Administracinė byla Nr. eA-1007-822/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03013-2018-1
Procesinio sprendimo kategorija 16.2.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal V. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Sweco Lietuva“, valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. J. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir Susisiekimo ministerija) 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštą Nr. 2-12662 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti pareiškėjo pasiūlymą privažiuojamąjį kelią ir geležinkelį planuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje, bet ne per pareiškėjo V. J. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini)) bei jame esantis pastatas – sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Susipažinus su rengiamo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) sprendiniais bei situacijos brėžiniu, paaiškėjo, jog per pareiškėjo sklypą yra planuojamas kelias ir geležinkelis. Pareiškėjas pažymėjo, jog aktyviai dalyvauja Bendrojo plano rengimo ir viešinimo procese, ne vieną kartą teikė pasiūlymus, kaip būtų galima planuoti privažiuojamą kelią bei geležinkelį ne pareiškėjo žemės sklype, kuris nepatenka į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritoriją, bet pačioje uosto teritorijoje. 2017 m. sausio 26 d. jis pateikė pasiūlymą su alternatyviais patekimo variantais, tačiau visi pasiūlymai buvo atmesti vadovaujantis tuo, kad jo siūlomi sprendiniai negali būti įgyvendinti techniškai. Bendrojo plano rengimo iniciatoriui ir rengėjui dar 2017 m. buvo tiksliai žinoma, kokių konkrečių reikalavimų neatitinka pareiškėjo teikiami pasiūlymai ir jau tada buvo visiškai aiški tiek konkreti planuojamo kelio ir geležinkelio įrengimo vieta, šių darbų apimtys ir pan. Baigiamojo susirinkimo – konferencijos, vykusios 2018 m. rugpjūčio 7 d., metu pareiškėjo atstovas kėlė klausimus: 1) ar per pareiškėjo sklypą einantis privažiavimo kelias ir geležinkelis nepažeidžia jo teisių ir teisėtų interesų; 2) pasiūlė privažiavimo kelią ir geležinkelį tiesti esamos uosto teritorijos ribose; 3) klausė, kada bus rengiamas specialusis planas, kurio metu per pareiškėjo žemės sklypą bus tiksliomis ribomis nustatytas privažiavimo kelias ir geležinkelis. Atsakovas atsakymus pateikė skundžiamame Rašte. Pirma, 2017 m. į pareiškėjo pasiūlymus buvo atsakyta, jog jie neatitinka konkrečių įstatymo reikalavimų, tuo tarpu skundžiamame Rašte nurodyta, kad privažiuojamojo kelio ir geležinkelio ribos yra jau tik iliustraciniai sprendiniai, kurie jokių pasekmių į šią teritoriją patenkančiam turtui nesukuria. Pareiškėjo nuomone, patvirtinus tokį Bendrąjį planą bei jo sprendinius ir tik koncepcijoje nurodžius privažiavimo kelius, vėliau rengiami susisiekimo komunikacijų specialieji planai nebegalės prieštarauti tai pačiai Bendrojo plano koncepcijai ir sprendiniams. Pareiškėjo interesai jau dabar yra pažeidžiami, nes bet kuris potencialus pareiškėjo nekilnojamojo turto pirkėjas, susipažinęs su Bendrojo plano sprendiniais ir koncepcija arba iš viso atsisakys įsigyti žemės sklypą, arba įsigis jį už ženkliai mažesnę kainą. Pareiškėjo vertinimu, Raštu pažeidžiamas nuosavybės neliečiamumo principas. Su pareiškėju niekas nederino koncepcijos, kad per jo žemės sklypą ateityje eis privažiuojamasis kelias ir geležinkelis. Pareiškėjo įsitikinimu, dar kartą turi būti svarstomas pareiškėjo siūlymas kelią ir geležinkelį nustatyti uosto teritorijoje. Antra, pareiškėjas savo žemės sklype neapibrėžtą laiką negalės užsiimti jokia ūkine ar komercine veikla. Trečia, individualus teisės aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės normomis, tačiau Rašto turinys yra nelogiškais ir prieštaringas. Nurodoma, kad Bendrojo plano koncepcija jokių teisinių pasekmių nesukelia, tačiau tuo pačiu nurodoma, jog įgyvendinant koncepciją sklypas vis tiek bus paimtas visuomenės poreikiams. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Raštas yra nemotyvuotas.
3. Atsakovas Susisiekimo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Susisiekimo ministerija nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog skundžiamas Raštas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Raštu pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jo žemė sklypas nepatenka į Bendrojo plano planuojamos teritorijos ribas, nustatytas susisiekimo ministro 2014 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 3-370-(E) patvirtintoje Bendrojo plano planavimo darbų programoje, ir dėl šiuos priežasties už planuojamos teritorijos ribų pavaizduoti grafiniais sprendiniai, išskyrus teritorijų rezervavimą, yra iliustraciniai ir negali būti laikomi teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, sukeliančiais teisines pasekmes į šią teritoriją patenkančiam nekilnojamajam turtui. Taip pat atsižvelgiant į pareiškėjo nuogąstavimus dėl nuosavybės teisės apribojimų, jam buvo paaiškintos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų nuostatos. Pareiškėjas Bendrojo plano rengimo metu planavimo organizatoriui, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (toliau – ir Direkcija) ir plano rengėjui nuolat teikė panašius pasiūlymus ir jie buvo išsamiai išnagrinėjami ir į juos gauti motyvuoti atsakymai. Visi planavimo procedūros metu pareiškėjui pateikti atsakymai turi būti įvertinti sistemiškai. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 23 straipsnyje aptariami pasiūlymai planavimo organizatoriui nėra privalomi, tačiau turi būti laikomasi joje nurodytų procedūrų bei, atmetus gautus pasiūlymus, apie tai motyvuotai raštu pranešama.
5. Pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad plano sprendiniai pažeidžia jo nuosavybės teises ir teisėtus interesus, nes į planuojamą teritoriją nepatenka pareiškėjo sklypas. Susisiekimo komunikacijos bus planuojamos atskirais specialiojo teritorijų planavimo dokumentais – inžinerinės infrastruktūros vystymo planais, ir tik tuomet bus nustatytos konkrečios susisiekimo komunikacijų vietos. Jeigu pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius būtų nuspręsta valstybinės reikšmės kelią ir geležinkelį tiesti per privačios nuosavybės sklypą, prieš tai jį reikėtų paimti visuomenės poreikiams teisingai atlyginant.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Direkcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
7. Direkcijos nuomone, Raštas yra motyvuotas ir atitinka TPĮ 23 straipsnio 5 dalį. Bendrasis planas yra rengiamas planuojamai teritorijai, į kurią pareiškėjo sklypas nepatenka. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 3-370-(E) patvirtintos Bendrojo plano planavimo darbų programos (toliau – ir Planavimo darbų programa) 14.6 punktu nustatytą uždavinį Bendrojo plano sprendinių konkretizavimo etape buvo parengti planuojamoje teritorijoje esamos geležinkelių infrastruktūros optimizavimo koncepciniai inžineriniais sprendiniai. Bendrojo plano rengimo metu nustatyta, kad, siekiant Baltijos jūros akvatorijoje planuojamas naujas sausumos teritorijas pritaikyti uosto veiklai, planuojamos teritorijos susisiekimo ir inžinerinėmis komunikacijomis turi būti sujungtos su atitinkamomis komunikacijomis, esančiomis žemyninėje dalyje. Atsižvelgiant į tai, tiek Bendrojo plano koncepcinių, tiek konkretizuotų sprendinių brėžiniuose vaizduojamos preliminarios siūlomų susiekimo infrastruktūros koridorių trasos, galinčios eiti per pareiškėjui priklausantį sklypą, kurios po Bendrojo plano patvirtinimo galėjų būti suformuotos tik rengiant atskirus teritorijų planavimo dokumentus – susisiekimo komunikacijų specialiuosius planus.
8. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros statant išorinį (giliavandenį) uostą parengiamųjų darbų įgyvendinimo planas nustato, kad tik atlikus patvirtintame plane nurodytas procedūras bei nustačius išorinio (giliavandenio) uosto vietą (Būtingėje arba Melnragėje) bus rengiamas valstybei svarbus susisiekimo jungties su išoriniu uostu specialusis planas, kurio uždaviniai, manytina, turėtų apimti tiek susisiekimo komunikacijų sprendinius, tiek žemės paėmimą visuomenės poreikiams. Ši informacija ir paaiškinimai pareiškėjo atstovui buvo pateikti baigiamojo susirinkimo - konferencijos metu. Visi pareiškėjo alternatyvūs siūlymai dėl susisiekimo komunikacijų planavimo uosto teritorijoje buvo analizuojami ir vertinami Bendrojo plano bendrųjų sprendinių formavimo etape.
9. Pareiškėjui prašant atsakyti į baigiamojo susirinkimo metu pareiktus klausimus, skundžiamu Raštu taip pat buvo atsakyta į klausimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams taikymo tvarkos.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjo V. J. skundą atmetė.
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuo 2014 m. birželio 5 d. nuosavybės teise priklauso 0,3530 ha žemė sklypas su statiniais, kurio naudojimo būdas - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 „Dėl Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektas (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros kompleksas) buvo pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Pagal minėto nutarimo priedėlio, nustatančio Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos Respublikoje ruožų sąrašą, 13 punktą Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra ypatingos svarbos projekto sudedamoji dalis (Vandens transporto infrastruktūros kompleksas). Šio Seimo nutarimo Nr. XII-381 4 straipsniu Susisiekimo ministerija paskirta šį ypatingos svarbos projektą įgyvendinančia institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 720 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano rengimo“ nusprendė parengti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrąjį planą. Vadovaujantis 2014 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-341 2 ir 4 punktais Direkcijai pavesta atlikti darbus susijusius su Seimo nutarimo įgyvendinimu vandens transporto infrastruktūros komplekse ir su kitomis institucijomis pavesta pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentus. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 3-370-(E) „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės ekvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) Bendrojo plano planavimo darbų programos patvirtinimo“ buvo patvirtinta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės ekvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) Bendrojo plano planavimo darbų programa. Parengus Bendrąjį planą, visuomenei buvo pateikta informacija ir jis buvo viešai eksponuotas. Pareiškėjas apie parengtą Bendrąjį planą buvo informuotas registruotu laišku, nurodant, jog su parengtais Bendrojo plano konkretizuotais sprendiniais galima susipažinti nuo 2018 m. birželio 4 d. iki rugpjūčio 6 d. Direkcijos patalpose ir tinklapyje, o 2018 m. rugpjūčio 6 d. įvyks baigiamasis susirinkimas – konferencija. Baigiamojo susirinkimo – konferencijos metu 2018 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjas pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su Bendrojo plano sprendiniais, kurie turi tiesioginės įtakos jo turto vertei. Pažymėjo, jog teikė pasiūlymus geležinkelį ir automobilinio transporto jungtį numatyti uosto teritorijoje, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta, reikalavo iš naujo svarstyti 2017 m. sausio 26 d. pasiūlymus dėl alternatyvaus siūlymo privažiuojamąjį kelią ir geležinkelį planuoti uosto teritorijoje, o ne per pareiškėjo sklypą. Taip pat pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 6 d. pateikė pasiūlymą papildyti Bendrojo plano sprendinius susisiekimo infrastruktūros už uosto teritorijos sprendiniais. Į pareiškėjo prašymą buvo atsakyta skundžiamu Raštu.
12. Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, teismas nenustatė TPĮ 23 straipsnio 5 dalies pažeidimo. Pareiškėjui 2018 m. rugpjūčio 6 d. pasikreipus į atsakovą, atsakovas per 10 darbo dienų išnagrinėjo pareiškėjo siūlymą ir, motyvuotai 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštu atsakė pareiškėjui.
13. Pareiškėjas aktyviai dalyvavo viešinimo procedūrose ir Bendrojo plano rengimo metu, teikė pasiūlymus planavimo organizatoriui, Direkcijai ir plano rengėjui. Jis 2017 m. sausio 26 d. planavimo organizatoriui bei rengėjui pateikė pasiūlymą įvertinti alternatyvų šiaurinės Valstybinio Klaipėdos juosto dalies transporto infrastruktūros sprendinį. Pareiškėjo pasiūlymas buvo analizuojamas ir vertinimas, o 2017 m. vasario 1 d. raštu Nr.VĮ-216/17 bei 2017 m. vasario 6 d. raštu Nr. UD-9.1.6.-436 pareiškėjui buvo pateikti plano rengėjo UAB „Sweco Lietuva“ ir Direkcijos atsakymai, kuriuose argumentuotai paaiškinta, jog siūlomi sprendiniai negali būti įgyvendinti techniškai, nes pareiškėjo siūlomų geležinkelio kelių posūkių spinduliai yra ženkliai mažesni už leistinus norminius posūkių spindulius, taip pat siūlomos transporto infrastruktūros objektų trasos neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų, taikomų naftos produktų saugyklos aplinkoje, be to, siūlomi sprendiniai turėtų neigiamą įtaką Klaipėdos uosto teritorijos ir infrastruktūros išnaudojimo efektyvumui, nes pareiškėjo siūlomi išorinio uosto transporto jungtims užtikrinti būtini susisiekimo koridoriai vaizduojami ant efektyviai uoste krovai naudojamų krantinių ir teritorijų. Gavęs minėtus atsakymus 2017 m. vasario 15 d. raštu pareiškėjas paprašė nurodyti, kokie konkrečiai parametrai nėra išlaikomi, ir 2017 m. vasario 28 d. raštu Nr. V1-400/17 buvo išsamiai informuotas apie tai, jog pateikdamas atsakymą plano rengėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 3-250/D1-249 patvirtintomis Geležinkelio stočių projektavimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Taip pat pareiškėjui buvo atsakyta į visus Bendrojo plano rengimo metu jo pateiktus pasiūlymus, išsamiai išdėstyti argumentai, kodėl jo siūlomos jungiamojo geležinkelio kelio alternatyvos neatitinka teisės aktų reikalavimų. Atsakant į pareiškėjo siūlymą pakartotinai svarstyti jo siūlomas jungiamojo geležinkelio kelio alternatyvas ginčijamu Raštu buvo nurodyta, jog Bendrojo plano sprendiniai pagal pareiškėjo siūlymus nebus keičiami. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju nėra reikšminga, kuriame etape ir kas (plano rengėjas ar organizatorius) pateikė atsakymus į pareiškėjo siūlymus, o reikšminga tai, jog visi pareiškėjo alternatyvūs siūlymai buvo analizuojami, vertinami ir dėl jų buvo pateikti išsamūs ir motyvuoti atsakymai. Prašydamas pakartotinai svarstyti 2017 m. sausio 26 d. pateiktus pasiūlymus pareiškėjas nenurodė jokių naujų argumentų ir nepaneigė planavimo organizatoriaus ir plano rengėjo raštuose išdėstytų teisės aktų nuostatomis pagrįstų argumentų.
14. Teismas nurodė, jog jokių prieštaravimų tarp pareiškėjui ankstesniuose 2017 m. raštuose ir ginčijame Rašte pateiktų atsakymų, nėra. Rašte buvo pateiktas atsakymas į pareiškėjo siūlymą papildyti Bendrojo plano sprendinius susisiekimo infrastruktūros už uosto teritorijos sprendiniais bei argumentus, jog Bendrojo plano sprendiniais galimai pažeidžiamas privačios nuosavybės neliečiamumo principas. Būtent atsakant į šį siūlymą ir argumentus atsakovas nurodė, jog pareiškėjo sklypas nepatenka į Bendrojo plano planuojamos teritorijos ribas.
15. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog Bendrasis planas galėtų būti papildytas sprendiniais už uosto teritorijos. Pagal TPĮ 2 straipsnio 12 punktą Bendrasis planas yra teritorijų planavimo dokumentas. Šiuo planu planuojamos teritorijos ribos nustatytos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr.3-370-(E) patvirtintoje Bendrojo plano darbų programoje. Kaip matyti iš į bylą pateiktos ištraukos iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano pagrindinio brėžinio pareiškėjo sklypas (duomenys neskelbtini) nepatenka į planuojamos teritorijos ribas, todėl atsakovas pagrįstai nurodė, jog brėžinyje pavaizduoti geležinkelis ir projektiniai gatvių pasiūlymai yra iliustraciniais ir neįpareigojantys sprendiniai. Planavimo darbų programos 14.6 punkte planavimo procesui nustatytas uždavinys suplanuoti optimalią uosto transporto sistemą, jos jungtis, kurios leistų optimizuoti krovinių srautų paskirstymą ir vežimą miesto ir uosto teritorijoje, suplanuoti inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribas, todėl buvo parengti transporto infrastruktūros optimizavimo koncepciniai sprendiniai, kurie pavaizduoti kaip preliminarios siūlomų infrastruktūros koridorių trasos. Šios susisiekimo jungtys galėtų būti formuojamos tik rengiant atskirus teritorijų planavimo dokumentus – susisiekimo komunikacijų specialiuosius planus, kaip numatyta TPĮ 5 straipsnio 4 dalies 5 punkte. Kaip paaiškino atsakovas ir Direkcija, toks susisiekimo jungties su išoriniu (giliavandeniu) uostu specialusis planas galėtų būti rengiamas tik nustačius išorinio (giliavandenio) uosto vietą (Būtingėje arba Melnragėje), todėl brėžiniuose ir buvo pavaizduotos preliminarios siūlomos infrastruktūros trasos. Tačiau, konkretūs komunikacijų sprendiniai bei sprendimai dėl konkrečių sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (taip pat galimai ir per pareiškėjui priklausantį žemės sklypą) galėtų būti parengti tik specialiųjų planų rengimo proceso metu. Kaip matyti iš 2018 m. rugpjūčio 7 d. baigiamojo susirinkimo – konferencijos, įvykusio 2018 m. rugpjūčio 6 d., protokolo, ši informacija pareiškėjo atstovui D. Č. buvo pateikta susirinkimo metu.
16. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog dėl Bendrojo plano sprendinių savo žemės sklype jis neapibrėžtą laiką negalės užsiimti jokia ūkine ar komercine veikla, ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo (toliau – ir Uosto įstatymas) 2 straipsnio 2 ir 16 dalimis bei 22 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nurodė, kad uosto plėtra gali būti vykdoma prijungiant rezervines uosto teritorijas, į kurias pareiškėjo sklypas nepatenka, todėl negalima sutikti su pareiškėjo teiginiais, jog Bendruoju planu yra ribojama ūkinė ar komercinė veikla pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoje esančiame pareiškėjo žemė sklype.
17. Teismas, įvertinęs, pareiškėjo pasiūlymų atmetimo turinį, sprendė, kad ginčijamame Rašte motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pasiūlymus dėl Bendrojo plano. Nenustatyta, kad vertinant pasiūlymus ar teikiant informaciją dėl pasiūlymų atmetimo, buvo padaryti kokie nors procedūriniai pažeidimai, kurie būtų pagrindas pripažinti neteisėtu ginčijamą atsakovo Raštą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad teritorijų planavimo dokumentų rengimo proceso metu buvo įvertinti visi pareiškėjo pasiūlymai, jie buvo detaliai išanalizuoti ir pateikti išsamūs ir motyvuoti paaiškinimai, kodėl šie pasiūlymai atmetami. Taip pat Rašte buvo pateikti motyvuoti atsakovo paaiškinimai dėl pareiškėjo iškelto siūlymo papildyti Bendrojo plano sprendinius susisiekimo infrastruktūros sprendiniais už uosto teritorijos, taip pat pateiktas paaiškinimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams taikymo tvarkos, todėl Raštas negali būti panaikintas skunde išdėstytais ir kitais pagrindais, ir nėra pagrindo atsakovą įpareigoti pakartotinai vertinti pareiškėjo pasiūlymus dėl privažiuojamojo kelio ir geležinkelio.
III.
18. Pareiškėjas V. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
19. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei šalių duotus paaiškinimus. Be to, teismas tik formaliai įvertino Bendrojo plano koncepcijoje nurodytą susisiekimo infostruktūrą dėl ko padarė išvadą, jog į pareiškėjo teiktus pasiūlymus gautas atsakovo atsakymas yra aiškus, motyvuotas ir pagrįstas. Iš UAB „Sweco Lietuva“ 2017 m. vasario 1 d. atsakymo Nr. V1-216/17 ir 2017 m. vasario 28 d. atsakymo Nr. V1-400/17 yra akivaizdu, kad niekur kitur gatvės ir geležinkelio kelio koridorius negalės būti įrengtas po Bendrojo plano patvirtinimo rengiant specialiuosius planus. UAB „Sweco Lietuva“ 2017 m. vasario 28 d. atsakyme Nr. V1-400/17 aiškiai nurodyta, kad bendrojo plano koncepcijoje yra pateiktas būtent tas sprendinys, kai geležinkelio kelio koridorius yra planuojamas arčiausiai pramoninės uosto teritorijos laikantis visų teisės aktų reikalavimų ir taikant pačius mažiausius atstumus bei kreives esant sudėtingoms sąlygoms. Todėl pareiškėjas nesutinka nei su atsakovo, nei su teismo argumentais, kad planuojamų gatvių bei geležinkelio kelio koridoriaus atvaizdavimas Bendrojo plano pagrindiniame brėžinyje nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjui ir yra tik iliustracinis. Toks teiginys prieštarauja ne tik aukščiau nurodytoms aplinkybėms, bet ir paties trečiojo suinteresuoto asmens į bylą pateiktai išvadai, kurioje geležinkelio kelio koridorius yra nurodytas kaip iliustracinis ir neįpareigojantis sprendinys, tačiau ne projektuojama gatvė. Tuo tarpu atsakovas negalėjo paaiškinti ir nurodyti, kodėl sutartiniuose žymėjimuose tik geležinkelio kelio koridorius yra nurodytas kaip iliustracinis ir neįpareigojantis sprendinys, o gatvės trasa nurodoma kaip projektinis pasiūlymas. Šis neaiškumas bylos nagrinėjimo metu nebuvo paaiškintas.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad Bendruoju planu planuojamoje teritorijoje yra galima statyti bet kokius statinius ar objektus bei projektuoti bet kokius privažiavimus. Jeigu yra galima bet kur savo teritorijoje planuoti būtinus privažiavimus, nėra aišku, dėl kokių priežasčių toks privažiavimas daromas (planuojamas daryti) šalia planuojamos teritorijos per pareiškėjui priklausantį žemės sklypą ir jame esantį pastatą – sandėlį. Šiuo metu žinoma tiek tiksli gatvės trasa, tiek ir tikslus geležinkelio koridorius, todėl nelaikyti, kad Bendrojo plano sprendiniai nedaro jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir interesams.
21. Atsakovas Susisiekimo ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
22. Susisiekimo ministerija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas savo apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais grindė savo skundą pirmosios instancijos teismui. Dėl šių klausimų išsamiai buvo pasisakyta atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimuose.
23. Atsakovo vertinimu, nepagrįsti yra pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikti argumentai dėl Bendrojo plano sprendinių privalomumo jo sklypui ir dėl Bendrojo plano sprendiniais sukeliamų ribojimų jo nuosavybei. Vadovaujantis TPĮ 2 straipsnio 12 punktu Bendrasis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, rengiamas planuojamai teritorijai. Bendrojo plano planuojamos teritorijos ribos nustatytos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintoje Bendrojo plano darbų programoje. Pareiškėjo žemės sklypas (duomenys neskelbtini), pagal Bendrojo planavimo darbų programos nustatytas ribas nepatenka į Bendrojo plano planuojamos teritorijos ribas (tai patvirtina ir atsakovo pateiktas išrašas iš Bendrojo plano pagrindinio brėžinio), nei į uosto rezervinę teritoriją, todėl už planuojamos teritorijos ribų pavaizduoti grafiniai sprendiniai, išskyrus teritorijų rezervavimą, yra iliustraciniai ir negali būti laikomi Bendrojo plano sprendiniais, sukuriančiais teisines ar kitas pasekmes į šių sprendinių teritoriją patenkančiam nekilnojamajam turtui.
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Direkcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
25. Direkcija nurodo, kad pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė skunde pirmosios instancijos teismui. Savo poziciją dėl šių argumentų Direkcija detaliai išdėstė 2018 m. spalio 1 d. atsiliepime. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas tinkamai įvertino visas ginčo nagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes bei joms tinkamai taikė teritorijų planavimui taikomų teisės aktų nuostatas, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
26. Pareiškėjo žemės sklypas pagal TPĮ 2 straipsnio 12 punktą nepatenka į Bendrojo plano planuojamos teritorijos ribas, dėl šios priežasties už planuojamos teritorijos ribų pavaizduoti grafiniai sprendiniai, išskyrus teritorijų rezervavimą, yra iliustraciniai ir negali būti laikomi Bendrojo plano sprendiniais, sukuriančiais teisines ar kitas pasekmes į šių sprendinių teritoriją patenkančiam nekilnojamajam turtui. Tiek automobilių, tiek geležinkelio kelių grafiniai sprendiniai, esantys už planuojamos teritorijos ribų yra iliustraciniai ir preliminarūs (neįpareigojantys). Pareiškėjo sklypas nepatenka į uosto rezervinę teritoriją, todėl apeliacinio skundo teiginys, kad Bendrojo plano sprendiniai riboja ūkinės veiklos galimybes jo sklype ir dėl to yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, yra klaidinantis bei nepagrįstas byloje pateiktų faktinių aplinkybių interpretavimu.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Susisiekimo ministerijos 2018 m. rugpjūčio 17 d. rašto Nr. 2-12662, kuriuo atsakyta pareiškėjui į siūlymą keisti Bendrojo plano sprendinius ir neplanuoti susisiekimo komunikacijų per jo valdomą žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo iš naujo svarstyti pareiškėjo pasiūlymą privažiuojamąjį kelią ir geležinkelį planuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
29. Pagal TPĮ 23 straipsnio 5 dalį pasiūlymai dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendinių planavimo organizatoriui teikiami raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo ir jo metu. Planavimo organizatorius per 10 darbo dienų nuo viešo svarstymo dienos išnagrinėja visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą ir motyvuotai raštu atsako pasiūlymus pateikusiems asmenims. Šie asmenys per 10 darbo dienų nuo atsakymo gavimo dienos, o tais atvejais, kai planavimo organizatorius per nustatytus terminus atsakymo nepateikė, – per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią atsakymas turėjo būti pateiktas, turi teisę kreiptis su skundu į apygardos administracinį teismą dėl planavimo organizatoriaus pateikto atsakymo arba dėl to, kad atsakymas nebuvo pateiktas.
30. Aiškindamas šių teisės normų turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog minėtose normose aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal ABTĮ 31 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-143-201/2009; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-169/2012; 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2031/2014; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015; 2016 m. gruodžio 19 d.nutartis administracinėje byloje
Nr. A-2374-442/2016).
31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. baigiamojo susirinkimo-konferencijos metu pareiškėjas pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su Bendrojo plano sprendiniais, kuria turi tiesioginė įtakos jo turto vertei. Taip pat pažymėjo, jog teikė pasiūlymus geležinkelį ir automobilinio transporto jungtį numatyti uosto teritorijoje, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta, reikalavo iš naujo svarstyti 2017 m. sausio 26 d. pasiūlymus dėl alternatyvaus siūlymo privažiuojamąjį kelią ir geležinkelį planuoti uosto teritorijoje, o ne per pareiškėjo sklypą. 2018 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjas pateikė pasiūlymą papildyti Bendrojo plano sprendinius susisiekimo infrastruktūros už uosto teritorijos sprendiniais. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija kartu su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano rengėjų UAB „Sweco Lietuva“ skundžiamu Raštu atsakė pareiškėjui, jog jo nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nepatenka į Bendrojo plano planuojamos teritorijos ribas, todėl nebus atsižvelgta į jo pasiūlymą keisti bendrojo plano sprendinius ir neplanuoti susisiekimo komunikacijų per pareiškėjo valdomą sklypą.
32. Pagal TPĮ 2 straipsnio 1 ir 12 punktus bendrasis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, rengiamas planuojamai teritorijai. Šiuo atveju Bendrojo plano planuojamos teritorijos ribos buvo nustatytos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 3-370-(E) patvirtintoje Planavimo darbų programoje. Iš bylos duomenų matyti, pareiškėjo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal TPĮ 2 straipsnio 12 punktą nepatenka į Bendrojo plano planuojamos teritorijos ribas, todėl už planuojamos teritorijos ribų pavaizduoti grafiniai sprendiniai, išskyrus teritorijų rezervavimą, laikytini iliustraciniais ir negali būti laikomi Bendrojo plano sprendiniais, sukuriančiais teisines pasekmes į šių sprendinių teritoriją patenkančiam nekilnojamajam turtui. Be to, kaip nurodė atsakovas, susisiekimo komunikacijos (pravažiuojamas kelias, geležinkelis) bus planuojami atskirais specialiojo teritorijų planavimo dokumentais – inžinerinės infrastruktūros vystymo planai ir tik tuomet bus nustatytos konkrečios susiekimo komunikacijų vietos. Jeigu pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius būtų nuspręsta valstybinės reikšmės kelią ir geležinkelį tiesti per pareiškėjui priklausantį žemės sklypą, prieš tai jį reikėtų paimti visuomenės poreikiams teisingai atlyginant. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad Bendrasis planas yra rengiamas planuojamai teritorijai, į kurią pareiškėjui priklausantis sklypas nepatenka, atmestini pareiškėjo argumentai dėl jam teisines pasekmes sukeliančių Bendrojo plano sprendinių.
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad priimant ginčijamą Raštą nebuvo pažeistos TPĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatytos procedūros, atsakovas laiku, nepraleisdamas 10 darbo dienų, aiškiai ir motyvuotai atsakė pareiškėjui į visus jo pasiūlymus dėl Bendrojo plano, todėl nėra pagrindo skundžiamą Raštą panaikinti kaip neteisėtą ir įpareigoti atsakovą pakartotinai vertinti pareiškėjo pasiūlymus dėl privažiuojamojo kelio ir geležinkelio.
34. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir pareiškėjo išdėstytas pretenzijas, likę ginčo šalių argumentai apeliacinės instancijos teismui, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pertekliniai ir neturi esminės reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl plačiau neanalizuotini.
35. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė