Administracinė byla Nr. eI3-120-283/2020
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00114-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei,
dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui advokatui Povilui Juzikiui,
atsakovams V. D. ir V. D.,
trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „LTG Infra“ atstovei D. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo atsakovams V. D. ir V. D., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir akcinei bendrovei „LTG Infra“.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Susisiekimo ministerija, ir pareiškėja) pareiškimu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė:
1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) direktoriaus 2018 m. gruodžio 27 d. akto Nr. ŽVP-923-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą; leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo V. D. (toliau – ir atsakovas, ir V. D.) asmeninės nuosavybės teise valdomą 2,5336 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas Nr. 1), valstybės vardu ir leisti pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje;
2) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 18 d. akto Nr. ŽVP-183-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą; leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovų V. D. ir V. D. (toliau – ir atsakovė, ir V. D.) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 1,2497 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas Nr. 2) valstybės vardu; panaikinti Nekilnojamojo turto registre juridinį faktą apie šio žemės sklypo hipoteką, įregistruotą 2012-01-27 hipotekos registro pranešimo apie hipotekos įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, taip pat žymas apie sąlygą neperleisti turto trečiajam asmeniui ir įsiskolinimą už įsigytą turtą, įrašytas 2011 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 3021, pagrindu, ir leisti pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje;
3) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 18 d. akto Nr. ŽVP-184-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovų V. D. ir V. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 1,8019 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas Nr. 3), valstybės vardu; panaikinti Nekilnojamojo turto registre juridinį faktą apie šio žemės sklypo hipoteką, įregistruotą 2012-01-27 hipotekos registro pranešimo apie hipotekos įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, taip pat žymas apie sąlygą neperleisti turto trečiajam asmeniui ir įsiskolinimą už įsigytą turtą, įrašytas 2011 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 3021, pagrindu, ir leisti pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje;
4) nustatyti, kad atsakovui V. D. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 27 d. aktu Nr. ŽVP-923-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą 2,5336 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 17 960 Eur;
5) nustatyti, kad atsakovams V. D. ir V. D. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 18 d. aktu Nr. ŽVP-183-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą 1,2497 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 8 110 Eur;
6) nustatyti, kad atsakovams V. D. ir V. D. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 18 d. aktu Nr. ŽVP-184-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą 1,8019 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 13 030 Eur.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai, išnagrinėję Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo, leidimo atlikti veiksmus, 2019 m. spalio 17 d. nutartimi patvirtino Nacionalinė žemės tarnybos direktoriaus 2018 m. gruodžio 27 d. akto Nr. ŽVP-923-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“, 2019 m. sausio 18 d. akto Nr. ŽVP-183-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ ir akto Nr. ŽVP-184-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ (toliau – Aktai) teisėtumą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-750-552/2019 V. D. ir V. D. atskirąjį skundą atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teismas, spręsdamas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo, 2019 m. spalio 17 d. nutartyje konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“, kuriuo „Rail Baltica“ projektas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“, kuriuo remiantis, pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, yra galiojantys teisės aktai.
Be to, teismas nustatė, kad byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog buvo parengtas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje) projektas, kurį Nacionalinės žemės tarnybos direktorius patvirtino 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 1P-386-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, servitutų nustatymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; yra parengtos 2018 m. balandžio 18 d. Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. ŠIV-273(17176391), 2018 m. kovo 26 d. Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. ŠIV-31(16387036) ir 2018 m. kovo 26 d. Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. ŠIV-30(16387015); išvardintose nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitose nurodytos atlyginimų už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus sumos, skirtos asmeniškai atsakovui V. D. ir bendrai abiem atsakovams V. D. ir V. D., pervestos į notaro depozitinę sąskaitą.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą Nr. eI-1362-1063/2019, kurioje, be kitų V. D. skundo reikalavimų, buvo nagrinėjamas ir reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr.1P-386-(1.17E) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo servitutų nustatymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre“. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 10 d. sprendimu V. D. skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi V. D. apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. eA-892-415/2020).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo abejoti Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje) projektu pertvarkytiems atsakovams nuosavybės teises priklausiusiems žemės sklypams, kurių kadastro Nr. kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), reikalingiems paimti visuomenės poreikiams, nustatytais kadastro duomenimis.
Nagrinėjamoje byloje teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi patvirtinus Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumą, sprendžiama dėl Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimų nustatyti atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtus V. D. ir V. D. nuosavybės teises valdytus žemės sklypus.
Susisiekimo ministerija, išdėsčiusi Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – Žemės paėmimo įstatymas) 13 straipsnyje įtvirtintas nuostatas ir jomis remdamasi, nurodė, kad iš atsakovų V. D. ir V. D. visuomenės poreikiams paimami žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, jų naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šiems žemės sklypams, vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų; atsakovams priklausiusiuose žemės sklypuose nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių, juose nebuvo vykdoma ūkinė veikla.
Pareiškėja nurodė, kad Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos Nr. ŠIV-273 (17176391), Nr. ŠIV-31 (16387036), Nr. ŠIV-30 (16387015), kuriose nustatyti atlyginimų dydžiai už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3. parengtos tinkamai; jose nurodytos žemės sklypų vertės nustatytos, taikant Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau – Metodika) nurodytą lyginamąjį metodą, kurio esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui (Metodikos 57 punktas); žemės sklypų rinkos vertes nustatė valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo vertintoja Irena Kučinskienė ir turto vertintojo asistentė Jurgita Kavaliauskienė. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) 23 straipsnio 1 dalimi, pabrėžė, kad turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimas ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Kadangi visų visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų vertinimo ataskaitos yra galiojančios, jos laikomos vieninteliu įrodymu, kuriuo remiantis, nustatomas atlyginimų dydžiai už visuomenės poreikiams paimtus V. D. ir V. D. žemės sklypus.
Susisiekimo ministerija, atsakydama į V. D. 2020 m. sausio 23 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus (originale – atsakymas), 2020 m. vasario 12 d. atsiliepimu vertino juos kaip nepagrįstus. Pareiškėja pabrėžė, kad byla dėl Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimų nustatyti atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtus V. D. ir V. D. nuosavybės teises valdytus žemės sklypus administraciniame teisme nagrinėjama pagal specialųjį Žemės paėmimo įstatymą, todėl privalo būti laikomasi būtent šiame įstatyme nustatytų nagrinėtinų bylų ribų. Tai reiškia, kad nagrinėjami tik klausimai, tiesiogiai susiję su Žemės paėmimo įstatyme nustatytų procedūrų teisėtumu (Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalys) bei su konkretaus visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės nustatymu (Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalis), o kiti klausimai, tiesiogiai nesusiję su visuomenės poreikiams paimamais žemės sklypais ir jų vertės nustatymu, neturėtų būti nagrinėjami šios kategorijos bylose. Susisiekimo ministerija, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartimi administracinėje Nr. eA-892-415/2020, pabrėžė, kad teisminėje praktikoje pateiktas aiškinimas, kad Žemės paėmimo įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų, dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų atlyginimo. Pareiškėja 2020 m. vasario 12 d. atsiliepime nurodė, kad atsakovo nuostolių paskaičiavimai neatitinka Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje numatytos tvarkos; atsakovas prašomus atlyginti nuostolius sieja grindžiamu su tikslu prisiteisti papildomas išlaidas po padalinimo likusios žemės įdirbimui bei ateityje būsimas negautas pajamas, o ne patirtus ir išimtinai su išimtinai susiję su konkrečiais paimamais žemės sklypais susijusius nuostolius; atsakovo paskaičiavimai yra deklaratyvūs, nepatvirtina tinkamais įrodymais; atsakovo nurodyti nuostoliai nepatenka į Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje apibrėžtus nuostolius; atsakovo pateiktas savarankiškai parengtas nuostolių paskaičiavimą neatitinka kriterijų, nustatytų Metodikoje.
Teismo posėdyje Susisiekimo ministerijos atstovas advokatas Povilas Juzikis prašė tenkinti reikalavimą dėl atlyginimų dydžių už visuomenės poreikiams paimtus V. D. ir V. D. nuosavybės teise valdytus žemės sklypus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3. Pareiškėjos atstovas prašymą grindė pareiškime išdėstytais argumentais ir motyvais. Susiekimo ministerijos atstovas pažymėjo, kad teismui nebuvo pateikta kitų Metodikos nustatyta tvarka parengtų turto įvertinimo ataskaitų su kitokiais žemės sklypų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 rinkos vertės ir nuostolių, susijusių su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, įvertinimais, todėl nėra pagrindo abejoti Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitose Nr. ŠIV-273(17176391), Nr. ŠIV-31(16387036), Nr. ŠIV-30(16387015) nustatytų atlyginimų dydžių už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus teisingumu.
Atsakovai V. D. ir V. D. atsiliepimais su pareiškimo reikalavimais nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus nuosavybės teises valdytus žemės sklypus nesutiko.
V. D. atsiliepime nurodė, kad, nežiūrint to, jog žemės ūkio paskirties sklypas suprantamas ir vertinamas kaip vientisas daiktas, todėl negali būti išskaidomas, Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus priimtais Aktais žemės sklypai buvo perdalijami ir įskaidomi į kelias dalis, dėl ko jie neteko savo, kaip bendro ir vientiso nedalomo turto, prasmės ir vertės, nes likusios sklypo dalys tampa nefunkcionaliomis, jomis nebus galima naudotis pagal paskirtį, nes jos bus apribotos geležinkelio pylimų ir kitų geležinkelio infrastruktūros statinių, aukštos įtampos elektros tinklų ir su jais susijusiomis apsaugos zonomis bei dėl sugadintos melioracijos sistemos. Pareiškėjo teigimu, už Susisiekimo ministerijos nurodytus visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus turi būti skiriama teisinga kompensacija už visą nuosavybę bei atlyginamos pareiškėjo ir jo šeimos gyvenamosios vietos pakeitimo ir persikėlimo išlaidos. V. D. atsiliepime pažymėjo, kad, jeigu Susisiekimo ministerijai projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimui reikalinga konkreti vieta, kurioje yra žemės sklypai, ji privalo žemės savininkui už iki šio projekto turėtą turtą atlyginti žeme kitoje vietoje arba išpirkti visą nesuskaidytą turtą. V. D. tvirtino, kad visuomenės poreikiams paimama žemės ūkio paskirties žemė buvo naudojama daugiau nei 20 metų žemės ūkio produktų gamybai, ji yra gamybos priemonė, pareiškėjo bei jo šeimos pragyvenimo šaltinis. V. D. vertinimu, taip akivaizdžiai pažeidžiami jo teisėti lūkesčiai ir konstitucinės teisės į švarios aplinkos ir nuosavybės apsaugą, sąžiningos konkurencijos principą, kadangi jis kartu su visa šeima bus priverstas patirti neproporcingą finansinę ir pernelyg didelę neturtinę žalą. Tvirtino, kad žemės išskaidymas į atskirus mažaverčius sklypelius yra neteisėta bei neproporcinga siekiamam tikslui priemonė, kadangi išskaidomas vientisas nedalomas turtas, kartu su gyvenamuoju namu ir prie jų esančiu namų valdos sklypu sudarantis vientisą gyvenamąją vietą ir pragyvenimo šaltinį. Atsakovo vertinimu, taip padaroma labai didelė moralinė žala. Be to, V. D. tvirtino, kad turi būti atlygintos planuotos ir ilguoju laikotarpiu negaunamos pajamos iš tiesioginės gamybos ir žemės ūkio paskirties pragyvenimo priemonių.
Vertindamas Susisiekimo ministerijos pateiktas Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitas, atsakovas nurodė, kad UAB ,,Kelprojektas" darbuotojai Z. B. 2018 m. kovo 20 d. pateikė patiriamų nuostolių ataskaitą Nr. 001-180320 ir buvo informuotas, kad nuostoliai bus atlyginti. V. D. teigė, kad žemės sklypuose vykdo ūkinę-komercinę veiklą, į kurią įdėjo daug laiko ir materialinių sąnaudų, panaudotos specialiosios priemonės ir medžiagos pagerino dirvožemio funkcionavimą, maisto medžiagų balansą, dirvožemio vandens režimo išlaikymą, esančių melioracijos sistemų funkcionavimą, padidino dirvožemio mikrobiologinį aktyvumą ir dirvožemio sluoksnio storį, giliųjų sluoksnių poringumą. Atsakovo vertinimu, turi būti kompensuotos 52 668,52 Eur dydžio per 20 metų patirtos išlaidos, sudariusios sąlygas derlingojo dirvožemio sluoksnio augimui, garantavusios nuolatines pajamas ateityje. Atsakovas teigė, kad jam turi būti atlyginta negautos pajamos iš žemės ūkio veiklos, kurią vykdė paimtuose visuomenės poreikiams žemės sklypuose. Atsakovo paskaičiavimu, bendra atlygintinų nuostolių suma yra 272 868,38 Eur, įskaitant 125 920, 85 Eur transporto išlaidas, 62 950 Eur degalų įsigijimo išlaidas, 61 508,23 Eur transporto amortizacijos išlaidas, 27 020,68 Eur laiko sąnaudų išlaidas, 83 228,76 Eur netektų pajamų dėl ūkio komercinės veiklos nutraukimo išlaidas, 11 050,25 Eur likusių žemės sklypų dalių nuvertėjimo ir kitų nuostoliai.
V. D. 2020 m. sausio 23 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (originale – atsakymas), kuriuose išdėstė atsiliepime nurodytus ir naujus papildomus paaiškinimus dėl atlyginimo dydžio ir patikslino, kad atlygintinų nuostolių suma yra 355 678,06 Eur. V. D. 2020 m. sausio 23 d. rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino, kad įdėjimai į turėtų žemės sklypų dirvožemio sluoksnio didinimą, gerinimą ir priežiūrą, laikomi tiesioginiais nuostoliais, ir jie nagrinėjamu atveju jie sudaro 52 668,52 eurų. Atsakovas vertino, kad negautos pajamos irgi laikytinos netiesioginiais nuostoliais, kurie turi būti atlyginami. V. D. įvertino, kad netektų pajamų nuostoliai dėl tiesioginių išmokų, ūkio komercinės veiklos nutraukimo sudaro 83 228,76 Eur, dėl privažiavimo susidarančios transportavimo išlaidos - 151 479,05 Eur. Be to, V. D. teigė, kad dėl žemės sklypų paėmimo projektui „Rail Baltica“ vystyti, likusių žemės sklypų dalys nuvertėjo ir dėl šio turto nuvertėjimo nuostoliai sudaro 68 301,73 eurų, o dėl žemės sklypų perdalinimo atsiradę nuostoliai sudaro 35 868,93 Eur, už vientisų žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų parengimą turėtos išlaidos sudaro 2 432,80 Eur. be to, V. D. prašė priteisti 30 000 Eur neturtinei (originale – moralinė) žalai atlyginti.
Atsakovė V. D. atsiliepime nurodė, kad jai turi būti atlyginta 300 000 Eur neturtinė (originale – moralinė) žala, kurią patyrė dėl netinkami vykdytų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų. Atsakovė pabrėžė, kad dėl žemės sklypų paėmimo projektui „Rail Baltica“ ji su šeima priversta patirti neproporcingą finansinę ir pernelyg didelę neturtinę žalą.
Teismo posėdyje V. D. ir V. D. nesutiko su Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimais nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų dydžius.
Teikdamas paaiškinimus, V. D. papildomų naujų aplinkybių, pagrindžiančių savo prieštaravimus išdėstytus pateiktuose atsiliepime, 2020 m. sausio 23 d. rašytiniuose paaiškinimuose, kituose procesiniuose dokumentuose, nepateikė. Pažymėjo, kad aktyviai dalyvauja rengiant Žemės paėmimo įstatymo pakeitimus, kuriuos paskatino Susisiekimo ministerijos patirtis įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus.
Teismo posėdyje V. D. papildomų paaiškinimų nepateikė.
Tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir AB „LTG Infra“ atsiliepimais prašė tenkinti Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimus dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų dydžių nustatymo.
Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime pažymėjo, kad Susisiekimo ministerija yra įvykdžiusi visas Žemės paėmimo įstatyme nustatytas procedūras, o atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydis nustatomas pinigais, atsižvelgus į faktiškai turėtas ir pagrįstas išlaidas.
AB „LTG Infr“ atsiliepime, remdamasi Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsniu, nurodė, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymas nustato nebaigtinį savininko patiriamų nuostolių dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąrašą: atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Vertindama atsakovų patiriamus nuostolius dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams trijuose nuosavybės teise valdytuose žemės sklypuose, pažymėjo, kad Žemės paėmimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka buvo parengtos Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos, kuriose nustatytos paimamų šių žemės sklypų dalių vertės. AB „LTG Infra“ teigė, kad V. D. pateiktame UAB „Kelprojektas“ 2019 m. kovo 20 d. rašte, kuris pridėtas prie Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. ŠIV-273(17176391), nurodyti turtiniai nuostoliai nebuvo pagrįsti jokiais dokumentais, todėl nebuvo galimybės įvertinti šio nuostolių pagrįstumo ir dydžio. Trečiasis suinteresuotas asmuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė numato, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o kai nepakanka įrodymų nurodytai pozicijai patvirtinti, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta. AB „LTG Infra“, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016, teigė, kad be pagrindo išmokamas didesnis atlyginimas, nei reikia analogiškam sklypui įsigyti, nėra teisingas, nes sudaro galimybes paimamo žemės sklypo savininkui nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita.
Nacionalinės žemės tarnybai apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta ABTĮ nustatyta tvarka, jos atstovas į teismo posėdį neatvyko, trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdyje dalyvavusi AB „LTG Infr“ atstovė I. R. prašė tenkinti Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimus dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų dydžių nustatymo, remiantis atsiliepime išdėstytais motyvais ir argumentais. Teikdama paaiškinimus, AB „LTG Infr“ atstovė pabrėžė, kad, nustatant visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų rinkos vertes, šie žemės sklypai buvo įvertinti aukščiausiais žemės ūkio naudmenų našumo balais.
Susiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimai dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatymo tenkinami.
Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų – ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.
Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, o 3 dalyje nurodyta, kad paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Metodikoje; visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.
Bylos duomenys patvirtina, kad valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo (toliau – Registrų centas) vertintoja Irena Kučinskienė ir turto vertintojo asistentė Jurgita Kavaliauskaitė (toliau – turto vertintojai) parengė nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitas:
- 2018 m. balandžio 18 d. Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą Nr. ŠIV-273(17176391), pagal kurią, paimamos visuomenės poreikiams 2,5336 ha dalies iš 8,000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rinkos vertė turto vertinimo dieną (2018 m. kovo 20 d.) yra 17 960 Eur, žemės sklypo savininko patiriamų nuostolių nenustatyta;
- 2018 m. kovo 26 d. Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą Nr. ŠIV-31(16387036, pagal kurią, paimamos visuomenės poreikiams 1,2497 ha dalies iš 2,8428 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rinkos vertė turto vertinimo dieną (2017 m. gruodžio 15 d.) yra 8 110 Eur, žemės sklypo savininko patiriamų nuostolių nenustatyta;
- 2018 m. kovo 26 d. Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą Nr. ŠIV-30(16387015), pagal kurią, paimamos visuomenės poreikiams 1,8019 ha dalies iš 18,2151 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rinkos vertė turto vertinimo dieną (2017 m. gruodžio 15 d.) yra 13 030 Eur, žemės sklypo savininko patiriamų nuostolių nenustatyta.
Nagrinėjant bylą, aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitose Nr. ŠIV-273(17176391), Nr. ŠIV-31(16387036), Nr. ŠIV-30(16387015) nurodytomis visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos vertėmis, nenustatyta. Be to, sprendžiant dėl nustatomų atlyginimų dalių, kurias sudaro visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos vertės, atsižvelgiama į tai, kad V. D. ir V. D. dėl jų ginčo nekėlė.
Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad V. D. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 2,5336 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), valdytą asmeninės nuosavybės teise, rinkos vertę dydis sudaro 17 960 Eur; V. D. ir V. D. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 1,2497 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), valdytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, dydis yra 8 110 Eur; V. D. ir V. D. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 1,8019 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), valdytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, dydis yra 13 030 Eur.
Minėta, kad V. D. teigė, kad jam turi būti kompensuota 355 678,06 Eur turėtų nuostolių ir atlyginta 30 000 Eur neturtinė žala, o V. D. tvirtino, kad jai turi būti atlyginta 300 000 Eur neturtinė žala.
Atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą ir turto vertinimo tvarką reguliuoja
Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintos nuostatos.
Atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą ir turto vertinimo tvarką reguliuoja Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta principinė nuostata, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Šioje dalyje yra nurodyta, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos.
Taikant Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotus išaiškinimus asmeninės nuosavybės apsaugos klausimais.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį, yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (žr., pvz., 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus); teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę; įstatymu nustatytai valstybės ar savivaldybės institucijai, turinčiai teisę priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tenka pareiga iš anksto (dar prieš priimant sprendimą) informuoti savininką apie ketinimą paimti iš jo nuosavybę visuomenės poreikiams, taip pat apie tai, kaip ir kokia tvarka savininkui bus atlyginama; nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus).
Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe ribojimas turi nustatyti teisingą bendrojo visuomenės intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų pagrindinių asmens teisių apsaugai, pusiausvyrą (žr., pvz., 2012 m. spalio 25 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje V. ir P. prieš Latviją, peticijos Nr. 71243/01, par. 108; 2006 m. kovo 29 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje S. prieš Italiją (Nr. 1), peticijos Nr. 36813/97, par. 93). Europos Žmogaus Teisių Teismo aiškinimu, kompensavimo sąlygos yra reikšmingos, kai vertinama, ar skundžiama priemonė užtikrino reikiamą teisingą pusiausvyrą ir, visų pirma, ar neuždėjo pareiškėjams neproporcingos naštos; turto paėmimas nesumokant sumos, pagrįstai susijusios su jo verte, paprastai lemia neproporcingą apribojimą; daugeliu teisėto nusavinimo atvejų, tokių kaip žemės paėmimas keliams tiesti ar kitais viešojo intereso tikslais, tik visos kompensacijos sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su turto verte (žr., pvz., 2002 m. lapkričio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje F. K. of Greece ir kiti prieš Graikiją (teisingas atlyginimas), peticijos Nr. 25701/94, par. 78; mutatis mutandis 1999 m. kovo 25 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje P. prieš Graikiją, peticijos Nr. 31423/96, par.48); kompensacijos suma paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 22 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje G.-G. prieš Italiją (teisingas atlyginimas), peticijos Nr. 58858/00, par. 94–95; V. ir P., par. 111). Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis negarantuoja teisės į visišką kompensaciją visais atvejais (žr., pvz., 2004 m. birželio 22 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje B. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 31443/96, par. 182; V. ir P., par. 112); visiškos kompensacijos stoka gali būti pateisinama tik išskirtiniais atvejais (žr., pvz., F. K. of Greece ir kiti (dėl esmės), par. 89); teisėti viešojo intereso tikslai, pavyzdžiui, kurių siekiama ekonomikos reformos priemonėmis ar priemonėmis, skirtomis didesniam socialiniam teisingumui pasiekti, gali pateisinti mažesnės negu rinkos vertės kompensavimą (žr., pvz., 1986 m. vasario 21 d. sprendimo byloje J. ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 8793/79, par. 54).
Sprendžiant dėl žemės savininkui atlyginamų kitų nuostolių, susijusių su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, atsižvelgiama ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, aiškinant Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintas nuostatas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama, ir pabrėžęs, kad žemės paėmimas ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti teisingai už ją atlyginant yra vienintelė ir proporcinga priemonė valstybės transporto infrastruktūrai plėtoti ją integruojant į Europos Sąjungos valstybių bendrą tinklą, todėl nėra teisinių pagrindų abejoti, ar taikomos priemonės proporcingos ir būtinos bendram visos visuomenės interesui skatinti integraciją ir valstybės modernizavimą įgyvendinti (žr., pvz., 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3940-492/2020, 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-782-552/2020).
Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, formuojamoje bylose dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams vykdant ypatingos valstybinės svarbos projektus, yra nurodęs, kad Žemės paėmimo įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų, dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų atlyginimo, neturtinės žalos, kuri atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, atlyginimas (žr., pvz., 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje eA-892-415/2020, 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3940-492/2020, 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-782-552/2020).
Bylos duomenimis, vertinant visuomenės poreikiams paimamą 2,5336 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), V. D. 2018 m. kovo 20 d. pateikė Nuostolių, susijusių su priverstiniu žemės paėmimu aprašymą Nr. 001-180320, kuriame išdėstė savo argumentus dėl patirtų 272 868,38 Eur dydžio nuostolių.
Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos Nr. ŠIV-273(17176391) duomenimis, turto vertintojai išanalizavo V. D. argumentus. Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos Nr. ŠIV-273 (17176391) dalyje „5. Nuostolius, patirtų dėl žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams, nustatymo“ nurodyta, kad už žemės savininko nuodytus nuostolius (išlaidas už sunaudotas priemones dirvožemio sluoksnio dirbimui, dirvožemio sluoksnio didinimui ir maistinių medžiagų balanso palaikymui, dirvožemio biologinio aktyvumo padidinimui, biologines medžiagas ir įdėjimus, įrangą ir detales, išlaidas kvalifikacijai kelti) gali būti papildomai atlyginama tuo atveju, jeigu į šių nuostolių dydį nebuvo atsižvelgta apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertę. Turto vertintojai, nurodę, kad visuomenės poreikiams paimamo sklypo dalies rinkos vertei apskaičiuoti buvo parinkti lyginamieji objektai, turintys labiausiai atitinkančias vertinamą turtą charakteristikas (aukšto našumo balo, įdirbtus taikant priemones dirvožemio sluoksnio didinimui bei maisto medžiagų balansui palaikyti ir dirvožemio biologiniam aktyvumui padidinti, pasižyminčius aukščiausiomis vertėmis ir reprezentuojančius rinką vertinamo objekto vietovėje), teigė, jog V. D. įdėtos lėšos į paimamą žemės sklypą atsispindi nustatytoje žemės sklypo vertėje.
Dirvožemio derlingumas, t. y. gebėjimas aprūpinti augalus maisto medžiagomis, drėgme, suteikti jų šaknims pakankamai oro ir šilumos, sudaryti palankią fizikinę ir cheminę terpę normaliai augti, vystytis ir plisti, priklauso nuo dirvožemyje esančių augalų įsavinamų cheminių elementų ir jų junginių, organinių medžiagų kiekio (azotingumo, boringumo, fosforingumo, humusingumo ir kt.), rūgštumo ir kitų dirvožemio savybių. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 3D-359 patvirtintoje Žemės našumo vertinimo metodikoje apibrėžiama, kad žemės našumas – žemės ūkio naudmenų dirvožemio gebėjimas išauginti augalų derlių, o žemės našumo balas – sutartinis vienetas, kuriuo išreiškiamas santykinis žemės našumas.
Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitų Nr. ŠIV-273(17176391), Nr. ŠIV-31(16387036) ir Nr. ŠIV-30(16387015) duomenimis, vertintų visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų žemės ūkio naudmenų našumas vertinamas kaip geras – 43 balai (1,2497 ha ploto žemės sklypas) ir geriausias – 52,1 balo (2,5336 ha ploto žemės sklypas) bei 58,6 balo (1,8019 ha ploto žemės sklypas).
Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad žemės savininko turėtos išlaidos, skirtos dirvožemio sluoksnio dirbimo gerinimui, dirvožemio sluoksnio didinimui, maistinių medžiagų balanso palaikymui, dirvožemio biologinio aktyvumo padidinimui, išlaidos už biologines medžiagas ir kt. atsispindi nustatytuose V. D. valdytų žemės sklypų žemės ūkio naudmenų našumo baluose, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos vertes.
Be to, Registrų centro turto vertintojai nurodę, kad (duomenys neskelbtini) ūkinę veiklą vykdantiems žemės savininkams buvo pranešta, jog iki 2018 m. pabaigos bus leidžiama nuimti einamųjų metų derlių, padarė išvadą, jog V. D. negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai, vykdomos ūkinės komercinės veiklos nuostolių nepatirs, kadangi derlius bus nuimtas, pardavus nuimtą žemės ūkio produkciją, įdėtos lėšos sugrįš, todėl žemės savininkas nuostolių nepatirs. Turto vertintojai, išanalizavę V. D. argumentus dėl transporto, degalų, amortizacijos ir laiko sąnaudų, žemės savininko teigimu, atsirasiančių dėl padidėjusio atstumo privažiuoti iki likusios žemės sklypo dalies, nurodė, kad vietinės reikšmės keliai, kuriuos kirs planuojama geležinkelio vėžė, bus pertvarkyti, juos tarpusavyje apjungiant, prijungiant prie valstybinės reikšmės kelių tinklo ar įrengiant geležinkelio viadukus; planuojamų vietinės reikšmės kelių techniniai parametrai nustatomi tai, kad jais galėtų naudotis žemės ūkio technika. Turto vertintojai padarė išvadą, kad V. D. nuostolių dėl privažiavimo nepatirs. Turto vertintojai, konstatavę, kad V. D. patirtų kitų nuostolių dėl 2,5336 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams, į kurių vertę neatsižvelgta apskaičiuojant šio žemės sklypo rinkos vertę, nebuvo nustatyta, jų neskaičiavo.
Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme.
Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitas Nr. ŠIV-273(17176391), Nr. ŠIV-31(16387036) ir Nr. ŠIV-30(16387015) parengė Registrų centro vertintoja Irena Kučinskienė, kurios turto vertintojo kvalifikaciją patvirtina pažymėjimas Nr. A 000008, ir turto vertintojo asistentė Jurgita Kavaliauskaitė, kurios turto vertintojo asistento kvalifikaciją patvirtina pažymėjimas Nr. A 001071. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaigai būtų teikę skundus dėl Registrų centro turto vertintojų parengtų Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitų Nr. ŠIV-273(17176391), Nr. ŠIV-31(16387036) ir Nr. ŠIV-30(16387015) ir šių ataskaitų nuginčijimą teismine tvarka.
Teismas, 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi skirdamas teismo posėdį, skirtą nagrinėti Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimus dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus V. D. ir V. D. nuosavybės teises valdytus žemės sklypus nustatymo, atsakovams, ginčijantiems Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitose Nr. ŠIV-273(17176391), Nr. ŠIV-31(16387036) ir Nr. ŠIV-30(16387015) nurodytus nuostolių dydžius, išaiškino teisę pateikti tinkamus įrodymus, tarp jų – ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatytą turto vertinimo ataskaitą, patvirtinančius jų nurodytus nuostolių dydžius. Atsakovai teismui savo iniciatyva parengtų visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų įvertinimo ataskaitų, kuriose būtų nustatyti kitokie nuostolių, susijusių su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, dydžiai, nepateikė.
Teismas, nustatęs, kad Registrų centro turto vertintojų parengtos Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos Nr. ŠIV-273(17176391), Nr. ŠIV-31(16387036) ir Nr. ŠIV-30(16387015) Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytos ir yra galiojančios, jas vertina kaip Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytą tinkamą įrodymą, kuriuo grindžiamos tiek visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų rinkos vertės, tiek ir išvados, jog kitų patirtų nuostolių dėl visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų nenustatyta. Darant nurodytą išvadą, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktais išaiškinimais, jog turto vertinimo ataskaita (ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas) yra pagrindinis įrodymas byloje dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo (žr., pvz., 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016).
Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs jas pagrindžiančius įrodymus ir vadovaudamasis suformuotu Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatų taikymo aiškinimų, sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti V. D. reikalavimą dėl 300 000 Eur neturtinės žalos ir V. D. reikalavimą dėl 355 678,06 Eur turėtų nuostolių bei 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, atsakovų reikalaujami atlyginti nuostoliai nepatenka į Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų atlyginamų nuostolių kategorijas, todėl neatlyginami.
Apibendrinus byloje nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimai nustatyti atlyginimų už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje tenkinami.
Susisiekimo ministerija prašė atlyginti turėtas išlaidas advokatų darbo apmokėjimo išlaidas. Pareiškėja turėtoms advokato darbo apmokėjimo išlaidoms pagrįsti pateikė AKJ CONSULTUS advokatų profesinės bendrijos parengtas sąskaitas-faktūras, išrašus iš suteiktų teisinių paslaugų perdavimo-priėmimo aktų, sąskaitos apmokėjimo išrašus.
Bylos duomenys patvirtina, kad Susisiekimo ministerijai teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje teikė advokatas AKJ CONSULTUS advokatų profesinės bendrijos advokatai.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pateiktas išaiškinimas, kad atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau sprendžiant, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi būti kompleksiškai įvertinta, ar, atsižvelgus į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, ir į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjos pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams ir viešajam interesui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo teigimu, nė vienas iš nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).
Vertinant Susisiekimo ministerijos vidines teisminio atstovavimo galimybes, atsižvelgiama į tai, jog ministerijoje veikia atskiras struktūrinis padalinys – Teisės ir personalo skyrius. Šio skyriaus veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3P-131 patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Teisės ir personalo skyriaus nuostatų 5.3 punkte nustatyta, kad vienas iš šio skyriaus uždavinių yra savarankiškai arba kartu su kitais ministerijos administracijos padaliniais atstovauti ministerijos ir valstybės (jei ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose. Bylos nagrinėjimo metu Susisiekimo ministerijos viešai skelbiamais duomenimis (žr. https://sumin.lrv.lt/lt/contacts), Teisės ir personalo skyriuje dirba 10 tarnautojų, įskaitant ir skyriaus vedėją, iš jų - 6 patarėjai, 1 vyresnysis patarėjas, 2 vyriausieji specialistai; patarėjais dirbantys tarnautojai turi teisės krypties išsilavinimą, jų pareigybės reikalingos atstovauti ministerijos, valstybės (jeigu ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose, kitose valstybės institucijose ir įstaigose. Teismas daro išvadą, kad Susisiekimo ministerijos vidiniai resursai buvo pakankami tinkamai atstovauti ministerijai nagrinėjamoje administracinėje byloje. Vertinant bylos pobūdį, atsižvelgiama į tai, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Susisiekimo ministerijos pareiškimas buvo rengiamas esant susiformavusiai praktikai; byloje susiklosčiusi faktinė situacija, teisės taikymo požiūriu, nebuvo išskirtinė ir reikalavusi specialaus pasirengimo.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, jog Susisiekimo ministerija nepagrindė aplinkybės, jog advokatų pasitelkimas atstovauti jos interesams nagrinėjamoje administracinėje byloje buvo būtinas, todėl pareiškėjos prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmetamas.
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimus dėl atlyginimų už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatymo tenkinti.
Nustatyti, kad V. D. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 27 d. aktu Nr. ŽVP-923-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą 2,5336 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 17 960,00 Eur (septyniolika tūkstančių devyni šimtai šešiašdešimt eurų 00 euro centų).
Nustatyti, kad V. D. ir V. D. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 18 d. aktu Nr. ŽVP-183-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą 1,2497 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 8 110,00 Eur (aštuoni tūkstančiai vienas šimtas dešimt eurų 00 euro centų).
Nustatyti, kad atsakovams V. D. ir V. D. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 18 d. aktu Nr. ŽVP-184-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą 1,8019 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 13 030,00 Eur (trylika tūkstančių trisdešimt eurų 00 euro centų).
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos prašymą dėl turėtų atstovavimo išlaidų atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.
Teisėjos Nijolė Čekanauskienė
Irena Varžinskienė
Dalytė Zlatkuvienė