funkciją, tačiau nerengė teisės aktų projektų, neanalizavo kitų institucijų atsakovui pateiktų teisės aktų projektų ir neteikė dėl jų savarankiškų pastabų ar pasiūlymų. Atsakovo teigimu, ieškovė neturi teisinio išsilavinimo, todėl nebuvo galimybės pasiūlyti jai imtis vykdyti teisininko funkcijas. Pažymėjo, kad Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos darbo reglamentas nereikalauja visais atvejais valdybos nariams teikti nutarimo projektą su reikiama pagrindimo medžiaga bei aiškinamuoju raštu, tačiau ne mažiau kaip prieš tris dienas iki 2014-11-19 posėdžio tokia medžiaga valdybos nariams dėl etatų sąrašo buvo pateikta. Ieškovės pareigybės panaikinimas nebuvo naujas savarankiškas valdybos posėdžio darbotvarkės klausimas. Nurodė, kad iki šiol nėra priimta naujų darbuotojų į darbo vietas, į kurias galėtų pretenduoti ieškovė, o jos nenoras sutikti su atsakovo valdybos 2014-11-19 sprendimu nustatyta vidinės struktūros pertvarka ir administracijos veiksmais realizuojant valdybos sprendimą, negali būti laikomas psichologiniu ieškovės spaudimu nutraukti darbo sutartį. Atsakovo direktorės, kaip darbdavio atstovės, veiksmai ir pastabos buvo išimtinai susiję tik su ieškovės darbine veikla ir darbo funkcijų atlikimu, o teisės aktai nedraudžia darbdaviams vertinti ir kritikuoti darbuotoją dėl jo atliekamo darbo. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė įrodymų apie patirtą neturtinę žalą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendime konstatavo, jog ieškovės reikalavimai nepagrįsti. Teismas nustatė, kad sprendimo dėl struktūrinių pertvarkymų procedūra ir Lietuvos savivaldybių asociacijos įstatai (toliau – Įstatai) pažeisti nebuvo, kadangi sprendimas priimtas Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos 2014-11-19 vykusiame atsakovo valdybos posėdyje  balsų dauguma ir bendru sutarimu, nepateikiant pastabų dėl protokolo turinio.  Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės atleidimo iš darbo procedūrą ir nenustatė DK nuostatų pažeidimo. Vertino, jog laisvos pareigybės siūlymas buvo atliktas vadovaujantis DK 129 straipsnio 1 dalies ir 130 straipsnio nuostatomis, tačiau ieškovei neatitinkant naujai įsteigtos teisininko pareigybės reikalavimams ir nesutinkant būti perkeltai į konsultanto pareigas, atsakovo direktoriaus 2015-02-18 įsakymu Nr. P-06 ieškovė pagrįstai nuo 2015-02-23 buvo atleista iš darbo. Ieškovės teiginius apie laisvų etatų panaikinimą tam, kad ji neliktų dirbti Lietuvos savivaldybių asociacijoje, vertino kaip asmeninę ieškovės nuomonę, kadangi minėti teiginiai nepagrįsti įrodymais, o ieškovė nenurodė, kurį etatą ji būtų pageidavusi užimti. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos 2014-11-19 posėdžio protokolą Nr. VP-21, nustatė, jog  svarstant atsakovo administracijos darbuotojų etatų sąrašą ir pareiginių atlyginimų ribas nuo 2015 m. bendru sutarimu buvo nutarta panaikinti prezidento padėjėjo ir patarėjo sveikatos priežiūros klausimais etatus bei įsteigti teisininko etatą. Pažymėjo, kad ieškovės etato panaikinimą nulėmė pakankamai siaura sprendžiamų klausimų sritis, išleidžiama nemaža suma šios pareigybės išlaikymui, ieškovės atliktų funkcijų galimas perdavimas patarėjui socialiniais klausimais, bei sutaupytų lėšų racionalesnis panaudojimas teisininko etato įsteigimui, kurio svarba nuo 2015 m. įvedant eurą, įvykus naujiems merų rinkimams, daugėjant teisinių klausimų, yra akivaizdi. Teismas nenustatė, kad ieškovės užimamo etato panaikinimui įtakos turėjo ieškovės konfliktiškumas ar pavestų nurodymų nevykdymas, juolab kad atsakovo direktorė apie tarp jos su ieškove kilusį konfliktą valdybos narius informavo jau po 2014-11-19 įvykusio valdybos posėdžio. Teismas įvertino aplinkybę, jog Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos 2014-11-19 nutarimu Nr. VN-73 patvirtintame Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos darbuotojų etatų sąraše ir pareiginių atlyginimų ribose neliko ir kitų pareigybių (konsultanto tarptautinių ryšių ir programų klausimais, konsultanto informatikos klausimais, patarėjo sveikatos priežiūros klausimais, prezidento padėjėjo, ūkvedžio etatų), jog buvo įsteigtas teisininko etatas, kurio pareigybei užimti paskelbtas konkursas, jog nėra įrodymų apie panaikinto etato atkūrimą ar ieškovės funkcijų vykdymui priimtą naują specialistą ir konstatavo, kad dėl struktūrinių pertvarkymų pakito administracijos struktūra, kad struktūriniai pertvarkymai buvo realiai įgyvendinti ir vykdomi, bei tai, kad jie palietė ne vien tik ieškovę. Pažymėjo, kad ieškovės vykdytos funkcijos paskirstytos patarėjai socialiniais klausimais, kuriai papildomai kuruoti sveikatos klausimus buvo priskirta dar 2008 m., pačiai direktorei, susijusiai su sveikatos sritimi ir jos pavaduotojui. Atkreipė dėmesį į tai, kad dėl ieškovės pareigybės panaikinimo ir teisininko etato steigimo klausimą iškėlė ne direktorė R. Ž., o prezidentas R. M., dėl ko ieškovės argumentus, kad struktūriniai pertvarkymai atlikti dėl direktorės subjektyvaus siekio nutraukti su ja darbo santykius, atmetė kaip visiškai nepagrįstus. Teismas, remdamasis Kasacinio teismo praktika pažymėjo, jog neturi įgaliojimų vertinti darbdavio sprendimo dėl atitinkamo etato atsisakymo, todėl nevertino ieškovės nurodytos aplinkybės, jog valdybos posėdžio metu nebuvo svarstoma galimybė panaikinti kitas pareigybes, kurias užimančių darbuotojų darbo krūvis yra mažesnis. Atmetė kitus ieškovės argumentus kaip nepagrįstus ir padarė išvadą, kad nustačius realius struktūrinius pertvarkymus, dėl kurių neliko ieškovės pareigų ir jos vykdytas funkcijas paskirsčius kitiems darbuotojams, bei nenustačius DK 129 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 130 straipsnio nuostatų nepažeidimo nėra pagrindo pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu. Kadangi netenkino ieškovės pagrindinio reikalavimo, atmetė jos išvestinius reikalavimus.

Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą ieškovės prašomą priteisti neturtinės žalos reikalavimą. Sprendė, kad pripažinus darbo sutarties su ieškove nutraukimą darbdavio iniciatyva teisėtu, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavio veiksmų – vienos iš būtinųjų sąlygų darbdavio atsakomybei kilti. Konstatavo, kad ieškovė neįrodė neturtinės žalos fakto, t. y. atleidimo iš darbo procedūros metu patirtus neigiamus išgyvenimus, sudarančius pagrindą neturtinės žalos faktui konstatuoti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantė (ieškovė) pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto  apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimą ir priimti visiškai naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypstant nuo teismų praktikos, dėl ko netinkamai įvertinti įrodymai bei priimtas nepagrįstas sprendimas. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus. Mano, jog liudytojas R. J. aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškino 2014-11-19 LSA valdybos posėdyje LSA direktorės ir prezidento išsakytas priežastis dėl apeliantės etato sumažinimo, nurodydamas, jog ieškovė nevykdo papildomų užduočių ir nurodymų, yra konfliktiška. Teismo posėdžio metu apie netinkamą apeliantės darbą, charakterį bei elgesį nurodė ir liudytojai R. M. bei direktorė R. Ž.. Apeliantės teigimu, teismas taip pat netinkamai vertino valdybos posėdžio metu svarstytą informaciją, kadangi atsakovo valdybos posėdžio metu nebuvo pateikta informacija apie sveikatos priežiūros srities siaurumą bei atsakovo kuruojamas minėtos srities apimtis. Mano, jog minėtą aplinkybę patvirtina ir liudytojų parodymai bei byloje esantys įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovės kuruojama sritis yra viena iš prioritetinių bei plačių sričių. Įrodinėja, jog su ieškiniu pateikti dokumentai, susiję su Sveikatos reikalų komiteto veikla per 2011-2014 m. laikotarpį, papildomi paaiškinimai apie ieškovės kuruojamas sritis ir institucijas, su kuriomis apeliantė bendradarbiavo vykdydama savo darbo funkcijas, liudytojo R. J. parodymai apie savivaldybėms priskirtų kuruoti sveikatos priežiūros klausimų apimtis, patvirtina aplinkybę, jog atsakovo valdybos posėdžio metu nebuvo pateikti jokie argumentai dėl sveikatos priežiūros srities siaurumo, o  struktūrinis pertvarkymas buvo atliktas neišanalizavus nei ginčo etato darbo krūvio, nei atsakovo kuruojamos sveikatos priežiūros srities apimties, o tai, apeliantės manymu, leidžia padaryti išvadą apie struktūrinio pertvarkymo fiktyvumą. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino bei neatsižvelgė į kitas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į 2014-11-04 apeliantės elektroninį laišką R. M., kuriame ji pateikė informaciją apie direktorės grasinimus atleisti ją iš darbo, o nesutikus, grasinimus kreiptis į atsakovo prezidentą dėl drausminės nuobaudos paskyrimo. Mano, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad sveikatos priežiūros apimtis tik didėjo, kad iki 2014-11-19 atsakovo valdybos posėdžio nebuvo naikinami nei užimti, nei laisvi darbuotojų etatai, tačiau panaikinti keturi laisvi etatai, kad konsultanto viešųjų ryšių klausimais etatas buvo pervadintas „konsultantas“, nenurodant jo kuruojamos srities, atsakovo direktorės pateiktų parodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog struktūrinių pertvarkymų priežastis buvo siekis atleisti iš darbo apeliantę dėl jos nepaklusnumo direktorei. Pažymėjo, kad  byloje nepateikta jokių įrodymų apie tai, ar buvo lyginamas apeliantės darbo krūvis lyginant jį su kitų atsakovo darbuotojų darbo krūviu, sprendžiant, kurį konkrečiai etatą reikėtų mažinti, siekiant sutaupyti lėšų. Nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog 2014-02-04 apeliantės pareigybė buvo pakeista iš konsultanto į patarėjo dėl didelio jos darbo krūvio ir atsakomybės, kaip nurodyta atsakovo valdybos protokole, bei nepagrįstai neatsižvelgė į faktą, kad nei įrodymų apie krūvio pasikeitimus nuo 2014-02-04 metų, nei argumentų atsakovas į bylą nepateikė. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovo direktorės skirta drausminė nuobauda apeliantei dėl menamų jos pareigų nevykdymo buvo panaikinta kaip nepagrįsta Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-12-15 sprendimu Nr. DGKS-5601, o 2015-08-28 teismo posėdžio metu liudytojas R. J. patvirtino apie nepriekaištingą ieškovės darbą.

Atsakovas Lietuvos savivaldybių asociacija su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad  apeliantė teismo sprendimą ginčiją tik vienu pagrindu – dėl įrodinėjimo taisyklių pažeidimo, susijusio su byloje esančių įrodymų vertinimu ir jų turinio analize, o dėl materialinės teisės normų pažeidimo, nukrypimo nuo teismų praktikos nepasisako. Mano, kad skundžiamame sprendime nepažeisti CPK 185 straipsnio reikalavimai, reglamentuojantys byloje surinktų įrodymų vertinimą, o vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apeliantei nepalankų procesinį sprendimą, nereiškia, jog šis teismas tai padarė neįvertinęs įrodymų ir nepagrindęs savo išvadų. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei šalių teismui pateiktus įrodymus ir argumentus, pagrįstai nustatė, kad atsakovas nepažeidė DK 129 straipsnio reikalavimo dėl struktūrinių pertvarkymų realumo, kad atsakovo administracijos struktūra pakito, struktūriniai pertvarkymai buvo realiai įgyvendinti, vykdomi, ieškovės pareigų neliko, jos funkcijos buvo paskirstytos kitiems darbuotojams, o kaip struktūrinių pertvarkymų rezultatas ieškovė buvo atleista iš darbo. Mano, kad atsakovas pagal teisinį reglamentavimą  bei suformuotą teismų praktiką yra įgalintas vienašališkai ir savarankiškai priimti sprendimus dėl atsakovo administracijos struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo bei atlikti administracijos struktūrinius pertvarkymus, o atsakovo valdyba turi išimtinę diskrecijos teisę nustatyti atsakovo administracijos struktūrą ir etatų sąrašą bei panaikinti pareigybes. Atsakovas nurodo, jog teismui pateikė įrodymus ir argumentus, pagrindžiančius poreikį įsteigti naują - teisininko pareigybę, nedidinant atsakovo etatų skaičiaus ir darbo užmokesčio fondo. Atsakovas yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip pelno nesiekianti iš narių įnašų finansuojama organizacija, dėl to darbuotojų skaičių ir jų darbo užmokesčio fondą, taip pat darbo organizavimą lemia visų pirma Asociacijos narių suvažiavime administracijai išlaikyti skiriamos lėšos, o jos atitinkamų klausimų sprendimui turi įtakos savivaldybėms teisės aktais priskiriamų funkcijų padidėjimas ar sumažėjimas, Valstybės neskiriamas finansavimas šioms funkcijoms įgyvendinti ir pan. Nurodo, jog akivaizdus atsakovo veiklos tikslų ir uždavinių pasikeitimas atsirado nuo 2015 metų, todėl atsižvelgiant į kintančią teisinę ir praktinę situaciją, tapo reikalingas papildomas teisininko etatas. Atsakovo nuomone, ieškovės apeliacinio skundo teiginiai apie atsakovo valdybos 2014-11-19 sprendimo dėl ieškovės etato panaikinimo ydingumą pagrįsti samprotavimais ir prielaidomis, o  atsakovo direktorės veiksmus, vykdant jos atleidimą iš darbo pagal DK 129 straipsnį, be pagrindo siekia vertinti kaip psichologinį spaudimą. Ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo taip pat grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais, kadangi apeliantė nepateikė teismui įrodymų apie jos teisių pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad ieškovė pradėjo dirbti Lietuvos savivaldybių asociacijoje nuo 1999-07-19, kai buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 74, pagal kurią ieškovė buvo priimta į raštvedės–direktoriaus sekretorės pareigas, nuo 2008-01-07 ji perkelta į konsultantės (socialiniais klausimais) pareigas, nuo 2014-02-04 – į patarėjo sveikatos priežiūros klausimais pareigas. Darbo santykių pasibaigimo pagrindas yra siejamas su atsakovo Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos posėdžio metu 2014-11-19 priimtu sprendimu panaikinti patarėjo sveikatos priežiūros klausimais etatą. Ieškovė 2014-11-20 įspėjimu apie darbo sutarties nutraukimą buvo informuota apie tai, kad nuo 2014-02-20 bus atleista iš užimamų pareigų dėl struktūrinių pertvarkymų. Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos 2014-11-19 nutarimu Nr. VN-73 Lietuvos savivaldybių asociacijoje atlikti struktūriniai pertvarkymai, panaikinant nuo 2015-01-01 patarėjo sveikatos priežiūros klausimais pareigybę. Atsakovo direktoriaus 2015-02-18 įsakymu Nr. P-06 ieškovė atleista iš darbo nuo 2015-02-23. Ieškovė ginčija atleidimo pagrindą, o apeliacijos objektu nurodė pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą.

Dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl struktūrinių pertvarkymų

Įstatymas suteikia teisę darbdaviui nutraukti darbo sutartį dėl ekonominių, technologinių priežasčių, darbovietės struktūrinių pertvarkymų ar kitų panašių svarbių priežasčių (DK 129 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų; struktūriniai pertvarkymai turi būti įforminti atitinkamo darbdavio valdymo organo sprendimu ir jis turi būti realiai vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2004). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti būtina nustatyti, kokia iki jų buvo darbdavio struktūra (sandara) ir kaip ji pakito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2005); ar struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tokie, kuriais remiantis tik siekiama pagrįsti darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2012). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, struktūrinių pertvarkymų realumas reiškia tai, kad turi būti priimtas įgaliotų įmonės valdymo organų sprendimas dėl pertvarkymų ir sprendimas turi būti iš tikro įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2001). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, jog struktūriniu pertvarkymu laikytinas ne tik visiškas ar dalinis darbuotojų, jų grupių ar padalinių funkcijų pakeitimas ar perskirstymas, bet kaip struktūrinis pertvarkymas gali būti vertinamas ir toks funkcijų perskirstymas, kai darbuotojo vykdytos funkcijos yra išskaidomos ir pavedamos kitiems darbuotojams, arba dalis jų pavedama atlikti kitiems darbuotojams, o dalis vykdytų funkcijų pavedama naujai sukurtai pareigybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2008).

Kaip matyti iš Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos posėdžio 2014-02-04 protokolo Nr. VP-15, svarstant kitus klausimus, buvo aptartas R. Ž. siūlymas panaikinti konsultanto socialiniais klausimais etatą vietoj jo įsteigiant patarėjo sveikatos priežiūros klausimais etatą. Siūlymas argumentuotas tuo, kad reikia derinti įvairaus lygmens teisės aktus, atstovauti ir ginti  savivaldybių nuomones ir pozicijas valstybės valdžios ir valdymo institucijose bei žiniasklaidos priemonėse (elektroninės bylos priedo T.1, b.l.26). Nepraėjus metams, t.y. 2014 m. lapkričio 19 d. yra pateikiamas valdybai darbotvarkės projektas, kuriame įtrauktas klausimas dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos darbuotojų etatų sąrašo ir pareiginių atlyginimų ribų nustatymo nuo 2015 m. Iš protokolo 6 punkto turinio galima spręsti, jog buvo svarstytas visų, esančių etatų sąraše, pareigybių tikslingumas, atkreipiant dėmesį, jog iš 24 pareigybių yra laisvi 2 konsultantų ir  ūkvedžio etatai. Asociacijos prezidentas  R. M. pasiūlė nuo 2015 m. sausio 1 d. panaikinti dar 2 etatus, tame tarpe, ieškovės G. Š. prašymu įsteigtą patarėjo etatą, vietoj jų įsteigiant teisininko etatą (elektroninės bylos priedo T.1, b.l.39,40). Taigi panašiomis procedūromis kaip buvo įsteigtas etatas, taip jis buvo ir panaikintas. Tokiu atveju apeliantės įrodinėjamas Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos sprendimo neteisėtumas tuo pagrindu, jog svarstant klausimą nebuvo pateikta jokia informacija, būtina jo priėmimui, atmetamas kaip nepagrįstas, nes jis atitiko susiklosčiusią tvarką (CPK 185 straipsnis). Kaip matyti iš protokolinių sprendimų, jie priimami atsižvelgiant į kompetentingo asmens pagrindimą, neformalizuojant proceso. Pagal Lietuvos savivaldybių asociacijos įstatų (toliau – Įstatai) 4.20.3. punktą valdybai suteikta diskrecijos teisė tvirtinti administracijos darbo reglamentą, struktūrą ir etatų sąrašą, teikti siūlymus asociacijos tarybai dėl išlaidų sąmatos patikslinimo. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas ir šios aplinkybės apeliantė neginčija, sprendimą dėl struktūrinių pertvarkymų priėmė 15 iš 19 valdybos narių, o tai reiškia, kad posėdis buvo teisėtas pagal Įstatų 4.21 punktą; sprendimas dėl struktūrinių pertvarkymų priimtas bendru sutarimu, tai patvirtina atsakovo valdybos posėdžio 2014-11-19 protokolas Nr. VP-21, byloje nenustatyta, kad buvo pažeistas Įstatų 4.21 p., įtvirtinantis sprendimo priėmimą balsų dauguma, jokių pastabų dėl protokolo turinio pateikta nebuvo. Taigi nėra pagrindo konstatuoti sprendimo priėmimo tvarkos teisėtumo pažeidimą (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų 3 straipsnio 2 dalis).

Iš patvirtinto Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. VN-73 etatų sąrašo matyti, jog iš 24 pareigybių liko 20. Patarėjai liko savivaldybių administravimo klausimais, socialiniais klausimais, teisės klausimais, aplinkos ir energetikos klausimais, švietimo ir kultūros klausimais, kaimo ir teritorijų planavimo klausimais, ES klausimais, informacinės visuomenės plėtros klausimais. Apeliantė nepaneigė Asociacijos prezidento  R. M. nurodytos aplinkybės, kad ieškovės G. Š. prašymu buvo įsteigtas patarėjo sveikatos priežiūros klausimais etatas, kuris buvo panaikintas 2014 m. lapkričio 19 d. valdybos sprendimu. Iš R. Ž. teikimo dėl minėto etato įsteigimo galima spręsti, jog vienas iš poreikio konsultanto pareigybę keisti į patarėjo, buvo teisinių klausimų priskyrimas dėl įvairaus lygmens teisės aktų derinimo. Būtent poreikį įsteigti teisininko etatą nurodė R. M., siekdamas pagrįsti struktūrinių pokyčių būtinybę (elektroninės bylos priedo T.1, b.l.39). Byloje nėra ginčo, jog ieškovė neturinti teisinio išsilavinimo (CPK 178 straipsnis), todėl jai šis etatas negalėjo būti siūlomas.

Taigi atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad jis realiai vykdė struktūrinius pertvarkymus skyriuose, tame tarpe, kuriame dirbo ieškovė. Ieškovės pareigybės parašyme numatytas funkcijas perėmė kiti darbuotojai, kaip minėta, dalis jų buvo susijusi su teisės išmanymu, todėl šios pareigos turėjo būti pavedamos teisininkui. R. M. nurodė, kad patarėjo sveikatos priežiūros klausimais etato įsteigimas buvo ekonomiškai nenaudingas, o iki 2008 m. šias funkcijas veiksmingai vykdė patarėjas socialiniais klausimais. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog ieškovė, atsiradus poreikiui organizuoti darbą kita kryptimi, dėl ko pasikeitė jos darbo apimtis, negalėjo tęsti darbo, nes jos palikimas darbe atsakovui būtų ekonomiškai nenaudingas ir pažeistų jo interesus. Tai reiškia, kad atsakovas įrodė DK 129 straipsnio 2 dalies taikymo pagrindą, t.y. jog darbovietės struktūriniai pertvarkymai buvo pagrįsta priežastimi nutraukti darbo sutartį (CPK 185 straipsnis).

Pažymėtina, kad teismas neturi diskrecijos teisės vertinti struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, todėl nepasisako dėl apeliaciniame skunde įrodinėjamo sveikatos priežiūros klausimų kuravimui etato poreikio. Teisę spręsti ekonominio, struktūrinio ir kt. pobūdžio klausimus, susijusius su įstaigos pertvarka, atsakovui laiduoja įstatymas. Tai reiškia, kad liudytojo R. J., kuris yra Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, išdėstyta nuomonė dėl ieškovės buvusių darbo funkcijų apimties, nepaneigia atsakovo teisės spręsti dėl būtinos struktūros nustatymo administracinių funkcijų tinkamam vykdymui. Kaip minėta, sprendimą dėl struktūrinių pertvarkymų priėmė 15 iš 19 valdybos narių.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas neatsižvelgė į liudytojų R. J., N. D. parodymus, nepasisakė dėl to, kad etato panaikinimas buvo inicijuotas po konflikto su direktore. Teisėjų kolegija dėl šio argumento pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo ratio decidendi, teismas liudytojų parodymus įvertino santykyje su kitais įrodymais. Atsižvelgė į liudytojo R. J. parodymus, padarydamas išvadą, jog posėdžio metu paminėta aplinkybė, kad ieškovė yra konfliktiška, nevykdanti pavestų nurodymų, neįtakojo etato naikinimo klausimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo direktorė jau po 2014-11-19 įvykusio valdybos posėdžio laišku kreipdamasi į valdybos narius informavo apie tarp jos ir ieškovės įvykusį darbinį konfliktą, padarydamas išvadą, jog apie jį 2014-11-19 posėdžio metu informacija teikiama nebuvo. Buvo tirta ir apeliaciniame skunde nurodoma ta pati aplinkybė, jog po įvykusio posėdžio R. J. skambino V. G. ir dar keletas asmenų dėl etato panaikinimo.

  Taip pat nevertinami apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl ketinimo taikyti ieškovei drausminę nuobaudą, nes šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos ginčo objektui (CPK 13 straipsnis), kai ieškovės darbo santykiai pasibaigė DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu. Konflikto su R. Ž. aplinkybės neveikia ginčo objekto, nes pripažinus, jog byloje yra įrodytas struktūrinių pertvarkymų realumas, jos nekeičia priimto sprendimo esmės (CK 1.5 straipsnis; CPK 5 straipsnis, 7 straipsnis, 177 - 179 straipsniai, 185 straipsnis, 270 straipsnis, 313 straipsnis, 320 straipsnis, 328 straipsnis). Pati apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, jog 30 proc. panaikinto etato funkcijų buvo perskirta patarėjai socialiniais klausimais, o 70 proc. išskirstyta kitiems asmenims. Taigi ieškovės vykdytos pareigos buvo išdalintos, o tai pagrindžia atsakovo įrodinėjamą aplinkybę dėl tokio sprendimo ekonominio pagrindimo, leidžiančio išvengti nepagrįstų darbo užmokesčio išlaidų už tokį darbo krūvį, atsižvelgiant į atsakovo veiklos specifiką. Atsakovo pasiūlyto kito darbo iki darbuotoja grįš iš vaiko priežiūros auginimo atostogų ieškovė atsisakė, kitų laisvų etatų nebuvo, todėl atleidžiant iš darbo nebuvo padarytas DK 129 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visuma ir teismo skundžiamame procesiniame sprendime išdėstyti motyvai bei jų pagrindu padarytos išvados teikia pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos remiantis pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančių turėtas 482,49 eurų išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, šios išlaidos neviršija 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, todėl priteisiamos (CPK 98 straipsnis).  

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r ė :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės G. Š. atsakovui Lietuvos savivaldybių asociacijai 482,49 eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                           Goda Ambrasaitė - Balynienė

   Andrius Ignotas

   Rūta Petkuvienė