Administracinė byla Nr. I-2673-629/2012
(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00833-2012-2)
Procesinio sprendimo kategorija 10.8.2, 74.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant atsakovo Muitinės departamento atstovui Dariui Binkiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. L. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo,
n u s t a t ė:
Š. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–3, 14–16) kreipėsi į teismą prašydamas:
1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2012 m. vasario 29 d. sprendimą Nr. 1A-55 (toliau – ir Sprendimas 1A-55);
2) panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. (LM34)-RŽ211-2 (pareiškėjo rašymo apsirikimas (b. l. 42), turėtų būti Nr. (LM19)-RŽ210-2, todėl toliau – ir Sprendimas Nr. (LM19)-RŽ210-2) dalį dėl Š. L.
Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos teritorinė muitinė Sprendimu Nr. (LM19)-RŽ210-2 pripažino pareiškėją muitinės skolininku, nes neva 2010 m. lapkričio 9 d. jis su bendrininkais pagal iš anksto parengtą ir aptartą nusikaltimo padarymo planą iš Panemunės kelio posto detalaus patikrinimo angaro pagrobė 195940 pakelių cigarečių „Jing Ling“ ir 89640 pakelių cigarečių „Sovereign“ su Rusijos Federacijos banderolėmis. Minėtu sprendimu pareiškėjui ir bendrininkams buvo apskaičiuota skola muitinei. Pareiškėjas nurodė, kad tokį Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimą apskundė Muitinės departamentui, tačiau pastarasis pareiškėjo skundo netenkino.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Klaipėdos teritorinės muitinės ir Muitinės departamento sprendimais, paaiškino, kad padėti iškrauti akcizines prekes – cigaretes – jam pasiūlė T. Ž., tačiau pasak pareiškėjo, jis nežinojo ir negalėjo įtarti, kad cigaretės, kurias jie iškrovė iš vilkiko puspriekabės (duomenys neskelbtini) kaime, Tauragės rajone, prie grūdų sandėlių esančioje aikštelėje yra pagrobtos iš Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto. Pareiškėjo teigimu, apie vilkiko su puspriekabe pakrauta šokolado glazūra ir cigaretėmis pagrobimo iš muitinės posto aplinkybes jis nieko nežinojo, su šiuo nusikaltimu nebuvo niekaip susijęs, neplanavo, nesiruošė ir nedalyvavo vagystėje iš Panemunės muitinės posto. Pažymėjo, kad pranešime apie įtarimą nurodytų asmenų A. K., G. S., V. M., R. V., V. S., G. Z. jis nepažįsta, su šiais asmenimis neturi ir neturėjo nieko bendro ir jokių nusikaltimų nedarė.
Pasak pareiškėjo, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr.1-231-417/2011 jis buvo pripažintas kaltu ne už tai, kad dalyvavo vagystėje, t. y. pavogė iš muitinės priežiūros zonos akcizu apmokestinamas prekes, bet už tai, kad kartu su T. Ž., E. Ž., E. M., V. G., T. Z., T. L. (duomenys neskelbtini) kaime krovė iš sunkvežimio cigaretes. Pabrėžė, kad jo atžvilgiu nėra priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis dėl minėtos veikos.
Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus muitų ir mokesčių klausimais. Vadovaudamasis Europos Sąjungos Tarybos 1992 m. spalio 12 d. Reglamento (EEB) Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas) 203 str. 1 d., Lietuvos Respublikos akcizo įstatymo (toliau – ir Akcizo įstatymas) 9 str. 12 d., Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 2 str. 25 d., 94 str., nurodė, kad nėra nei muitinės skolininkas, nei importuotojas, todėl jo atžvilgiu negalėjo būti priimtas sprendimas pripažinti jį muitinės skolininku ir įpareigoti solidariai su kitais skundžiamame sprendime nurodytais asmenimis sumokėti minėtas sumas.
Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime (b. l. 61–63) pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Muitinės departamentas nurodė, kad Bendrijos muitinės kodekso 203 str. analizė leidžia teigti, kad skolininkais muitinei gali būti pripažįstami ne tik asmenys, betarpiškai paėmę prekes iš muitinės priežiūros (pvz.: vagystės atveju), bet taip pat ir tie, kurie žinojo arba, yra pagrindo manyti, turėjo žinoti, kad prekės paimamos iš muitinės priežiūros. Taigi, atsakovo teigimu, nors pareiškėjas cigarečių vagystėje iš Panemunės kelio posto nedalyvavo, jis laikytinas atsakingu už atsiradusią importo skolą muitinei.
Muitinės departamentas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytame teismo baudžiamajame įsakyme konstatuojama, kad 2011 m. rugpjūčio 8 d. apklaustas pareiškėjas parodė, kad apie visas jam žinomas nusikaltimo aplinkybes ir jame dalyvavusius asmenis davė nuoširdžius ir išsamius parodymus, papasakojo visą, kas žinoma, lieka prie savo ankstesnių parodymų, juos visiškai patvirtina ir papildyti neturi kuo. Kad cigaretės, kurias iškrovė iš vilkiko puspriekabės ir nugabeno į M. H. uošvio sodybą yra akcizinės prekės be lietuviškų banderolių, suprato iškrovimo ir sandėliavimo metu. Nusikaltimą padarė dėl sunkios materialinės padėties, kadangi jam labai reikėjo pinigų. Už dalyvavimą cigarečių iškrovime, gabenime ir jų saugojimą jis nei iš T. Ž., nei iš M. H. ar kitų asmenų nieko negavo, dėl cigarečių realizavimo jis nieko nežino, pats cigarečių niekam nepardavė ir nesiūlė, pranešime apie įtarimą nurodytas nusikaltimo aplinkybes visiškai patvirtina, savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Atsakovas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 1992 str. numatytai veikai būdinga tai, kad ji gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis, pažeisdamas nustatytą tvarką, įgyja, laiko, gabena, siunčia, naudoja ar realizuoja akcizais apmokestinamas prekes, taigi tam, kad nusikaltimas būtų laikomas baigtu, užtenka atlikti nors vieną iš pirmiau išvardintų alternatyvių veiksmų. Atsakovo teigimu, apibendrinus teismo konstatuotas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas savo veiksmais, t. y. iškraudamas, gabendamas bei saugodamas cigaretes, prisidėjo prie to, kad minėtas krovinys būtų neteisėtai paimtas iš muitinės priežiūros bei neteisėtai patektų į Bendrijos muitų teritoriją. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas teismui pripažino, jog iškrovimo, sandėliavimo bei saugojimo metu suprato, kad cigaretės yra akcizinės prekės be lietuviškų banderolių. Be to, atsakovo nuomone, preziumuotina ir tai, kad pareiškėjas privalėjo suprasti, jog toks didelis kiekis cigarečių (285580 pakelių), paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis, į Europos Bendrijos muitų teritoriją pateko neteisėtai, nesumokėjus atitinkamų importo mokesčių.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime (b. l. 39 abi lapo pusės) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė iš esmės tokiais pačiais argumentais kaip ir atsakovas.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė skundą atmesti remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.
Pareiškėjas ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką bei vietą pranešta tinkamai (b. l. 100, 101).
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento 2012 m. vasario 29 d. sprendimo Nr. 1A-55 ir
Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. (LM19)-RŽ210-2 dalies, kuriais pareiškėjui apskaičiuota skola muitinei, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2011 m. spalio 21 d. Klaipėdos apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-231-417/2011 (b. l. 45–60, 75–90 abi lapo pusės) pareiškėjas Š. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 1992 str. 1 d., t. y. pažeidžiant nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, taip pažeisdamas 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių reikalavimus. Pareiškėjas nuteistas 135 MGL (17 550 Lt) dydžio bauda, o vadovaujantis BK 65, 66 str. pareiškėjui nurodyta sumokėti 111 MGL (14 430 Lt). Minėtu baudžiamuoju įsakymu už BK 1992 str. 1 d. numatytą veiką taip pat kaltais pripažinti ir nubausti T. Ž., E. M., E. Ž., T. Z., T. L., V. G..
2012 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. (LM34)-RŽ211-2 (b. l. 43–44, 73–74 abi lapo pusės) Klaipėdos teritorinė muitinė nustatė, kad T. Ž., E. M., E. Ž., T. Z., Š. L., T. L., V. G., M. L. H. (H.), A. K., G. S., V. M., R. V., G. Z. ir V. S. 2010 m. lapkričio 9 d. veikdami bendrininkų grupe pagal iš anksto parengtą ir aptartą nusikaltimo padarymo planą iš Panemunės kelio posto detalaus patikrinimo angaro pagrobė 195 940 pakelių cigarečių „Jing Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis ir 89 640 pakelių cigarečių „Sovereign“ su Rusijos Federacijos banderolėmis. Sprendimu Nr. (LM34)-RŽ211-2, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 203 str. 1, 3 d., 4 str. 1 d. 9, 12 p., Akcizų įstatymo 9 str. 12 d., PVMĮ 94 str. 3 d. pripažino minėtus asmenis skolininkais muitinei bei apskaičiavo ir įregistravo muitinėje minėtų asmenų solidarią mokestinę prievolę už pagrobtas cigaretes: muito – 90 472 Lt, akcizo – 1 296 534 Lt, PVM – 324 256 Lt, delspinigių už nesumokėtą akcizą – 163 363 Lt, delspinigių už nesumokėtą PVM – 40856 Lt. Viso – 1 915 481 Lt.
Nesutikdamas su minėtu Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimu, pareiškėjas pastarąjį apskundė Muitinės departamentui (b. l. 70–72). Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. 1A-55 (b. l. 6–8, 40–41 abi lapo pusės, 64–66) patvirtino Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. Nr. (LM34)-RŽ211-2 dalyje, kurioje Š. L. pripažintas solidariai atsakingu muitinei už 90 472 Lt muito, 1 296 534 Lt akcizo, 324 256 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 163 363 Lt akcizo delspinigių ir 40 856 Lt delspinigių už nesumokėtą PVM importo skolą.
Pažymėtina, kad pagal Bendrijos muitinės kodekso 4 str. 9, 12 p. skola muitinei apibrėžiama kaip asmens prievolė sumokėti pagal galiojančias Bendrijos nuostatas atitinkamoms prekėms taikomų importo muitų (importo skola muitinei) arba eksporto muitų (eksporto skola muitinei) sumą. Skolininkas – bet kuris asmuo, privalantis sumokėti skolą muitinei.
Bendrijos muitinės kodekso 203 str. 1 d. įtvirtinta, kad importo skola muitinei atsiranda neteisėtai paimant iš muitinės priežiūros importo muitais apmokestinamas prekes. Šio straipsnio 3 d. nustatyta, jog tokiu atveju skolininkais laikomi: asmuo, paėmęs prekes iš muitinės priežiūros; bet kurie asmenys, dalyvavę taip paimant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės paimamos iš muitinės priežiūros, bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros; atitinkamais atvejais asmuo, turėjęs vykdyti prievoles, susijusias su laikinuoju prekių saugojimu arba su prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu.
Minėtame Klaipėdos apygardos teismo baudžiamajame įsakyme nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 9 d., naktį apie 00 val. 30 min., M. H., A. K., G. S., V. M., R. V. bei tyrimo metu nenustatytam asmeniui, veikiantiems organizuota grupe, taip pat padedant G. Z. ir V. S., iš Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto detalaus tikrinimo angaro pagrobus vilkiką su puspriekabe, pakrauta 1000 dėžių konditerinės šokolado glazūros ir akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (1 868 331 litų), 195 940 pakelių cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos mokesčių ženklais ir 89 640 pakelių cigarečių „Sovereign“ su Rusijos Federacijos mokesčių ženklais, bei atgabenus į asfaltuotą aikštelę prie grūdų sandėlių, (duomenys neskelbtini) kaime, Tauragės rajone, 2010 m. lapkričio 9 d., laikotarpiu nuo 1 val. iki 6 val., T. Ž., E. M., E. Ž., T. Z., T. L., Š. L., V. G., veikdami bendrininkų grupe su organizuotos grupės nariais M. H., A. K., G. S., V. M., R. V. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pažeisdami nustatytą tvarką iškrovė iš pagrobto vilkiko puspriekabės paminėtas akcizais apmokestinamas prekes taip įgydami akcizais apmokestinamas prekes, jas gabeno krovininiais mikroautobusais į daržinės patalpą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) sen., Tauragės rajone, kur susandėliavo ir paslėpę laikė, o iki 2010 m. lapkričio 22 d. realizavo ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims 195 002 pakelius cigarečių „Jin Ling“ ir 54 343 pakelius cigarečių „Sovereign“, kol 2010 m. lapkričio 22 d. policijos pareigūnai atlikę kratą ir apžiūrą Tauragės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), sodybos daržinėje bei joje stovinčiame krovininiame mikroautobuse „Mercedes-Benz Sprinter“ su pritvirtintu kito automobilio valstybiniu numeriu KLS 696 surado ir paėmė 801 pakelį cigarečių „Jin Ling“ ir 35 297 pakelius cigarečių „Sovereign“.
Iš baudžiamojo įsakymo taip pat matyti, kad apklaustas pareiškėjas parodė, kad apie visas žinomas nusikaltimo aplinkybes ir jame dalyvavusius asmenis davė nuoširdžius ir išsamius parodymus, papasakojo visa, kas jam žinoma, juos visiškai patvirtina. Taip pat papildė, kad dalyvauti nusikaltime – padėti iškrauti akcizines prekes – cigaretes jam pasiūlė T. Ž., kaip vėliau sužinojo, tai pastarasis padarė M. H. prašymu. Jis nežinojo ir negalėjau įtarti, kad cigaretės, kurias jie iškrovė iš vilkiko puspriekabės (duomenys neskelbtini) kaime, Tauragės r., prie grūdų sandėlių esančioje aikštelėje ir nugabeno į M. H. uošvio sodybą, yra pagrobtos iš Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto, iš kur M. H. gavo tas cigaretes, nesidomėjo. Apie vilkiko su puspriekabe, pakrauta šokolado glazūros ir cigarečių, pagrobimo iš muitinės posto aplinkybes jis nieko nežino, su šiuo nusikaltimu nėra susijęs, neplanavo, nesiruošė ir nedalyvavo vagystėje iš Panemunės muitinės posto. Kad cigaretės, kurias iškrovė iš vilkiko puspriekabės ir nugabeno į M. H. uošvio sodybą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Tauragės r., yra akcizinės prekės be lietuviškų banderolių, suprato iškrovimo ir sandėliavimo metu, taip pat jas saugant. Už dalyvavimą cigarečių iškrovime, gabenime ir jų saugojimą jis nei iš T. Ž., nei iš M. H. ar kitų asmenų nieko negavo, dėl cigarečių realizavimo jis nieko nežino, pats cigarečių niekam nepardavė ir nesiūlė. Pranešime apie įtarimą nurodytų asmenų A. K., G. S., V. M., R. V., V. S., G. Z. nepažįsta, su šiais asmenimis neturi ir neturėjo nieko bendro ir jokių nusikaltimų nedarė, kaip jau minėjo, su vilkiko ir puspriekabės vagyste iš Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto nesusijęs. Pranešime apie įtarimą nurodytas nusikaltimo aplinkybes jis visiškai patvirtina, savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi.
Teismas pažymi, kad pagal BK 1992 str. 1 d. tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, baudžiamas bau da arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 str. 4 d. įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėję teismų sprendimai (plačiąja prasme) turi res judicata galią ir juose nustatyti faktai iš naujo nenustatinėjami, minėtame baudžiamajame įsakyme konstatuoti pareiškėjo padaryti pažeidimai iš naujo nagrinėjamoje byloje neįrodinėtini. Tačiau šiuo atveju, pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad minėtas cigaretes su Rusijos Federacijos banderolėmis pavogė ne jis, Bendrijos muitinės kodekso 203 str. jam netaikytinas. Teismas kritiškai vertina tokį pareiškėjo pateikiamą Bendrijos muitinės kodekso 203 str. aiškinimą. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas pats nepavogė iš muitinės priežiūros ginčo prekių ir nedalyvavo pavagiant ginčo prekes iš muitinės priežiūros zonos, nėra reikšminga sprendžiant jo pripažinimo skolininku Bendrijos muitinės kodekso 203 str. 3 d. antrosios įtraukos (bet kurie asmenys, dalyvavę taip paimant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės paimamos iš muitinės priežiūros) pagrindu klausimą.
Teismo nuomone, šiuo atveju galima vadovautis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bei Europos Sąjungos teisingumo teismo (toliau – ir ESTT) pateiktais Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. išaiškinimais, nes, nors nagrinėjamoje byloje pareiškėjas laikytinas skolininku pagal 203 str. 3 d., tačiau aiškinat Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. prasmę pateikta ir 203 str. 3 d. aktualių išaiškinimų. LVAT 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-143-2619-11 yra išaiškinęs, kad iš Bendrijos muitinės kodekso nuostatų yra visiškai akivaizdu, kad kas yra laikomas skolininku Bendrijos muitinės kodekso 4 str. 12 p. prasme, šiuo konkrečiu atveju apibrėžia ir konkretizuoja būtent Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. Iš tiesų Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. norima plačiai apibrėžti skolininko sąvoką, atsižvelgiant į skolininkų solidarumo taisyklę, nurodytą šio teisės akto 213 str., pagal kurią keli asmenys, turintys sumokėti skolą muitinei, už tokią skolą atsako solidariai (ESTT 2004 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje Spedition Ulustrans, C?414/02, 31 p.). Taigi šiuo atveju darytina išvada, kad Bendrijos muitinės kodekso 203 str. 3 d. taip pat norima plačiai apibrėžti skolininko sąvoką, atsižvelgiant į skolininkų solidarumo taisyklę, nurodytą šio teisės akto 213 str.
Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas nepavogė cigarečių iš muitinės priežiūros, nėra reikšminga sprendžiant jo pripažinimo skolininku Bendrijos muitinės kodekso 203 str. 3 d. antros įtraukos pagrindu klausimą. Pažymėtina, kad iš Bendrijos muitinės kodekso 203 str. 3 d. antros įtraukos loginės konstrukcijos matyti, kad joje nustatytos dvi kumuliatyvios (t. y. turinčios egzistuoti kartu) sąlygos asmenį pripažinti skolininku: pirma, asmuo turi būti dalyvavęs taip paimant prekes ir, antra, dalyvaudamas neteisėtai paimant prekes iš muitinės priežiūros žinojęs arba, turėjęs pagrindo manyti, turėjęs žinoti, kad prekės paimamos neteisėtai. Netenkinant bent vienos iš šių sąlygų, asmuo negali būti pripažįstamas privalančiu mokėti importo skolą muitinei (importo muitus) minėtos nuostatos pagrindu.
Teismas pažymi, kad iš Bendrijos muitinės kodekso 203 str. nuostatų matyti, kad formuluotė „dalyvavę taip paimant prekes“ apima platesnius veiksmus nei patį neteisėtą paėmimą iš muitinės priežiūros ir vertintina kaip tam tikri veiksmai, sudarantys visumą neteisėto prekių paėmimo iš muitinės priežiūros procese. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas dalyvavo neteisėtai paimant (plačiąja prasme) aptariamas cigaretes iš muitinės priežiūros. Ši aplinkybė konstatuota Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. baudžiamajame įsakyme (b. l. 45–60, 75–90 abi lapo pusės). Aplinkybę, kad padėjo iškrauti cigaretes su Rusijos Federacijos banderolėmis, pripažįsta ir pats pareiškėjas savo skunde (b. l. 1–3, 14–16). Taigi anksčiau paminėta pirmoji sąlyga – dalyvavimas neteisėtai paimant iš muitinės priežiūros prekes – yra tenkinama.
Vertinant, ar yra tenkinama antroji sąlyga, pakanka nustatyti, kad yra protingas pagrindas manyti, jog asmuo turėjo žinoti, kad savo veiksmais prisidėjo prie prekių neteisėto paėmimo iš muitinės priežiūros. Pažymėtina, jog baudžiamajame įsakyme nurodoma, kad pareiškėjas suprato, kad cigaretės, kurias iškrovė iš vilkiko puspriekabės ir nugabeno į M. H. uošvio sodybą yra akcizinės prekės be lietuviškų banderolių, iškrovimo ir sandėliavimo metu, taip pat jas saugant. Be to, iš visų baudžiamajame įsakyme nustatytų aplinkybių matyti, kad minėtos cigaretės dideliais kiekiais buvo kraunamos apie 1 val. nakties Tauragės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime sodybos daržinėje. Iš minėtų aplinkybių, teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo suprasti (žinoti), jog šios cigaretės į Bendrijos muitų teritoriją pateko neteisėtai ir, kad jis prisideda prie tokios neteisėtos veikos. Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, Klaipėdos teritorinė muitinė Sprendime Nr. (LM19)-RŽ210-2 pagrįstai pareiškėją pripažino skolininku muitinei, o atsakovas skundžiamame Sprendime Nr. 1A-55 pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas savo veiksmais, t. y. iškraudamas, gabendamas bei saugodamas cigaretes, prisidėjo prie to, kad minėtas krovinys būtų neteisėtai paimtas iš muitinė priežiūros.
Vadovaujantis PVMĮ 3 str. 3 d., importo PVM objektu laikytinas prekių importas, kai prekės pagal šio įstatymo nuostatas laikomos importuotomis šalies teritorijoje. Prekių importas – inter alia ne Bendrijos prekių įvežimas į Europos Bendrijų teritoriją arba jų įvežimą sukėlę veiksmai (PVM įstatymo 2 str. 24 d. 1 p.). Prievolė apskaičiuoti importo PVM už prekes, kurioms pagal atitinkamus Europos Bendrijų teisės aktus yra taikomi importo muitai, atsiranda tuo metu, kai pagal minėtus teisės aktus atsiranda prievolė už jas apskaičiuoti importo muitus (PVMĮ 14 str. 13 d.). Importo PVM už prekes mokamas tokiais pačiais terminais, kaip būtų mokami importo muitai už šias prekes (jeigu jie joms būtų nustatyti), kaip tai nustatyta Muitinės kodekse (PVMĮ 94 str. 1 d.). Pagal PVMĮ 2 str. 25 d. prekių importuotojas apibrėžiamas kaip prekes šalies teritorijoje importuojantis asmuo, kuris turi sumokėti už importuojamas šalies teritorijoje prekes nustatytą importo skolą muitinei arba turėtų sumokėti importo skolą muitinei, jeigu importuojamoms prekėms būtų nustatyti importo muitai, žemės ūkio ar kitos rinkliavos. Taigi atsižvelgiant į Bendrijos muitinės kodekso 4 str. 12 p., galima teigti, kad asmuo, kuris pripažįstamas muitinės skolininku dėl prekių importo, laikomas importuotoju ir PVMĮ 2 str. 25 d. ir 94 str. 3 d. kontekste. Kadangi konstatuotina, jog pareiškėjas pagristai pripažintas skolininku muitinei Bendrijos muitinės kodekso 203 str. 3 d. antros įtraukos pagrindu, jis taip pat pripažintinas importuotoju ir PVMĮ prasme.
Pagal bendrąją taisyklę, prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už Lietuvos Respublikoje importuojamas akcizais apmokestinamas prekes. Laikoma, kad akcizais apmokestinamos prekės importuojamos Lietuvos Respublikoje, kai ne Bendrijos prekės yra Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo metu, kai jos įvežamos į Europos Bendrijų teritoriją (Akcizų įstatymo 9 str. 2 d. 1 p.). Tokiu atveju prievolė mokėti akcizus už tokias prekes, kurioms pagal Europos Bendrijų atitinkamus teisės aktus yra taikomi importo muitai, atsiranda tuo metu, kai pagal atitinkamus teisės aktus atsiranda prievolė už jas apskaičiuoti importo muitus (Akcizų įstatymo 9 str. 3 d.).
Pareiga mokėti akcizą už importuojamas akcizais apmokestinamas prekes ir importo PVM teko importuotojui (Akcizų įstatymo 9 str. 12 d., PVM įstatymo 94 str. 3 d.). Importuotoju, vadovaujantis Akcizų įstatymo 9 str. 12 d., laikomas asmuo, kuris turi sumokėti už prekes nustatytą importo skolą muitinei arba turėtų sumokėti importo skolą muitinei, jeigu prekėms būtų nustatyti importo muitai, žemės ūkio ar kitos rinkliavos. Taigi atsižvelgiant į Bendrijos muitinės kodekso 4 str. 12 p. apibrėžiamą muitinės skolininko sąvoką, galima teigti, kad asmuo, kuris pripažįstamas muitinės skolininku dėl prekių importo, laikomas ir importuotoju Akcizų įstatymo 9 str. 12 d. kontekste. Kadangi konstatuotina, jog pareiškėjas pagristai pripažintas skolininku muitinei Bendrijos muitinės kodekso 203 str. 3 d. antros įtraukos pagrindu, jis taip pat pripažintinas importuotoju ir Akcizų įstatymo prasme.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui pagrįstai buvo paskaičiuotas ne tik muitas, bet ir importo PVM bei akcizas. Be to, pagal Bendrijos muitinės kodekso 213 str., jeigu skolą muitinei privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tokią skolą. Kadangi šiuo atveju skolininku muitinei pripažintas ne tik pareiškėjas, bet ir kiti minėtoje veikoje dalyvavę asmenys, jiems kyla solidari atsakomybė šią skolą sumokėti.
Teismo vertinimu, tiek Klaipėdos teritorinė muitinė, tiek ir Muitinės departamentas pareiškėjo atžvilgiu priėmė teisingus bei pagrįstus sprendimus, pagrindo jų naikinti nėra, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
n u s p r e n d ž i a :
Atmesti pareiškėjo Š. L. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Milda Vainienė