Teisėja Rita Bilevičienė                                                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-652-366/2013

Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00271-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.

(S)

                                   PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

                                                         N U T A R T I S

                                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                      2013 m. gruodžio 6 d.

                                                              Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Prano Šimkaus ir Artūro Ridiko, sekretoriaujant Astai Railaitei, Daivai Landzbergienei,

dalyvaujant:

prokurorams Gailutei Vilkienei, Gražvydui Kazlauskui,

išteisintiesiems T. T., D. B., V. A.,

gynėjams advokatams Zigmantui Lipnevičiui, Irutei Čiukšytei, Lidijai Blinkevičienei,

nukentėjusiosios J. V. atstovui advokatui Sauliui Kučiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. V. ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Broniaus Šiaudinio apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo T. T., D. B. ir V. A. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., nesant jų veiksmuose šio nusikaltimo sudėties (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.). J. V. pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

T. T. buvo kaltinamas tuo, kad jis veikdamas bendrininkų grupe kartu su T. T., V. A. ir D. B., laikotarpiu nuo 2010 metų gruodžio mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos ir valandos, iki 2011 metų gegužės 7 dienos apie 15.00 val. nelegaliai miško kirtimo darbams pasamdęs T. T., D. B. ir V. A. bei nurodęs jiems, kur ir kokius medžius pjauti, pats išveždamas jų supjautą medieną automobiliu „GAZ 66“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją parduodamas nenustatytiems asmenims, iš privačios J. V. miško valdos, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) girininkijoje, (duomenys neskelbtini) kvartale, bendrais veiksmais pagrobė svetimą, J. V. priklausantį, bendros 1493,68 Lt vertės turtą – 61 sausą medį: 55 uosius, kurių bendras tūris 30,318 m3, 5 beržus, kurių bendras tūris 3,997 m3, bei vieną juodalksnį, kurio tūris 3,026 m3.

D. B. ir V. A. buvo kaltinami tuo, kad jie laikotarpiu nuo 2010 metų gruodžio mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos ir valandos, iki 2011 metų gegužės 7 dienos apie 15.00 val. veikdami  bendrininkų grupe kartu su T. T., T. T., T. T. nelegaliai pasamdžius juos ir T. T. miško kirtimo darbams, nurodytose T. T. vietose pjaudamas su T. T. T. T. nurodytus medžius, T. T. išvežant supjautą medieną automobiliu „GAZ 66“, valst. Nr.  (duomenys neskelbtini) ir ją parduodant nenustatytiems asmenims, iš privačios J. V. miško valdos, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) girininkijoje, (duomenys neskelbtini) kvartale, bendrais veiksmais pagrobė svetimą, J. V. priklausantį, bendros 1493,68 Lt vertės turtą – 61 sausą medį: 55 uosius, kurių bendras tūris 30,318 m3, 5 beržus, kurių bendras tūris 3,997 m3, bei vieną juodalksnį, kurio tūris 3,026 m3.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. V. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-07-04 nuosprendį ir T. T., D. B. ir V. A. pripažinti kaltais pagal BK 178 str. 1 d., visiškai tenkinti jos pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad su apylinkės teismo nuosprendžiu nesutinka, nes jis yra neteisėtas. Mano, kad teismas neteisingai vertino įrodymus, nevertino jų visumos, nesiejo jų tarpusavyje, todėl padarė neteisingas išvadas. Teigia, kad T. T. kasdien buvo kirtavietėje, aiškiai matė riboženklius ir nematė, kad kiti miške dirbantys asmenys būtų kirtę mišką. D. B. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad jam mišką, kuriame reikia pjauti ir ką pjauti, parodė T. T., jis davė ir įrankius. V. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad T. T. medieną veždavo parduoti. V. T. parodė, kad niekas iš išteisintųjų nevažiavo į jai priklausančią miško dalį automobiliu „GAZ 66“, kas prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Valstybinės miškų tarnybos inspektorius F. K. parodė, kad apžiūrėjęs jos miškų valdą rado nupjautus medžius, kelmai buvo visi sausi, pagal medžių rūšis buvo apie 50–60 kelmų, apie 40 m3. Iš kelmų suprato, kad medžiai buvo nupjauti kelių dienų laikotarpiu, nes buvo šviežios pjuvenos. Jai priklausančioje miško dalyje buvo likusios plačių padangų žymės. Be to, pasak F. K., jam dėl tų pačių pažeidimų su T. T. jau yra tekę susidurti ir anksčiau. Nukentėjusiosios teigimu, liudytojas F. K. matė, kad malkos buvo sudėtos iš jos miško. Mano, kad apylinkės teismas be pagrindo vadovavosi jos, jos vyro E. V. ir K. T. parodymais apie tai, kad jie matė nupjautus 8 vnt. medžių. Jie aiškiai parodė, kad nėjo gilyn į mišką, stovėjo prie krašto ir matė 8 vnt. nupjautų medžių. Faktiškai tik jos tėvas G. T. galėjo tiksliausiai paaiškinti apie jai padarytą žalą. Nurodo, kad byloje yra pateikti medienos paskaičiavimai. Įvykio vietos apžiūrą atliko specialistas F. K.. Šie duomenys yra gauti įstatyme neuždraustu būdu, todėl mano, kad turi būti laikomi įrodymais ir teismas turėjo jais vadovautis. Tuo tarpu teismas patikėjo išteisintųjų parodymais, visiškai jų negretindamas su kitais byloje nustatytais faktais.

Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras Bronius Šiaudinis prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-07-04 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: T. T., D. B., V. A. pripažinti kaltais pagal BK 178 str. 1 d. ir skirti vienerių metų vieno mėnesio laisvės apribojimo bausmę kiekvienam, įpareigojant juos per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą ir per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti po 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Tenkinti dalį J. V. civilinio ieškinio pagal pažymoje priskaičiuotą žalą, priteisiant ją solidariai iš kaltinamųjų. Nurodo, kad teismo išvados, jog T. T., D. B. ir V. A. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d., yra nepagrįstos ir neteisingos, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas tik išteisintųjų T. T., D. B. ir V. A. duotų parodymų, prieštaraujančių kitiems byloje surinktiems objektyviems įrodymams, pagrindu ir neįvertinus įrodymų visumos. Prokuroro teigimu, teismo nuosprendyje daroma nepagrįsta išvada, kad nėra galimybės objektyviai nustatyti konkrečių kaltinamųjų nupjautų medžių, jų pamatuoti ir apskaičiuoti medžių tūrio, objektyviai įvertinti nukentėjusiajai J. V. padarytos žalos ir kaltinamųjų kaltės. Mano, kad tokia išvada padaryta vadovaujantis tik išteisintųjų D. B. ir V. A. parodymais, jog jie galėjo nukirsti iki 6 vnt. svetimų medžių, kurie buvo nuvirtę į jų tvarkomą teritoriją, ir nepagrįstai atmetant kitas ikiteisminio tyrimo metu nustatytas ir teisiamojo posėdžio metu patvirtintas faktines aplinkybes, o būtent tai, kad įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti 23 vnt. nupjautų medžių kelmai, o šalia šio miško ploto – dvi į kalades supjautos medžių krūvos, automobilio padangų įspaudimai, miško keliukuose stovintys automobiliai „GAZ 66“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros 2011-05-23 rašte Nr. R3-2645 nurodyta, kad iš J. V. miško valdos, esančios (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartale, nupjauta ir pagrobta 61 vnt. sausų medžių. Kaip liudytojas apklaustas Valstybinės miškų tarnybos inspektorius F. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad apžiūrėjęs J. V. miško valdą joje užfiksavo 61 vnt. nupjautų sausų uosio, beržo ir juodalksnio kelmų. Pagal pjuvenų likučius ir nupjautų kelmų spalvą nustatė, kad visi medžiai buvo nupjauti savaitės, daugiausia dviejų savaičių laikotarpiu. Prie nupjautų medžių buvo matyti išvažinėta tokio pat protektoriaus ir tokio pat pločio padangų vėžėmis. Analogiškus parodymus davė ir liudytojas G. T.. Specialisto išvadoje nurodyta, kad transporto priemonės pėdsakas, užfiksuotas fotonuotraukoje Nr. 10, yra paliktas panašaus tipo padangų, kurios sumontuotos ant automobilio „GAZ 66“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šie duomenys, prokuroro nuomone, patvirtina, kad byloje yra nustatytas tikslus J. V. miško valdoje neteisėtai išpjautų medžių kiekis, o liudytojas F. K. patvirtino, kad visi šie medžiai buvo išpjauti tuo pačiu metu ir būtent tuo laikotarpiu, kada miške darbavosi kaltinamieji. Liudytojų F. K. ir G. T. parodymai apie tai, kad šalia nupjautų medžių jie matė tokio pat protektoriaus ir tokio pat pločio padangų vėžes, kurios atitiko įvykio vietoje rasto sunkvežimio „GAZ 66“ padangų plotį ir protektorių, įvykio vietoje užfiksuoti duomenys, o taip pat ir specialisto išvada, kad įvykio vietoje užfiksuotas transporto priemonės pėdsakas yra paliktas panašaus tipo padangų, kurios sumontuotos ant pirmiau paminėto automobilio, priklausančio T. T. tėvui V. T., leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. V. miško valdoje 61 sausą medį neteisėtai iškirto ir pagrobė būtent išteisintieji. Be to, teismo nuosprendžiu yra nustatyta, kad D. B. ir V. A. nupjauti medžiai iš miško buvo vežami įvykio vietoje rastu sunkvežimiu „GAZ 66“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodo, kad objektyviais duomenimis nepagrįsta bei faktinėms bylos aplinkybėms prieštarauja ir teismo padaryta išvada, kad išteisintieji D. B. ir V. A. neturėjo tyčios vogti svetimą medieną, kad jie per klaidą supjovė į tvarkomą plotą nuvirtusius medžius. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad išteisintajam T. T. iš viso nebuvo žinoma apie D. B. ir V. A. supjautus J. V. priklausančioje miško valdoje augusius medžius. Teigia, kad liudytojo Š. P., išteisintųjų D. B. ir T. T. parodymai patvirtina, kad D. B. ir T. T. buvo žinoma riba tarp sklypų. Š. P. ir T. T. parodymai taip pat patvirtina, kad UAB „L.“ priklausantis plotas buvo atribotas nuo nukentėjusiajai J. V. priklausančios miško valdos matoma riba. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo iškirsti ne tik šalia sklypų ribos, bet ir gana giliai J. V. miško valdoje augę medžiai. Prokuroro nuomone, ši aplinkybė paneigia D. B. ir V. A. parodymus, kad jie tik per klaidą supjovė į jų tvarkomą plotą nuvirtusius medžius. Iš T. T., D. B. ir V. A. parodymų matyti, kad T. T. atveždavo D. B. ir V. A. į darbo vietą, organizavo patį darbą, aprūpino D. B. ir V. A. darbo įrankiais, be to, pats dalyvavo ruošiant medieną, ją vežė iš miško ir realizavo, todėl jis neabejotinai žinojo apie daromą nusikalstamą veiką ir joje dalyvavo. Skundžiamame nuosprendyje nurodytos faktinės aplinkybės pakankamai aiškiai atskleidžia T. T., D. B. ir V. A. nusikalstamo sumanymo turinį. Išteisintųjų veiksmai, jų dinamika nusikaltimo darymo metu ir po to atskleidžia padarytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius, kad T. T., D. B. ir V. A. suvokė savo veiksmų esmę – suprato, kad kerta svetimą mišką ir grobia svetimą turtą, numatė tokios veikos padarinius ir jų norėjo. Kiekvieno iš išteisintųjų atlikti veiksmai patvirtina, kad jie suprato, jog bendrai dalyvauja nusikaltime. Pirmiau aptartos aplinkybės aiškiai patvirtina, kad išteisintieji, pasinaudodami susiklosčiusia situacija, suvokdami savo neteisėtų veiksmų prasmę, iškirto nukentėjusiajai priklausantį bendros 1493,68 Lt vertės turtą – 61 vnt. medžių ir pagrobė svetimą medieną, ir kad būtent jų nusikalstama veika turi tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiomis pasekmėmis. Niekas kitas, kaip tik išteisintieji užvaldė svetimą J. V. priklausantį turtą, todėl jie ir yra kalti dėl atsiradusių neigiamų padarinių. Mano, kad išteisintųjų parodymus, kurie prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, teismas turėjo vertinti kritiškai, kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Nurodo, kad priimdamas nuosprendį apylinkės teismas įrodymus vertino pasirinktinai, nemotyvuodamas, kodėl vieni pripažįstami įrodymais, o kiti nepripažįstami, be to, teismo padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Mano, kad išanalizavus įrodymus turi būti padaryta priešinga pirmosios instancijos teismo padarytai išvada, kad T. T., D. B. ir V. A. padarė jiems inkriminuojamą nusikaltimą.

           Teismo posėdyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras ir nukentėjusiosios atstovas prašė apeliacinius skundus tenkinti. Išteisintieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus atmesti.

            Apeliaciniai skundai atmetami.

Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai yra įrodytas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais. Visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo traktuojamos kaltinamojo naudai. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktų duomenų visumą bei atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų konstatuoti, jog T. T., D. B. ir V. A. padarė nusikaltimą, kuriuo buvo kaltinami. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai T. T., D. B. ir V. A. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliaciniais skundais T. T., D. B. ir V. A. prašoma pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad jie bendrais veiksmais pagrobė svetimą J. V. priklausantį turtą –  61 sausą medį, bendros 1493,68 Lt vertės.

T. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme paaiškino, jog jis D. B. ir V. A. buvo nurodęs ribas, iš kur rinkti malkas. Tvirtino, kad jokių stačių medžių nepjovė ir malkų iš J. V. sklypo nevežė. D. B. ir V. A. patvirtino, kad jiems buvo nurodyta ruošti malkas plyname kirtime. Jų teigimu, toje teritorijoje jie rinko ir pjaustė likusias šakas, lazdynų krūmus, pjovė (žemino) paliktus kelmus. 2011-05-07 supjaustė 5 ar 8 vėjo išverstus uosius. Juos supjaustė todėl, kad jie buvo įvirtę į tvarkomą teritoriją. Manė, kad jei medžiai bent iš dalies guli toje teritorijoje, tai turi teisę juos paimti. Tie medžiai nebuvo išvežti, kadangi dar pjaunant užtiko sklypo savininkas.

Tą aplinkybę, kad T. T. leido kirtavietėje rinkti malkas (kirsti krūmus) patvirtino liudytojas Š. P.. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme jis nurodė, kad UAB „L.“ atlikto plyno kirtimo kirtavietėje buvo likę labai daug krūmų. Už tokį leidimą T. T. pažadėjo jam atvežti malkų iš to kirtimo, ką vėliau ir padarė – atvežė dvi priekabas malkų.

Tai, kad T. T., D. B. ir V. A. iš tikrųjų tvarkė kirtavietę ir joje rinko malkas, iš dalies patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas bei prie jo esančios nuotraukos (t. 1, b. l. 92–98). Nuotraukose yra matyti, kad teritorijoje surinkta ir sukrauta į krūvas smulki mediena.

Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas E. V. nurodė, kad 2011-05-07 nuvykę į V. V. priklausantį mišką rado medžius pjaunančius vyrus. Matė, kad šviežiai išpjauti 8 medžiai. Šie parodymai sutampa su išteisintųjų D. B. ir V. A. parodymais, kad jie supjaustė 5–8 uosius. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nupjautų medžių kelmai yra išversti (medžiai galimai išversti vėjo). Tačiau šių medžių mediena nebuvo pagrobta, ji perduota miško savininkei. Kaip matyti iš D. B. ir V. A. parodymų, jie šiuos medžius supjovė savo iniciatyva. Objektyvių duomenų, kad jiems tai daryti nurodė T. T., nėra. Todėl nėra pagrindo teigti, jog tą medieną buvo kėsinamasi pagrobti. Neatmestina galimybė, kad T. T., atvykęs vežti suruoštų malkų ir matydamas, kad supjauti medžiai, kurių šaknys yra kito sklypo ribose, būtų tos medienos neėmęs. Todėl šiuo atveju D. B. ir V. A. veiksmai galėtų būti vertinami tik kaip neteisėtas kirtimas.

Byloje esantys duomenys apie neteisėtai iškirstų medžių skaičių yra prieštaringi. Tą pačią dieną policijos pareigūnams atliekant įvykio vietos apžiūrą (t. 1, b. l. 92–98) nustatyta, kad rasta apie 23 kelmus. Iš šio apžiūros protokolo (pasakymo „apie“) neaišku, kiek iš tikrųjų nupjauta medžių – daugiau nei 23 ar mažiau. Pirminiame J. V. pareiškime nupjautų medžių skaičius taip pat nėra aiškus, nekonkretizuotas – nurodoma, kad nupjauta nuo 20 iki 30 medžių. Po devynių dienų, t. y. 2011-05-16, aplinkos apsaugos inspektorius F. K. nustatė, kad J. V. priklausančiame miško sklype nupjautas 61 medis (t. 1, b. l. 184). Iš šių duomenų neaišku, ar 2011-05-07 minėtame sklype jau buvo nupjautas 61 medis ar tik apie 20–30 medžių, o likusieji nupjauti po gegužės 7 dienos. Kartu kyla abejonės, ar visus medžius nukirto ir išvežė būtent išteisintieji. Šiuo metu pašalinti iškilusias abejones galimybių nebėra. Tik pradėjus ikiteisminį tyrimą T. T. nurodė, kad malkas iš kirtavietės vežė sau, vežė Š. P., tačiau tuo metu nebuvo patikrinti šie jo parodymai, nebuvo apžiūrėta, kokios malkos yra pas patį T. T. ir Š. P., t. y. ar smulkios (šakos, lazdynų krūmai ir atskiri kelmai), kaip tuo metu nurodė įtariamieji, ar stambios kaladės, kurios atitiktų nupjautų medžių kelmus ir medžių rūšį. Iš apklausų nematyti, kad būtų nustatinėjama, kam dar buvo vežamos malkos. Nustatyti šias aplinkybes daugiau nei po dvejų metų nebėra jokios galimybės. Kadangi pirmiau išdėstytas abejones, kad kaltinime nurodytą medienos kiekį pagrobė būtent išteisintieji, pašalinti nebėra galimybės, šios abejonės vertinamos išteisintųjų naudai. Nukentėjusiosios atstovo išsakytas teiginys, kad jie negalėjo iš kirtavietės pririnkti tiek daug malkų (T. T. nurodo, kad per visą laiką pririnko ir išvežė apie 60–70 kietmetrių) yra tik prielaida, o prielaidomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas. Kirtavietės plotas iš tiesų yra gana didelis, o liudytojas Š. P. yra nurodęs, kad jame buvo labai daug šakų ir lazdynų krūmų.

Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė :

              Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. V. ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Broniaus Šiaudinio apeliacinius skundus atmesti.

         Kolegijos pirmininkas                                                                  Sigitas Bagdonavičius

        Teisėjai                                                                                          Artūras Ridikas

                                                                                                               Pranas Šimkus

                                                                                  Vytautas Norkūnas