Civilinė byla Nr. e2-6656-965/2020
Teisminio procesoNr. 2-06-3-03932-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.2; 2.6.20.4; 3.1.7.13; 3.2.3.2; 3.2.6.1
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 20 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdosmiesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NRT LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos autobusai ES“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 640 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Vėliau ieškinį patikslino – atsisakė reikalavimo dėl 640 Eur skolos, nes atsakovė skolą sumokėjo, prašė priteisti 0,74 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo bylos iškėlimo teisme iki prievolės įvykdymo, 3,75 Eur žyminio mokesčio ir 490,05 Eur atstovavimo išlaidų rengiant ieškinį. Nurodo, kad atsakovė skolą sumokėjo tik po kreipimosi į teismą su ieškiniu.
AtsakovėUAB „Baltijos autobusai ES“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, mano, kad skolą sumokėjo laiku. Prašo reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti arba jų dydį sumažinti.
Kadangi ieškinio reikalavimai neviršija 2 000 Eur sumos ir nei viena iš ginčo šalių neprašė bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismas 2020 m. liepos 10 d. nutartimi nutarė šią bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis).
Teismas
k o n s t a t u o j a:
CPK XXIV skyriuje yra numatyti ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumai. Jeigu ieškinio suma neviršija 2 000 Eur sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Šios kategorijos bylose teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai (CPK 441 straipsnis). Kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalies dėl 640 Eur skolos priteisimo iš atsakovės ir šią bylos dalį nutraukė, grąžino ieškovei 75 procentus, t. y. 11,25 Eur, sumokėto žyminio mokesčio, tačiau ieškovė papildomai prašo priteisti iš atsakovės 0,74 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo bylos iškėlimo teisme iki prievolės įvykdymo, 3,75 Eur žyminio mokesčio ir 490,05 Eur atstovavimo išlaidų rengiant ieškinį. Nurodo, kad ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2020 m. gegužės 29 d., atsakovė skolą sumokėjo tik 2020 m. birželio 4 d. Paaiškino, kad atsakovei ne kartą iki ieškinio pateikimo buvo priminta ir raginama geruoju sumokėti skolą, tačiau atsakovė į raginimus nereagavo, dėl nežinomų priežasčių skolos nesumokėjo.
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad 2020 m. gegužės 28 d. elektroniniu laišku ieškovė pakartotinai ragino atsakovę sumokėti skolą iki 2020 m. birželio 2 d., be to, telefonu atsakovė su ieškove susitarė, kad skolą sumokės iki 2020 m. birželio 4d., tačiau nesulaukusi galutinio skolos apmokėjimo termino ieškovė 2020 m. gegužės 29 d. kreipėsi į teismą. Kadangi skolos sumokėjimo momentu atsakovei nebuvo žinoma apie pareikštą ieškinį teisme, tai ji mano, kad skolą sumokėjo nustatytu terminu. Ieškovės kreipimasis į teismą, nesulaukus nustatyto skolos sumokėjimo termino, lėmė jos bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, o ne todėl, kad atsakovė skolą sumokėjo tik po to, kai ji kreipėsi į teismą. Taip pat atsakovė mano, kad prašomos priteisti išlaidos už advokato pagalbą yra nepagrįstai didelės, kadangi ginčo suma nėra didelė, byla nėra sudėtinga.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 4 dalyje, inter alia, įtvirtinta, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015). Kai civilinė byla nutraukiama, paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).
Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), todėl pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovas nebepalaiko. Tačiau šiuo atveju pripažintina, kad ieškovės ieškinio pareiškimą nulėmė tik atsakovės kaltas elgesys, t. y. ieškovės atsisakymą nuo ieškinio lėmė tai, kad tik ieškovei pareiškus ieškinį teismui, pagrindinis ieškinio reikalavimas buvo įvykdytas.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė ieškinį teismui pateikė 2020 m. gegužės 29 d., ieškinys teisme priimtas 2020 m. birželio 4 d. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė teikia apgyvendinimo paslaugas Palangos Kempinge COMPENSA. Atsakovė pasinaudojo apgyvendinimo paslauga, dėl to ieškovė išrašė 2019 m. gegužės 24 d. PVM sąskaitą – faktūra dėl 630 Eur ir 10 Eur rinkliavos už 2019 m. gegužės 19 - 24 d. suteiktas paslaugas, atsiskaitymo terminas 3 d. d., tačiau atsakovė dėl nežinomų priežasčių su ieškove nustatytu terminu neatsiskaitė.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Laikytina, kad atsakovė pažeidė prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą,neatsiskaitė su ieškove už apgyvendinimo paslaugas tinkamai ir laiku (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Teismas pažymi, kad atsakovė sumokėdama skolą pripažino, kad ieškovė jai suteikė apgyvendinimo paslaugos, dėl ko jai kilo pareiga atsiskaityti, ką ji padarė tik 2020 m. birželio 4 d., tai yra praleisdama ir iki 2020 m. birželio 2 d. ieškovės nustatytą terminą atsiskaityti. Nors atsakovė nurodo, kad apie ieškinį sužinojo vėliau, nei jis buvo pareikštas, todėl teigia, kad skolą sumokėjo ne todėl, kad ieškovė kreipėsi į teismą, tačiau pažymėtina, kad pareiga atsiskaityti su ieškove atsakovei kilo būtent pasinaudojus suteiktomis paslaugomis ir gavus išrašytą sąskaitą faktūrą, o ne tada, kai gavo ieškovės raginimus ar ieškinį, todėl tai dar kartą patvirtina, kad atsakovė skolą sumokėjo praleidus nustatytą terminą ir tik tada, kai ieškovė kreipėsi į teismą. Atmestini atsakovės paaiškinimai, kad ieškovė nesulaukė galutinio atsiskaitymo termino kreipėsi į teismą, kadangi ieškovės teisė spręsti, pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir kada jai kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo. Todėl nelaikytina, kad sprendimas buvo priimtas atsakovės naudai.
Pažymėtina, kad tiek 2020 m. gegužės 8 d. raginimas atsakovei sumokėti skolą iki 2020 m. birželio 2 d., tiek kiti raginimai buvo siunčiami ne kartą. Be to, 2019 m. vasario 1 d. šalys yra pasirašiusios tarpusavio skolų suderinimo aktą. Tai, kad ieškovė ne vieną kartą ragino atsakovę atsiskaityti, patvirtina apie jos siekį ginčą išspręsti geruoju. Pažymėtina, kad paslaugos atsakovei buvo suteiktos daugiau nei prieš metus laiko, todėl ji, žinodama apie savo prievolę kartu ir apie susidariusį įsiskolinimą, privalėjo atsiskaityti su ieškove per protingą terminą, o ne vilkinti atsiskaitymą ir nepagrįstai tikėtis, kad šis terminas jai vis bus pratęsiamas. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės teiginius, kad telefonu šalys buvo suderinusios kitą, t. y. vėlesnį nei nurodyta, prievolės įvykdymo terminą.
Įvertinus faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė skolą ieškovei sumokėjo po bylos iškėlimo teisme. Atsakovės veiksmai lėmė ieškovės sprendimą pateikti ieškinį teismui, dėl ko pastaroji patyrė bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė netinkamai vykdė savo prievoles ieškovei, nustatytu terminu už suteiktas paslaugas neatsiskaitė, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu ir atitinkamai patyrė išlaidas už advokato teisinę pagalbą rengiant ieškinį, konstatuotina, kad ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl atsakovės kaltės. Atsakovė, atidėliodama atsiskaitymą su ieškove, suvokdama tokių savo veiksmų pasekmes, prisiėmė riziką dėl ateityje galimai patiriamų didesnių bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu ieškovė, siekdama įgyvendinti įstatyme jai suteiktą teisę, inicijavo teisminį procesą. Pareikšto ieškinio atsisakymą taip pat lėmė atsakovės veiksmai – ieškinio reikalavimo patenkinimas.
Atsakovė nurodo, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingos ieškinio sumai, todėl teismas turėtų atmesti ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo arba jas sumažinti iki protingos sumos, atitinkančios ieškinio sumą. Šie atsakovės argumentai nepagrįsti. Ieškovė prašo priteisti 490,05 Eur atstovavimo išlaidų rengiant ieškinį ir pateikė šių išlaidų dydį ir apmokėjimą patvirtinančius įrodymus.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, patirtos ieškovės išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, be to, ieškinio suma nėra Rekomendacijose įvardytas kriterijus, į kurį, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia. Byloje nėra ir duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pažeidžia teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas, ji sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis bei atliko procesines pareigas, tai yra civilinės bylos dalis dėl pagrindinės 640 Eur skolos priteisimo buvo nutraukta ieškovės prašymu, kadangi atsakovė šią skolą ieškovei sumokėjo. Tačiau dėl procesinių palūkanų ir patirtų bylinėjimosi išlaidų ieškovė reikalavimą palaiko visa apimtimi, kadangi minėtos išlaidos atsakovės atlygintos nebuvo. Tuo tarpu teismui nustačius, kad proceso ir bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės kaltės, mažinti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo. Todėl teismas, įvertinęs ieškinio atsisakymo priežastis, t. y. tai, kad atsakovė skolą ieškovei sumokėjo po bylos iškėlimo teisme, taip pat tai, kad ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidos yra daug mažesnės už Rekomendacijose numatytus didžius, sprendžia, jog ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas, iš atsakovės priteistina 490,05 Eurų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.
Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už įvykdytą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki prievolės įvykdymo, tai yra 0,74 Eur palūkanų (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Iš atsakovės ieškovei taip pat priteistina likusi 3,75 Eur dalis, t. y. 25 procentai ieškovės sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos autobusai ES“ 0,74 Eur(septyniasdešimt keturis centus) palūkanų, 493,80 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt tris eurus aštuoniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NRT LT“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Erika Tamošaitienė