Baudžiamoji byla Nr. 1-1874-673/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56445-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.2; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1;
2.1.10.1; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.5.; 2.1.16.1.9.; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 17 d.
Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,
sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:
prokurorui Gintarui Jakštui,
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. P.,
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. P.,
nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių J. P. ir A. P. atstovei advokatei Rimai Šmigelskytei,
kaltinamojo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. P., (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, turintis 35 proc. darbingumą, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), po paskirtos kardomosios priemonės gyvena Kėdainių r., (duomenys neskelbtini), neteistas, 2016 m. gegužės 26 d. dėl smurto prieš A. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 38 straipsniu (susitaikius su nukentėjusiu asmeniu),
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. lapkričio 26 d. fizinio skausmo sukėlimu šeimos narei – dukrai), 145 straipsnio 1 dalyje (2019 m. kovo 15 d. grasinimu nužudyti).
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
nustatė:
2018 m. lapkričio 26 d. apie 18.45 val., R. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) , plūdo necenzūriniais žodžiais savo šeimos narę, tuo metu nepilnamete dar buvusią dukrą J. P., gim. 2001-03-05, delnu sudavė jai vieną kartą į dešinės rankos žastą, sugriebęs už dešinės rankos žasto ją tampė, taip smurtaudamas sukėlė nepilnametei dukrai J. P. fizinį skausmą.
Be to, 2019 m. kovo 15 d. apie 20.05 val., R. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas įbauginti savo sutuoktinę A. P., metė du akmenis į langus ir tyčia išdaužė (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) miestelyje, Kėdainių rajone, vieno lango stiklus, o išsigandusiai A. P. išbėgus į kiemą, kieme rankose virš galvos laikydamas akmenį ir juo užsimojęs prieš A. P., grasino ją nužudyti išreikšdamas žodžiais „jei tu mane palieki, aš tave užmušiu“, dėl ko jai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis R. P. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad 2018 m. lapkričio 26 d. apie 18.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose plūdo necenzūriniais žodžiais savo dukrą J. P., sudavė jai vieną kartą į dešinę ranką, sugriebęs už rankos ją tampė. Suvokia, kad dukrai suskėlė fizinį skausmą. 2019 m. kovo 15 d. apie 20.05 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas įbauginti savo sutuoktinę A. P., metė du akmenis į langą ir langą išdaužė. Metė į tą langą, prie kurio stovi miegamojo lovos galvugalis. Kai išsigandusi žmona išbėgo į kiemą, užsimodamas akmeniu jis galėjo grasinti ją užmušti, galėjo mesti į ją akmenį, bet to neprisimena dėl girtumo. Suvokia, kad tokie jo veiksmai žmonai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Taip pasielgė įpykęs, kad negali gyventi savo namuose. Su žmonos civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka, neturtinę žalą prašo sumažinti, mano, kad reali suma būtų 300 Eur. Dukros ir žmonos atsiprašė. Gailisi. Yra neįgalus, jam nustatytas darbingumas 35 procentai, vienintelės pajamos – 223 Eur neįgalumo pensija. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs, pripažįsta, kad išgėręs tampa agresyvesnis, sutiktų gydytis dėl alkoholio vartojimo.
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu apklaustos nukentėjusiosios parodymais ir kitais bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Dėl fizinio skausmo sukėlimo nepilnametei dukrai (BK 140 straipsnio 2 dalis)
Ištirti įrodymai.
Nukentėjusioji J. P. nurodė, kad 2018 m. lapkričio 26 d. apie 17 val., į namus grįžo tėvas R. P., kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Grįžęs pradėjo rėkauti, tarp jo su mama kilo ginčas dėl nuolatinio jo girtuokliavimo. Tėvas, būdamas virtuvėje, gėrė atsineštą degtinę, po to abu su mama nuėjo į koridorių parūkyti, tačiau ir ten ginčijosi. Kai ji pas juos nuėjo, tėvas norėjo pulti mamą, tačiau ji įsikišo ir liepė jam sėstis. Grįžus į virtuvę tėvas vėl praėjo pulti mamą, todėl ji vėl įsikišo, pradėjo ant jo rėkti, kad jis eitų į lauką. Jai stovint tarpduryje tarp virtuvės ir kambario, tėvas sudavė jai vieną kartą delnu per dešinę ranką. Smūgio metu ji jautė skausmą, po to tėvas sugriebė jai už tos pačios rankos šiek tiek į ją įžnybdamas ir tampė ją už megztinio. Sugriebimo ir įžnybimo metu jai skaudėjo (1 t., b. l. 71-74).
Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad policijos pareigūnas įvykio vietoje bendravęs su nukentėjusiąja J. P. pažymėjimo, kad ji labai susijaudinusi ir išsigandusi, kaltinamasis – susijaudinęs, agresyvus, akivaizdžiai neblaivus, sulaikomas priešinosi (1 t., b. l. 28-31).
Iš pranešimo Bendrajam pagalbos centrui matyti, kad 2019 m. lapkričio 26 d. paskambinusi A. P.pranešė, kad jos neblaivus vyras konfliktuoja, mušasi, dukrai suplėšė bluzoną (2 t., b. l. 32).
Savanoriško daiktų pateikimo metu A. P. pateikė skaitmeninę laikmeną su dviem vaizdo įrašais, kurie buvo apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos ištyrimui (1 t., b. l. 61-63). Iš CD diske esančios filmuotos medžiagos matyti, kad nufilmuotas vykstantis žodinis konfliktas, kurio metu: mergina kaltina tėvą daug kartų mušus, kuomet jai teko ginti, po to nufilmuotas stumdymasis, vyriškas balsas nurodo, kad jis yra stipresnis, mergina šaukia, kad vyras neplėšytų jos rūbo, kad pažiūrėtų ką jis daro, mergina liepia vyrui su cigarete išeiti (1 t., b. l. 65-66).
Iš 2018-11-26 medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti akto matyti, kad į ligoninę atvežtas kaltinamasis buvo agresyvus, piktas, rėkavo, buvo priešiškai nusiteikęs, tačiau orientuotas vietoje, laike ir savyje (2 t., b. l. 103).
Dėl grasinimo nužudyti (BK 145 straipsnio 1 dalis)
Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. P. nurodė, kad matė, kaip kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku sudavė dukrai per ranką, po to tampė pagriebęs už žasto, dukra sakė, kad jai skaudėjo. O dėl grasinimo nužudyti nurodė, kad įvykio laiku sėdėjo lovoje, siuvo, kambaryje degė šviesa. Pradžioje per langą įkrito vienas akmuo, kuris nukrito ant žemės, o antras akmuo nukrito ant lovos. Ji basa išlėkė į lauką, ten sutiko kaltinamąjį, kuris buvo pakėlęs akmenį ir pasakė, kad ją užmuš. Negali tvirtinti ar jis į ją metė ar tik bandė mesti, nes labai išsigando ir pabėgo. Kaltinamasis ir anksčiau buvo grasinęs ją užmušti. Nurodė, kad dėl įvykio ji labai išsigando. Bijojo, nes ir anksčiau jis jai grasino, be to išdaužė langą. Galvojo, kad jis gali ją nužudyti. Kaltinamais puikiai žinojo, kad ji vakarais toje vietoje sėdi, metė akmenį būtent per tą langą, nors yra ir kitų langų. Po įvykio ji gėrė vaistus, bijodavo pasilikti viena, patyrė didelį stresą, dar ir šiandien geria raminamuosius vaistus, vakarais jaučia baimę, be vaistų neužmiega. Jos pajamos per mėn. 240 Eur neįgalumo pensija ir 70 Eur vaiko pinigai. Pati dar prisiduria siūdama, dukra taip pat uždarbiauja. Reiškia civilinį ieškinį dėl 158,38 eurų turtinės ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, dėl neturtinės žalos dydžio palieka spręsti teismui. Bijotų gyventi kartu su kaltinamuoju, šiuo metu vyksta jų skyrybų procesas.
Ištirti įrodymai.
Liudytoja/nukentėjusioji J. P. nurodė, kad po 2018 m. lapkričio 26 d. pradėto ikiteisminio tyrimo dėl smurto naudojimo prieš ją, jos tėvui R. P. buvo paskirta kardomoji priemonė, pagal kurią jis negalėjo artintis prie jos ir mamos. 2019 m. kovo 15 d. apie 19.55 val., ji išėjo pas draugę ir mamą paliko vieną namuose. Praėjus nedaug laiko jai paskambino mama ir susijaudinusiu balsu pasakė, kad tėvas daužo langus. Ji greitai grįžo į namus, kur koridoriuje ant spintelės pamatė nemažą akmenį. Tėvas sėdėjo virtuvėje prie stalo, matėsi, kad jis yra neblaivus. Namuose buvo mama su kaimynu. Kambaryje buvo išdaužtas lango stiklas, ant lovos pabirusios stiklo šukės. Matė, kad vienas akmuo gulėjo ant lovos, kitas kambaryje ant grindų. Atvykus pareigūnams tėvas prisipažino išdaužęs langus. Po įvykio mama buvo išsigandusi ir tik apsiraminusi papasakojo, kad jai sėdint kambaryje ant lovos ir siuvant, pasigirdo stiklo dūžiai, ji pamatė ant žemės nukritusį akmenį, po to į kambarį vėl įskriejo akmuo ir nukrito ant lovos. Išsigandusi mama išbėgo į kiemą ir kieme sutiko tėvą, kuris laikė rankose ir užsimojo dideliu akmeniu, kurį norėjo į ją mesti, bet ji nuo jo pabėgo pas kaimynę. Ką konkrečiai užsimojęs tėvas sakė mamai neatsimena (2 t., b. l. 3-4).
Teisiamojo posėdžio metu J. P. patvirtino, kad po įvykio mama pasakojo, kad tėvas pagrasino mamą nužudyti.
Liudytojas V. N. nurodė, kad jis gyvena Josvainiuose, (duomenys neskelbtini) , ir šiuo metu pas jį laikinai gyvena R. P., nes jam yra paskirti apribojimai ir jis negali gyventi namuose, o daugiau gyventi neturi kur. R. yra gero būdo, o jo žmona yra konfliktiška. 2019-03-15 R. iš jo namų išėjo apie 19.50 val. Jis buvo neblaivus, bet kur ir su kuo gėrė nežino. Praėjus 10 minučių jam paskambino A. P., kuri šaukė, prašė ateiti padėti, nes R. išdaužė langus ir nori ją užmušti. Nieko nelaukęs jis nuėjo iki P. namų ir pamatė ateinančią A., kuri buvo be striukės ir norėjo parodyti, kur yra išdaužtas langas. Jam pasiūlius eiti į namus pažiūrėti ką daro R., abu nuėjo į namo vidų. Atėjus į namo vidų ant spintelės gulėjo apie 2 kg svorio akmuo. R. ramiai sėdėjo virtuvėje prie stalo. Tik įėjus A. pradėjo ant jo rėkti necenzūriniais žodžiais. Po to atėjo kaimynė, kurios jis nepažįsta, į namus atbėgo dukra Justina, kuri rėkė ant tėvo, lyg sudavė jam per veidą. R. tylėjo. Jis moterims pasakė, kad jos R. neprovokuotų, nes pačios kaltos dėl jo smurto ir išėjo (2 t., b. l. 9-10).
Liudytoja R. V. nurodė, kad ji nuo 2019 m. kovo pradžios gyvena Josvainiuose, Labūnavos g. 24, kaimynų dar nepažįsta. 2019 m. kovo 15 d. apie 20 val., kažkas paskambino į namo duris, kieme buvo kažkoks triukšmas. Atidariusi duris pamatė moterį, kuri gyvena kaimynystėje. Moteris kalbėjo telefonu, kaip suprato - kvietėsi pagalbą. Moteris telefonu sakė, kad vyras išdaužė langą, kad galėjo ją užmušti, buvo išsigandusi, šoko būsenoje, buvo basa, tik su kojinėmis. Ji davė jai šlepetes, davė atsigerti, ramino. Pabuvusi kelias minutes moteris išėjo, kaip suprato - laukti policijos (2 t., b. l. 15-17).
Liudytoja L. V. nurodė, kad 2019 m. kovo 15 d., jai dirbant Kėdainių rajono PK su tyrėja K. A., pagal budėtojo nurodymą vyko į (duomenys neskelbtini) , kur buvo nurodyta, kad vyras, kuriam paskirtas įpareigojimas nesiartinti, išdaužė langą. Atvykus juos pasitiko moteris, kuri elgėsi neadekvačiai, šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius, dėl ko buvo sunku suprasti ką ji kalba. Prašė jos nurimti ir ramiau paaiškinti kas nutiko. Moteris nuvedė juos prie namo lango, parodė, kad langas yra išdaužtas, sakė, kad langą išdaužė vyras, kuriam paskirtas įpareigojimas nesiartinti. Per moters šauksmą ne viską galima buvo suprasti, ką ji sakė. Atėjus į namą vyras sėdėjo virtuvėje, jis buvo neblaivus, tačiau ramus, nuosekliai atsakinėjo į klausimus, paaiškino, kad tai jo namai, todėl jis stiklus ir išdaužė. Moteris ant jo vis šaukė, pribėgusi prie vyriškio atėmė iš jo rankų puodelį. Moteris elgėsi neadekvačiai, lakstė po namus, todėl jai pasakė, kad jei ji nenurims, tai bus iškviesti medikai. Po to moteris aprodė kambarį, kuriame buvo išdaužtas lango stiklas, matė, kad ant lovos ir ant spintelės yra pabirusios stiklo šukės, vienas akmuo buvo ant lovos, kitas ant žemės. Moteris pasakė, kad tuo laiku, kai langas dužo, ji siuvo, kad po stiklo dūžių ji išbėgo į kiemą ir sutiko vyrą, kuris rankose laikė akmenį ir supratusi, kad jis akmenį į ją mes, ji pabėgo pas kaimynę. Koridoriuje ant spintelės buvo dar vienas akmuo ir moters paklausus iš kur jis, ši atsakė, kad nežinanti, kad tikriausiai akmenį atsinešė vyras. Kadangi namuose jau buvo ir moters dukra, kuri elgėsi adekvačiau, jos paprašė įvertinti preliminariai padarytą žalą. Moteris į pastabas nereagavo, buvo stipriai susijaudinusi, tai puldavo į ašaras, tai imdavo rėkti, todėl buvo iškviesta greitoji pagalba (2 t., b. l. 20-21).
Liudytoja K. A. nurodė, kad 2019 m. kovo 15 d. apie 20.15 val., ji kartu su tyrėja L. V. vyko į (duomenys neskelbtini) , pagal gautą iškvietimą. Atvykus juos pasitiko moteris, kuri rėkė, buvo apimta isterijos, kažką rėkė, bet ji nesuprato žodžių, parodė išdaužtą langą, sakė, kad rašys pareiškimą. Moteris sakė, kad langą išdaužė jos vyras, su kuriuo dabar vyksta skyrybos. Nuėjus į namo vidų virtuvėje rado sėdintį vyrą, kuris buvo ramus, matėsi, kad jis yra neblaivus. Jis pripažino, kad išdaužė namo langą, kad išdaužė savo namo langą. Įeidama į namo vidų ant spintelės ji matė akmenį, tačiau negirdėjo, kad kas nors butų sakęs, jog šiuo akmeniu buvo grasinama. Moteris lakstė po namus ir gėrė kažkokius vaistus, todėl jai buvo iškviesta medicinos pagalba (2 t., b. l. 26).
Iš A. P. 2019-03-18 pareiškimo matyti, jog ji nurodė, kad kuomet išdužo lango stiklas, ji pagalvojo, kad jei kaltinamasis įeis į kambarį, tai tikrai ją užmuš, užmiršusi, kad dukros nėra namuose, šaukė dukros vardą, šaukė „kaimynai padėkit“, neapsiavusi batų išbėgo iš namų į lauką, kur kieme sutiko kaltinamąjį, kuris aukštai iškėlęs abiem rankomis laikė didelį akmenį ir sakė, kad jei ji jį paliks, tai jis ją užmuš, bei taip pasakęs akmenį sviedė į ją (1 t., b. l. 99-100).
Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kopijos matyti, kad atvykus pagalbai A. P. medikams nurodė, jog buvo pasikėsinta į jos gyvybę metant akmenį per langą, į ją. (2 t., b. l. 60-62).
Iš alkoholio kiekio patikrinimo žurnalo kopijos matyti, kad R. P. 2019 m. kovo 15 d. 21.11 val., buvo nustatytas 2,11 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 111).
Parodymų patikrinimo vietoje metu A. P. parodė langą, kuris buvo išdaužtas, parodė, kur nukrito pirmas ir antras akmenys, parodė vietą prie namo, kurioje R. P. buvo užsimojęs prieš ją dideliu akmeniu ir grasindamas užmušti į ją metė, parodė, kaip ir kur ji bėgo, parodė spintelę, ant kurios grįžusi rado akmenį, kuriuo R. P. jai grasino. Procesinis veiksmas buvo fotografuotas (1 t., b. l. 137-143).
Savanoriško daiktų pateikimo metu A. P. pateikė tris fotonuotraukas su išdaužtu stiklu, vaizdu ant lovos, trimis akmenimis (1 t., b. l. 156-160).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) . Apžiūros metu fiksuotas išdaužtas namo langas. Namo koridoriuje stovi spintelė, ant kurios yra padėti trys akmenys, kurie buvo paimti. Kambarys, kurio langas buvo išdaužtas – miegamasis, išdaužtas langas, prie kurio galvugaliu stovi miegamojo lova, ant lovos matyti padėti siuvimo reikmenys, ant grindų laminato matosi 4 cm ilgio išdaužta žymė. Fotografuota (1 t., b. l. 105-115).
Apžiūrėjus akmenis nustatyta, kad jų dydžiai: 21x18 cm, 18x18 cm, 16x13 cm. Akmenų paviršiai nelygūs, grublėti, fotografuota (1 t., b. l. 116-120).
Iš BPC pranešimo pažymos matyti, kad 2019-05-03 A. P. policiją kvietė todėl, kad neblaivus sutuoktinis – kaltinamasis, kuriam paskirta kardomoji priemonė nesiartinti, buvo atėjęs prie namo kiemo vartų. Nuvykus policijos pareigūnas A. P. kaltinamojo nekaltino jai grasinus (2 t., b. l. 40).
Iš BPC pranešimo pažymos matyti, kad dėl 2019-03-15 įvykio nukentėjusioji A. P. skambino tris kartus, prašė policijos pareigūnų važiuoti greičiau, pažymoje nurodyta, kad iš balso galima spręsti, kad moteris labai susijaudinusi, įbauginta, kalba pakeltu tonu, vis nerimauja dėl neatvykstančių policijos pareigūnų (2 t., b. l. 47-49).
Iš 2019-03-26/04-23 teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad nors R. P. ir konstatuotas psichikos sutrikimas, tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu jis galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (2 t., b. l. 97-101).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo daliniu prisipažinimu, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, ankščiau aprašytais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 26 d. apie 18.45 val., R. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) , plūdo necenzūriniais žodžiais savo šeimos narę, tuo metu nepilnamete dar buvusią dukrą J. P., gim. 2001-03-05, delnu sudavė jai vieną kartą į dešinės rankos žastą, sugriebęs už dešinės rankos žasto ją tampė, taip smurtaudamas sukėlė nepilnametei dukrai J. P. fizinį skausmą. Be to, 2019 m. kovo 15 d. apie 20.05 val., R. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas įbauginti savo sutuoktinę A. P., metė du akmenis į langus ir tyčia išdaužė (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) miestelyje, Kėdainių rajone, vieno lango stiklus, o išsigandusiai A. P. išbėgus į kiemą, kieme rankose virš galvos laikydamas akmenį ir juo užsimojęs prieš A. P., grasino ją nužudyti išreikšdamas žodžiais „jei tu mane palieki, aš tave užmušiu“, dėl ko jai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.
Dėl fizinio skausmo sukėlimo nepilnametei dukrai (BK 140 straipsnio 2 dalis)
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos BK 248 straipsnio 1, 2 dalyse, kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kartu gyvenantys kaltinamasis ir nukentėjusioji yra tėvas ir dukra, jie laikytini ir artimais giminaičiais, ir šeimos nariais.
Kaltinamasis prisipažino, kad atliko visus smurtinius veiksmus, nurodytus kaltinime, tai yra sudavė jai vieną kartą į dešinės rankos žastą, sugriebęs už dešinės rankos žasto ją tampė, pripažino, kad taip smurtaudamas sukėlė nepilnametei dukrai J. P. fizinį skausmą.
Jo kaltę įrodo dėl melagingų parodymų įspėtos nukentėjusiosios A. P. parodymai, kad ji matė, kaip kaltinamasis atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus dukros atžvilgiu. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir ištirti nukentėjusiosios 2018-11-28 duoti J. P. parodymai, kuriais ji patvirtino, kad kaltinamasis sudavė jai per ranką, pagriebęs už rankos įžnybdamas tampė, kad jai skaudėjo. Šiais nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, be to ir kaltinamasis patvirtino, kad nukentėjusiosios sakė tiesą. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir anksčiau aprašyti ištirti netiesioginiai rašytiniai įrodymai, kurie taip pat patvirtino, kad kaltinamasis smurtavo savo dukros atžvilgiu.
Nusikalstama veika baigta, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo smurtinių veiksmų nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas, ir šių pasekmių norėjo, todėl R. P. nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas tiesiogine tyčia.
Dėl grasinimo nužudyti (BK 145 straipsnio 1 dalis)
Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato būtent nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-94/2013). Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011).
Kaltinamasis prisipažino, jog norėdamas įbauginti nukentėjusiąją, akmenimis išdaužė kambario, kuriame tuo laiku nukentėjusioji buvo, langą, patvirtino, jog galėjo užsimojęs akmeniu grasinti išsigandusiai ir į kiemą išbėgusiai nukentėjusiajai ją užmušti, suvokia, kad ji galėjo jo grasinimą suprasti kaip realų.
Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu teismui patvirtino, kad ji tikėjo, jog kaltinamasis gali įvykdyti savo grasinimą, prieš kurį du kartus mesdamas akmenis išdaužė tą namo langą, prie kurio ji paprastai tuo laiku sėdėdavo, patvirtino, jog kaltinamojo grasinimo ji buvo išsigandusi, nurodė, kad kaltinamasis ir blaivus, ir neblaivus būna agresyvus, anksčiau yra ne kartą ją sumušęs, jai grasinęs.
Tai, kad kaltinamasis grasino nužudyti nukentėjusiąją, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir netiesioginė to įvykio liudytoja kaltinamojo dukra J. P..
Be to, kaltinamojo tyčia patvirtina ir anksčiau aprašyti rašytiniai įrodymai: įvykio vietoje rasti ir paimti trys pakankamai dideli, todėl pavojingi, akmenys; buvo išdaužtas langas, prie kurio galvugaliu stovi miegamojo lova, ant kurios įvykio laiku sėdėjo ir siuvo nukentėjusioji A. P., ką kaltinamasis, santuokoje gyvendamas kartu su nukentėjusiąja, kambaryje degant šviesai, turėjo žinoti ir akivaizdžiai žinojo, nes išdaužė ne bet kurį langą, o tikslingai langą prie lovos. Kaltę patvirtina ir ištirti kitų liudytojų parodymai apie nukentėjusiosios būklę po įvykio, tai yra, kad nukentėjusioji buvo dideliame strese, šaltu laiku vien tik su kojinėmis bėgo pagalbos pas kaimynus, kas rodo, jog nukentėjusioji buvo labai išsigandusi, tai yra tikėjo, jog situacija jai yra realiai pavojinga.
Atsižvelgdamas į aplinkybes, kurioms esant nukentėjusiajai buvo išsakyti grasinimai užmušti, tai yra nužudyti, tai yra po to, kai kaltinamasis smurtavo prieš dukrą, po ko jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis turėjo palikti namus bei gyventi kitur, dėl ko kaltinamasis akivaizdžiai labai pyko, atsižvelgdamas į tai, kad tuo laiku nukentėjusioji jau buvo pradėjusi skyrybų procesą su kaltinamuoju, reikalavo turto, kuris, kaltinamojo įsitikinimu, jai nepriklauso; į kaltinamojo būdą, tai yra į tai, kad ir anksčiau jis yra smurtavęs prieš sutuoktinę, ką įrodo ir 2016 m. nutrauktas ikiteisminis tyrimas, į tai, kad kaltinamasis yra agresyvus, ką įrodo ne tik nukentėjusiosios parodymai, bet ir paties kaltinamojo prisipažinimas - kad jis įvykio laiku buvo neblaivus, o neblaivus tampa agresyvus; į tai, kad nukentėjusiajai grasinta užmušti buvo prieš tai akmenimis išdaužus namų langą, po ko užsimojus akmeniu ir prieš pačią nukentėjusiąją, teismas daro išvadą, jog nukentėjusioji turėjo pagrindą bijoti kaltinamojo grasinimų, grasinimus suprato kaip realius, ką įrodo ir aplinkybės, jog ji net kelis kartus skambino ir kaip galima greičiau atvykti kvietė policijos pareigūnus.
Taigi kaltinamasis savo veiksmais ir elgesiu ne tik siekė nukentėjusiajai sudaryti įspūdį, kad jo grasinimai realūs, siekė nukentėjusiąją įbauginti, siekė, kad ji kaltinamojo bijotų bet, kaip patvirtino nukentėjusioji, savo tikslų pasiekė, nes nukentėjusioji išsigando, kaltinamojo grasinimai jai atrodė realūs. Jokie kaltinamojo motyvai įtakos veikos kvalifikacijai neturi. Teismas mano, jog kaltinamasis, būdamas suaugęs ir pakaltinamas, aiškiai suvokė, kad toks jo elgesys peržengia bet kokias socialinio elgesio ribas ir yra neteisėtas, jo atlikti veiksmai, išsakyti grasinimai jį puikiai pažįstančiam asmeniui – sutuoktinei, kaltinamojo elgesio priešistorė, patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad grasina nukentėjusiajai siekdamas jai sukelti baimę, nerimą dėl savo sveikatos, gyvybės ir norėjo taip veikti. Kadangi grasinimą nukentėjusioji manė esant realų, turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 145 straipsnio 1 dalyje, yra laikoma baigta.
Nustatyta, jog kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, nukentėjusioji nurodė, kad neblaivus kaltinamasis yra agresyvus, pats kaltinamasis teismui nurodė, jog blaivus nebūtų nusikaltęs, todėl kaltinamas, prieš vartodamas alkoholį, privalėjo įvertinti tai, koks jis tampa būdamas neblaivus. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jo gebėjimą orientuotis be ištirtų nukentėjusiųjų parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, kurie buvo pakankamai išsamūs. Todėl, teismo įsitikinimu, kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė tik dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.
Kadangi nėra jokių duomenų, jog kaltinamasis į nukentėjusiąją akmenį realiai metė, ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina. Šios aplinkybės pašalinimas įtakos kaltinamojo veikos kvalifikacijai neturi.
Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad R. P. padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas nepilnametei dukrai) ir BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikaltimą ir gailėjimasis pripažintinas atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad jis teisiamas už du baigtus nesunkius tyčinius nusikaltimus; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta nesugebant ir nenorint suvaldyti savo emocijų; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (3 tomas, b. l. 52-80, 104-106): neteistas, 2003-12-09 nuosprendžiu pripažintas nepakaltinamu dėl padarytos įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis psichiatrinėje ligoninėje, 2016 m. gegužės 26 d. dėl smurto prieš A. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu (susitaikius su nukentėjusiu asmeniu), baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe už girto pasirodymą viešoje vietoje, nuobaudos, kur baudos nesumokėtos, galioja, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neįgalus, iki 2022-01-14 nustatytas darbingumas 35 procentai, neregistruotas Kėdainių VšĮ Priklausomybės ligų ir Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėse, VšĮ Kauno miesto poliklinikos Psichikos sveikatos centre asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos nuo 1997-11-05, diagnozė: Šizoafektinis sutrikimas, depresinis tipas, iš seniūno charakteristikos matyti, jog: kaltinamasis dirba sezoninius darbus, yra įsigijęs patentą, turi žalingų įpročių, naudoja prieš šeimos narius psichologinį smurtą, pastaruoju metu tapo agresyvesnis, konfliktuoja su savo šeimos nariais. A. P. nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, moteris niekus nedirba.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikaltimus skirtinos laisvės apribojimo bausmės (BK 48 str.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (BK 54 str. 3 d., 61 str.), skiriant bausmes mažesnes, nei galimos skirti bausmės vidurkis (48 str. 2 d.), bausmes, esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinant visiško sudėjimo būdu (BK 63 str. 3 d.), skiriant tokius įstatyme numatytus ir prokuroro paprašytą įpareigojimus (BK 48 str. 6 d., 7 d.), kurie įtakotų ne pirmą kartą agresyviai besielgiančio, vartoti alkoholį linkusį kaltinamojo elgesį, subendrintą bausmę 1/3 mažinant (BK 64 1 str.), į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo/suėmimo laiką (BK 66 str.), bei, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė smurtaudamas prieš savo šeimos narę/artimą giminaitę ir tai padarė jau ne pirmą kartą, tai yra kaltinamasis linkęs smurtauti, kartu su bausme kaltinamajam skiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į nukentėjusiosios J. P. poziciją, į laiką, kuris praėjo nuo kaltinamojo padaryto nusikaltimo A. P. atžvilgiu, į tai, kad neįgalus kaltinamasis jau nuo 2018-11-28, pagal teismo paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium, gyvena ne jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose namuose, o pas svetimus žmones, į tai, kad jis sutiko gydytis dėl alkoholio vartojimo, teismas mano, kad kaltinamasis, prisipažindamas padaręs nusikalstamas veikas, padarė išvadas dėl savo agresyvaus elgesio, todėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo prisiartinti prie nukentėjusio asmens, tuo pačiu uždraudžiant toliau gyventi namuose, kuriuose gyvena nukentėjusioji (BK 67 str. 2 d. 8 p., 721 str.), skirti nėra pagrindo.
Kardomosios priemonės.
Kaltinamasis buvo sulaikytas/suimtas nuo 2018-11-26 19.35 val. iki 2018-11-28 14.32 val., suimtas nuo 2019-03-18 13.00 val. iki 2019-05-02 15.00 val. (2 t., b. l. 126-128, 149-152; 3 t., b. l. 24-25, 31-32, 46-50). Paleidus jam buvo paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų (3 t., b. l. 16, 17-18). Kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civiliniai ieškiniai.
Nukentėjusioji, kuri jau yra pilnametė - J. P. civilinio ieškinio dėl 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo atsisakė, todėl atsisakymas priimtinas ir procesas dėl šio ieškinio nutrauktinas.
Nukentėjusioji A. P., byloje pareiškusi civilinį ieškinį dėl 158,38 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 130), ieškinį palaikė, neturtinės žalos dydį nustatyti paliko teismo nuožiūrai.
Kaltinamasis sutiko su turtinės žalos atlyginimo dydžiu, tačiau neturtinę žalą prašė mažinti.
Atsižvelgiant į kaltinamojo poziciją, į nukentėjusiosios pateiktus dokumentus dėl turtinės žalos dydžio, tai yra sąskaitą-faktūrą, kvitą dėl išlaidų degalams (3 t., b. l. 131-133), nukentėjusiosios ieškinys dėl 158,38 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, patirta turtinė žala priteistina iš kaltinamojo.
Dėl neturtinės žalos. Neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas (CK 6.250). Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo remtis CK 6.250 str. 2 d., kurioje nurodyta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į: 1) pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Byloje išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamojo tyčia padaryta nusikalstama veika kaltinamajam žinomai neįgalią nukentėjusiąją A. P. labai išgąsdino, sukėlė stresą, tai yra ji patyrė emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, ką patvirtina ir ištirti liudytojų parodymai, greitosios medicinos pagalbos kvietimo aplinkybė, dėl ko ji ir dabar bijo viena būti namuose, geria raminamuosius vaistus, be vaistų negali užmigti. Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis sąmoningai nesiekė nukentėjusiajai sukelti dvasines kančias. Todėl visa tai patvirtina, kad nukentėjusiajai neturtinė žala padaryta buvo.
Tačiau tuo pačiu negalima teigti, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sukėlė nukentėjusiajai sunkias pasekmes, kaip jos suprantamos teismų praktikoje, sveikatos sutrikdymo dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos nukentėjusioji nepatyrė, tokių objektyvių įrodymų byloje nėra, neįgalumas nukentėjusiajai buvo nustatytas iki įvykio.
Kaltinamasis taip pat neįgalus, gauna tik 223 Eur neįgalumo pensiją, kitų pajamų šiuo metu negauna, iš jo nukentėjusiajai priteista ir turtinė žala.
Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusieji ar civiliniai atsakovai, neturi būti vartojama sąvoka – neturtinės žalos sumažinimas, todėl teismas nustato, kad nukentėjusiajai A. P. atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 500 Eur, nes mano, jog tokio dydžio kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo kaltės laipsnį, teismų praktikos tendencijas, suma nėra per didelė ar per maža, ir atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus (BPK 115 str.).
Daiktiniai įrodymai.
Trys akmenys, saugomi dėžėje Kauno AVPK Kėdainių r. PK (kvito Nr. 0045708, 1 t., b. l. 124), nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip nusikaltimo padarymo įrankiai, konfiskuotini ir sunaikintini (BPK 72 str., 94 str.). CD, saugomi byloje, paliktini saugoti byloje.
Proceso išlaidos.
Atsižvelgiant į kaltinamojo sudėtingą turtinę padėtį, kuri sąlygota ir jo pakankamai didelio neįgalumo (darbingumas 35 procentai), ir jo turimų skolų (duomenys iš LITEKO), į tai, kad buvo priteista turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiajai, tai yra į kaltinamojo pareigą atlyginti žalą nukentėjusiajai, į kaltinamojo turimą pareigą pasirūpinti dar gimnazijoje besimokančia dukra, į tai, kad dėl kaltinamojo turimų problemų dėl psichikos sveikatos - siekiant užtikrinti kaltinamajam galimybę tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybą, teismas gynėjo privalomą dalyvavimą užtikrino savo iniciatyva ir VGTP kaltinamajai gynėją paskyrė - Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 320,19 Eur (2019-06-12 pažyma Nr. NTP-7-3594) už advokato atstovavimą nukentėjusiosioms, ir 23,56 Eur pašto išlaidos, atsižvelgiant dar ir į tai, kad posėdis vieną kartą buvo perkeltas ir nauji šaukimai siųsti dėl kaltinamojo gynėjo negalėjimo dalyvauti procese, dėl ko susidarė papildomos išlaidos, iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos (BPK 103-106 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-305, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
remiantis BK 641 straipsniu, bausmę mažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą, bausmės metu įpareigojant/uždraudžiant: 1) įpareigojant per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo; 2) visu bausmės laiku uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines/psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo);
bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti R. P. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Išaiškinti, kad R. P. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimą ir draudimą, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimą/draudimą. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimo, draudimo), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Taip pat išaiškinti, kad jei asmuo vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jis vėl gali būti nuteistas pagal BK 243 straipsnį (numatytos bausmės: bauda arba areštas). Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2018-11-26 iki 2018-11-28, ir nuo 2019-03-18 iki 2019-05-02, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų J. P. ir A. P., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priimti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. P. atsisakymą nuo civilinio ieškinio dėl 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo ir procesą dėl šio civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukti.
Priteisti iš kaltinamojo R. P. 158,38 Eur (vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų 38 ct) turtinės žalos ir 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. P., gim. 1972-04-09.
Daiktinius įrodymus - tris akmenis, saugomus Kauno AVPK Kėdainių r. PK, nuosprendžiui įsitesėjus konfiskuoti ir sunaikinti. CD, saugomus byloje, palikti toliau saugoti byloje.
Valstybės garantuojamų teisinės pagalbos išlaidų už advokato atstovavimą nukentėjusiosioms – 320,19 Eur ir 23,56 Eur teismo pašto išlaidų, iš kaltinamojo valstybei nepriteisti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).
Teisėja Laima Šablevičienė