Civilinė byla Nr. e2A-819-934/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00358-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18 

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „MAGIRNIS“ ir trečiojo asmens V. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „MAGIRNIS“ ieškinį atsakovei Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl skolos priteisimo, ir atsakovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos priešieškinį ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „MAGIRNIS“ dėl netinkamai atliktų darbų trūkumų ištaisymo kainos ir delspinigių priteisimo, tretieji asmenys V. V., viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra, uždaroji akcinė bendrovė „Daila“, uždaroji akcinė bendrovė „Taupalda“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltoji Vokė“, uždaroji akcinė bendrovė „Šilumos šaltinis“, uždaroji akcinė bendrovė „Termofasadai“, uždaroji akcinė bendrovė „Elteka“, uždaroji akcinė bendrovė „Statybų koordinatoriai“, A. U., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „MARGIRNIS“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (toliau – ir atsakovė) ieškovės naudai 106  845,30 Eur skolos, 6 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo ieškovei priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patikslintas ieškinys grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

1.1.                      Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija ir UAB „MARGIRNIS“ 2015  m. rugpjūčio 13 d. pasirašė pagrindinę sutartį Nr. CPO69435 (toliau – ir sutartis, pagrindinė sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo parengti techninėje specifikacijoje nurodytų darbų (daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo) techninį darbo projektą pagal šių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, vykdyti projekto autorinę priežiūrą ir savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe, pagal užsakymo metu užsakovo pateiktą techninę specifikaciją ir suderintą techninį projektą/techninį darbo projektą, atlikti statybos rangos darbus, o užsakovas įsipareigojo sumokėti už juos nustatytą kainą sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka (sutarties 2.1 punktas);

1.2.                      Vykdydama šalių pasirašytą sutartį ieškovė pateikė atsakovei 2017 m. liepos 25 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 9 su priedais ir jo pagrindu išrašytas 2017  m.  liepos 25 d. PVM sąskaitas faktūras: Nr. 0004464 – 2 760,00 Eur sumai, Nr. 0004464A – 3 830,63 Eur sumai, Nr. 0004464B – 2 564,71 Eur sumai, Nr. 0004464C – 32  554,20 Eur sumai. Akte nurodytus darbus atsakovė priėmė, tačiau pagal sąskaitas iki šiol su ieškove neatsiskaitė;

1.3.                      Ieškovė, atlikusi dalį darbų pagal sutartį, 2017 m. spalio 9 d. išsiuntė atsakovei 2017 m. rugsėjo 25 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 10 kartu su priedais ir jo pagrindu išrašytas 2017 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaitas faktūras: Nr. 0004522 – 2 215,91 Eur sumai, Nr. 0004522A – 1 323,77 Eur sumai, Nr. 0004522B – 709,45 Eur sumai, Nr. 0004522C – 23 315,87 Eur sumai. Vokas su dokumentais buvo grąžintas. Prieš tai nuo rugsėjo mėn. buvo bandyta susisiekti su atsakovės įgaliotu atstovu telefonu dėl darbų priėmimo ir perdavimo akto įteikimo ir darbų priėmimo organizavimo. Taip pat minėtas aktas kartu su priedais buvo išsiųstas atsakovės bei jos samdyto techninio prižiūrėtojo atstovams elektroniniu paštu. Tačiau darbų priėmimas organizuotas nebuvo, su atsakovės atstovu susisiekti buvo neįmanoma, korespondencijos jis nepriėmė, į elektroninius laiškus neatsakė;

1.4.                      Ieškovė 2017 m. gruodžio 1 d. raštu informavo, kad atsakovei atsisakius priimti 2017 m. rugsėjo 25 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 10 ir organizuoti perduodamuose dokumentuose nurodytų darbų priėmimą, ieškovė statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 10 pasirašo vienašališkai, kas teisės aktų nustatyta tvarka yra laikoma tinkamu darbų perdavimu atsakovei. Atsakovė jokio atsakymo ar pastabų nepateikė. Darbai pagal sutartį laikomi atliktais ir tinkamai perduotais atsakovei, o atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškove pagal šio akto pagrindu pateiktas sąskaitas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais;

1.5.                      Ieškovė 2017 m. gruodžio 5 d. išsiuntė atsakovei 2017 m. lapkričio 28 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 11 kartu su priedais ir išrašytas 2017 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitas faktūras: Nr. 0004592 – 952,98 Eur sumai, Nr. 0004592A – 1 504,36 Eur sumai, Nr. 0004592B – 1 025,56 Eur sumai, Nr. 0004592C – 11 923,58 Eur sumai. Atsakovė minėto akto nepasirašė, jokių pastabų dėl akte nurodytų atliktų darbų nepateikė;

1.6.                      Atsakovė pasirašė 2017 m. gruodžio 11 d. rangovo užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui aktą, kuriame nurodė, kad komisija, apžiūrėjusi atnaujintą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), nustatė, kad darbai atlikti pagal techninį darbo projektą ir sutartyje numatytas darbų apimtis bei suderintas konkurso sąlygas, akte taip pat nurodyta, kad atsakovė priima iš ieškovės atnaujintą (modernizuotą) statybos objektą. Atsakovė taip pat 2017 m. gruodžio 11 d. pažyma apie statinio atitiktį projektui Nr. 1 patvirtino, kad statinys pastatytas pagal projektą, tuo pagrindu buvo pateiktas prašymas komisijai dėl statybos užbaigimo akto išdavimo;

1.7.                      Ieškovė atliko darbus, numatytus sutartyje, pilna apimtimi, atsakovė juos priėmė, patvirtino jų atitiktį konkurso sąlygoms, sutarčiai ir projektui, jokių pastabų dėl atliktų darbų nepareiškė. Tačiau net ir nurodytomis aplinkybėmis 2017 m. lapkričio 28 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akto Nr. 11 nepasirašė, negrąžino ir neapmokėjo kartu su juo pateiktų sąskaitų;

1.8.                      Ieškovė 2017 m. gruodžio 20 d. elektroniniu laišku išsiuntė atsakovei 2017 m. gruodžio 20 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 12 su priedu suderinimui, tačiau jokio atsakymo iš atsakovės negavo. 2018 m. sausio 4 d. elektroniniu paštu ir registruotu paštu atsakovei buvo išsiųstas 2017 m. gruodžio 20 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. 12 kartu su priedu ir jo pagrindu išrašytos 2017 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaitos faktūros: Nr.  0004638 – 1 965,75 Eur sumai, Nr. 0004638A – 1 174,33 Eur sumai, Nr. 0004638B – 629,36 Eur sumai, Nr. 0004638C – 20 597,86 Eur sumai. Atsakovė minėto akto nepasirašė, jokių pastabų dėl akte nurodytų atliktų darbų nepateikė ir su ieškove nesusisiekė. Remdamasi šiomis aplinkybėmis ieškovė 2018 m. sausio 29 d. raštu ir 2018 m. sausio 29 d. raštu informavo, kad atsakovei atsisakius priimti 2017 m. lapkričio 28 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus Nr. 11 ir Nr. 12 ir organizuoti perduodamuose dokumentuose nurodytų darbų priėmimą, ieškovė statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus Nr. 11 ir Nr. 12 pasirašo vienašališkai;

1.9.                      Atsakovė, nors ir vengė pasirašyti ieškovės pateiktus atliktų darbų aktus, 2017 m. gruodžio 11 d. rangovo užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui aktu patvirtino, kad darbai pagal sutartį yra atlikti tinkamai. Todėl atsakovei kyla pareiga atsiskaityti su ieškove pagal statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktų Nr. 9, 10, 11 ir 12 pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma sudaro 106 845,30 Eur.

2.       Atsakovė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija kreipėsi į teismą su priešieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 10 602,32 Eur netinkamai atliktų darbų trūkumų ištaisymo kainą, 31 121,17 Eur delspinigių, 968,00 Eur išlaidų, skirtų nustatyti bei įvertinti ieškovės atliktų darbų trūkumus, ir bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinis grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

2.1.                      Sutartimi šalys susitarė, kad statybos rangos darbų pabaiga bus laikomas momentas, kai bus užbaigti visi sutartyje numatyti darbai, ištaisyti defektai, užpildytas darbų žurnalas, pateikti medžiagų sertifikatai ir atitikties deklaracijos, kita išpildomoji dokumentacija ir pasirašyti visi darbų priėmimo – perdavimo aktai, surašytas statybos užbaigimo aktas ir užsakovui perduoti visi statybos užbaigimo ir su tuo susiję dokumentai, kuriuos teisėtai turi saugoti užsakovas;

2.2.                      Pagal šalių susitarimus, ieškovė statybos rangos darbus turėjo atlikti iki 2017 m. gruodžio 31 d. Darbai pagal sutartį (nevertinant jų kokybės) ieškovės nėra atlikti ir perduoti atsakovei;

2.3.                      Ekspertas D. K. apžiūrėjo ieškovės atliktus darbus ir nustatė ieškovės atliktų darbų trūkumus. Ieškovės atliktų darbų trūkumų ištaisymo kaštai įvertinti 10 602,32 Eur;

2.4.                      Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė iki šiol nėra atlikusi ir perdavusi atsakovei visų sutartimi sulygtų darbų, atsakovė reikalauja iš ieškovės priteisti 0,05 proc. delspinigius nuo visos sutarties kainos už kiekvieną pavėluotą perduoti darbus dieną. Ieškovės mokėtini delspinigiai, skaičiuotini nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d., yra 31 121,17 Eur;

2.5.                      Atsakovė darbų trūkumų nustatymui bei įvertinimui atlikti faktiškai patyrė išlaidų bendrai 968,00 Eur sumai;

2.6.                      Atsakovės atstovas pareikalavo pakeisti stogo dangą į čerpes arba perskaičiuoti sutarties kainos dalį pakeitus stogo dangos medžiagiškumą. 2017 m. rugpjūčio 4 d. posėdyje nutarta, jog ieškovė sudarys detalią sąmatą įrengtam skardos stogui ir pateiks vykdomų/nevykdomų darbų aktą arba susitarimą dėl kainos padidinimo/sumažinimo, priklausomai nuo parengtos detalios sąmatos ir šiuos darbus pagrindus statybos techniniam prižiūrėtojui, atsakovė suderins su agentūra atliktų darbų priėmimą pagal sutartį. Posėdyje priimtų sprendimų ieškovė neįvykdė ir sutartyje nustatyta tvarka stogo dangos įrengimo kaina nebuvo perskaičiuota;

2.7.                      Ekspertui apžiūrėjus ieškovės įrengtą stogą ir nustačius, jog danga yra iš čerpinių profilių, o ne iš čerpių, kaip tai nustatyta sutartyje, konstatuotas neatitikimas sutarties sąlygoms. Ieškovės apskaičiuota ir darbų aktuose nurodyta bendra stogo dangos įrengimo kaina yra 87 839,67 Eur be PVM (arba 106 286,00 Eur su PVM). Esamos stogo dangos (ne čerpių, o čerpių imitacijos plieno lakštų) įrengimo vertė/kaina yra 37 419,18 Eur be PVM (45 277,20 Eur su PVM). Ieškovės prašoma priteisti stogo dangos įrengimo kaina sumažintina nepagrįsta suma – 50  420,49 Eur be PVM (61 008,79 Eur su PVM) ir šioje dalyje reikalavimas priešieškiniu nereikštinas;

2.8.                      Sutartimi ginčo šalys susitarė, kad rangovui (ieškovei) neatlikus darbų sutartyje nustatytu laiku, ieškovei negrąžinamas sutarties įvykdymo užtikrinimas (42 350,00 Eur) arba ši suma sumokama atsakovei (užsakovui). Sutarties įvykdymo užtikrinimas ieškovei nėra išmokėtas, todėl ieškovės reikalavimai šia suma mažintini ir šioje dalyje reikalavimas priešieškiniu nereikštinas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visiškai ir priteisti atsakovei iš ieškovės 10 602,32 Eur skolos, 31 121,17 Eur delspinigių ir 7 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti trečiajam asmeniui UAB „Taupalda“ iš trečiojo asmens V. V. 1 452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti Lietuvos valstybei iš ieškovės 149,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

3.1.                      Ieškovės parengtas techninis darbo projektas neatitinka sutartyje suformuluotos projektavimo užduoties (techninės specifikacijos), ypač kiek tai susiję su stogo dangos medžiagiškumu ir fasado „A“ ašies apšiltinimo būdu. Rengdama projektą ieškovė numatė atlikti kitokius rangos darbus, nei jie buvo nurodyti sutartyje. Skelbiant konkursą užsakomi darbai buvo apibrėžti pakankamai aiškiai;

3.2.                      Stogo dangos medžiagiškumas, t. y. užsakovo užduotis pakeisti stogo dangą į molinių čerpių dangą, yra aiškiai suformuluota pirkimo dokumentuose – investiciniame projekte ir techninėje specifikacijoje. Ieškovės pasiūlymas pakeisti stogo dangą reiškė pasiūlymą pakeisti stogo dangą į tokią pačią kokia ir buvo. Vizualiai grafiniuose techninio projekto sprendiniuose stogas yra pavaizduotas kaip čerpinis. Medžiagiškumo pakeitimas buvo neleistinas ir vienašalis ieškovės sprendimas;

3.3.                      Fasado „A“ ašies apšiltinimas termodažais prieštarauja pagrindinėje sutartyje numatytai techninei specifikacijai, pagal kurią visų pastato fasadų apšildymo būdas buvo numatytas termoplokštėmis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad apie tokį projektavimo užduoties patikslinimą ieškovė būtų informavusi atsakovės atstovą, t. y. kad tokį klausimą būtų konkrečiai aptarusi su bendrijos pirmininku. Ieškovė vienašališkai pakeitė pagrindinės sutarties įsipareigojimus, o jos pasirinktas fasado „A“ ašies apšiltinimo būdas nėra analogiškas užsakytam. Ieškovė be pagrindo sutaupė neatlikdama šių sutartyje numatytų fasado šiltinimo darbų;

3.4.                      Ieškovė neatliko dalies užsakytų darbų pagal pagrindinę sutartį ir jos pakeitimą. Pagal ekspertų vertinimą neatliktų darbų vertė sudaro 154 715,57 Eur. Ieškovės atlikti statybos darbai turi trūkumų. Trūkumai nustatyti teismo paskirtų ekspertų sudarytame ekspertizės akte;

3.5.                      UAB „MAGIRNIS“ galutiniu 12 aktu yra nurodžiusi, kad ieškovė yra atlikusi darbų už 340  754,84 Eur (su PVM), o byloje nustatyta, kad realiai ieškovė yra atlikusi darbų už 223  183,23 Eur sumą. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė yra sumokėjusi ieškovei 238  966,56 Eur, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl papildomo atlyginimo priteisimo netenkinamas;

3.6.                      Teismas atmeta ieškovės argumentus, kad atsakovė turi apmokėti už darbus remiantis formaliu darbų perdavimu pagal vienašališkai ieškovės sudarytus aktus, o ne pagal tai, kas iš tikrųjų yra atlikta. Visa ekspertų V. R. ir S. Š. ekspertizės akte nurodyta statybos darbų defektų šalinimo suma negali būti atsakovei priteista dėl to, kad ekspertai prie neatliktų darbų vertės priskyrė fasado „A“ ašies apšiltinimo darbus, t. y. šie darbai laikomi neatliktais, ir todėl šių darbų trūkumų ištaisymo vertė neskaičiuojama;

3.7.                      Pagal ekspertų vertinimą įrengto stogo vertė yra 50 996,00 Eur (su PVM), o ieškovė šio stogo įrengimo vertę aktuose nurodė kaip 105 091,78 Eur su PVM. Tokiu būdu laikytina, kad ieškovė papildomai į aktus be pagrindo įtraukė 54 095,78 Eur atlyginimo už stogo įrengimo darbus, ir iš 105 091,78 Eur faktinio ieškovės atlyginimo, įtraukto į aktus su PVM, atimama 50 996,00 Eur suma, apskaičiuota ekspertų kaip realiai atliktų stogo įrengimo darbų vertė su PVM;

3.8.                      Ekspertizės akte nurodyta 844,07 Eur nuogrindos įrengimo trūkumų ištaisymo vertė ir 326,65 Eur dekoratyvinio tinko sujungimo su apskardinimu vertė. Šių trūkumų ištaisymo kainą teismas vertina kaip pagrįstą;

3.9.                      Atsakovė turėjo pagrindą skaičiuoti delspinigius dėl to, kad ieškovė praleido sutarties įvykdymo terminą;

3.10.                      Teiginiai dėl neatliktų balkonų tvirtinimo darbų yra neįrodyti. Byloje yra duomenų apie darbų atlikimą ir jie nėra paneigti įrodymais. Be to, atsakovė nėra pareiškusi reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo už tariamai neatliktus darbus, todėl tokių aplinkybių tyrimas neturi esminės reikšmės bylos baigčiai;

3.11.                      Trečiasis asmuo UAB „Taupalda“ prašo priteisti 1 452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą byloje. Šio trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos iš esmės susidarė dėl to, kad jo, kaip subrangovo, atliktus darbus šiame procese ginčijo ne atsakovė, bet trečiasis asmuo V. V., kuris šioje byloje nors ir veikė atsakovės pusėje, tačiau reiškė didesnes pretenzijas trečiajam asmeniui, nei atsakovė buvo suformulavusi priešieškinyje. Trečiojo asmens UAB „Taupalda“ bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ne iš atsakovės, bet iš trečiojo asmens V. V.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

4.       Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo V. V. prašė         pakeisti sprendimą, panaikinant jo dalį, kuria iš V. V. UAB „Taupalda” naudai priteista 1 452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

4.1.                      UAB „Taupalda” į procesą buvo įtraukta ne V. V., o ieškovės iniciatyva. Todėl bylą pralaimėjusi šalis turi būti atsakinga už atsiradusias UAB „Taupalda” bylinėjimosi išlaidas;

4.2.                      Tretieji asmenys teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgyja tik su sąlyga, kad sprendimas yra priimtas jų naudai. Tačiau šiuo atveju sprendimas nebuvo priimtas nei ieškovės, kurios pusėje veikė UAB „Taupalda”, nei pačios UAB „Taupalda” naudai;

4.3.                      Tai, kad V. V. nesutiko su UAB „Taupalda” atstovės pareikšta pozicija reiškia tik jo procesinę poziciją, o ne įrodinėjimo dalyko byloje modifikavimą;

4.4.                      UAB „Taupalda” išlaidos atsirado dar iki 2021 m. spalio 19 d., t. y. iki pateikiant prašymą jas atlyginti ir anksčiau, nei buvo padarytas teismo nurodomos V. V. pozicijos pareiškimas, nes atitinkamą poziciją jis susiformavo ir išreiškė tik po to, kai UAB „Taupalda” atstovė jau parengusi ir teismui pateikusi savo rašytinį atsiliepimą jį pristatinėjo žodiniame teismo posėdyje;

4.5.                      V. V. prieštaravimas UAB „Taupalda” pozicijai nepaskatino nei jos atstovės poreikio susipažinti su 14 bylos tomų, nei poreikio parengti atsiliepimą;

4.6.                      Prašyme atlyginti bylinėjimosi išlaidas UAB „Taupalda” prašė šias išlaidas priteisti būtent iš bylą pralaimėjusios šalies, kuria V. V. nėra laikytinas.

5.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti, skirti statybos ekspertizę, teismo ekspertui pavedant atsakyti nurodomus klausimus, ir ekspertizę pavesti atlikti teismo ekspertui prof. dr. S. M. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

5.1.                      Ieškovė, teikdama pasiūlymą, siūlė galutinę kainą už techninėje specifikacijoje nurodytus darbus, o ne siūlė įkainius pirkimo objekto mato vienetui. Ieškovės pasiūlyme nėra nurodytų darbų įkainių. Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad bendra sutarties kaina yra 432 899,96 Eur su PVM, kurią sudaro 357 768,56 Eur ir PVM 75 131,40 Eur, ši suma atitinka kainą tiekėjo elektroniniame kataloge pateiktame pasiūlyme. Sutartis yra fiksuotos kainos sutartis;

5.2.                      Tai, kad sutarties 3.5.1 punkte buvo numatyta galimybė perskaičiuoti (mažinti) darbų kainą, nesuteikia teisės mažinti darbų kainą nustačius, kad ieškovė, atlikdama (užbaigdama) atitinkamą darbą, faktiškai atliko mažesnį to darbo kiekį, nei numatyta techninėje specifikacijoje ir įkainotų veiklų sąraše. Esant sudarytai fiksuotos kainos sutarčiai, ieškovei parengus daugiabučio namo techninį darbo projektą, jį suderinus su atsakove (užsakove) ir pagal šį projektą atlikus visus projekte numatytus namo statybos (renovacijos) darbus bei statybos užbaigimo komisijai išdavus statybos užbaigimo aktą, ieškovė įgyja teisę gauti sutartyje numatytą fiksuotą darbų kainą, t. y. ši kaina negali būti nei didinama, nei mažinama;

5.3.                      Teismo ekspertizės akte Nr. 2/19_1K nebuvo atsižvelgta į tai, kad sutarties kaina yra fiksuota, nes skirtumas tarp techninėje specifikacijoje ir įkainotų veiklų sąraše nurodyto darbo kiekio ir teismo ekspertų nustatyto faktinio darbų kiekio buvo vertinamas kaip neatliktas darbas, mažinantis atitinkamo darbo fiksuotą kainą. Neteisinga pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovės neatliktų darbų vertė yra 154 715,57 Eur, nes tokia teismo išvada padaryta neįvertinus to, kad sutarties darbų kaina yra fiksuota ir remiantis klaidinga teismo eksperto išvada;

5.4.                      Teismas kaip įrodymą nepagrįstai atmetė techninį darbo projektą ir nepagrįstai juo nesivadovavo nustatant ieškovės darbų apimtis, kainą, atitiktį projektiniams sprendiniams bei vertinant darbų kokybę. Statinio techninio/techninio darbo projekto parengimas yra šalių sudarytos rangos sutarties dalykas, t. y. ieškovė buvo įsipareigojusi ne tik atlikti techninėje specifikacijoje nurodytus darbus, tačiau pirmiausia parengti techninį projektą/techninį darbo projektą pagal atsakovės pateiktą techninę specifikaciją, suderinti projektą su atsakove ir pagal suderintą projektą atlikti darbus. Atsakovė 2016 m. liepos 25 d. rašytiniu pritarimu pritarė ieškovės parengtam techniniam darbo projektui. Byloje nėra ginčo dėl to, kad įstatymų nustatyta tvarka techninis darbo projektas buvo suderintas su visomis privalomomis institucijomis;

5.5.                      Ieškovė privalėjo statybos darbus vykdyti pagal įstatymų nustatyta tvarka parengtą techninį darbo projektą, suderintą su visomis atsakingomis institucijomis, patvirtintą atsakovės, suderintą (pritartą su žyma „pritariu statyti“) statinio techninės priežiūros vadovo D. R. Atsakovė, patvirtindama techninį darbo projektą, sudarė pagrindą ir privalomą pareigą ieškovei vykdyti darbus pagal projektinius sprendinius, ir todėl atsakovė turi prisiimti iš projekto patvirtinimo kylančias teisines pasekmes, rizikas ir atsakomybę. Esant patvirtintam techniniam darbo projektui ieškovės atliekamų darbų apimtys, kokybė, atitiktis projektiniams sprendiniams turi būti vertinama būtent pagal techninį darbo projektą, o ne pagal kitus dokumentus;

5.6.                      Ieškovė atliko ir dalimis perdavė atsakovei, o atsakovė priėmė sutartyje numatytus darbus ir pasinaudojo faktiškai atliktų darbų rezultatu. Atsakovė be pastabų priėmė ir pasirašė 2016  m.  gruodžio mėn. – 2017 m. gegužės mėn. pateiktus statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus Nr. 1 – 8 ir atsiskaitė su ieškove pagal visas minėtų aktų pagrindu ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė taip pat be pastabų priėmė ir pasirašė 2017   m. liepos 25 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 9 su priedais ir jo pagrindu išrašytas 2017 m. liepos 25 d. PVM sąskaitas faktūras. Visus nurodytus statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus Nr. 1 – 9 taip pat pasirašė (suderino) ir atsakovės pasamdytas statinio techninės priežiūros vadovas D. R. bei būsto energijos taupymo agentūros direktoriaus įgaliotas asmuo, konstatuodamas, kad aktuose nurodyti statybos rangos darbai vizualiai atitinka investicijų plane nurodytas atnaujinimo (modernizavimo) priemones;

5.7.                      Atsakovė be jokių pastabų apie defektus ar nukrypimus nuo projekto pasirašė 2017 m. gruodžio 11 d. rangovo užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui aktą, kuriame nurodė, kad komisija, apžiūrėjusi atnaujintą (modernizuotą) daugiabutį gyvenamąjį namą, nustatė, kad darbai atlikti pagal techninį darbo projektą Nr. SVP16-002-TDP, parengtą 2016 m., pagal pagrindinės sutarties CPO694435 ir 2015 m. rugpjūčio 20 d. statybos rangos darbų sutarties Nr. 1-51/2015 darbų apimtis ir suderintas rangos konkurso sąlygas ir konstatavo, kad statytojas priima iš rangovo atnaujintą (modernizuotą) statybos objektą;

5.8.                      Atsakovė neįrodinėjo, o pirmosios instancijos teismas nenustatė išimčių, kurios būtų suteikusios atsakovei teisę nepriimti darbų pagal 2017 m. rugsėjo 25 d., 2017 m. lapkričio 28 d., 2017   m.  gruodžio 20 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus Nr. 10 – 12. Todėl atsakovei nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo nepasirašyti statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktų Nr. 10 – 12, nes atsakovė pasinaudojo ieškovės atliktų darbų rezultatu, objektą pridavė statybos užbaigimo komisijai ir gavo statybos užbaigimo aktą, o daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojai faktiškai eksploatuoja šį namą;

5.9.                      Atsakovė neturi teisės ieškovei reikšti pretenzijų dėl akivaizdžių trūkumų. Atsakovė nesutikimą su ieškiniu iš esmės grindžia dviem tariamais pagrindiniais defektais – dėl stogo dangos medžiagiškumo ir fasado „A“ ašies apšiltinimo būdo. Tačiau, jeigu tokie defektai būtų egzistavę, jie savo pobūdžiu būtų akivaizdūs defektai, nes statybos procese vizualiai buvo matoma tiek montuojama stogo danga, tiek fasado „A“ ašies apšiltinimo darbai ir jų eiga. Atsakovė turėjo ir privalėjo nustatyti šiuos tariamus darbų defektus dar darbų atlikimo metu arba vėliausiai priimant darbus;

5.10.                      Atsakovė ne tik pasirašė 2017 m. liepos 25 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 9, pagal kuri už darbus mokėtina suma yra 43 362,16 Eur, tačiau ir 2018 m. sausio 30 d. garantiniu raštu įsipareigojo sumokėti nurodytą 43 362,16 Eur sumą, tuo pripažindama savo įsiskolinimą;

5.11.                      Kadangi pagal sutartį daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) renovavimo (modernizavimo) darbai buvo užbaigti, įvertinus tai, kad sutarties kaina yra fiksuota, darytina išvada, kad atsakovė neturi teisės atsisakyti priimti darbus ir juos apmokėti motyvuojant tuo, kad darbai neatlikti ar netinkamai atlikti;

5.12.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės darbų kainą, nors nebuvo pareikštas atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl darbų kainos sumažinimo ir todėl teismas nepagrįstai peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Atsakovė pasirinko savo teises ginti reikalaudama priteisti nuostolius, t. y. 10 602,32 Eur sumą. Nepriklausomai nuo to, kokie byloje buvo nustatyti pastato „A“ fasado apšiltinimo darbų trūkumai ir stogo dangos įrengimo darbų trūkumai, maksimali galima atsakovei priteistina suma yra nedidesnė kaip 10 602,32 Eur. Atsakovei priešieškiniu prašant priteisti defektų trūkumų šalinimo išlaidas ir nereiškiant jokių kitų priešieškinio reikalavimų (tame tarpe dėl darbų kainos sumažinimo), teismas privalėjo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo, nesprendžiant darbų kainos sumažinimo klausimo, ir turėjo spręsti dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas pagrįstumo atsakovės pareikšto priešieškinio reikalavimo – 10 602,32 Eur ribose;

5.13.                      Nebuvo galima sumažinti jau atsakovės priimtų ir apmokėtų darbų kainą. Kadangi ieškovei iškelta bankroto byla, jau iš ieškovės priimtų ir apmokėtų darbų kainos sumažinimas yra negalimas, nes tokiu būdu iš esmės yra atliekamas įskaitymas, kuris, esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai iškelti ieškovei bankroto bylą, yra draudžiamas pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą;

5.14.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, nepagrįstai nusprendė, kad pagal sutartį stogo danga turėjo būti keičiama į molinių čerpių dangą ir todėl nepagrįstai sutarties kainą sumažino 50 420,49 Eur be PVM (61 008,79 Eur su PVM) dydžiu. Techniniame darbo projekte numatyta ir dėl to ginčo nėra, kad stogo danga turėjo būti įrengta iš skardos lakštų dangos, t. y. skardinių čerpių profilių. Tokius stogo dangos įrengimo sprendinius patvirtino atsakovė, patvirtindama techninį darbo projektą, taip pat suderino statinio techninės priežiūros vadovas D. R., įrašydamas į projektą žymą „pritariu statyti“. Techninio darbo projekto sprendiniai, tame tarpe stogo dangos medžiagiškumas, buvo suderintas ir su atsakingomis valstybinėmis institucijomis – Kultūros ministerijos Vilniaus skyriumi, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriumi. Sutarties vykdymo eigoje atsakovė nereiškė jokių pretenzijų dėl montuojamos stogo dangos rūšies, priėmė ir pasirašė statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus Nr. 1 – 9, kuriais priėmė 86,00 proc. stogo dangos įrengimo darbų, ir galutinį aktą;

5.15.                      Kultūros vertybių departamentas neleido keisti esamos pastato fasado „A“ ašies architektūros, dėl ko šio fasado nebuvo galima apšiltinti su termoplokštėmis. Tokie pastato fasado „A“ ašies (pietinio fasado) apšiltinimo sprendiniai buvo suderinti su Kultūros ministerijos Vilniaus skyriumi ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriumi. Atsakovė, pasirašydama statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus Nr. 1 – 9, 2017 m. gruodžio 11 d. rangovo užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui aktą (baigiamąjį aktą) ir 2017 m. gruodžio 11 d. pažyma Nr. 1 apie statinio atitiktį projektui patvirtino, kad pastato fasado „A“ ašies apšiltinimo darbai atlikti pagal techninio darbo projekto sprendinius. Todėl nėra pagrindo šį darbą vertinti kaip neatliktą;

5.16.                      Teismo ekspertizės akte Nr. 2/1-19_1K nustatyta, kad nekokybiškai buvo atlikti fasado apdailos darbai pastato ašyje „A“, nes nustatyti daugybiniai tinko pažeidimai: nutrupėjimai, nuskilimai, daugybiniai dažų sluoksnio pažeidimai: pūslės, nusilupimai. Tačiau tai yra garantinio laikotarpio darbų garantijos klausimai. Darbų priėmimo metu šių darbų trūkumų nebuvo;

5.17.                      Ieškiniui pagrįsti yra būtina skirti ekspertizę, kurios būtinybė kilo susipažinus su byloje atliktos teismo ekspertizės išvadomis bei paaiškėjus, kad teismo ekspertai, atlikdami ekspertizę, nesivadovavo techniniu darbo projektu Nr. SPV-16-002-TDP-AD laida „A“, pagal kurį buvo vykdomi darbai ir pildomas statybos darbų žurnalas, taip pat paaiškėjus kitiems ekspertizės išvadų trūkumams. Nevertinant techninio darbo projekto sprendinių, objektyviai neįmanoma įvertinti ir nustatyti, ar darbai atlikti pagal techninio darbo projekto sprendinius, taip pat objektyviai neįmanoma patikrinti ir nustatyti teisingų atliktų darbų kiekių. Tai, kad ekspertai nesivadovavo techniniu darbo projektu, lėmė akivaizdžius teismo ekspertizės akto trūkumus ir nelogiškumą. Teismo ekspertai neteisingai suskaičiavo privalomus atlikti ir faktiškai atliktus darbų kiekius, nes nevertino techninio darbo projekto sprendinių, darbų atitikties statinio projekto sprendiniams ir neatliko tikslių darbų apmatavimų vietoje (natūroje);

5.18.                      Tai, kad ieškovė laikėsi pozicijos, jog nereikia skirti ekspertizės, niekaip neapriboja ieškovės teisės prašyti skirti ekspertizę, kurios poreikis kilo po pirminės ekspertizės atlikimo. Tai, kad ieškovė prašo ekspertizei užduoti ir klausimus, kurie nebuvo užduoti pirmą kartą atliekant ekspertizę, negali būti pagrindu atmesti prašymą dėl ekspertizės skyrimo, nes tokių klausimų poreikis yra kilęs byloje;

5.19.                      2019 m. spalio 3 d. ir 2019 m. spalio 16 d. ekspertizės akte nėra užfiksuota, kad apžiūrų metu buvo atliekami darbų kiekių matavimai, t. y. neužfiksuota matavimo eiga, nenurodytos matavimo priemonės, nepateikti darbų matavimo rezultatai. Tai, kad ekspertai buvo nuvykę į objektą ir darė fotofiksacijas, savaime nereiškia, kad jie matavo darbų kiekius. Ekspertai, atlikdami ekspertizę, nesivadovavo jokiais faktiniais matavimais vietoje, didžioji dalis skaičiavimų, remiantis pačių ekspertų sudaryta lentele PL.1, yra atlikti vadovaujantis įrašais statybos darbų žurnaluose, jokių duomenų apie objektyviai objekte atliktus matavimus, skaičiavimus, naudotas matavimo priemones, atliktų darbų apskaičiavimo plotus, metodikas nėra pateikta. Be to, ekspertų sudarytoje lentelėje PL.1 duomenys skiriasi nuo statybos darbų žurnaluose nurodytų paslėptų darbų patikrinimo aktų duomenų;

5.20.                      Ekspertizės išvados prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, kurie patvirtina, kad statinio paprastasis remontas atliktas pagal techninį darbo projektą. Atsakovės samdytas statinio statybos techninės priežiūros vadovas D. R. savo parašais patvirtino, kad statinio remonto darbai atlikti pagal statinio projektą, kuriam pritarė atsakovės vadovas, taigi – ir pagal pačią sutartį. Tai paneigia teismo eksperto išvadas, kad dalis darbų atlikta netinkamai ar neatlikta;

5.21.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą priteisti 31  121,17 Eur delspinigių. Atsakovė priešieškiniu delspinigius skaičiavo už laikotarpį nuo 2018   m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d. Tačiau už nurodytą laikotarpį atsakovė neturi teisės skaičiuoti delspinigių, nes darbai jau buvo baigti. Atsakovė praleido sutrumpintą ieškinio senaties terminą reikalavimui priteisti delspinigius. Šis terminas skaičiuojamas nuo 2017 m. gruodžio 11 d. ir suėjo 2018  m. birželio 11 d. Tuo tarpu atsakovė priešieškinį dėl delspinigių priteisimo pareiškė tik 2018 m. spalio 26 d. Atsakovė dėl garantiniu laikotarpiu nustatytų defektų neturi teisės reikalauti ir nuostolių (darbų trūkumų šalinimo išlaidų), ir delspinigių. Teismo priteista 31  121,17 Eur delspinigių suma yra neprotingai didelė ir turėjo būti taikomi netesybų mažinimo pagrindai;

5.22.                      Pirmosios instancijos teismas nesprendė piniginio užstato grąžinimo klausimo. Ieškovė neprašė grąžinti piniginio užstato, o atsakovė priešieškiniu neprašė pripažinti, kad atsakovė turi teisę negrąžinti piniginio užstato. Todėl piniginio užstato grąžinimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir neturi būti sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme.

6.       Trečiasis asmuo UAB „Taupalda“ atsiliepimu į trečiojo asmens V. V. apeliacinį skundą prašo trečiojo asmens V. V. apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų 1 452,00 Eur sumai kompensavimo UAB „Taupalda“ naudai iš V. V. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

6.1.                      Būtent V. V. tiek teismui teiktuose dokumentuose, tiek vykusių posėdžių metu tvirtino, jog UAB „Taupalda“ neatliko balkonų stiprinimo darbų, kurie apimtų naujų sijų HEB160 montažą ir sijų betonavimą. Į trečiojo asmens V. V. argumentus, jog neva balkonai nebuvo stiprinti, UAB „Taupalda“ turėjo atsikirsti, dėl ko ir susidarė bylinėjimosi išlaidos;

6.2.                      Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą UAB „Taupalda“ naudai, nurodydamas, jog UAB „Taupalda“ atliko balkonų stiprinimo darbus, o V. V. abejonės dėl šių darbų yra nepagrįstos ir neįrodytos. Dėl to UAB „Taupalda“ bylinėjimosi išlaidos turėtų būti kompensuojamos iš trečiojo asmens V. V., nes būtent šis asmuo reiškė reikalavimus, į kuriuos UAB „Taupalda“ buvo priversta atsikirsti, ir dėl to susidarė minėtos bylinėjimosi išlaidos 1 452,00 Eur sumai.

7.       Trečiasis asmuo V. V. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

7.1.                      Argumentai, kad ieškovė su daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija sudarė fiksuotos kainos sutartį, yra aiškiai nepagrįsti. Sutartyje yra numatytas bendros sutarties kainos perskaičiavimo mechanizmas ir šis mechanizmas buvo realiai naudotas;

7.2.                      Techninį darbo projektą rengė ieškovė ir šio projekto parengimas buvo vienas iš sutarties dalyko elementų. Todėl techninis darbo projektas negalėjo prieštarauti pagal itin griežtas keitimo taisykles koreguotinai sutarčiai, o ta apimtimi, kuria jis sutarčiai prieštaravo – tokio techninio darbo projekto parengimas jau savaime laikytinas netinkamu sutarties įvykdymu, kaip ir konkretūs darbai, vėliau atlikti pagal sutarčiai prieštaraujantį techninį darbo projektą. Todėl sutartyje numačius čerpių dangą ir fasadinės gyvenamojo namo sienos apšiltinimą, techninio darbo projektu kitokių darbų ir medžiagiškumo numatyti nebuvo galima (kol nepadarytos atitinkamos sutarties korekcijos);

7.3.                      2017 m. gruodžio 11 d. atsakovės pirmininkas A. U. pasirašė rangovo užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui aktą, kuriame patvirtino, kad komisija, apžiūrėjusi atnaujintą (modernizuotą) daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), nustatė, kad darbai atlikti pagal techninį darbo projektą Nr. SVP-16-002-TDP, parengtą 2016 m., pagal pagrindinės sutarties CPO694435 ir 2015 m. rugpjūčio 20 d. statybos rangos darbų sutarties Nr. 1-51/2015 darbų apimtis ir suderintas rangos konkurso sąlygas ir konstatavo, kad statytojas priima iš rangovo atnaujintą (modernizuotą) statybos objektą. Toks neatsakingas atsakovės pirmininko patvirtinimas 2017 m. gruodžio 11 d. rangovo užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui akto gali nepagrįstai padidinti V. V. pareigų bendrijai apimtis, nes darbai atlikti nekokybiškai, pažeidžiant sutarties sąlygas; 

7.4.                      Ieškovė buvo informuota apie atsakovės priekaištus dėl atliktų darbų ir vien ta aplinkybė, jog atitinkamas nesutikimas nebuvo dar kartą pakartotas 2017 m. gruodžio 11 d. rangovo užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui akte, neturėtų būti vertinamas kaip sutikimas su darbų atlikimu ne pagal sutartį;

7.5.                      Ieškovės atliktų darbų trūkumai sietini specifiškai su sutarties sąlygų pažeidimais, tuo tarpu techninės priežiūros vadovas nevykdė sutarties įgyvendinimo priežiūros funkcijos;

7.6.                      Byloje atsiradus teismo ekspertizės aktui, atsakovė turėjo didinti priešieškiniu suformuluotus reikalavimus ieškovei. Ieškovės padaryta žala yra didesnė nei siekta prisiteisti priešieškiniu.

8.       Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovės atsakovės naudai atsakovės patirtas 2 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

8.1.                      Apmokėjimas vykdomas pagal įkainotų veiklų sąraše numatytus darbų veiklų pavadinimus ir įkainius už faktiškai atliktus darbus. Ieškovei mokėtinas atlygis už atliktus darbus yra priklausomas nuo faktiškai atliktų darbų. Tarp šalių esant ginčui dėl neatliktų darbų ir jų vertės, neatliktų darbų kiekis ir jo vertė nustatyta teismo ekspertizės ir pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai išskaičiuota iš ieškovei mokėtinų sumų;

8.2.                      Kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta ir pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuoti techninio projekto, kurį parengė ieškovė, neatitikimai sutarties sąlygomis, teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė darbus atliko netinkamai;

8.3.                      Sutartimi šalys susitarė dėl esminių sąlygų ieškovės rengiamam techniniam darbo projektui bei atliktiniems darbams, t. y. susitarė, kad techninis darbo projektas turi būti parengtas pagal techninę darbų specifikaciją, o darbai atliekami laikantis sutarties. Sutartyje nurodžius stogo dangos medžiagiškumą (čerpės), taip pat fasado šiltinimą naudojant termoizoliacines plokštes, techniniu darbo projektu kitokių darbų ir priemonių/medžiagų medžiagiškumo nebuvo galima nurodyti, išskyrus atvejus, jei sutarties šalys sutartyje nustatyta tvarka būtų patvirtinę sutartyje nurodytų, atitinkamų darbų sudėtį ir/ar atliekant darbus naudotinų priemonių/medžiagų medžiagiškumo pakeitimus. Šiuo atveju, dėl ginčo darbų (stogo dangos medžiagiškumo, fasado „A“ ašies apšiltinimo) tokie susitarimai nebuvo sudaryti;

8.4.                      Sutarties vykdymo metu atsakovė buvo pateikusi ieškovei reikalavimus, susijusius su netinkamai parengtu techniniu darbo projektu (jo dalimi) ir iš to sekančių pasekmių – darbo pagal netinkamai parengtą techninį darbo projektą kainos perskaičiavimu arba jo atlikimu iš naujo pagal sutarties nuostatas. Ieškovei buvo žinoma apie netinkamą jos įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą, ieškovė pripažino šių įsipareigojimų netinkamą vykdymą;

8.5.                      Fasado „A“ ašies apšiltinimo darbų trūkumai, ieškovei nesumontavus po dažais (tinku) termoplokčių, buvo nustatyti tik teismo ekspertizės metu atlikus išsamų tyrimą, kuriam reikėjo specialių žinių. Priimant darbus, nepašalinus ieškovės termodažų (tinko), atsakovė objektyviai negalėjo nustatyti, kad po šiais dažais nėra sumontuotos termoizoliacinės plokštės;

8.6.                      Po to, kai buvo nustatyta, kad ieškovė vietoje čerpių (molinių) montuoja čerpių imitacijos skardos dangą, atsakovės atstovas pareikalavo pakeisti stogo dangą į čerpes arba perskaičiuoti sutarties kainos dalį pakeitus stogo dangos medžiagiškumą. 2017 m. rugpjūčio 4 d. įvyko posėdis, kuriame dalyvavo ieškovės, atsakovės ir viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Būsto energijos taupymo agentūra“ atstovai. Šio posėdžio metu buvo sutarta, kad čerpių imitacijos skarda bus ir toliau montuojama ant stogo, o dėl pasikeitusio stogo dangos medžiagiškumo ieškovė pagal sutarties nuostatas parengs detalią sąmatą įrengtam skardos stogui ir pateiks vykdomų/nevykdomų darbų aktą arba susitarimą dėl kainos padidinimo/sumažinimo, priklausomai nuo parengtos detalios sąmatos. Ieškovė bendrai priimto sprendimo nevykdė, dėl to stogo dangos kainos pakeitimas buvo sprendžiamas šioje civilinėje byloje;

8.7.                      Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės įsipareigojimų pažeidimai nebuvo pašalinti, t. y. nebuvo sumažinta stogo dangos įrengimo kaina, nebuvo patikslinti faktiškai atlikti darbai, nebuvo išskirti neatlikti darbai, atsakovė objektyviai neturėjo galimybės priimti darbų pagal darbų priėmimo – perdavimo aktus, kuriuose esantys duomenys neatitiko faktinės situacijos;

8.8.                      Atsakovė, nustačiusi sutartyje numatytų darbų netinkamo atlikimo/neatlikimo faktus, turėjo teisę reikšti ieškovei pretenzijas bei sustabdyti ieškovės reikalaujamų sumokėti sumų mokėjimą iki bus išspręstos atsakovės pareikštos pretenzijos;

8.9.                      Atsakovė yra atsiskaičiusi su ieškove už jos faktiškai atliktus darbus. Teismo argumentai, nustačius, kad neatliktų darbų kaina yra didesnė nei patikslinto ieškinio reikalavimas, laikytini išvestiniais ir konstatuojančiais teisiškai reikšmingą aplinkybę, t. y. tai, kad atsakovė pagal sutartį yra įvykdžiusi visus įsipareigojimus ieškovei;

8.10.                      Iš sutarties kainos išskaičiavus neatliktų darbų kainą, teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės pagal sutartį atliktų darbų kaina, kurią ji turi teisę gauti iš atsakovės, yra 223 183,23 Eur. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad sutarties galiojimo metu ieškovei sumokėta 238 966,56 Eur, laikytina, kad atsakovė yra visiškai įvykdžiusi įsipareigojimus ieškovei;

8.11.                      Ieškovė, rengdama išvestinį iš sutarties dokumentą – techninį darbo projektą, neturėjo teisės vienašališkai keisti sutarties sąlygų dėl stogo dangos medžiagiškumo, taip pat fasado apšiltinimo darbų (ašyje „A“ neįrengiant termoizoliacinių plokščių). Ieškovei neteisėtai ir vienašališkai atlikus sutartyje nurodytų darbų pakeitimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad neatlikus fasado apšiltinimo darbų (ašyje „A“), ieškovė neturi teisės gauti atlygio už faktiškai neatliktus darbus, taip pat pagrįstai nustatė ieškovei mokėtiną stogo dangos įrengimo kainą pagal faktiškai atliktą šių darbų kiekį ir stogo dangos (pagal medžiagiškumą) kainą;

8.12.                      Ieškovė, tiek teikdama prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde nepagrindė nei vieno iš pagrindų egzistavimo. Šioje byloje buvo atlikti visi galimi veiksmai tam, kad būtų pašalinti bet kokie neaiškumai ir pan., kurie galėtų kelti abejonių dėl atliktos teismo ekspertizės teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo ekspertų atlikta ekspertizė nekelia jokių abejonių dėl jos išvadų pagrįstumo;

8.13.                      Ieškovė siekia, kad būtų atlikta iš esmės nauja, o ne pakartotinė ekspertizė. Ji prašo ekspertą atsakyti į visai kitus klausimus, nei buvo pateikti teismo ekspertams. Apeliantė turėjo galimybę šiuos klausimus teikti tuo metu, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl teismo ekspertizės paskyrimo, apklausti teismo ekspertai, galėjo prašyti papildyti ekspertizę atsakant į papildomus klausimus;

8.14.                      Darbai pagal sutartį ieškovės nėra atlikti ir perduoti. Ieškovė nėra užbaigusi visų sutartyje numatytų darbų. Ieškovė nėra ištaisiusi defektų tų darbų, kurie buvo atlikti. Darbai pagal ieškovės sudarytus darbų atlikimo aktus Nr. 9, 10 ir 11 nebuvo perduoti – nebuvo atsakovės pasirašyti, nes jau tuo metu buvo pastebimi darbų atlikimo trūkumai. Ieškovė iki šiol nėra įvykdžiusi savo įsipareigojimų ir yra praleidusi terminą minėtiems įsipareigojimams įvykdyti. Pagrindas skaičiuoti netesybas (šiuo atveju delspinigius) yra išlikęs iki šiol;

8.15.                      Nėra jokios priežasties ir jokio pagrindo mažinti delspinigių dydžio. Nesudaro pagrindo ir ta aplinkybė, jog ieškovė yra bankrutuojanti. Atsakovė nėra kalta dėl minėto bankroto, o dėl šios aplinkybės pati patiria riziką jokia forma neatgauti jai priteistų šiame procese iš ieškovės lėšų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

10.       Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo atmetė, o atsakovės priešieškinį dėl netinkamai atliktų darbų trūkumų ištaisymo kainos ir delspinigių priteisimo tenkino.

Ginčo išsprendimui reikšmingos faktinės aplinkybės

11.       2015 m. rugpjūčio 13 d. tarp Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) (užsakovo) ir UAB „MAGIRNIS“ (tiekėjo) buvo sudaryta pagrindinė sutartis. Pagrindine sutartimi tiekėjas įsipareigojo parengti techninėje specifikacijoje nurodytų darbų techninį darbo projektą (-us) pagal šių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, vykdyti projekto autorinę priežiūrą ir savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe pagal užsakymo metu užsakovo pateiktą techninę specifikaciją ir suderintą techninį projektą/techninį darbo projektą atlikti statybos rangos darbus, o užsakovas įsipareigojo sumokėti už juos nustatytą kainą pagrindinėje sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka (2.1 punktas). Bendra pagrindinės sutarties kaina nustatyta 432 899,96 Eur su PVM (3.1 punktas) (1 t., b. l. 10-20). Techninės specifikacijos ir įkainotų veiklų sąraše nurodyti atliekami darbai ir jų įkainiai (1 t., b. l. 23-24).

12.       2016 m. rugpjūčio 2 d. šalys sudarė susitarimą dėl pagrindinės sutarties pakeitimo, kuriuo darbų atlikimo terminą pratęsė iki 2016 m. gruodžio 31 d. (1 t., b. l. 25). 2016 m. gruodžio 14 d. šalys sudarė papildomą susitarimą dėl pagrindinės sutarties pakeitimo, kuriuo darbų atlikimo terminą pratęsė iki 2017 m. birželio 30 d. (1 t., b. l. 26).

13.       2017 m. kovo 7 d. sudarytas darbų pakeitimo aktas prie pagrindinės sutarties, kuriame nurodoma, kad būtina atlikti darbų pakeitimą, nustatant, kad nevykdomų darbų suma yra 71 047,25 Eur, o papildomų darbų suma yra 16 045,09 Eur (3 t., b. l. 118).

14.       Pagal statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 1, už atliktus darbus mokėtina 19  093,80  Eur suma (3 t., b. l. 129). Pagal aktą Nr. 2 mokėtina suma 28 773,80 Eur (3 t., b. l. 131). Pagal aktą Nr. 3 mokėtina suma 2 671,68 Eur (3 t., b. l. 132). Pagal aktą Nr. 4 mokėtina suma 43  843,70 Eur (3 t., b. l. 135). Pagal aktą Nr. 5 mokėtina suma 2 292,09 Eur (3 t., b. l. 138). Pagal aktą Nr. 6 mokėtina suma 76 951,64 Eur (3 t., b. l. 140). Pagal aktą Nr. 7 mokėtina suma 419,17 Eur (3 t., b. l. 142). Pagal aktą Nr. 8 mokėtina suma 58 705,64 Eur (3 t., b. l. 144).

15.       Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktu Nr. 9 rangovas atliko užsakovui darbus, kurių suma iš viso 43 632,16 Eur. Buvo atlikti šie darbai: fasadų sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimas, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimą ir nuogrindos sutvarkymą (vertė 10 131,60 Eur), stogo naujos dangos įrengimas ir perdangos po vėdinama šlaitinio stogo pastoge šiltinimas (vertė 15 533,52 Eur), butų ir kitų patalpų langų keitimas į mažesnio šilumos pralaidumo langus (vertė 2 459,04 Eur), ventiliacijos sistemos pertvarkymas, keitimas ir įrengimas (vertė 1 406,47 Eur), šildymo individualių katilų įrengimas ir karšto vandens ruošimo įrenginių keitimas (vertė 6 529,01 Eur) (1 t., b. l. 43). Šio akto pagrindu UAB „MAGIRNIS“ 2017 m. liepos 25 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0004464 viso 2 760,00 Eur sumai, Nr. 0004464A viso 3 830,63 Eur, Nr. 0004464B viso 2 564,71 Eur sumai ir Nr. 0004464C viso 32 554,20 Eur sumai (1 t., b. l. 46-49). 

16.       Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktu Nr. 10 rangovas atliko užsakovui darbus, kurių suma iš viso 28 457,31 Eur. Aktu priduodami darbai: fasadų sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimas, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimą ir nuogrindos sutvarkymą (vertė 14  892,15  Eur), stogo naujos dangos įrengimas ir perdangos po vėdinama šlaitinio stogo pastoge šiltinimas (vertė 6 908,74 Eur), butų ir kitų patalpų langų keitimas į mažesnio šilumos pralaidumo langus (vertė 1 717,55 Eur) (1 t., b. l. 50). UAB „MAGIRNIS“ statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 10 pasirašė vienašališkai, užsakovui atsisakius priimti šį aktą ir organizuoti perduodamuose dokumentuose nurodytų darbų priėmimą (1 t., b. l. 58-59). Šio akto pagrindu UAB „MAGIRNIS“ 2017 m. rugsėjo 25 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0004522 viso 2 215,91 Eur sumai, Nr. 0004522A iš viso 1 323,77 Eur sumai, Nr. 0004522B viso 709,45 Eur sumai ir Nr. 0004522C viso 23 315,87 Eur sumai (1 t., b. l. 53-56).

17.       Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktu Nr. 11 rangovas atliko užsakovui darbus, kurių suma iš viso 16 137,89 Eur. Aktu priduodami darbai: laiptinių lauko durų keitimas, įskaitant susijusius apdailos darbus (vertė 10 080,00 Eur), šildymo individualių katilų įrengimas ir karšto vandens ruošimo įrenginių keitimas (vertė 3 257,10 Eur) (1 t., b. l. 28). UAB „MAGIRNIS“ statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 11 pasirašė vienašališkai, užsakovui atsisakius priimti šį aktą ir organizuoti perduodamuose dokumentuose nurodytų darbų priėmimą (1 t., b. l. 37). Akto Nr. 11 pagrindu UAB „MAGIRNIS“ išrašė 2017 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitas faktūras Nr. 0004592 iš viso 952,98 Eur sumai, Nr. 0004592A viso 1 504,36 Eur sumai, Nr. 0004592B viso 1 025,56 Eur sumai ir Nr. 0004592C viso 11 923,58 Eur sumai (1 t., b. l. 31-34).

18.       Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktu Nr. 12 rangovas atliko užsakovui darbus, kurių suma iš viso 25 158,89 Eur. Aktu priduodami darbai: fasado sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimas, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimą ir nuogrindos sutvarkymą (vertė 7 586,30  Eur), stogo naujos dangos įrengimas ir perdangos po vėdinama šlaitinio stogo pastoge šiltinimas (vertė 13 206,17 Eur) (4 t., b. l. 79). UAB „MAGIRNIS“ statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 12 pasirašė vienašališkai, užsakovui atsisakius priimti šį aktą ir organizuoti perduodamuose dokumentuose nurodytų darbų priėmimą (4 t., b. l. 92). Šio akto pagrindu UAB „MAGIRNIS“ išrašė 2017 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaitas faktūras Nr. 0004638 viso 1 965,75 Eur sumai, Nr. 0004638A iš viso 1 174,33 Eur sumai, Nr. 0004638B iš viso 629,36 Eur sumai ir Nr. 0004638C iš viso 20 597,86 Eur sumai (4 t., b. l. 85-88).

19.       2017 m. gruodžio 11 d. komisija, susidedanti iš Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos, UAB „MAGIRNIS“ ir statybos techninio prižiūrėtojo D. R., apžiūrėjusi atnaujintą (modernizuotą) daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), nustatė, kad darbai atlikti pagal techninį darbo projektą ir pagrindinės sutarties ir 2015 m. rugpjūčio 20 d. statybos rangos darbų sutarties darbų apimtis ir suderintas rangos konkurso sąlygas, todėl statytojas priima iš rangovo atnaujintą (modernizuotą) statybos objektą. 2017 m. gruodžio 11 d. atsakovė pasirašė pažymą apie statinio atitiktį projektui, kuria patvirtino, kad statinys yra pastatytas pagal Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektą (1 t., b. l. 35-36).

Dėl bylos esmės (ne)atskleidimo

20.       CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų, pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama kitais aspektais, negu tas yra daroma pirmosios instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ginčo iš esmės, o patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

21.       Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22.       Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-483-881/2019).

23.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės 106 845,30 Eur skolos, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, savo reikalavimą grįsdama tuo, kad atsakovei kyla pareiga atsiskaityti pagal statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktų Nr. 9 – 12 pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad dalis techninėje specifikacijoje ir įkainotų veiklų sąraše nurodytų darbų nebuvo atlikti, o sutarties bendra kaina neperskaičiuota, tam tikrų darbų buvo atlikta mažiau, dėl to perskaičiuotina faktiškai atliktų darbų kaina, dalis darbų atlikta nekokybiškai ar su trūkumais, darbai nebuvo atlikti sutartyje nustatytu laiku. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad ieškovės atlikti statybos rangos darbai yra atlikti su trūkumais, todėl atsakovė prašo priteisti 10 602,32 Eur darbų trūkumų ištaisymo kainą ir 968,00 Eur darbų trūkumų nustatymo ir įvertinimo kainą. Taip pat nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti stogo dangos įrengimo kaina sumažintina nepagrįsta suma (50 420,49 Eur be PVM), kadangi neatitinka sutarties sąlygų. Be to, priteistina 31 121,17 Eur delspinigių suma ieškovei neatlikus ir neperdavus visų sutartimi sutartų darbų. Taigi, ieškovė reiškė reikalavimą priteisti atitinkamą sumą už atliktus darbus pagal statybos rangos sutartį, o atsakovė nesutikimą su ieškinio reikalavimais ir priešieškinyje nurodytus reikalavimus iš esmės grindė darbų apimties ir kainos sumažinimu, neatliktais ir neperduotais sutartimi sutartais darbais bei atliktų darbų nekokybiškumu ir trūkumais.

24.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimų (ne)tenkinimo ir nustatydamas ieškovės atliktų darbų apimtį, iš bendros sutarties kainos (432 899,96 Eur) atėmė ekspertizės išvadoje nurodytų neatliktų darbų vertę (154 715,57 Eur) ir pagal 2017 m. kovo 7 d. susitarimą atsisakytų darbų vertę (55 002,16 Eur). Tuo pagrindu teismas konstatavo, kad ieškovė yra atlikusi darbų už 223 183,23 Eur sumą, o atsakovė yra sumokėjusi ieškovei 238 966,56 Eur sumą, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 106 845,30 Eur papildomo atlyginimo netenkinamas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad atlikti statybos darbai turi trūkumų, be to, atsakovė praleido sutarties įvykdymo terminą, todėl atsakovei iš ieškovės priteisė 10 602,32 Eur sumą statybos darbų trūkumams pašalinti ir 31 121,17 Eur delspinigių. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

25.       Teismų praktikoje laikomasis nuoseklios pozicijos, jog tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas ex officio yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą, už tinkamą įrodinėjimo naštos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2019; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-701/2019).

26.       Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-403/2022).

27.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškinyje ir priešieškinyje pareikštus reikalavimus (žr. šios nutarties 23 punktą), byloje pateiktus įrodymus (žr. šios nutarties 11-19 punktus) ir pirmosios instancijos teismo išvadas ir motyvus (žr. šios nutarties 24 punktą) nurodytos teismų praktikos kontekste (žr. šios nutarties 25-26 punktus) sprendžia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo vertintos teisingam ginčo išsprendimui reikšmingos aplinkybės, o tai lėmė bylos esmės neatskleidimą (CPK 176, 185 straipsniai, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 

28.       Pirma, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumą, iš esmės netyrė ir nevertino aplinkybių, kuriomis ieškovė grindė 106 845,30 Eur reikalavimą. Minėta, kad ieškovė 106 845,30 Eur reikalavimą motyvavo statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktais Nr. 9 – 12 ir šių aktų pagrindu išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis Nr. 0004464, Nr. 0004464A, Nr. 0004464B, Nr. 0004464C, Nr. 0004522, Nr. 0004522A, Nr. 0004522B, Nr. 0004522C, Nr.  0004592, Nr. 0004592A, Nr. 0004592B, Nr. 0004592C, Nr. 0004638, Nr. 0004638A, Nr. 0004638B ir Nr. 0004638C. Darbų priėmimo perdavimo aktas Nr. 9 buvo pasirašytas atsakovės, o aktai Nr. 10 – 12 buvo vienašališkai pasirašyti ieškovės (žr. šios nutarties 15 – 18 punktus). Ieškovė taip pat pateikė ir 2017 m. gruodžio 11 d. rangovo užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui aktą, kuriame nurodoma, kad komisija, susidedanti iš Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos, UAB „MAGIRNIS“ ir statybos techninio prižiūrėtojo D. R., nustatė, jog darbai atlikti pagal techninį darbo projektą ir pagal pagrindinės sutarties ir 2015 m. rugpjūčio 20 d. statybos rangos darbų sutarties darbų apimtis ir suderintas rangos konkurso sąlygas, todėl statytojas priėmė iš rangovo atnaujintą (modernizuotą) statybos objektą. Be to, 2017  m. gruodžio 11 d. atsakovė pasirašė pažymą apie statinio atitiktį projektui, kuriuo patvirtino, kad statinys yra pastatytas pagal Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektą (žr. šios nutarties 19 punktą). Šių duomenų pagrindu apeliantė grindė savo poziciją, kad darbai pagal sutartį buvo užbaigti, pasirašytas galutinis aktas, įvykdytos statybos užbaigimo procedūros, todėl atsakovė neturi teisės atsisakyti priimti darbus ir už juos apmokėti. Tačiau pirmosios instancijos teisme vertinant ieškovės reikalavimo (ne)pagrįstumą minėtos aplinkybės ir dokumentai analizuoti iš esmės nebuvo, t. y. nebuvo vertinti priėmimo perdavimo aktai Nr. 9 – 12 ir jų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, minėtuose aktuose nurodyti atlikti darbai, jų (ne)atitiktis techninėje specifikacijoje ir įkainotų veiklų sąraše nurodytiems pagal sutartį atliekamiems darbams ir jų įkainiams, statybos objekto priėmimas bei ieškovės reikalavimo priteisti minėtą sumą pagrįstumas. Teismas UAB „MAGIRNIS“ ieškinį iš esmės atmetė atlikęs aritmetinius skaičiavimus ir nustatęs, kad ieškovė yra atlikusi darbų iš viso už 223 183,23 Eur sumą, o atsakovė yra sumokėjusi ieškovei 238 966,56 Eur sumą, todėl ieškovės reikalavimas netenkinamas, tačiau, kaip minėta, tokia išvada padaryta nevertinant reikšmingų duomenų, susijusių su atliktų statybos rangos darbų apimtimi, visumos. Taigi, UAB „MAGIRNIS“ ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo vertinimas pirmosios instancijos teisme buvo atliktas formaliai, neištiriant ir nevertinant byloje esančių reikšmingų duomenų visumos (CPK 176, 185 straipsniai), susijusios su ieškovės teise į atliktų statybos rangos darbų atlyginimą.

29.       Antra, spręsdamas ieškinio reikalavimo pagrįstumą ir nustatydamas neatliktų darbų vertę, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad laiko įrodytus atsakovės argumentus dėl dalies užsakytų darbų pagal pagrindinę sutartį ir jos pakeitimą neatlikimo, ir rėmėsi ekspertų išvada, kad neatlikti darbai sudaro 154 715,57 Eur sumą. Tačiau teismas vertino tik fasado „A“ ašies apšiltinimo darbus, kurie, pagal ekspertizės išvadoje nurodytus duomenis, sudaro 31 071,99 Eur. Kitų pagal ekspertizės išvadą neatliktų darbų apimties 123 643,58 Eur sumai pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, nors ši suma taip pat buvo priskirta prie neatliktų darbų ir išskaityta iš sutarties bendros kainos. Taigi, nors ekspertizės išvadoje buvo nurodyti iš viso 32 neatlikti darbai, kurių bendra suma sudaro 154 715,57 Eur sumą, ir remiantis šia suma ginčijamame sprendime buvo nustatyta ieškovės faktiškai atliktų darbų vertė, tačiau pirmosios instancijos teisme buvo vertintas tik fasado „A“ ašies apšiltinimo darbų neatlikimas (sprendimo 31.5 punktas), nevertinant kitų ekspertizės išvadoje išskirtų darbų apimties.

30.       Trečia, kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad aplinkybė dėl rangovės nekokybiškai atliktų darbų laikytina reikšminga, sprendžiant dėl jos prievolės apimties, todėl teismas privalo tirti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015). Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kasacinio teismo išaiškinta, kad tokiu atveju, kai kyla ginčas dėl rangos darbų kokybės ir apmokėjimo, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo – priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020). Nagrinėjamu atveju tenkinant priešieškinio reikalavimą dėl 10 602,32 Eur sumos trūkumų atlyginimo priteisimo, taip pat nebuvo vertintos minėtos teismų praktikoje išskiriamos darbų trūkumams nustatyti svarbios aplinkybės. Be to, teismui nurodžius, kad pritartina D. K. ekspertizės išvadoje nurodytiems darbų trūkumams, nebuvo ištirti ekspertizės išvadoje išskirti konkretūs cokolio, fasado ir stogo darbų trūkumai ir jų ištaisymo kainos pagrįstumas. 

31.       Ketvirta, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės pozicija, kad skundžiamame sprendime nevertinti ieškovės argumentai dėl fiksuotos statybos rangos kainos. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė savo poziciją, be kita ko, grindė tuo, kad tarp šalių pasirašytos sutarties specifika neleidžia perskaičiuoti darbų kainos, lyginant techninėje specifikacijoje numatytus darbų kiekius su faktiškai atliktais darbų kiekiais, o tai buvo atlikta nurodant, kad neatliktų darbų vertė yra 154 715,57 Eur (15 t., b. l. 35; 17 t., b. l. 68). Tačiau pirmosios instancijos teismas šių ieškovės nurodomų aplinkybių dėl fiksuotos statybos rangos sutarties kainos (ne)buvimo ir galimybės šią kainą mažinti (ne)egzistavimo iš esmės netyrė ir nevertino. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje aiškinant rangos ir statybos rangos kainodarą įtvirtinančias CK nuostatas iš esmės nurodomi du galimi kainos apibrėžties būdai. Vienas jų yra konkrečios (fiksuotos) kainos, antrasis – išlaidų atlyginimo būdas. Nustačius, kad šalių rangos sutartis yra fiksuotos kainos sutartis, laikytina, kad galioja griežtas įstatymuose nustatytas ribojimas sutarties kainai keisti (CK 6.653 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012). Tuo tarpu taikant išlaidų atlyginimo būdą atlyginimas mokamas už faktiškai atliktus darbus, o jų vertė apskaičiuojama pagal sutartyje įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-916/2020). Taigi, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, formuojamą teismų praktiką bei ieškovei įrodinėjant, jog bendra 432 899,96 Eur šalių sutarta statybos rangos darbų kaina yra fiksuota ir todėl negali būti mažinama, gražinus bylą nagrinėti iš naujo ir sprendžiant reikalavimo dėl 106 845,30 Eur skolos už statybos rangos darbus priteisimo pagrįstumo klausimą, turėtų būti tiriama ir vertinama, ar statybos rangos sutarties kaina yra fiksuota, ar yra galimas 432 899,96 Eur sutarties kainos mažinimas.

32.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, netirtų ir nevertintų aplinkybių, reikšmingų teisingam ginčo išsprendimui, apimtį, konstatuoja, jog nebuvo atskleista bylos esmė, todėl byla grąžintina nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nustatyti įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procesiniai pažeidimai negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kadangi tai reikštų, jog byla turi būti nagrinėjama iš esmės beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties. Tokiu atveju šalis, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis naujai vertinant šalių argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo vertinti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

33.       Papildomai teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamo ginčo kontekste gali būti reikšmingi kasacinio teismo išaiškinimai, susiję su įrodinėjimo naštos paskirstymu, sprendžiant darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo klausimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022). Tačiau toks įrodinėjimo naštos paskirstymas taikytinas sprendžiant dėl rangovės atsakomybės pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. užsakovui (bylos atveju – ieškovei) reiškiant reikalavimą atitinkamai sumažinti darbų kainą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks reikalavimas nevertintinas kaip reikalavimas atlyginti žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022).

34.       Išaiškintina, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo byla iš esmės nėra išspręsta ir ji grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, prejudicinės galios neturi ir pirmosios instancijos teismas nėra saistomas apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų: iš naujo nagrinėdamas bylą ir šalims pateikus naujų įrodymų bei jų pagrindu nustačius kitokias, nei pirmiau buvo nustatytos, reikšmingas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priima sprendimą dėl byloje pareikštų bei įsiteisėjusiu sprendimu neišspręstų reikalavimų, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei taikydamas bylai aktualias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2021).

Dėl ekspertizės skyrimo

35.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašė skirti statybos ekspertizę, teismo ekspertui pavedant atsakyti į suformuotus klausimus ir prašė ekspertizę pavesti atlikti teismo ekspertui prof. dr. S. M. 

36.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus, padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Tam, kad ši funkcija būtų tinkamai įvykdyta, turi būti išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti šalių pateikti argumentai, o dėl jų padarytos išvados turi būti motyvuotos. Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios, tikslinga skirti ekspertizę. Teismas gali skirti ekspertizę savo arba byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, jeigu teismui iškyla neaiškių, specialiųjų žinių reikalaujančių klausimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 39 punktas).

37.       Nagrinėjamu atveju panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nespręstinas statybos ekspertizės skyrimo klausimas, tačiau šios nutarties priėmimas neužkerta kelio šalims pakartotinai pateikti prašymą dėl ekspertizės skyrimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 212 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

38.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui pažeidus įrodymų vertinimo taisykles ir neatskleidus visų aplinkybių, kurios yra svarbios nustatant ieškinio ir priešieškinio reikalavimų pagrįstumą, yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo visa apimtimi (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo 

39.       Trečiasis asmuo V. V. apeliaciniu skundu prašė         pakeisti sprendimą, panaikinant jo dalį, kuria iš V. V. UAB „Taupalda” naudai priteista 1 452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Skundžiamą teismo sprendimą panaikinus ir perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui visa apimtimi, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręstis pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam bylą iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Todėl plačiau nepasisakytina dėl trečiojo asmens V. V. apeliacinio skunde nurodytų argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumo.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

        Ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „MAGIRNIS“, juridinio asmens kodas 124600620, apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai         Rasa Gudžiūnienė

        Danguolė Martinavičienė

        Žilvinas Terebeiza