Civilinė byla Nr. e2A-30-212/2020
Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00648-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.3.5.2.1; 3.2.6.5; 3.3.1.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 13 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zinos Mickevičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės ir Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4594-762/2019 pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovui R. K. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyrius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. Z. kreipėsi į teismą, prašydama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimu iš R. K. priteistą 200 Lt (57,92 Eur) dydžio materialinį išlaikymą sūnui I. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamą kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, pakeisti – priteisti iš R. K. sūnaus I. K. išlaikymui 300 Eur dydžio periodines išmokas, mokamas kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės, taip pat priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.
2. Nurodė, kad šiuo metu sūnui yra 12 metų, jo poreikiai per praėjusius 10 metų gerokai padidėjo. Daugiau reikia išleisti pinigų maistui, reikia pirkti didesnius drabužius, daugiau išleidžiama ir laisvalaikiui, mokymosi reikmėms. Sūnus yra muzikalus, groja akordeonu, lavina savo gabumus muzikos mokykloje, kurioje užsiėmimai kas mėnesį kainuoja po 20 Eur. Sūnui būtina nupirkti akordeoną, kuris kainuoja 500 Eur, tačiau šiuo metu pinigų šiam pirkiniui nėra (groja skolintu akordeonu). Per metus sūnus vyksta į 2-3 festivalius, kurių kiekvienas apytikriai kainuoja apie 100 Eur (kuras apie 20 Eur, startinis mokestis apie 20 Eur bei apranga apie 60 Eur kas kartą).
3. Akcentavo, kad sūnui diagnozuota progresuojanti trumparegystė, dėl to turi siuntimą vykti gydytis į Kauno klinikas. Dėl šios priežasties sūnui kas metai reikia keisti akinius. Paskutinį kartą akiniai keisti 2018 m. rudenį, tačiau jau dabar jie yra per silpni ir vėl būtina keisti į stipresnius. Kaskart akinių pakeitimas kainuoja apie 130 Eur, jei pavyksta pasinaudoti akcijomis. Be akcijų kaina būna apie 200 Eur. Jei rėmeliai nebūna susidėvėję, keičiami tik akinių stiklai, kurių pakeitimas kainuoja 80 Eur. Sūnus yra judrus berniukas, todėl akinių rėmelius jis per metus paprastai sudėvi.
4. Sprendė, jog tam, kad užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, sudaryti finansinę galimybę užtikrinti vaiko poreikius, sūnui būtina išlaikymui per mėnesį skirti 120 Eur maistui, 100 Eur maisto papildams, vaistams, vitaminams, medicininėms procedūroms, 40 Eur vaikui tinkamo būsto išlaikymui, 150 Eur drabužiams ir avalynei, 20 Eur higienos priemonėms, kosmetikai, 50 Eur mokymosi priemonėms, 120 Eur muzikinių gabumų ugdymui bei laisvalaikio išlaidoms, iš viso 600 Eur.
5. Apibendrindama nurodė, kad padidėjus vaiko poreikiams, atsakovas savo iniciatyva didesnės išlaikymo sumos nemoka, o jo kas mėnesį mokamos periodinės išmokos vaiko išlaikymui neatitinka protingumo, proporcingumo reikalavimų, todėl teismo sprendimu priteistinas iš atsakovo 300 Eur išlaikymas vaikui iki jo pilnametystės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė 2009 m. rugsėjo 9 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6487-400/2009 patvirtintos J. K. (po santuokos nutraukimo pavardė – Z.) ir R. K. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punktą, jį išdėstant taip: „4. R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) teikia išlaikymą sūnui I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mokėdamas jam kas mėnesį po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki jo pilnametystės“. Likusioje dalyje ieškinio netenkino. Priteisė iš atsakovo ieškovei 75,40 Eur atstovavimo išlaidų, o valstybei 38 Eur žyminio mokesčio.
7. Įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui grindžia pasikeitusiais (padidėjusiais) vaiko būtinaisiais poreikiais, kurie su amžiumi padidėjo. Ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus dešimčiai metų po teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas pareiškėjų susitarimas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui, o nuo to momento šalyje pasikeitė vartojimo kainų lygis dėl infliacijos įtakos, dėl to vaiko poreikiai padidėjo ne tik maistui, bet ir socialinėms, materialinėms ir kultūrinėms reikmėms bei sveikatos gerinimo išlaidoms.
8. Pritarė ieškovės argumentams, kad 2009 m. teismo sprendimu tvirtinant jos ir atsakovo susitarimą dėl išlaikymo dydžio, jų sūnui tebuvo 2 metai, jo poreikiai apsiribojo iš esmės fiziologinių poreikių tenkinimu. Tuo tarpu šiai dienai sūnui jau yra suėję 12 metų, jis lanko vidurinio ugdymo mokyklą bei papildomai savo gabumus lavina muzikos mokykloje, be to jis turi sveikatos sutrikimų, susijusių su progresuojančia trumparegyste, dėl ko jo poreikiai laikytini ženkliai pasikeitusiais. Vien dėl mokymosi vidurinio ugdymo įstaigoje bei papildomai muzikos mokykloje reikalingos mokymosi priemonės, muzikos mokykloje mokslas yra mokamas bei papildomai dar reikalinga įranga muzikiniam gabumui lavinti (akordeonas (šiai dienai nupirktas), speciali apranga pasirodymams, lėšos išvykoms į koncertus ir pasirodymus).
9. Teismas sutiko, kad ieškovės nurodomi vaiko poreikiai yra būtini ir turi būti tenkinami, tačiau sprendė, jog tam tikros vaiko kasmėnesinių poreikių kategorijos pinigine išraiška – maisto papildams, vaistams, vitaminams, medicininėms procedūroms (100 Eur), drabužiams ir avalynei (150 Eur), muzikinių gabumų ugdymui bei laisvalaikio išlaidoms (120 Eur) – galėtų būti tenkinamos ir mažesnėmis pinigų sumomis, nei nurodė ieškovė. Teismo nuomone, vaiko poreikiai turi būti užtikrinti, tačiau juos užtikrinant neturi būti atsižvelgiama į besąlyginį visų ar daugelio vaiko poreikių tenkinimą. Atsižvelgęs į ieškovės ir atsakovo paaiškinimus dėl vaiko poreikių bei į jų pateiktus dokumentus, pagrindžiančius vaiko poreikius šiose srityse, laikė, kad vaiko poreikių tenkinimas gali apsiriboti ir mažesnėmis pinigų sumomis, tai yra kasmėnesinius vidutinius vaiko poreikius maisto papildams, vaistams, vitaminams, medicininėms procedūroms sumažinus iki 50 Eur, muzikinių gabumų ugdymui bei laisvalaikio išlaidoms sumažinus iki 80 Eur bei drabužiams ir avalynei iki 90 Eur kas mėnesį. Nurodė, jog tokiu būdu būtų tenkinami ne tik būtiniausi vaiko poreikiai, tačiau ir didesni vaiko poreikiai šiose srityse, suteikiantys galimybę vaikui augti ir vystytis oriai.
10. Apibendrindamas išdėstytus duomenis ir argumentus dėl reikalingo išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui, teismas laikė nustatytu, kad didesni nei vaiko būtiniausi poreikiai galėtų būti tenkinami kas mėnesį skiriant vaiko išlaikymui vidutinę 450 Eur sumą.
11. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovo gaunamos kasmėnesinės pajamos svyruoja vidutiniškai 800 - 1000 Eur, teismas sprendė, kad jis yra pajėgus teikti didesnį išlaikymo dydį nei buvo šalių susitarta ir patvirtinta teismo sprendimu. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas, suprasdamas, kad ankstesniu teismo sprendimu nustatytas išlaikymas vaikui po 200 Lt (57,92 Eur) kas mėnesį, nėra pakankamas, savo iniciatyva vaiko išlaikymui ieškovei J. Z. pervesdavo po 100 Eur, o kai kuriais mėnesiais ir didesnes pinigų sumas. Be to, yra papildomai apmokėjęs išlaidas sūnaus akinių įsigijimui, yra pervedęs pinigų sumas kelionės išlaidoms tiesiogiai į sūnaus sąskaitą.
12. Vertindamas priteistiną iš atsakovo išlaikymo dydį, teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovė kas mėnesį Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pagrindu iš valstybės skiriamų dotacijų gauna finansinę paramą vaiko išlaikymui – 50 Eur, todėl vertindamas valstybės prisidėjimą prie vaiko išlaikymo, laikė, kad tėvams finansinė našta dėl vieno vaiko išlaikymo mažėja šia pinigų suma. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju šalių vaikui išlaikyti iš abiejų tėvų reikalinga 400 Eur suma.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Ieškovė J. Z. apeliaciniame skunde prašo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti ir ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Apeliantė nurodo, kad sutinkanti su teismo sprendimo dalimi, kuria konstatuota, kad yra pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, tačiau nesutinka su ta sprendimo dalimi, kurioje sprendžiama dėl reikalingo išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą, kadangi tenkindamas ieškinį tik iš dalies, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, be to, skundžiamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas.
15. Nesutinka su teismo argumentu, kad tam tikros vaiko kasmėnesinių poreikių kategorijos pinigine išraiška – maisto papildams, vaistams, vitaminams, medicininėms procedūroms (100 Eur), drabužiams ir avalynei (150 Eur), muzikinių gabumų ugdymui bei laisvalaikio išlaidoms (120 Eur) – galėtų būti tenkinamos ir mažesnėmis pinigų sumomis, nei ji nurodė. Mano, kad teismas niekaip nemotyvavo, kodėl reikėtų mažinti jos prašomas priteisti sumas, tik formaliai pasisakė, kad vaiko išlaikymas galėtų būti tenkinamas mažesnėmis sumomis. Pirmosios instancijos teismas privalėjo ne tik formaliai nurodyti, kad išlaikymas gali būti užtikrintas mažesnėmis sumomis, bet išsamiai nurodyti, kodėl jos prašoma priteisti suma yra aiškiai per didelė bei kokia dalimi ir kodėl ji turėtų būti mažinama (pvz. neišleidžiama tiek pinigų vaiko išlaikymui, kiek yra nurodyta, vaiko poreikiai tam tikrose srityse yra mažesni, kodėl ir kiek mažesni ir pan.).
16. Apeliantė nesutinka su teismo argumentais, kad jos nurodyta 100 Eur suma medicininėms procedūros, vaistams ir vitaminams yra per didelė ir galėtų būti mažinama. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad sūnaus sveikatos sutrikimai yra ilgalaikio pobūdžio ir progresuojantys ir jo sveikatos priežiūrai kas metai reikia vis didesnės pinigų sumos.
17. Mano, kad teismas be jokių motyvų nusprendė sumažinti ir muzikinių gabumų ugdymui bei laisvalaikio išlaidoms skirtiną 120 Eur sumą. Apeliantės įsitikinimu, jos prašoma priteisti 120 Eur suma muzikinių gabumų ugdymui bei laisvalaikio išlaidoms yra visiškai įrodyta byloje esančiais įrodymais ir ją mažinti nebuvo pagrindo.
18. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai be pagrindo sumažino ir pinigų sumą (150 Eur), skirtiną drabužiams ir avalynei. Nurodo, kad visas sūnaus garderobas atnaujinamas kiekvienais metais, kiekvienam sezonui, ir šios išlaidos nėra vien tik sūnaus užgaidų tenkinimas, tiesiog rūbai tampa per maži. Sūnui niekada nebuvo perkami brangūs rūbai, visada buvo bandoma ieškoti akcijų, nuolaidų, tačiau net ir su nuolaidomis perkami rūbai šeimos biudžetą smarkiai paplonina. Teigia, kad 150 Eur suma per mėnesį rūbams ir avalynei nėra per didelė.
19. Tenkindamas sūnaus ne tik būtinuosius poreikius, bet ir skirdamas dėmesį jo laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, gabumų lavinimui, teismas negalėjo sumažini jos prašomo išlaikymo dydžio, nes jis buvo detaliai pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Iš atsakovo turėjo būti priteista visa jos prašoma priteisti vaiko išlaikymui reikalinga 300 Eur suma, atsižvelgiant į tai, kad vaiko išlaikymo poreikiai yra prioritetiniai, atsakovas per mėnesį uždirba apie 1‘000 Eur, kitų išlaikytinių ir įsipareigojimų, kurie ribotų atsakovo galimybę teikti išlaikymą vaikui, neturi.
20. Atsakovas R. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti 270 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
21. Atsakovo nuomone, teismas tinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatą. Šiuo atveju jo padėtis neleidžia teikti ieškovės prašomo išlaikymo vaikui ir toks išlaikymas sūnui nėra reikalingas. Kad sūnui reikalingas tokio dydžio išlaikymas neįrodė ir pati ieškovė, reikšdama savo reikalavimą priteisti net 300 Eur dydžio išlaikymą, todėl teismas pagrįstai priteisė mažesnę suma, nei ieškovė reikalavo.
22. Nurodo, kad jų sūnus neturi didelių sveikatos problemų ir jam nenustatytas neįgalumas, nors ieškovė sūnų nepagrįstai apibūdina kaip daugybę sveikatos problemų turintį vaiką. Apeliantė klaidina teismą teiginiais, jog akiniai keičiami kiekvienais metais, o kartais ir dažniau. Be to, ieškovė su ieškiniu pateikė akinių pirkimo dokumentus, iš kurių matyti, jog 2015 m. lapkričio 26 d. akiniai kainavo 44 Eur, 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo užsakyti akiniai už 70 Eur, 2018 m. rugpjūčio 23 d. jis pats nupirko sūnui akinius už 126 Eur. Taigi, viso per ketverius metus akiniams buvo išleista 240 Eur, kas sudaro 5 Eur/mėn.
23. Ieškovė pateikė sūnaus daugelio metų medicininius dokumentus, kurie niekaip neįrodo šiandieninės jo sveikatos būklės ir tam patiriamų išlaidų. Ieškovė turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius, esą kas mėnesį 15 Eur skirianti akiniams, 30 Eur išleidžianti sūnaus papildams, po 10 Eur mokanti už procedūras. Beje, pati ieškovė painiojasi savo paaiškinimuose – teismo posėdžio metu ji tvirtino, kad akims procedūros rekomenduojamos kartą per metus, o apeliaciniame skunde – du kartus per metus. Tačiau ieškovė nepateikė nei tokių procedūrų tikslingumo ir veiksmingumo įrodymų, nei pagrindė tam patiriamas išlaidas. Taip pat nesuprantamas ir neįrodytas ieškovės teiginys, kad kelionė į Kauno klinikas kainuoja 50 Eur. Specialistų konsultacijos yra nemokamos, o ieškovės pateiktoje VĮ Regitra pažymoje nurodyta transporto priemonė tokioje kelionėje sueikvoja kuro ne daugiau kaip už 17 Eur. Akivaizdu, kad ieškovė sąmoningai siekia kelis kartus padidinti vaikui esą reikalingas lėšas, nors iš tikrųjų tokių išlaidų nepatiria.
24. Pažymi, kad jų sūnaus dantų būklė tikrai nėra tokia, kad gydymui būtų būtina skirti tokias milžiniškas ieškovės nurodomas sumas. Jam pasidomėjus pas specialistus, paaiškėjo, kad tokio pobūdžio dantų problemas galima išspręsti taikant valstybės finansuojamą gydymą ir nebūtina mokėti ieškovės nurodomų sumų. Be to, iškovės nurodomų breketų įdėjimas rekomenduojamas tik sulaukus pilnametystės ir pilnai susiformavus žandikauliui. Todėl mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės nurodomą sumą sumažino dvigubai – iki 50 Eur per mėnesį, nors jo paties įsitikinimu, 240 Eur suma, skiriama kasmet vaiko sveikatos priežiūrai, kas sudarytų tik 20 Eur/mėn., tikrai patenkintų sūnaus poreikius šioje srityje.
25. Įsitikinęs, kad bendrai ugdymui ir laisvalaikiui skiriama suma turėtų neviršyti 60 Eur, o ieškovė šioms reikmėms priskaičiavo net 170 Eur. Pastebi, kad išlaidos koncertinei aprangai yra įskaičiuotos į bendrąsias aprangos išlaidas ir prie muzikinių gabumų lavinimo išlaidų nepriskirtinos. Be to, 2019 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio metu ieškovė patvirtinto, jog 60 Eur kainuojantis kostiumas perkamas kartą metuose, o apeliaciniame skunde jau teigia taip išlaidaujanti kiekvienam festivaliui.
26. Pažymi, kad sūnus ne kartą yra skundęsis dėl per didelių krūvių ir tvirtinęs, kad nesieja savo ateities su muzika, tad didžiulės investicijos į užsienio keliones, jo įsitikinimu, neduos realios naudos, tik pramogas, kurioms išlaidauti neturintis finansinių galimybių. Įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog muzikinių gabumų ugdymui ir laisvalaikiui skiriamas lėšas galima sumažinti ir nuo to nenukentės vaiko interesai. Ieškovė su juo nesitardama sprendžia visus su sūnumi susijusius klausimus, vienasmeniškai priima sprendimus tiek dėl sūnaus užklasinės veiklos, tiek dėl išvykų. Jo finansinės galimybės neleidžia skirti tokių sumų sūnaus užklasinei veiklai ir jis mano, kad jei ieškovė viena priima tokius sprendimus, tai turi prisiimti ir su tuo susijusią finansinę naštą.
27. Akcentuoja, kad ieškovė savo reikalavimus grindžia vien paaiškinimais, o kita bylos medžiaga paneigia jos reikalavimų pagrįstumą. Jis pats, būdamas suaugęs dirbantis asmuo, negali sau leisti pirkti aprangos už 1‘800 Eur per metus, tad paauglio aprangos poreikių patenkinimui tikrai neturėtų būti skiriamos tokios didžiulės sumos ir nuo kuklesnės aprangos dėvėjimo nenukentėtų jaunuolio orumas. Įsitikinęs, kad augančio sūnaus aprangos ir avalynės poreikių patenkinimui kas mėnesį pakanka skirti 40 Eur, kad būtų nuolat atnaujinami išaugti drabužiai bei batai. Ieškovės pateikti pirkimo dokumentai taip pat patvirtina, jog daugiau nei 40 Eur per mėnesį nėra išleidžiama.
28. Ieškovė visiškai neriboja sūnaus norų ir nurodo galinti skirti vaikui 300 Eur kas mėnesį. Tuo tarpu jis pats ne tik, kad neturi galimybių prisidėti prie sūnaus išlaikymo tokia suma, tačiau ir įsitikinęs, kad tam nėra jokio poreikio – negalima tenkinti kiekvienos vaiko užgaidos, kadangi tai tikrai nepadės vaikui pasirengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pavyzdžiui, teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad jis sūnui neseniai padovanojo dvi kuprines, tačiau mama nusprendė nupirkti dar vieną. Šis ir kiti ieškovės sprendimai dėl sūnui patiriamų nebūtinųjų išlaidų neturėtų įtakoti jo mokamos išlaikymo sumos, nes ieškovė, jei turi noro ir galimybių, gali skirti sūnui visą savo darbo užmokestį, tuo tarpu jis negali ir neprivalo to daryti. Pirmosios instancijos teismo priteista išlaikymo suma yra pakankama, kad užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ir nebegali būti didinama.
29. Akcentuoja, kad šiuo metu minimalus mėnesio darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra apie 380 Eur, tad sūnui priteista 200 Eur suma netgi viršija teismų praktikoje nusistovėjusį dydį. Taigi, tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir dar didinti išlaikymą nėra jokio pagrindo, nes daug žmonių Lietuvoje gyvena iš minimalaus darbo užmokesčio ir iš tos pačios sumos dar išlaiko vaikus, tiesiog pinigus naudoja racionaliau, nei ieškovė.
30. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas išlaikymo prievolę padalijo lygiomis dalimis, nors mano, kad ieškovė turėtų daugiau prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Ieškovės turtinė padėtis ženkliai geresnė nei jo, tad išlaikymo prievolė turėjo būti paskirstoma ne lygiomis dalimis, o ieškovei nustatant didesnę išlaikymo prievolės dalį. Ieškovė gauna apie 950 Eur pajamų kas mėnesį, įgijo daug nekilnojamojo turto, kas sąlygoja jos galimybes gauti pajamas iš nuomos. Taigi, jei ieškovė nori tenkinti ne būtinuosius sūnaus poreikius, ji tai gali daryti papildomai skirdama lėšų iš savo gaunamų pajamų. Taip pat pažymi, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. padidės išmoka vaikui ir pareiginės algos bazinis dydis, nuo kurio tiesiogiai priklauso ieškovės darbo užmokestis. Taigi, ieškovės turtinė padėtis dar pagerės.
31. Nesutinka su apeliantės nuomone, jog jis uždirba apie 1‘000 Eur, kitų išlaikytinių ir įsipareigojimų neturi, todėl 300 Eur jam nėra per didelė ar nepakeliama našta. Jo turtinė padėtis nėra gera. Šiuo metu jo mėnesio pajamos yra apie 800 Eur. Jokio vertingo turto neturi, įgijo tik automobilį. Transporto priemonės įsigijimui yra gavęs kreditą, tad kas mėnesį moka kredito įmokas. Gyvena pas mamą vieno kambario bute, gyvenimo sąlygos labai kuklios, tačiau išsinuomoti atskiro būsto negali dėl pinigų stokos. Mamos pensija labai maža, tad išlaikyti du butus jiems būtų nepakeliama našta. Be to, turi sveikatos problemų – dėl persirgtos Laimo ligos nuolat skauda sąnarius, tenka vartoti vaistus bei vitaminus. Jam pačiam jau reikia keisti akinius, tvarkyti dantis, tačiau šių problemų sprendimą vis atidėlioja dėl lėšų stygiaus. Priteisus 300 Eur dydžio išlaikymą vaikui, jis atsidurtų visai beviltiškoje finansinėje padėtyje, nebeturėtų lėšų pragyvenimui, įklimptų į dar didesnes skolas. Taigi, šiuo metu jis negalėtų mokėti prašomo dydžio išlaikymo, nes to objektyviai neleistų jo turtinė padėtis.
32. Mano, jog ieškovė neįrodė, kad sūnui būtų reikalinga skirti 600 Eur, o teismo nustatyta 450 Eur suma yra daugiau negu pakankama visiems, netgi nebūtiniems, sūnaus poreikiams patenkinti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
33. Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
35. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas apeliantės reikalavimas – padidintas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo vaikui dydis nuo 59,92 Eur (200 Lt) iki 200 Eur, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
36. CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.
37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
38. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad visų pirma teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
39. Nors kasacinis teismas yra ne vienoje byloje pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008), tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).
40. Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6487-400/2009 buvo patvirtinta pareiškėjų J. K. (po santuokos nutraukimo pavardė – Z) ir R. K. pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 4 punktu atsakovas įsipareigojo po santuokos nutraukimo nepilnamečio sūnaus materialiniam išlaikymui kas mėnesį mokėti po 200 Lt (57,92 Eur) periodines išmokas nuo teismo sprendimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kas metai Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama padidinti minėtu sprendimu priteisto išlaikymo dydį iki 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės, ieškinį motyvuodama išaugusiais vaiko poreikiais. Ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui reikėtų per mėnesį apie 600 Eur. Ši suma susideda iš 120 Eur maistui, 100 Eur maisto papildams, vaistams, vitaminams, medicininėms procedūroms, 40 Eur vaikui tinkamo būsto išlaikymui, 150 Eur drabužiams ir avalynei, 20 Eur higienos priemonėms, kosmetikai, 50 Eur mokymosi priemonėms, 120 Eur muzikinių gabumų ugdymui bei laisvalaikio išlaidoms.
41. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė 2009 m. rugsėjo 9 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6487-400/2009 patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punktą, padidinant mokamą kas mėnesį išlaikymo sumą iki 200 Eur, tokią sumą mokant nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2019 m. balandžio 25 d.) iki vaiko pilnametystės. Sprendimo motyvuose teismas nurodė, jog sutinkantis, kad ieškovės nurodomi vaiko poreikiai yra būtini ir turi būti tenkinami, tačiau sprendė, kad vaiko poreikių tenkinimas gali apsiriboti ir mažesnėmis pinigų sumomis, nei nurodė ieškovė, tai yra kasmėnesinius vidutinius vaiko poreikius maisto papildams, vaistams, vitaminams, medicininėms procedūroms sumažinus iki 50 Eur, muzikinių gabumų ugdymui bei laisvalaikio išlaidoms sumažinus iki 80 Eur, drabužiams bei avalynei iki 90 Eur kas mėnesį. Konstatavo, kad tokiu būdu tenkinami ne tik būtiniausi vaiko poreikiai, tačiau ir didesni vaiko poreikiai šiose srityse, suteikiantys galimybę vaikui augti ir vystytis oriai.
42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus bei procesinius šalių dokumentus, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas tinkamai nustačius bylos faktines aplinkybes ir padarius pagrįstas išvadas, tinkamai pritaikius ir išaiškinus teisės normas bei atskleidus bylos esmę (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, kurių pagrindu ieškinys patenkintas iš dalies, todėl visų jų išsamiai nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
43. Ieškovė J. Z. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje sprendžiama dėl reikalingo išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio. Nesutikimą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Apeliantė, be kita ko, tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad ieškovės nurodyta 100 Eur suma medicininėms procedūros, vaistams ir vitaminams yra per didelė ir mažinama iki 50 Eur, neatsižvelgė į tai, kad sūnaus sveikatos sutrikimai yra ilgalaikio pobūdžio ir progresuojantys ir jo sveikatos priežiūrai kas metai reikia vis didesnės pinigų sumos.
44. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog bylos šalių vaikas periodiškai (2014 m. vasario 17 d., 2014 m. birželio 9 d., 2014 m. rugsėjo 2 d., 2015 m. kovo 24 d., 2015 m. balandžio 28 d., 2015 m. lapkričio 26 d., 2017 m. gegužės 18 d.) lankėsi pas oftalmologus. Vizitų metu vaikui buvo nustatomi regos nukrypimai nuo normos, taip pat astigmatizmas. 2015 m. kovo 24 d. rekomenduota akių mankšta, akių procedūros, o 2017 m. gegužės 18 d. – darbo ir poilsio režimas (1 t., b. l. 30-34, 37, 40). Pagal gydytojų receptus 2015 m. lapkričio 26 d. vaikui nupirkti akiniai už 44 Eur, 2017 m. rugpjūčio 16 d. – už 70 Eur. Paskutinį kartą vaikui akiniai įsigyti 2018 m. rugpjūčio 23 d. už 126 Eur (1 t., b. l. 17-22). Iš byloje esančio 2018 m. lapkričio 13 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad 2018 m. lapkričio 13 d. vaikui diagnozuota progresuojanti trumparegystė, nustatyta, kad gydymas netaikytas, progresavimas nežymus, todėl paliekama turima optinė korekcija, rekomenduota kontrolė po 6 mėn. (1 t., b. l. 42). Iš 2019 m. balandžio 11 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad šalių vaikas siunčiamas konsultacijai ir gydymui (1 t., b. l. 45). Duomenų apie tai, kad su šiuo siuntimu buvo vykta konsultuotis pas specialistus, buvo nustatyti trumparegystės progresavimo pasikeitimai, rekomenduotas gydymas, optinė korekcija, nėra pateikta. Todėl nagrinėjamu atveju išvadai, jog vaikui akiniai keičiami dažniau nei kartą metuose ar šiai dienai yra nustatytas brangus, nekompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų, gydymas, jokio pagrindo nėra.
45. Byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad vaikas du kartus per metus lanko (-ė) akis stiprinančias procedūras, todėl ieškovė dėl to patiria (-ė) išlaidų, ar yra sudarytas tokių procedūrų planas ateičiai ir preliminariai apskaičiuotos išlaidos, nekompensuojamos iš PSDF biudžeto lėšų, reikalingos šioms procedūroms atlikti. Tokių duomenų ieškovė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Sprendžiant iš į bylą pateiktų medicininių dokumentų išrašų, nėra pagrindo ir išvadai, jog šalių vaikas dažnai serga įprastomis peršalimo, virusinėmis ligomis. Apeliantės pirmosios instancijos teismui pateikti pirkimo dokumentai nepatvirtina, jog yra patiriamos didelės išlaidos, gydant kitas vaiko ligas (1 t., b. l. 175). Todėl įvertinus ieškovės realiai patiriamas šios vaiko poreikių grupės išlaidas (akinių keitimas – 130 Eur ÷ 12 mėn. ? 11 Eur/mėn., akis stiprinantys papildai – 30 Eur/mėn., viso 41 Eur/mėn. arba 492 Eur/m.), nesant įrodymų apie patiriamas išlaidas dėl akis stiprinančių procedūrų ar tokių procedūrų preliminarų planą bei kainą, taip pat kad vaikas dažnai serga peršalimo, virusinėmis ar kitomis ligomis ir dėl to patiriamos didelės išlaidos, teisėjų kolegijos vertinimu, likusi 108 Eur suma metams yra pakankama vaiko kitiems medikamentams ar medicininėms reikmėms, kitiems maisto papildams įsigyti bei vizito kartą metuose pas Kauno klinikų specialistus išlaidoms apmokėti. Dėl nurodyto darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kasmėnesiniai vidutiniai vaiko poreikiai maisto papildams, vaistams, vitaminams, medicininėms procedūroms gali būti patenkinti mažesne nei ieškovės nurodyta suma ir šioje dalyje ieškovės prašomą priteisti išlaikymą vaikui sumažino iki 50 Eur.
46. Nesutiktina su apeliantės skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaiko poreikių piniginę išraišką, reikalingą sveikatos priežiūrai, nepagrįstai neatsižvelgė į byloje pateiktą pažymą apie tai, kad vaikui būtina tiesinti dantis, bei apeliantės skaičiavimus, jog reikiamų priemonių įdėjimas kainuotų apie 780 Eur, priežiūra ir konsultacijos kas pusantro mėnesio dar po 60 Eur. Apeliantės į bylą buvo pateiktas 2019 m. gegužės 22 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, patvirtinantis, jog bylos šalių vaikui yra rekomenduotas ortodontinis gydymas su breketų sistema (1 t., b. l. 143), tačiau byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog vaikas su tuo siuntimu buvo konsultuotas gydymo įstaigoje, turinčioje sutartį su teritorine ligonių kasa dėl gydytojo ortodonto konsultacijų teikimo, ir vaikui jau yra skirtas gydymas, nekompensuojamas iš PSDF, kad yra sudarytas gydymo planas ir nustatyta preliminari viso gydymo kaina. Be to, teismų praktika šiuo metu formuojama ta linkme, jog ortodontinis gydymas nėra nuolatinio pobūdžio (kasdienis poreikis), todėl negali būti išlaikymo periodinėmis išmokomis sudedamąja dalimi (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-135-777/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-504-777/2019). Dėl nurodyto ši tik apeliantės skaičiavimais grįsta būsimų išlaidų dalis pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo neįskaičiuota į bendrą vaiko sveikatos priežiūrai būtinų kasmėnesinių išlaidų sumą.
47. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai be pagrindo sumažino 150 Eur sumą, skirtiną vaiko drabužiams bei avalynei įsigyti, iki 90 Eur, akcentuoja, kad vaiko garderobas atnaujinamas kiekvienais metais, kiekvienam sezonui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abejotina, ar apeliantė kiekvieną mėnesį vaikui perka aprangą ir avalynę net už 150 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismui teikti pirkimo dokumentai taip pat nepatvirtina, jog apeliantė kas mėnesį patirianti tokio dydžio išlaidas vaiko aprangai ir avalynei įsigyti. Iš minėtų dokumentų matyti, jog 2019 m. gegužės mėn. vaikui buvo pirkta šių prekių už 37,35 Eur (1 t., 175), birželio mėn. – už 29,68 Eur (1 t., 190), liepos mėn. – už 30,98 Eur (1 t., 188). Teismo posėdžio pirmojoje instancijoje metu pati apeliantė patvirtinto, jog 60 Eur kainuojantis koncertinis kostiumas perkamas tik kartą metuose. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta 90 Eur suma per mėnesį arba 1‘080 Eur suma per metus vaiko drabužiams ir avalynei įsigyti yra pakankama net ir gana greitai augančio vaiko aprangos bei avalynės poreikiams patenkinti. Apeliantė nepateikė šią išvadą paneigiančių įrodymų ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 12 ir 178 straipsniai).
48. Apeliantės nuomone, jos prašoma priteisti 120 Eur suma vaiko muzikinių gabumų ugdymui bei laisvalaikio išlaidoms yra visiškai įrodyta byloje esančiais įrodymais ir ją mažinti iki 80 Eur pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo.
49. Ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalių vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) muzikos mokykloje nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. pagal formalųjį švietimą papildančio muzikinio ugdymo programą akordeono specialybės 4 klasėje, taip pat nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. šoka vaikų liaudies šokių kolektyve „(duomenys neskelbtini)“, šie užsiėmimai kas mėnesį kainuoja po 20 Eur. 2019 m. liepos 5 d. vaikui už 300 Eur buvo nupirktas akordeonas, kurio reguliavimas ir derinimas kainavo dar 70 Eur. Apeliantė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde akcentavo itin dideles išlaidas patirianti dėl vaiko vykimo į festivalius bei koncertines išvykas. Nurodė, kad vaikas per metus vyksta į 2-3 festivalius Lietuvoje, kurių kiekvienas kainuoja 100 Eur – kuras apie 20 Eur, startinis mokestis apie 20 Eur bei apranga apie 60 Eur kas kartą, tačiau teismo posėdžio pirmojoje instancijoje metu pati patvirtinto, jog išlaidos koncertinei aprangai yra įskaičiuotos į bendrąsias aprangos išlaidas. Ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad bylos šalių vaikas 2019 m. liepos 6-13 d. vyko į tarptautinį šokių festivalį Lenkijoje, kuris kainavo 200 Eur, o 2019 m. rugpjūčio 23-31 d. vyko į koncertinę kelionę su akordeonų orkestru į Kroatiją, kainavusią 300 Eur (1 t., 141-142). Apeliantės teigimu, dabar planuojama koncertinė išvyka į Jungtines Amerikos Valstijas, tačiau tiksli tokios išvykos išlaidų suma kol kas nėra žinoma.
50. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad akordeonas įsigytas prieš pusę metų ir nėra perkamas kasmet, nesant byloje konkrečių įrodymų apie ateityje suplanuotas koncertines išvykas ar festivalius užsienyje bei jų kainą, sprendžia, jog nėra jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nurodyta 80 Eur suma per mėnesį arba 960 Eur suma per metus, reikalinga vaiko muzikinių gabumų ugdymui bei protingoms laisvalaikio išlaidoms apmokėti. Likusi suma, per metus sudarysianti apytikriai apie 400-360 Eur, atskaičius dviejų užsiėmimų mokesčius bei apeliantės nurodytas išlaidas festivaliams Lietuvoje (960 Eur - 480 Eur (2 × 20 Eur × 12 mėn.) - 40 Eur (2 × 20 Eur × du arba trys kartai), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankama tiek koncertinėms išvykoms užsienyje, tiek kitoms protingoms vaiko laisvalaikio išlaidoms apmokėti.
51. Papildomai pažymėtina, jog tiek dėl akis stiprinančioms procedūroms ar ortodontiniam gydymui būtinų išlaidų, nekompensuojamų iš PSDF biudžeto lėšų, priteisimo, tiek dėl koncertinėms išvykoms užsienyje turėtų išlaidų, viršijančių šiai vaiko poreikių grupei nustatytą išlaikymą, priteisimo, bylos šalims nesusitarus, apeliantė turi teisę kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl vienkartinės pinigų sumos (pusės papildomai jau patirtų išlaidų) priteisimo.
52. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, jog tenkinant didesnius nei būtinuosius vaiko poreikius, negalėjo būti priteistas mažesnis nei jos nurodomas vaiko išlaikymui reikalingas dydis. Taip pat nepritartina ir apeliantės argumentui, jog iš atsakovo turėjo būti priteista visa jos prašoma priteisti vaiko išlaikymui reikalinga suma, remiantis vien tuo, kad vaiko išlaikymo poreikiai yra prioritetiniai ir atsakovas per mėnesį uždirba apie 1‘000 Eur, kitų išlaikytinių bei įsipareigojimų, kurie ribotų atsakovo galimybę teikti išlaikymą vaikui, neturi.
53. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), tačiau kasacinio teismo praktikoje nuolat akcentuojama ir tai, kad visais atvejais pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai, vaiko poreikių vertinimas yra būtina sąlyga ne tik nustatant, bet ir keičiant išlaikymo vaikui dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).
54. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ištyrė ir tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus apie vaiko amžių, sveikatą, mokymąsi, laisvalaikio pomėgius, pasikeitusius vaiko poreikius (vaikas pradėjo lankyti papildomus užsiėmimus, daugiau kainuoja drabužiai, higienos priemonės, maistas, vaistai, laisvalaikio poreikiai), atsižvelgė į šalių paaiškinimus, ieškovės pateiktą vaiko poreikių įvertinimą (apskaičiavimus). Apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo nenustatė ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta didesniems nei vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti pakankama suma – 450 Eur per mėnesį – yra teisinga, atitinkanti bylos duomenis, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliantė neginčijamų įrodymų, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta išlaikymo suma neužtikrina didesnių nei būtinųjų vaiko poreikių, apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 12 ir 178 straipsniai).
55. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra glausti, nesudaro pagrindo išvadai, kad skundžiamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas. Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo abiejų šalių nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė teismo pareigos tinkamai motyvuoti priimtą sprendimą.
56. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija jų nevertina ir dėl nepasisako.
57. Apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimą, taip pat procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais. Keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliantės apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
58. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovui iš apeliantės priteistinos bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 270 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos, parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keltų klausimų pobūdį, pateikto atsiliepimo argumentavimą, apimtį, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas (Teisingumo ministro 2015 m kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta nauja redakcija), priteistinos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
n u t a r i a:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 270 Eur (du šimtus septyniasdešimties eurų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Teisėjai Zina Mickevičiūtė
Nijolės Danguolės Smetonienė
Birutės Valiulienės