Administracinė byla Nr. eA-276-492/2021
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00271-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 53.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo daugiabučio namo savininkų bendrijos „Neringa-2“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo daugiabučio namo savininkų bendrijos „Neringa-2“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – N. B. ir M. B.) dėl statinio techninės priežiūros patikrinimo akto panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas daugiabučio namo savininkų bendrija „Neringa-2“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrija) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) Statybos skyriaus 2019 m. vasario 11 d. statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. SS19-2 (toliau – ir STPP aktas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad atlikus daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Daugiabutis), techninės priežiūros patikrinimą STPP aktu pareiškėjas buvo įpareigotas: atlikti nuolatines, kasmetines ir kitas privalomąsias apžiūras; pildyti aktus bei žurnalus; vykdyti privalomuosius remonto bei kitus techninės priežiūros darbus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintu Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – ir Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017, Reglamentas) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; sudaryti ilgalaikį statinio remonto darbų planą iki 2019 m. balandžio 11 d.; organizuoti pastato remonto darbus defektų, nurodytų apžiūrų aktuose, pašalinimui; atlikti pastato konstrukcijų ekspertizę ir, vadovaujantis išvadomis, atlikti konstrukcijų stiprinimo darbus; nurodymus įvykdyti iki 2019 m. birželio 1 d. ir apie nurodymų įvykdymą informuoti Administraciją atskiru raštu.
3. Pareiškėjas nurodė, kad STPP aktas yra neteisėtas dėl to, kad Daugiabučio techninės priežiūros patikrinimas 2019 m. vasario 11 d. atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą, nes toks patikrinimas galėjo būti atliktas tik esant Administracijos vadovo ar jo įgalioto asmens motyvuotam sprendimui dėl patikrinimo arba pavedimui atlikti patikrinimą, kuriame būtų argumentuota patikrinimo būtinybė, apimtis, atskleistos aplinkybės, susijusios su turimais įtarimais dėl statinių techninę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų.
4. Pareiškėjas teigė, kad STPP akte pateiktos išvados yra abstrakčios ir neaiškios, nėra pateikta nuorodų į konkrečias teisės aktų nuostatas, nėra nurodyta, kokiais konkrečiais dokumentais ir (ar) duomenimis yra grindžiamos išvados ir su tuo susiję reikalavimai. Patikrinimo metu atsakovas neturėjo visų teisės aktų nustatyta tvarka privalomai išreikalautinų dokumentų – dalį jų iš statinio techninio prižiūrėtojo gavo tik kitą dieną po patikrinimo. STPP aktas nėra patvirtintas jį priėmusio viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens parašu ir institucijos antspaudu, dokumente taip pat nėra nurodyta jo apskundimo tvarka.
5. Pareiškėjas nurodė, jog specifinis Bendrijos teisinis statusas lemia tai, kad pareiškėjas vienašališkai jokių sprendimų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų priežiūra, nepriima ir nevykdo, tokie sprendimai priimami visuotiniu Daugiabučio gyventojų balsavimu. 2015 m. rugpjūčio 22 d. įvykusio pareiškėjo visuotinio narių susirinkimo metu buvo įvertinta faktinė Daugiabučio sienų būklė ir nuspręsta galines (pietinę ir šiaurinę) sienas apšiltinti ir tinkuoti, remonto darbams reikalingas lėšas kaupti iš savininkų kasmėnesinių įmokų proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, darbus pradėti 2016 m. balandžio mėn., iki šio termino atliekant pasiruošimo remontui darbus. Vėliau vykusiuose susirinkimuose preliminariai numatytas remonto darbų pradžios ir pabaigos terminas bendraturčių balsų dauguma buvo atidėtas, o šiuo metu remonto darbų pradžia iš esmės yra sustabdyta dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių objektyvių aplinkybių, t. y. dėl dalies gyventojų įsiskolinimo už nesumokėtas kaupiamąsias įmokas Daugiabučio remontui, dėl neteisėto bendro naudojimo žemės sklypo apželdinimo ir užstatymo statiniais, dėl šių statinių ir kitų pašalinių įrenginių šalinimo bei su tuo susijusių vykstančių teisminių procesų ir kt. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas neturi objektyvios galimybės įgyvendinti STPP akte numatytų poveikio priemonių ir atlikti Daugiabučio remonto darbų iki nustatyto termino. Pareiškėjas nurodė, kad jo paaiškinimų dėl susidariusios situacijos atsakovas nevertino bei dėl jų STPP akte nepasisakė, tokiu būdu pažeidė objektyvumo, gero administravimo ir atsakingo valdymo principus. Be to, STPP akte nustatytos poveikio priemonės yra neproporcingos ir neadekvačios, o nustatyti įpareigojimų įvykdymo terminai yra neobjektyvūs ir nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, STPP aktas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1–3 dalių reikalavimų.
6. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas paaiškino, kad patikrinimas buvo atliekamas vienos iš Daugiabučio patalpų savininkės N. B. skundo pagrindu pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 106.3 punktą. Skundas Administracijos direktoriaus rezoliucija perduotas tirti atitinkamiems Administracijos skyriams. Patikrinimą atliko Administracijos Statybos skyriaus tarnautoja, kuri pagal pareigybės aprašymą privalo atlikti tokias funkcijas. Specialistė telefonu susisiekė su Bendrijos pirmininku ir aptarė susitikimo laiką, elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą dėl statinių naudojimo priežiūros patikrinimo. Pranešime buvo nurodytas patikrinimo laikas ir kokius dokumentus turi pateikti statinio techninis prižiūrėtojas ar įgaliotas asmuo. Bendrijos pirmininkas pranešimo gavimą patvirtino elektroniniu paštu, tačiau nei jis, nei Daugiabučio techninis prižiūrėtojas į patikrinimą neatvyko. Kitą dieną po patikrinimo Administracijai buvo pateikti statinio techninis pasas, statinio techninės priežiūros žurnalas ir du statinio kasmetinių apžiūrų aktai.
8. Atsakovas nurodė, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad: sienos plytų mūro, tinkuotos, tinkas vietomis ištrupėjęs; fasado pietinėje pusėje siena įtrūkusi, matomi vertikalūs, horizontalūs plyšiai, kurie dėl kritulių poveikio didėja; taip pat matomi įtrūkimai ties pietinės sienos langų angomis; pastato cokolio tinkas vietomis įtrūkęs, kampe ties įvažiavimu į garažą stipriai nudaužtas dekoratyvinis tinkas, matosi neapsaugota šilumos izoliacinė medžiaga, kritulių poveikis ardo pastato konstrukcijas; nuogrindos vietomis netvarkingos; dalis pastato apkalta fasado apdailos medinėmis dailylentėmis; vietomis medinių dailylenčių dažai apsilupę, vietomis plokštės paveiktos drėgmės; laiptų aikštelės grindinio plytelės nuskilę, ištrupėję; lietaus nuvedimo nuo stogo sistema vietomis nesandari, kritulių vanduo teka pastato siena ir ardo mūrą; pastato būklė patenkinama; ant pastato fasado sumontuoti kondicionieriai, iškeltos antenos, ant stogo kaminai, kurie galimai yra pastatyti savavališkai, kadangi Palangos miesto savivaldybė šiuo adresu statybos leidimų tokiems įrenginiams nėra išdavusi.
9. Atsakovo teigimu, pareiškėjo pasiteisinimai, jog butų savininkai balsavimu nepritaria namo remontui, neturi reikšmės, nes tokie pasiteisinimai prilygsta tam, kad butų savininkai nebalsavo už tai, jog nebūtų pažeidžiami teisės aktai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.83 straipsnio 4 dalimi, butų savininkų sutikimų nereikia darbams, kurie susiję su teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o už atliktus privalomuosius pastato tvarkymo darbus butų savininkai privalo sumokėti nepaisant to, kad nebuvo davę tam sutikimo. Atsakovas teigė, jog STPP akto reikalavimai yra Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 normų, kurias Pareiškėja privalo vykdyti pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (toliau – ir SĮ) be atskiro paraginimo, pakartojimas. STPP aktas yra surašytas pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 8 priede privalomai nustatytą formą.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo N. B. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo N. B. paaiškino, kad jai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui M. B. Daugiabutyje nuosavybės teise priklauso butas Nr. 1 su rūsiu, bendro naudojimo patalpomis bei aikštele, taip pat žemės sklypo, kuriame stovi Daugiabutis, dalys. Jos teigimu, problema tiek Bendrijai, tiek jos nariams yra seniai žinoma, tačiau pareiškėjas daugelį metų nesudaro defektų šalinimo darbų plano, neturi sienų remonto projekto, nepatvirtina metinių ilgalaikių planų, o susirinkimuose balsų dauguma priimti nutarimai nevykdomi, nors kiekviename susirinkime kasmet svarstomas sienų remonto klausimas. Pareiškėjo pasiteisinimai dėl sienų remonto atidėjimo nepagrįsti, kadangi šiems remonto darbams buvo pakankamai laiko, taip pat buvo surinkta pakankamai lėšų, be to, buvo atlikti remonto darbai, nenumatyti metiniuose planuose, kuriems nebuvo gautas privalomas daugumos Bendrijos narių sutikimas. Bendrijos pirmininkas 2018 m. gegužės 16 d. Daugiabučio rytinėje pusėje neteisėtai nugriovė tvorelę, vartelius, sunaikino želdinius, kurie, anot pareiškėjo, trukdė remonto darbams, apžiūrai, tačiau nors praėjo daugiau kaip metai, pareiškėjas darbų nepradeda, rangos sutartis nepasirašyta, jokie parengiamieji ir statybos darbai nepradėti, projektas neparuoštas, Bendrijos susirinkimai nešaukiami.
12. N. B. nurodė, kad butų savininkai nevykdo savo pareigų, t. y. nedalyvauja susirinkimuose, yra neaktyvūs, elgiasi neatsakingai, yra nelinkę mokėti už darbus, nes daugumos butuose šlampančių sienų problema neaktuali, nemoka kaupiamųjų lėšų, o pietinės pusės patalpų savininkai individualiai keičia langus, atlieka butų vidinių sienų hidroizoliaciją, vidaus apdailos darbus, nesuprasdami, kad būtina šalinti drėgmės patekimo per išorines pastato sienas priežastis.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. B. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti, remdamasis iš esmės analogiškais, kaip trečiojo suinteresuoto asmens N. B., argumentais.
II.
14. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. liepos 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
15. Teismas pažymėjo, jo byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra Daugiabučio naudotojas. Pareiškėjas neginčija nei 2019 m. vasario 11 d. patikrinimo, nei ankstesnių apžiūrų, ekspertizių ar patikrinimų metu nustatytų Daugiabučio defektų ar kitų STPP aktu nustatytų faktinių aplinkybių.
16. Teismas nustatė, kad STPP akte išdėstyti reikalavimai (atlikti nuolatines, kasmetines ir kitas privalomąsias apžiūras, pildyti aktus bei žurnalus; vykdyti privalomuosius remonto bei kitus techninės priežiūros darbus teisės aktų nustatyta tvarka; organizuoti pastato remonto darbus defektų, nurodytų apžiūrų aktuose, pašalinimui; sudaryti ilgalaikį statinio remonto darbų planą) atitinka Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 48, 51, 87, 92, 95–97, 100, 101 punktų reikalavimus. Todėl teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog skundžiamo STPP akto reikalavimai yra STR 1.07.03:2017 normų pakartojimas, taigi visus šiuos reikalavimus pareiškėjas ir taip privalo vykdyti pagal Statybos įstatymą ir Statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017.
17. Įvertinęs pareiškėjo vykdomą veiklą, jam žinomas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad Bendrijai STPP akto faktinis ir teisinis pagrindas bei individuali argumentacija šiuo atveju yra žinoma, todėl Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 normų pakartojimas, įvardinant konkrečiai kiekvieną punktą, šiuo atveju netikslingas. Teismo vertinimu, pakanka, jog pareiškėjui buvo nurodyta vadovautis Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 nuostatomis. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog STPP akte paminėtų Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 normų, priešingai nei buvo nustatyta STPP akte, buvo laikomasi.
18. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad STPP akte nustatyti reikalavimai ir jų įvykdymo terminai yra neproporcingi ir nepagrįsti, teismas nurodė, kad Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 47 ir 96 punktuose numatyta, jog turi būti nedelsiant imamasi šiose teisės aktų nuostatose nurodytų veiksmų; Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 48 punkte nurodyta, kad pagal apžiūrų rezultatus organizuojami ir vykdomi nuolatinės priežiūros darbai, sudaromi metiniai ir ilgalaikiai statinio ir jo inžinerinės įrangos remonto (ar rekonstrukcijos) darbų ir jų finansinio aprūpinimo planai. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjo pasiteisinimai, jog nagrinėjamu atveju Daugiabučio butų savininkai balsavimu nepritaria namo remontui, neturi reikšmės ir kad Bendrijos vienasmeniam valdymo organui gyventojų pasyvumas nėra privalomas, vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog jis iki nustatyto termino objektyviai neturėjo galimybių įvykdyti STPP akte nurodytų įpareigojimų.
19. Teismas nustatė, kad Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 8 priedu patvirtinta statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto forma, kurioje nėra nurodoma akto apskundimo tvarka, tačiau konstatavo, jog STPP akto apskundimo tvarkos nenurodymas nesuponuoja jo panaikinimo, nes tai pareiškėjui nesutrukdė jo apskųsti teismui. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, jog STPP aktas nepasirašytas įgalioto asmens, nustatęs, kad STPP aktas pasirašytas Administracijos Statybos skyriaus vyriausiosios specialistės ir Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad skundžiamas STPP aktas turi trūkumų VAĮ 8 straipsnio 3 dalies prasme – yra be antspaudo, tačiau nurodė, kad tokie formalūs pažeidimai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą STPP aktą.
20. Teismas, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju patikrinimas buvo atliekamas vienos iš Daugiabučio patalpų savininkės skundo dėl Bendrijos, kuri nėra viešojo administravimo subjektas, veiksmų pagrindu, teismas atmetė pareiškėjo argumentą, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas VAĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas, kad administracinę procedūrą pradeda viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo įgaliotas pareigūnas, ar valstybės tarnautojas arba viešojo administravimo subjekto vadovo sudaryta komisija rašytiniu pavedimu (įsakymu, potvarkiu, rezoliucija) per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos. Kita vertus, teismas pastebėjo, kad minėtas skundas atitinkamiems Administracijos skyriams tirti perduotas Administracijos direktoriaus rezoliucija. Teismas konstatavo, kad STPP aktas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus
III.
21. Pareiškėjas daugiabučio namo savininkų bendrija „Neringa-2“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas, be pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Pirmosios instancijos teismas, nesiremdamas jokiais pagrįstais motyvais, atmetė pareiškėjo argumentus dėl nepakankamo administracinio akto argumentavimo. Teismas priėjo nepagrįstą išvadą, jog atsakovas neprivalėjo konkrečiai įvardinti pažeistų Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 punktų. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, statinio techninei priežiūrai yra paskyręs techninį prižiūrėtoją, kuris atlieka periodines statinio apžiūras bei vykdo nuolatinius stebėjimus, kurių pagrindu pareiškėjas organizuoja statinio remonto darbų vykdymą. Iš ginčijamo administracinio akto turinio nėra galimybės spręsti, kokiomis teisės aktų nuostatomis remdamasis atsakovas nurodė pareiškėjui atlikti daugelį veiksmų. Atsakovui konkrečiai nenurodžius, kaip pažeidžiamos Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 nuostatos, į kurias tik daromos nuorodos, kokiais duomenimis remiantis nustatyti pažeidimai, pareiškėjas negalėjo suprasti STPP akto priėmimo teisinio ir faktinio pagrindo. Be to, dalis išvadų prieštarauja viena kitai, pvz., STPP akto 4.1 punkte nurodyta, jog remonto darbai nevykdomi, o 4.2. punkte – jog vykdomi ne visi darbai. Nurodytų aplinkybių bei STPP akto turinio pirmosios instancijos teismas netyrė ir dėl jų sprendime nepasisakė. Teismo pateiktas materialiosios teisės normų aiškinimas bei taikymas, nurodant, jog atsakovo padarytos išvados bei jų priėmimo motyvai pareiškėjui turi būti žinomi, atsižvelgiant į jo vykdomą veiklą, formuoja ydingą praktiką, įgalinančią institucijas nenurodyti individualaus administracinio akto motyvų, nekonkretizuoti pažeistų teisės aktų nuostatų. Skundžiamame sprendime išdėstyti teiginiai yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti bei laikytini pažeidžiančiais materialiosios teisės normas, pagrindinius viešojo administravimo bei konstitucinius asmens teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir saugumo principus bei nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.
21.2. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis bei įvertinus planuojamų remonto darbų pobūdį ir sudėtingumą, nustatytas įpareigojimų įvykdymo terminas negali būti laikomas racionaliu ir pagrįstu. Akivaizdu, jog surašydamas STPP aktą atsakovas pats neturėjo objektyvios galimybės nustatyti nei darbų pobūdžio bei apimties, nei atlikimo termino. Tai patvirtina STPP akte pateiktas pasiūlymas pareiškėjui atlikti pastato konstrukcijų ekspertizę ir tik tada, vadovaujantis ekspertizės išvadomis, atlikti konstrukcijų stiprinimo darbus. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog terminai STPP akte buvo įrašyti šabloniškai, prieš tai nenustačius darbų apimties bei neįvertinus realių pareiškėjo galimybių juos užbaigti nustatytu terminu.
21.3. Teismas, pasisakydamas dėl nustatytų terminų pagrįstumo, rėmėsi Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 47 ir 48 punktais. Sistemiškai vertinant šias dvi nuostatas, akivaizdu, jog jomis reglamentuojamos dvi skirtingos faktinės situacijos, t. y. 47 punkte apibrėžta sužinojimo apie kritinę statinio būklę situacija, leidžianti asmeniui nedelsiant imtis neatidėliotinų priemonių gedimams ar defektams pašalinti tam, kad būtų išvengta pavojaus žmonėms ir (ar) aplinkai, o 48 punktas reglamentuoja statinio remonto ar rekonstrukcijos darbų vykdymą, remiantis sudarytais metiniais darbų ir jų finansinio aprūpinimo planais, nenustačius kritinės statinio būklės. Panašus teisinis reglamentavimas nustatytas ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 96–99 punktuose. Teismai, nagrinėdami tokio pobūdžio bylas, Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 nuostatas, susijusias su neatidėliotinu darbų vykdymu, taiko, kai konstatuojama, jog statinys ribinio būvio ir nebetenkina statinio esminių reikalavimų (Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2009 m. kovo 2 d. sprendimas Nr. I-40-289/2009), arba nustatoma, jog tolimesnis pastato naudojimas kelia pavojų žmonių sveikatai bei aplinkai (Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 8 d. sprendimas Nr. eI-1559-505/2018). Nagrinėjamoje byloje tokio pobūdžio aplinkybės nebuvo nustatytos. Teismas neturėjo pagrindo vadovautis Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 nuostatomis, reglamentuojančiomis bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo darbų atlikimą nedelsiant (47 p., 96 p.), nors skubaus darbų atlikimo poreikis nebuvo įrodinėjamas ir (ar) nustatytas byloje. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai rėmėsi aplinkybėmis, kurios nebuvo nustatytos byloje ir kurių neįrodinėjo nei viena iš šalių.
21.4. Teismas nepagrįstai atmetė Pareiškėjo argumentus dėl objektyvių priežasčių nulemto statinio remonto atidėjimo bendrasavininkų sprendimu, atsižvelgiant į paruošiamajame remonto darbų etape paaiškėjusias darbų vykdymo kliūtis. Teismas netyrė ir nevertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kurios trukdė pradėti vykdyti remonto darbus, bei remdamas išimtinai tik nemotyvuota atsakovo argumentacija, nurodytus skundo argumentus vertino kaip tariamus pasiteisinimus. Teismo išvados, kad daugiabučio namo savininkų nepritarimas pastato remontui nėra privalomas Bendrijos pirmininkui, prieštarauja CK ir Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo normoms (2 str. 7 d., 3 str., 4 str. 1d., 14 str.). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog daugiabučio namo savininkai nėra pasyvūs bei balsų dauguma nuosekliai sprendžia klausimus dėl darbų atlikimo poreikio, apimties, kainos, terminų.
21.5. Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 97, 98 punktuose įtvirtinta, jog nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane; ilgalaikį planą ir lėšų kaupimą plane numatomiems darbams valdytojas derina su namo savininkais. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nebuvo konstatuotos aplinkybės, susijusios su avarine ar kritine statinio, jo konstrukcijų ar inžinerinės įrangos būkle, rizika žmonių sveikatai, gyvybei, dideliu pavojumi aplinkai ar kitais faktais, suponuojančiais pareiškėjo pareigą imtis neatidėliotinų priemonių ir nedelsiant šalinti statinio defektus. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjas pastato remonto darbus, jų vykdymo eigą bei poreikį organizuoja įstatymų nustatyta tvarka, derindamas su namo savininkais, todėl pirmosios instancijos teismo motyvai dėl pareiškėjo nepagrįsto neveikimo, teisinantis gyventojų pasyvumu, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra nemotyvuoti bei nepagrįsti.
21.6. Pareiškėjas pagrindė aplinkybes dėl tinkamos statinio techninės priežiūros vykdymo, pastato remonto darbų organizavimo laiku bei būtinų paruošiamųjų darbų atlikimo ir kliūčių darbams atlikti pašalinimo, nulėmusių remonto pradžios termino atidėjimą. Byloje nenustačius jokių aplinkybių, pagrindžiančių neatidėliotiną Daugiabučio remonto darbų vykdymą, pirmosios instancijos teismas privalėjo panaikinti STPP aktą, kuriame terminai darbams įvykdyti nustatyti per trumpi. Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ginčijamame administraciniame akte nenurodė teisinio ir faktinio jo priėmimo pagrindo, nekonkretizavo pareiškėjo atliktų teisės aktų pažeidimų, teismas turėjo spręsti apie akivaizdų STPP akto neteisėtumą. Teismas įrodymus vertino formaliai ir nevisapusiškai, nemotyvavo sprendime išdėstytų argumentų.
2. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą prijungti prie administracinės bylos papildomai teikiamus įrodymus: Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-56-995/2020 ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1315-889/2020. Pareiškėjas nurodo, kad minėtoje byloje teismų konstatuotos aplinkybės yra reikšmingos nagrinėjamoje administracinėje byloje, nes patvirtina pareiškėjo argumentus dėl STPP akto neteisėtumo, nepagrįstumo ir jame nustatytų poveikio priemonių neproporcingumo.
3. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, be atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
23.1. Byloje yra pateikti įrodymai, kad ginčo pastatas neatitinka esminių statinio reikalavimų: 2007 m. vasario 23 d. defektiniame akte nurodyti net 22 trūkumai (minėtame akte nurodytus faktus pasirašydami patvirtino Bendrijos administratorius V. J. ir įgaliotas asmuo J. S.); teismo statybos techninėje ekspertizėje nurodyta, kad yra bendrųjų pastato konstrukcijų defektai; teismo eksperto ekspertizės akto 17 psl. nurodyta, kad plyšiai ir įtrūkimai pradėjo formuotis 2003–2004 m, per ilgą laiką jie išsiplėtė iki esamo dydžio, vis dar plečiasi ir toliau plėsis, jei nebus imtasi veiksmų bendrosioms pastato konstrukcijoms sutvirtinti; trečiasis suinteresuotas asmuo N. B. teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybes, kad į įskilusios sienos plyšį galima įkišti ranką, visa siena bet kada gali nuvirsti; uždarosios akcinės bendrovės „MA projektai“ eksperto A. R. (atestatas Nr. 25670) 2018 m. gegužės 11 d. statinio būklės vertinimo akte Nr. 17 nurodyta, kad ginčo pastato tiriamos laikančiosios sienų konstrukcijos netenkina Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 233 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 410 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas” reikalavimų.?
23.2. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 85 punktą valdytojas (bendrija) ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinio reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę.
23.3. Apelianto teiginiai, kad privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros darbams reikalingas visų bendraturčių sutikimas, neatitinka tikrovės ir teismų praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. kovo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-313/2018, nurodė, kad pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012). Taigi kai išlaidos dėl bendrojo naudojimo objekto susijusios su privalomaisiais statiniu naudojimo ir priežiūros reikalavimais, pareiga apmokėti pastarąsias išlaidas nepriklauso nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo. Bendrojo naudojimo objektų administratorius priima sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimu įgyvendinimo, o butų ir kitų patalpų savininkai turi pareigą padengti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo išlaidas, susijusias su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, net ir tais atvejais, kai dėl jų nėra butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo.
23.4. Pareiškėjo teiginiai, kad Administracija nenurodė, kokius konkrečiai darbus turi atlikti Bendrija, nepagrįstas. Savivaldybėms yra pavesta kontroliuoti, kad daugiabučiai pastatai būtų tinkamai prižiūrimi. Pastato atitikimą teisės aktų reikalavimams galima pasiekti dešimtimis skirtingų būdų, technologijų, naudojant skirtingas medžiagas. Administracija negali imperatyviai nurodyti, kokiu būdu tvarkyti pastatą. Tai yra pastato valdytojo (Bendrijos), prižiūrėtojo ir savininkų privatus reikalas.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo N. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo N. B. nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius ginčo pastato defektus. Pats apeliantas 2019 m. kovo 18 d. skunde patvirtino, kad 2015 m. rugpjūčio 22 d įvykusio Bendrijos visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu įvertinta faktinė pastato sienų būklė ir bendraturčių bendru sutarimu nutarta pastato pietinę ir šiaurinę sienas apšiltinti, tinkuoti, o kaupiamųjų lėšų rinkimą pratęsti ir sienų remonto darbus atlikti iki 2016 m. spalio 31 d., tačiau jokie sienų remonto darbai nepradėti ir priimtas nutarimas neįgyvendintas. Apeliantas, daugiau kaip 10 m. žinodamas realią pastato būklę ir butų patalpų savininkų skundus, tinkamai neatlieka savo pareigų. Apelianto nerūpestingumas, negebėjimas, aplaidumas, piktybiškas darbų vilkinimas ir pasyvumas kelia susirūpinimą dėl galimos pastato griūties, keliamo pavojaus žmonių gyvybei, žalos aplinkai.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. B. nurodo, kad STPP aktas yra teisingas, jame suformuluoti nurodymai pagrįsti. Apeliantui žinomi pastato defektai, tačiau jis nesiimama jokių konkrečių veiksmų defektams šalinti. Apeliantas neginčijo nė vienos ekspertizės išvadų. Pastato trūkumai nurodyti 2007 m. vasario 23 d. defektiniame akte, 2012 m. gegužės 29 d. techninės priežiūros žurnale ir defektiniuose 2012 m. gegužės 29 d. aktuose Nr. 5 ir Nr. 10, taip pat ekspertų išvadose nurodyti esminiai trūkumai ir pažymėtas kylantis pavojus, yra priimti bendraturčių susirinkimų nutarimai atlikti pastato remontą (2015 m. rugpjūčio 22 d. susirinkimo protokolas su nutarimais atlikti sienų remontą iki 2016 m. spalio 31 d.), tačiau apeliantas neatlieka jokių darbų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus 2019 m. vasario 11 d. statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. SS19-2 teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus 2019 m. vasario 18 d. raštu Nr. (18.27)SS1-43 „Dėl statinių naudojimo priežiūros patikrinimo“ pareiškėją, daugiabučio namo savininkų bendriją „Neringa-2“ informavo, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos specialistai 2019 m. vasario 11 d. atliko pastato, esančio adresu Neringos 12, gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros patikrinimą.
10. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 21 punkte nustatyta, kad savarankiškajai savivaldybių funkcijai yra priskiriama statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka. Atitinkamai Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus (Statybos įstatymo 49 str. 2 d.).
11. Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje yra išdėstytos viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinio naudojimo priežiūrą, teisės: 1) paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgiant į grėsmės pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jeigu būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jeigu reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje); 2) nustatyti terminus visiems 1 punkte išvardytiems veiksmams įvykdyti ir nedelsiant pranešti statinio savininkui (kai naudotojas nėra statinio savininkas); 3) kreiptis į policiją, kad būtų laikinai apribotas patekimas į statinio teritoriją ar patalpą, būtų sustabdyti vykdomi darbai, apribotas ar uždraustas transporto eismas, jeigu kyla pavojus aplinkai, viešajai tvarkai, asmens ar valstybės saugumui; 4) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių nusižengimų bylas teismui; 5) savo funkcijoms atlikti netrukdomai patekti į naudojamą statinį, išskyrus butus ir kitas gyvenamąsias patalpas, apžiūrėti jį, gauti su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus; 6) kartu su statinio techniniu prižiūrėtoju patekti į butus ir kitas gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti statinio laikančiąsias konstrukcijas, kai statinio apžiūros akte užfiksuotos neleidžiamos statinio laikančiųjų konstrukcijų deformacijos arba gautas statinio bendraturčių pagrįstas pranešimas, kad butas ar kitos gyvenamosios patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, dėl statybos darbų bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gali būti susilpnintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas ir dėl to gali kilti statinio griūties grėsmė. Statinio naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pareigūnas gali patekti į butą ir kitas gyvenamąsias patalpas jų naudotojų sutikimu, o atsisakius įsileisti, – pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas. Butų ir kitų gyvenamųjų patalpų naudotojams ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas turi būti raštu pranešta apie numatytą apžiūros laiką; 7) kreiptis į teismą dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas.
12. Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys subjektai informaciją apie statinių naudojimo priežiūros vykdymą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikia Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (Statybos įstatymo 49 str. 5 d.).
13. Statinių naudojimo priežiūros atlikimo tvarką nustato aplinkos ministras (Statybos įstatymo 49 str. 6 d.). Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“.
14. Pagal Reglamento 102.3 papunktį savivaldybių administracijos atlieka gyvenamųjų namų ir kitų statinių (išskyrus išvardytus Reglamento 102.1 ir 102.2 papunkčiuose) naudojimo priežiūrą. Priežiūros vykdytojas, tikrindamas naudotojo atliekamą statinių techninę priežiūrą, privalo surašyti statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą (Reglamento 8 priedas), nustatyti reikalavimus trūkumams pašalinti, kontroliuoti statinio techninės priežiūros patikrinimo akte įrašytų reikalavimų įvykdymą (Reglamento 108.5–108.7 p.) bei apie patikrinimo išvadas bei reikalavimus informuoti raštu statinio naudotoją ir statinio savininką (Reglamento 109 p.).
15. STPP aktu, apžiūrėjus gyvenamąjį namą, buvo konstatuota, kad jo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė tokia: sienos plytų mūro, tinkuotos, tinkas vietomis ištrupėję; fasado pietinėje pusėje siena įtrūkusi, matomi vertikalūs, horizontalūs plyšiai, kurie dėl kritulių poveikio didėja; matomi įtrūkimai ties pietinės sienos langų angomis; pastato cokolio tinkas vietomis įtrūkęs, kampe ties įvažiavimus į garažą stipriai nudaužtas dekoratyvinis tinkas, matosi neapsaugota šilumos izoliacinė medžiaga, kritulių poveikis ardo pastato konstrukcijas; nuogrindos vietomis netvarkingos; dalis pastato apkalta fasado apdailos medinėmis dailylentėmis; vietomis medinių dailylenčių dažai apsilupę, vietomis plokštės paveiktos drėgmės; laiptų aikštelės grindinio plytelės nuskilę, ištrupėję; lietaus nuvedimo nuo stogo vietomis sistema nesandari, kritulių vanduo teka pastato siena ir ardo mūrą; pastato būklė patenkinama; ant pastato fasado sumontuoti kondicionieriai, iškeltos antenos, ant stogo kaminai, kurie galimai yra pastatyti savavališkai; Palangos miesto savivaldybė šiuo adresu statybos leidimų tokiems įrenginiams nėra išdavusi.
16. STPP aktu, įvertinus techninio prižiūrėtojo veiklą, nustatyta, kad statinio techninės priežiūros žurnalas pildomas nuo 2018 m. vasario 3 d., kasmetinės apžiūros atliekamos tik vieną kartą metuose ir ne laiku. Nevykdomi remonto darbai dėl defektų pašalinimų, nurodytų apžiūrų aktuose. Periodinės apžiūros atliekamos kartą per 2 mėnesius, atliekami ne visi remonto darbai dėl defektų pašalinimų, nurodytų apžiūrų įrašuose. Būtina atlikti pastato remonto darbus defektų, nurodytų apžiūros aktuose, pašalinimui.
17. STPP aktu pareiškėjo buvo pareikalauta: atlikti nuolatines, kasmetines ir kitas privalomąsias apžiūras; pildyti aktus bei žurnalus; vykdyti privalomuosius remonto bei kitus techninės priežiūros darbus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintu Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti ilgalaikį statinio remonto darbų planą iki 2019 m. balandžio 11 d.; organizuoti pastato remonto darbus defektų, nurodytų apžiūrų aktuose, pašalinimui; siūloma atlikti pastato konstrukcijų ekspertizę ir, vadovaujantis išvadomis, atlikti konstrukcijų stiprinimo darbus; nurodymus įvykdyti iki 2019 m. birželio 1 d. ir apie nurodymų įvykdymą informuoti Administraciją atskiru raštu.
18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad STPP aktu buvo konstatuoti faktiniai pastato būklės trūkumai, patikrinta techninio prižiūrėtojo veikla, išdėstyti nurodymai pastato priežiūrai, jų įvykdymui nustatyti terminai, tačiau juo nebuvo realizuota nė viena iš Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje numatytų viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinio naudojimo priežiūrą, teisių, pvz., administracinių nusižengimų protokolas nebuvo surašytas (žr. nutarties 31 p.). Duomenų byloje apie tai, kad statinių naudojimo priežiūrą atliekantys subjektai informaciją apie statinio naudojimo priežiūros vykdymą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka būtų pateikę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, nėra. Šie aspektai reikšmingi sprendžiant dėl STPP akto, kaip administracinės bylos nagrinėjimo dalyko.
19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.).
20. Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017).
21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); taip pat skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).
22. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015). Tai reiškia, kad kiekvienu atveju skundžiamo administracinio akto turinys, akto sukeliamos pasekmės pareiškėjui turi būti įvertintos individualiai.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad STPP aktu iš esmės yra konstatuota pastato konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė, nustatyti defektai, patikrinta techninio prižiūrėtojo veikla (nutarties 35, 36 p.), t. y. konstatuoti faktai, gi administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų, tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų nustatymo, kai tai nėra susiję su pareiškėjo galbūt pažeistų materialiųjų teisių apgynimu teismo sprendimu.
24. STPP aktu pareiškėjui išdėstyti reikalavimai (atlikti nuolatines, kasmetines ir kitas privalomąsias apžiūras; pildyti aktus bei žurnalus; vykdyti privalomuosius remonto bei kitus techninės priežiūros darbus, sudaryti ilgalaikį statinio remonto darbų planą iki 2019 m. balandžio 11 d.; organizuoti pastato remonto darbus defektų, nurodytų apžiūrų aktuose, pašalinimui; siūloma atlikti pastato konstrukcijų ekspertizę ir, vadovaujantis išvadomis, atlikti konstrukcijų stiprinimo darbus; nurodymus įvykdyti iki 2019 m. birželio 1 d.) savo pobūdžiu negali būti laikomi sukeliančiais pareiškėjui realias materialines teisines pasekmes, nes už jų neįvykdymą STPP aktu nėra nustatyta teisinė atsakomybė. Tokiu atveju STPP aktas savaime nėra sukeliantis pareiškėjui pasekmes, t. y. tokius jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimus, kurie galėtų būti apginti administraciniame teisme. Tai reiškia, kad netgi pareiškėjo skundo tenkinimo atveju, teismo sprendimas neturėtų realios įtakos nei faktų apie pastato būklę konstatavimui, nei pareiškėjo, kaip pastato valdytojo ir naudotojo, teisės aktų pagrindu kylančių pareigų, susijusių su naudojamo pastato priežiūra, vykdymui.
25. Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių nusižengimų bylas teismui. Administracinio nusižengimo bylos dėl statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus ar kt. teisenoje turėtų būti sprendžiama, ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina teisės aktuose nustatytas statinio naudotojo pareigos. Tokiu atveju STPP aktas galėtų būti vertinamas kaip tarpinis viešojo administravimo subjekto aktas, kurio pagrįstumas būtų patikrinamas administracinio nusižengimo teisenos metu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-15-575/2021).
26. Pareiškėjas STPP aktą kvestionavo iš esmės tik jame nustatytų faktinių duomenų bei išdėstytų nurodymų, už kurių nevykdymą nenumatyta taikyti teisinės atsakomybės, teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, kas, kaip jau buvo minėta, aptariamu atveju (žr. nutarties 43, 44 p.), negali būti administracinės bylos dalyku, nes su pareiškėjo materialiųjų galbūt pažeistų teisių apgynimui tai nėra susiję. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išnagrinėjo bylą iš esmės netinkamai taikydamas ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1 dalies nuostatas sprendimas priimtas netinkamai pritaikius administracinių bylų teisenos normas, todėl tenkinant apeliacinį skundą iš dalies, yra naikintinas, o byla pagal pareiškėjo skundą nutrauktina (ABTĮ 146 str. 1 d., 137 str., 103 str. 1 p.).
27. Teisėjų kolegija netenkino pareiškėjo prašymo prijungti prie administracinės bylos papildomai teikiamus įrodymus: Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-56-995/2020 ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1315-889/2020, nes procesiniai sprendimai neturi reikšmės administracinės bylos baigčiai. Procesinis sprendimas byloje laikytinas priimtu ne pareiškėjo naudai, todėl jo rašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo daugiabučio namo savininkų bendrijos „Neringa-2“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 18 d. sprendimą panaikinti, administracinę bylą pagal pareiškėjo daugiabučio namo savininkų bendrijos „Neringa-2“ dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus 2019 m. vasario 11 d. statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. SS19-2 panaikinimo nutraukti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė