Civilinė byla Nr. e2-652-1050/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12182-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Greičiūtė-Petrauskienė,

sekretoriaujant Ingridai Valickienei,

dalyvaujant ieškovei S. U.,

ieškovės atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei,

atsakovui A. U.,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Jokūbui Butkui,

trečiajam asmeniui A. S.,

liudytojai O. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. U. patikslintą ieškinį atsakovui A. U. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, A. S., antstolis Darius Bliznikas.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė S. U. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui A. U., prašydama: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; 3) nustatyti, kad prievolė kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal (duomenys neskelbtini) vykdomąjį įrašą yra asmeninė ieškovės prievolė; 4) nustatyti, kad prievolė kreditoriui A. S. 33 660,00 JAV dolerių sumai, yra asmeninė ieškovės prievolė; 5) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „U.“, atsakovui – „U.“; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis iš ieškovės ir atsakovo.  

Ieškovė S. U. nurodė, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Nurodė, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, santuokiniai ryšiai nutrūkę, tolimesnis šeimyninis gyvenimas su atsakovu yra neįmanomas. Ieškovė, siekdama išsaugoti asmeninio gyvenimo privatumą, prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuojant, kad santuoka iširo dėl nesėkmingai susiklosčiusių tarpusavio santykių ir skirtingų požiūrių į gyvenimą. Ieškovė neprašo termino susitaikymui. Nurodė, kad santuokoje šalys registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo. Santuokoje buvo įgyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. akcijų, kurių vidutinė rinkos vertė – 1,00 Eur, nominali vertė – 2 896,20 Eur. Atsakovas niekada nepretendavo į akcijų įgijimą, nebuvo išreiškęs valios, jokių sprendimų nepriėmė, todėl po santuokos nutraukimo, ieškovė prašo šį turtą pripažinti jos asmenine nuosavybe. Atsakovas už šį turtą, ieškovės žiniomis, kompensacijos nepageidauja. Ieškovė nurodė, kad ji įsipareigoja vykdyti asmeninę prievolę UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 97 717,32 Eur sumai, pagal (duomenys neskelbtini) vykdomąjį įrašą. Ieškovė patvirtino, kad ši skola kreditoriui yra asmeninė jos skola, kadangi atsakovas tokių įsipareigojimų niekada neprisiėmė, apie pasirašytą vekselį nieko nežinojo, šios lėšos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams. Po santuokos nutraukimo ieškovė taip pat įsipareigoja vykdyti asmeninę prievolę kreditoriui A. S. – 33 660,00 JAV dolerių sumoje. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo išlaikymo iš atsakovo nereikalauja (el. b. t. 1, b. l. 177-179).   

Teismo posėdžio metu ieškovė S. U. nurodė, kad ji yra tvirtai apsisprendusi nutraukti santuoką. Šį sprendimą priėmė apie 2000 metus, tačiau dėl susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių, santuoka nebuvo nutraukta anksčiau. Nurodė, kad nuo pat pradžios, šalių santuoka nebuvo normali, o gimus sūnui situacija dar labiau pablogėjo, kilo dar daugiau tarpusavio nesutarimų ir kitokių problemų. Atsakovas (duomenys neskelbtini) metais buvo išvykęs gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – JAV). Ieškovė tikėjosi, kad atsakovui grįžus iš JAV, jų santykiai pasikeis, tačiau santuokiniai ryšiai visiškai nutrūko. Šalys bendrauja tik sprendžiant klausimus, susijusius su sūnumi. Tokio pobūdžio bendravimas tarp šalių susiklostė, kai sūnui buvo trys metai, apie (duomenys neskelbtini) metus. Nuo to laiko santuoka yra iširusi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ieškovė prašo priteisti jai, kadangi atsakovas prie įmonės veiklos neprisidėjo. Atsakovas ieškovei nei finansiškai, nei moraliai nepadėjo, todėl ieškovė nemano, kad atsakovas gali pretenduoti į įmonės akcijas. Šias akcijas apie (duomenys neskelbtini) metus jai padovanojo tėtis, todėl šios akcijos yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Ieškovė yra vienintelė įmonės akcininkė. Nurodė, kad prievolė kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jos asmeninė prievolė, vekselį ji pasirašė nesitardama su atsakovu. Atsakovas apie vekselį sužinojo tik prasidėjus skyrybų procesui. Vekselio pasirašymo metu ieškovė buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė. Vekselį pasirašė, nes iš pradžių ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai surado klientą – įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovei išėjus dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, klientas išreiškė norą toliau dirbti su ieškovės įmone. Kadangi buvo nepabaigtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontraktas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (90 tonų aliejaus nebuvo atkrauta), klientas prašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jį atkrauti, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesutiko. Kilus ginčui, buvo nustota mokėti už konteinerinius pervežimus, nors konteineriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) stovėjo su produktais. Ieškovė, matydama tolimesnį bendradarbiavimą su klientu, nusprendė sumokėti už transportą. Kadangi tai pagal sutartį turėjo padaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškovė turėjo garantuoti, kad sumokėti pinigai sugrįš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl ieškovė nutarė pasirašyti vekselį, tikėjosi, kad prasidės jos įmonės darbas ir ji pinigus grąžins. Tačiau, galiausiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukonfliktavo su klientu ir pastarasis nutraukė bendradarbiavimą, tuo pačiu klientas nustojo bendradarbiauti ir su ieškovės įmone. Ieškovė su klientu daugiau jokios veiklos nevykdė ir liko skolinga pagal vekselį. Vekselis buvo pasirašytas ne asmeniniams poreikiams tenkinti, o verslui. Jos interesas buvo padengti skolas, užbaigti ginčus ir pradėti naujus verslo santykius su „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovės nuomone, kreditoriaus reikalavimas pripažinti įsipareigojimą pagal vekselį solidariu šalių įsipareigojimu yra visiškai nepagrįstas. Jos nuomone, tokį reikalavimą lemia asmeninės priežastys, buvusio bendradarbiavimo istorija. Nurodė, kad įsipareigojimas A. S. susideda iš daugelio mažų sumų. Kadangi po vekselio pasirašymo ieškovės įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla sėkmingai nesiklostė, A. S. įnešdavo sumas, iš kurių buvo apmokamos skolos. Daugiau kreditorių ieškovė neturi. Po santuokos nutraukimo ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę. Bylinėjimosi išlaidas prašo padalinti per pusę.   

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys yra visiškai įrodytas ir turėtų būti patenkintas. Nurodė, kad vekselio pasirašymas įvyko tarp verslininkų, fizinis asmuo įsipareigojo juridiniam asmeniui išmokėti piniginę sumą. Šiuo atveju, pasirašant vekselį, atsakovas nedalyvavo. Įmonė, manydama, kad tai yra solidari prievolė, turėjo apsidrausti ir paprašyti sutuoktinio parašo, laidavimo. Iki pat santuokos nutraukimo proceso pradžios kreditorius nereikalavo, kad atsakovas solidariai dengtų prievolę. Teismui kreditorius nepateikė jokių įrodymų, kuo grindžia prievolės solidarumą. Mano, kad reikalavimas pripažinti prievolę solidaria, yra nulemtas kreditoriaus principingumo, keršto, ambicijų patenkinimo. Tačiau atsakovas neturi nieko bendro su ieškovės verslu. Juo labiau, šalys iš vekselio nepraturtėjo, juo buvo padengti verslo nuostoliai. Verslo nuostolius prisiėmė tik ieškovė savo rizika. Siekiant pripažinti, kad prievolė yra solidari, vekselyje turėjo būti du įsipareigoję asmenys, tačiau to nėra. Atsakovas apie vekselį nežinojo, jo nepasirašė, ir savo valios neišreiškė. Esant nurodytam, trečiojo asmens reikalavimas dėl prievolės pripažinimo solidaria sutuoktinių prievole turėtų būti atmestas, kreditoriui neįrodžius prievolės solidarumo.

Atsakovui A. U. procesiniai dokumentai buvo tinkamai įteikti (el. b. priedas, l. 8). Atsiliepimo į patikslintą ieškinį atsakovas teismui nepateikė.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. U. nurodė, kad sutinka su pareikštu ieškiniu. Atsakovas yra tvirtai apsisprendęs santuoką nutraukti. Nurodė, kad faktiškai šalių santuokinis ryšys nutrūko 2007 metais. (duomenys neskelbtini) metais atsakovas išvyko į JAV, ten gyveno (duomenys neskelbtini) metus, iki (duomenys neskelbtini) metų. Į JAV išvyko dėl šeimyninių nesutarimų, galvojo, kad išvykus situacija šeimoje pasikeis, tačiau to neįvyko, sutuoktinių santykiai išliko prasti. Santuokos nutraukimo neinicijavo anksčiau, nes nebuvo poreikio. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų atsakovas pretenzijų neturi. Nurodė, kad kito dalintino turto nėra. Apie ieškovės pasirašytą vekselį atsakovas sužinojo tik prasidėjus skyrybų procesui, kai bandė išsiskirti bendru sutikimu. Tai jam buvo didelis netikėtumas. Nežino, kodėl kreditorius prašo prievolę pripažinti solidaria. Atsakovas neturėjo nieko bendro su ieškovės veikla, nedalyvavo jokiuose sandoriuose, nežinojo nieko apie pasirašytą vekselį, apskritai, nelabai žinojo, ką ieškovė veikia ir kuo užsiima. Šalys šiuo metu dirba toje pačioje darbovietėje, tačiau tarpusavyje nebendrauja, kalbasi išskirtinai retai, daugiausia tik dėl sūnaus. 2009 metais su ieškove ūkio nevedė, jie gyveno atskirai, jokių klausimų kartu nesprendė. Atsakovas sutinka, kad prievolė kreditoriui A. S. būtų pripažinta asmenine ieškovės prievole. Sutinka su ieškinio reikalavimu dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo ir prašomu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Nurodė, kad santuokos metu šalys buvo kartu paėmę paskolas. Jas paėmė sūnaus gyvenimo sąlygoms pagerinti, tai buvo prieš 10-12 metų. Paskolas grąžino penkerių metų laikotarpyje. Daugiau kreditorių neturi.

Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimu dėl prievolės kreditoriui pripažinimo asmenine ieškovės prievole ir prašo ieškinį šioje dalyje atmesti. Trečiojo asmens teigimu, abi šalys yra skolingos kreditoriui 71 671,92 JAV dolerių pagal santuokos metu išduotą (duomenys neskelbtini) vekselį. Išieškojimą pagal paminėtą vekselį iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės vykdo antstolių Dariaus Blizniko ir Ramunės Damulienės kontora, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Abu sutuoktiniai turi įsiskolinimą trečiajam asmeniui ir jam yra solidariai atsakingi, be to, išieškojimas taip pat vykdomas iš abiem sutuoktiniams priklausančio turto. Mano, kad ieškovės reikalavimas pripažinti prievolę kreditoriui jos asmenine prievole, gali prieštarauti kreditoriaus interesams, kadangi šalių skola kreditoriui yra pakankamai didelė ir kreditorius pageidauja, kad pagal šią prievolę abu sutuoktiniai išliktų solidariai atsakingi ir po santuokos nutraukimo, tokiu būdu apsaugant kreditoriaus interesus. Nurodo, kad ieškovės numatytas prievolių paskirstymas yra nesąžiningas vengimas padengti prisiimtus skolinius įsipareigojimus kreditoriui. Trečiojo asmens teigimu, ieškovės prisiimta prievolė pagal pasirašytą vekselį yra bendroji sutuoktinių prievolė ir turi būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto. Nustačius, kad prievolė kreditoriui yra solidari sutuoktinių prievolė, nutraukus šalių santuoką, trečiajam asmeniui išliks galimybė atgauti skolą ne vien iš ieškovės, bet ir iš atsakovo (el. b. t. 1, b. l. 116-117, 200).

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodė, kad palaiko reikalavimą po santuokos nutraukimo pripažinti prievolę UAB „(duomenys neskelbtini)“ solidaria šalių prievole. Nurodė, kad ieškovė buvo įmonės vadovė, tikėjosi gauti naudą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo santykių su užsienio įmone (duomenys neskelbtini). Dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ padengus tam tikras išlaidas, ieškovė pasirašė vekselį, įsipareigodama išlaidas grąžinti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinimu, ieškovei būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke ir vadove, tai buvo šeimos verslas, iš kurio gaunama nauda ir rizika išrašant vekselį buvo prisiimta dėl šeimos poreikių, todėl prievolė kreditoriui turėtų būti solidari. Tai, kad nebuvo bendrų santykių tarp ieškovės ir atsakovo, paaiškėjo tik teismo posėdyje, nors teismo procesas tęsiasi pakankamai ilgai. Nurodė, kad byloje nėra pareikštas reikalavimas nustatyti, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes sukėlė nuo faktinio sutuoktinių gyvenimo skyrium dienos. Tai, kad sutuoktiniai kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė, yra dirbtinai atsiradusi aplinkybė. Be to, skiriasi liudytojos O. Č. ir trečiojo asmens A. S. parodymai. Taip pat ieškovė nurodo, kad nuo 2000 metų santykių su atsakovu nebėra, o atsakovas, kad nuo 2007 metų. Atsakovui teikiant paaiškinimus paaiškėjo, kad buvo prisiimta kitų bendrų įsipareigojimų, kurie buvo grąžinti 5 metų bėgyje. Tai reiškia, kad įsipareigojimai buvo vykdomi po vekselio pasirašymo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, šalių santuoka buvo reali, vestas bendras ūkis, prisiimtos ir vykdytos bendros prievolės. Net jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos ir būtų asmeninė ieškovės nuosavybė, šeimoje bendrai naudojant iš įmonės veiklos gaunamas lėšas, akivaizdu, kad jos naudojamos šeimos poreikiams, todėl ir visa prisiimta rizika dėl šeimos verslo, turėtų būti laikoma solidaria sutuoktinių prievole.  

Trečiasis asmuo A. S. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad visiškai palaiko ieškovės ieškinį. Nurodė, kad ieškovė yra jo dukra, šalių santuoka yra seniai nutrūkusi. Trečiojo asmens teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ argumentai, kad ieškovės skola kreditoriui yra solidari šalių prievolė, yra nepagrįsti, nes vekselis buvo išduotas ieškovei asmeniškai vykdant įsipareigojimus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusiems asmenims ir bendru verslu. Nurodė, kad dėl tų pačių priežasčių jis ieškovei taip pat yra paskolinęs lėšų (el. b. t. 1, b. l. 153).

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. S. nurodė, kad sutinka su pareikštu ieškiniu. Nurodė, kad beveik nuo pat šalių sūnaus gimimo, sutuoktiniai kartu negyveno. Tiek ieškovės tėvai, tiek atsakovas, nežinojo kaip ieškovė tvarko įmonės reikalus. Nurodė, kad ieškovė gyveno su sūnumi, jį išlaikė, tvarkė ūkį. Atsakovas keletą metų buvo išvykęs, nebuvo su šeima, jam grįžus, šeima trumpą laiką gyveno kartu. Trečiojo asmens teigimu, faktinis šalių gyvenimas kartu nutrūko maždaug prieš 20 metų. Nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimu prievolę jam pripažinti asmenine ieškovės prievole. Trečiasis asmuo, iškilus įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ problemoms, kiek galėdavo, tiek padėdavo. Jis dukrai paskolino pinigų skoloms padengti, šio sandorio neįformino, tačiau (duomenys neskelbtini) metais skolą deklaravo. Patvirtino, kad prievolė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra solidari šalių prievolė. Trečiojo asmens nuomone, visą veiklą ieškovė vykdė savarankiškai, atsakovas nedalyvavo sprendimų priėmime. Jis padovanojo ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, kaip asmeninę nuosavybę. Dukra, pasirašydama vekselį, tikėjo savo verslo sėkme. Trečiasis asmuo yra asmeniškai dengęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų nuomos ir kitų paslaugų teikimo mokesčius. Atsakovas prie to niekaip neprisidėjo, įmonės veikloje nedalyvavo.

Trečiasis asmuo antstolis Darius Bliznikas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Šaukimas į teismo posėdį antstoliui buvo tinkamai įteiktas per EPP sistemą. Anksčiau byloje buvo gautas antstolio prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (el. b. t. 1, b. l. 198). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas nenustatė procesinių kliūčių nagrinėti bylą.

Teismo posėdžio metu liudytoja O. Č. nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini) metų dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) metų įmonėje dirba trečiasis asmuo A. S., toje pačioje įmonėje (duomenys neskelbtini) metų dirba atsakovas, o ieškovė – (duomenys neskelbtini) metus. Liudytoja ieškovę pažįsta apie 10 metų, jos kartu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su šalimis liudytoja bendrauja ne tik darbe, bet ir kartu leidžia laisvalaikį. Apie šalis ir jų santykius liudytoja puikiai žino daugiau nei 10 metų. Šalys lankosi jos namuose, atsakovas padėjo jai statantis namą. Per 10 metų laikotarpį, šalys kartu pas liudytoją nebuvo atvažiavę. Ji nematė, kad šalys vestų bendrą ūkį, spręstų šeimos finansų klausimus. Jie augina sūnų, tačiau visi kartu neatostogauja. Liudytoja ne kartą lankėsi trečiojo asmens A. S. namuose, kuriuose gyvena ieškovė su sūnumi, tačiau ten niekada nematė atsakovo. Šalys iki šiol kartu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau niekada kartu nepietauja. Liudytojos teigimu, šalių santuokiniai ryšiai tikrai yra nutrūkę 10 metų. Prieš 10 metų, susipažinus su ieškove, šalys neturėjo jokio tarpusavio ryšio. Nurodė, kad vykstant slidinėti su įmonės darbuotojais, vyksta tik atsakovas su sūnumi, ieškovė niekada kartu nevyksta. Liudytojos teigimu, ieškovė nenori bendrauti su atsakovu, išskyrus, kai reikia spręsti klausimus, susijusius su jų sūnumi. Liudytojai žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ieškovei padovanojo trečiasis asmuo A. S., kadangi ji konsultavo ieškovę akcijų dovanojimo klausimais. Kiek liudytojai teko lankytis UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, ji ten niekada nėra mačiusi atsakovo, iš jo niekada nieko negirdėjo apie įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad ieškovė visada savarankiškai priima sprendimus. Nurodė, kad jai nėra žinomos vekselio pasirašymo aplinkybės. Ji tik vieną dieną prieš teismo posėdį sužinojo apie vekselį.

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčo dėl pareikštų reikalavimų nėra. Atsakovas nurodė, kad sutinka su ieškiniu. Šioje civilinėje byloje kilo ginčas tarp šalių ir trečiojo asmens – kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. prievolė šiam kreditoriui turėtų būti pripažinta asmenine ieškovės S. U., ar solidaria abiejų sutuoktinių prievole. Tose dalyse, kuriose nekilo ginčas ir atsakovas pripažino ieškinio reikalavimus (dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalinimo, prievolės kreditoriui A. S., pavardžių) surašomi sutrumpinti sprendimo motyvai (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl santuokos nutraukimo.

Iš byloje esančio santuokos sudarymo įrašo nustatyta, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (el. c. b. l. 5 ).  

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes santuoka faktiškai yra iširusi, santuokiniai ryšiai yra nutrūkę, tolesnis šeiminis gyvenimas su atsakovu yra neįmanomas. Santuoka iširo dėl nesėkmingai susiklosčiusių tarpusavio santykių ir skirtingų požiūrių į gyvenimą. Neprašo termino susitaikyti. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad faktiškai šalių santuokinis ryšys nutrūko 2007 metais.

Faktiškai sutuoktinių bendras gyvenimas yra nutrūkęs, nebėra galimybių rasti bendro intereso ir suvienodinti charakterio skirtumus, išsaugoti šeimą nebeįmanoma. Teismo posėdžio metu ieškovė ir atsakovas patvirtino, kad yra tvirtai apsisprendę nutraukti santuoką. Santuoka tarp šalių faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jie iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.26-3.29, 3.35, 3.36, 3.85 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, rūpinimosi visa šeima bei kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį pagrindinį santuokos tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą.

Esant nurodytam, taip pat atsakovui sutikus su pareikštu ieškiniu šioje dalyje, t. y. taip pat prašant nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsnis). Sutuoktiniai santuokinio gyvenimo nebegyvena, bendro ūkio neveda, išsaugoti santuokos nėra jokių galimybių

Dėl turto padalinimo.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis, taip pat ginčo šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise registruotino nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto neįgijo (el. b. t. 1, b. l. 61-64). Todėl šio turto padalinimo klausimas santuokos nutraukimo byloje nėra sprendžiamas.

            Ieškovė prašo priteisti po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise S. U. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 100 vnt. akcijų, kurių vidutinė rinkos vertė – 1 Eur. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pretenzijų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų neturi. Patvirtino, kad kito dalintino turto nėra. Atsižvelgiant į nurodytą, priteistina po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise S. U. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. akcijų, kurių vidutinė rinkos vertė – 1 Eur.  

           Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

           Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteistinas.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis, pagal kurį S. U. įsipareigojo besąlygiškai sumokėti iki (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 71 671,92 USD sumą (el. b. t. 1, b. l. 15). Vilniaus rajono 2-ojo notaro biure (duomenys neskelbtini) išduotas vykdomasis įrašas (el. b. t. 1, b. l. 14).  

Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) Reikalavimo perleidimo sutartimi iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo reikalavimo teisę į S. U. skolą su visomis kitomis su reikalavimu susijusiomis teisėmis. Išieškojimą vykdo antstolių Valdo Čegliko, Birutės Čereškienės, Vilmos Leskevičienės kontora pagal Vilniaus rajono notarų biuro (duomenys neskelbtini) vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 89-94). (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašyta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis dėl S. U. įsiskolinimo. Paminėta sutartimi pradinis kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido naujajam kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisę į 54 211,79 Eur dydžio S. U. įsiskolinimą su palūkanomis (el. b. t. 1, b. l. 166-174).     

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovei S. U. kreditorinis įsipareigojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pradinis kreditorius – UAB „(duomenys neskelbtini)“) pagal (duomenys neskelbtini) vykdomąjį įrašą, išduotą 97 717,32 Eur sumai, po santuokos nutraukimo lieka asmenine ieškovės S. U. prievole. Ieškovė taip pat prašo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo kreditorinis įsipareigojimas A. S. 33 660,00 JAV dolerių sumai lieka asmenine ieškovės prievolė. Byloje kilo ginčas dėl prievolės kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdymo. A. S. prieštaravimų teismui nepareiškė. 

Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). Prievolė nėra solidari, jei nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas.

Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis turi būti taikoma sistemiškai su šio straipsnio 3-4 dalimis, kuriose nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.  

Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės: pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (2010-05-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovės S. U. ir pradinio kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytas vekselis galėtų būti priskirtinas prie antros grupės prievolių pagrindų, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Tokiu atveju trečiasis asmuo, siekdamas, kad ieškovės S. U. prisiimti skoliniai įsipareigojimai pagal vekselį būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir nustatytas solidarus prievolės pobūdis, turi procesinę pareigą įrodyti, kad sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 str.).

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad prievolė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jos asmeninė prievolė, vekselį ji pasirašė nesitardama su atsakovu. Nurodė, kad vekselį pasirašė, nes iš pradžių dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai surado klientą – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovei išėjus dirbi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, klientas išreiškė norą toliau dirbti su ieškovės įmone. Kadangi nebuvo pabaigta vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (90 tonų aliejaus nebuvo atkrauta), klientas prašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jį atkrauti, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesutiko. Kilus ginčui, buvo nustota mokėti už konteinerinius pervežimus. Ieškovė, toliau matydama tolimesnį bendradarbiavimą su klientu, nusprendė sumokėti už transportą. Kadangit ai pagal sutartį privalėjo padaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškovė turėjo garantuoti, kad sumokėti pinigai sugrįš į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl ieškovė nutarė pasirašyti vekselį, tikėjosi, kad prasidės jos įmonės darbas ir ji pinigus grąžins. Tačiau, galiausiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukonfliktavo su klientu ir pastarasis nutraukė bendradarbiavimą, tuo pačiu klientas nustojo bendradarbiauti ir su ieškovės įmone. Tuo tarpu trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimu dėl prievolės kreditoriui pripažinimo asmenine ieškovės prievole ir prašo ieškinį šioje dalyje atmesti. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas teigimu, abi šalys yra skolingos kreditoriui 71 671,92 JAV dolerių sumą pagal santuokos metu išduotą (duomenys neskelbtini) vekselį, kadangi ieškovė, kuri buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, tikėjosi gauti naudą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo santykių su užsienio įmone „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė pasirašytu vekseliu tikėjosi padengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas tam, kad plėtotų santykius su paminėta užsienio įmone. Taigi, trečiojo asmens nuomone, ieškovei būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke ir vadove, tai buvo šeimos verslas, iš kurio buvo gaunama nauda ir rizika išrašant vekselį buvo prisiimta dėl šeimos poreikių. Todėl, trečiojo asmens teigimu, ši prievolė turi būti solidari. Nurodyti trečiojo asmens argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.   

Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų nei apie tai, kurie neginčijamai pagrįstų, kad atsakovas būtų davęs sutikimą dėl sandorio ar jo patvirtinimo, nei apie tai, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, nors teismų praktikoje pripažįstama tokia jo pareiga įrodinėjant prievolės bendrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; kt). Teismo vertinimu, trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, apie tai, kad ieškovei būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke ir vadove, tai buvo šeimos verslas, iš kurio gaunama nauda ir rizika išrašant vekselį buvo prisiimta dėl šeimos poreikių ir todėl turi būti solidari, nėra pakankami konstatuoti, kad prievolė kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra solidari sutuoktinių prievolė. Šie trečiojo asmens teiginiai nėra paremti byloje jokiais objektyviais įrodymais (CPK 178 str.). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas būtų dalyvavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje kaip šeimos versle ir kad savo aktyviais veiksmais būtų prisidėjęs prie verslo plėtojimo, nėra duomenų, kad jis buvo įmonės akcininkas ar rizika pasirašant vekselį buvo prisiimta dėl šeimos poreikių. Priešingai, teismo posėdžio metu ieškovė S. U. patvirtino, taip pat VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad ieškovė yra vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė (el. c. b. t. 1, b. l. 9-11). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įmonių verslo interesai siejasi su šeimos interesais ir jos poreikių tenkinimu tais atvejais, kai sutuoktiniai yra privačių juridinių asmenų dalyviai, valdantys įmonių akcijų paketus, kai abu sutuoktiniai turi bendrovių akcijų paketus, įvairiais laikotarpiais dirba šiose bendrovėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2009; 2013-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2013). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nebuvo susiklostę.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad aptariamą vekselį ieškovė S. U. pasirašė asmeniškai (t. 1, b. l. 15). Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad apie ieškovės pasirašytą vekselį sužinojo tik prasidėjus skyrybų procesui, kai bandė išsiskirti bendru sutarimu, tai buvo jam didelis netikėtumas. Paaiškino, kad jis nieko bendro su ieškovės veikla UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi ir nedalyvavo jokiuose sandoriuose, nieko nežinojo apie pasirašytą vekselį, 2009 metais su ieškove ūkio nevedė, tuo metu gyveno atskirai ir jokių klausimų kartu nesprendė. Paminėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu apklaustas trečiasis asmuo A. S. paaiškino, kad visą veiklą ieškovė vykdė savarankiškai, atsakovas nedalyvavo sprendimų priėmime. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis turimas akcijas padovanojo savo dukrai S. U. ir atsakovas A. S. įmonės veikloje nedalyvavo. Taigi nesant byloje jokių objektyvių įrodymų, kad sutuoktiniai iš šio sandorio gavo naudą ir rizika išrašant vekselį buvo prisiimta dėl šeimos poreikių, tai sudaro pagrindą teigti, kad prievolė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra asmeninė ieškovės S. U. prievolė.

Sprendžiant dėl trečiojo asmens teismo posėdžio metu nurodyto argumento, kad sandorio sudarymo metu santuoka egzistavo ir buvo reali, tuo tarpu sutuoktinių faktinis gyvenimas skyriumi ir bendro ūkio nevedimas yra dirbtinai atsiradusi aplinkybė, paminėtina tai, kad net ir nustačius, kad sutuoktiniai 2009 metais (sandorio sudarymo metu) dar gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, ši aplinkybė pati savaime nebūtų pagrindas preziumuoti prievolės solidarumą ar daryti išvadą, kad vekselis buvo sudarytas ir pasirašytas šeimos interesais. Juo labiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kreditorius, norėdamas pagal sudaromą sandorį įgyti reikalavimo teisę ne vieno, o iš karto abiejų sutuoktinių atžvilgiu, turi pakankamai priemonių tai pasiekti naudodamas aiškius teisinius instrumentus (pvz., sudarydamas sutartį su abiem sutuoktiniais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-12-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2014). Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, sandoris buvo sudarytas ir jį asmeniškai pasirašė tik ieškovė S. U.

Paminėtina ir tai, kad trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įrodinėdamas prievolės solidarumą, atsiliepime į ieškinį, be kita ko, remiasi CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui reikia rašytinio kito sutuoktinio sutikimo. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.92 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtinta sutikimo prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, ir pasisakydamas dėl šios prezumpcijos taikymo vieno iš sutuoktinių vardu prisiimtos paskolos grąžinimui bendra sutuoktinių prievole, yra nurodęs, kad ši prezumpcija netaikoma paskolos sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo, kaip bendro turto savininko, teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis, kaip paskolos gavėjas, sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Tai reiškia, kad kreditorius, siekdamas su vienu iš sutuoktinių sudarytą paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole, negali remtis CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, o turi įrodyti bendros prievolės sąlygas pagal CK 3.109 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Nagrinėjamu, kaip jau konstatuota, kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendros prievolės sąlygų pagal CK 3.109 straipsnį neįrodė.

Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinio (sutuoktinių) prievolės pobūdžio kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, bylos duomenimis, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, antstolis vykdo vykdomąjį dokumentą, išduotą Vilniaus 2-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo tik iš skolininkės S. U. turto (el. b. t. 1, b. l. 16-17, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2VP-7927-871/2016; 2-45590-910/2015). Jokių duomenų, kad kreditorius (išieškotojas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar pradiniai aukščiau paminėti kreditoriai (išieškotojai) būtų inicijavę skolos išieškojimą iš skolininkės S. U. sutuoktinio A. U. turto, nėra. Iki pat santuokos nutraukimo pradžios kreditorius nereikalavo, kad atsakovas solidariai dengtų prievolę. Paminėtos aplinkybės taip pat patvirtina, kad pradinis ar dabartinis kreditorius nesiekė įgyti reikalavimo teisės į abu sutuoktinius ir/ar tokią teisę realizuoti.

Esant nurodytam, taip pat įvertinus tai, kad trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie neginčijamai pagrįstų, kad sandoris sudarytas šeimos interesais, nors aukščiau paminėtoje teismų praktikoje pripažįstama tokia kreditoriaus pareiga įrodinėjant prievolės bendrumą, teismas pripažįsta, kad prievolė trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal (duomenys neskelbtini) vykdomąjį įrašą yra ieškovės S. U. asmeninė prievolė.

 Ieškovė taip pat prašo pripažinti, kad prievolė kreditoriui A. S. (33 660,00 JAV dolerių sumai) yra asmeninė ieškovės S. U. prievolė. Trečiasis asmuo A. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad visiškai palaiko ieškovės ieškinį (el. b. t. 1, b. l. 153). Teismo posėdžio metu kreditorius A. S. sutiko su ieškovės reikalavimu prievolę jam pripažinti asmenine ieškovės prievole. Nesant šioje dalyje ginčo ieškovės S. U. prievolė kreditoriui A. S. 33 660,00 JAV dolerių sumai pripažintina asmenine ieškovės S. U. prievole.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis dėl santuokos nutraukimo gali pasirinkti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokos metu turėta U. pavardė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis. Atsakovas sutiko pasidalinti bylinėjimosi išlaidas per pusę.

            Nagrinėjamu atveju ieškovė už pateiktą ieškinį teismui sumokėjo 140,00 Eur žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 82). Esant nurodytam, t. y. šalims pageidaujant bylinėjimosi išlaidas pasidalinti per pusę, ieškovei iš atsakovo priteistina pusė šios sumos – 70,00 Eur.            

            Nagrinėjamoje byloje pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo pažymą susidarė 24,00 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

            Šalims pageidaujant bylinėjimosi išlaidas paskirstyti per pusę, iš ieškovės ir atsakovo į valstybės biudžetą priteistina iš kiekvieno po  12,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu  (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-267, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. U., a. k. (duomenys neskelbtini) (iki santuokos – S.),   nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokos metu turėtas pavardes – „U.“ ir „U.“.

Priteisti ieškovei S. U., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), - 100 vnt. akcijų.

Nustatyti, kad prievolė trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) vykdomąjį įrašą, yra asmeninė ieškovės S. U., a. k. (duomenys neskelbtini), prievolė.

Nustatyti, kad prievolė kreditoriui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) - 33 660,00 JAV dolerių sumai, yra asmeninė ieškovės S. U., a. k. (duomenys neskelbtini), prievolė.

Priteisti iš atsakovo A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės S. U., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 70,00 Eur (septyniasdešimt eurų 00 ct) Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš S. U., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 12,00 Eur (dvylika Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 12,00 Eur (dvylika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti ieškovei ir atsakovui, kad priteistas į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821), įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

 Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                 Lina Greičiūtė-Petrauskienė