
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ernesto Spruogio, Medofijos Povilaitienės ir Nijolės Sušinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos), dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos pensijos dalies priteisimo, neturtinės žalos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas R. A. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vidaus reikalų ministerija) 2013-01-14 sprendimą Nr. 1D-610(11); 2) solidariai priteisti iš atsakovių pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnį perskaičiuotą ir neišmokėtą pensijos dalį nuo 2011-04-30 iki 2012-05-06 – 2046,03 Lt, ir nuo 2012-09-01 po 37,01 Lt kas mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo dienos; 3) solidariai priteisti iš atsakovių pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį perskaičiuotą ir neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį – 823,12 Lt; 4) solidariai priteisti iš atsakovių neturtinę žalą – 2000 Lt; 5) įpareigoti atsakoves toliau mokėti Vidaus reikalų ministerijos 2011-05-12 sprendimu Nr. 11SP-1909, paskirtą 687,01 Lt dydžio pensiją.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2011-05-12 Vidaus reikalų ministerijos sprendimu Nr. 11SP-1909 jam paskirta 687,01 Lt (be valstybinės socialinio draudimo 360 Lt bazinės pensijos) valstybinė pareigūnų ir karių pensiją. Pensija nuo 2011-04-30 iki 2011-05-01 buvo sumažinta 5,67 litais, o nuo 2011-05-01 iki 2012-05-01 – 170,03 litais. Nuo 2012-05-06 pradėjus dirbti buvo mokama priklausomai nuo darbo užmokesčio dydžio dar kartą sumažinta valstybinė pareigūnų ir karių pensiją, dėl ko nuo 2012-05-06 iki 2012-06-01 neišmokėtos pensijos dalis susidarė 106,69 litai, nuo 2012-06-01 iki 2012-07-01 – 216,15 litai, nuo 2012-07-01 iki 2012-09-01 po 250,14 litų kas mėnesį. Nuo 2012-09-01 dirbantiems valstybinės pensijos gavėjams buvo panaikintas antrą kartą sumažintos pensijos mažinimo koeficientas. Nuo 2012-09-01 iki šiol kas mėnesį yra nesumokama po 37,01 litus. 2012-12-31 kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją prašydamas išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, bet skundžiamu 2013-01-14 raštu Nr. 1D-610 (11) buvo informuotas, kad valstybinės pensijos dalis nebus grąžinta nes nėra teisinio pagrindo.
Pažymi, kad Laikinajame įstatyme numatytas teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę. Pagrįsdamas savo reikalavimus remiasi Konstitucinio Teismo praktika dėl įgytų pensijų mokėjimo garantijų, asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo bei valstybės pareigos tai užtikrinti, be visa ko nustatant teisingą susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama.
Skunde remiasi ir 2012-02-06 Konstitucinio Teismo nutarimu, kuriame pasisakyta dėl Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių atitikimo Konstitucijai.
Prašė byloje taikyti bendrąjį teisės principą ius curia novit ir priteisti iš tinkamo atsakovo neišmokėtą pensijos dalį.
Vidaus reikalų ministerija, atstovaudama ir Lietuvos valstybei, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 22–24).
Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjui pensija buvo perskaičiuota ir išmokėta remiantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, kurios sprendimo priėmimo metu galiojo ir nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai todėl buvo teisėti pagrindai perskaičiuoti ir išmokėti sumažintą pareiškėjo pensiją. Vidaus reikalų ministerija apskaičiuodama valstybinės pensijos dydžius vadovavosi tuo metu galiojančiais teisės aktais, todėl ministerijos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti.
Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažino Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, pagal kurią buvo perskaičiuojama ir išmokama sumažinta pensija pareiškėjui dėl to, kad jis atitinkamu laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų. Kitas pareiškėjo pensijos sumažinimo įstatyminis pagrindas - Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos neteko galios nuo 2012-09-01 ir pareiškėjo skundo padavimo metu nebetaikoma teisiniams santykiams, o Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas negali būti taikomas ginčo santykiui iki jo įsigaliojimo.
Mano, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimus panaikinti 2013-01-14 sprendimą Nr. 1D-610(11); solidariai priteisti iš ministerijos ir Lietuvos valstybės neišmokėtą pensijos dalį pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas, 2000 Lt neturtinę žalą ir įpareigoti atsakoves pareiškėjui mokėti 687,01 Lt dydžio pensiją, kadangi pareiškėjas neįrodė, jog ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ir šiuo metu galiojančius teisės aktus ministerija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui nuo 2011-04-30 paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydžio ribojimo teisėtumo.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui Vidaus reikalų ministerijos 2011-05-12 sprendimu Nr. 11SP-1909 nuo 2011-04-30 neterminuotai paskirta 687,01 Lt dydžio pensija (b. l. 14). Vidaus reikalų ministerijos 2011-05-12 sprendimu Nr. 11SP-1909 pareiškėjui nuspręsta mokėti socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedą nuo 2011-04-30 (b. l. 15).
2012-06-18 Vidaus reikalų ministerijos sprendimu Nr. 11SP-2866 pareiškėjui nutrauktas socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo mokėjimas nuo 2012-05-07 (b. l. 16).
Pareiškėjas 2012-12-31 (ministerijoje gautas 2013-01-02, registracijos Nr. 1P-3) su prašymu kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį (b. l. 17).
Vidaus reikalų ministerija 2013-01-14 sprendime Nr. 1D-610(11) „Dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo“ atsakė pareiškėjui į jo 2012-12-31 prašymą (b. l. 18-19). Paaiškinta, kad pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytą formulę buvo apskaičiuotas pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo koeficientas, kuris yra 0,8594. Pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pritaikius minėtą koeficientą pareiškėjo pensijos dydis perskaičiuotas: 687,01 Lt x 0,8594 = 590,42 Lt. O kadangi šis dydis yra mažesni nei ribinis valstybinės pensijos dydis (650 Lt), todėl, vadovaujantis laikinojo įstatymo 4 str. 5 d. pareiškėjui mokama ribinio dydžio valstybinė pensija – 650 Lt. O kartu su mokamu bazinės pensijos dydžio priedu (360 Lt) pareiškėjui pensija perskaičiuota taip: 1047,01 Lt x 0,8594 = 876,98 Lt. Remiantis tuo, kad pareiškėjas atitinkamais laikotarpiais turėjo ir draudžiamų pajamų, jo pensija, atsižvelgiant į šių pajamų dydį, buvo perskaičiuota ir pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas. Vykdant Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimą buvo priimtas Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymas (Žin., 2012, Nr. 82-4274), kuris įsigaliojo nuo 2012-09-01, todėl apskaičiuojant ir išmokant pensijas nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio pensijų gavėjams, turintiems draudžiamųjų pajamų, pensijos nemažinamos pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį. Sprendime pabrėžta, kad iki 2013-12-31 pensijos ir toliau bus mažinamos pagal Laikinojo įstatymo (Žin., 2012, Nr. 155-7985) 4 straipsnio 1 dalį. Nurodė, kad Laikinasis įstatymas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo nenustato. Konstatuota, kad nėra teisinio pagrindo mokėti 687,01 Lt dydžio pensiją ir išmokėti nepriemoką.
Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (Valstybės Žinios, 1994, Nr. 99-1958; Valstybės Žinios, 2005, Nr. 71-2558) nustato turinčių teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją asmenų ratą, taip pat šios pensijos skyrimo sąlygas ir dydžius. Lietuvos Respublikos Seimas 2009-12-09 priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą Nr. XI-537 (Valstybės Žinios, 2009, Nr. 152-6820), kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010-01-01. Šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą.
Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Jei išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01, buvo įtvirtintas iš esmės analogiškas reguliavimas.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios nuo 2012-09-01 (2012-06-30 įstatymu Nr. XI-2195, Žin., 2012, Nr. 82-4274).
Pareiškėjo valstybinė pensija buvo sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 1 dalimi.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 redakcija), 5 straipsnio 1 dalies (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 straipsnio 2 dalies (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) nuostatas, konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai; 4) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.
Atsižvelgus į šį Konstitucinio Teismo nutarimą, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nurodė, kad teisė į pensiją, kaip viena iš socialinių žmogaus teisių, konkrečiai – jos turtiniai aspektai, pagal oficialiąją konstitucinę jurisprudenciją privalo būti siejama su prigimtine nuosavybės teise. Teisės į pensiją turtinių aspektų neliečiamumas kyla iš prigimtinės teisės į nuosavybę. Būtent ši aplinkybė lemia, kad asmuo gali pagrįstai tikėtis, jog teisė į įstatymu nustatytą pensiją bus valstybės saugoma ir ginama. Taip pat minėtoje nutartyje LVAT pasisakė, kad nei Valstybinių pensijų įstatymas, nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas pensijos nepriemokos klausimo neaptaria. Atsižvelgus į tai, susidariusiai situacijai spręsti pagal įstatymo analogiją taikytinas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnis, reglamentuojantis pensijų gavėjų teisių gynimo būdą, kai jų teisės pažeistos pensijas mokančių valstybės institucijų veiksmais. Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, kad veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, todėl galimas visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimas.
Konstitucija apskritai nedraudžia tam tikrais ypatingais atvejais saugoti bei ginti ir tokias asmens įgytas teises, kurios kyla iš teisės aktų, vėliau pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai, jei nebus pažeista Konstitucijoje įtvirtintų, jos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyra (LVAT 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).
Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Teismas pažeistų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principą, jeigu minėta išimtis būtų rezervuota tik Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje ir ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams ir nebūtų taikoma tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo jau po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas (LVAT 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Remiantis LVAT praktika bei asmenų lygiateisiškumo principu nagrinėjamoje byloje pareiškėjui išlieka teisė ginti savo pažeistas teises ir reikalauti priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos nepriemoką dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, kuri Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, taikymo.
Iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2013-01-38 pažymos Nr. 11PP(P)-196 matyti, kad taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, kurių konstitucingumas patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, pareiškėjui paskirtos pensijos dydis su baziniu pensijos priedu (viso 687,01 Lt + 360 Lt = 1047,01) laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. buvo sumažintas iki 876,98 Lt, o nuo 2012 m. gegužės mėn., iki šiol pareiškėjui yra mažinama paskirta 687,01 pensija be bazinio pensijos priedo pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį iki 650 Lt. Iš pažymos taip pat matyti, kad laikotarpiu nuo 2012 m. birželio iki rugpjūčio pareiškėjui pensija dar buvo ribojama ir pritaikius Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas, o vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, valstybinių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, valstybinės pensijos dydis dėl to neturėtų būti mažinamas.
Iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2013-01-38 pažymos Nr. 11PP(P)-196 taip pat matyti, kad pareiškėjui nuo 2012 m. birželio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. turėjo būti išmokėta 1950 Lt pensijos, tačiau, kaip jau minėta, šiuo laikotarpiu pensija pareiškėjui buvo mažinama ir pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas ir buvo išmokėta tik 1344,6 Lt, todėl susidarė 605,40 Lt nepriemoka (1950-1344,6=605,40).
Teisėjų kolegija įvertinusi bylos aplinkybes mano, kad pareiškėjui R. A. visos pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį nuo 2012 m. birželio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn., priteisimas nepažeis Konstitucijos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyros, be to pareiškėjo pensijos nepriemokos priteisimas užtikrintų veiksmingą jo teisių teisminę gynybą, socialinį teisingumą bei teisės viršenybę.
Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjui pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl atsakovės Vidaus reikalų ministerijos kaltės, kadangi ji priimdama sprendimus taikė galiojusius teisės aktus, kurie vėliau įsigaliojusiu 2012-09-21 Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis – 605,40 Lt, pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės, kuri turi užtikrinti, kad priimamais įstatymais nebūtų pažeidžiamos asmens konstitucinės teisės.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, kad perskaičiuojant asmeniui paskirtą valstybinę pensiją, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendrą sumą tiek tais atvejais, kai ši išmoka (išmokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į tam asmeniui paskirtų išmokų dydį, gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principą, susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė Vidaus reikalų ministerija, perskaičiuodama pareiškėjui paskirtą pensiją pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį vadovavosi tuo metu galiojančia Laikinojo įstatymo teisės norma, kuri Konstitucinio Teismo buvo pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai, todėl atsakovės veiksmai laikytini teisėtais ir pagrįstais. Pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiuotos pareiškėjo valstybinės pensijos neigiamas pokytis neviršijo 20 procentų leistino (nediskriminacinio) pensijų mažinimo masto. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir faktinėms bylos aplinkybėms, teismo vertinimu, atsakovė teisėtai perskaičiavo pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos dydį pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta ir tai, kad pareiškėjui nuo 2011 m. balandžio mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn. pensija buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas, kurios pripažintos neprieštaraujančios Konstitucijai, pareiškėjo reikalavimas priteisti pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį perskaičiuotą ir neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį – 2046,03 Lt ir priteisti nuo 2012-09-01 iki teismo sprendimo įsitesėjimo dienos po 37,01 Lt, t. y. skirtumą nuo paskirtos 687,01 Lt pensijos ir mokamos sumažintos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį 650 Lt pensijos, kas mėnesį, netenkintinas.
Pareiškėjas taip pat pateikė reikalavimą panaikinti atsakovės Vidaus reikalų ministerijos 2013-01-14 sprendimą Nr. 1D-610(11). LVAT 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 išaiškino, kad nors atsakovas iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip, tačiau teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos. Kadangi pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo, tai yra pagrindas panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-01-14 sprendimo Nr. 1D-610(11) dalį, kuria atsisakyta pareiškėjo pensijai apskaičiuoti netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų. Tai atitinka ir vėlesnę LVAT praktiką (pvz., 2013-08-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1708-13).
2012-12-20 Seimas priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2012-12-31, pagal kurį Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013-12-31. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakoves mokėti paskirtą 687,01 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją negali būti pripažintas pagrįstu, nes yra nukreiptas į ateitį reglamentuoti teisinius santykius, kurie turi būti reglamentuojami atitinkamų teisės aktų, t. y. tokio reikalavimo patenkinimas hipotetiškai galėtų sukelti koliziją su atitinkamu šių teisinių santykių teisiniu reglamentavimu ir dėl to galėtų atsirasti teisinė situacija, kai teismo sprendimas susikirstų laike su atitinkamais teisės aktais. Tokios pozicijos laikosi LVAT panašaus pobūdžio bylose (2010-04-06 sprendimas adm. byloje Nr. A143-53/2010, 2012-10-08 nutartis adm. byloje Nr. A662-2941/2011 ir kt.). Taigi šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją įpareigoti mokėti visą paskirtą pensiją.
Pareiškėjas taip pat prašė atlyginti 2000 Lt neturtinę žalą, kurios visiškai nepagrindė.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.
Kaip minėta pareiškėjas net nenurodė bei nepagrindė, kuo pasireiškė žala, nepateikė jokių įrodymų, atitinkamai – nėra pagrindo teigti, kad dėl atsakovės Lietuvos valstybės veiksmų patyrė neturtinę žalą. Nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. padarytos žalos, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo R. A. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-01-14 sprendimo Nr. 1D-610(11) dalį, kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.
Įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, išmokėti R. A. 605,40 Lt (šešis šimtus penkis litus 40 ct) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Ernestas Spruogis
Medofija Povilaitienė
Nijolė Sušinskienė