Baudžiamoji byla Nr. 1-989-530/2014

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00977-2012-1

                   Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.10.1.7; 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2;

1.2.14.6.1; 1.2.18.11; 2.10.1.4.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 20 d.

Kaunas

              Kauno apylinkės teismo teisėja D. G., išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1976-03-23 Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini),  neteistas,

kaltinama pagal LR BK 183 str. 1 d., 223 str. 1 d.,

n u s t a t ė : 

A. L. laikotarpiu nuo 2011-05-06, būdamas individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) (toliau IĮ „(duomenys neskelbtini)“) savininkas ir pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo (2003-11-06 Nr. IX-1805) 7 straipsnį būdamas vienasmenis individualios įmonės valdymo organas, kaip atskaitingas asmuo, tvarkydamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 ir 2 d. būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, aplaidžiai tvarkė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės, finansinės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

- pažeisdamas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (2000-02-17, LRV nutarimas Nr. 179) 9-tą punktą, nustatantį, kad „Įmonė gali išmokėti pinigus įmonės darbuotojams (atskaitingiems asmenims; toliau vadinama – atskaitingas asmuo), kuriuos įmonės vadovas paskyrė atlikti šias operacijas: mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su įmonės veikla susijusias išlaidas. Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, ūkininkais arba gyventojais, pateikia įmonės buhalterijai pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo su buhalterija atsiskaito finansininko nustatyta ir įmonės vadovo patvirtinta tvarka bei terminais (biudžetinėse įstaigose – ne rečiau kaip kartą per mėnesį). Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu“ 10-tą punktą, nustatantį, kad „Į kasą pinigai priimami iš atskaitingo asmens, kuris įmonės vardu gavo pinigus iš kitų ūkio subjektų arba gyventojų už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas arba avansą. Jeigu naudoti kasos aparatų neprivaloma, atskaitingas asmuo, gavęs iš gyventojų arba ūkio subjektų pinigus, išrašo pinigų priėmimo kvitą. Vienas pinigų priėmimo kvito egzempliorius lieka atskaitingam asmeniui, o antrasis atiduodamas pinigų mokėtojui. Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio kvitas. Pinigų sumokėjimo tvarką ir terminus (ne rečiau kaip kartą per mėnesį) atskaitingam asmeniui nustato finansininkas ir patvirtina įmonės vadovas“, nenustatė atskaitingų asmenų pinigų grąžinimo tvarkos į IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kasą, nesudarydavo atskaitingų asmenų avansinių apyskaitų;

- pažeisdamas 12 straipsnio 1-ą dalį, nustatančią, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį.Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 2-ą dalį nustatančią, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“,  neužpajamavo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kasoje 2011-09-05 iš banko Danske Bank Lietuvos filialo atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) paimtų 600 litų;

- pažeisdamas Gyventojų besiverčiančių individualia veikla buhalterinės apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-02-17 įsakymą Nr. 1K-040 (Žin. 2003,0 Nr. 18-785,; Nr. 2010, Nr.61-3022), nevedė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsigytos medienos, pardavimų (pjautos medienos, atraižų, pjuvenų) apskaitos; tyrimui nepateikė Gyventojų individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalo, nevedė nei pirkėjų, nei prekių ir paslaugų tiekėjų apmokėjimo ir atsiskaitymo, dėl ko laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-06-30 nebuvo galima iš dalies nustatyti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės, finansinės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tokiu būdu aplaidžiai tvarkė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

Be to, kaltinamasis A. L. buvo kaltinamas ir tuo, kad laikotarpiu nuo 2011-05-06, būdamas individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) (toliau IĮ „(duomenys neskelbtini)“) savininkas ir pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo (2003-11-06 Nr. IX-1805) 7 straipsnį būdamas vienasmenis individualios įmonės valdymo organas, kaip atskaitingas asmuo, per 2011 metus ūkinės veiklos vykdymui iš įmonės kasos išsimokėjo sau 18825,29 litų sumą ir iki 2012-06-30 nepateikė išlaidas pateisinančių dokumentų ir šios pinigų sumos į kasą negrąžino, tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą, tuo padarydamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 18825,29 Lt turtinę žalą.

Kaltinamojo A. L. kaltę, padarius LR BK 223str.1d. numatytą veiką be jo parodymų, kuriais jis pripažįsta visiškai savo kaltę (3 t., b. l. 90, 93), taip pat įrodo: 2012-10-25 specialisto išvada Nr.5-2/192 kurioje konstatuota, kad Individualių įmonių ir ūkinių bendrijų buhalterinės apskaitos tvarkymo bendrosiose nuostatose įtvirtintos Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklėse (toliau – Taisyklės), kuriose nustatyti tik bendri apskaitos principai, kuriais privaloma vadovautis tvarkant buhalterinę apskaitą, ir neliko nuorodų į privalomus apskaitos registrus. Tai reiškia, kad kiekvienai įmonei suteikiama teisė pačiai nusistatyti konkrečius apskaitos būdus, kad apskaita būtų tinkama, objektyvi ir palyginama. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma darant dvejybinį įrašą. Apskaitą vedė savininkas A. L.. Tarp tyrimui pateiktų dokumentų nebuvo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuostatų. Buvo pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai perduotos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracijos, darbuotojų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaracijos, privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų duomenys (4 aplankas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (VSDFV) perduodamos ataskaitos (14 aplankas). Nebuvo teikiama įmonės „(duomenys neskelbtini)“ finansinė atskaitomybė Registrų centrui, kaip tai nurodyta Juridinių asmenų registro informacijoje, kurioje buvo nurodyta, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ „...ilgiau nei 24 mėnesius Registro tvarkytojui nepateikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų.“ Taip pat šioje informacijoje nurodyta, kad „...Juridinių asmenų registre neįregistruotas nė vienas dokumentas“. LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-575)  2 ir 28 straipsnių reikalavimai numato individualios įmonės atskaitomybės sudarymą ir atsakomybę, kuri tenka įmonės vadovui. Tarp tyrimui pateiktų dokumentų buvo nustatyti du atsakingi asmenys: savininkas A. L. ir vadybininkas D. L.. Per 2011 metus įmonės atskaitingiems asmenims ūkinės veiklos vykdymui  buvo išmokėta 75450 Lt, iš jų: A. L. – 53700 Lt ir D. L. – 21750 Lt. Per 2012 metus atitinkamai 14500 Lt ir 950 Lt. Iš viso atskaitingi asmenys gavo 90900 Lt ir turėjo 65979,85 Lt išlaidų. Negrąžintas atskaitingų asmenų likutis – 24920,15 Lt (90900-65979,85). IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingi asmenys A. L. ir D. L. per tiriamąjį laikotarpį negrąžino 24920,15 Lt (18825,29+6094,86) gauto avanso ūkinei veiklai vykdyti. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas A. L. neužtikrino atskaitingų asmenų savalaikio atsiskaitymo su buhalterija. Nebuvo patvirtinta nepanaudotų pinigų sumokėjimo (grąžinimo į kasą) tvarka ir terminai. Nebuvo vykdomi Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (2000-02-17, LRV nutarimas Nr. 179) 9-to ir 10-to punkto reikalavimai. Įmonės savininkas A. L. nesivadovavo Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (2000-02-17, LRV nutarimas Nr. 179) reikalavimais ir pats, kaip atskaitingas asmuo, nesudarydavo avansinių apyskaitų ir nereikalavo to iš atskaitingo asmens vadybininko D. L.. Tyrimui buvo pateiktos tik išlaidų dokumentų suvestinės ir iš šių duomenų buvo sudaryta atskaitingų asmenų išlaidų suvestinė. Atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos nebuvo vedamos. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas A. L. nebuvo patvirtinęs medienos pjovimo išeigos normų gaminiams. Įmonės medienos pjovimo apskaitoje nebuvo nustatytos ir taikomos išeigos normos, nebuvo įforminamos įvykusios ūkinės operacijos (nebuvo tyrimui pateikta arba nevesta medienos rąstų, išpjautos medienos, atraižų, pjuvenų kiekinė apskaita), kaip to reikalauja BAĮ 12 str., nesivadovauta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 12 str. reikalavimų: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas 1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. 2. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“. Specialistas nurodo, kad iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti kiek medienos ir iš ko gavo ir kiek pagamino pjautos medienos. Negalima nustatyti atsiskaitymo su žaliavų tiekėjais. Todėl negalima nustatyti nei tiekėjų, nei pirkėjų struktūros, nei įsipareigojimų bei turto dydžių (inventorizacijos metu nebuvo užfiksuoti medienos bei produkcijos likučiai). IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė savininkas A. L.. 2011-09-05 iš banko gauti  600 Lt neužpajamuoti ir nėra galimybių nustatyti, kur įmonės savininkas panaudojo šias pinigines lėšas. Nebuvo užfiksuota įvykusi ūkinė finansinė operacija. Dėl šios priežasties negalima nustatyti įmonės turto. Nebuvo vykdomi Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (2000-02-17, LRV nutarimas Nr. 179) 3-čio ir 16-to punkto reikalavimai: „II. PINIGŲ PRIĖMIMAS IR IŠMOKĖJIMAS, KASOS DOKUMENTŲ ĮFORMINIMAS -3. Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus - ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas. III. KASOS KNYGA IR PINIGŲ LAIKYMAS -16. Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir finansininko parašai“. Tyrimo metu nustatyta, kad 2012-02-29 bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėta 900 Lt, tačiau įmonės savininkas šios sumos nenurašė į kasos išlaidas ir neįtraukė į atskaitingų asmenų išlaidų suvestinę. Įmonės buhalterinėje apskaitoje, nebuvo užfiksuota įvykusi ūkinė finansinė operacija, kai savininkas neužpajamavo 600 Lt piniginių lėšų. Dėl šių priežasčių (įmonė neišmokėjusi darbo užmokesčio, sumažino turtą, bet neįformino šios operacijos, neužpajamavo išlaidų piniginių lėšų apskaitoje) negalima iš dalies nustatyti įmonės ūkinės, finansinės būklės rezultatus, įvertinti jos turtą, įsipareigojimų dydį ar įsipareigojimų struktūrą. Įmonės savininkas ūkinės veiklos metu nevedė įsigytos medienos, pardavimų (pjautos medienos, atraižų, pjuvenų) apskaitos. Dėl to nėra galimybių nustatyti, kiek buvo gauta medienos ir pagaminta pjautos medienos, atraižų ir pjuvenų. Nevedė nei pirkėjų, nei prekių ir paslaugų tiekėjų apmokėjimo ir atsiskaitymo žiniaraščių, todėl negalima nustatyti įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nesivadovauta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 21 str. reikalavimu: „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą. 1. Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.  2. Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė savininkas A. L.. Specialisto apklausos protokolu, kuriame specialistas A. K. parodė, kad jis pagal 20012-07-26 Kauno AVPK Kauno r. PK KPS vyr. tyrėjo J. D. ir užduotį atliko IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimą, tyrimo metu nustatyta, kad įmonės savininkas A. L. ūkinės veiklos metu nevedė įsigytos medienos, pardavimų (pjautos medienos, atraižų, pjuvenų) apskaitos. Dėl to nėra galimybių nustatyti, kiek buvo gauta medienos ir pagaminta pjautos medienos, atraižų ir pjuvenų. Nevedė nei pirkėjų, nei prekių ir paslaugų tiekėjų apmokėjimo ir atsiskaitymo žiniaraščių, Dėl šių priežasčių (įmonė neišmokėjusi darbo užmokesčio, sumažino turtą, bet neįformino šios operacijos, neužpajamavo išlaidų piniginių lėšų apskaitoje) negali iš dalies nustatyti įmonės ūkinės, finansinės būklės rezultatus, įvertinti jos turtą, įsipareigojimų dydį ar įsipareigojimų struktūrą. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingi asmenys A. L. ir D. L. per tiriamąjį laikotarpį negrąžino 24920,15 Lt gauto avanso ūkinei veiklai vykdyti. Įmonės pardavimo apimtys buvo nedidelės. Kadangi IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas A. L. už 2011 metus nepateikė finansinės atskaitomybės ir pajamų (pelno) deklaracijos, todėl nėra galimybės nustatyti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos rezultatų per 2011 metus bei įvertinti įmonės ekonominę būklę (t. 2., b. l. 123). Specialisto apklausos protokolu, kuriame specialistas A. K. parodė, kad jis pagal 20012-07-26 Kauno AVPK Kauno r. PK KPS vyr. tyrėjo J. D. ir užduotį atliko IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimą. Papildydamas 2013-05-08 specialisto apklausą, paaiškina, kad pagal 2012-02-10 IĮ „(duomenys neskelbtini)“ inventorizacijos aprašą matyti, kad tai datai IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto ir nuosavybės turėjo už 4502,28 Lt, o įsipareigojimų turėjo už 75703,01 Lt. Pagal 2012-05-18 IĮ „(duomenys neskelbtini)“ inventorizacijos aprašą matyti, kad tai datai IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų turėjo už 64352,84 Lt. Abiejų inventorizacijų datai, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ didžiausias kreditorius buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2012-02-10 – 59672,92 Lt; 2012-05-18 – 46432,82Lt); įsiskolinimai kitiems kreditoriams neviršijo 10 000 Lt sumų: UAB „(duomenys neskelbtini)“  (2012-02-10 – 5021,50 Lt; 2012-05-18 – 6506,50 Lt); UAB „RS Linija“ (2012-02-10 – 102,85 Lt; 2012-05-18 – 0,00 Lt); UAB „NLN“ (2012-02-10 – 1822,26 Lt; 2012-05-18 – 1613,52 Lt); K. Z. (2012-02-10 – 2070,00 Lt; 2012-05-18 – 1970,00 Lt); Darbo užmokestis (2012-02-10 – 5641,00 Lt; 2012-05-18 – 00,00 Lt); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (2012-02-10 – 1228,48 Lt; 2012-05-18 – 00,00 Lt); privalomas sveikatos draudimas (2012-02-10 – 144,00 Lt; 2012-05-18 – 00,00 Lt); S. V. (2012-02-10 – įsiskolinimo nebuvo; 2012-05-18 – 5000,00 Lt); valstybinė mokesčių inspekcija (2012-02-10 – įsiskolinimo nebuvo; 2012-05-18 – 2830,00 Lt). Paaiškina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, privalomas sveikatos draudimas, valstybinei mokesčių inspekcijai – valstybės biudžeto institucijoms, ūkio subjektai padengiant įsiskolinimus, turi teikti pirmenybę. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas A. L. 2012-05-08 pirmumo teise padengė įsiskolinimus valstybės biudžetui. Pagal 2013-09-11 valstybinės mokesčių inspekcijos informaciją IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2013-02-26 išregistruota iš PVM mokėtojų registro. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas A. L. ūkinės veiklos metu už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-06-30 nevedė įsigytos medienos, pardavimų (pjautos medienos, atraižų, pjuvenų) apskaitos; tyrimui nepateikė Gyventojų individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalo (vadovaujantis Gyventojų besiverčiančių individualia veikla buhalterinės apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis LR finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr. 1K-040 (Žin. 2003, Nr. 18-785; Nr. 2010, Nr.61-3022), nevedė nei pirkėjų, nei prekių ir paslaugų tiekėjų apmokėjimo ir atsiskaitymo, dėl to nėra galimybių nustatyti, kiek buvo gauta medienos ir pagaminta pjautos medienos, atraižų ir pjuvenų. Dėl šių priežasčių negalima iš dalies nustatyti įmonės ūkinės, finansinės būklės rezultatus, įvertinti jos turtą, įsipareigojimų dydį ar įsipareigojimų struktūrą. (t. 2., b. l. 123-124).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. L. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 223str.1d., tai yra būdamas įmonės savininku buhalterinę apskaitą nurodytu laikotarpiu vedė aplaidžiai ir šias aplinkybes jis pripažino. Neneigė, jog buhalterinės apskaitos pagrindų mokėsi asmeniškai, tiek kiek patarimų rasdavo kompiuteryje, jokių specialių mokslų jis nėra baigęs. Buhalterio nesamdė. Nustatyta ir tai, kad kaltinamojo veiksmais buvo sukeltos pasekmės, nes dėl to nebuvo galima nustatyti įmonės ūkinės, finansinės būklės rezultatus, įvertinti jos turtą, įsipareigojimų dydį ar įsipareigojimų struktūrą. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog kaltinamasis privalo atsakyti pagal BK 223str.1d.

Kaltinamojo veika buvo kvalifikuota ir pagal BK 183str.1d., tai yra svetimo turto pasisavinimu ir tuo padarius IĮ „Medelita“ turtinę žalą. Dėl šios veikos procesas nutrauktinas. LR BK 183str. 5d. nustato, kad už BK 183str.1 ir 3d.d. numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Iš bylos medžiagos matyti, jog IĮ „Medelita“, kuri nurodoma kaip asmuo patyręs materialinę žalą, pareiškimu nesikreipė, o ir negalėjo kreiptis, kadangi IĮ „Medelita“ savininku yra pats kaltinamasis A. L.. Lietuvos Respublikos IĮ Įstatymo 2str.1d.( 2003 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-1805) nustato, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, tai reiškia , jog  jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už jo prievoles atsako įmonės savininkas savo asmeniniu turtu. Įmonės turtas pagal prievoles nėra atskirtas nuo savininko asmeninio turto( CK 2.50str.). Individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu ( Įstatymo 8str.). Be to, to paties Įstatymo 6str. nustato, individualios įmonės savininko teises, tai yra: 1) gauti individualios įmonės pelną; 2) paimti įmonės kasoje esančius pinigus, kaip avansu išmokamą pelną, savo asmeniniams poreikiams; 3) paimti iš individualios įmonės turtą. Gi kaltinamasis ir buvo kaltinamas, kad per 2011 metus ūkinės veiklos vykdymui iš įmonės kasos išsimokėjo sau 18825,29 litų sumą ir iki 2012-06-30 nepateikė išlaidas pateisinančių dokumentų ir šios pinigų sumos į kasą negrąžino, tai yra pasisavino minėtą sumą. Su tokiu kaltinimu nesutiktina, kadangi įmonės turtas jo IĮ savininkui nėra svetimas. Antra, jokiu terminu LR IĮ Įstatyme nėra apibrėžta ar apribota savininko teisė naudotis įmonės pinigais ar lėšomis, todėl negalima tapatinti negrąžinimą su pasisavinimu. Tai, kad jis netinkamai vedė apskaitą,ir tai sukėlė pasekmes jam yra pareikšti kaltinimai pagal LR BK 223str.. Turto iššvaistymu A. L. kaltinimas nebuvo. Turto pasisavinimu laikomas veiksmas kuomet svetimas turtas paverčiamas savu, panaudojamas savo poreikiams tenkinti. Kadangi pasinaudojimas teise, gavimas pinigų avansu ir jų panaudojimas tiek veikloje, tiek asmeniniams poreikiams, negali būti pripažintas neteisėtu, nesudaro nusikaltimo numatyto LR BK 183str.1d. sudėties, nėra esminio požymio, kad turtas IĮ savininkui yra svetimas ir šioms esminėms aplinkybėms esant žinomoms nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, negalėjo būti ir teisėto prokuroro reikalavimo pradėti bylą pagal LR BK 183str.1d. , todėl procesas dalyje dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 183str.1d. nutrauktinas vadovaujantis LR BPK 3str. 1d. 1 ir 6p.p.. pagrindais.

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai: 2012-05-21 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti rankraštiniai įrašai (t.1, b. l. 65-83), paliktini baudžiamojoje byloje; 2012-07-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. L. pateikti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai (t. 1, b. l. 84), saugomi Kauno apskrities VPK Kauno r. PK (t. 1, b. l. 85-87, 107-109), grąžintini A. L.; 2012-07-09 raštu Nr. 20-S-2325 pateikti dokumentai (t. 1, b. l. 89) saugomi baudžiamojoje byloje (t. 1, b. l. 90-106), paliktini baudžiamojoje byloje; 2012-07-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai (t. 1, b. l. 112), saugomi baudžiamojoje byloje (t. 1, b. l. 113-118), paliktini baudžiamojoje byloje.

A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 94-95, 96), kuri baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina. A. L. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 60 str.).

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant LR BPK 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 223str.1d.. A. L. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – viešaisiais darbais (3 t., b. l. 120).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (LR BK 54 str.).

A. L. neteistas, administracine tvarka nebaustas, nes galiojančių administracinių nuobaudų neturi, priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichikos ligų įskaitoje neįrašytas. (t.3., b. l. 99-104, 106, 108, 110). Kaltinamojo padarytos nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikalstimų kategorijos (BK 16 str.), kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Teismas sprendžia, jog kaltinamasis dirba, gauna darbo užmokestį, atlikti nemokamus darbus gali būti problemiška dėl darbo pobūdžio, todėl kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta bausmė- bauda, kurios dydis parinktinas atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – artimas minimaliam BK 47str.3d.5p. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas LR BK 641 str., skirtiną bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 424 str. teismas

n u s p r e n d ž i a :

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 223 str. 1 d. ir nuteisti 9 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis LR BK 641 str. 1 d., 2 d., šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu, galutinę bausmę A. L. paskirti 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda.

Įpareigoti A. L. per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti A. L., kad sumokėjus baudą privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Baudžiamąjį procesą dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 183str.1d. nutraukti  esant aplinkybėms numatytos LR BPK 3str.1d.1 ir 6p.p..

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: 2012-05-21 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus rankraštinius įrašus, palikti baudžiamojoje byloje; 2012-07-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. L. pateiktus IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno r. PK, grąžinti A. L.; 2012-07-09 raštu Nr. 20-S-2325 pateiktus dokumentus, saugomus baudžiamojoje byloje, palikti baudžiamojoje byloje; 2012-07-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, saugomus baudžiamojoje byloje, palikti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti A. L., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Dalyje dėl baudžiamojo proceso pagal LR BK 183str.1d. nutraukimo prokuroras  turi teisę per septynias dienas nuo pranešimo apie nutarties  priėmimą gavimo apskųsti Kauno apygardos teismui per šį Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                               D. G.