Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-8851-171-2014].docx
Bylos nr.: I-8851-171/2014
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Migracijos departamentas 188610666 atsakovas
Kategorijos:
Kitos bylos dėl prieglobsčio
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje
Prieglobsčio suteikimas
Kiti klausimai dėl užsieniečių teisinio statuso
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr

   Administracinė byla Nr. I-8851-171/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03265-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.4; 3.5; 74

(S)

 



 

 

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant atsakovo atstovei Monikai Dumbrytei,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. C. (G. C.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo, 

 

       n u s t a t ė:

 

 

Pareiškėjas G. C. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2014 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. (15/6-13)15PR-129 (toliau – Sprendimas) dalį, kuria nuspręsta nenagrinėti iš esmės (duomenys neskelbtini) piliečio G. C., gim. (duomenys neskelbtini), prašymo suteikti prieglobstį.

Mano, kad Departamento Sprendimas yra nepagrįstas, nes priimtas vadovaujantis prielaida, t. y. Sprendime nurodyta: „manytina, kad už jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą iš esmės gali būti atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė“. Sprendimas negali būti priimtas vadovaujantis prielaidomis.

Teismo posėdyje nei pareiškėjas, nei jo atstovai nedalyvavo. Apie teismo posėdį pareiškėjo atstovams pranešta tinkamai.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjas skunde nenurodė teisės aktų normų ir bylos aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Įvedus jo pirštų atspaudus į informacinę sistemą EURODAC, nustatyta, kad jie sutampa su įrašais DE1120706BIE00123 ir PL11205300804690050000/700507642X. Tai reiškia, kad pareiškėjas ir kitose Europos Sąjungos valstybėse buvo pateikęs prieglobsčio prašymus. Pagal 2013-06-26 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 604/2013 18 straipsnį ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 II priedą sutapimai EURODAC sistemoje yra tiesioginis įrodymas, todėl yra pagrindas nustatyti kitos Europos Sąjungos valstybės atsakomybę už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą remdamasi atsiliepime nurodytais argumentais.

Skundas atmestinas.

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Departamento 2014-06-11 sprendimo Nr. (15/6-13)15PR-129 dalies, kuria nuspręsta nenagrinėti iš esmės (duomenys neskelbtini) piliečio G. C. prašymo suteikti jam prieglobstį.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-05-10 Vilniaus r., Lavoriškių sen., Lavoriškių pasienio kontrolės punkto prieigose G. C. neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos sieną. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-05-11 nutartimi nusprendė G. C. nuo 2014-05-11 iki 2014-06-11 skirti kardomąją priemonę – suėmimą (G. C. asmens bylos Nr. GEO 0971 l. 6–7). Būdamas sulaikytas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime G. C. pateikė prieglobsčio prašymą (G. C. asmens bylos Nr. GEO 0971 l. 1–2). 2014-06-10 buvo atlikta prieglobsčio prašytojo apklausa, kurios metu pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, bedarbis. Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole nurodyta, kad G. C. iš kilmės valstybės išvyko, nes (duomenys neskelbtini) specialiosios tarnybos jį vertė tapti šnipu. Be to, paklaustas, ar kreipėsi užsienio valstybėse dėl prieglobsčio, nurodė, kad 2012 m. kreipėsi į (duomenys neskelbtini), 2013 m. – į (duomenys neskelbtini), kurioje jam buvo leista gyventi, tačiau vėliau buvo deportuotas už taisyklių nesilaikymą (G. C. asmens bylos Nr. GEO 0971 l. 10–18).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-10 priėmė sprendimą sulaikyti G. C. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – Užsieniečių registracijos centras) trims mėnesiams, t. y. iki 2014-09-10.

Išnagrinėjęs prieglobsčio prašymą, atsakovas parengė 2014-06-11 išvadą Nr. (15/6-13)19PR-129RN (G. C. asmens bylos Nr. GEO 0971 l. 23–24). Departamentas, remdamasis išvada Nr. (15/6-13)19PR-129RN,  2014-06-11 priėmė sprendimą Nr. (15/6-13)15PR-129, kuriuo nusprendė: 1) nenagrinėti iš esmės (duomenys neskelbtini) piliečio G. C., gim. (duomenys neskelbtini), prašymo suteikti prieglobstį, kadangi manytina, kad už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą iš esmės gali būti atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė; 2) nustatyti Europos Sąjungos valstybę narę, atsakingą už (duomenys neskelbtini) piliečio G. C., gim. (duomenys neskelbtini), dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą; 3) suteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui G. C., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje; 4) išduoti (duomenys neskelbtini) piliečiui G. C., gim. (duomenys neskelbtini), užsieniečio registracijos pažymėjimą.

G. C., nesutikdamas su atsakovo Sprendimo dalimi nenagrinėti jo prašymo suteikti prieglobstį iš esmės, kadangi manytina, kad už šio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą iš esmės gali būti atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė, su skundu kreipėsi į teismą.

Ginčo teisiniams santykiams taikytinas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-11-15 įsakymu Nr. 1V-361 patvirtintas Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašas ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 343/2003, nustatantis valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Departamentas, išnagrinėjęs jam pateiktus dokumentus bei įrodymus, per 48 valandas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento priima sprendimą dėl valstybės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo. Įstatymo 73 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Departamentas atlieka tyrimą, siekdamas nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Atlikdamas šį tyrimą, Departamentas bendradarbiauja su Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis, prireikus teikia joms reikalingą informaciją. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad priėmus sprendimą, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga Europos Sąjungos valstybė narė, prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį iš esmės nenagrinėjamas.

Mechanizmai ir kriterijai, kurių pagrindu nustatoma konkreti Europos Sąjungos valstybė narė, atsakinga už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, yra įtvirtinti Dublino reglamente. Dublino reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės nagrinėja kiekvieno trečiosios šalies piliečio, bet kurios iš jų pasienyje ar jų teritorijose prašančio prieglobsčio, prašymą. Prašymą nagrinėja viena valstybė narė, būtent ta, kuri yra atsakinga pagal III skyriuje įtvirtintus kriterijus.

Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei valstybė narė, kuriai buvo pateiktas prieglobsčio prašymas, mano, kad už to prašymo nagrinėjimą yra atsakinga kita valstybė narė, ji gali kuo skubiau ir jokiu būdu ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo to prašymo pateikimo, kaip nustatyta 4 straipsnio 2 dalyje, dienos kreiptis į tą kitą valstybę narę, kad ši perimtų prašytoją savo žinion. Jei prašymas perimti prašytoją savo žinion per tris mėnesius nepateikiamas, atsakomybė už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą tenka valstybei, kurioje tas prieglobsčio prašymas buvo pateiktas. Pagal Reglamento 19 straipsnio 1 dalį, jei prašoma valstybė narė sutinka, kad ji turėtų perimti prašytoją savo žinion, ta valstybė narė, kurioje yra pateiktas prieglobsčio prašymas, praneša prašytojui apie sprendimą nenagrinėti prašymo ir pareigą perduoti prašytoją atsakingai valstybei narei.

Dublino reglamento 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad atsakingos valstybės narės nustatymo kriterijai taikomi tokia tvarka, kokia jie pateikti II skyriuje. Prieš Dublino reglamento 9 straipsnio 2 punktą yra numatytas vienas aukštesnės galios kriterijus – kad atsakinga valstybė narė nustatoma atsižvelgiant į padėtį tuo metu, kai prieglobsčio prašytojas pirmą kartą kuriai nors valstybei narei pateikė prašymą (5 straipsnio 2 dalis). Kiti kriterijai – nepilnametystė, šeimos susijungimas – su pareiškėju nėra susiję. 

Be to, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-11-15 įsakymu Nr. 1V-361 patvirtinto Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo 39 punkte nurodyta, kad Departamentas, atsižvelgdamas į atsakymą, gautą iš sistemos EURODAC, prieglobsčio prašytojo pateiktus duomenis, asmens tapatybės, kelionės ir kitus dokumentus, nustato, ar yra pagrindas taikyti Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003 5–14 straipsniuose nurodytus kriterijus bei minėto reglamento 15 ir 16 straipsnius. Pagal to paties aprašo 17.2 punktą Departamentas priima sprendimą nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės, suteikti laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą, jei nustatoma, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą gali būti atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė.

Įstatymo 73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad priėmus sprendimą, jog už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga Europos Sąjungos valstybė narė, prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį iš esmės nenagrinėjamas, prieglobsčio prašytojui suteikiamas laikinas teritorinis prieglobstis, šio Įstatymo 78 straipsnyje nustatytu atveju išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas ir pagal šio Įstatymo 79 straipsnio nuostatas jis apgyvendinamas Lietuvos Respublikoje laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo laikotarpiu. Tokiam prieglobsčio prašytojui laikinas teritorinis prieglobstis suteikiamas iki jo perdavimo Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

Reglamento 3 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad, nukrypdama nuo šio straipsnio 1 dalies, kiekviena valstybė narė trečiosios šalies piliečio jai pateiktą prieglobsčio prašymą gali nagrinėti net tada, kai ji pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą. Tokiu atveju ta valstybė narė tampa atsakinga valstybe nare, apibūdinta Reglamente, ir prisiima su tokia atsakomybe susijusias pareigas.

Aiškinant Reglamento 3 straipsnio 2 dalies nuostatas lingvistiniu metodu, pažymėtina, kad joje expressis verbis kalbama apie tai, kad Europos Sąjungos valstybė narė gali priimti sprendimą nagrinėti asmens pateiktą prieglobsčio prašymą. Taigi šioje normoje nėra kalbama apie asmens teisę reikalauti, kad Europos Sąjungos valstybė narė pasinaudotų savo diskrecija ir prisiimtų atsakomybę nagrinėti prieglobsčio prašymą, o nustatoma būtent Europos Sąjungos valstybės narės diskrecija priimti tokio pobūdžio sprendimą. Sistemiškai aiškinant Dublino reglamento nuostatas, darytina išvada, kad bendros taisyklės dėl kriterijų, kurių pagrindu yra nustatoma už prieglobsčio prašymą atsakinga Europos Sąjungos valstybė narė, yra įtvirtintos Dublino reglamento III skyriuje, o 3 straipsnio 2 dalis suvoktina kaip šių bendrų taisyklių išimtis. Nei Reglamentas, nei kiti Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktai neįtvirtina taisyklių ar kriterijų, kuriais remiantis būtų priimamas tokio pobūdžio sprendimas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Dublino reglamento 3 straipsnio 2 dalis neįtvirtina asmens teisės reikalauti, ir atitinkamai – atsakovo pareigos pasinaudoti savo teise nagrinėti šio asmens prieglobsčio prašymą tuo atveju, jei Reglamente įtvirtintų kriterijų pagrindu nustatoma, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė. Kadangi teisės aktai neapibrėžia jokių kriterijų, kurių pagrindu būtų galima vertinti tokio pobūdžio sprendimo priėmimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas šiuo atveju turi plačią diskreciją nuspręsti, ar pasinaudoti jam Dublino reglamento 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise.

Departamentas 2014-07-14 parengė išvadą Nr. (15/6-13)20PR-7RN, kad 2014-07-11 Vokietijos Dublino reglamento įgyvendinimo padalinys, atsakydamas į Departamento prašymą atsiimti G. C., informavo, kad sutinka priimti (duomenys neskelbtini) pilietį G. C., gim.             (duomenys neskelbtini), remiantis 2013-06-26 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 18 straipsnio 1 dalies b punkto pagrindu, pagal kurį atsakinga valstybė narė įpareigojama atsiimti trečiosios šalies pilietį arba asmenį be pilietybės, 23, 24, 25 ir 29 straipsniuose nustatytomis sąlygomis, kurio prašymas yra nagrinėjamas ir kuris paprašė tarptautinės apsaugos kitoje valstybėje narėje arba be teisę gyventi šalyje patvirtinančio dokumento yra kitoje valstybėje narėje. Šioje išvadoje Departamentas konstatavo, kad už (duomenys neskelbtini) piliečio G. C. prieglobsčio prašymo, pateikto Lietuvos Respublikoje, nagrinėjimą yra atsakinga (duomenys neskelbtini) (G. C. asmens bylos Nr. GEO 0971 l. 44–45).

Departamentas, remdamasis 2014-07-14 išvada Nr. (15/6-13)20PR-7RN, 2014-07-14 priėmė sprendimą (15/6-13)20PR-7 perduoti (duomenys neskelbtini) pilietį G. C., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

 

 

n u s p r e n d ž i a:

 

 

Pareiškėjo G. C. (G. C.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai                                                                                                                  Bronius Januška

 

                            Rūta Miliuvienė

                                                                                                                                    

                                                                                                      Irena Paulauskienė

 

                                                                     

 

                                                                     

 

 

 


Paminėta tekste: