Civilinė byla Nr. e2A-337-464/2021

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00101-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2; 2.6.8.8; 2.6.18.6; 3.1.7.6; 3.3.1.11

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 18 d.

Vilnius 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Paninvest“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-65-828/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Paninvest“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Statlina“ dėl darbų kainos sumažinimo ir nuostolių atlyginimo, trečiais asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – A. Š. individuali įmonė, atsakovės pusėje – uždaroji akcinė bendrovė ,,Kelstata“. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB ,,Paninvest“ 2018 m. balandžio 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:

1.1.       sumažinti atsakovės UAB ,,Statlina“ vykdytų statybos darbų pagal 2017 m. birželio 28 d. statybos rangos sutartį Nr. 9 kainą 108 396,60 Eur suma, t. y. iki 0 Eur;

1.2.       priteisti iš atsakovės 54 732,66 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.3.       įpareigoti atsakovę pateikti vykdant 2017 m. birželio 28 d. statybos rangos sutartį Nr. 9 pildytą statybos darbų žurnalą ir statybos darbų metu naudotų medžiagų kokybės sertifikatus;

1.4.       priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad su atsakove 2017 m. birželio 28 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 9 dėl darbų ieškovės vystomame daugiafunkcinio kvartalo su gyvenamosios ir komercinės paskirties statiniais bei rekreacine zona projekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atlikimo, sutarta darbų kaina – 131 159,89 Eur (su PVM). Atsakovė šia sutartimi įsipareigojo atlikti tokius darbus: nugriauti elektros pastotę, atvežti, išlyginti ir sutankinti gruntą (būsimo pastato grindų pagrindą), įrengti pastato pamatų polius ir atraminę sienutę (sutarties 1.1 punktas). Atsakovė 2017 m. lapkričio mėnesį pateikė 2017 m. spalio 31 d. atliktų darbų aktą ir tą pačią dieną išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta ieškovės mokėtina suma – 108 396,60 Eur (be PVM).

3.       Tačiau, pasak ieškovės, atsakovė rangos sutartyje numatytus darbus atliko netinkamai, pažeisdama sutarties 1.2, 4.1, 4.2 punktus bei projektinės dokumentacijos sprendinius (techninio projekto dalis „Sklypo planas (SP), statinio architektūra (SA), statinio konstrukcijos (SK)“, orientacinės pagrindinių statybinių medžiagų kiekių lentelės 25.1–25.3 eilutės). Darbų procese buvo panaudotos netinkamos, projektinių sprendinių neatitinkančios medžiagos, t. y.  įrengiant pastato grindų pagrindą panaudotas ne stambus smėlis ir skalda, o molis su smėlio priemaišomis. Nustatytų defektų šalinimas – netinkamo grunto iškasimas ir išvežimas, projektinėje dokumentacijoje numatytus reikalavimus atitinkančio smėlio bei skaldos atvežimas, jos išlyginimas ir sutankinimas, kaip matyti iš ieškovės užsakymu UAB ,,AR10“ pateikto komercinio pasiūlymo, kainuotų 197 386,40 Eur. Todėl ieškovė, įvertinusi nustatytus trūkumus bei jų šalinimo išlaidas, 2018 m. balandžio 9 d. su pareiškimu kreipėsi į atsakovę, reikalaudama sumažinti atliktų darbų kainą 108 396,60 Eur suma, t. y. iki 0 Eur, bei atlyginti 54 732,66 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudaro skirtumas tarp trūkumų (defektų) pašalinimui reikalingų išlaidų (163 129,26 Eur be PVM) bei sumažintinos darbų kainos (108 396,60 Eur), tačiau atsakovė 2018 m. balandžio 16 d. atsakyme su ieškovės reikalavimais nesutiko.

4.       Ieškinyje taip pat nurodyta, kad rangos sutarties 5.2.9 punktu atsakovė įsipareigojo statybos darbų vykdymo metu vesti statybos darbų (jų apimties) žurnalą ir statybos techninę dokumentaciją, o sutarties 5.2.5 punktu – pateikti medžiagų pavyzdžius, jų išbandymo rezultatus (sertifikatus). Ir šių savo pareigų atsakovė tinkamai nevykdė ir nepateikė nei statybos darbų žurnalo, nei statybos metu naudotų medžiagų kokybės sertifikatų. Todėl prašo įpareigoti atsakovę įvykdyti sutartinę prievolę ir pateikti nurodytus su statybos procesu susijusius dokumentus.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Paninvest“ ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei UAB ,,Statlina“ 7 035,40 Eur, trečiajam asmeniui UAB ,,Kelstata“ – 3 993 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – 23,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

6.       Teismas pažymėjo, kad ginčas iš esmės kilo dėl rangos sutarties šalių susitarimo dalies dėl grunto atvežimo į objektą, jo planiravimo bei tankinimo turinio ir šios prievolės tinkamo įvykdymo. Ieškovė ir trečiasis asmuo A. Š. IĮ teigė, kad pagal sutartį atsakovė privalėjo atvežti tokį gruntą, kuris numatytas projektinėje dokumentacijoje ir tiktų statomo statinio grindų pagrindui, o atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Kelstata“ nurodė, kad buvo sulygta tik dėl sklypo reljefo suformavimo, sklypo pakėlimo, užvežant gruntą, grunto sklypo dalyje išlyginimo, t. y. atsakovės užduotis buvo parengti būsimų prekybos centro statybos darbų aikštelę, bet ne įrengti pastato grindų pagrindą. Teismas, įvertinęs šalių sudarytos sutarties sąlygas ir šalių elgesį ją vykdant, ieškovės poziciją pripažino nepagrįsta ir neįrodyta.  

7.       Iš rangos sutarties ir su ja susijusių dokumentų turinio teismas nustatė, kad nei pačioje sutartyje, nei jos priedu esančioje sąmatoje rangovei tiesiogiai nebuvo suformuluota užduotis atvežti būtent smėlį su skalda (iš viso 7 178 m3), sutankinti jį iki 80 ir 100 mPa, įrengti tai 50,15 m aukštyje. Sutartyje yra nurodyta abstrakti sąvoka „žemės užvežimas“, sąmatoje naudojamos sąvokos „grunto atvežimas, planiravimas, tankinimas“, o atsakovės su trečiuoju asmeniu UAB „Kelstata“ sudarytoje sutartyje nurodyta dar ir tokia sąvoka, kaip „sklypo užpylimas“. Teismo vertinimu, šios sąvokos negali būti aiškinamos ir suprantamos kaip pastato grindų pagrindo įrengimas.

8.       Įvertinęs į bylą pateiktą šalių susirašinėjimą, teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad techninio projekto duomenys atsakovei buvo teikiami fragmentiškai, o dalis, susijusi su ginčo darbais, pateikta jau po jų atlikimo – 2017 m. lapkričio pabaigoje. Be to, techniniame projekte nėra sprendinių, susijusių su grindų detalėmis, jų brėžinių. Tuo tarpu darbo projektas ginčo darbams parengtas nebuvo, nors 2016 m. rugpjūčio 5 d. statybos techninės priežiūros sutartyje, sudarytoje ieškovės ir trečiojo asmens A. Š. IĮ, 3.2 punkte nurodyta, kad darbo projekto parengimą įsipareigojo organizuoti būtent ieškovės pasitelktas darbų techninis prižiūrėtojas – trečiasis asmuo A. Š. IĮ. Todėl, teismo vertinimu, atsakovė negali būti atsakinga už šio projekto neparengimą.    

9.       Teismas sutiko su atsakovės bei trečiojo asmens UAB „Kelstata“ atsikirtimais, kuriuos patvirtino ir liudytoju apklaustas Š. S., kad pagal techniniame projekte esančius pastato prekybos centro projektinius sprendinius buvo nustatytas toks projektuojamo pastato statybos darbų eiliškumas ir technologija: iš pradžių įrengiami pamatų poliai, betonuojami rostverkai, įrengiami požeminiai inžineriniai tinklai, o tik po to įrengiamas ir formuojamas (užvežamas, tankinamas) atitinkamas grindų pagrindas, bet ne atvirkščiai. Teismas pažymėjo, kad iš esmės objektyvių kliūčių įrengti grindų pagrindą ant šiuo metu statybos objekte užpilto grunto ir nėra, tai savo ataskaitoje patvirtino Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto Civilinės inžinerijos mokslo centras (toliau – VGTU) bei kompleksinę teismo ekspertizę byloje atlikęs ekspertas.

10.       Teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad visi atsakovės atlikti darbai, be kita ko, ir ginčijami šiuo ieškiniu, ieškovės buvo priimti 2017 m. spalio 31 d. be jokių pastabų ir be techninę priežiūrą vykdžiusio specialisto, trečiojo asmens A. Š. IĮ, pritarimo. Toks ieškovės elgesys galėtų reikšti, kad jie nebuvo tokios pat svarbos, kaip, pavyzdžiui, pastato grindų pagrindo įrengimo darbai, ir pačios ieškovės buvo vertinami tik kaip sklypo pakėlimas, statybų aikštelės parengimas. Be to, pretenzijas atsakovei dėl netinkamai atliktų darbų ieškovė pradėjo reikšti tik 2018 m. kovo mėn., t. y. jau po to, kai paaiškėjo, kad nebus tęsiami ieškovės santykiai su UAB „Rivona“, kuriai ir turėjo būti statomas prekybos centras, ir jau po to, kai Panevėžio apygardos teismas 2018 m. vasario 7 d. priėmė preliminarų sprendimą dėl skolos už darbus iš UAB „Paninvest“ išieškojimo UAB „Statlina“ naudai.

11.       Įvertinęs šalių sudarytos rangos sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, teismas pripažino, kad rangos sutartimi buvo susitarta ne dėl pastato grindų pagrindo įrengimo pagal techniniame projekte esančią orientacinę pagrindinių statybinių medžiagų kiekių lentelę (naudojant stambų smėlį (7 000 m3), užpilant iki 3,56 m gylio konstrukcinę pamatų duobę, kuris turi būti sutankintas iki 80 MPa, t. p. skaldą (89 m3) bei stambų smėlį įpluktą į skaldą (89 kub. m), sutankinant iki 100 MPa), o tik dėl pirminio sklypo reljefo, statybos aikštelės suformavimo, šios sklypo dalies pakėlimo, užvežant gruntą, grunto sklypo dalyje išlyginimo, sutankinimo, kitaip tariant,  rangovės užduotis buvo parengti statybos aikštelę apie 5 290 m2 plote, reikalingą prekybos centro statybai, o ne įrengti 1 970 m2 ploto pastato grindų pagrindą pagal minėtą orientacinę pagrindinių statybinių medžiagų kiekių lentelę. Bylos duomenys (atliktų darbų aktas, grunto įsigijimo dokumentai, ekspertizės aktas) patvirtina, kad atsakovė atliko rangos sutartyje numatytus darbus – atvežė, išplaniravo ir sutankino 8 726  m3 grunto 5 290 m2 ploto statybos aikštelėje.      

12.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir tokius ieškovės argumentus, kad darbų kaina mažintina atsakovei neatlikus grunto sutankinimo darbų. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad rangos sutartyje pasiektinas sutankinimo rezultatas nenurodytas, o atsakovė teigia šiuos darbus atlikusi tiek, kiek tai buvo būtina. Ir nors, viena vertus, teismo ekspertizę atlikęs ekspertas negalėjo padaryti išvados apie grunto tankinimą, nurodęs, kad jei gruntas ir buvo tankinamas, jis sutankintas netolygiai, kita vertus, ekspertas tyrė grunto sutankinimą grindų pagrindo įrengimo aspektu, o tai, teismo vertinimu, atsakovei pagal sutartį nebuvo privaloma.   

13.       Teismo nuomone, ieškovės reikalavimas negalėtų būti tenkinamas dar ir dėl tokių aplinkybių, kad ieškovė, vykdydama šį projektą, naudojosi profesionalaus statybos techninio prižiūrėtojo pagalba, taip prisiėmusi sau statybos darbų kontrolę, atsakovė jokių nurodymų dėl vežamo grunto kokybės ar kiekybės negavo, todėl ieškovė neteko teisės remtis tokių akivaizdžiais laikytinų trūkumų faktu po darbų atlikimo. Todėl net jeigu ir būtų nustatyti ieškovės įvardyti statybos darbų trūkumai, atsakomybę už juos turėtų dalintis ieškovė su statybos techniniu prižiūrėtoju – ji neturėtų tekti atsakovei. Be to, eksperto išvados paneigia ieškovės poziciją, kad ji turės šalinti defektus, išvežti sklype esantį gruntą, užvežti naują ir jį sutankinti. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad esamas gruntas yra pakankamas atlaikyti normatyvines statinio apkrovas, todėl nėra jokios būtinybės jį išvežti iš po planuojamo statyti prekybos centro. Todėl teismas atmetė ieškovės reikalavimus dėl darbų kainos sumažinimo bei nuostolių atlyginimo.   

14.       Teismas atmetė kaip nepagrįstą ir reikalavimą įpareigoti atsakovę pateikti atitinkamus dokumentus, nurodęs, kad atliktų darbų akto pasirašymas savaime preziumuoja, jog ne tik statybos darbai, bet ir atitinkama dokumentacija jau yra perduota užsakovei. Pagal teisinį reguliavimą statybos žurnalas privalo būti statybos aikštelėje, pabaigus darbus, kaip yra šiuo atveju, jis grąžinamas užsakovei (statybos žurnalo savininkei), jame atliekami įrašai, kas statybos žurnalą perdavė ir kas perėmė. Atsakovė naudotų medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijų (sertifikatų) dublikatus į bylą pateikė, o į statybos objektą atvežtas gruntas, ką pagrįstai nurodė ir trečiasis asmuo UAB „Kelstata“, nėra statybinė medžiaga, taigi jam nėra išduodamas kokybės sertifikatas. 

15.       Ieškovės 2020 m. rugsėjo 28 d. pateiktų duomenų apie grunte rastas statybines atliekas teismas nevertino, sprendime pažymėjęs, kad šie duomenys į bylą buvo pateikti jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 

16.       Ieškovė UAB ,,Paninvest“ apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priimti rašytinius įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:   

16.1.       Po to, kai buvo baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės, paaiškėjo naujos, bylos teisingam išnagrinėjimui esminės aplinkybės – pradėjus kasimo darbus pastato perimetre, buvo atkasta įvairių statybinių atliekų ir kitų šiukšlių. Tai patvirtina faktą, kad atsakovė darbus atliko netinkamai. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti šias aplinkybes, nurodęs, kad jos pateiktos po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.  

16.2.       Teismas, spręsdamas dėl rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų bei jų apimties, nepagrįstai nevertino to, kokie konkrečiai ir kur faktiškai buvo atlikti darbai. Pildama gruntą į pastato konstrukcinę duobę, atsakovė faktiškai įrengė dalį grindų pagrindo. Gruntas nebuvo pilamas už pastato perimetro, tai patvirtina sklypo topografinės nuotraukos prieš ir po darbų. Be to, eksperto išvadoje taip pat nurodyta, kad duomenų apie tai, jog gruntas buvo vežamas, pilamas už statomo pastato perimetro, nėra. 

16.3.       Teismo išvada, kad statybos aikštelė užima 5 290 m2 plotą, nėra pagrįsta įrodymais. Pagal STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 24 punktą, statant ypatingąjį statinį statybos darbų technologijos projektas, kuriame turi būti numatytas statybvietės planas, privalomas ir jį turi rengti rangovas. Atsakovė nors ir privalėjo, tačiau šio privalomo projekto neparengė, ji niekaip neapibrėžė statybvietės (statybos aikštelės) ribų ar ploto, statybos darbų atlikimo kalendorinio grafiko. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė įrenginėjo kokią nors statybos aikštelę ir / ar kad ji užėmė 5 290 m2 plotą.     

16.4.       Rangos sutartyje numatytiems atraminės sienelės betonavimo darbams atlikti techninį darbo projektą rengė pati atsakovė. Dėl kokių priežasčių ji nerengė techninio darbo projekto grunto užvežimo darbams, nėra žinoma ir tai byloje nėra atskleista.

16.5.       Atsakovė turėjo techninį projektą, taigi turėjo visas galimybes su juo susipažinti bei jo pagrindu paruošti techninį darbo projektą. Tai, kad šis dokumentas jai nebuvo perduotas, teismas sprendė tik iš atsakovės padaryto datos įrašo akte. Techninis projektas buvo perduotas faktinei statybos darbų užsakovei UAB „Rivona“, atsakovė apie tai buvo informuota 2016 m. spalio 17-18 d. elektroniniu susirašinėjimu. Jei šie dokumentai nebūtų buvę perduoti, atsakovė nebūtų galėjusi atlikti kitų darbų, kuriuos faktiškai atliko.

16.6.       Projektiniai sprendiniai grindų pagrindui techniniame projekte yra, projektuotojų sumanymai ir sprendimai, paremti atitinkamais konstrukciniais skaičiavimais, dėl grindų pagrindų yra užfiksuoti orientacinėje pagrindinių statybinių medžiagų kiekių lentelėje.  

16.7.       Teismo išvada apie statybos darbų technologinį eiliškumą yra tik niekuo nepagrįsta subjektyvi nuomonė, atsakovės dėstomas išvedžiojimas, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Teismo ekspertas, duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, patvirtino, kad technologiškai darbai gali būti atliekami ir vienu, ir kitu eiliškumu.

16.8.       Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti kiek laiko vyko grunto vežimo darbai, į bylą nėra pateikti ir krovinio važtaraščiai ar kiti duomenys, kurie leistų identifikuoti faktinę grunto vežimo darbų pradžią ir pabaigą. Nėra ir duomenų, koks kiekis grunto buvo atvežtas. Tai, kad grunto sutankinimo darbai atlikti netinkamai, patvirtino ir ekspertas savo išvadoje.

16.9.       Priimant atliktus darbus akivaizdžių trūkumų nustatyta nebuvo. Apžiūrint atliktus darbus nebuvo įmanoma nustatyti supilto grunto techninių savybių ir atitikties projektiniams sprendiniams. Byloje apklaustas teismo ekspertas patvirtino, kad vizualiai užvežtas gruntas atrodo kaip smėlis.   

16.10.       Priešingai nei sprendė teismas, techninės priežiūros kokybės trūkumai gali lemti rangovo ir techninio prižiūrėtojo atsakomybę prieš užsakovę, o ne rangovės visišką atleidimą nuo atsakomybės už akivaizdžiai nekokybiškai atliktus statybos darbus. Tokių mišrių teisinių santykių atvejais (užsakovas – rangovas – techninis prižiūrėtojas) teismas turi nustatyti kiekvieno proceso dalyvio indėlį į netinkamą darbų rezultatą ir atitinkamai paskirstyti atsakomybę.   

16.11.       Nepagrįsta teismo išvada, kad šiuo atveju darbų rezultatas gali būti naudojamas pagal paskirtį. Faktiškai į prekybos pastato konstrukcinę duobę buvo supiltas gruntas (dulkingas smėlis), kuris yra prastesnės kokybės ir negali būti sutankintas iki reikiamo koeficiento (Ev2 = 80 MPa). Tą patvirtina ir teismo eksperto išvados. Be to, kartu su gruntu pastato konstrukcinėje duobėje yra užkastos ir statybinės atliekos. Nepagrįsta taip pat ir teismo išvada, kad smėliui nėra išduodamas sertifikatas. Smėlis yra statybinė medžiaga, ją įsigyjant teisėtai, smėlį gaminančiuose karjeruose, atitinkami kokybės sertifikatai yra išduodami.   

16.12.       Sprendimo dalis dėl įpareigojimo perduoti statybos darbų žurnalą ir statybos metu naudotų medžiagų kokybės sertifikatus yra visiškai nepagrįsta

16.13.       Teismas netinkamai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai neįvertino tokios faktinės aplinkybės, kad atsakovė dalį reikalavimo įvykdė – pateikė atraminei sienelei pastatyti naudotų statybinių medžiagų kokybės sertifikatus. Todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos atsižvelgiant ir į šią aplinkybę.

17.       Atsakovė UAB ,,Statlina“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nepriimti ieškovės pateiktų įrodymų, priimti atsakovės pateiktus įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:      

17.1.       Ieškovės apeliacinio skundo teiginiai, kad teismo išvados dėl statybos aikštelės ploto nėra grindžiamos įrodymais, neteisingi. Sutarties objektą apibrėžiančioje dokumentacijoje, sutarties priede – sąmatoje, kurį pasirašė abi šalys, yra aiškiai nurodyta, kad atvežamas gruntas planiruojamas (lyginamas) 5 290 m2 plote. Šiame plote atliktus darbus ieškovė priėmė, nei sąmatos, nei atliktų darbų priėmimo akto neginčijo.    

17.2.       Kaip matyti iš atsakovės po ginčo darbų atlikto geodezinių matavimų plano, aukštis padidėjo visame sklype, t. y. tiek būsimo pastato perimetre (Gr.2 - 49.29, Gr3. - 49.80), tiek ir kitoje ginčo darbų vietoje, t. y. būsimoje stovėjimo aikštelėje (Gr4.-49.05, Gr5.-48.98). Todėl nepagrįsti ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad smėlis buvo vežamas ne į visą sklypą.

17.3.       Išvadą, kad dokumentai atsakovei buvo perduoti po to, kai buvo atlikti darbai, teismas padarė taikydamas tikimybių pusiausvyros principą, t. y. atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, tarp šalių vykusį susirašinėjimą bei šalių atstovų paaiškinimus, o ne vien remdamasis datos įrašu ant akto. Ieškovė aplinkybę, kad techninis projektas buvo perduotas, įrodinėja su UAB „Rivona“ 2016 m. spalio 16-17 d. vykusiu susirašinėjimu. Tačiau pastaroji bendrovė paneigė gavusi techninį projektą iš ieškovės. Todėl projektinės dokumentacijos perdavimo faktas būsimo pastato pirkėjui neįrodytas. Ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad ji perdavė visą projektinę dokumentaciją kartu su joje esančia orientacine medžiagų kiekių lentele.    

17.4.       Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad pastato grindų pagrindo projektiniai sprendiniai buvo numatyti orientacinėje medžiagų kiekių lentelėje. Nei Statybos įstatymas, nei Reglamentas neapibrėžia kas yra orientacinė medžiagų kiekių lentelė, todėl formaliuoju požiūriu tokio pavadinimo dokumentas nacionalinėje teisėje neegzistuoja ir negali būti sudėtine projektinės dokumentacijos dalimi. Be to, byloje esanti lentelė nepasirašyta, nesunumeruota, nežinomos autorystės, be datos, neišviešinta portale „Infostatyba“, neaišku, kurio projekto dalies sudėtine dalimi ji yra.

17.5.       Darbų eiliškumas, priešingai nei teigia ieškovė, numatytas techniniame projekte. Techninio projekto „Pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo (SO)” dalyje, 9 skyriuje paeiliui išvardinti statybos darbai, 12 vietoje yra numatytas grindų įrengimas, t. y. tik suformavus pastato karkasą pradedamas formuoti grindų pagrindas (pagrindo sluoksniavimas smėliu, skalda, jo tankinimas ir t. t.). Be to, liudytoju apklaustas specialistas Š. S. taip pat patvirtino, kad grindų pagrindas tokio tipo pastatuose įprastai įrengiamas suformavus pagrindinį pastato tūrį ir palikus sienoje neuždengtą segmentą technikai įvažiuoti, kuri galėtų lyginti ir tankinti įvežamą gruntą, lygiagrečiai klojant požeminės komunikacijas, esančias po pastatu.        

17.6.       Jeigu atsakovė, vykdydama darbus, nukrypo nuo sutarties ar normatyvinių techninių dokumentų (nors tai neįrodyta), tai tie nukrypimai buvo lemti atitinkamos dokumentacijos neperdavimu bei nepakankama technine priežiūra. Todėl pagrįsta yra ir teismo išvada, kad techninės priežiūros lygis, buvęs ginčo darbų metu, rodo, jog tie darbai nebuvo tokios svarbos.   

17.7.       Atsakovė rangos sutartimi įsipareigojo sutankinti į statybos objektą atvežtą gruntą, tačiau su ieškove konkrečiai nebuvo sutarta dėl grunto sutankinimo rodiklių. Aplinkybę, kad gruntas visgi buvo sutankintas, nors ir netolygiai, patvirtina ekspertizės išvadoje esanti Kauno tiltų laboratorijos išvada, kurioje grunto sutankinimas yra nustatytas atitinkamai 26, 14, 24 MN/m2.    

17.8.       Sutiktina, kad techninio prižiūrėtojo nepritarimas nėra darbų priėmimo sąlyga, tačiau tokia aplinkybė lemia tai, jog užsakovė, priėmusi darbus nepaisydama profesionalaus savo pasamdyto atstovo statybose pastabų, tuo pačiu prisiėmė ir visą su tuo susijusią riziką. Ieškovė nepaneigė, kad techninis prižiūrėtojas ją įspėjo apie galimą nukrypimą nuo sutarties. Kitoks tokios situacijos aiškinimas paneigtų darbų priėmimo akto, kaip valinio akto, esmę, nes tokiu atveju užsakovė, priimdama darbus, veiktų be atsakomybės.

17.9.       Įrodymų, kad užvežtas gruntas pablogins būsimo pastato naudojimo savybes ar pastato statybą padarys neįmanoma, byloje nėra. Tiek VGTU ataskaitos ir liudytojo Š. S. paaiškinimai, tiek eksperto išvada, tiek techninis prižiūrėtojas teisme patvirtino, kad esamas gruntas yra pakankamas būsimo statinio apkrovai atlaikyti.

17.10.       Gruntas buvo vežamas apie 2 mėnesius, todėl tiek ieškovė, tiek techninis prižiūrėtojas turėjo ir galėjo matyti atvežamą gruntą, ar, kaip dabar teigia, užlaidojamas atliekas ir pan. Nors kilus ginčui dėl grunto klasifikacijos buvo atliktas ne vienas laboratorinis tyrimas, esminė reikšmė, sprendžiant apie trūkumų buvimą, yra tai, kad statybos techninis prižiūrėtojas, anot jo paties, žinodamas, jog atsakovė negali atvežti smėlio, nes jo objektyviai nėra dėl uždarytų karjerų, įvardino galimas problemas, t. y. atskleidė nukrypimo nuo lentelės akivaizdumą ieškovei, tačiau ši pastabų nepaisė ir priėmė darbus be jokių išlygų.    

17.11.       Ieškovė klaidingai teigia, kad STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ esančiame statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos apraše nėra nuorodų į reikalavimus dėl statybos žurnalo perdavimo. Minėto STR 4 priedu „Statybos žurnalo forma“ yra patvirtina oficiali statybos žurnalo forma su žurnalo pildymo tvarkos aprašu bei skyriais, kurioje numatyta F-6 forma. Šioje formoje, be kita ko, turi būti nurodyta kas perduoda žurnalą ir kas priima žurnalą, privalomai įrašant, vardą pavardę, parašą ir datą.

17.12.       Ginčo darbų metu supiltam gruntui kokybės atitikties sertifikatai neišduodami. Byloje nėra ginčo, kad atvežtas gruntas nėra grynas smėlis.    

18.       Trečiasis asmuo UAB ,,Kelstata“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, o tuo atveju, jei bus priimti ieškovės pateikti nauji įrodymai, priimti ir jos teikiamus įrodymus. Nurodo tokius argumentus:    

18.1.       Ieškovė nepagrįstai teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovė faktiškai gruntą išpylė 5 290 m2 plote. Šis plotas sietinas ne tik su grunto pylimu, bet ir su jo planiravimu (lyginimu). Tai nereiškia, kad visame 5 290 m2 plote atsakovė privalėjo aukštinti žemės sklypo dalį pildama gruntą. Grunto planiravimas šiame plote buvo numatytas rangos sutartyje ir sąmatoje, o pati ieškovė, pasirašydama 2017 m. spalio 31 d. atliktų darbų aktą, patvirtino, kad atvežtas gruntas buvo išplaniruotas 5 290 m2 plote, t. y. daugiau nei 2 kartus didesniame plote nei suprojektuoto pastato plotas – 1 970 m2. Šis aktas yra galiojantis dvišalis sandoris, kurio ieškovė neginčijo.    

18.2.       Grunto užvežimas, jo lyginimas, tankinimas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 97 dalį yra priskirtini statybos sklypo tvarkymui – sklypo reljefo formavimui. Šiems darbams praktikoje užsakovai dažnai neturi specialių reikalavimų ir jiems nėra keliami reikalavimai pasiekti specifinį aukštą sutankinimo rodiklį arba naudoti tam tikros granuliometrinės sudėties gruntą, išskyrus atvejus, kai užsakovas pateikia rangovui suformuluotą atitinkamą užduotį, nurodytą pačioje rangos sutartyje arba nustatyta tvarka parengtoje projektinėje dokumentacijoje, kas šiuo atveju nebuvo padaryta.   

18.3.       Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė tariamai neparengė privalomo statybos darbų technologijos projekto, yra nauji, jais nebuvo grindžiamas ieškinys bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl nei atsakovė, nei trečiasis asmuo jokių įrodymų, susijusių su statybos darbų technologijos projekto parengimu, neteikė. Taigi šiomis aplinkybėmis negali būti grindžiamas ir apeliacinis skundas. Rangos sutartis nenumatė atsakovės pareigos rengti techninį darbo projektą, o ieškovė atsakovei jo nepateikė.   

18.4.       Techninio projekto sudėtyje nėra jokio pastato vidaus grindų detalės sprendinio ir vidaus grindų pasluoksnių brėžinio, techninių specifikacijų žemės darbams, todėl atsakovė niekaip negalėjo nukrypti nuo techniniame projekte numatytų techninio projekto sprendinių taikytinų pastato vidaus grindims.   

18.5.       Teismui išreikalavus statinio techninį projektą iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, paaiškėjo, kad orientacinės pagrindinių statybinių medžiagų kiekių lentelės techniniame projekte, kuris buvo įregistruotas IS „Infostatyba“, nėra. Taigi lentelė, kuria ieškovė grindžia ieškinio reikalavimus, nėra byloje pateikto statinio techninio projekto, pagal kurį ieškovei buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, dalimi ir savivaldybei pateikto techninio projekto dalyse: sklypo planas (SP), statinio architektūra (SA), statinio konstrukcijos (SK), jos nėra.

18.6.       Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė yra atsakinga už tariamus nukrypimus nuo techninio projekto, nes pati ieškovė nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros pagal tokius projektinius sprendinius, kurie nebuvo techninio projekto dalimi ir apie kuriuos atsakovės darbų atlikimo metu net nežinojo.    

18.7.       Atsakovė pagal rangos sutartį įsipareigojo užvežti ne smėlį, kaip be jokio pagrindo teigia ieškovė, bet žemę, gruntą. Todėl ir sertifikatai ne tik negalėjo būti reikalaujami, bet ir išduodami.     

19.       Trečiasis asmuo A. Š. IĮ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį patenkinti, priteisti iš atsakovės UAB ,,Statlina“ bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

19.1.       Trečiojo asmens A. Š. IĮ atstovui A. Š., kaip techninę priežiūrą vykdžiusiam subjektui, atsakovė nepranešė apie ginčo darbų pradžią ir jų eigą, t. y. apie šių darbų vykdymą. Būtent dėl šios priežasties atsakovė ir nepripažįsta, kad statybos darbų žurnalas yra likęs pas ją, kadangi šis žurnalas atskleistų daug reikšmingų aplinkybių, be kita ko, ir tai, jog ginčo darbams trečiasis asmuo nepritarė.    

19.2.       Atsakovės buvo prašoma pateikti grunto kokybę patvirtinančius kokybės sertifikatus, jo pirkimo sąskaitas faktūras, važtaraščius, taip pat grunto tankinimo darbų atlikimui dinaminio ir statinio bandymo rezultatus, tačiau šių dokumentų atsakovė nepateikė. Dėl šios priežasties techninio prižiūrėtojo pritarimo šių darbų tinkamam atlikimui statybos darbų žurnale nėra, kas yra tapatu prieštaravimui šiuos darbus priimti.

19.3.       Pagal įrodinėjimo proceso taisykles būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad statybų žurnalą ji perdavė ieškovei, tačiau ji to neįrodė, o teismas nepagrįstai padarė prielaidą, kad statybos darbų žurnalas esą buvo perduotas ieškovei.       

19.4.       Trečiajam asmeniui, atlikusiam techninę priežiūrą, nėra žinomos aplinkybės, kodėl ginčo statybos rangos darbai buvo priimti be jo pritarimo. Juo labiau kad ieškovei buvo nurodyta ir paaiškinta, jog techninis prižiūrėtojas nepritaria ginčo atliktų darbų priėmimui ir dėl to statybos darbų žurnale nepasirašys. Aplinkybę, kad ginčo statybos darbai vis tiek buvo priimti, galimai lėmė buvęs trišalis santykis tarp ieškovės, galutinio rangos darbų faktinio užsakovo UAB „Rivona“ ir atsakovės, kuriuos siejo dar ir kiti teisiniai santykiai pagal prisiimtus kitus sandorius.

19.5.       Nepagrįsta teismo išvada, kad grunto užvežimo darbai truko apie 3 mėnesius, byloje duomenų tokiai išvadai nėra. Ši teismo išvada vertintina kaip prielaida, spėjimas ir ja neturėtų būti vadovaujamasi darant kitas išvadas.

19.6.       Aplinkybę, kad statybos techninis prižiūrėtojas nebuvo prisiėmęs pareigos organizuoti darbo projekto rengimą ir kad statybos proceso dalyviai tai suprato bei tam pritarė, patvirtina faktas, jog nei ieškovė, nei atsakovė niekada nesikreipė į techninį prižiūrėtoją, ragindamos organizuoti tokio darbo projekto rengimą, teisės aktai taip pat nenumatė tokios jo pareigos.

19.7.       Atsakovė negalėjo vykdyti grunto užvežimo ir išpylimo darbų, šie darbai vykdyti savavališkai, nes nebuvo surašytas paslėptų darbų aktas, kurio pagrindu turėjo būti apžiūrėta teritorija, ar joje nėra palikta statybinių atliekų po buvusių pastatų ardymo, ar nebus užpiltos inžinerinės komunikacijos ir pan. Taip pat šis paslėptų statybos darbų aktas yra privalomas prieš užpilant gruntą, esant teritorijoje pastatytiems inžineriniams statiniams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų

20.       Apeliantė UAB ,,Paninvest“ su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus –antstolio E. Smagurausko 2020 m. spalio 13 d. surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuota ginčo objektu tapusi statybvietė, ginčo sklypo topografinį planą.

21.       Atsakovė UAB ,,Statlina“ su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 11 nuotraukų, kuriose, jos teigimu, užfiksuotas ginčo žemės sklypas, taip pat 2010 m. birželio 23 delfi.lt portale atspausdintą straipsnį ir 2014 m. kovo 27 d. lrytas.lt portale atspausdintą straipsnį, kuriuose rašoma apie netvarką ginčo teritorijoje, kuria disponuoja vystytoja (apeliantė) UAB ,,Paninvest“, joje esančias šiukšles ir statybines atliekas, apeliantės 2017 m. spalio 9 d. pažymą apie statinio projekto sprendinius, 2018 m. vasario 12 d. apeliantės prašymą dėl dokumentų pateikimo ir atsakovės 2018 m. vasario 19 d. atsakymą, apeliantės 2020 m. rugsėjo 22 d. raštą dėl statybvietėje aptiktų statybinių šiukšlių ir atsakovės 2020 m. spalio 1 d. atsakymą į jį, kuriame nurodyta, kad apeliantės įvardintos statybinės atliekos galėjo būti susijusios su prieš tai sklype esančių pastatų griovimo darbais, VĮ Registrų centro išrašą iš Nekilnojamojo turto registro.

22.       Trečiasis asmuo UAB ,,Kelstata“ su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2017 m. rugpjūčio 1 d. su UAB ,,Rivona“ sudarytą rangos sutartį dėl sklype rastų statybinių atliekų išardymo ir šių darbų sąmatą, už atliktus darbus išrašytą sąskaitą ir jos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

23.       Trečiasis asmuo A. Š. IĮ su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimo departamento Meteorologinių stebėjimų skyriaus 2020 m. lapkričio 12 d. pažymą apie hidrometeorologines sąlygas 2017 m. rugpjūčio 15 d. – 2017 m. spalio 15 d.

24.       Lietuvos apeliaciniam teismui 2021 m. balandžio 23 d. pateikti apeliantės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose išdėstyti atsikirtimai į atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, susijusius su žemės sklypo plotu, kuriame buvo atlikti ginčo darbai, atvežto grunto kiekiu ir kt. Apeliantė šiuose paaiškinimuose dar kartą nurodė, kad po to, kai pirmosios instancijos teismas baigė bylos nagrinėjimą iš esmės, jai paaiškėjo naujos teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su atsakovės atliktasi grunto atvežimo darbais, t .y. pradėjus atsakovės atvežto grunto kasimo darbus jai paaiškėjo, jog būsimo pastato pamatų vietoje buvo užkasamos statybinės šiukšlės. Kartu su šiais rašytiniais paaiškinimais apeliantė pateikė 2021 m. balandžio 20 d. AB ,,Panevėžio statybos trestas“ atliktą laboratorinį esamo grindų pagrindo grunto vertinimą.

25.       Atsakovė UAB ,,Statlina“ 2021 m. balandžio 26 d. pateikė prašymą priimti naują įrodymą – informaciją apie apeliantės dalyvius. Atsakovės teigimu, šis įrodymas teikiamas reaguojant į nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad apeliantė nėra profesionalia nekilnojamojo turto vystytoja ir kad tai buvęs pirmas jos projektas, taigi ji neturėjusi statybos rangos sutarčių sudarymo bei jų vykdymo patirties. Be to, reaguodama į apeliantės rašytinius paaiškinimus, atsakovė taip pat pateikė ir atsiliepimą į juos, prašydama nepriimti su apeliantės rašytiniais paaiškinimais pateikto naujo įrodymo, nes grunto vertinimas buvo atliktas laboratorijoje, kuri neturi akreditacijos tokiems tyrimams atlikti, taip pat pateikė raštą dėl AB ,,Panevėžio statybos trestas“ statybinės laboratorijos akreditacijos srities.

26.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas (lot. revisio prioris instantiae), o ne pakartotinis bylos išnagrinėjimas, todėl ir apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles, kurios nėra identiškos pirmosios instancijos teisme taikomoms procesinėms taisyklėms.

27.       Procesų abiejų instancijų teismuose skirtumai, be kita ko, lemia, kad visi įrodymai turi būti teikiami būtent pirmosios instancijos teisme – su ieškiniu arba rengiantis bylos nagrinėjimui (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 179 straipsnis, 181 straipsnio 2 dalis, 198 straipsnis, 226 straipsnis). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama optimizuoti bylos proceso eigą, juo skatinamas proceso koncentruotumas, nustatoma kiekvieno proceso dalyvio pareiga rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, t. y. rūpestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir / ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į reikalavimus.

28.       Įstatymų leidėjo valia apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nebent nustatytų tokias aplinkybes: 1) šiuos įrodymus nepagrįstai atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas; 2) šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas ir yra nustatytas atsižvelgiant į pirmiau minėtą apeliacinio proceso specifiką, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas atliekamas pagal byloje esančius, pirmosios instancijos teismo ištirtus bei šio teismo įvertintus įrodymus. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų (duomenų) sprendime padarytoms savo išvadoms pagrįsti, ar ištyrė visus dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus, ar tinkamai juos įvertino, ar teisingai taikė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles bei įrodinėjimo pareigos neįvykdymo padarinius. 

29.       Kadangi CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme draudimas nėra absoliutus, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo ir turėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014; 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-684/2021, 36 punktas).

30.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nei viena iš šios nutarties 28 punkte nurodytų sąlygų išimties iš CPK 314 straipsnyje įtvirtinto draudimo taikymui nagrinėjamu atveju nėra nustatyta. Taigi nėra ir pagrindo priimti byloje dalyvaujančių asmenų teikiamus naujus rašytinius įrodymus, kuriais yra siekiama atitinkamų faktinių aplinkybių, sudariusių bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką pirmosios instancijos teisme, konstatavimo, juolab kad dalyvaujantys asmenys neįrodinėja jokių objektyvių priežasčių buvimo, sukliudžiusių jiems laiku – iki proceso įstatyme numatytos bylos nagrinėjimo stadijos – pateikti visus šiuos įrodymus.

31.       Kitokios išvados nesuponuoja ir tokie apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti bei vertinti jos 2020 m. rugsėjo 28 d. į bylą pateiktus įrodymus apie grunte rastas statybines atliekas, nes šiuos duomenis ji teikė pirmosios instancijos teismui jau išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui išėjus priimti sprendimo – likus dviem dienoms iki sprendimo paskelbimo. Nors apeliantė tvirtina, kad aplinkybės, susijusios su statybvietėje užkastomis statybinėmis šiukšlėmis, jai tapo žinomos tik tada, kai teismas išnagrinėjo bylą iš esmės, tokie teiginiai visiškai neįtikinantys. Ginčo sklypas priklauso apeliantei, taigi ji neabejotinai žinojo ar turėjo žinoti, kokios statybinės atliekos jame buvo ar nebuvo perduodant šį sklypą atsakovei, kas jas turėjo iš sklypo pašalinti, vadinasi, ji turėjo visas galimybes, kilus ginčui su atsakove dėl rangos darbų ir jų apmokėjimo, dar iki kreipimosi į teismą (ar vykstant ginčui teisme) surinkti visus šiam ginčui išspręsti aktualius įrodymus, be kita ko, ir susijusius su grunto būkle. Kitaip tariant, siekdama pagrįsti savo ieškinio reikalavimus, apeliantė turėjo teikti tokio pobūdžio duomenis dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnis, 178 straipsnis).

32.       Šalies procesinis elgesys, kai tik priėmus tai šaliai nepalankų teismo sprendimą yra teikiami įrodymai, pagrindžiantys jos poziciją, kartu neįrodinėjant jokių objektyviai egzistavusių kliūčių juos pateikti anksčiau (t. y. pirmosios instancijos teisme), negali pateisinti išimties iš CPK 314 straipsnyje nustatytos bendrosios taisyklės taikymo. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, CPK 314 straipsnyje įtvirtinęs išimtinius atvejus, kai pirmosios instancijos teismo neįvertinti įrodymai gali būti teikiami į bylą aukštesnės instancijos teisme, siekė panaikinti bet kokią galimybę piktnaudžiauti procesu, skatindamas bylos dalyvius bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis (informaciją) pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant antrajai šaliai netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

33.       Dėl tų pačių motyvų nepriimami atsakovės bei trečiųjų asmenų su jų atsiliepimais į apeliacinį skundą pateikti įrodymai, atsakovės 2021 m. balandžio 26 d. pateiktas apeliantės dalyvių sąrašas, nenurodžius, kodėl šie įrodymai negalėjo būti teikiami pirmosios instancijos teismui.

34.       Sprendžiant rašytinių paaiškinimų ir atsiliepimo į juos priėmimo klausimą, aktualu ir tai, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė savo rašytiniuose paaiškinimuose siekia išplėsti apeliacinio skundo motyvus ir šį skundą papildyti naujais nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentais, nurodžiusi visiškai naujas faktines aplinkybes, kuriomis motyvuojamas netinkamas rangos sutarties vykdymas, t. y. statybinių šiukšlių grunto formavime panaudojimas. Todėl nei apeliantės pateikti rašytiniai paaiškinimai, nei atsakovės atsiliepimas į šiuos paaiškinimus nepriimami.

Dėl rangos sutarties objekto ir šalių sutartinių įsipareigojimų

35.       Šalių ginčas kilo dėl jų 2017 m. birželio 28d. sudarytos rangos sutarties Nr. 9 aiškinimo ir jos  įvykdymo. Šalys visų pirma nesutaria dėl šia sutartimi atsakovės, kaip rangovės, prisiimtų įsipareigojimų pobūdžio ir jiems keltinų techninių reikalavimų, kuriuos savo procesiniuose dokumentuose įvardijo apeliantė, taip pat dėl atsakovės faktiškai atliktų ir apeliantės priimtų darbų (dėl to ginčo nekyla) atitikties šiems reikalavimams. Apeliantė įrodinėja, kad atsakovė pagal rangos sutartį į statybvietę atveždama nesertifikuotą molį su smėlio priemaišomis, kuris neatitiko techniniame projekte nurodytų atitinkamų techninių rodiklių ir kuris nebuvo sutankintas iki reikalaujamo lygio, pažeidė rangos sutartį, todėl neturi teisės reikalauti 108 396,60 Eur atlyginimo už netinkamai atliktus rangos darbus, prašydama sumažinti darbų kainą iki 0 Eur ir dar priteisti jai 54 7320,66 Eur nuostolių atlyginimą. Apeliantės teigimu, jos teisėtas ir pagrįstas lūkestis buvo, kad atsakovė atliks pastato grindų pagrindo formavimo darbus, dėl ko šalys faktiškai ir buvo susitarusios. Skirtingai negu apeliantė, atsakovė tvirtino, kad tokio susitarimo su apeliantė ji nebuvo sudariusi, o buvo įsipareigojusi suformuoti pirminį sklypo reljefą, pakelti sklypą iki numatyto aukščio, jį išlyginti, o šiuos darbus ji atliko tinkamai, tam panaudodama tinkamas medžiagas.  

36.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

37.       Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius sutarties arba ją įvykdžius netinkamai, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Specialūs kreditoriaus teisių gynimo būdai nustatyti atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose. Dėl netinkamo sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje).         

38.       Vertinant, ar atsakovė yra atlikusi tai, ką lėmė jos su apeliante sudarytas susitarimas, ar, priešingai, sutarties ji neįvykdė, būtina nustatyti, dėl ko šalys buvo susitarusios. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina būtent atsakovės poziciją ir sprendė, kad tie darbai, dėl kurių yra sulygusios šalys, negali būti vertinami kaip pastato grindų pagrindo formavimas bei atitikti tokiems darbams keliamus reikalavimus. Apeliacinio skundo argumentais tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepaneigta. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą labiau tikėtinai teisėjų kolegijos išvadai, kad atsakovės sutartinės prievolės esmė – statybvietės sklypo parengimas būsimiems statybos centro darbams, o ne būsimo pastato grindų pagrindo suformavimas. Apeliantės deklaruojami kitokie jos buvę lūkesčiai, kurie nebuvo aiškiai išreikšti jokia forma, nepagrindžiami nei byloje esančiais įrodymais, nei jos pačios atliktais sutartiniuose santykiuose veiksmais.

39.       Kilus sutarties šalių ginčui dėl jų sudarytos sutarties turinio bei jos sąlygų, vien pažodinio sutarties aiškinimo metodo nepakanka – sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (CK 6.193 straipsnis). Todėl taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau identifikuota šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus.    

40.       Šalių sudarytos statybos rangos sutarties 1.1 punkte jos objektas įvardintas itin lakoniškai – rangovė (t. y. atsakovė) įsipareigoja savo jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis atlikti griovimo, žemės užvežimo ir pamatų įrengimo darbus (duomenys neskelbtini), o užsakovė (t. y. apeliantė) – priimti darbų rezultatą ir šios sutarties nustatyta tvarka sumokėti 2.1 punkte sutartą darbų kainą. Pagal sutarties 2.1 punktą, sutarties objekto kaina yra sutartinė, pagal atskirai suderintus priedus. Sutarties kaina nesikeičia visą sutarties galiojimo laiką, nebent užsakovė keičia projektinius sprendimus. Abi šalys neginčija fakto, kad vienu iš tokių sutarties priedų laikytina 2017 m. birželio 28 d. atsakovės paruošta darbų sąmata, kurią pasirašė tiek apeliantės, tiek ir atsakovės atstovai, be kita ko, patvirtindami joje esančių duomenų teisingumą ir sutikimą su jais.

41.       Šioje sąmatoje nurodyti tokie atsakovės atliktini darbai ir jų kaina: (1) elektros pastotės nugriovimas, 4 000 Eur; (2) grunto atvežimas (8 726 m3), 52 356 Eur; (3) grunto planiravimas (5 290 m2), 2 645 Eur; (4) grunto tankinimas (8 726 m3), 5 235,60 Eur; (5) pamatų polių įrengimas, 44 160 Eur. Nors ginčas, kaip minėta pirmiau, kilęs dėl 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų darbų skirtingo interpretavimo ir jų atlikimo tinkamumo, bet apeliantė nesutinka sumokėti ir už kitus, jos neginčijamus rangos darbus, siekdama kainos sumažinimo iki 0 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad rangos sutartyje šalys susitarė, jog darbų kaina bus nustatoma pagal atskirus priedus, o toks susitarimas faktiškai buvo įgyvendintas parengiant aptariamą sąmatą, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ji laikytina ne tik darbų kainą, bet ir darbų apimtį bei jų pobūdį nusakančiu (detalizuojančiu) dokumentu, kuris privalomas sutartį ir šį jos priedą pasirašiusioms šalims. 

42.       Taigi sutarties 1.1 punkte numatytas vienas iš sulygtų darbų – žemės užvežimas – pačių šalių valia reiškė sutartyje neįvardintos rūšies ar specifikacijos grunto atvežimą, jo planiravimą (išlyginimą) ir tankinimą, o apeliantės atstovo parašas sąmatoje patvirtina, kad ji sutiko tiek su darbų kaina, tiek ir su jų pobūdžio aptarimu. Pažymėtina, kad kitokių rašytinių susitarimų šalys į bylą nėra pateikusios.

43.       Šalių elgesys, vykdant rangos sutartį ir ją įvykdžius, taip pat nesudaro jokio pagrindo spręsti, kad apeliantė iš tiesų galėjo turėti pagrįstą sutarties nuostatomis (ar kitais konkrečiai neįvardintais susitarimais) lūkestį, jog atsakovė įrengs pagrindą būsimo pastato grindims. Iš techninio projekto, kuris parengtas apeliantės užsakymu (el. b. 2 t., b. l. 30-75), matyti, kad sklypo plotas yra 21 302 m2, pastato bendras plotas – 1 924,70 m2. Pagal 6.1.1 punktą teritorijos reljefas formuojamas atsižvelgiant į prekybos centro planinę struktūrą, gatves šalia objekto, transporto judėjimo ir automobilių stovėjimo teritorijoje aplinkybes. Pačios apeliantės užsakymu V. K. įmonės parengto techninio projekto dalyje Sklypo planas, statinio architektūra, statinio konstrukcija esančioje orientacinėje pagrindinių statybinių medžiagų kiekių lentelėje, jos 25.1-25.3 eilutėse, išvardinti akmens masės, šlifuoto betono, linoleumo, rampos grindų pagrindams įrengti reikalingi medžiagų kiekiai ir jų savybės: 7 000 m3 sutankintas stambus smėlis Ev2=80 MPa – iki 3,65 m; 89 m3 skalda frakcijos 22/32, sutankinimo koeficientas Ev2=100 MPa – 40...50 mm; 89 m3 stambus smėlis įpluktas į skaldą, sutankinimo koeficientas Ev2=100 MPa – 40...50 mm (el. b. 2 t., b. l. 74).

44.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad aptartoje statybinių medžiagų orientacinėje lentelėje nurodyti medžiagų kiekiai (dydžiai) nesutampa su tais, kurie buvo nurodyti atsakovės parengtoje darbų, vykdant 2017 m. birželio 28 d. rangos sutartį, sąmatoje, kurios teisingumą patvirtino ir pati apeliantė. Tai leidžia spręsti, kad ir pati apeliantė rangos sutarties darbų ar jiems keliamų reikalavimų nesiejo su šioje techninio projekto dalyje nurodytais reikalavimais pastato grindų pagrindo įrengimui. Byloje nėra ir tokių duomenų, kad apeliantė iš karto po šios sąmatos pasirašymo ar atsakovei pradėjus faktiškai vykdyti darbus, kreipėsi į rangovę (t. y. atsakovę) dėl darbų apimties ir naudojamų jiems statybinių medžiagų kiekių patikslinimo ar šių statybinių medžiagų rūšies (specifikacijos) konkretizavimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal rangos sutarties 2.8 punktą apeliantė tokią galimybę turėjo, tačiau tai turėjo būti įgyvendinama laikantis sutarties 7.4 punkte nustatytos tvarkos – abiejų šalių susitarimu, sudarytu rašytine forma. Vien tai, kad apeliantė manė, jog atsakovė turi atlikti ir daugiau nei numatyta sutartyje darbų, tačiau savo tokio lūkesčio atsakovei neatskleidė ir jo sutartyje bei įstatyme (CK 6.183 straipsnio 1 dalis) nustatyta tvarka neįformino, sutarties nepapildė, negali būti vertinama kaip atsakovės prievolė, kurios ji neatliko ar, pasak apeliantės, atliko netinkamai.

45.       Apeliantės teigimu, tai, kad atsakovė faktiškai buvo įsipareigojusi įrengti pagrindą pastato grindims, patvirtina tokia aplinkybė, jog gruntas buvo atvežtas, išlygintas ir tankinamas būtent būsimo pastato ribose, bet ne visame žemės sklype. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su šiais apeliacinio skundo argumentais, juolab kad jokių tokių teiginių pagrįstumą patvirtinančių objektyvių įrodymų byloje nėra. Abiejų šalių pasirašytoje sąmatoje buvo sulygta dėl tvarkomo žemės sklypo 5 290 m2 ploto. Kaip matyti iš techninio projekto dalies 6.1.2 Sklypo planas (el. b. 2 t., b. l. 36), viso sklypo plotas yra 21 302 m2, o projektinis jo užstatymo plotas numatytas 2 516 m2, kuriame ketinta pastatyti 1 924,70 m2 ploto statinį. Vadinasi, užstatyto žemės sklypo dalis turėjusi būti gerokai mažesnė, nei sklypo dalis, dėl kurio tvarkymo buvo sulygta šalių.

46.       Stokojančiais pagrįstumo pripažintini ir apeliacinio skundo argumentai, kad pareiga parengti techninį darbo projektą, jame, be kita ko, nurodant ir plotą, kuriame bus atliekami grunto atvežimo darbai, šiuo konkrečiu atveju teko atsakovei. Tokio jos įsipareigojimo sutarties nuostatos nepatvirtina, o iš byloje esančios apeliantės ir trečiojo asmens A. Š. IĮ sudarytos statybos techninės priežiūros sutarties 3.1-3.2 punktų matyti, kad trečiasis asmuo įsipareigojo ne tik vykdyti ginčo objekto statybos techninę priežiūrą, bet ir organizuoti darbo projekto atlikimą. Įrodymų, kad iki atliekant ginčo darbus / juos pradėjus vykdyti statybos techninis prižiūrėtojas kreipėsi į atsakovę dėl darbo techninio projekto pateikimo ar būtų pats ėmęsis darbo projekto parengimo organizavimo, kaip sutartimi buvo susitaręs su apeliante, taip pat byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai).

47.       Nors apeliantė nurodo ir tokią aplinkybę, kad visa būtina statybų dokumentacija buvo atsakovei perduota, ši turėjo visas galimybes su ja susipažinti bei parengti techninį darbo projektą, tačiau byloje esančių įrodymų visuma, ką teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, sudaro pagrindą kitokiai išvadai. Pagal bylos duomenis, techninis projektas su visomis jo dalimis (sklypo plano, statinio architektūros, statinio konstrukcijos dalimi) atsakovei perduotas 2017 m. lapkričio 30 d. (el. b. 6 t., b. l. 55). Šių dokumentų perdavimą bei priėmimą savo parašais patvirtino tiek apeliantės, tiek atsakovės atstovai. Apeliacinio skundo argumentai, kad šiuos dokumentus atsakovei 2016 m. spalio mėn. yra perdavusi pastato  užsakovė UAB „Rivona“, taip pat nėra pagrįsti. Atsakovės į bylą pateiktame pastato statybos užsakovės UAB „Rivona“ 2019 m. birželio 12 d. rašte nurodyta, kad jai nebuvo pateikti nei prekybos paskirties pastato statybos projektas, nei jo pakeitimai ar kažkuri kita dalis (el. b. 5 t., b. l. 7). Todėl nėra pagrindo spręsti, kad apeliantė šiuos dokumentus perdavė anksčiau nei nurodyta byloje esančiame abiejų šalių pasirašytame dokumente.

48.       Siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, buvusius sudarant ir vykdant ginčo sutartį, svarbia pripažintina dar ir tokia faktinė aplinkybė, kad 2017 m. spalio 31 d. atliktų darbų aktu, kurio turinys visiškai atitinka rangos sutarties priedu esančioje sąmatoje išvardintus darbus, atsakovė šiuos darbus perdavė, o apeliantė juos priėmė nepareiškusi jokių pastabų nei dėl jų rūšies, nei dėl kokybės, nei dėl kainos. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškinyje nurodyti darbų trūkumai paaiškėjo apeliantei vėliau, nes jie nebuvo akivaizdūs, todėl ir buvo priimti nereiškiant jokių pretenzijų, tačiau ir tokie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pati apeliantė tvirtina, kad atsakovė vietoje stambaus smėlio su skalda atvežė molį su smėlio priemaišomis. Nėra jokių abejonių, kad net ir didelės statybos patirties neturintis asmuo gebėtų atskirti tai, kokios rūšies ir kokiomis savybėmis pasižymintis gruntas yra atvežtas. Kitaip tariant, molio su smėlio priemaišomis skirtumai nuo stambaus smėlio su skalda laikytini akivaizdžiais. Apeliantė neįrodinėjo, kad darbų priėmimo metu ant atsakovės atvežto grunto buvo užpiltas kitas sluoksnis arba užlietas betonas, kas objektyviai būtų apsunkinę tokių skirtumų identifikavimą, nebūtų leidę tinkamai įvertinti priimamų darbų rezultato.

49.       Kita vertus, apeliantė nepateikia jokio logiško paaiškinimo, kodėl, priimdama darbus, nepasitelkė statybos techninio prižiūrėtojo, su kuriuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. buvo sudariusi statybos techninės priežiūros sutartį, t. y. trečiojo asmens A. Š. IĮ. Šiam asmeniui, kaip savo srities profesionalui, neabejotinai turėjo ir galėjo būti žinomi skirtumai tarp molio su smėlio priemaišomis ir smėlio skaldos. Tokios aplinkybės lemia išvadą, kad apeliantę tuo metu visiškai tenkino atsakovės atliktų darbų rezultatas, jis buvo būtent toks, dėl kurio šalys buvo sulygusios rangos sutartimi, juolab kad ir pretenzijas dėl atliktų darbų bei jų kokybės apeliantė pradėjo reikšti praėjus net 5 mėnesiams po darbų priėmimo. Apeliantės 2018 m. balandžio 3 d. defektiniame akte Nr. 1 nurodyta, kad po statybų darbų atlikimo buvo patikrinta jų kokybė, jos užsakymu AB ,,Panevėžio statybos trestas“ statybinė laboratorija statybos vietoje paėmė du piltinio grunto bandinius. Bandymo protokole, surašytame 2018 m. kovo 5 d. konstatuota, kad vietoje statinio projekte numatyto stambaus smėlio arba žvyro, skaldos ir stambaus smėlio įplukto į skaldą, statybos objekte supiltas molis su smėlio priemaišomis.

50.       Toks apeliantės elgesys, kai pretenzijos dėl darbų kokybės pradėtos reikšti praėjus tokiam ilgam laikui nuo jų priėmimo, nėra suderinamas nei su bendraisiais sutarčių, nei su specialiaisiais rangos teisinius santykius reguliuojančiais principais. Nepaneigti ir pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pretenzijos dėl darbų kokybės buvo pareikštos po to, kai atsakovė kreipėsi į teismą dėl skolos už rangos darbus priteisimo ir po to, kai su apeliante bendradarbiavimą nutraukė statinio užsakovė UAB ,,Rivona“, kuri valdo prekybos centrus ,,Norfa“ ir su kuria buvo sudaryta preliminari būsimo prekybos centro pirkimo–pardavimo sutartis. Taigi labiau tikėtina, kad apeliantė pareikštu ieškiniu siekia išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo, užsakovei UAB ,,Rivona“ praradus interesą būsimomis statybomis ginčo žemės sklype, o ne tariamų darbų trūkumų ištaisymo.

51.       Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų faktinių aplinkybių visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad šalių elgesys, sudarant sutartį ir ją vykdant, leidžia spręsti, jog tikroji šalių valia, pasirašius ginčo susitarimą, buvo būtent tokia, kokią įrodinėjo atsakovė, t. y. kad ji atliks pirminius sklypo reljefo formavimo darbus. Atitinkamai, apeliacinio skundo argumentai, kad dėl netinkamai atliktų darbų tapo neįmanomas pastato naudojimas pagal paskirtį, t. y. pagrindas nėra tinkamas pastato grindų įrengimui ar kad gruntas, ant kurio turėjo būti liejamos pastato grindys, nebuvo sutankintas iki techniniame projekte nurodyto lygio, teisiškai nereikšmingi, nes apeliantė tokių įsipareigojimų pagal sutartį nebuvo prisiėmusi.

Dėl kitų ieškinio reikalavimų

52.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ir kitą ginčo dalį, kaip neįrodytus atmesdamas apeliantės reikalavimus dėl atsakovės įpareigojimo perduoti jai statybos žurnalą ir medžiagų kokybės sertifikatus.

53.       Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2020 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-421/2020, 40 punktas).  

54.       Šalių pozicijos dėl statybos žurnalo (ne)perdavimo apeliantei visiškai skirtingos, t. y. apeliantė teigė jo negavusi, o atsakovė – jį perdavusi. Statybos techniniame reglamente STR 1.06.01:2016 ,,Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ prie privalomųjų statybos darbų dokumentų priskiriamas statybos darbų žurnalas, kuriame fiksuojama visa statybos darbų eiga (5.4 punktas). Statytojas (užsakovas), užpildęs titulinį lapą ir nustatytą formą, pagrindinį ir papildomus statybos darbų žurnalus (kai jie reikalingi) perduoda rangovui (4 priedo 6 punktas). Statinį pripažinus tinkamu naudoti, pagrindinį žurnalą ir papildomus žurnalus kartu su kitais dokumentais rangovas (subrangovas) perduoda statytojui (užsakovui) (4 priedo 35 punktas).   

55.       Tokioje situacijoje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad apeliantė atsakovės atliktus darbus priėmė nepareiškusi pastabų, taikė prezumpciją, jog ir su rangos darbais susiję dokumentai apeliantei visgi buvo perduoti darbų rezultato perdavimo metu. Ši labiau tikėtina teismo išvada apeliacinio skundo argumentais (iš esmės vien apeliantės teiginiais) nepaneigta.

56.       Be to, pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę reikalavimą pareiškusi apeliantė turėjo įrodyti, kad atsakovei kilo pareiga perduoti statybos žurnalą ir medžiagų kokybės sertifikatus, o įrodžiusi tokios pareigos buvimą, įrodyti, kad atsakovė jos neįvykdė. Šių faktų visumos apeliantė neįrodė, juolab kad ir pretenzijų ar reikalavimų dėl atitinkamų dokumentų jai neperdavimo nereiškė labai ilgą laiką po darbų rezultato priėmimo, t. y. iki buvo inicijuota civilinė byla dėl šių darbų apmokėjimo (žr. šios nutarties 10 punktą). Tokiu elgesiu pati apeliantė prisiėmė galimą atitinkamų aplinkybių neįrodymo riziką.  

57.       Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta ir tai, kad atsakovė, formuodama sklypo reljefą, turėjo atlikti darbus, kuriems naudojamos būtent sertifikuotos medžiagos, nes tokia jos pareiga nekyla iš šalių pasirašytos sutarties. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad atsakovė, atlikdama apeliantės užsakytus darbus, tam privalėjo naudoti tik sertifikuotą gruntą. Neįrodžius atitinkamos atsakovės pareigos buvimo, nebuvo pagrindo ir patenkinti jos reikalavimo dėl įpareigojimo perduoti sertifikatus. 

58.       Konstatuotina, kad ginčas yra išspręstas teisingai, nepažeidžiant nei įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nei kitų proceso ir materialiosios teisės nuostatų.   

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo   

59.       Apeliantė taip pat nesutinka ir su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria šalims buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teigdama, kad dalį reikalavimo atsakovė įvykdė, t. y. pateikė atraminei sienelei pastatyti naudotų statybinių medžiagų kokybės sertifikatus. Todėl, jos nuomone, teismas turėjo priteisti ir atitinkamą dalį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.   

60.       Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

61.       Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodytas reikalavimas dėl sienelei pastatyti naudotų statybinių medžiagų kokybės sertifikato pateikimo buvo sudėtine vieno reikalavimo (dėl įpareigojimo perduoti dokumentus) dalimi. Pagrindinis apeliantės reikalavimas buvo materialaus pobūdžio – atsakovės atliktų darbų kainos, į kurią, be kita ko, pateko ir tų darbų, kurių netinkamos kokybės klausimas net nebuvo keliamas (elektros pastotės nugriovimas, pamatų polių ir atraminės sienelės įrengimas) vertė, sumažinimo iki 0 Eur bei nuostolių atlyginimo. Taigi antrosios sutarties šalies ir jos pusėje dalyvaujančio trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos iš esmės ir buvo patirtos siekiant atsikirsti į pagrindinius apeliantės reikalavimus. Dalies dokumentų (kokybės sertifikato) pateikimas, teisėjų kolegijos vertinimu, neturėjo jokios reikšmės nei ginčo baigčiai, nei šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžiui.

62.       Kadangi antrosios šalies procesinis elgesys buvo tinkamas, ji procesinėmis teisėmis naudojosi ir atliko procesines pareigas sąžiningai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatsižvelgė į dalies išvestinio reikalavimo patenkinimą. Todėl ir skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paliktina nepakeista. Kitoks šios situacijos aiškinimas neatitiktų protingo ir sąžiningo teisės aiškinimo principo (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo     

63.       Apeliantės ir jos pusėje dalyvavusio trečiojo asmens A. Š. IĮ, kuris prašė apeliacinį skundą patenkinti, prašymai dėl patirtų šios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atmetus apeliacinį skundą, netenkinami.

64.       Atsakovė UAB ,,Statlina“ prašo priteisti jai 2 879,80 Eur, o trečiasis asmuo atsakovės pusėje UAB ,,Kelstata“ – 2 178 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas, rengiant atsiliepimus į apeliacinį skundą, pateikia šių išlaidų faktą bei jų dydį pagrindžiančius įrodymus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas, į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, sprendžia, kad atlygintinų išlaidų dydis mažintinas iki rekomenduojamo maksimalaus dydžio, t. y. 1 818 Eur (1 398,50 Eur x 1,3).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.   

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Paninvest“ (juridinio asmens kodas 300933593) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Statlina“ (juridinio asmens kodas 124938522) 1 818 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Paninvest“ (juridinio asmens kodas 300933593) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Kelstata“ (juridinio asmens kodas 302507375) 1 818 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                        Dalia Kačinskienė

                                        Danguolė Martinavičienė

                                        Vigintas Višinskis