Baudžiamoji byla Nr. 1A-69-495/2016

    Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00111-2009-8

     Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.20.3.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.; 1.2.22.1.;

2.1.8.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.3.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Daivos Pranytės - Zalieckienės,

teisėjų Kęstučio Jucio, Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Agatai Minkel, Ingai Jurgaitienei,

dalyvaujant prokurorei Onai Rojutei,

gynėjui advokatui Arvydui Milučiui,

nuteistajam A. K.,

išteisintojo R. M. gynėjui advokatui Irmantui Ruželei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 233 straipsnio 3 dalį 50 parų areštu;

- pagal BK 253 straipsnio1 dalį 30 parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 65 parų areštas.

A. K. baudžiamoji byla dalyje dėl kaltinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį nutraukta, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.

              D. G. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Tuo pačiu nuosprendžiu R. M. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 233 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

A. K. nuteistas už tai, kad jis, siekdamas išvengti galimos baudžiamosios atsakomybės už kvalifikuoto piktnaudžiavimo, poveikio liudytojui bei nukentėjusiam asmeniui, trukdymo ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas organizavimą,  t.y. už BK 24 straipsnio 4 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 231 straipsnio 1 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, kurių padarymu buvo kaltinamas (duomenys neskelbtini) apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)), veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą paveikti liudytoją R. M., nuo 2009 m. gegužės mėnesio pabaigos, tiksliau nenustatytos dienos iki 2009 m. rugsėjo 22 d., advokato A. K. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini) namo kieme (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), vykusių susitikimų su R. M. bei šiuo laikotarpiu vykusių telefoninių pokalbių su R. M. metu, įtikinėjimo ir įkalbinėjimo būdu, siūlydamas padėti jam įsidarbinti, žadėdamas jam atsilyginti materialiai ir melagingai paliudijus surengti pobūvį, taip pat pažadėdamas nuteisimo už melagingų parodymų davimą atveju sumokėti jam paskirtąją baudą, be to, panaudodamas kitokią prievartą - grasindamas atsisakymo melagingai liudyti teisme atveju prieš R. M. ir D. G. panaudoti fizinį smurtą ir juos nužudyti, duodamas suprasti, kad savo grasinimus realiai įvykdys, siekė paveikti liudytoją R. M., kad šis, apklausiamas kaip liudytojas Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), duotų A. K. ir V. G. teisinei padėčiai palankius melagingus parodymus: nurodytų, jog ikiteisminio tyrimo metu 2008-06-09 ir 2008-09-15 vykdytų liudytojo apklausų metu dėl neva Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau- STT) pareigūnų ir prokurorų daryto spaudimo davė neteisingus parodymus ir šių apklausų protokolus pasirašė neskaitęs: paaiškintų, kad 2007-09-22 sužalojimus pasidarė pats iki konflikto su Jurgaičiais; nurodytų, kad advokatas A. K. ir prokurorė V. G. 2008 m. kovo - 2008 m. gegužės 27 d. laikotarpiu (duomenys neskelbtini) rajono PK ir (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūroje atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl nesunkaus R. M. sveikatos sutrikdymo, jam ir liudytojai D. G. jokio poveikio nedarė ir 2008-01-16 liudytojų apklausų metu duotų parodymų apie 2007-09-22 konflikto su J. aplinkybes keisti nevertė; paaiškintų, kad jo bei D. G. 2008-05-15 data surašytus liudytojų apklausų protokolus (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokurorė V. G. užpildė juos abu apklaususi ir juose esančias 2007-09-22 konflikto aplinkybes iš jų žodžių užfiksavo teisingai.

Be to, tęsdamas šią nusikalstamą veiką, jis, 2009-09-23 apie 9.00 val., prie (duomenys neskelbtini) apygardos teismo pastato, esančio (duomenys neskelbtini),  prieš teisiamąjį posėdį vykusio susitikimo su R. M. metu, įtikinėjimo ir įkalbinėjimo būdu toliau siekė paveikti liudytoją R. M., kad šis, apklausiamas kaip liudytojas 2009-09-23 teisiamojo posėdžio metu, duotų tokius jo - A. K., nuo 2009 m. gegužės mėnesio pabaigos iki 2009 m. rugsėjo 22 d. nurodytus A. K. ir V. G. teisinei padėčiai Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palankius melagingus parodymus. 

Be to, A. K. nuteistas už tai, kad jis nuo 2009-01-09 iki 2009-10-06 atliktos kratos jo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, laikė šaudmenis -  50 vienetų 5.6 mm kalibro šovinių.

Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu padarius BK 233 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą ir šioje dalyje jam baudžiamąją bylą nutraukti; panaikinti nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu padarius BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – jį pagal BK 253 straipsnį išteisinti; 10 vnt. .308 kalibro medžioklinių šovinių perduoti V. S., o 25 vnt. 5,6 mm kalibro šovinių perduoti (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatui; taip pat panaikinti nuosprendį dalyje dėl R. M. išteisinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje R. M. priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

              Apelianto nuomone, skundžiamas nuosprendis dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 233 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu ir nuteisdamas pagal BK 233 straipsnio 3 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, be to, buvo padaryta esminių BPK pažeidimų.

Nurodo, jog teismas BK 233 straipsnio 3 dalyje numatytą poveikio liudytojui kvalifikuojantį požymį - kitokią prievartą, nustatė iš esmės remdamasis vien tik R. M. ir V. G. parodymais. Teismo nurodyti D. G. parodymai savaime neduoda pagrindo išvadai, kad jis (A. K.) grasino R. M.. Duodama parodymus teisme, liudytoja D. G. iš esmės parodė, kad R. M. jai sakė, jog nereikia juokauti su A. K., kuris yra blogas žmogus, ir patarė saugoti vaikus. Atkreipia dėmesį į tai, kad teisiamajame posėdyje, šią bylą nagrinėjant kitos sudėties teismui, liudytoja D. G. parodė, kad su R. M. turi bendrą vaiką, bendrauja telefonu ir R. M. pasakė, kad A. K. klausė jo, kiek jos vaikams metų, todėl R. M. patarė, kad ji saugotų vaikus. Kita vertus, apeliantas pažymi, jog jis teisiamajame posėdyje parodė, kad su R. M. bendravo kaip advokatas, nes šis turėjo konfliktą su D. G. ir buvo atvykęs į kontorą prašyti pagalbos. Tokius jo parodymus patvirtina (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2009-06-12 nuosprendis, kuriuo R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t.y. už tai, kad 2009-04-11 apie 14 val. (duomenys neskelbtini), prie gyvenamojo namo Nr. 4 esančiame šiltnamyje, pykčio išdavoje suduodamas mažametei M. G. vieną smūgį kumščiu į dešinį smilkinį ir tris smūgius pagaliu į kojas, taip sukėlė mažametei nukentėjusiajai fizinį skausmą. Taigi jis, kaip advokatas, norėdamas įvertinti situaciją, galėjo paklausti, kiek D. G. dukrai metų. Be to, ikiteisminio tyrimo metu R. M. nurodė, jog buvo girdėjęs, kad A. K. turi daug pažįstamų nusikaltėlių ir juos gina. Vertinant minėtas aplinkybes kartu, yra pagrindas manyti, kad R. M. ir be jokių grasinimų galėjo prisibijoti jo (apelianto), o neteisingai supratęs šio klausimus apie D. G. vaikų amžių, vėliau įspėti D. G., kad ši pasisaugotų ir pasaugotų vaikus.

Nepagrįsta, apelianto manymu, ir teismo išvada, kad jo (A. K.) skambučių R. M. gausa patvirtina, jog jis veikė agresyviai. Viena vertus, teoriškai agresyvus veikimas dar nepatvirtina, kad buvo panaudota kitokia prievarta. Kita vertus, analizuojant byloje esančius duomenis, negalima teigti, kad jis veikė agresyviai. Iš UAB „Omnitel“ pateiktų duomenų matyti, kad teismo minimas 2009-09-22 17:38 val. vykęs kontaktas tarp jo (A. K.) ir R. M. naudojamų telefono numerių truko 2 sekundes, be to, galimai R. M. neatsiliepus, skambutis buvo peradresuotas į balso paštą. 2009-09-22 19:38 val. ir 22:12 val. vykę kontaktai (SMS žinutės) buvo inicijuoti ne jo, o paties R. M., po kurių praėjus neilgam laiko tarpui atitinkamai 19:43 val. ir 22:13 val. jau įvyko apelianto inicijuoti skambučiai. Iš to seka, kad 2009-09-22 savo iniciatyva A. K. R. M. skambino tik tris kartus. 2009-09-23 8:17 val., 12:44 val. ir 17:04 val. vykę kontaktai buvo inicijuoti R. M.. Po 17:04 val. įvykusio kontakto, kuris truko tik 2 sekundes (galimai nesusijungė), jau A. K. 17:16 val. skambino R. M.. Kita vertus, šis pokalbis jau negali turėti reikšmės, nes teisiamasis posėdis, kuriame R. M. davė parodymus, baigėsi 14:30 val. Iš to seka, kad savo iniciatyva A. K. R. M. 2009-09-23 skambino tik keturis kartus.

Tariamą jo agresyvų veikimą, teismas pagrindė ir aplinkybe, kad jis ir prieš pat teisiamąjį posėdį vertė R. M. melagingai liudyti. Šias aplinkybes teismas nustatė tik remdamasis R. M. parodymais, kurie bus įvertinti atskirai, tačiau jau vien teoriškai mąstant, naujas nusikalstamos veikos epizodas kokybiškai nėra sumuojamas ir negali tapti kvalifikuojančiu požymiu.

Skundžiamame nuosprendyje teismas, pripažindamas R. M. parodymus patikimais, rėmėsi ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotais D. G. ir R. M. telefoniniais pokalbiais, jų metu pasakytomis frazėmis. Nors nuosprendyje konkrečiai ir nenurodoma, tačiau pripažindamas R. M. parodymus dėl galimai jo (A. K.) padarytos veikos kvalifikuojančio požymio (kitokios prievartos) patikimais, teismas rėmėsi 2009-10-06 15:32 val. vykusio D. G. ir R. M. telefoninio pokalbio metu R. M. pasakytomis frazėmis: „dabar reiks prokuratūron, aš, tai eisiu prokuratūron, pasakysiu viskų, viskų iš naujo...”; „kad man buvo grasinimai ir panašiai ir aš bijojau sakyt...”; „Sakysiu, kad apsirikau (...) prigąsdino, nieko aš daug nepadariau, tik pasakiau, kad prieš tai buvo...”. Tačiau teismas, vertindamas minėtas frazes, neatsižvelgė į galimus R. M. motyvus, kuriuos patvirtina prieš tai vykę telefoniniai pokalbiai ir kitos bylos aplinkybės.

Pagal bylos duomenis, 2009-09-23 (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teisiamajame posėdyje apklausiamas kaip liudytojas R. M. galimai davė iš dalies melagingus parodymus dėl jo sužalojimo aplinkybių. Liudytoja D. G. į šį posėdį nevyko, jame parodymų nedavė, o nuvyko į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą, kur galimai pranešė apie jai daromą poveikį.

Tuo tarpu išsami telefoninių pokalbių analizė paneigia teismo padarytą išvadą, kad telefoniniai pokalbiai patvirtina R. M. parodymus dėl jo atžvilgiu panaudotos kitokios prievartos. Teismo cituoti teiginiai dėl grasinimų, išanalizavus visų telefoninių pokalbių kontekstą, laikytini pasirinkta R. M. gynybos taktika nuo galimos atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Telefoniniuose pokalbiuose užfiksuoti R. M. teiginiai dėl atlygio už melagingų parodymų davimą, kaip tik paneigia, kad jis bijojo apelianto, tuo pačiu, kad šis jam grasino.

Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismo cituoti teiginiai dėl grasinimo, kaip ir visi kiti telefoninių pokalbių garso įrašai nebuvo teisiamajame posėdyje perklausyti, o buvo apsiribota tik protokolų, kuriuose buvo užfiksuotos pasakytos frazės, perskaitymu. Pažymėtina, kad protokoluose yra nemažai bylos aplinkybėms nustatyti svarbių frazių, kurios užfiksuotos kaip nesuprantamos. Taip pat teismo cituotus teiginius dėl grasinimo yra svarbu išgirsti, siekiant nustatyti pasakytų teiginių intonaciją, skambesį, kas galėtų patvirtinti šiame skunde nurodytus teiginius dėl to, jog šie teiginiai buvo tik vienas iš R. M. gynybos variantų.

Teismas, apelianto manymu, nepagrįstai įrodymais pripažino akistatų tarp R. M. ir V. G., R. M. ir G. R., V. G. ir G. R. protokoluose, R. M. parodymų patikrinimo vietoje protokole bei asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuotus duomenis ir jais rėmėsi, grįsdamas jo kaltę pagal BK 233 straipsnio 3 dalį. Šių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu duoti asmens parodymai neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį, nes tokie parodymai yra duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui. Tuo tarpu teismų praktikoje išaiškinta, kad „Ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo ir liudytojo parodymai gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi įrodymams patikrinti (BPK 276 straipsnio 4 dalis), tačiau jie neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį.” (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113/2011).

Pripažindamas jį kaltu pagal BK 233 straipsnio 3 dalį, teismas taip pat rėmėsi liudytojo G. R. parodymais, duotais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, UAB „Omnitel” pateiktais duomenimis (išklotinėmis), A. K. asmens kratos protokolu, A. K. automobilio kratos protokolu, (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2009-10-27 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Apelianto manymu, paminėti įrodymai taip pat nepatvirtina kvalifikuojančio požymio - kitokios prievartos, t.y. grasinimų R. M..

Tokiu būdu esminiai duomenys, kuriuos teismas pripažino įrodymais ir kuriais parėmė išvadą dėl kvalifikuojančio požymio - kitokios prievartos, buvimo jo (A. K.) veikoje, yra R. M. ir V. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kita vertus, apelianto įsitikinimu, šie R. M. ir V. G. parodymai pripažinti įrodymais taip pat nepagrįstai.

Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, kaltinamoji V. G. atsisakė duoti parodymus ir atsakinėti į klausimus, kaltinamasis R. M. pateikė pareiškimą, kuriuo taip pat atsisakė duoti parodymus ir atsakinėti į klausimus, kas patvirtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis (A. K.) negalėjo užduoti klausimų kaltinamiesiems V. G. ir R. M. bei tokiu būdu ginčyti prieš jį liudijusių kaltinamųjų (įtariamųjų) parodymus. Įtariamųjų R. M. ir V. G. apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolai patvirtina, jog nei jis (apeliantas), nei jo gynėjas adv. R. Andrikis šiose apklausose nedalyvavo. Minėtų apklausų metu jis (A. K.) buvo prokuroro J. L. žinioje, nes buvo suimtas. Byloje nėra duomenų, kad apie minėtų įtariamųjų apklausas būtų pranešta tuo metu buvusiam jo gynėjui R. Andrikiui. Apeliantas pažymi ir tai, kad abi minėtas apklausas atliko (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas V. B., kuris vėliau nusišalino nuo procesinių sprendimų, susijusių su juo (A. K.), priėmimo pagrindais jau egzistavusiais apklausų metu. Be to, abiejose apklausose dalyvavo ir daugumą klausimų uždavė prokuroras J. L., kuris (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2009-04-09 nutartimi buvo nušalintas nuo baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo už tai, kad sudarinėjo susitarimus su kaltinamąja V. G. dėl jos parodymų prieš A. K. mainais už prokuroro prašymą teismui skirti kaltinamajai su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, t. y. baudą, taip pat (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2011-06-16 nutartimi nušalintas nuo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) (iš kurio išskirta ši byla) už tai, kad tyrimo pradžioje atlikinėjo veiksmus, neturėdamas tam leidimo. Taigi paminėtos aplinkybės patvirtina, kad jis (apeliantas) nedalyvavo nei vienoje iš V. G. ir R. M. apklausų ar kitų tyrimo veiksmų, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu atliko prokurorai ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Iš to seka, kad jis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neturėjo galimybės užduoti klausimų V. G. ir R. M. bei tokiu būdu ginčyti prieš jį liudijusių kaltinamųjų (įtariamųjų) parodymus, kuriais teismas rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir kurie yra esminiai duomenys, pagrindžiantys kvalifikuojančio požymio - kitokios prievartos, buvimą jo veikoje.

Išdėstyti argumentai leidžia teigti, kad V. G. ir R. M. parodymai iš esmės nulėmė apkaltinamojo nuosprendžio jam priėmimą. Kita vertus, V. G. ir R. M. apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu užfiksuoti duomenys yra gauti pažeidžiant jo kaip kaltinamojo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies „d” punkte bei BPK 44 straipsnio 7 dalyje numatytą teisę į teisingą procesą, todėl šie duomenys negali būti laikomi įrodymais BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-102/2009, Nr. 2K-503/2009, Nr. 2K-375/2009, Nr. 2K-317/2011, Nr. 2K-476/2013, Nr. 2K-115/2014). Šių duomenų teismas negalėjo pripažinti įrodymais ir jais remtis nuosprendyje.

Šiais duomenimis teismas negalėjo remtis nuosprendyje ir kitu pagrindu. BPK 301 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad kaltinamojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, kai kaltinamasis atsisako duoti parodymus. Teisiamojo posėdžio protokolas patvirtina, jog teismas V. G. ir R. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, negarsino, neperskaitė balsu, o tik išvardino, galimai nepagrįstai vadovaudamasis BPK 290 straipsnio 3 dalimi, kuri reglamentuoja dokumentų tyrimo tvarką. Iš to seka, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė, remdamasis duomenimis, kurie nebuvo ištirti teisiamajame posėdyje BPK nustatyta tvarka.

R. M., V. G., D. G. parodymų negalima pripažinti įrodymais ir dėl šių duomenų nepatikimumo, juose esančių esminių prieštaravimų, lyginant tiek tarpusavyje, tiek su kitų proceso dalyvių parodymais, tiek skirtingu laiku tų pačių asmenų parodymais, tiek ir su objektyviais bylos duomenimis. Šių asmenų parodymai yra nenuoseklūs bei nelogiški. Svarbus ir šių asmenų procesinis statusas, dėl ko jie galimai siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, turi teisę procese duoti melagingus parodymus.

Nepripažinus V. G. ir R. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, įrodymais, byloje nėra duomenų, leidžiančių pagrįsti kvalifikuojančio požymio - kitokios prievartos (grasinimo panaudoti fizinį smurtą) buvimą jo veikoje, todėl jam inkriminuota nusikalstama veika perkvalifikuotina į BK 233 straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla nutrauktina, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Taigi byloje yra BPK 3 straipsnio 2 punkte numatytos aplinkybės bei BPK 327 straipsnio 1 punkte numatytas pagrindas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014-12-12 nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 233 straipsnio 3 dalį.

Dėl nepagrįsto nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Skundžiamame nuosprendyje padaryta teismo išvada, kad jam buvo žinoma apie 50 vnt. 5.6 mm kalibro šovinių, nes dėžutė su šoviniais buvo rasta ir paimta iš sieninio užrakinto seifo, esančio gyvenamosiose patalpose, yra pagrįsta prielaida, o ne byloje surinktais duomenimis. Padarydamas tokią išvadą, teismas neatsižvelgė į byloje esančius duomenis, kurie leidžia teigti, kad jis nežinojo apie minėtus šovinius.

2008-06-09 jis buvo sulaikytas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Jį sulaikius, buvo atlikta jam priklausančio automobilio krata. Kratos metu automobilyje VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) rasti ir paimti du leidimai laikyti bei (nešiotis) ginklus: leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2005-01-24 A. K., kuris galiojo iki 2009-12-09; leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2008-02-12 G. K., naudotojas A. K., kuris galiojo iki 2010-10-18. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2008-06-10 nutartimi jam (A. K.) ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas suėmimas vienam mėnesiui.

2008-06-19 buvo atlikta krata advokato A. K. kontoroje ir gyvenamosiose bei pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Kratą atliko (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros prokuroras E. B., (duomenys neskelbtini) pareigūnai Z. K. ir K. B.. Prie minėtoje kratoje dalyvavusių asmenų R. G. neįrašytas, iš kratos protokolo turinio seka, kad šioje kratoje jis dalyvavo tik epizodiškai, paėmė STT pareigūnų rastus ginklus.

Liudytoju apklaustas R. G. nurodė, kad A. K. yra deklaravęs, jog šaudmenis laiko dviejuose, o gal trijuose seifuose. Kaip matyti iš 2008-06-19 paėmimo akto, R. G. ginklus, šaudmenis bei leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė tik iš A. K. advokato kontoros, nors buvo atsakingas už ginklų ir šaudmenų paėmimą, buvo STT raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informuotas, apie egzistuojančius visų A. K. ginklų ir šaudmenų paėmimo pagrindus, žinojo, kad jis turi 2 ar 3 seifus, kuriuose laiko šaudmenis, taigi turėjo pareigą paimti visus jo laikomus ginklus ir šaudmenis.

Tuo tarpu jis pats (apeliantas) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad visus įstatymus, susijusius su ginklų laikymu žinojo. Jis yra teisininkas, ilgą laiką dirbo advokatu, buvo įtariamųjų bei kaltinamųjų gynėju, todėl pagrįsta manyti, kad jam buvo žinomi visi teisės aktai, susiję su ginklų laikymu ir jų paėmimu, tarp jų ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, Lietuvos Respublikos finansų ministro, Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003-07-09 įsakymu Nr. 1V-260/1K-193/1A-28 patvirtinta Ginklų paėmimo, perduotų realizuoti Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ginklų tinkamumo naudoti nustatymo, vertės apskaičiavimo ir tolesnio panaudojimo tvarka (toliau - Ginklų paėmimo tvarka). Aplinkybes, kad buvo paimti jo šaunamieji ginklai, buvo supjaustytas seifas, jis žinojo, nes pats dėl to rašė skundus bei pardavė saugykloje laikomus ginklus. Kaip fizinis asmuo, turintis leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, jis neturėjo pareigos vesti turimų šaudmenų apskaitos ir tiksliai žinoti, kokį kiekį šaudmenų laiko, kol tas kiekis neviršija įstatymo numatytos ribos. Šios aplinkybės, apelianto manymu, rodo, kad jis sužinojęs, jog jo šaunamieji ginklai yra paimti, galėjo tikėtis, kad yra paimti ir visi, visuose seifuose jo laikyti šaudmenys, kaip teritorines policijos įstaigas tą įpareigoja padaryti Ginklų paėmimo tvarka. Jis, žinodamas teisės aktus, susijusius su ginklų paėmimu, negalėjo tikėtis, kad R. G. savo pareigas vykdys aplaidžiai ir nepaims žinomai kituose seifuose jo laikomų šaudmenų.

Paminėtos aplinkybės, apelianto įsitikinimu, patvirtina, kad jis nežinojo, jog jo gyvenamosiose patalpose esančiame sieniniame seife galimai yra nepaimtų šaudmenų, todėl nesuvokė, jog galimai daro pavojingą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, t.y. jo veikoje nėra intelektinio tyčios momento, o tuo pačiu ir tyčios padaryti nusikalstamą veiką. Raktus nuo sieninio seifo, esančio gyvenamojoje patalpoje, turėjo ir seifu naudojosi jo žmona G. K., ji ten laikė savo papuošalus ir ginklą savigynai, todėl jis, grįžęs iš suėmimo, neturėjo jokio reikalo bei galimybių domėtis ar tikrinti, kas tame seife yra.

Apeliantas pažymi, jog jo veikoje nėra ir valinio tyčios momento. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ką nustatė ir teismas, jis saugykloje laikomus ginklus pardavė su kartu paimtais šaudmenimis, taigi nelogiška būtų manyti, kad žinodamas apie gyvenamoje vietoje esančius likusius šaudmenis, būtų siekęs juos pasilikti ir laikyti, nors pats pardavė ginklą, kuriam tie šaudmenys tinkami. Taigi, nesant jo veikoje tyčios kaip subjektyviojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, požymio, yra pagrindas Klaipėdos apygardos teismo 2014-12-12 nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje jam priimti naują nuosprendį - jį pagal BK 253 straipsnį išteisinti (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Pavojingos veikos kaip nusikalstamos veikos požymio buvimą jo (apelianto) veikoje teismas pagrindė išvada, kad pardavus paskutinį leidime laikyti (nešiotis) ginklą Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotą ginklą, jis nebeturėjo teisės laikyti leidime nurodytiems ginklams įsigytų šaudmenų. Šią išvadą teismas pagrindė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje ir 30 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintų teisės normų analize. Pagal šioje byloje taikytinos minėto įstatymo redakcijos 12 straipsnio 8 dalį, fiziniai asmenys gali įsigyti ir vienu metu turėti ne daugiau kaip 500 vienetų kiekvieno tipo (kalibro) šovinių ginklams, kuriuos jie turi. Taigi asmuo, neturėdamas konkretaus ginklo ar jokio ginklo, negali laikyti tam ginklui skirtų arba jokių šovinių, o toks laikymas pažeistų minėto įstatymo 12 straipsnio 8 dalį ir būtų neteisėtas.

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, tas, kas neturėdamas leidimo <...> laikė <...> šaudmenis, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 196 straipsnio 3 dalį, teisėtai įgyto ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų. Šių teisės normų analizė leidžia teigti, kad neteisėtas šaudmenų laikymas ne visais atvejais užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Kaip matyti iš BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties, baudžiamąją atsakomybę užtraukia ne bet koks neteisėtas šaudmenų laikymas, o šaudmenų laikymas neturint leidimo. Tokiam baudžiamojo įstatymo aiškinimui pritaria ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija nutartyje Nr. 2K-P-178/2012. Plenarinės sesijos nutartyje nurodyta sąvoka „neteisėtas disponavimas” yra suvokiama plačiąja prasme, kadangi disponavimas ginklais ir šaudmenimis, neturint leidimo, taip pat yra neteisėtas. Nustačius, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik pakankamo pavojingumo neteisėta veika, svarbu nustatyti, ar jis (apeliantas) šaudmenis laikė neturėdamas leidimo.

Pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą ginklo ir šaudmenų savininko pareigą, realizavus paskutinį leidime įrašytą ginklą, leidimą nešiotis ar laikyti ginklą grąžinti policijos įstaigai, išdavusiai leidimą, galimai sieja su šio leidimo negaliojimu, o asmens veiką, realizavus paskutinį ginklą, kaip padarytą neturint leidimo. Tokios teismo išvados, apelianto manymu, yra nepagrįstos. Šioje skundo dalyje pateikiami teoriniai argumentai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, pavojingos veikos ir jos požymio „neturint leidimo”, nepaneigiant anksčiau skunde išdėstytų argumentų dėl jo tyčios turinio.

Pagal veikos padarymo metu galiojusią Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakciją leidimas laikyti (nešiotis) ginklus turėjo dvejopą paskirtį - suteikdavo asmeniui subjektinę teisę disponuoti ginklais ir šaudmenimis bei jame buvo įrašyti konkretūs asmens laikomi ginklai. Iš nuosprendyje išdėstytos logikos matyti, kad neva asmeniui realizavus paskutinį leidime įrašytą ginklą, leidimas praktiškai netenka savo prasmės ir nuo to momento nebegalioja. Tokia išvada nėra pagrįsta, kadangi realizavus paskutinį leidime įrašytą ginklą, leidimas vis dar sukelia teises ir pareigas. To paties įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmenims, kurie turi galiojančius leidimus nešiotis ginklus ar leidimus laikyti ginklus, leidimus įsigyti naujus ginklus policijos įstaigos išduoda ne vėliau kaip per 5 dienas nuo prašymo pateikimo. Pakartotiniai patikrinimai, nurodyti šio straipsnio 3 dalyje, neatliekami. Taigi galiojantis leidimas suteikia privilegiją gauti leidimą įsigyti naują ginklą supaprastina tvarka, išvengiant patikrinimo. Šie argumentai yra logiški, kadangi asmuo, pardavęs leidime įrašytą ginklą, gali siekti įsigyti naują ginklą, o jo atitikimas įstatyme numatytiems reikalavimams jau yra patikrintas. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad net ir asmeniui realizavus paskutinį leidime įrašytą ginklą, šis leidimas galioja iki jame nurodytos datos bei sukelia subjektų teises ir pareigas. Teismo nuosprendyje minima įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta ginklo naudotojo pareiga realizavus paskutinį leidime įrašytą ginklą, šį leidimą grąžinti policijos įstaigai išdavusiai leidimą, nepaneigia šio leidimo galiojimo. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytas požymis „neturint leidimo” negali būti suprantamas kaip leidimo neturėjimas prie savęs ar erdvėje, kadangi, kaip minėta, leidimas suteikia ir subjektines teises, todėl leidimo grąžinimas policijos įstaigai negali būti suprantamas kaip atitinkantis minėtą požymį. Paminėta teismų praktika dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos pavojingumo patvirtina šiuos argumentus.

Tokiu būdu, jam pardavus paskutinį leidime laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytą ginklą, šis leidimas vis dar galiojo iki 2009-12-09, o aplinkybė, kad šio leidimo jis neturėjo prie savęs, nereiškia, kad jis neturėjo subjektinės teisės disponuoti ginklais ar šaudmenimis, todėl minėtą leidimą jis turėjo. Šios aplinkybės rodo, kad jis laikė (nepaneigiant tyčios turinio) šaudmenis turėdamas leidimą, todėl jo veika neatitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, kas taip pat yra pagrindas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014-12-12 nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu padarius BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir priimti naują nuosprendį - jį pagal BK 253 straipsnį išteisinti (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Skunde buvo nurodyta, kad jis, laikydamas 50 vienetų 5.6 mm kalibro šovinių (nepaneigiant tyčios turinio), galimai pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 8 dalį. Cituotoje teismų praktikoje nurodoma, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kilti nepakanka, kad asmens veika formaliai neatitiktų disponavimo šaudmenimis tvarkos, o reikalinga, kad veika siektų būtiną pavojingumo laipsnį. Bylos aplinkybės patvirtina, kad iš esmės jo veikos pavojingumą nulėmė tai, kad jis pardavė ginklą, kuriam skirtus šovinius laikė. Jeigu jis nebūtų pardavęs minėto ginklo, toks šaudmenų laikymas būtų visiškai teisėtas. Leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo iki 2009-12-09, vadinasi jį išdavusi institucija, atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, pasitikėjo juo kaip asmeniu, disponavusiu ginklais ir šaudmenimis. Akivaizdu, kad šioje byloje veikos pavojingumą iš esmės nulėmė ginklo neturėjimas, tačiau tokia aplinkybė negali būti pagrindu šaudmenų laikymą pripažinti pavojingu. Sekant tokia logika išeitų, kad šiuo atveju asmuo turintis ir ginklą, ir šaudmenis yra mažiau pavojingas, negu asmuo turintis tik šaudmenis. Toks aiškinimas akivaizdžiai neatitinka protingumo ir teisingumo principų. Akivaizdu, kad veikos pavojingumą iš esmės nulėmė formalumas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija nutartyje Nr. 2K-P-178/2012, vertindama asmens veikos pavojingumą, atsižvelgė į tokias aplinkybes kaip asmens pareigos, šaudmenų laikymo vieta ir sąlygos, šaudmenų įsigijimo teisėtumas, tikimybė, kad asmuo šiuos šovinius panaudos pavojingoms veikoms, šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad jis turėjo leidimą ginklams skirtiems savigynai. Leidimai tokiems ginklams išduodami taikant griežtesnius reikalavimus asmeniui. Jis ilgą laiką buvo medžiotojas, ginklais ir šaudmenimis disponavo ilgą laiką, šaudmenys buvo laikomi užrakintame seife, nebuvo jokios tikimybės, kad šaudmenys, netinkamai laikant, gali patekti kitiems asmenims, galintiems kelti grėsmę visuomenės saugumui. Šaudmenys buvo įsigyti teisėtai. Nors veikos padarymo metu jam buvo iškelta baudžiamoji byla, tačiau (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2010-02-11 nuosprendžiu jis buvo išteisintas iš visų jam inkriminuotų smurtinių nusikalstamų veikų, o nuosprendžio dalis dėl korupcinio pobūdžio veikų yra apskųsta apeliacine tvarka, todėl nėra jokių požymių, kad šaudmenis būtų ketinęs ar galėjęs naudoti pavojingai visuomenei. Šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijos 12 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad leidimas įsigyti ginklus galioja 6 mėnesius nuo leidimo įsigyti ginklus išdavimo dienos... Neįsigijus ginklo ir (ar) šaudmenų iki leidimo įsigyti ginklus galiojimo termino pabaigos, dėl kito leidimo įsigyti ginklus gavimo galima kreiptis bendra tvarka į policijos įstaigą. Minėto įstatymo 12 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad leidimai įsigyti ginklus suteikia teisę įsigyti šaudmenų. Šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad per 6 mėnesius nuo leidimo įsigyti ginklus išdavimo asmuo gali įsigyti ginklą arba šaudmenis t.y. galima teisėta situacija, kada asmuo 6 mėnesių laikotarpyje turi įsigijęs šaudmenų, tačiau dar neturi įsigijęs ginklo.

Iš pateiktų argumentų matyti, kad jo veika (nepaneigiant tyčios turinio), kuomet neturėdamas ginklo laikė jam skirtus šaudmenis ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 8 dalį, nesiekia baudžiamajai atsakomybei kilti būtino pavojingumo laipsnio, todėl jo veika nelaikytina pavojinga BK 11 straipsnio 1 dalies prasme. Taigi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl vėlgi yra pagrindas Klaipėdos apygardos teismo 2014-12-12 nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje jam priimti naują nuosprendį - jį pagal BK 253 straipsnį išteisinti (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Skundžiamu nuosprendžiu teismas nusprendė šaudmenis, saugomus Vilniaus apskrities VPK OVS: 10 vnt. .308 kalibro medžioklinių šovinių ir 25 vnt. 5,6 mm kalibro šovinių perduoti Lietuvos ginklų fondui.

Jį išteisinus 10 vnt. .308 kalibro medžioklinių šovinių laikymo epizode, minėti šaudmenys perduotini jų teisėtam savininkui V. S.. Tenkinus apeliacinį skundą ir išteisinus jį pagal BK 253 straipsnį, 25 vnt. 5,6 mm kalibro šovinių perduotini (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatui į ginklų saugyklą, kad jis (A. K.) galėtų įstatymo nustatyta tvarka juos realizuoti.

Klaipėdos apygardos teismo 2014-12-12 nuosprendis dalyje dėl R. M. išteisinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, apelianto nuomone, taip pat yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytas pagrindas jį šioje dalyje panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

              Teismo posėdžio metu nuteistasis A. K. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, išteisintojo R. M. gynėjas advokatas I. Ruželė prašė nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dalyje dėl jo ginamojo nuteisimo atmesti, prokurorė prašė nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

              Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl BK 233 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu ir nuteisdamas pagal BK 233 straipsnio 3 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, be to, buvo padaryta esminių BPK pažeidimų. Apeliantas teismo neva padarytus esminius BPK pažeidimus sieja su tam tikrų byloje esančių duomenų neteisėtu bei nepagrįstu pripažinimu įrodymais, byloje esančių įrodymų nepagrįstu pripažinimu patikimais bei jo kaltę pagrindžiančiais ir neišsamiu įrodymų vertinimu, o taip pat BPK 301 straipsnio 1 dalies pažeidimu.

Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu ir nuteisdamas pagal BK 233 straipsnio 3 dalį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kurie sutrukdė byloje priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą. Apelianto kaltę, darius liudytojui R. M. poveikį, ne tik įtikinėjimo bei įkalbinėjimo būdu, bet ir panaudojant kitokią prievartą, pagrindžia byloje teisėtais būdais surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma, kiti byloje esantys duomenys: kaltinamojo R. M. BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsinti ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, tuo pačiu pagrindu pagarsinti V. G., kuriai baudžiamoji byla, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, nutraukta, ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, nukentėjusiosios D. G., G. R., kuris vadovaujantis BPK 80 straipsnio 1 punkto,  82 straipsnio 3 dalies nuostatomis buvo apklaustas teisiamajame posėdyje specialiuoju liudytoju, parodymai, pastarojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamojo R. M. parodymų patikrinimo vietoje protokole, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, akistatų, kratos ir dokumentų apžiūros protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti duomenys, UAB „Omnitel“ pateikti duomenys bei kiti byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai.

Iš R. M. BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsintų ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų matyti, jog pastarasis prisipažino (duomenys neskelbtini) apygardos teisme 2009-09-23 baudžiamojoje byloje vykusio teisiamojo posėdžio metu davęs melagingus, tokius, kokių prašė jo duoti A. K. ir V. G., parodymus. R. M. parodė, jog 2007 m. pabaigoje, kilus konfliktui dėl žemių, pravažiavimo į sodybą, J. jį sumušė, dėl ko buvo iškelta baudžiamoji byla. 2008 m. pavasarį su juo susisiekė A. K. ir prašė, kad jis sutiktų, jog byla būtų nutraukta. A. K. jam sumokėjus 2500 Lt, jis parašė, kad J. pretenzijų neturi. Maždaug po savaitės laiko su juo susisiekė prokurorė V. G., kuri pasakė, kad reikia šiek tiek pakeisti parodymus. Jis kartu su savo sugyventine D. G. buvo nuvykę pas prokurorę V. G., kuri jiems davė pasirašyti apklausų protokolus. Jie šiuos apklausų protokolus pasirašė neskaitę, realiai jokios apklausos nebuvo atliekamos. Šias aplinkybes jis patvirtino STT (duomenys neskelbtini) valdyboje, Generalinėje prokuratūroje vykusių apklausų metu. Vėliau jis sužinojo, kad dėl šių A. K. ir V. G. neteisėtų veiksmų byla buvo perduota teismui. 2009 m. balandžio pabaigoje - gegužės mėnesį jis gavo šaukimą atvykti į apklausą šioje byloje, po ko su juo susisiekė A. K. ir prašė susitikti. G. R. jį nuvežus į A. K. kontorą (duomenys neskelbtini), A. K. pradėjo vartyti šviestą (duomenys neskelbtini) apygardos teisme nagrinėjamos bylos medžiagą ir prašė jo pakeisti parodymus, nurodant, kad jis susižeidė pats. A. K. jam apklausų protokolų nerodė, pats braukė juose esančius žodžius ir užrašinėjo, kaip reikėtų juos pakeisti, minėjo, kad reikės susitikti ne kartą ir parodymus išmokti mintinai. Jis iš pradžių nesutiko, nes suprato, kad už melagingų parodymų davimą numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau A. K. jį ramino, kad nieko nebus, o jeigu ir nubaustų, tai jis už jį paskirtą baudą sumokės. R. M. apklausos metu nurodė ir tai, kad šio susitikimo metu A. K. buvo įsiutęs, G. R. liepė surasti D. G., sakė, kad ją reikės išvežti į mišką užkasti. Jis A. K. grasinimus suprato tiesiogiai, jo pasakymu, kad su D. G. susitvarkys, neabejojo, nes žinojo, kad jis sueina su (duomenys neskelbtini) grupuočių nariais. G. R. šio pokalbio metu ramino A. K.. Pokalbis truko apie pora valandų, po ko G. R. jį išvežė. Antras pokalbis su A. K. įvyko maždaug po savaitės laiko. Jis ieškojosi darbo, o A. K. pasiūlė padirbėti jo ūkyje (duomenys neskelbtini) rajone. Gegužės pabaigoje – birželio pradžioje dirbant avių ūkyje, jis vėl A. K. buvo mokomas kokius parodymus reikės duoti 2009 m. birželio mėnesį vyksiančiame teismo posėdyje. A. K. ant jo rėkė. Jis A. K. bijojo, kad šis ko nors nepadarytų, suprato, jog reikia duoti tokius parodymus, kokių jo prašo. Prieš pirmą teismo posėdį birželio mėnesį jis vėl buvo susitikęs su A. K., į jo kontorą jį nuvežė G. R.. Susitikimo metu, G. R. išvažiavus, buvo jis, A. K. ir prokurorė V. G.. Šio susitikimo metu A. K. vėl taisinėjo parodymus, nervinosi, rėkė ant jo, darė spaudimą, kad jis sakytų, jog su giminaičiu pats susimušė. Šio susitikimo metu jis davė suprasti, kad duos tokius parodymus, kokių jiems reikia, prašė, jog nelįstų prie D. G.. A. K. sakė, kad atsiskaitydamas surengs balių, jeigu reikės, sumokės už melagingų parodymų davimą paskirtą baudą. Dieną prieš 2009 m. rugsėjo mėnesį vykusį teismo posėdį A. K. prašė jo susitikti, tačiau jis nesutiko. Posėdžio dieną jis A. K. sutiko prie (duomenys neskelbtini), susitikimo metu pastarasis ant jo vėl rėkė, nurodinėjo kaip duoti parodymus teisme. Po rugsėjo 23 d. teismo posėdžio, kuriame jis davė melagingus parodymus, A. K. jam padavė maišelį, kuriame buvo degtinės butelis ir alaus butelis. Prieš tai, kai buvo susitikęs su D. G., jis pasakojo jai ko prašo A. K., kad advokatas grasina, tarėsi su ja ką daryti. Po teismo jis G. R. sakė, kad A. K. jam turi atlyginti su važinėjimu į teismą susijusias išlaidas – 3000 Lt. G. R. išsisukinėjo, sakydamas, kad atsilygins, kai byla teisme gerai baigsis (8 t., b.l. 45-47).

Pažymėtina tai, jog apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu prokurorų R. M. nurodė iš esmės analogiškas įvykių aplinkybes, plačiau išdėstydamas aplinkybes. R. M. taip pat patvirtino apie jo bei A. K. susitikimus (duomenys neskelbtini) kaime prie negyvenamos sodybos bei prie jo namų (duomenys neskelbtini) kaime, į kuriuos A. K. atvežė G. R., ir kurių metu jam taip pat buvo daromas poveikis, siekiant palenkti jį (duomenys neskelbtini) apygardos teisme apelianto nagrinėjamoje byloje duoti jam palankius, melagingus parodymus. Nurodė aplinkybes apie jo ir V. G., kuri buvo atvykusi su jam nepažįstama moterimi (byloje nustatyta, jog tai byloje liudytoja apklausta I. B.) prie D. G. namų, susitikimą. Beje, savo parodymus R. M. iš esmės patvirtino ir akistatų su V. G. (šios akistatos metu R. M. pripažino suklydęs tik dėl V. G. dalyvavimo pirmame susitikime su A. K. pastarojo kontoroje), G. R. metu (8 t., b.l. 36-38; 116-118). Akistatos su V. G. metu R. M. dar kartą patvirtino, jog 2009 m. gegužės mėn. A. K., jam nesutikus pakeisti parodymų, ant jo rėkė ir grasino „pakasti“, jis A. K. bijojo, jautė grėsmę. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog 2009-10-09 parodymų patikrinimo vietoje metu R. M. nurodė vietas (duomenys neskelbtini) rajone, kuriose 2009 m. gegužės – rugsėjo mėnesiais A. K. darė jam poveikį, kad jis duotų melagingus parodymus (duomenys neskelbtini) apygardos teisme nagrinėjamoje A. K. ir V. G. baudžiamojoje byloje: kabinetą advokato A. K. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini); vietą (duomenys neskelbtini) kaime prie negyvenamo namo; vietą (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone; vietą (duomenys neskelbtini) centre prie pašto, iš kur G. R. du kartus jį vežė pas A. K.; pastatą (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), kur buvo atvykęs pas G. R., kalbėtis dėl jo išlaidų, susijusių su kelionėmis į (duomenys neskelbtini) apygardos teismą, atlyginimo (8 t., b.l. 58-65). Be to, R. M. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu G. R. atpažino kaip asmenį, kuris jį vežė pas A. K. į advokato kontorą, kuomet jam buvo daromas poveikis dėl parodymų keitimo, grasinama, kuris tuo pačiu tikslu A. K. atvežė ir pas jį į namus, ir su kuriuo jis tiek susitikimų metu, tiek telefonu bendravo kaip su tarpininku tarp jo ir A. K., nes A. K. tuomet buvo uždrausta su juo bendrauti (8 t., b.l. 16-19).

Netikėti paminėtais R. M. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kaip ir kitais procesinių veiksmų metu gautais duomenimis, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo, kadangi juos, priešingai nei teigia apeliantas, patvirtina ir kiti byloje teisėtais būdais gauti ir teisme ištirti įrodymai, kiti bylos duomenys.

Sugretinus R. M. parodymus apie susitikimus su A. K. bei V. G., šių susitikimų metu jam darytą poveikį su V. G. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kurie beje sutampa su pastarosios parodymais, duotais prokurorui, bei liudytojo G. R. BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu byloje esantiems įrodymams patikrinti pagarsintais ikiteisminio tyrimo metu prokurorui duotais parodymais, kuriuos pastarasis patvirtino teisiamojo posėdžio metu, minėtų asmenų parodymai dėl tam tikrų esminių aplinkybių, reikšmingų teisingo sprendimo dėl apelianto kaltės padarius aptariamą nusikalstamą veiką priėmimui, tarpusavyje sutapo.

V. G. apklausiama patvirtino aplinkybes apie tai, kad A. K. iniciatyva buvo siekiama paveikti tame tarpe ir liudytoją R. M., kad šis jos ir A. K. (duomenys neskelbtini) apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje duotų melagingus parodymus. Sutapo V. G. ir R. M. parodymai ir dalyje dėl antrojo A. K. kontoroje, adresu (duomenys neskelbtini), vykusio susitikimo, kurio metu vėlgi R. M. buvo daromas poveikis, siekiant jį palenkti duoti jiems palankius parodymus. V. G. patvirtino, jog į šį susitikimą ją nuvežė A. K. atsiųstas G. R., kuris pačiame susitikime nedalyvavo. Beje, šią aplinkybę akistatos su V. G. metu patvirtino ir G. R. (7 t., b.l. 32-33). Nuvykus į A. K. kontorą, A. K. ją pasitiko supykęs, šaukė ant jos, kad ši nieko nedaro, sakė „matyt reikia ir tave pamokyti“. Jai nuvykus, kontoroje jau buvo R. M.. A. K. ant liudytojo rėkė, griežtu tonu ir primygtinai nurodinėjo, kaip jis turi keisti parodymus teisme: turi nurodyti, kad susižalojo iki konflikto su J., kad 2008 m. gegužės mėnesį prokuratūroje jos buvo realiai apklausinėjamas ir davė teisingus parodymus, kad tiek ją, tiek A. K. apkalbėjo ir tai padarė spaudžiamas STT pareigūnų, protokoluose pareigūnai surašė tai, ką norėjo, o jis pasirašė neskaitęs. Susitikimo metu R. M. atrodė išgąsdintas. Ant stalo gulėjo šviesta bylos medžiaga. Ji suprato, kad A. K. jau prieš tai buvo kalbėjęs su R. M., bet, matyt, nesusitarė. Kontoroje A. K. liepė R. M. sakyti teismui, kad jis iš ryto girtavo su giminaičiais, vėliau susimušė su J., kad buvo išgąsdintas ir ikiteisminio tyrimo metu juos apkalbėjo, protokolus pasirašė neskaitęs. R. M. šio susitikimo metu sakė, kad (duomenys neskelbtini) turi bylą ir duodamas melagingus parodymus bijo sau pakenkti. Tuo tarpu A. K. pasakė, kad jei bus paskirta bauda, jis pats ją sumokės ir liepė laikytis šių melagingų parodymų. V. G. apklausų metu patvirtino, jog susitikimo metu bandė A. K. nuraminti, pasakė, kad šis ant R. M. nerėktų. Likusi su šiuo liudytoju dviese, gražiai jo paprašė, kad darytų taip, kaip pasiūlė A. K., jo negąsdino ir ant jo nešaukė. Prašė R. M., kad jis laikytųsi parodymų, duotų jai prokuratūroje. 2009-09-23 (duomenys neskelbtini) teisme apklaustas R. M. davė melagingus parodymus. Be paminėtų aplinkybių apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu V. G. patvirtino ir tai, jog laukiant su drauge I. B. A. K. prie D. G. namų, buvo priėjęs R. M.. Pastarasis rėkė, kad nieks neskriaustų D. G., sakė, kad „užtenka, jog jį „užversti“ jau žada“ (7 t., b.l. 24-26). Pažymėtina tai, jog šias V. G. nurodytas aplinkybes teisme patvirtino ir liudytoja apklausta I. B. (15 t., b.l. 113-114). Liudytoja parodė, jog jai su V. G. būnant šalia D. G. namų prie jų buvo priėjęs nuo alkoholio apsvaigęs R. M., barėsi, sakė, kad jos nori išvežti jo draugę, klausė, ką nori padaryti D.. A. K. kitokios prievartos paveikiant R. M. duoti melagingus parodymus panaudojimo faktą, be kita ko, teisėjų kolegijos vertinimu, netiesiogiai patvirtina ir V. G. parodymai apie apelianto ūmų būdą, jog šis, siekdamas įkalbėti ją daryti R. M. bei D. G. poveikį dėl melagingų parodymų davimo, pastarajai taip pat grasino, ant jos rėkė, terorizavo nuolatiniais skambučiais, dėl ko ji ne kartą keitė telefono numerį, vengė su juo susitikti (7 t., b.l. 24-28).

Iš nukentėjusiosios D. G. parodymų taip pat matyti, jog poveikis dėl parodymų keitimo (melagingų parodymų davimo) (duomenys neskelbtini) apygardos teisme nagrinėtoje A. K. ir V. G. baudžiamojoje byloje buvo daromas tiek jai pačiai, tiek jos buvusiam sugyventiniui R. M.. Be to, buvo įkalbinėjama paliudyti, jog R. M. 2007-09-22 susižalojo dar prieš konfliktą su J.. A. K. dėl parodymų keitimo buvo ne kartą pas ją atvažiavęs, ieškojo jos ir darbe, pas jos motiną, taip pat skambinėjo telefonu. Šias aplinkybes teisme patvirtino ir liudytojai P. K., M. M., R. P. (15 t., b.l. 112-113, 16 t., b.l. 156-158). Nukentėjusioji D. G. apklausų metu patvirtino ir tai, jog jos buvęs sugyventinis ir vaiko tėvas R. M., jiems bendraujant telefonu, sakė, jog A. K. teiravosi kiek vaikams metų, patarė pasisaugoti pačiai ir pasaugoti vaikus, nes A. K. yra blogas žmogus, geriau su juo nesusidėti ir važiuoti liudyti (15 t., b.l. 109-112; 18 t., b.l. 58-63). Iš byloje esančio baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio protokolo matyti, kad kitoje byloje liudytoja apklausta D. G. taip pat parodė, jog A. K. pažadėjo ją ir R. M. nuvežti ir apgyvendinti viešbutyje (duomenys neskelbtini), kad tik jie (duomenys neskelbtini) apygardos teisme pakeistų savo parodymus. Jis prašė jos kalbėti, kad R. M. susižalojo namuose, o ne pas J.. Dėl A. K. nuolatinio persekiojimo, prašymo pakeisti parodymus, dėl to, kad R. M. jai buvo pasakę, jog čia bus blogai ir paminėjo vaikus, ji ir parašė pareiškimą (18 t., b.l. 15-20).

Taigi, išdėstyti V. G., liudytojos I. B., nukentėjusiosios D. G. parodymai neabejotinai patvirtina R. M. nurodytas aplinkybes apie jam A. K. darytą poveikį dėl parodymų davimo (duomenys neskelbtini) apygardos teisme nagrinėjamoje A. K. baudžiamojoje byloje, kuris pasireiškė ne tik įtikinėjimo ir įkalbinėjimo būdu, bet ir panaudojant kitokią prievartą.

Nors teisme liudytoju apklaustas G. R. neigė žinojęs apie A. K. R. M. darytą poveikį, kad šis (duomenys neskelbtini) apygardos teisme A. K. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje duotų melagingus parodymus, tačiau pastarojo duoti parodymai iš dalies taip pat patvirtina R. M. pirmiau išdėstytus parodymus (apie R. M. ir A. K. susitikimus, iš kurių viename dalyvavo ir V. G., kuomet buvo daromas R. M. poveikis dėl parodymų keitimo, apie R. M. prašymą A. K. atlyginti jam dėl kelionės į teismą patirtas išlaidas), kas taip pat leidžia spręsti apie R. M. parodymų patikimumą. Kaip matyti iš G. R. parodymų, pastarajam buvo žinoma apie (duomenys neskelbtini) apygardos teisme vykusį baudžiamosios bylos nagrinėjimą, kurioje teisiamas A. K.. G. R. apklausiamas patvirtino, jog 2009 m. vasaros viduryje A. K. prašymu prieš eilinį teismo posėdį jis pastarąjį nuvežė pas R. M. į (duomenys neskelbtini). A. K. jam pasakojo, kad R. M. neatvyko į (duomenys neskelbtini) apygardos teisme vykusį teismo posėdį jo byloje, nurodė, jog nori R. M. paprašyti, kad šis nuvyktų į posėdį. Apie ką šio susitikimo metu A. K. kalbėjo su R. M., G. R. nurodė nežinantis.

Be to, G. R. apklausiamas patvirtino, jog po 2009-09-23 vykusio posėdžio (duomenys neskelbtini) apygardos teisme su R. M. buvo telefoniniai pokalbiai bei susitikimas, kurių metu R. M. prašė perduoti A. K., kad šis jam duotų 3000 Lt, klausė jo, ar šis perdavė A. K. jo prašymą (8 t., b.l. 120-123). Beje, šią aplinkybę patvirtina ir byloje elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo metu užfiksuoti 2009-09-29 18:12 val., 2009-09-30 14:40 val. G. R. ir R. M. telefoniniai pokalbiai, kurių metu užfiksuotas R. M. prašymas „a šita A. pasakyk, penktadienį turiu būti Vilniuje, tai iki penktadienio... ketvirtadienį vakare mes jau turim būt tvarkoj su kapeikom“, į ką G. R. atsakė „tai čia jūsų reikalai, gerai čia, tiek to“, bei R. M. pasiteiravimas „šita, tu, G., perdavei ką aš tau sakiau“, į ką G. R. nurodė „perdaviau. Ne, telefonu negaliu susišn...“ (6 t., b.l. 24-27); taip pat 2009-10-05 9:28 val. vykęs G. R. ir A. K. telefoninis pokalbis, kurio metu G. R. A. K. informuoja, kad „buvo atvažiavęs tas durnelis“, „ai, durniuoja. Durniuoja vienu žodžiu“, „nušneka nesąmones“ (6 t., b.l. 11-12). 

Vertinant paminėtų R. M., o tuo pačiu ir V. G. parodymų patikimumą, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog G. R. taip pat patvirtino, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu A. K. prašymu nuvežė V. G. į advokato kontorą, esančią (duomenys neskelbtini). Be to, pastarasis nepaneigė ir V. G. nurodytos aplinkybės, jog 2009 m. gegužės pabaigoje - birželio pradžioje būtent G. R. ji A. K. prašymu prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ perdavė kompaktinį diską su R. M. melagingų parodymų tekstu (7 t., b.l. 32-33). Dėl paties fakto buvimo sutampa ir R. M. bei G. R. parodymai dalyje dėl R. M. vykimo į 2009 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini) apygardos teismo posėdį, kuomet neva tai sugedo R. M. vairuotas automobilis ir jis negalėjo atvykti į posėdį. R. M. apklausos metu parodė, jog būtent G. R. jam kartu su J. V. ir A. D. 2009 m. birželio 30 d. važiuojant savo automobiliu į (duomenys neskelbtini) apygardos teismo posėdį paskambino ir nurodė į jį nevykti, paskambinti į teismą ir pasakyti, jog neva sugedo jo automobilis. Nors G. R. nepripažino to, kad būtent jis paskambino R. M. ir liepė nevykti į tądien vykusį teismo posėdį, tačiau patvirtino, jog 2009-06-30 kalbėjo su R. M. apie automobilio gedimą, A. K. prašymu susisiekė su (duomenys neskelbtini) gyvenančiu D. D., kad šis surastų autoservisą, kur būtų pašalintas R. M. automobilio gedimas. Tuo tarpu, byloje liudytoju apklaustas D. D. patvirtino, jog maždaug prieš du metus G. R. prašymu kito žmogaus vardu (duomenys neskelbtini) esančiose UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė pažymą apie tai, kad šioje bendrovėje buvo keisti ratai, nors padangas montavosi jis pats (15 t., b.l. 15-16). Tai, kad D. D. prašė išrašyti pažymą apie padangų montavimą kito asmens vardu ir ji buvo išrašyta, teisme patvirtino ir liudytoju apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. S. (15 t., b.l. 16). (duomenys neskelbtini) apygardos teismui 2009-06-30 buvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-06-30 pažyma, kurioje nurodytą, jog tądien nuo 8 val. iki 9.40 val. bendrovėje R. M. automobiliui v/n (duomenys neskelbtini) buvo remontuojamas ratlankis ir dvi padangos (4 t., b.l. 22). Kita vertus, 2009-10-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikto poėmio metu paimtame 2009 m. birželio mėnesio pardavimų kasos aparate išraše duomenų, kad 2009-06-30 šiame servise buvo išrašyta sąskaita už R. M. automobilio remontą, nerasta (5 t., b.l. 149-151). Be to, kartu su R. M. į (duomenys neskelbtini) vykusį teismo posėdį važiavęs J. V. apklausiamas teisme patvirtino, jog jiems atvykus jau į (duomenys neskelbtini) R. M. kažkas paskambino ir pasakė, kad nevyktų į teismą. Taip jie ir padarė, grįždami namo dar užsuko į (duomenys neskelbtini) esantį servisą pažymos. R. M. vairuojamai mašinai jokio remonto nereikėjo, reikėjo tik pažymos, kad kilo problemų važiuojant į (duomenys neskelbtini) (15 t., b.l. 109).

R. M. apklausiamas parodė, jog A. K. darant jam poveikį dėl parodymų keitimo, nurodant kokius parodymus jam reikės duoti, pastarasis jo kontoroje vykusių susitikimų metu braukė ir žymėjosi pastabas šviestuose baudžiamosios bylos medžiagos lapuose. A. K. 2009-10-06 asmens kratos metu tarp kitų daiktų buvo rastas ir paimtas segtuvas mėlynos spalvos viršeliais. 2009-11-22 vykusios šio segtuvo apžiūros metu be kitų dokumentų buvo aptikta ir A. K. bei V. G. baudžiamosios bylos (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)) medžiaga, mėlynos spalvos rašikliu subraukytos, su rankraštiniais įrašais liudytojo R. M. 2008-06-09 ir 2008-09-15 apklausų bei liudytojos D. G. 2008-06-09 ir 2008-08-28 apklausų baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) protokolų kopijos (10 t., b.l. 6-8, 10-12). A. K. automobilio „Volkswagen Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) 2009-10-06 kratos metu be kitų daiktų ant galinės automobilio sėdynės buvo rasti ir paimti trys segtuvai su šviesta baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga. 2009-11-22 dokumentų apžiūros metu tarp segtuve Nr. 3 buvusių ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijų aptikti ir subraukyti, su rankraštiniais įrašais 2008-05-27 protokolas dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo, kuriame yra užfiksuotas 2008-05-26 prie R. M. namų ir (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūroje vykęs R. M., J. J., D. G. ir V. G. pokalbis; 2008-04-18 protokolas dėl savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo, kuriame yra užfiksuotas 2008-04-17 R. M., A. K., M. L., J. J. ir N. J. pokalbis A. K. kontoroje, kurio metu A. K. R. M. perdavė už parodymų pakeitimą 2500 litų; 2008-04-25 protokolas dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo, kuriame yra užfiksuotas 2008-04-24 R. M. namuose vykęs R. M. ir A. J. susitikimas (10 t., b.l. 41-43, 44-52; 53-58; 59-83; 84-86). R. M. apklausiamas patvirtino, jog būtent šiuos kratų metu aptiktus dokumentus A. K. susitikimų kontoroje metu jam rodė, juos braukė bei darė rankraštinius įrašus. V. G. apklausiama taip pat patvirtino A. K. kontoroje vykusio susitikimo, kuriame dalyvavo ji, A. K. ir R. M., metu mačiusi ant stalo subraukytą jų baudžiamosios bylos medžiagą.

Priešingai nei teigiama apelianto skunde, pagrįstai pirmosios instancijos teismas jo kaltę, padarius aptariamą nusikalstamą veiką, grindė ir byloje esančiais teisme ištirtais UAB „Omnitel“ pateiktais duomenimis, kurie vertinant juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, taip pat patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Iš bendrovės pateiktų telefono abonento išklotinių matyti, kad buvo užfiksuoti mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. K., ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. M., skambučiai, vykę 2009-09-22 17:38, 17:45; 18:48; 18:51; 19:38, 19:43, 22:12, 22:13, ir 2009-09-23 07:49, 08:17, 11:29, 12:01; 12:35, 12:44, 17:04, 17:16 (6 t., b.l. 94-95). Tuo tarpu byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog būtent 2009-09-23 (duomenys neskelbtini) apygardos teisme ir vyko apelianto baudžiamosios bylos nagrinėjimas, kai R. M. davė jam palankius, sutartus parodymus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog išklotinėse užfiksuotų A. K. inicijuotų telefono kontaktų į R. M. naudotą telefono numerį data bei kiekis, vertinant juos byloje nustatytų aplinkybių kontekste, leidžia konstatuoti, jog šie kontaktai buvo susiję būtent su R. M. poveikiu, kad šis 2009-09-23 vykusio posėdžio metu duotų apeliantui palankius parodymus. Išklotinėse esantys duomenys patvirtina, jog 2009-09-22 pirminiai kontaktai buvo inicijuoti būtent A. K.. 17.38 val. fiksuoti du apelianto skambučiai R. M., iš kurių pirmasis buvo užregistruotas kaip peradresavimas, antrasis truko dvi sekundes. Apeliantas skunde nutyli apie 17:45, 18:48, 18:51 val. fiksuotus jo inicijuotus skambučius R. M., kurie atitinkamai truko 203, 99 ir 17 sekundžių, ir tik po kurių 19:38 val. sekė būtent R. M. siųsta SMS žinutė, po kurios 19:43 val. vėl užfiksuotas A. K. skambutis R. M., kuris truko 98 sekundes. Šią dieną 22:12 val. iš R. M. naudojamo telefono numerio į A. K. telefono numerį buvo išsiųsta SMS, iš karto po ko 22:13 val. vėl sekė A. K. skambutis R. M., kuris truko 314 sekundžių. Iš paminėtų aplinkybių matyti, jog 2009-09-22 vakarą yra užfiksuoti ne trys, kaip teigia apeliantas, o šeši jo inicijuoti kontaktai R. M.. Telekomunikacijų bendrovės pateikti duomenys patvirtina ir tai, jog Klaipėdos apygardos teisme vykusio teismo posėdžio dieną pirminis paminėtų telefonų numerių kontaktas taip pat buvo inicijuotas A. K. (07:49 val. įvykęs skambutis, kuris truko 57 sekundes). Vėliau apeliantas R. M. skambino 11:29, 12:01, 12:35 val., kontaktai atitinkamai truko 96, 27 ir 37 sekundes. Šios dienos rytą, pietų metu R. M. į nuteistojo telefono numerį skambino du kartus – 08:17 ir 12:44, pokalbiai truko po 24 sekundes. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog 2009-09-23 iki 13.30 val. vykusio teismo posėdžio apeliantas savo iniciatyva R. M. skambino dar keturis kartus, ir tik likusieji du šių abonento numerių kontaktai įvyko jau po teismo posėdžio (17:04, 17:16 val.). Vertinant šiuos išklotinėse užfiksuotus duomenis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog jie netiesiogiai patvirtina R. M. parodymus, kad jis rugsėjo mėnesį vykusio teismo posėdžio išvakarėse nesutiko susitikti su nuteistuoju, o paskutinis susitikimas su apeliantu, kurio metu vėlgi jam buvo daromas poveikis, įvyko (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio dieną.

Faktą, jog A. K. siekė paveikti R. M. dėl jam palankių parodymų davimo teisme, o tuo pačiu ir R. M. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, priešingai nei teigia apeliantas, be kita ko, patvirtina ir byloje esantys elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo metu jau po 2009-09-23 (duomenys neskelbtini) apygardos teisme A. K. byloje vykusio teismo posėdžio užfiksuoti R. M. ir D. G. telefoniniai pokalbiai. 2009-09-26, 13.52 val., 2009-10-05 21.01 val., 2009-10-06 08.19 val., 2009-10-06 09.58 val., 2009-10-06, 15.32 val. vykusių R. M. ir D. G. telefoninių kontaktų metu užfiksuoti pokalbiai neabejotinai leidžia teigti, jog taip pat buvo kalbama ir apie tai, jog R. M. 2009-09-23 (duomenys neskelbtini) apygardos teisme vykusio teismo posėdžio metu davė tikrovės neatitinkančius parodymus, tuo tarpu po šio posėdžio nusprendė kreiptis į teisėsaugos institucijas ir prisipažinti, jog (duomenys neskelbtini) apygardos teisme nagrinėjamoje A. K. baudžiamojoje byloje pastarojo poveikio įtakoje, kuris pasireiškė tame tarpe ir grasinimais, davė melagingus parodymus. Šią išvadą patvirtina paminėtų pokalbių metu išsakytos frazės: D. G. nurodžius, kad „taigi sumokėjo ir nuvažiavai“, R. M. atsakė “už tai, kad nesumokėjo (...). Aš būčiau nevažiavęs ir iš viso pasakė, kad (...) paimsi pinigus. Jis pasakė - tai aš tau būčiau pripylęs gi spalvoto gazolio. Tai sakau, nors spalvoto duok, tū kainu. Nu tai dabar neturi, man brangiai kainuoja (...). Negavau aš nė kapeikos iš jo, negavau, D., būk rami“; D. G. paklausus dėl R. M. pasiūlymo kartu vykti į 2009-10-06 teismo posėdį “nesuprantu, kam tau ten važiuot, jeigu pasakei parodymus“, šis nurodė, kad „jam reikia duoti žmoniškai. Nu kaip buvo viską sakyt...“, po ko D. G. pasitikslinus “pasakyt kaip nebuvo?“, R. M. paaiškino „viską, kaip buvo (...). Vienu žodžiu reikia man duot normaliai. Kad viskas būtų žodis žodin, kai sakai kaip buvo ar panašiai. Paprašiau už tris kartus kuro pinigų už važiavimą, tipo, jeigu viskas gerai baigsis. Nu, čia aš skambinau kitam, ne jam. Jeigu viskas gerai baigsis, tada atsilygins.(...) Kai viskas baigsis, tai nieks man neatsilygins. Sukišta beveik 600 litų.(...) Sakau, nors gazoliui das (...). Nieko, ramu.“; vieno iš pokalbių metu R. M. pataria D. G. „teisman eik likus paskutinėn minutėn, nes tavęs lauks ten G. ar kas, ir prašys, prašys tavęs sakyt ką reikia, nes praeitų kart laukė prie durų iki paskutinės minutės. (...) Nu tai vat ir sakyk viskų normaliai, kaip yra. A aš eisiu, nežinau, prokuratūron.“; prieš 2009-10-06 vykusį teismo posėdį R. M. teiraujasi D. G. „Nesusitiks su jais?“, „Su jais, niekuo nesusitiksi? Neliepė susitikt su kai kuo?“, nurodo, kad „(...) neigsiu viskų, eisiu prokuratūron, viskų paneigsiu (...) man čia knisa protų, vienu žodžiu, sakyk viskas, viskas kaip yra.. .ir aš...“, „Aš tau sakau žmoniškai, kad ten tave primokins, lauks, primokins ir panašiai“; po 2009-10-06 teismo posėdžio telefoninio pokalbio metu R. M. D. G. nurodo, jog „Dabar reiks prokuratūron, aš, tai eisiu prokuratūron, pasakysiu viskų, viskų iš naujo...“, „Kad man buvo grasinimai ir panašiai ir aš bijojau sakyt...“, „(...) norėjau su tavim pasišnekėt, kad...“, D. G. nurodo „Taigi iškart, R., pasakiau, kad aš nieko nekeisiu“. R. M. „Sakysiu, kad apsirikau, (...), prigąsdino, nieko aš daug nepadariau, tiktai pasakiau, kad prieš tai buvo...“, D. G. paklausus „Tai ko ten pakeitei?“ R. M. atsako „Aš tik tiek pasakiau, kad prieš tai tu nežinojai ir prieš tai buvus savo (...) malkinėj šitų, pas R. ir kad buvau susižalojęs ir ton pačion vieton užtaikė vėl, a visa kita, viskas tas pats“, D. G. pasiteiravus „Tai matyt, daug sumokėjo... Kad pakeitei“, R. M. nurodė „Man nemokėjo nei kiek (...). Jeigu man po šito teismo jis inkiš ar tai prievartu mašinon įmetė degtinės butelį, alaus butelį, man siutas paėmė (...)“, po ko D. G. paklausė „Išgert davė?“, o R. M. nurodė „Nu. Davė. Atgal įkišau, tai matai nurūko (...)“. Šie D. G. ir R. M. telefoninių kontaktų metu užfiksuoti duomenys, vertinant juos aukščiau išdėstytų įrodymų pagrindu nustatytų aplinkybių kontekste, nesuteikia pagrindo išvadai, jog R. M. pokalbių metu D. G. nurodydamas vienas ar kitas su parodymų keitimu susijusias aplinkybes, apie siekį kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl teisingų parodymų davimo, turėjo tikslą išvengti galimos baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Iš paminėtų telefoninių pokalbių turinio matyti, jog R. M. pataria D. G. (duomenys neskelbtini) apygardos teisme 2009-10-06 vyksiančio posėdžio metu duoti teisingus parodymus. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, jog pastarajam šių pokalbių metu buvo žinoma apie tai, kad D. G. dar 2009-09-23 kreipėsi į policiją dėl jai kaip liudytojai daromo poveikio. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog apelianto teiginiai apie R. M. siekį išvengti jam galimai gresiančios baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais, pastarasis skunde aptariamus D. G. ir R. M. telefoninius pokalbius vertino atsietai nuo kitų byloje esančių įrodymų, interpretavo juos sau tinkama linkme. Be kita ko pastebėtina ir tai, jog paminėtuose telefoniniuose pokalbiuose, priešingai nei teigia apeliantas, nėra užfiksuota R. M. teiginių apie atlygį už melagingų parodymų davimą. Šiuose pokalbiuose užfiksuoti tik R. M. teiginiai apie patirtas išlaidas vykstant į (duomenys neskelbtini) apygardos teismo posėdžius A. K. baudžiamojoje byloje bei norą, kad šios išlaidos jam būtų atlygintos. Kita vertus, šie teiginiai neturi jokios reikšmės įrodinėjant nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio – kitokios prievartos, buvimą apelianto veiksmuose. Nepagrįsti yra ir apelianto skundo argumentai, susiję su neva apygardos teismo padarytais procesiniais pažeidimais, siekiant paneigti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo metu paminėtų gautų duomenų pripažinimo nuteistojo kaltę patvirtinančiais įrodymais pagrįstumą bei teisėtumą. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo prašoma perklausyti paminėtų telefoninių pokalbių garso įrašų, taip pat nebuvo prašymų paskelbti ar apžiūrėti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolus, todėl teismas, apsiribodamas tik šių procesinių dokumentų išvardijimu, BPK 290 straipsnio nuostatų nepažeidė. Paminėto baudžiamojo proceso kodekso straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog tuo atveju, kai nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškia, jog jie nepageidauja, kad dokumentai būtų skelbiami ir apžiūrimi, teisiamojo posėdžio pirmininkas gali apsiriboti tik šių dokumentų išvardijimu. Tuo pačiu pažymėtina tai, jog apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu apelianto prašymu buvo perklausyti byloje užfiksuoti paminėti R. M. ir D. G. telefoniniai pokalbiai. Išklausytų telefoninių pokalbių turinys, pašnekovų intonacija, pokalbių metu išsakant vienas ar kitas aukščiau paminėtas frazes, nepaneigia pirmiau padarytų išvadų, o tuo pačiu nepatvirtina ir apelianto skundo argumentų, susijusių su neva buvusiu R. M. siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be kita ko, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo apžiūrėtas kompaktinis diskas, kuriame įkelti garso įrašai su R. M. ir D. G. telefoniniais pokalbiais. Apžiūros metu nenustatyta jokių pažeidimų, fiksuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo metu gautus duomenis, kurie keltų abejones dėl laikmenose užfiksuotų paminėtų telefoninių pokalbių, kaip įrodymų, patikimumo.

Taigi pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, suteikia pagrindą išvadai, jog A. K. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 233 straipsnio 3 dalį. Tai neabejotinai patvirtina byloje surinkti, teisme ištirti ir visumoje įvertinti įrodymai, kiti bylos duomenys. Priešingai apeliantas, bandydamas skunde paneigti savo kaltę dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, byloje surinktus įrodymus, kitus duomenis vertino selektyviai bei atsietai, interpretuodamas juos sau palankia linkme, nevertino byloje esančių įrodymų visumos, nesiejo jų į vieningą loginę seką. Tuo tarpu būtina sąlyga teismui vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo išvada dėl apelianto kaltės padarius BK 233 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir buvo padaryta įvertinus kiekvieną byloje esantį įrodymą atskirai bei jų visumą.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teisme tiriant R. M. bei V. G. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus buvo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, pažeidžiant BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 dalies nuostatas, apsiribota tik minėtų asmenų apklausų protokolų išvardijimu. Kita vertus, laikyti paminėtus pažeidimus nagrinėjamu atveju esminiais ir dėl to šioje dalyje naikinti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme šie pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai buvo ištaisyti ir minėtų asmenų parodymai perskaityti kaip to reikalauja paminėtos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos.

Tuo pačiu pažymėtina tai, jog nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad V. G. ir R. M. apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu užfiksuoti duomenys yra gauti pažeidžiant kaltinamojo A. K. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „d“ punkte bei BPK 44 straipsnio 7 dalyje numatytą teisę į teisingą procesą (apeliantas neturėjo galimybės minėtiems asmenims nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme užduoti klausimų), todėl šie duomenys negali būti laikomi įrodymais BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies reikalavimai nėra savitiksliai, tačiau turi būti aiškinami atsižvelgiant į bendrąjį proceso teisingumo principą, įtvirtintą šio straipsnio 1 dalyje. Klausimas, ar procesas atitinka Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies reikalavimus, turi būti sprendžiamas, išnagrinėjus proceso visumą, o ne atskirą jo aspektą ar atskirą stadiją (Krempovskij v. Lithuania, no. 37193/97, decision of 20 April 1999).

Bylos duomenys patvirtina, jog apeliantas bei jo gynėjas nedalyvavo 2009-10-15, 2009-10-21 ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausiant įtariamuosius V. G. ir R. M., davusius jį kaltinančius parodymus, bet tai nenumatyta BPK 189 straipsnyje, nustatančiame ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamos įtariamojo apklausos tvarką. Šiame straipsnyje įtariamojo ir jo gynėjo teisė dalyvauti ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamoje kito įtariamojo apklausoje, užduoti jam klausimus, kai apklausa baigta, – susipažinti su apklausos protokolu ir teikti dėl jo pastabas, nenumatyta. Dėl šios priežasties įtariamasis A. K. bei jo gynėjas nedalyvavo ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamose įtariamųjų V. G. ir R. M. apklausose. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas BPK 189 straipsnio nuostatas, jose nenustatyta pareiga užtikrinti įtariamojo ar jo gynėjo galimybes dalyvauti kito įtariamojo apklausoje ikiteisminėje proceso stadijoje, t. y. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, taigi tokie įtariamųjų V. G. ir R. M. parodymai gauti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo. Be to, reikia pažymėti, jog A. K. po sulaikymo - 2009-10-06 (9 t., b.l. 48-49), jau kitą dieną (2009-10-07) pateikė raštišką pareiškimą, kuriame nurodė, jog atsisako dalyvauti prokuroro J. L. atliekamame ikiteisminiame tyrime. Pareiškimą Generaliniam prokurorui, jog atsisako dalyvauti bet kokiuose veiksmuose, kuriuos atlieka prokuroras J. L., apeliantas pateikė ir 2009-10-16. Nors apeliantas teikė prašymus dėl prokuroro J. L. nušalinimo, atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), iki jis Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro J. L. 2009-12-03 nutarimu dėl šioje byloje A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo atskirtas į atskirą, suteikiant Nr. 01-2-00111-09, vėliau atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00111-09, prokuroras nuo bylos tyrimo nebuvo nušalintas (9 t., b.l. 60, 74, 99-100, 11 t., b.l. 48-49, 12 t., b.l. 58-59, 61, 68-69). Be to, tyrimo metu buvo atmesti ir apelianto skundai dėl tyrimą šioje byloje atlikusio prokuroro J. L. atliktų procesinių veiksmų teisėtumo (11 t., b.l. 6-9, 31-34, 101-104, 123-125, 12 t., b.l. 55-57). Nepaisant to, kad apelianto paminėti prašymai, skundai buvo atmesti, tyrimo metu su juo atliekant procesinius veiksmus (įteikiant pranešimus apie įtarimą, atliekant jo apklausas), pastarasis su ikiteisminį tyrimą atlikusiu prokuroru nebendravo, neatsakinėjo į jo užduodamus klausimus, taip pat ir neskaitė bei nepasirašinėjo jam pateiktų procesinių dokumentų.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto garantijos gali būti didele dalimi įgyvendinamos suteikiant galimybę pateikti liudytojui klausimų akistatos metu (Kachan c. Pologne, no 11300/03, arr?t du 3 novembre 2009; Vozhigov v. Russia, no. 5953/02, judgement of 26 April 2007; a contrario Pacula c. Lettonie, no 65014/01, arr?t du 15 septembre 2009). Apklausiant 2009-11-18 A. K. įtariamuoju, pastarajam buvo pasiūlyta realizuoti savo teisę į gynybą, dalyvaujant akistatose tame tarpe ir su R. M. bei V. G., tačiau apeliantas tokia teise nepasinaudojo, neišreiškė noro būti suvestas akistaton su šiais jį kaltinančius parodymus davusiais asmenimis bei jiems užduoti klausimų (9 t., b.l. 22). Tokio prašymo apeliantas nebuvo pateikęs ir vėliau tyrimo eigoje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji V. G. ir R. M. pasinaudojo jiems įstatymo suteikta teise (BPK 272 straipsnio 1 dalis) ir duoti parodymus atsisakė (18 t., b.l. 86, 129, 138). Pareiškimą apie tai, kad atsisako nagrinėjamoje byloje duoti parodymus, R. M. atsiuntė ir apeliacinės instancijos teismui (19 t., b.l. 148).

Pažymėtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto, taikomo kartu su 6 straipsnio 1 dalimi, pažeidimai dėl teisės apklausti kaltinimo liudytojus paprastai nustatomi tais atvejais, kai nuosprendis grindžiamas vien tik arba lemiama apimtimi parodymais liudytojo, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti ir neturėjo galimybės, kad jis būtų apklaustas jokioje proceso stadijoje (Bonev v. Bulgaria, no. 60018/00, judgement of 8 June 2006; Krivoshapkin v. Russia, no. 42224/02, judgement of 27 January 2011). Nagrinėjamu atveju pirmiau išdėstytos aplinkybės, skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog apelianto kaltė padarius aptariamą jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nebuvo grindžiama vien tik arba lemiama apimtimi R. M., V. G. parodymais. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą lėmė ne R. M., V. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, o bylos įrodymų visuma. Paminėtų asmenų ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai buvo kruopščiai patikrinti atliekant kitus baudžiamojo proceso įstatyme numatytus procesinius veiksmus, kurių metu gauti duomenys dėl esminių aplinkybių sutapo su šių asmenų parodymais.

Taigi, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teigti, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeista viena iš teisingą procesą atspindinčių apelianto teisių (numatyta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „d“ punkte bei BPK 44 straipsnio 7 dalyje), nėra pagrindo.

Atmetami kaip nepagrįsti ir apelianto skundo argumentai, susiję su R. M., V. G. apklausas atlikusio ikiteisminio tyrimo teisėjo šališkumu, o tuo pačiu ir šių apklausų neteisėtumu. Pažymėtina tai, jog apklausiant minėtus asmenis, ikiteisminio tyrimo teisėjas V. B. ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo nusišalinęs ar nušalintas, pateikus proceso dalyviams prašymus dėl jo nušalinimo. Proceso dalyviai ikiteisminio tyrimo teisėjui nepareiškė nušalinimų ir pačių apklausų metu. Taigi šiuo aspektu vertinti ikiteisminio tyrimo teisėjo V. B. apklausų metu R. M., V. G. duotus parodymus, kaip gautus neteisėtu būdu, nėra pagrindo. Nors apeliantas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pateikė teisėjo V. B. 2011-05-25 paaiškinimą dėl pareikšto nušalinimo, taip pat Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-26 nutartį dėl šio teisėjo nušalinimo, tačiau minėti procesiniai dokumentai neturi įtakos, vertinant paminėtų R. M., V. G. apklausų teisėtumą. Pažymėtina tai, jog nutartis dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nušalinimo buvo priimta ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) praėjus daugiau kaip pusantrų metų po aptariamų apklausų atlikimo, taip pat po to, kai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2009-12-03 nutarimu nagrinėjamos bylos ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas į atskirą, suteikiant Nr. 01-2-00111-09. Be to, sprendžiant iš minėto paaiškinimo bei nušalinimo nutarties, nebuvo nustatyta BPK 58 straipsnyje numatytų ikiteisminio tyrimo teisėjo nušalinimo pagrindų, ikiteisminio tyrimo teisėjas buvo nušalintas nuo įtariamojo A. K. skundų (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo, siekiant išvengti galimo subjektyvaus įtariamojo A. K. pareiškime dėl nušalinimo nurodytų aplinkybių vertinimo, taip pat siekiant objektyvaus ir visapusiško pareiškėjo skundų nagrinėjimo. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, jog ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikęs Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras J. L. nagrinėjamoje byloje taip pat nebuvo nušalintas. Tuo tarpu apelianto minimi prokuroro nušalinimai kitose bylose neturi įtakos vertinant šioje byloje atliktų veiksmų bei jų metu gautų duomenų teisėtumą bei patikimumą.

Teismas, apelianto manymu, taip pat nepagrįstai įrodymais pripažino akistatų tarp R. M. ir V. G., R. M. ir G. R., V. G. ir G. R. protokoluose, R. M. parodymų patikrinimo vietoje protokole bei asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuotus duomenis ir jais rėmėsi, grįsdamas jo kaltę pagal BK 233 straipsnio 3 dalį. Šių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu duoti asmens parodymai neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį, nes tokie parodymai yra duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui.

Sutikti su šiais apelianto skundo argumentais nėra pagrindo. BPK 96 straipsnyje numatyta, jog dokumentais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, taip pat yra ir apžiūros, kratos, poėmio, parodymo atpažinti, parodymų patikrinimo vietoje, eksperimento ir kitų proceso veiksmų protokolai, taip pat teismo teisiamojo posėdžio protokolai. Tai reiškia, kad ir apelianto įvardintų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu teisėtu būdu gauti ir protokoluose užfiksuoti duomenys, juos išnagrinėjus teisiamajame posėdyje, gali būti pripažinti įrodymais ir vertinami kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų kontekste. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo teiginiu, jog akistata yra viena iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų apklausos rūšių. Kita vertus, šio ikiteisminio tyrimo veiksmo, kurį atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, atlikimo eiga ir paskirtis yra kita nei šiuo atveju įtariamojo apklausos. Teisės doktrinoje yra nurodoma, jog akistata gali būti organizuojama tik tuo atveju, kai du atskirai apklausti asmenys apklausos metu apie tas pačias aplinkybes davė skirtingus parodymus. Kol asmenys atskirai neapklausti, jų akistata negalima. Dėl šios priežasties akistata gali būti vertinama kaip parodymų patikrinimo veiksmas, nors pagal BPK struktūrą ir yra priskirta prie apklausų. Šio tyrimo veiksmo paskirtis – bandyti išsiaiškinti, kuris iš asmenų duoda teisingus ar teisingesnius parodymus, tokiu būdu, esant galimybei, paskatinti duoti teisingus parodymus ir kitą asmenį ir taip gauti naujų reikšmingų duomenų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog atliekant akistatas tarp R. M. ir V. G., R. M. ir G. R., V. G. ir G. R., R. M. parodymų patikrinimą vietoje bei asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką bei protokoluose fiksuojant šių ikiteisminio tyrimo veiksmų metu gautus duomenis buvo laikomasi BPK 190, 192, 196, 179 straipsniuose numatytų reikalavimų. Nei įtariamieji, nei jų gynėjai pretenzijų dėl šių procesinių veiksmų eigos nepareiškė, pastabų, kad šių veiksmų atlikimo metu kaip nors buvo pažeistos įtariamųjų teisės protokoluose neįrašė, su protokoluose užfiksuotais duomenimis sutiko (parodymus patikslino tik G. R. akistatoje su R. M.) juos pasirašydami. Taip pat byloje nėra duomenų, kad šių procesinių veiksmų metu būtų daromas neleistinas poveikis V. G., R. M., G. R., išgaunant iš jų parodymus. Tokiu būdu, esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, akistatų metu gautų duomenų nepripažinti įrodymais byloje.

Nors apeliantas skunde nurodo, jog pastarojo telefoniniai kontaktai, susitikimai su R. M. buvo susiję su pastarojo asmeninėmis baudžiamosiomis bylomis, būtent R. M. į jį kreipėsi dėl teisinės pagalbos šiose bylose, tačiau pažymėtina tai, jog šios A. K. versijos apklausų metu R. M. nepatvirtino. Be to, šiame kontekste reikia atkreipti dėmesį ir į tai, jog abu R. M. baudžiamieji procesai vyko laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio mėn. pradžios iki 2009 m. liepos pradžios (R. M. priimtas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2009-06-02 baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2009-06-25, o (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2009-06-12 nuosprendis įsiteisėjo 2009-07-03, nei vieno iš šių procesinių sprendimų R. M. apeliacine tvarka neskundė). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina, jog A. K. kaltinime nurodyti veiksmai, paveikiant liudytoją R. M., apima kur kas platesnį laikotarpį, be to, sutampa su baudžiamosios bylos, kurioje šis liudytojas tik 2009-09-23 vykusio posėdžio metu ir davė melagingus parodymus, eiga. Šioje vietoje svarbu pažymėti ir tai, kad iš R. M. parodymų matyti, jog jis, G. R. vežant jį į antrą susitikimą su A. K. jo kontoroje, pastarojo klausė, kas jam gali būti už melagingų parodymų A. K. byloje davimą, nes jis tuo metu buvo ką tik nuteistas ir jam atidėtas bausmės vykdymas (8 t., b.l. 116, akistata su G. R.). Antrame R. M. ir A. K. susitikime pastarojo kontoroje dalyvavusi V. G. apklausiama taip pat patvirtino, jog šio susitikimo metu R. M. nuogąstavo dėl melagingų parodymų davimo, nes neseniai (duomenys neskelbtini) buvo nuteistas kitoje byloje, todėl bijojo, kad už melagingus parodymus jis gali būti nuteistas laisvės atėmimo bausme (7 t., b.l. 13). Tokiu būdu paminėtos aplinkybės neabejotinai paneigia šią apelianto, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, iškeltą versiją.

Skirdamas apeliantui pagal BK 233 straipsnio 3 dalį bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė teisingą bei nusikalstamos veikos pavojingumui, kaltininko asmenybei adekvačią bausmę, keisti šioje dalyje skundžiamą nuosprendį teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Dėl BK 253 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo.

Apelianto nuomone, jis skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, byloje esančiais įrodymais nenustatyta jo tyčia padaryti šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bylos duomenys patvirtina ir tai, jog jis kaltinime nurodytu laikotarpiu turėjo galiojantį leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini). Jo veika, nepaneigiant tyčios jo veiksmuose nebuvimo, kuomet neturėdamas ginklo laikė jam skirtus šaudmenis ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 8 dalį, nesiekia baudžiamajai atsakomybei kilti būtino pavojingumo laipsnio.

Pažymėtina tai, jog pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia.

Bylos duomenys patvirtina, jog 2009-10-06, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-10-01 nutarties pagrindu, A. K. gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu antrame aukšte, kambaryje, sieninėje spintoje įrengtame seife buvo rasta dėžutė su užrašais „Standard Plus“, kurioje buvo 50 vnt. šovinių (10 t., b.l. 129-130, 137-138). Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog tyrimui pateikti 50 vnt. šovinių yra 5,6 mm kalibro ilgi kraštinio įskėlimo šoviniai, skirti pistoletams, revolveriams, šautuvams ir medžiokliniams karabinams. Pateikti tirti šoviniai yra tinkami šaudyti šaudmenys (10 t., b.l. 155-157).

Sprendžiant iš bylos duomenų, A. K. (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pirminio išdavimo data – 1993-11-23, ir kurio galiojimas perregistruojant buvo tęsiamas. Minėtame leidime, jo galiojimo su perregistravimais laikotarpiu, buvo įregistruoti šie ginklai: 1) nuo 1993-11-23 iki 2002-09-16 apelianto turėtas ilgasis lygiavamzdis šaunamasis ginklas IZH-27, 12x70/12x70 kalibro, Nr. (duomenys neskelbtini); nuo 1998-12-27 iki 2003-10-09 turėtas trumpasis šaunamasis ginklas WALTHER PP, 7,65 mm Browning kalibro, Nr. (duomenys neskelbtini); nuo 2000-01-24 iki 2001-02-13 turėtas ilgasis graižtvinis šaunamasis ginklas MANNLICHER, 308 Winchester kalibro, Nr. (duomenys neskelbtini); nuo 2000-06-06 iki 2009-01-09 turėtas ilgasis lygiavamzdis šaunamasis ginklas BAYARD, 12x70/12x70 kalibro, Nr. (duomenys neskelbtini); nuo 2000-06-30 iki 2009-01-09 turėtas ilgasis lygiavamzdis šaunamasis ginklas WLC SCOTTLC SON MAKERS, 12X70/12X70 KALIBRO, Nr. (duomenys neskelbtini); nuo 2001-08-16 iki 2004-06-02 turėtas ilgasis graižtvinis šaunamasis ginklas BROWNING ACERA, 300 Winchester Magnum kalibro, Nr. (duomenys neskelbtini); nuo 2004-03-04 iki 2008-10-16 turėtas kombinuotas šautuvas SIMSON SUHL, 12x70/12x70/7x65R kalibro, Nr. (duomenys neskelbtini); nuo 2005-01-24 iki 2008-09-18 turėtas ilgasis graižtvinis šaunamasis ginklas MANNLICHER CLASSIC, 300 Winchester Magnum kalibro, Nr. (duomenys neskelbtini); nuo 2005-01-24 iki 2009-01-09 turėtas ilgasis graižtvinis šaunamasis ginklas WALTHER G22, 22 LR (5,6 mm) kalibro, Nr. (duomenys neskelbtini); nuo 2005-02-25 iki 2008-06-06 turėtas ilgasis graižtvinis šaunamasis ginklas SAKO 75 VARMINT, 223 Remington (5,6 mm) kalibro, Nr. (duomenys neskelbtini); nuo 2008-03-05 iki 2008-09-18 turėtas ilgasis graižtvinis šaunamasis ginklas SAKO, 223 Remington (5,6 mm) kalibro, Nr. (duomenys neskelbtini) (10 t., b.l. 163; 14 t., b.l. 41-42, 50). Paminėtos aplinkybės patvirtina, jog paskutinį kartą A. K. leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – Taisyklės) 67.1, 77 punktų nuostatomis, buvo naujai išduotas 2008-06-06, realizavus ilgąjį graižtvinį šaunamąjį ginklą SAKO 75 VARMINT, 223 Remington (5,6 mm) kalibro, Nr. (duomenys neskelbtini), leidime įrašyti šeši tuo metu apelianto turėti šaunamieji ginklai. Iš bylos duomenų matyti ir tai, jog ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu 2008-06-10 A. K. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir kt. (3 t., b.l. 81-84). 2008-06-19 minėto ikiteisminio tyrimo metu, (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2008-05-23 nutarties pagrindu, A. K. kontoroje, gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata, kurios metu advokato kontoros pagalbinėse patalpose esančiame seife buvo rasti ir paimti visi šeši leidime laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotame 2008-06-06) įrašyti šaunamieji ginklai (ilgasis lygiavamzdis šaunamasis ginklas BAYARD, 12x70/12x70 kalibro, Nr. (duomenys neskelbtini); ilgasis lygiavamzdis šaunamasis ginklas WLC SCOTTLC SON MAKERS, 12X70/12X70 KALIBRO, Nr. (duomenys neskelbtini); kombinuotas šautuvas SIMSON SUHL, 12x70/12x70/7x65R kalibro, Nr. (duomenys neskelbtini); ilgasis graižtvinis šaunamasis ginklas MANNLICHER CLASSIC, 300 Winchester Magnum kalibro, Nr. (duomenys neskelbtini); ilgasis graižtvinis šaunamasis ginklas WALTHER G22, 22 LR (5,6 mm) kalibro, Nr. (duomenys neskelbtini); ilgasis graižtvinis šaunamasis ginklas SAKO, 223 Remington (5,6 mm) kalibro, Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat šaudmenys 308 WIN 80 vnt., 22LR 34 vnt., kurie, vadovaujantis kratos metu galiojusios Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymo) redakcijos 41 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pagal 2008-06-19 paėmimo aktą perduoti (duomenys neskelbtini) PK Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo grupės specialistui R. G., o 2008-06-19 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti į ginklų saugyklą. Paminėtos kratos metu buvo rastas bei paimtas ir leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas 2008-06-06) (3 t., b.l. 165-172, 10 t., b.l. 169, 171). Rokiškio rajono PK viršininkui, patenkinus apelianto 2008-09-18 prašymus išduoti leidimus parduoti 2008-06-19 kratos metu išimtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, visi galiojančiame leidime laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti šaunamieji ginklai buvo parduoti. Byloje esančios pažymos Nr. 108, 110, 111 dėl ginklo pardavimo patvirtina, jog paskutiniai leidime Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotame 2008-06-06) įregistruoti ginklai buvo parduoti 2009-01-09 (10 t., b.l. 172-181). 

Pagal apeliantui inkriminuotos aptariamos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios Įstatymo redakcijos nuostatas (26, 27 punktus), leidimu laikyti (nešiotis) ginklus laikomas dokumentas, patvirtinantis, kad fizinis asmuo turi teisę laikyti, nešiotis jame nurodytą ginklą. Iš šios Įstatyme pateiktos leidimo laikyti (nešiotis) ginklus sąvokos, akivaizdu, jog fiziniam asmeniui leidimu suteikiama teisė laikyti (nešiotis) ginklus yra siejama su leidime nurodytu konkrečiu ginklu. Pagal pirmiau paminėtų Taisyklių 37 punktą, leidimas laikyti (nešiotis) ginklus asmeniui taip pat suteikia teisę įsigyti šaudmenų, tačiau tik tam ginklui, kuris yra įrašytas jam išduotame leidime laikyti (nešiotis) ginklus. Tų pačių Taisyklių 67.1 punkte yra numatyta, jog ginklas iš policijos įstaigos įskaitos, atsižvelgiant į Taisyklių 68-76 punktų nuostatas, kaip nebepriklausantis asmeniui, kurio vardu jis anksčiau buvo įregistruotas ar neregistruotinas, išregistruojamas, jeigu jis yra parduotas, padovanotas, perduotas sunaikinti. Pagal Taisyklių 77 punktą, išregistravus ginklą, išrašomas naujas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus (jeigu išregistruojamas ne paskutinis ginklas) be išregistruotojo ginklo duomenų. Taigi paminėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, jog leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, o tuo pačiu ir teisės įgyti, laikyti leidime nurodytam ginklui šaudmenis galiojimas, priešingai nei teigiama apelianto skunde, yra siejamas ir su šio leidime laikyti (nešiotis) ginklus įrašyto konkretaus ginklo disponavimo nuosavybės teise pabaiga bei jo išregistravimu iš policijos įstaigos įskaitos. Realizavus leidime laikyti (nešiotis) ginklus įregistruotą paskutinį ginklą, šis leidimas netenka galios, o tuo pačiu šį leidimą turėjęs fizinis asmuo praranda teisę pasinaudoti tame tarpe ir apelianto skunde akcentuojama Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teise supaprastinta tvarka gauti leidimą įsigyti naują ginklą.

Tokiu būdu, išdėstytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad apelianto turėto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas baigėsi, tuo pačiu apeliantas prarado teisę disponuoti 2009-10-06 jo gyvenamosiose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu išimtais 50 vnt. 5,6 mm kalibro šoviniais 2009-01-09, kuomet jis realizavo tris paskutinius minėtame leidime įrašytus šaunamuosius ginklus, tarp kurių ir ilgasis graižtvinis šaunamasis ginklas WALTHER G22, 22 LR (5,6 mm) kalibro, Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. jis kaltinime nurodytu laikotarpiu (2009-01-09 – 2009-10-06) 50 vnt. 5,6 mm kalibro šovinių savo gyvenamosiose patalpose laikė neteisėtai, neturėdamas leidimo. Šią išvadą patvirtina ir (duomenys neskelbtini) VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK 2009-11-02, 2010-08-30 raštuose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pateikta informacija, jog A. K., realizavus paskutinį ginklą, leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 patvirtintų „Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių“ X skyriumi ir Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2005-09-19 įsakymu Nr. 5-V-558 „Dėl civilinėje apyvartoje esančių ginklų registro ir jo nuostatų patvirtinimo“, centrinėje duomenų bazėje „Šaunamieji ginklai“ buvo panaikintas, negaliojimo data – nuo 2009-01-09, panaikinimo priežastis – visi ginklai išregistruoti (10 t., b.l. 163; 14 t., b.l. 41-42).

Kita vertus, BK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant bent vieno iš nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį sudarančio požymio, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Kaip jau minėta BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkui suvokiant, kad jis neteisėtai, neturėdamas leidimo, gamina, įgyja, laiko, nešioja, gabena ar realizuoja šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, ir norint taip veikti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai, jog nagrinėjamu atveju apeliantas kaltinime nurodytus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje šios apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymio – kaltės, iš esmės nenustatinėjo, nepateikė byloje esančių įrodymų visumos šiuo aspektu vertinimo bei išvadų.

A. K. tiek apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde neigia veikęs tiesiogine tyčia. Nurodo, jog jis nežinojo, kad jo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, kambaryje, sieninėje spintoje įrengtame seife, kuriuo naudojosi jo žmona, buvo užsilikusi dėžutė su 50 vnt. šovinių. Manė, jog 2008-06-19 jo kontoroje, gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu, kurioje jis dėl paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo nedalyvavo, buvo rasti ir išimti visi jo teisėtai turėti šaunamieji ginklai ir šaudmenys. Be to, būtent jis, paleidus iš suėmimo, rūpinosi paminėtos kratos metu paimtų ginklų ir šaudmenų realizavimu, pats pardavė ginklą, kuriam ir buvo skirti 2009-10-06 kratos metu rasti ir paimti 5,6 mm kalibro šoviniai, todėl apelianto įsitikinimu, jam žinant, kad namuose laikomi parduodamam ginklui skirti šoviniai, būtų nelogiški jo veiksmai šiuos šovinius neturint ginklo pasilikti. Juolab, kad jam, kaip teisininkui ir asmeniui pakankamai ilgą laiką turinčiam leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, buvo žinoma, jog disponavimas šaudmenimis galimas tik turint galiojantį leidimą bei šiems šaudmenims skirtą šaunamąjį ginklą.

Šios apelianto nurodomos aplinkybės skundžiamame nuosprendyje liko nepaneigtos. Tuo tarpu apygardos teismo nuosprendyje nurodoma aplinkybė, jog dėžutė su 50 vnt. šovinių kratos metu buvo rasta ir paimta iš A. K. gyvenamojoje vietoje įrengto seifo, kaip ir aplinkybė, jog pastarajam buvo žinoma apie kratos metu išimtų visų šaunamųjų ginklų pardavimą, kolegijos vertinimu, nei patvirtina, nei paneigia fakto, kad apeliantui iš tikrųjų buvo žinoma apie šiuos seife buvusius šovinius.

Šiame nuosprendyje jau aptartos aplinkybės patvirtina, jog A. K. ilgą laiką teisėtai disponavo nemažu kiekiu šaunamųjų ginklų bei šiems ginklams skirtais šaudmenimis. (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate pastarajam išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo nuo 1993-11-23 iki 2009-01-09. Be to, sprendžiant iš bylos duomenų, A. K. taip pat buvo ir jo žmonai G. K. priklausančio trumpojo šaunamojo ginklo WALTHER PP, 7,65 mm Browning kalibro, Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas, laikotarpiu nuo 2008-02-12 iki 2010-10-18 jam buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) (14 t., b.l.41-42). Leidime laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas ne vienas šaunamasis ginklas (nuo 2005-01-24 iki 2009-01-09 turėtas ilgasis graižtvinis šaunamasis ginklas WALTHER G22, 22 LR (5,6 mm) kalibro, Nr. (duomenys neskelbtini); nuo 2005-02-25 iki 2008-06-06 turėtas ilgasis graižtvinis šaunamasis ginklas SAKO 75 VARMINT, 223 Remington (5,6 mm) kalibro, Nr. (duomenys neskelbtini); nuo 2008-03-05 iki 2008-09-18 turėtas ilgasis graižtvinis šaunamasis ginklas SAKO, 223 Remington (5,6 mm) kalibro, Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam buvo skirti 2009-10-06 apelianto gyvenamojoje vietoje kratos metu rasti 5,6 mm kalibro šoviniai. Esant paminėtoms aplinkybės, teisėjų kolegijos manymu, natūralu, jog A. K. galėjo ir neprisiminti kiek bei kokių šovinių teisėtai turimiems šaunamiesiems ginklams jis turi. Juolab, kad tiek iš paties kaltinamojo parodymų, tiek iš liudytojos G. K., tiek ir iš liudytoju byloje apklausto (duomenys neskelbtini) PK Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo grupės specialisto R. G. parodymų seka, kad apeliantas legaliai turimiems šaunamiesiems ginklams bei jiems skirtiems šaudmenims laikyti turėjo įrengtą ne vieną, o tris seifus. Be to, A. K. teigimu, gyvenamosiose patalpose esančiu seifu, būtent kuriame ir buvo rasti 5,6 mm kalibro šoviniai, iš esmės naudojosi jo žmona G. K., pastaroji ten laikė savo papuošalus bei ginklą savigynai. Netikėti šiais apelianto teiginiais teismui nėra pagrindo, kadangi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog G. K. (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate taip pat buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), pastaroji turėjo ir turi jai priklausantį pistoletą Walther PP, 7,65 mm Browning kalibro, Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog G. K. 2008-06-19 atliktos kratos metu advokato kontoros pagalbinėse patalpose buvusio seifo, iš kurio buvo išimti visi kaltinamojo legaliai laikyti šaunamieji ginklai ir šaudmenys, pareigūnams atrakinti negalėjo, nes neturėjo šio seifo rakto, nurodė, jog seifo raktą turi jos vyras, tuo tarpu 2009-10-06 gyvenamosiose patalpose vykusios kratos metu seifą, kuriame buvo rasta 50 vnt. 5,6 mm kalibro šovinių, geranoriškai atrakino būtent pati G. K., ką patvirtina tiek byloje esantys kratų protokolai, tiek liudytojais apklaustų pareigūnų A. K., R. K., R. T. parodymai.

Bylos duomenys nepaneigia ir apelianto nurodytų aplinkybių, jog jis turėjo pagrindą manyti, kad 2008-06-19 jo kontoroje, gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu, kurioje jis dėl paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo nedalyvavo, buvo rasti ir išimti visi jo teisėtai turėti šaunamieji ginklai ir šaudmenys. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal Įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas nuostatas asmeniui įstatymų nustatyta tvarka tapus įtariamuoju ar kaltinamuoju dėl tyčinės nusikalstamos veikos padarymo ar jam paskyrus kardomąją priemonę – suėmimą, policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos gali paimti jo teisėtai laikomus ginklus, šaudmenis, jų dalis. Kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu 2008-06-10 A. K. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir kt. (3 t., b.l. 81-84). 2008-06-19 šiame ikiteisminiame tyrime A. K. kontoroje, gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu buvo išimti visi šeši galiojančiame leidime laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti šaunamieji ginklai, taip pat šaudmenys 308 WIN 80 vnt., 22LR 34 vnt., kurie pagal 2008-06-19 paėmimo aktą perduoti (duomenys neskelbtini) PK Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo grupės specialistui R. G., o 2008-06-19 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti į ginklų saugyklą. Apeliantas apie visų jo turėtų ir teisėtai laikytų šaunamųjų ginklų išėmimą žinojo, paleistas iš suėmimo, pats su prašymais kreipėsi į policijos įstaigą dėl jam priklausančių išimtų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų pardavimo bei juos pardavė. Taigi, esant pirmiau paminėtoms aplinkybėms, sutiktina, jog apelianto veiksmai, pardavus šaunamuosius ginklus, pasilikti šiems ginklams skirtus šovinius ir juos sąmoningai laikyti, šiuo atveju būtų nelogiški ir betiksliai.  

Atskleidžiant A. K. kaltės turinį dėl neteisėto šaudmenų laikymo, būtina įvertinti ir tai, jog byloje nėra duomenų apie gerokai daugiau nei dešimtmetį trukusio apelianto teisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis metu padarytus naudojimosi šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis, jų laikymo pažeidimus. Nėra duomenų ir apie tai, kad A. K. per šį laikotarpį būtų panaudojęs teisėtai turėtus šaunamuosius ginklus, šaudmenis pažeidimams ar nusikalstamoms veikoms daryti, būtų juos neteisėtai perdavęs kitų asmenų žinion.  Svarbu šiuo atveju atkreipti dėmesį, jog aptariami šoviniai buvo rasti užrakintame ginklams ir šaudmenims tinkamame laikyti seife, jie nebuvo prieinami pašaliniams asmenims, galintiems kelti grėsmę visuomenės saugumui. Tuo tarpu BK 253 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos objektas būtent ir yra visuomenės saugumas, į kurį kėsinamasi, kai neteisėtai gaminami, įgyjami, laikomi, nešiojami gabenami ar realizuojami šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatyti A. K. veiksmai nesiekia nusikaltimams būdingo pavojingumo laipsnio bei neatitinka BK 253 straipsnyje aprašytos veikos prasmės bei logikos. Pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma, leidžia teigti, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytas šaudmenų laikymo neteisėtumas, būdingas BK 253 straipsnyje numatytai nusikalstamai veikai. Byloje nustatyti A. K. veiksmai, teisėtai įgytų šaudmenų po legaliai laikyto šaunamojo ginklo, kuriam jie ir buvo skirti, realizavimo neperdavimas teritorinei policijos įstaigai laikinam saugojimui, t.y. Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 9 punkte (redakcija galiojusi veikos padarymo metu) numatytos šaudmenų savininko pareigos nevykdymas, o taip pat Įstatymo 12 straipsnio 8 punkto, numatančio, kad fiziniai asmenys gali įsigyti ir vienu metu turėti ne daugiau kaip 500 vienetų kiekvieno tipo (kalibro) šovinių ginklams, kuriuos jie turi, nagrinėjamu atveju galėtų būti vertinamas tik kaip aplaidus kaltinamojo nerūpestingumas, o ne siekis veikti ir veikimas nusikalstamai.

Atsižvelgus į pirmiau paminėtų aplinkybių visumą, A. K. dėl aptariamos nusikalstamos veikos turi būti išteisintas, jo veiksmuose nenustačius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. K. išteisinus pagal BK 253 straipsnio 1 dalį bei atsižvelgus į tai, kad A. K. leidimas laikyti, nešiotis ginklus yra panaikintas, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 patvirtintų „Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių“ 96 punktu, 25 vnt. 5,6 mm kalibro šovinių, laikomų Vilniaus apskrities VPK OVS (10 t., b.l. 159-161) perduodami (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatui sprendimo dėl paminėtų šaudmenų realizavimo priėmimui.

Apeliantas skunde taip pat prašo V. S. perduoti pirmosios instancijos teismo konfiskuotus ir Ginklų fondui perduotus 10 vnt. .308 kalibro medžioklinių šovinių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu iš A. K. pateikto kaltinimo, kaip neįrodyta, buvo pašalinta aplinkybė, jog A. K., laikotarpiu nuo 2009-01-09 iki 2009-10-06, gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, laikė ir 20 vnt. .308 kalibro medžioklinių šovinių. Teismas nustatė, jog minėti šoviniai priklauso byloje liudytoju apklaustam V. S., kuris teismui teisiamojo posėdžio metu pateikė leidimą laikyti, nešioti ginklus (18 t., b.l. 88-89). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas ir paminėtus liudytojui V. S. priklausančius šaudmenis konfiskavo. Kadangi byloje nėra duomenų apie tai, ar šiuo metu V. S. turi galiojantį leidimą laikyti, nešiotis ginklus, ar minėtame leidime yra įregistruotas ginklas, tinkamas šaudyti šiais šoviniais, grąžinti 10 vnt. .308 kalibro medžioklinių šovinių V. S. nėra pagrindo. Dėl paminėtų aplinkybių, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 patvirtintų „Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių“ 96 punktu, 10 vnt. .308 kalibro medžioklinių šovinių, laikomų Vilniaus apskrities VPK OVS (10 t., b.l. 159-161) perduodami (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatui sprendimo dėl paminėtų šaudmenų grąžinimo V. S. ar jų realizavimo priėmimui.

Tuo pačiu pažymėtina tai, jog paliekamas nenagrinėtas apelianto prašymas panaikinti nuosprendį dalyje dėl R. M. išteisinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje R. M. priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Pagal BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai.  

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas 30 parų areštas, ir šioje dalį dalyje priimti naują nuosprendį:

A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 65 parų areštas.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria konfiskuoti 25 vnt. 5,6 mm kalibro šovinių, 10 vnt. .308 kalibro medžioklinių šovinių ir jie perduoti Lietuvos ginklų fondui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 25 vnt. 5,6 mm kalibro šovinių, 10 vnt. .308 kalibro medžioklinių šovinių, laikomų Vilniaus apskrities VPK OVS perduoti (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatui.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai                                                                                             Daiva Pranytė-Zalieckienė

                                                                                           Kęstutis Jucys

                                                                                           Linas Šiukšta