Civilinė byla Nr. e2A-1058-933/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01399-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5;
(S)
2.4.2.13
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6360-960/2019 pagal ieškovės R. M. B. ieškinį atsakovams E. P., L. Ž., T. Ž., K. Ž., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl aktų ir įsakymų pripažinimo negaliojančiais, žemės sklypo ribų nustatymo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, sodininkų bendrija „Mokslas“, J. Š., D. A. Š., uždaroji akcinė bendrovė „Geodeziniai tyrinėjimai“.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. M. B. ieškiniu, kurį tikslino, prašė: i) pripažinti negaliojančiais: UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ sklypo ribų paženklinimo parodymo 2012-01-12 aktą bei kitus sklypo kadastro duomenų byloje esančius dokumentus (žemės sklypo planą, žemės sklypo kadastro duomenų formą, veržių nustatymo žiniaraščius); UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ sklypo ribų paženklinimo parodymo 2012-01-06 aktą bei kitus sklypo kadastro duomenų byloje esančius dokumentus (žemės sklypo planą, žemės sklypo kadastro duomenų formą, veržių nustatymo žiniaraščius); Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-02-13 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-498; NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-03-06 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-790; ii) nustatyti ieškovės žemės sklypo ribas pagal ieškovės žemės sklypo planą, kurį paruošė UAB „GEOMANAI“ 2019-08-19, nustatant ribas pagal plane pažymėtus taškus Nr. 1, 2, 3, 4; iii) atnaujinti terminą dėl administracinių aktų apskundimo. Ieškinį, kurį tikslino, grindė tuo, kad:
1.1. Ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Su Žemės sklypu ribojasi atsakovei E. P. priklausantis sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei atsakovams L. Ž., T. Ž. ir K. Ž. priklausantis sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Sodininkų bendrijos (toliau – SB) „Mokslas“ 2012-01-12 užsakymu sudarytas skundžiamas sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kurį paruošė UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“. Skundžiamo sklypo ribų paženklinimo akto pagrindu priimtas NŽT įsakymas. Atsakovų L., T. ir K. Ž. 2012-01-06 užsakymu sudarytas skundžiamas sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas atsakovams priklausančiam žemės sklypui. Aptartą aktą parengė UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“, akto pagrindu buvo priimtas NŽT 2012-03-06 įsakymas.
1.2. Atliekant žemės sklypų ribų paženklinimą–parodymą negautas ieškovės sutikimas, ieškovė neinformuota apie tai, kad bus atliekamas gretimų žemės sklypų ribų ženklinimas. Abejuose aktuose nurodyta, jog Žemės sklypas priklauso ieškovės motinai M. B. ir pateikta pažyma, jog M. B. mirusi. Turto savininko mirtis nėra pagrindas laikyti, jog turtas bešeimininkis. Atsakovai Ž. ir E. P. bei SB „Mokslas“ žinojo, jog ieškovė yra M. B. dukra ir nuolat būna Žemės sklype, nes ten yra namas. Ieškovė Žemės sklypą paveldėjo po motinos mirties. Ginčijamais žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktais buvo pakeistos Žemės sklypo ribos be ieškovės sutikimo. Dėl šios priežasties Žemės sklype esantis namas dabar yra arčiau nei 3 metrai nuo atsakovams Ž. priklausančio sklypo ribos, o buvusi tvora atsidūrė gretimuose sklypuose. Dar iš 1986 m. Žemės sklypo plano matyti, jog namas yra 4 metrai nuo E. P. ir Ž. sklypų ribų. Sklypo ribų paženklinimą–parodymą turi pasirašyti ir gretimų sklypų savininkai arba jų įgalioti asmenys ir jiems asmeniškai turi būti išsiųsti kvietimai arba paskelbta vietiniame laikraštyje ir seniūnijos skelbimų lentoje. Be ieškovės žinios buvo pakeistos Žemės sklypo ribos atsakovų žemės sklypuose atliekant kadastrinius matavimus. Buvo gauta tik pažyma apie savininko mirtį, bet nebuvo imtasi veiksmų dėl savininko nustatymo. Apie vykstančius procesus sužinojo 2014 m., kai pradėjo ardyti tvorą. Turėjo operacijų ir tik 2016 m. kreipėsi į advokatą. Apie detalųjį planą nežinojo.
2. Atsakovė NŽT atsiliepime į ieškovės R. M. B. ieškinį, kuris buvo tikslintas, prašė ieškovės reikalavimus atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytais motyvais:
2.1. Žemės sklypas 1994-05-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu buvo perleistas M. B. Ieškovė Žemės sklypą įgijo pagal 2012-07-12 ir 2012-07-24 paveldėjimo pagal testamentą liudijimus. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Atsakovei E. P. nuosavybės teise priklausiantis 0,1242 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016-08-03 įsakymu ir suformuotas NŽT 2016-10-25 sprendimu sujungus du žemės sklypus: 0,0649 ha ploto žemės sklypą (suprojektuotas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-12-16 sprendimu ir suformuotas NŽT 2012-02-13 įsakymu) ir 0,0593 ha ploto žemės sklypą. UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ 2020-02-22 pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui atsakovų Ž. žemės sklypo kadastrinių duomenų bylą dėl kadastro duomenų patikslinimo. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2012-03-03 įsakymu patikslino žemės sklypo plotą, paskirtį, būdą ir pobūdį, taikytinas specialias sąlygas. Vilniaus miesto skyriuje 2013-06-14 gautas ieškovės prašymas dėl informacijos pateikimo. NŽT 2013-07-30 raštu pateikė informaciją apie atsakovams E. P., L. Ž., T. Ž., K. Ž. priklausančių žemės sklypų ribas, jų suformavimo bei įgijimo pagrindus.
2.2. Matininkas, atlikęs atsakovams priklausiančių žemės sklypų ženklinimą, privalo užtikrinti žemės sklypo pateiktų duomenų teisingumą ir atsako už atlikto darbo kokybę. UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ matininkas, surašydamas žemės sklypų parodymo–paženklinimo aktus, pakvietė besiribojančių sklypų savininkus, o dėl ieškovės sklypo nurodė, jog savininkas miręs, paveldėtojai neįregistravo turto perėmimo. NŽT, nenustačiusi trūkumų, suderino žemės sklypų kadastrinius matavimus ir įsakymais suformavo žemės sklypus. Atsakovų žemės sklypai yra suformuoti atliekant tiksliuosius kadastrinius matavimus, o ieškovės žemės sklypas – tik preliminarius matavimus. Ieškovės pateiktas 2019-08-19 UAB „GEOMANAI“ parengtas žemės sklypo planas neatitinka SB „Mokslas“ generalinio plano ir žemės sklypo 1992-03-28 schemos, nes žemės plotas pagal schemą – 852 m2, o pagal planą – 929 m2, kraštinės pagal schemą – 18 m, 19 m, 43,90 m, 47,20 m, o pagal planą – 20,50 m, 19,50 m, 45,85 m, 45,70 m. NŽT įsakymai galėjo būti apskųsti per 1 mėnesį. Apie įsakymų priėmimą ieškovė galėjo žinoti nuo 2013 m., kai kreipėsi pagalbos į advokatus.
3. Atsakovai K. Ž., L. Ž. ir T. Ž. atsiliepime į ieškovės R. M. B. ieškinį, kuris buvo tikslintas, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytais argumentais:
3.1. UAB „Geodeziniai matavimai“ 2012-01-06 atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus. Kadastriniai matavimai NŽT 2012-03-06 įsakymu patikslinti ir vėliau įregistruoti registre. Ieškovės Žemės sklypas iš vakarinės pusės ribojasi dalinai su atsakovų Ž. žemės sklypu, iš vakarinės ir pietinės pusės su E. P. žemės sklypu, o iš pietinės pusės su J. Š. žemės sklypu. Ieškovės žemės sklype neatlikti kadastriniai matavimai. Kadastrinių matavimų bylose esantys žemės sklypo paženklinimo–parodymo aktai savaime nesukelia teisinių pasekmių, todėl jų nuginčijimas nesukels ieškovei pasekmių. Tik administracinių aktų, kuriais tvirtinami žemės sklypo kadastriniai matavimai (kadastro duomenis), nuginčijimas sukelia savininkui teisines pasekmes. Ginčijant administracinius aktus taikomas 30 dienų senaties terminas. Nekilnojamojo turto duomenis įregistravus registre, duomenys laikomi išviešinti, todėl ieškovė turėjo sužinoti apie atsakovų atliktus kadastrinius matavimus nuo 2012-04-17, kai duomenys įregistruoti registre. NŽT 2013-07-30 raštu ieškovei buvo suteikta informacija dėl atsakovų atliktų kadastrinių matavimų.
3.2. Esant ginčui tarp gretimų sklypų savininkų dėl žemės sklypo ribų, ribos gali būti keičiamos, gali būti keičiama sklypo konfigūracija, bet neturi būti keičiamas sklypo plotas. Ieškovė nenurodė kaip buvo pažeistos jos teises. Iš ieškovės parengto plano matyti, jog ieškovės Žemės sklypo plotas nurodomas 929 m2, kai faktinis naudojamas plotas yra 894 m2. Atliekant atsakovų žemės sklypo matavimus, Žemės sklypo savininkė buvo nurodyta ieškovės motina, kuri buvo mirusi, ieškovė neišviešino palikimo priėmimo. Sklypo savininke ieškovė tapo tik 2012-07-12, tai išviešino 2012-08-06, todėl UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ pagrįstai apsiribojo informacija, jog sklypo savininkas (duomenys neskelbtini) mirė. Iš ieškovės pateikto UAB „GEOMANAI“ parengto 2019-08-19 plano matyti, jog Žemės sklypo plotas yra 851 m2, tačiau ieškovė faktiškai naudojasi didesniu – 894 m2 Žemės sklypu, o pagal parengtą projektą ieškovės žemės sklypo plotas būtų dar didesnis – 929 m2. Ieškovė siekia, jog Žemės sklypas padidėtų 77 m2 kitų asmenų sąskaita. Ieškovė nutyli, jog Žemės sklype turi pastatytą ir neįregistruotą gyvenamąjį namą, kuris yra arčiau kaip 3 metrai iki atsakovų žemės sklypo ribos ir ieškovė faktiškai naudojasi atsakovų 38 m2 žemės sklypo dalimi prie vakarinės ribos. Ieškovės Žemės sklypo planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes netinkamai surinkti ir užfiksuoti visi žemės sklypo kadastriniai duomenys. Ieškinys turi būti atmestas ir dėl praleisto 30 dienų ieškinio senaties termino.
4. Atsakovė E. P. atsiliepime į ieškovės R. M. B. ieškinį, kuris buvo tikslintas, prašė ieškovės reikalavimus atmesti bei skirti ieškovei 1 000 Eur baudą. Nurodė, kad atsakovei priklausantis žemės sklypas paskutinį kartą geodeziškai išmatuotas 2016 m. Matavimus atliko UAB „Miliuva“, sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje prijungiant prie turimo sklypo kito sklypo dalį. Atsakovė žemės sklypą įgijo 2016-11-24, sklypas geodeziškai išmatuotas ir aptvertas tvora bei atramine sienele, besiribojančia su Žemės sklypu. Tvora buvo pastatyta 2013 m. buvusios savininkės. Ieškovė nepagrindė kaip yra pažeistos jos teisės. Iš ieškovės pateikto plano matyti, jog ieškovė yra neteisėtai užėmusi ir naudojasi didesniu nei turi žemės plotą. Ieškovės parengtas Žemės sklypo planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, sklypas nėra geodeziškai išmatuotas. Ieškiniui taikytina ieškinio senatis. Ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis, daug kartų prieš posėdį tikslino ieškinį, pareiškė nepagrįstą reikalavimą. Žemes sklypo ribos buvo suformuotos detaliuoju planu. Ieškovės planas parengtas pagal ieškovės paaiškinimus. 2009 m. ieškovės motina davė sutikimą dėl detaliojo plano. Rengiant ginčijamus dokumentus buvo domėtasi dėl ieškovės motinos palikimo priėmimo ir buvo gauta informacija, jog palikimas nepriimtas.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu: i) ieškovės R. M. B. ieškinio, kuris buvo tikslintas, netenkino; ii) priteisė iš ieškovės R. M. B. lygiomis dalimis 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovų K. Ž., L. Ž., T. Ž. naudai; iii) priteisė iš ieškovės R. M. B. 1 900 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės E. P. naudai; iv) priteisė iš ieškovės R. M. B. 43,45 Eur pašto išlaidų valstybės naudai; v) netenkino atsakovės E. P. prašymo dėl baudos skyrimo.
5.1. Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teisės priklauso 0,0852 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas Nr. 1). Sklypas Nr. 1 suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Atsakovei E. P. nuosavybės teise priklauso 0,1242 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas Nr. 2). Sklypas Nr. 2 suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Atsakovams L. Ž., T. Ž. ir K. Ž. nuosavybės teise priklauso 0,0403 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas Nr. 3). Sklypas Nr. 3 suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Trečiajam asmeniui J. Š. nuosavybės teise priklauso 0,0989 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas Nr. 4). Sklypas Nr. 4 suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Sklypas Nr. 1 ribojasi: iš vakarinės pusės su Sklypu Nr. 3, iš vakarinės ir pietinės pusės su Sklypu Nr. 2, iš rytinės pusės su Sklypu Nr. 4. Sklypas Nr. 1, kuris yra suformuotas pagal preliminarius matavimus, yra apsuptas Sklypais Nr. 2–4, kurie suformuoti pagal kadastrinius matavimus.
5.2. Sklypas Nr. 1 iki 2012-07-24 nuosavybės teise priklausė ieškovės motinai M. B. Pagal 2012-07-24 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą ieškovė įgijo nuosavybę į Sklypą Nr. 1. 2011-07-13 notaro liudijimas pagrindžia, jog ieškovė dėl palikimo priėmimo po motinos M. B. mirties (duomenys neskelbtini) kreipėsi 2011-07-13. UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ žemės sklypo paženklinimo–parodymo 2012-01-06 aktu (toliau – Aktas Nr. 1) buvo nustatomos Sklypo Nr. 3 ribos. Akte Nr. 1 nėra ieškovės parašo nurodant Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus pažymą, kurioje pažymėta, jog M. B. (duomenys neskelbtini) mirė. NŽT 2010-03-06 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-790 (toliau – Įsakymas Nr. 1) buvo patikslintas atsakovams Sklypo Nr. 3 plotas. UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ žemės sklypo paženklinimo–parodymo 2012-01-12 aktu (toliau – Aktas Nr. 2) buvo nustatomos Sklypo Nr. 2 ribos. NŽT 2012-02-13 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-498 (toliau – Įsakymas Nr. 2) buvo suformuotas 649 m2 ploto žemės sklypas, kuris vėliau tapo atsakovei E. P. priklausančio Sklypo Nr. 2 dalimi.
5.3. Apylinkės teismas taip pat nustatė, kad ieškovė gina nuosavybės teisę dalyje dėl pažeistų Sklypo Nr. 1 ribų, ginčydama šalia Sklypo Nr. 1 esančių Sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 ribų nustatymo procedūras bei pasekmes – administracinius aktus, kuriuose nustatytos Sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 ribos ir dydžiai, prašydama ribas nustatyti pagal ieškovės parengtą planą. Apylinkės teismas sprendė, kad ginčijami Aktai Nr. 1 ir Nr. 2 savaime ieškovei nesukėlė teisinių pasekmių, nes aptarti aktai yra tik atliekamos procedūros dalis. Teisines pasekmes ieškovei sukėlė Įsakymai Nr. 1 ir Nr. 2. Kadangi ieškovė pareiškė reikalavimą dėl Įsakymo Nr. 1 ir Nr. 2 pripažinimo negaliojančiais, tai kartu pareikšti reikalavimai dėl Akto Nr. 1 ir Nr. 2 bei kitų sklypų kadastro duomenų bylose esančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais sukels ieškovei teisines pasekmes, todėl tokie reikalavimai pareikšti kartu yra nagrinėtini teisme.
5.4. Ieškovė ieškinį grindė dviem pagrindais: atliktu procedūriniu pažeidimu (ieškovei nepranešta apie Sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 ribų paženklinimą–parodymą ir negautas ieškovės sutikimas); materialiniu pažeidimu – pakeista ieškovės Sklypo Nr. 1 riba (Sklype Nr. 1 esantis pastatas atsidūrė arčiau kai 3 metrais iki Sklypo Nr. 1 ribos.
5.5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad surašant Aktą Nr. 1 ir Nr. 2 ieškovei nepranešta ir ieškovė nedalyvavo Sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 ribų paženklinime–parodyme. Aptartų Aktų surašymo metu Sklypo Nr. 1 savininke buvo ieškovės motina M. B., kuri buvo mirusi, o ieškovė tuo metu buvo notarui pateikusi pareiškimą dėl palikimo priėmimo, bet ieškovei dar nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
5.6. Aktų surašymo metu galiojusių Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatai) 32.1.1.2. papunktyje nesureguliuota, kaip turi būti elgiamasi tuo atveju, kai gretimo sklypo savininkas yra miręs. Nuostatuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti, jog kadastrinių matavimų metu, t. y. nustatant žemės sklypo ribas dalyvautų suinteresuoti asmenys tam, kad procedūroje būtų galima nustatyti ir išspręsti galimus ginčus dėl sklypų ribų, todėl sklypo savininko mirties faktas savaime nereiškia, jog šias procedūras galima atlikti niekam nepranešus. Savininko mirtis savaime nereiškia, jog turtas tapo bešeimininkiu. Nesant įpėdinių, palikimas pereina valstybei (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apylinkės teismas sprendė, jog nustačius, kad gretimo žemės sklypo savininkas miręs, būtina imtis priemonių nustatant mirusiojo įpėdinius ir jiems pranešti. Ieškovė dėl palikimo priėmimo kreipėsi į notarą iki Aktų surašymo pradžios, todėl duomenys apie palikimo priėmimą buvo išviešinti Testamentų registre. Testamentų registrų duomenys galėjo būti pateikti suinteresuotiems asmenims. Apylinkės teismas nustatė, kad nebuvo imasi veiksmų M. B. įpėdiniams nustatyti. Apylinkės teismas sprendė, kad surašant Aktą Nr. 1 ir Nr. 2, apie jų surašymą nepranešus ieškovei, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai. Apylinkės teismas taip pat sprendė, kad procedūriniai pažeidimai savaime nereiškia, jog Aktai ir toliau atliekami veiksmais bei parengti dokumentai turi būti pripažintini negaliojančiais. Apylinkės teismas pažymėjo, jog būtina įvertinti nustatyto procedūrinio pažeidimo įtaką ieškovės pažeistoms materialinėms teisėms.
5.7. Ieškovė materialinės teisės pažeidimą grindė iš esmės tuo, jog buvo nustatyta Sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 riba Sklype Nr. 1, tokiu būdu ieškovės namas priartėjo arčiau nei 3 metrai nuo Sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 ribos, nors 1986 m. žemės sklypo plane matyti, jog namas yra 4 metrai nuo sklypų ribos. Byloje pateiktoje 1986-12-22 situacijos schemoje nurodoma, jog sklypo dydis yra 19 m x 40 m., o sodo namo atstumas nuo ribų yra 4 m. Byloje esančiame 1992-03-28 plane nurodomi ieškovės žemės sklypo išmatavimai: 18 m x 43,80 m x 19 m x 47,20 m. ir plotas 852 m2, bet jame nenurodomas pastatas. Sklypą Nr. 1 ieškovės motina M. B. įgijo nuosavybės teise pagal 1994-05-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, o Sklypas Nr. 1 kadastre buvo suformuotas 1994-05-26.
5.8. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog situacijos schemoje nurodytas namas yra įregistruotas Nekilnojamo turto registre, todėl apylinkės teismas sprendė, jog nustatyti sklypo ribą vien tik remiantis 1986 m. situacinėje schemoje nurodytais atstumais nuo namo iki sklypo ribos, nėra pagrindo. Nežinoma, ar Sklype Nr. 1 esantis namas atitiko 1986 m. schemoje pažymėtą namą, namo dydį, išsidėstymą. 1992-03-28 plane namas nepažymėtas, o ieškovės motina žemės sklypą nuosavybės teise įgijo dar vėliau, t. y. tik 1994-05-26 sutartimi, situacijos schemoje ir plane nurodyto sklypo ribų ilgiai skiriasi. Apylinkės teismas nurodė, jog sprendžiant dėl ieškovės teisių pažeidimo turi būti vertinama, ar nustatant Sklypo Nr. 2 ir Nr. 3 ribas nebuvo nepagrįstai sumažintas ieškovės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas. Iš ieškovės pateikto UAB „GEOMANAI“ 2019-08-19 parengto Sklypo Nr. 1 plano, pagal kurį ieškovė prašo nustatyti Sklypo Nr. 1 ribas, matyti, jog teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto ieškovės sklypo plotas yra 851 m2, ieškovės faktiškai naudojamas plotas 894 m2, o pagal prašomas nustatyti ribas plotas sudaro – 929 m2, kai ieškovės turimo žemės sklypo dydis yra 852 m2. Prašomo nustatyti žemės sklypo kraštinės sudarytų 20,50 m x 45,85 m x 19,50 m x 47,04 m., o tai viršytų 1986-12-22 situacijos schemoje ir 1992-03-28 plane nurodytus žemės sklypo dydžius. Apylinkės teismas sprendė, jog nors buvo padarytas procedūrinis pažeidimas nustatant atsakovų Sklypo Nr. 2 ir Nr. 3 ribas, tačiau toks pažeidimas nepažeidė ieškovės materialiųjų teisių. Sklypo Nr. 1 plotas nustatant kaimyninių sklypų ribas nesumažintas, o prašomos nustatyti naujos ribos nepagrįstai padidintų ieškovės Sklypo plotą iki 929 m2.
5.9. Apylinkės teismas nustatė, kad Sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 ribos buvo nustatytos priėmus Įsakymus Nr. 1 ir Nr. 2, kurie laikytini administraciniais aktais. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalis nustato 1 mėnesio terminą per kurį gali būti apskundžiamas administracinis aktas. Ieškovė pripažino, jog praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą apskųsti Įsakymą Nr. 1 ir Nr. 2, tačiau prašė aptartą terminą atnaujinti. Ieškovė nenurodė priežasčių, dėl kurių terminas buvo praleistas. Ieškovė teigė, jog apie Įsakymus Nr. 1 ir Nr. 2 sužinojo 2014 m., o termino praleidimą motyvavo liga ir atliekamomis operacijomis. NŽT 2013-07-30 atsakymu į ieškovės atstovo (advokato padėjėjo D. J.) raštą dėl informacijos pateikimo buvo nurodyta informacija apie Įsakymų Nr. 1 ir Nr. 2 priėmimą. Ieškovei 2013-09-02 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl kaimyno žemės sklypo užėmimo. Aptartos aplinkybės leido apylinkės teismui daryti išvadą, jog apie Įsakymų priėmimą ir pažeidžiamą teisę ieškovė sužinojo 2013-07-30 ir nuo 2013-07-30 turi būti skaičiuojamas 1 mėnesio ieškinio senaties terminas apskųsti administracinius aktus. Ieškovė į teismą kreipėsi 2019-01-16, todėl praleido ieškinio senaties terminą. Ieškovė nurodė, jog terminą praleido dėl ligos ir atliekamų operacijų, bet nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Netgi ir įrodžius ieškovei atliekamas operacijas, ilgiau kaip 5 metus praleistas terminas ieškiniui pateikti negali būti svarbia priežastimi. Ieškovė, elgdamasi apdairiai ir rūpestingai, per aptartą laiką galėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu ir teisių gynimu. Apylinkės teismas ieškovės nurodytų aplinkybių nelaikė svarbiomis, pateisinančiomis virš 5 metų praleistą ieškinio senaties terminą. Apylinkės teismas sprendė, kad praleistą ieškinio senaties terminą pagrindo atnaujinti nėra.
5.10. Atsakovė E. P. prašė teismo ieškovei paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesu. Apylinkės teismas, įvertinęs ginčo pobūdį ir ieškovės elgesį proceso metu, sprendė, kad ieškovė nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
6. Ieškovė R. M. B. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-10 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
6.1. Teismas neteisingai nustatė momentą, nuo kurio ieškovė sužinojo apie priimtus Įsakymus Nr. 1 ir Nr. 2. Teismas nepagrįstai įvertino, jog NŽT 2013-07-30 atsakymu buvo nurodyta informacija apie Įsakymų Nr. 1 ir Nr. 2 priėmimą. Vertinant NŽT 2013-07-30 atsakymo turinį matyti, kad atsakyme tik nurodoma, jog 2012-01-12 buvo atliktas sklypų paženklinimas, tačiau apie Įsakymus Nr. 1 ir Nr. 2 neužsimenama, tik nurodoma, kad priimtas 2013-02-13 įsakymas, nenurodant įsakymo numerio ir turinio. Iš NŽT 2013-07-30 atsakymo ieškovė galėjo žinoti tik tai, kad buvo atlikti matavimai Sklypui Nr. 2, taip pat dalis žemės buvo parduota SB „Mokslas“, tačiau apie Įsakymą Nr. 1 ir Nr. 2 aptartu raštu ieškovė neinformuota, nesupažindinta su jų turiniu bei Aktais. Vien tik galimas numanymas apie priimtus tam tikrus administracinius aktus nereiškia, kad ieškovė sužinojo apie konkrečius Įsakymus ir jų turinį. NŽT 2013-07-30 raštu atsisakė pateikti kokius nors su atsakovų žemės sklypais susijusius dokumentus ieškovei. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė apie Įsakymus galėjo žinoti ir iš 2013-09-02 administracinio teisės pažeidimo protokolo, tačiau iš jo turinio matyti, kad ieškovė nebuvo informuota nei apie Aktus, nei apie Įsakymus. NŽT atsisakius pateikti dokumentus, ieškovė aktyviai siekė gauti skundžiamus Įsakymus ir kitus susijusius dokumentus. Ieškovė 2013 m. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu įpareigoti NŽT atlikti veiksmus ir įpareigoti pateikti dokumentus. Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-5473-596/2013 matyti, kad ieškovė teismui nurodė, jog NŽT nepateikė įsakymų, sklypų paženklinimo aktų, planų ir kitų dokumentų, susijusių su Sklypas Nr. 1 ir Nr. 3. Teismas netenkino ieškovės prašymo ir neįpareigojo NŽT pateikti prašomus dokumentus. Aptartos aplinkybės pagrindžia tai, kad ieškovė aktyviai siekė gauti Įsakymus ir kitą informaciją, tačiau dokumentai ieškovei nepateikti, todėl ieškovė negalėjo žinoti ar Įsakymai yra faktiškai priimti bei žinoti jų turinio. Skundžiamus Aktus ir Įsakymus ieškovė gavo pirmosios instancijos teisme. Ieškovė su advokatu V. B. sudarė sutartį tikslu atstatyti Sklypo Nr. 1 ribas, todėl galima manyti, jog Aktai ir Įsakymai gauti prieš pat ieškinio pateikimą teismui.
6.2. Ieškovei 2013 m. buvo atlikta daugybė medicininių tyrimų ir diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga, atlikta operacija ir keletą kartų taikyta chemoterapija. Ieškovė turėjo nedarbingumą ir sumažėjusį nedarbingumą. Ieškovė, negavusi iš NŽT dokumentų ir tuo pačiu laikotarpiu sužinojusi apie ligą, visą dėmesį skyrė ligos gydymui. Apeliantė ne teisininkė, todėl jai išsamiai nesuprantamos apskundimo terminų praleidimo pasekmės. Ieškovė apie savo pažeistas teises dėl surašytų Aktų ir Įsakymų galėjo sužinoti vėliau, nei skundžiamame sprendime nustatė teismas. Net ir nustačius, kad ieškovė apie skundžiamus administracinius aktus turėjo sužinoti anksčiau nei likus vienam mėnesiui iki ieškinio pateikimo 2019-01-10, teismas turėjo pagrindą ieškinio senaties terminą atnaujinti dėl sunkios ligos ir dėl to, kad ieškovė ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių negalėjo susipažinti su Aktais ir Įsakymais.
6.3. Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą ir gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre. Netinkamai surašant atsakovų Sklypo Nr. 2 ir Nr. 3 paženklinimo Aktus, Aktų pagrindu negalėjo būti priimti Įsakymai dėl Sklypų ribų suformavimo taip pakeičiant Sklypo Nr. 1 ribas. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovų Sklypų ribų nustatymo atsakovės Sklype esantis namas prie sklypų priartėjo arčiau kaip 3 metrus. Namo egzistavimą pagrindė atsakovų pateiktos nuotraukos, o namo faktinis išdėstymas sklype atsispindėjo UAB „GEOMANAI“ 2019-08-19 plane, namo atstumas iki atsakovų sklypų ribos buvo nurodytas UAB „GEOMANAI“ 2019-01-30 plane, kuris yra ne daugiau kaip 2,38 metro. Dėl Įsakymų pagrindu nustatytų atsakovų sklypų ribų ieškovės sklype esantis namas iki jų priartėjo arčiau kaip 3 metrus. Tai apriboja ieškovės teises be kaimyninių sklypų savininkų sutikimo keisti namo plotą, išdėstymą ir panašiai. Sklypų ribų pasikeitimai turi tiesioginės įtakos ne tik ieškovės teisėms, susijusioms su namu, bet ir kitoms, susijusioms su galimybe sklype įrengti inžinerinius įrenginius, statyti kitus statinius.
6.4. Nors teismas teisingai nurodė, kad ieškovės patikslintu ieškiniu prašomos nustatyti naujos sklypo ribos be pagrindo padidintų Sklypo Nr. 1 plotą iki 929 m2, tačiau tokia aplinkybė negali būti savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį. Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams. Teismas turėjo panaikinti Įsakymus ir nesivadovauti ieškovės pateiktu siūlomu žemės Sklypo plane 2019-08-19 parengtame UAB „GEOMANAI“ siūlomomis Sklypo Nr. 1 ribomis, kas būtų reiškę, kad ieškovės sklypo ribos būtų atstatytos tokios, kokios buvo iki Įsakymų priėmimo. Teismas galėjo skirti ekspertizę ar pasiūlyti dėl ekspertizės spręsti šalims.
7. Atsakovė NŽT atsiliepime į ieškovės R. M. B. apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-10 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė žemiau nurodomais argumentais:
7.1. Nustatant žemės sklypų ribas dalyvavo ir SB „Mokslas“ pirmininkė E. P., o dėl M. B. dalyvavimo matininkas nurodė „<...> Skl. nr. 106 savininkė yra mirusi, o paveldėtojai neužregistravę registro centre turto priėmimo (žiūr. Vilniaus m. savivaldybės administracijos teisės departamento civilinės metrikacijos skyriaus pažymą) <...>. Nustatant skundžiamų žemės sklypų ribas, besiribojančio žemės sklypo savininkė, M. B., buvo mirusi, o M. B. turtas, tarp jų ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo paveldėtas tik 2012-07-12 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu ir 2012-07-24 paveldėjimo pagal testamentą liudijimu. Ieškovės žemės sklypo plotas nustatant kaimyninių sklypų ribas nesumažintas, o apeliantės prašomos nustatyti naujos žemės sklypo ribos be pagrindo didinamos. Tai atliekama apeliantės iniciatyva, t. y. UAB „GEOMANAI“ 2019-08-19 parengtame žemės sklypo plane (Žemės sklypo savininkės nurodytas plotas 929 m2, faktiškai naudojamas plotas – 894 m2), o remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovės žemės sklypas yra tik 852 m2.
7.2. Atsakovų E. P. ir L. Ž., T. Ž. bei K. Ž. žemės sklypai suformuoti atliekant tiksliuosius kadastrinius matavimus, kurie parengti vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais bei išlaikant visas žemės sklypų ženklinimo procedūras. Apeliantės žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Ieškovės pateiktas UAB „GEOMANAI“ 2019-08-19 parengtas žemės sklypo planas neatitinka teritorijų planavimo dokumento, t. y. SB „Mokslas“ generalinio plano ir žemės sklypo 1992-03-28 schemos (žemės sklypo plotas pagal schemą 852 m2, pagal UAB „GEOMANAI“ 2019-08-19 parengtą žemės sklypo planą – 929 m2; pagal žemės sklypo schemą: šiaurinė kraštinė – 18 m, pietinė – 19 m, vakarinė – 43,90 m, rytinė – 47,20 m, o pagal UAB „GEOMANAI“ 2019-08-19 parengtą žemės sklypo planą: šiaurinė kraštinė – 20,50 m, pietinė – 19,50 m, vakarinė – 45,85 m, rytinė – 45,70 m, todėl ieškovės prašymas nustatyti ieškovės žemės sklypo ribas pagal ieškovės žemės sklypo planą (UAB „GEOMANAI“ 2019-08-19), nustatant ribas pagal plane pažymėtus taškus Nr. 1, 2, 3, 4, negali būti tenkinamas. UAB „GEOMANAI“ 2019-08-19 parengtas žemės sklypo planas neatitinka Nuostatų ir Taisyklių reikalavimų.
7.3. Apeliantė apie ginčijamus sprendimus (įsakymus) galėjo žinoti nuo 2013 m., kai kreipėsi pagalbos į advokatą, kuris 2013-06-12 prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių. Visa informacija apie atsakovams E. P., L. Ž., T. Ž. bei K. Ž. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribų nustatymą bei jų patvirtinimą buvo pateikta NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2013-07-30 raštu Nr. 49SJN-(14.49.104.)-1359. Ieškovė, pateikdama ieškinį, pridėjo atsakovams E. P., L. Ž., T. Ž. bei K. Ž. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018-02-15 išrašus, taip patvirtindama savo sužinojimą apie Aktus ir Įsakymus. Apeliantė, manydama, kad pažeidžiamos jos teisės, nei 2013 m., nei 2018 m. nesikreipė į teismą. Duomenys apie apeliantės ligas galėjo būti pateikti kartu su ieškiniu arba patikslintu ieškiniu, arba per vykusius teismo posėdžius.
8. Atsakovai L. Ž., T. Ž. bei K. Ž. atsiliepime į ieškovės R. M. B. apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-10 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepią grindė žemiau nurodytais argumentais:
8.1. Ieškovė tik išreiškia nepasitenkinimą nepalankiu teismo sprendimu, tačiau nenurodo teisinių argumentų ir nepateikia įrodymų, patvirtinančių teismo sprendimo neteisėtumą. Ieškovė nenurodė pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, jos teiginiai deklaratyvaus pobūdžio.
8.2. Nekilnojamojo turto ir su juo susijusius kitus duomenis (kadastro duomenis, arešto aktą ir kt.) įregistravus nekilnojamojo turto registre, tokie duomenys yra įrašomi ir nuo įrašymo momento laikomi išviešintais viešame registre. Ieškovė žinojo ar turėjo žinoti apie atsakovų L. Ž., T. Ž. bei K. Ž. žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimą nuo 2012-04-17, t. y. įregistruotų kadastrinių matavimų išviešinimo. NŽT 2013-07-30 raštu ieškovei pateikta visa informacija, susijusi su Sklypo Nr. 3 kadastrinių matavimų atlikimu. Apie Sklypo Nr. 2 kadastrinius duomenis ieškovei buvo ar turėjo būti žinoma nuo šių kadastrinių matavimų įregistravimo nekilnojamojo registro momento, t. y. nuo 2016-11-03.
8.3. Galimybė keisti gretimų žemės sklypų bendras ribas yra, tačiau tokiems pakeitimams atlikti turi būti nustatytas objektyvus pagrindas – žemės sklypo savininko negalėjimas tinkamai įgyvendinti turimos nuosavybės teisės į žemės sklypą ir (ar) sklype esančius statinius, t. y. negalėjimas naudoti nuosavybės teisės objektų pagal tokių objektų tikslinę paskirtį. Gretimų žemės sklypų bendros ribos gali būti keičiamos, tik užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Ieškovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad negali tinkamai įgyvendinti turimos nuosavybės į Sklypą Nr. 1 ir / ar negali naudotis Sklype Nr. 1 esančiais statiniais. Ieškovė nenurodė ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad Sklypo Nr. 2 ir Nr. 3 atlikti kadastriniai matavimai pažeidžia jos teises. Sklypo Nr. 1 plotas yra 852 m2, faktinis naudojamas plotas – 894 m2, o siekiamas nustatyti plotas – 929 m2, t. y. net 78 m2 didesnis, nei teisiškai priklauso. Sklypo Nr. 3 kadastriniai matavimai nepažeidžia ieškovės teisių, t. y. nesumažina Sklypo Nr. 1 ploto ir neapsunkina, neužkerta kelio ieškovei patekti į savo sklypą.
8.4. Ieškovė privalėjo įrodyti, kad Sklypo Nr. 1 plotas pasikeitė dėl ankstesnių sklypo matavimų priemonių netikslumų, tačiau ieškovė tokių įrodymų nepateikė. Ieškovė, neatlikusi savo Sklypo Nr. 1 kadastrinių matavimų, siekė pripažinti Aktą I, Aktą II, Įsakymą I ir Įsakymą II negaliojančiais bei nustatyti Sklypo Nr. 1 ribas pagal UAB „GEOMANAI“ parengtą 2019-08-19 planą. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad Sklypo Nr. 1 plotas turi būti ir yra 0,0852 ha (852 m2). Iš UAB „GEOMANAI“ parengto 2019-08-19 plano matyti, kad: Sklypo Nr. 1 plotas nurodomas 0,0851 ha (851 m2); ieškovė jau faktiškai naudojasi didesniu, t. y. 0,0894 ha (894 m2) Sklypo Nr. 1 plotu; pagal nurodytame plane pažymėtus posūkio taškus nustačius Sklypo Nr. 1 ribas, Sklypo Nr. 1 plotas būtų dar didesnis ir sudarytų 0,0929 ha (929 m2). Pagal UAB „GEOMANAI“ parengtą 2019-08-19 planą Sklypo Nr. 1 plotas padidėja pažeidžiant leistinumo ribas (Kadastro nuostatų 21 punktas). Kadangi ieškovė faktiškai naudojasi didesniu nei 0,0852 ha Sklypo Nr. 1 plotu, t. y. 0,0894 ha (894 m2) plotu, todėl ieškovė savo reikalavimus kildina iš neteisės. Ieškovė siekia savo interesų patenkinimo kitų asmenų sąskaita. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad: Sklype Nr. 1 pastatytas ir iki šiol Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas gyvenamasis namas, kuris yra arčiau nei 3 m iki Sklypo Nr. 3 ribos; ieškovė faktiškai naudojasi Sklypo Nr. 3 dalimi, t. y. apie 38 m2 ieškovei nepriklausančiu plotu, esančiu prie Sklypo Nr. 1 vakarinės ribos.
8.5. Ieškovės reikalavimo dėl Sklypo Nr. 1 ribų nustatymo tenkinimas reikštų Sklypų Nr. 2 ir Nr. 3, taip pat ir trečiajam asmeniui J. Š. priklausančio sklypo kadastrinių duomenų ir kadastro žemėlapio, kaip kadastro duomenų bazės grafinės dalies, tikslinimą (Kadastro nuostatų 15, 19 punktai), todėl duomenys tam turi būti surinkti ir įtvirtinti laikantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl žemės sklypo ribų nustatymo (atstatymo), kartu su ieškiniu turi pateikti teismui pasiūlymą-planą, kuriame teisės aktų nustatyta tvarka būtų aiškiai ir tiksliai pažymėti Sklypo Nr. 1 plotas, posūkio ir kartu žemės sklypų bendros ribos taškai, žemės sklype esantys statiniai ir kt. UAB „GEOMANAI“ parengtas 2019-08-19 planas neatitinka Taisyklių reikalavimų.
8.6. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog apie Įsakymą I ir Įsakymą II sužinojo 2014 m., o termino praleidimą motyvavo liga ir atliekamomis operacijomis, tačiau NŽT 2013-07-30 atsakyme į ieškovės atstovo raštą buvo nurodyta informacija apie Įsakymo I ir Įsakymo II priėmimą. Ieškovei buvo surašytas 2013-09-02 administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl kaimyno žemės sklypo užėmimo. Apie Įsakymo I ir Įsakymo II priėmimą ir savo galimai pažeidžiamą teisę ieškovė sužinojo dar 2013-07-30 ir nuo šios datos turi būti skaičiuojamas 1 (vieno) mėnesio ieškinio senaties terminas juos apskųsti. Kadangi ieškovė į teismą kreipėsi tik 2019-01-16, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Net ir įrodžius ieškovei atliekamas operacijas, ilgiau kaip 5 (penkerius) metus praleistas terminas ieškiniui pateikti negali būti svarbia priežastimi. Teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.
9. Atsakovė E. P. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. A. Š. atsiliepime į ieškovės R. M. B. apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-10 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
9.1. Apeliantė nenurodė, kokias teisės normas pažeidė apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą. Ieškovė praleido senaties terminą administracinius aktus apskųsti ir nepateikė objektyvių priežasčių juos atnaujinti, praėjus septyniems metams nuo jų priėmimo. Teismas teisingai nustatė momentą, nuo kurio ieškovė sužinojo apie priimtus įsakymus (nuo 2013-07-30). Ieškovė periodiškai lankėsi pas gydytojus, gydėsi atlikdama paskirtas procedūras, tačiau tuo pačiu metu galėjo spręsti ir klausimus, susijusius su Sklypu Nr. 1. Apeliantė galėjo pavesti kitiems asmenims šiuos klausimus spręsti pagal įgaliojimą.
9.2. Ieškovė trukdė D. A. Š. samdytiems statybininkams tverti tvorą. Dėl šios priežasties buvo kviečiama antstolė D. P. D. A. Š. 2014 m. pastatė tvorą, skiriančią D. A. Š. sklypą nuo ieškovės žemės sklypo. Dėl tvoros statymo vyko teisminis procesas (civilinė byla Nr. 2-3956-910/2014), kuriame dalyvavo ieškovė. Ieškovei buvo žinomos visos aplinkybės, susijusios su o ginču. Ieškovė sutiko su teismo sprendimu, kad D. A. Š. tvora pastatyta teisėtai. Ieškovės bandymas teismo keliu peržiūrėti kaimyninių žemės sklypų ribas tarp ieškovės ir atsakovės E. P. žemės sklypo bei atsakovų Ž. sklypo nepagrįstas. Ieškovė neįrodė, kad sklypo ribos, atsakovams atlikus tiksliuosius kadastrinius matavimus, buvo pažeistos, pasikeitė jos sklypo konfigūracija, dydis.
9.3. UAB „GEOMANAI“ rengiant planą neatsižvelgta į SB „Mokslas“ teritorijoje galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, į 2009 m. parengtą ir patvirtintą detalųjį planą. Tiek rengiant 2009 m. teritorijos SB „Mokslas“ detalųjį planą, tiek teikiant ieškinį teismui, ieškovė neatliko tikslių savo sklypo kadastrinių matavimų. SB „Mokslas“ teritorijoje rengiant detalųjį planą buvo atliktos visos Teritorijų planavimo įstatyme nurodytos procedūros. Kadastro nuostatų 21 punkte nurodyta, kad žemės sklypo ploto pakitimai, neviršijantys leistinų ploto paklaidų yra galimi, o žemės sklypo plotas gali būti patikslinamas. Apeliantė turėtų parengti žemės sklypo tikslius kadastrinius matavimus, ko teikdama ieškinį teismui nepadarė. Tik atlikus ieškovės žemės sklypo tikslius kadastrinius matavimus, paaiškėtų kokio dydžio sklypą ieškovė valdo ir naudoja bei ar kas nors iš kaimyninių besiribojančių žemės sklypų savininkų pažeidžia ieškovės teises.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
12. Apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas (el. b. t. 5, b. l. 27–34), kuriuo atmestas ieškovės R. M. B. ieškinys, kuris buvo tikslintas (el. b. t. 1, b. l. 1–3; t. 4, b. l. 62–64, 148–150), dėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise disponuojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (nutarties tekste ir Sklypas Nr. 1) ribų nustatymo bei individualaus pobūdžio administracinių aktų panaikinimo: i) UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ atlikto Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2012-01-06 akto (nutarties tekste ir Aktas Nr. 1 (el. b. t. 1, b. l. 4–5); ii) NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-03-06 įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-790 (nutarties tekste ir Įsakymas Nr. 1) (el. b. t. 1, b. l. 21); iii) UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ atlikto Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2012-01-12 akto (nutarties tekste ir Aktas Nr. 2) (el. b. t. 1, b. l. 19–20) ir; iv) NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-02-13 įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-498 (nutarties tekste ir Įsakymas Nr. 2) (el. b. t. 1, b. l. 15–16).
Dėl naujų įrodymų apeliaciniame procese prijungimo
13. Ieškovė (apeliantė) su apeliaciniu skundu pridėjo naujus įrodymus (el. b. t. 5, b. l. 65), kuriuos prašė prijungti prie bylos medžiagos: i) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-11-12 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-5473-596/2013; ii) VšĮ Varėnos ligoninės 2013-08-29 pažymą dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo įstaigą; iii) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-08-21, 2013-08-30 ir 2013-09-13 pranešimus apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą; iv) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymas Nr. 2942, Nr. 3174, Nr. 3238; v) Vilniaus universiteto Onkologijos skyriaus Gydytojų komisijos multidisciplininio aptarimo 2014-02-18 protokolą; vi) Nacionalinio vėžio instituto Gydytojų komisijos multidisciplininio aptarimo 2016-04-19 protokolą. Prašymą prijungti naujus įrodymus grindė tuo, kad prašomi prijungti rašytiniai įrodymai pateisina ginčijamų įsakymų apskundimo termino praleidimą. Pridedami dokumentai patvirtina, kad ieškovė ilgą laiką sunkiai sirgo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-11-12 sprendimas pagrindžia tai, kad ieškovei nebuvo pateikti Aktai ir Įsakymai, nors ieškovė (apeliantė) dėjo pastangas aptartus dokumentus gauti. Ieškovę ankščiau atstovavęs atstovas neinformavo, kad ieškovė turi rinkti ir teikti tokio pobūdžio įrodymus.
14. Atsakovė NŽT su ieškovės (apeliantės) prašymu prijungti naujus įrodymus nesutiko (el. b. t. 5, b. l. 72–80), kadangi prašomi prijunti įrodymai galėjo būti pateikti kartu su ieškiniu (patikslintu ieškiniu) arba per vykusius teismo posėdžius. Atsakovė E. P. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. A. Š. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skunda nurodė, kad nauji įrodymai dėl praleistų terminų atnaujinimo galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (el. b. t. 5, b. l. 92–97).
15. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
16. Teisėjų kolegija, susipažinusi su teikiamais įrodymais, sprendžia, kad aukščiau išvardinti nauji įrodymai prijungtini apeliacinio proceso metu. Viena vertus, sutiktina su atsakovais NŽT bei E. P., taip pat trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, D. A. Š., jog ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai (įrodymai) galėjo būti pateikti į bylą dar proceso pirmosios instancijos teisme metu, kadangi visų naujai teikiamų įrodymų sudarymo data ankstesnė, nei buvo iškelta civilinė byla (2019-02-04) (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, įrodymai nedidelės apimties, pateikti kartu su apeliaciniu skundu. Atsakovės NŽT ir E. P., taip pat trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. A. Š., teikdami atsiliepimus į apeliacinį skundą, pasisakė ne tik dėl aptartų įrodymo neprijungimo, tačiau ir įrodymų įrodomosios vertės. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų įrodymų prijungimas sudarys prielaidas tiksliau nustatyti faktines bylos aplinkybes.
Dėl ginčijamų individualių administracinių aktų panaikinimo ir Sklypo Nr. 1 ribų nustatymo
17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad surašant Aktą Nr. 1 ir Nr. 2 ieškovei nepranešta ir ieškovė nedalyvavo Sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 ribų paženklinime–parodyme, kad surašant Aktą Nr. 1 ir Nr. 2 buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, tačiau procedūriniai pažeidimai ieškovės (apeliantės) materialiųjų teisių nepažeidė. Ieškovė (apeliantė) kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nurodo, kad netinkamai surašytų Aktų Nr. 1 ir Nr. 2 pagrindu negalėjo būti priimti Įsakymai Nr. 1 ir Nr. 2, taip pakeičiant ieškovei priklausančio Sklypo Nr. 1 ribas.
18. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) esant ginčui tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau neturi būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas); ii) pripažįstama gretimų žemės sklypų bendrų ribų pakeitimo galimybė, tačiau tokiems pakeitimams atlikti turi būti nustatytas objektyvus pagrindas – žemės sklypo savininko negalėjimas tinkamai įgyvendinti turimos nuosavybės teisės į žemės sklypą ir (ar) sklype esančius statinius, t. y. negalėjimas naudoti nuosavybės teisės objektų pagal tokių objektų tikslinę paskirtį (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Pakeitimai negali būti daromi tik vieno (gretimo) žemės sklypo savininko interesų sąskaita, t. y. Gretimų žemės sklypų bendros ribos gali būti keičiamos, tik užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą; iii) tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų; iv) galimybė pakeisti žemės sklypų konfigūraciją reiškia, kad gali būti pakeistos sklypų formos (figūros), pavyzdžiui, iš keturkampio formos į šešiakampio arba kitokio daugiakampio formą; v) ieškovas, siekiantis žemės sklypų ribų nustatymo, turi įrodyti, kad reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir privalo jį pagrįsti; vi) žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas ir tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui, gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir galima derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-701/2020, nutarties 32, 40 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, nutarties 88 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010).
19. Sutiktina su ieškove (apeliante), kad žemės sklypo ribų-paženklinimo aktas yra reikšmingas dokumentas, siekiant priimti įsakymus dėl žemės sklypo suformavimo bei įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Visgi, pritartina apylinkės teismo išvadai, jog ne kiekvienas procedūrinis žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto surašymo pažeidimas gali būti pagrindas įsakymų, priimtų vadovaujantis aptariamu dokumento, panaikinimo pagrindas. Apeliantė nepateikė duomenų apie tai, kad ginčijamais Aktais Nr. 1 ir Nr. 2, be procedūrinio pažeidimo, būtų kitokių pažeidimų. Vien tai, kad ieškovė nesutinka su žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktu nereiškia, kad žemės sklypo parodymo-paženklinimo akte nurodyti (užfiksuoti) duomenys yra klaidingi arba prieštaringi. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šios bylos faktinių aplinkybių kontekste aplinkybė, jog ieškovė, kaip Sklypo Nr. 1 paveldėtoja, nors ir nebuvo tinkamai informuota apie žemės sklypo paženklinimą-parodymą, tačiau aptartas pažeidimas konkrečių neigiamų materialinių pasekmių ieškovei nesukėlė. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo-parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų tokio akto ydingumą, nes siekiant pripažinti kadastro duomenų nustatymo dokumentus negaliojančiais, tokie dokumentai turi būti sudaryti esmingai pažeidus teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, nutarties 93 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010). Esmingų pažeidimų, sudarant ginčijamus Aktą Nr. 1 ir Nr. 2, nenustatyta.
20. Ieškovė (apeliantė) taip pat teigė, jog apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, kad dėl Sklypo Nr. 2 ir Nr. 3 ribų nustatymo Sklype Nr. 1 esantis statinys priartėjo prie žemės sklypų ribos arčiau nei per 3 m. Analizuojant šiuos teiginius matyti, kad Nekilnojamojo turto registre įrašų apie statinius Sklype Nr. 1 nėra (el. b. t. 1, b. l. 8, 17; t. 2, b. l. 10–11; t. 3, b. l. 169–170). Visgi, byloje surinkti duomenys pagrindžia, kad Sklype Nr. 1 faktiškai statinys yra (el. b. t. 1, b. l. 14, 30; t. 3, b. l. 167–168, 175–187; t. 4, b. l. 67, 73). Byloje nesprendžiamas statinio, esančio Sklype 1, statybos teisėtumo klausimas, todėl plačiau dėl statinio, esančio Sklype Nr. 1, (ne)teisėtumo nepasisakoma. Kita vertus, sutiktina su apylinkės teismo pastebėjimais, jog nustatyti sklypo ribas pagal 1986 m. situacijos planą teisinio pagrindo nėra. Analizuojant į bylą pateiktą 1986-12-22 situacijos schemą matyti, jog Sklype Nr. 1 buvo pažymėtas sodo namelis, kuris nuo vienos Sklypo Nr. 1 ribos buvo nutolęs 4 m (el. b. t. 1, b. l. 8, 28–29). Visgi, statinys Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, taip pat nepažymėtas ir 1992-03-28 Sklypo Nr. 1 plane (el. b. t. 2, b. l. 52). Nekilnojamojo turto registro 2019-02-28 išrašas rodo, kad Sklypas Nr. 1 suformuotas atliekant preliminarius matavimus (el. b. t. 2, b. l. 10–11). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog atsakovų E. P. ir L. Ž., T. Ž. bei K. Ž. sklypai suformuoti atliekant kadastrinius matavimus (el. b. t. 1, b. l. 6–7, 11–12). Tokia aplinkybė reiškia, jog ieškovės kaimyninių sklypų plotai buvo nustatyti tikslesniais matavimais, o ieškovės sklypo kadastriniai duomenys liko nepatikslinti. Bylos duomenimis, ieškovei priklausančios Sklypo Nr. 1 plotas – 852 m2. Ieškovė nepagrindžia aplinkybės, kodėl prašomomis nustatyti žemės sklypo ribomis pagal UAB „GEOMANAI“ 2019-08-19 žemės sklypo planą žemės plotas turi didėti iki faktiškai valdomo 894 m2 arba iki prašomo nustatyti 929 m2 ploto. Viena vertus, kasacinio teismo praktikoje, cituotoje aukščiau, nurodyta, kad yra galimybė keisti žemės sklypo forma (ar ribas), tačiau neaišku, kodėl ieškovė prašomomis nustatyti sklypo ribomis siekia Sklypo Nr. 1 ploto padidėjimo. Kita vertus, ieškovė ir pati apeliaciniame skunde pripažino, kad prašomomis nustatyti sklypo ribomis nepagrįstai didinamas Sklypo Nr. 1 plotas. Pažymėtina, jog iš esmės šioje civilinėje byloje, siekiant žemės sklypų ribų nustatymo, ieškovė turėjo įrodyti ne Aktų Nr. 1 ar Nr. 2 neteisėtumą, o savo nuosavybės teisės (valdomo žemės sklypo ribų) pažeidimą. Ieškovei neatlikus tikslių Sklypo Nr. 1 kadastrinių matavimų, nėra galimybės apskritai nustatyti, jog kokiu nors būdu ieškovės teisės buvo pažeistos. Ieškovė teismui nepateikė duomenų apie tai, kad atsakovei E. P. ar atsakovams L. Ž., T. Ž. bei K. Ž. suformavus Sklypo Nr. 2 ir Nr. 3 kadastrinius duomenis bei nustačius aptartų sklypų ribas būtų pažeistos ieškovės teisės, pvz., sumažėjęs Sklypo Nr. 1 plotas, Sklypas Nr. 1 turėtų neracionalią kontūro liniją ar pan. Apeliaciniame skunde, kaip minėta, ir pati ieškovė pripažino, kad pagal siūlomą Sklypo Nr. 1 ribų projektą Sklypo Nr. 1 ribos negalėtų būti nustatytos. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos aplinkybės rodo, kad ieškovė iš esmės neįrodė, jog Sklypo Nr. 1 ribos neaiškios, o nustatytos Sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 ribos kaip nors pažeistų ieškovės, kaip Sklypo Nr. 1 savininkės, teises.
21. Ieškovė (apeliantė) taip pat nurodė, jog apylinkės teismas, net ir nustatęs, kad Sklypo Nr. 1 ribos negali būti patvirtintos pagal UAB „GEOMANAI“ 2019-08-19 planą, turėjo ginčą išspręsti iš esmės ir atstatyti Sklypo Nr. 1 ribas, kurios buvo iki Įsakymo priėmimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog toks reikalavimas negali būti tenkinamas. Viena vertus, Įsakymais Nr. 1 ir Nr. 2 buvo nustatytos ne ieškovei priklausančio Sklypo Nr. 1 ribos, o atsakovei E. P. (Sklypas Nr. 2) ir atsakovams L. Ž., T. Ž. bei K. Ž. (Sklypas Nr. 3) priklausančios žemės sklypų ribos. Ieškovės Sklypo Nr. 1 ribos, po preliminarių matavimų atlikimo, nebuvo keistos. Nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovės Sklypo Nr. 1 ribos būtų atstatytos į ankstesnę padėtį panaikinus Įsakymus Nr. 1 ir Nr. 2, kadangi Sklypo Nr. 1 ribos apskritai nekeistos. Sklypo Nr. 1 planas nepanaikintas. Vien ta aplinkybė, jog ieškovė galimai turi siekį išlaikyti 3 m atstumą iki Sklype Nr. 1 esančių faktinių statinių nuo Sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 kraštinių (ribų) nereiškia, kad teismas turi panaikinti Įsakymus Nr. 1 ir Nr. 2. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog iš esmės Aktų Nr. 1 ir Nr. 2 bei Įsakymų Nr. 1 ir Nr. 2 panaikinimo pagrindų ieškovė neįrodė, o tokių nenustatė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, kad ieškovės, kaip Sklypo Nr. 1 savininkės, teisės būtų buvusios pažeistos.
Dėl ieškinio senaties (ne)taikymo
22. Apylinkės teismas skundžiamame sprendime nustatė ir ginčo dėl to nėra, kad ieškovė yra praleidusi terminą ginčyti individualius administracinius aktus – Įsakymą Nr. 1 ir Įsakymą Nr. 2. Apylinkės teismas sprendė, kad ieškovė apie Įsakymą Nr. 1 ir Nr. 2 sužinojo 2013-07-30, o į teismą kreipėsi 2019-01-16. Nors ieškovė ir prašė atnaujinti praleistą terminą administracinių aktų ginčijimui, tačiau apylinkės teismas sprendė, kad ilgiau kaip 5 metus praleistas terminas ieškiniui pateikti negali būti svarbia priežastimi. Apeliaciniame skunde ieškovė teigė, kad apylinkės teismas neteisingai nustatė momentą, nuo kuriuo prasidėjo termino eiga apskųsti administracinius aktus bei buvo teisinis pagrindas atnaujinti praleistą terminą ginčyti administracinio pobūdžio aktus.
23. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, tačiau skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: i) ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas, todėl aptarto termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės. Įtvirtintas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis; ii) spręsdamas dėl termino ginčyti administracinį aktą atnaujinimo teismas turi įvertinti, kokių teisių pažeidimas siejamas su administracinių aktų galiojimu. Jeigu tos teisės svarbios, tai gali sudaryti pakankamą pagrindą atnaujinti terminą ir klausimą nagrinėti iš esmės. Nuosavybės teisė yra viena iš svarbiausių, todėl jos gynimas nuo pažeidimo sudaro pagrindą administracinio akto teisėtumą nagrinėti iš esmės, o ne apsiriboti reikalavimo atmetimu dėl administracinio akto apskundimo termino praleidimo. Klausimą, ar termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į šio termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, nutarties 55 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, nutarties 71–72 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016, nutarties 65 punktas).
25. Bylos duomenimis, atsakovams L. Ž., T. Ž. ir K. Ž. priklausančio Sklypo Nr. 3 kadastriniai matavimai atlikti 2012-01-06, o Įsakymas Nr. 1 priimtas 2012-03-06 bei Nekilnojamojo turto registre išviešintas nuo 2012-04-17 (el. b. t. 1, b. l. 11–12). Žemės sklypo Nr. 2 kadastrinių matavimų byla parengta 2012-01-12, Įsakymas Nr. 2 priimtas 2012-02-13, o Nekilnojamojo turto registre išviešintas 2012-04-16 (el. b. t. 2, b. l. 14–16). Viena vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, nors apie ginčijamus Įsakymus Nr. 1 ir Nr. 2 buvo išviešinta nuo 2012-04-17 (Įsakymas Nr. 1) ir nuo 2012-04-16 (Įsakymas Nr. 2), tačiau ieškovė neturi pareigos nuolat bei sistemingai tikrinti Nekilnojamojo registro duomenų. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020-02-13 nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-95-464/2020, nutarties 51 punktą). Kita vertus, bylos duomenys rodo, jog ieškovė, kurią atstovavo profesionalus teisininkas – advokato padėjėjas – 2013-06-12 kreipėsi į atsakovę NŽT su paklausimu dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodė, kad paaiškėjo, jog buvo atlikti Sklypo Nr. 3 ir Sklypo Nr. 2 (Sklypas Nr. 2 buvo gautas sujungus du sklypus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. t. 2, b. l. 14–18, 55–77) kadastriniai matavimai (el. b. t. 3, b. l. 66). Atsakovė NŽT į aptartą ieškovės atstovo laišką atsakė 2013-07-30 (el. b. t. 3, b. l. 60–62). Susipažinus su atsakovės NŽT 2013-07-30 rašto turiniu, teisėjų kolegija sutinka, kad aptartame rašte buvo pateikta pakankamai duomenų, leidžiančiu suprasti, jog buvo priimti paženklinimo-parodymo aktai (Aktas Nr. 1 ir Aktas Nr. 2) ir jų pagrindu įregistruoti kadastriniai matavimai. Ir nors sutiktina su ieškove, jog aptartame rašte konkrečiai neįvardinti skundžiami aktai (Įsakymas Nr. 1 ir Įsakymas Nr. 2), t. y. nepateikti labiau identifikuojantys duomenys, tačiau nurodyta, kad aptariami duomenys išviešinti Nekilnojamojo turto registre. Taigi sutiktina su apylinkės teismu, jog ieškovė (ir jos atstovas) turėjo pakankamo pagrindą suprasti, kad dėl Sklypo Nr. 2 ir Nr. 3 kadastrinių duomenų registravimo yra priimti administraciniai aktai – įsakymai. Taip pat ieškovė, atstovaujama teisininko, galėjo pasitikrinti ir Nekilnojamojo turto registro išrašą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovės 2013-06-12 rašte nurodyta, jog ieškovei žinoma apie Sklypo Nr. 3 atliktus kadastrinius matavimus bei nurodoma, kad pridedamas Nekilnojamojo turto išrašas (byloje su 2013-06-12 raštu teiktas Nekilnojamojo turto išrašas nepateiktas). Aptartos aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą sutikti su apylinkės teismo vertinimu, jog ieškovė apie ginčijamus aktus galėjo sužinoti dar nuo 2013-07-30.
26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės pozicija, jog ji su aktais buvo susipažindinta tik prieš paduodant ieškinį į teismą 2019-02-04 nepagrįsta. Ieškovei buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas dėl kaimyninio žemės sklypo užėmimo (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vėliau buvo pertvarkytas į Sklypą Nr. 2) (el. b. t. 3, b. l. 54–59). Ieškovė taip pat skundė NŽT 2013-07-30 raštą, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-12-12 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5473-596/2013 ieškovės skundą atmetė (el. b. t. 5, b. l. 65). Aptartame įsiteisėjusiame sprendime (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis) nurodyta, kad NŽT į paklausimą iš esmės atsakė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3956-910/2014 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-28976-2013-7) (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis) nutraukė tarp ieškovės ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, ginčą dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vėliau buvo pertvarkytas į Sklypą Nr. 2) valdymo pažeidimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės, t. y. teisminiai procesai, profesionalaus teisininko (advokato padėjėjo) pagalba, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas labiau rodo tą aplinkybė, jog ieškovė turėjo galimybę apie ginčijamus Aktus bei Įsakymus susižinoti operatyviai, juolab, kad tam tikra dalimi informacijos (žiniomis, jog yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kadastrinių matavimų atlikimo faktas, žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis) ieškovė jau disponavo. Ieškovė turėjo galimybę dėl skundžiamų Aktų bei Įsakymų panaikinimo kreiptis kur kas anksčiau.
27. Ieškovė taip pat prašė praleistą terminą ginčyti administracinius skundus atnaujinti. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovės pateiktas dokumentais, kuriais grindžiamas termino praleidimas (pažymomis dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo įstaigą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-08-21, 2013-08-30 ir 2013-09-13 pranešimais apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymomis, Onkologijos skyriaus Gydytojų komisijos multidisciplininio aptarimo 2014-02-18 protokolu, Nacionalinio vėžio instituto Gydytojų komisijos multidisciplininio aptarimo 2016-04-19 protokolu) (el. b. t. 5, b. l. 65) sprendžia, jog pateikti duomenys nepatvirtina ieškovės delsimo nuo 2013-07-30 iki 2019-02-04 (ieškinio padavimo momento). Sutiktina, jog tam tikri periodai nuo 2013 m. iki 2019 m. gali būti pateisinti ieškovės liga, tačiau daugiau kaip 5 metų delsimas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes – nepateisinamas. Ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė objektyvių duomenų, kad delsimas ginčyti administracinius aktus daugiau kaip 5 metus galėtų būti pateisintas. Ieškovės liga neduoda pagrindo spręsti apie tai, kad ieškovė negalėjo imtis konkrečių veiksmų ginti savo teises. Juolab, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-10 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3956-910/2014 turinio matyti, kad ieškovė teisminiame procese dalyvavo gana aktyviai (teikė rašytinius paaiškinimus, skundė nutartis). Be to, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys rodo (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad ieškovė 2013–2019 m. dalyvavo ir kitose teisminėse bylose (žr. pvz., civilinę bylą Nr. 2-790-864/2013, Nr. 2A-1096-619/2014, Nr. 2-1233-294/2014, Nr. 2A- 2805-262/2014, Nr. 2-38-308/2016, Nr. 2A-1146-273/2017). Tai labiau pagrindžia aplinkybę, kad ieškovės liga negali būti pagrindas pateisinti 5 metų delsimą inicijuoti teisminį procesą dėl Aktų ir Įsakymų ginčijimo.
28. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai bei naujai pateikti įrodymai nepateisina ilgo ieškovės delsimo ginčyti administracinius aktus bei nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytą 1 mėnesio terminą administraciniams aktams skųsti.
29. Kiti (likę) ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).
30. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais bei aplinkybėmis nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo teisinio pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų inicijavus apeliacinį procesą
31. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, teisinio pagrindo priteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų nėra (CPK 93 straipsnio 1, 3–4 dalys).
32. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-01-15 nutartimi atidėjo ieškovei R. M. B. 225 Eur dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo (el. b. 5 t. b. l. 66). Kadangi šiuo procesiniu sprendimu ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestas, ieškovei atidėta 225 Eur žyminio mokesčio dalis už apeliacinį skundą priteistina iš ieškovės į valstybės biudžetą.
33. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą. Atsakovė E. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas bei teikė įrodymus apie 350 Eur patirtas advokato teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. 5, b. l. 98). Atsakovai L. Ž., T. Ž. bei K. Ž. prašė priteisti 1 573 Eur patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas (el. b. t. 5, b. l. 103–105).
34. CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje ).
35. Atsižvelgiant į priimamą teismo sprendimą, į tai, kad atmestas ieškovės apeliacinis skundas, taip pat į tai, kad byla iš esmės nebuvo sudėtinga teisinių aplinkybių prasme, atsakovės E. P. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (350 Eur) yra protingo dydžio, todėl priteistinos iš ieškovės. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad byla iš esmės nebuvo sudėtinga, į atsakovų L. Ž., T. Ž. bei K. Ž. atstovo atliktą procesinį veiksmą – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, sumažina atsakovų patirtas 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidas iki 1 200 Eur, t. y. iki 400 Eur kiekvienam atsakovui.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės R. M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės R. M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis atsakovų L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės R. M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Teisėjai Irmantas Šulcas
Žilvinas Terebeiza
Tomas Venckus