LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo G. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,ISA BALT“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus Marko Binderio (Mark Binder), prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,ISA BALT“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus Marko Binderio (Mark Binder), ieškinį atsakovui G. G. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Prancūzijos įmonė ,,Hubbard SAS“,

n u s t a t ė :

I.        Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „ISA BALT“, atstovaujama nemokumo administratoriaus Marko Binderio, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo (buvusio BUAB „ISA BALT“ vadovo) G. G. 5 642 280,39 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. procesines palūkanas.

2.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė teismo prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti bendrai 5 642 280,39 Eur sumai atsakovui G. G. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti.

3.       Ieškovė nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Ieškovės vertinimu, atsakovas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste yra nesąžiningas. Atsakovo nesąžiningumą patvirtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2024 konstatavo, jog 2015–2017 m. priimti sprendimai paskirti dividendus atsakovui ir kitiems akcininkams bei jų išmokėjimas buvo neteisėti. Dividendai galėjo būti naudojami bendrovės interesais ir jos kreditorių turimų įsipareigojimų vykdymui. Po šios nutarties priėmimo nebuvo imtasi veiksmų dėl dividendų grąžinimo bendrovei. Iškėlus bendrovei bankroto bylą, atsakovas nevykdė jam kaip vadovui priskirtų pareigų ir kenkė sklandžiam bankroto procesui – neperdavė paskirtam nemokumo administratoriui visų bendrovės dokumentų. Be to, atsakovas, siekdamas išvengti atsakomybės, tiek iki bankroto bylos iškėlimo, tiek ir po jos iškėlimo nesąžiningai perleido iš esmės visą ar didžiąją dalį turto. Aplinkybė, kad ieškinio reikalavimo suma atsakovui yra labai didelė, kartu su ilgalaikiu pareigų nevykdymu ir nesąžiningu elgesiu praeityje, leidžia manyti, jog atsakovas gali vengti vykdyti šioje byloje priimtą ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 14 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino – areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu ir jį valdyti, paliekant atsakovui teisę naudotis šiuo turtu; nesant nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto ar jo nepakankant, areštavo pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą (sąskaitas), uždraudžiant disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (sąskaitose) esančiomis lėšomis, leidžiant mokėti privalomuosius mokesčius į valstybės, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus ir atsiskaityti su ieškove. Nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto, piniginių lėšų ir (ar) turtinių teisių arešto mastas savo verte negali viršyti 5 642 280,39 Eur.

5.       Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinyje aiškiai išdėstė faktines aplinkybes, pateikė, jos nuomone, ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, nurodė teisinį pagrindą, kuriuo remdamasi reiškia reikalavimus. Teismas nenustatė akivaizdžių duomenų, kad ieškovės reikalavimai yra preliminariai nepagrįsti.

6.       Teismas nustatė, kad tiek iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tiek ir po jos iškėlimo atsakovas nesąžiningai perleido iš esmės visą ar didžiąją dalį turimo turto: 2021 m. vasario 17 d. perleido 337/500 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sūnui J. G. ir jo sutuoktinei E. E. G.-G.(E. E. G.-G.); 2021 m. vasario 17 d. perleido 839/1126 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sūnui ir jo sutuoktinei; 2021 m. vasario 17 d. perleido gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), sūnui ir jo sutuoktinei; 2022 m. sausio 4 d. perleido butą, esantį (duomenys neskelbtini), M. M.-V. ir M. V.; 2023 m. kovo 17 d. perleido garažą, esantį (duomenys neskelbtini), M. B.; 2023 m. birželio 14 d. perleido žemės sklypą ir sodo namą, esančius (duomenys neskelbtini), D. G.

7.       Teismas nurodė, kad nekilnojamojo turto perleidimas vertinamas kaip sąmoningas turimo turto masės sumažinimas. Atsakovas, būdamas bendrovės vadovu ir žinodamas, kad bendrovė tapo nemoki, jau iškėlus bendrovei bankroto bylą pradėjo mažinti savo turimą turtą, neabejotinai suvokdamas, jog reikalavimai gali būti nukreipti į jo turtą. Teismo vertinimu, ši aplinkybė sudaro pagrindą manyti, kad atsakovas ir šioje byloje gali atlikti nesąžiningus veiksmus, keliančius grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. 

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8.       Atsakovas G. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, kadangi yra grindžiamas iškreiptais ir (ar) nutylėtais faktais arba bendrovės veiklos nesupratimu. Ieškiniu neįrodinėjamas akivaizdus protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimas, aiškus aplaidumas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti priteista žala iš buvusio bendrovės vadovo, kai bendrovės patirtų nuostolių priežastis pagrindžiama verslo nesėkme, kilusia priimant bendrovės valdymo sprendimus, atitinkančius verslo sprendimo taisyklės reikalavimus.

8.2.                      Neegzistuoja grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl atsakovo nesąžiningumo (atsakovas  nereikalavo atsiskaitymo už bendrovės perleistą produkciją, naudojo bendrovės lėšas asmeniniais tikslais, žinojo apie sunkumus atsiskaitant su kreditore) sudaro bylos nagrinėjimo dalyką ir jomis negali būti remiamasi sprendžiant dėl atsakovo sąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Atsakovas turtą perleido sąžiningai, neturėdamas paslėptų tikslų. Atsakovas turtą perleido ne neatlygintinai, bet mainų ir pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu, todėl pasikeitė tik atsakovo turto išraiška, bet ne masė. Tuo metu, kai įvyko turto perleidimas, atsakovas nebuvo pralaimėjęs jokių bylų (2021 m. apskritai nebuvo iškeltų bylų), neturėjo prievolių, todėl atsakomybės nevengė, elgėsi sąžiningai, veikė savo asmeniniais interesais ir tikslais, neturėdamas jokių paslėptų ketinimų.

8.3.                      Didelė ieškinio suma pagal aktualią teismų praktiką nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atsakovo turtinė padėtis yra gera. Iš antstolio pateikto turto aprašo matyti, kad atsakovas turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (neskaitant lėšų banko sąskaitose), kurio bendra vertė – 2 mln. Eur.

9.       Ieškovė BUAB „ISA BALT“, atstovaujama nemokumo administratoriaus Marko Binderio, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:

9.1.                      Ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Atsakovas ieškinio preliminarų nepagrįstumą, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, sieja su bylos nagrinėjimo iš esmės argumentais.

9.2.                      Teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovo veiksmai, perleidžiant jam priklausančią nuosavybę, gali būti vertinami kaip nesąžiningi ir keliantys grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui. Dalį turto atsakovas perleido artimiems šeimos nariams – sūnui ir jo sutuoktinei, mainais už tai gaudamas daugiau kaip dvigubai pigesnio turto ekvivalentą bei įskaitydamas asmenines prievoles, kurioms patvirtinti duomenų nepateikė. Kitą dalį turimo turto perleido kitiems asmenims ir gavo atlygį, tačiau iš sandorių gautų piniginių lėšų savo sąskaitose neturi. Veiksmų sumažinti savo nuosavybės teise valdomą turtą atsakovas ėmėsi dar iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo ir vėliau, kai teismuose jau vyko ginčai tiek dėl atsakovo, tiek dėl bendrovės akcininko UAB „Grigaliunas holdings“, kurio naudos gavėju taip pat yra atsakovas, reikalavimų patvirtinimo.

9.3.                      Atsakovas nenurodo turintis daugiau turto, negu jo turėjo prieš ginčo sandorių sudarymą. Atsakovo turimo turto taip pat nepakaktų reiškiamo reikalavimo užtikrinimui. Nors ieškiniu reiškiamo reikalavimo dydis (ieškinio suma) savaime nėra atskiru pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, ši aplinkybė vertinama kartu su atsakovo nesąžiningumo aspektu. 

9.4.                      Byloje yra įgyvendinamas ir viešojo intereso apsaugos elementas, todėl galimybių realiai įvykdyti teismo sprendimą išsaugojimas yra svarbus ne tik ieškovei, bet ir jos kreditoriams.

10.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Prancūzijos įmonė ,,Hubbard SAS“, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:

10.1.                      Ieškinys preliminariai pagrįstas. Atsakovas nesutikimą su teismo išvada dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo grindžia subjektyviu aplinkybių vertinimu. Ginčo esmės įvertinimą teismas atliks nagrinėdamas bylą iš esmės. Verslo sprendimų taisyklės (ne)taikymas taip pat yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.

10.2.                      Atsakovas turto perleidimo sandoriais sumažino savo turtą. Areštuotose atsakovo banko sąskaitose praktiškai nėra piniginių lėšų, o bendra areštuoto turto vertė yra beveik tris kartus mažesnė, negu ieškiniu reiškiamas reikalavimas.

        Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

12.       Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui: 1) 2007 m. sausio 21 d. platinimo sutartį; 2) 2017 m. birželio mėn. UAB ,,ISA BALT“ iš ,,Hubbard SAS“ pirktų inkubacinių kiaušinių sąskaitas; 3) 2018 m. sausio 10 d. O. R. elektroninį laišką dėl šmeižto; 4) ,,Poultry World“ straipsnį apie ,,Aviagen“ bendrovės ,,Hubbard“ įsigijimą; 5) ,,OAO Baltisa“ klientų dinamiką 2018 m.; 6) 2018 m. gegužės 18 d. ,,Hubbard SAS“ raštą UAB ,,ISA BALT“ dėl 2007 m. sausio 21 d. sutarties nutraukimo; 7) nuostolių dėl paukščių pulko likvidavimo lentelę; 8) 2020 m. kovo 10 d. Reno komercinio teismo sprendimo nuorašą; 9) 2022 m. kovo 23 d. Paryžiaus apeliacinio teismo sprendimą; 10) 2022 m. rugsėjo 2 d. buhalterinių dokumentų perdavimo aktą; 11) 2024 m. spalio 21 d. atsakovo atstovo elektroninį laišką nemokumo administratoriui ir atsakymą į jį; 12) kasos apyvartų ataskaitą 2015–2018 m; 13) 2021 m. vasario 17 d. mainų sutartį; 14) 2024 m. spalio 15 d. antstolio sudarytą atsakovo turto aprašą.

13.       Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui: 1) 2021 m. vasario 17 d. mainų sutartį; 2) 2022 m. sausio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį; 3) 2023 m. kovo 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį; 4) 2023 m. birželio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį; 5) 2024 m. spalio 17 d. ,,Luminor Bank“ AS Lietuvos skyriaus pranešimą apie pinigines lėšas atsakovo banko sąskaitose; 5) 2024 m. spalio 18 d. akcinės bendrovės SEB banko pranešimą apie pinigines lėšas atsakovo banko sąskaitose.

14.       Remiantis CPK 314 straipsnio nuostatomis apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑237-684/2019).

15.       Atsakovas atskirajame skunde nepareiškė prašymo apeliacinės instancijos teismui priimti prie atskirojo skundo pridėtų naujų įrodymų, neįrodinėjo CPK 314 straipsnyje įtvirtintų naujų įrodymų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šios nutarties 12 punkte 1–12 papunkčiuose nurodytus atsakovo pateiktus naujus įrodymus, nes šie įrodymai yra susiję su bylos nagrinėjimo iš esmės aplinkybėmis (atsakovo veiksmais valdant bendrovę). Atsakovo pateikti 2021 m. vasario 17 d. mainų sutartis ir 2024 m. spalio 15 d. antstolio sudarytas atsakovo turto aprašas yra susiję su atskirajame skunde dėstomais argumentais ir byloje nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl tokių įrodymų priėmimas gali turėti įtakos sprendžiant kilusį ginčą. Be to, iš bylos nagrinėjimo eigos matyti, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priimta apie tai nepranešus atsakovui ir nesudarius jam galimybės pateikti įrodymus klausimą sprendžiant pirmosios instancijos teisme. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstė savo poziciją dėl šiais dokumentais įrodinėjamų aplinkybių ir taip pat pateikė naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių bei įvertinęs, kad šiuo atveju naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateiktus 2021 m. vasario 17 d. mainų sutartį ir 2024 m. spalio 15 d. antstolio sudarytą atsakovo turto aprašą priima bei vertina kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

16.       Apeliacinės instancijos teismas nesprendžia dėl ieškovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktos 2021 m. vasario 17 d. mainų sutarties priėmimo, nes šis įrodymas, pateiktas kartu su atskiruoju skundu, pirmiau nurodytų motyvų pagrindu priimtas į bylą. Dėl likusių įrodymų pažymima, kad nors sandorius dėl atsakovo turto perleidimo ieškovė galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui (teismui buvo pateikti tik išrašai iš Nekilnojamojo turto registro), atsižvelgus į tai, jog jie yra susiję su byloje nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tokių įrodymų priėmimas gali turėti įtakos sprendžiant kilusį ginčą. Taip pat, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įtakos teisingam ginčo išsprendimui turi ir pateikti išrašai apie atsakovo banko sąskaitose turimas lėšas. Atsižvelgus į tai, kad atsakovui, kaip turto perleidimo sandorių šaliai, yra žinoma apie sandorius, taip pat žinoma informacija apie jo banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog ieškovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų 2022 m. sausio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties, 2023 m. kovo 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties, 2023 m. birželio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties, 2024 m. spalio 17 d. ir 2024 m. spalio 18 d. išrašų apie atsakovo banko sąskaitose esančias pinigines lėšas priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl naujai pateikti įrodymai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui

17.       Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021).

18.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad egzistuoja būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos: 1) ieškinys yra preliminariai pagrįstas; 2) egzistuoja grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

19.       Atsakovas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, nes, atsakovo teigimu, ieškinys grindžiamas iškeiptais ir (ar) nutylėtais faktais arba bendrovės veiklos nesupratimu, ieškiniu neįrodinėjamas akivaizdus protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimas, aiškus atsakovo aplaidumas.

20.       Teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3-516/2024).

21.       Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ieškiniu prašo atlyginti atsakovo, kaip buvusio ieškovės vadovo, galimai neteisėtais veiksmai padarytą žalą. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovas, bendrovei esant nemokiai, tęsė bendradarbiavimą su susijusia (dukterine) įmone, žinodamas apie prastą susijusios įmonės finansinę padėtį, nesiėmė veiksmų dėl bendradarbiavimo nutraukimo arba skolos išieškojimo iš susijusios įmonės, nereikalavo grąžinti perduotos produkcijos. Taip pat atsakovas 2015–2018 m. išgrynindavo pinigines lėšas iš bendrovės sąskaitos galbūt asmeniniais interesais. Ieškovės vertinimu, atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, pažeidė lojalumo ir rūpestingumo pareigas, veikė priešingai versle taikomai sprendimų priėmimo taisyklei, elgėsi neprotingai ir nerūpestingai.

22.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė aiškiai įvardijo ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką), paaiškino faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą) ir pridėjo įrodymus, jos vertinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Iš ieškinio turinio matyti, kad jis atitinka įstatymo keliamus turinio ir formos reikalavimus, ieškinyje nurodyti reikalavimai grindžiami atitinkamomis ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas. Atsakovo atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų vertinimo yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, padarė teisingą išvadą apie preliminarų ieškinio pagrįstumą.

23.       Nustačius, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, turi būti nustatyta ir kita sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas. Spręsdamas dėl šios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, būdamas bendrovės vadovu ir žinodamas, jog bendrovė tapo nemoki, jau iškėlus bendrovei bankroto bylą pradėjo mažinti savo turimą turtą, neabejotinai suvokdamas, jog reikalavimai gali būti nukreipti į jo turtą. Teismo vertinimu, ši aplinkybė sudaro pagrindą manyti, kad atsakovas ir šioje byloje gali atlikti nesąžiningus veiksmus, keliančius grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovas atskirajame skunde nesutinka su teismo išvada dėl aptariamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo, nurodydamas, kad turtą perleido atlygintinai, sąžiningai, neturėdamas paslėptų tikslų, sandorių sudarymo metu neturėdamas prievolių. Atsakovas taip pat nurodo, kad didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atsakovas pažymėjo, kad jo finansinė padėtis gera – atsakovas turi turto, kurio vertė siekia 2 mln. Eur.

24.       CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑835‑464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Pažymima ir tai, kad atsakovo galimų ketinimų nesąžiningumą teismas gali nustatyti ne tik iš jo elgesio, galimai nurodančio pasirengimą atlikti veiksmus, kurie apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau ir iš jo ankstesnių, jau atliktų veiksmų, nors tiesiogiai nesusijusių su teismo sprendimo vykdymo pasunkinimu arba padarymu įvykdymą negalimu, bet aiškiai nesąžiningų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑648‑585/2020).

25.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2021–2023 m. atsakovas sudarė sandorius, kurių pagrindu perleido savo ir sutuoktinės bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą:

25.1.                      Atsakovas ir jo sutuoktinė J. G. su sūnumi J. G. ir jo sutuoktine E. E. G-G. 2021 m. vasario 17 d. sudarė mainų sutartį, kurios pagrindu atsakovas su sutuoktine perleido 337/500 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 839/1126 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), mainais į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

25.2.                      Atsakovas ir jo sutuoktinė J. G. 2022 m. sausio 4 d. pardavė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), M. M.-V. ir M. V.

25.3.                      Atsakovas ir jo sutuoktinė J. G. 2023 m. kovo 17 d. pardavė garažą, esantį (duomenys neskelbtini), M. B.

25.4.                      Atsakovas ir jo sutuoktinė J. G. 2023 m. birželio 14 d. pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), D. G.

26.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad BUAB ,,ISA BALT“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2022 m. liepos 27 d.

27.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, išnagrinėjusio ginčą dėl BUAB ,,ISA BALT“ akcininkės UAB ,,Grigaliunas holdings“ (kurios akcininku ir naudos gavėju yra atsakovas) kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB ,,ISA BALT“ bankroto byloje, 2024 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2024 nurodyta, kad:

27.1.                      ,,<…> 2015–2017 m. <..> pripažintina, kad bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų akcininkams, kurie taip pat laikytini bendrovės kreditoriais. Teismai byloje nustatė, kad jau nuo 2014 metų bendrovė turėjo pradelstų prievolių kreditorei „Hubbard SAS“. Nors 2014 m. balandžio 28 d., 2016 m. balandžio 12 d. ir 2017 m. vasario 3 d. susitarimais buvo nustatyti papildomi prievolių šiai kreditorei vykdymo terminai ir atsakovė jų laikėsi, tačiau <…> jau nuo 2017 m. birželio 13 d. prievolių vykdymo kreditorei „Hubbard SAS“ terminai tapo pradelsti“ (nutarties 66 punktas).

27.2.                      ,,<…> akcininkų elgesys, kelerius metus iš eilės skelbiant dividendus ir jų neišmokant, kai yra ilgalaikių įsipareigojimų kreditoriams, nors ir nepradelstų, kreditoriams pratęsus prievolių vykdymo terminus, gali būti vertinamas ir kaip paslėptas būdas dominuoti įmonės kreditorių susirinkime, įmonei tapus nemokiai, taip pat pretenduoti į reikalavimų patenkinimą iš įmonės turto kartu su kitais kreditoriais“ (nutarties 62 punktas).

28.       Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-1078-392/2025 dėl BUAB ,,ISA BALT“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir atsakingo asmens už tyčinį bendrovės bankrotą nustatymo (G. G.). Šioje byloje BUAB ,,ISA BALT“ įrodinėja, kad bendrovė buvo nemoki vėliausiai nuo 2017 m., o buvęs bendrovės vadovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, priėmė bendrovei nenaudingus sprendimus, negavo ir nereikalavo iš dukterinės įmonės atsiskaitymo už suteiktą produkciją, atliko grynųjų pinigų išėmimus galbūt su bendrovės veikla nesusijusių, asmeninių interesų tenkinimui.

29.       Nors šios nutarties 25.1–25.2 papunkčiuose nurodyti sandoriai, kuriais atsakovas perleido turėto turto dalį, sudaryti iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo, taip pat iki turtinių reikalavimų atsakovui pareiškimo, apeliacinės instancijos teismas šių sandorių sudarymą vertina pirmiau nustatytų aplinkybių kontekste ir atsižvelgia į tai, jog: 1) sandoriai sudaryti laikotarpiu, kai BUAB ,,ISA BALT“ turėjo pradelstų įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje konstatuota, kad 2015–2017 m. bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų akcininkams, o nuo 2017 m. kreditorei „Hubbard SAS“, tuo tarpu byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nemokumo administratorius įrodinėja, jog bendrovė nemoki buvo vėliausiai nuo 2017 m.), apie kuriuos atsakovui, kaip tuometiniam ieškovės vadovui, neabejotinai buvo žinoma; 2) iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodyto vertinimo, kad akcininkų elgesys, kelerius metus iš eilės skelbiant dividendus ir jų neišmokant, gali būti vertinamas ir kaip paslėptas būdas dominuoti įmonės kreditorių susirinkime, įmonei tapus nemokiai, taip pat pretenduoti į reikalavimų patenkinimą iš įmonės turto kartu su kitais kreditoriais, leidžia daryti išvadą ne tik apie galimus nesąžiningus ieškovės akcininko UAB ,,Grigaliunas holdings“, kurio akcininku yra atsakovas G. G., ketinimus, tačiau ir apie tai, jog atsakovui laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2017 m., t. y. dar iki turto perleidimo sandorių sudarymo, buvo žinoma apie prastą ieškovės finansinę padėtį ir artėjantį bankrotą. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys, kad nors atsakovas teigia, jog aptartų sandorių pagrindu jo turto masė nesumažėjo, o tik pasikeitė jo išraiška, iš byloje esančių duomenų matyti, kad mainų sutartimi atsakovo įgytas turtas buvo parduotas vėlesnėmis pirkimo–pardavimo sutartimis, sudarytomis jau po bankroto bylos iškėlimo, tuo tarpu byloje nėra duomenų apie lėšų, gautų pardavus turtą, panaudojimą. Išrašai iš atsakovo banko sąskaitų patvirtina, jog piniginių lėšų jose beveik nėra.

30.       Spręsdamas dėl aptariamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad tiek nagrinėjamoje byloje, tiek byloje dėl BUAB ,,ISA BALT“ bankroto pripažinimo tyčiniu įrodinėjama, jog atsakovas 2015–2018 m. išgrynindavo pinigines lėšas iš bendrovės sąskaitos galimam asmeninių interesų tenkinimui ir nemokumo administratorius duomenų apie šių lėšų panaudojimą bendrovės interesais neturi.

31.       Įvertinus tai, kad šioje byloje atsakovui yra pareikšti turtiniai reikalavimai, susiję su jo veiksmais valdant BUAB ,,ISA BALT“, pirmiau nustatytų aplinkybių visuma (atsakovo turto perleidimas laikotarpiu, kai atsakovui buvo žinoma apie prastą BUAB ,,ISA BALT“ finansinę padėtį ir artėjantį bankrotą, taip pat bendrovei jau iškėlus bankroto bylą, įrodinėjamus atsakovo veiksmus dėl grynųjų pinigų išėmimo iš BUAB ,,ISA BALT“ sąskaitos galbūt asmeninėms reikmėms, taip pat į nesąžiningus ieškovės akcininko UAB ,,Grigaliunas holdings“, kurio akcininku yra atsakovas G. G., ketinimus BUAB ,,ISA BALT“ bankroto procese) leidžia nuspręsti apie atsakovo veiksmus, nederančius su sąžiningumo samprata laikinųjų apsaugos priemonių kontekste, atliktus iki nagrinėjamos bylos iškėlimo. 

32.       Apeliacinės instancijos taip pat pažymi, kad atsakovas atskirajame skunde pagrįstai nurodo, jog didelė ieškinio suma savaime nei palengvina, nei pasunkina būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Tačiau šios aplinkybės reikšmingumas pasireiškia ne tiek sprendimo įvykdymo procedūros, kiek grėsmės tinkamam sprendimo įvykdymui aspektu, nes tikimybė, jog asmuo, kuriam reiškiamas didelės sumos reikalavimas, imsis neteisėtų priemonių turtui paslėpti, yra didesnė nei esant nedidelės ir dėl to asmeniui mažiau reikšmingos sumos reikalavimui. Todėl sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali įvertinti ir reikalavimo sumos dydį, tačiau ne tik absoliutų dydį, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes, o šalia to taip pat ir vertinti kitas reikšmingas aplinkybes, be kita ko, duomenis apie atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-213-178/2016).

33.       Šiuo atveju atsakovui pareikšto ieškinio reikalavimo suma yra didelė. Nors atsakovas nurodo, kad jo finansinė padėtis gera ir jis turi kito turto, tačiau, kaip matyti iš antstolio surašyto turto aprašo, jis nėra pakankamas ieškinio reikalavimams patenkinti. Taigi, nors didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, apeliacinės instancijos teismas į šią aplinkybę atsižvelgia kaip į papildomą prie pirmiau nustatytų.

34.       Aptartų aplinkybių ir motyvų visuma sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, t. y. jog atsakovas gali imtis atitinkamų priemonių, siekdamas išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti ar pakeisti. Atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                        Marius Bajoras