Baudžiamoji byla Nr. 2K-125/2014

                                                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00101-2011-5

                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: (S)

                                                                                                  2.1.7.4;

                                                                                                  2.4.2.1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

sekretoriaujant Linai Baužienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui,

gynėjams A. B. , R. B. , S. Z. , M. Ž. ,

išteisintiesiems G. S. , V. Š. , A. M. , V. P. ,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus laikinai vyriausiojo prokuroro pareigas einančio Mariaus Venskūno kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 31 d. nutarties.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu išteisinti:

V. P. pagal kaltinimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalyje (epizodas dėl 2010 m. lapkričio 8–10 d., 2011 m. kovo 3 d., 2011 m. balandžio 8 d., siekiant turtinės naudos sau bei kitiems asmenims (savo šeimos nariams, bendradarbiams), nemokamai naudotis „Druskininkų vandens parko“ teikiamomis paslaugomis, valstybės tarnautojo vardo diskreditavimo, tokiais veiksmais padarant didelę žalą valstybei, piktnaudžiavimo tarnyba), 228 straipsnio 2 dalyje (epizodas dėl piktnaudžiavimo tarnyba priimant į darbą M. B. ), 300 straipsnio 3 dalyje, išteisintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių;

G. S. pagal kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, išteisintas vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

V. Š. pagal kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, išteisintas vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

A. M. pagal kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, išteisintas vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalyje 1 punkte, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tuo pačiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu P. S. pripažintas kaltu, padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, tačiau, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant be užstato laiduotojai A. S. vieneriems metams; byla jam nutraukta. P. S. ir asmeniui, kuris laiduoja už kaltinamąjį – A. S. , išaiškintos BK 40 straipsnyje numatytos laidavimo sąlygas ir galimi padariniai. Tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi atmetė Kauno apygardos prokuratūros apeliacinį skundą ir paliko pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Viktoro Aiduko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintųjų ir jų gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

V. P. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (4 nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 3 dalį buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vedėju ir būdamas UAB „L.“ valdybos pirmininkas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatas; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4, 8 punktuose nustatytus valstybės tarnautojų veiklos svarbiausius etikos – pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5 punktuose nustatytas valstybės tarnautojų pareigas – laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba; taip pat Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 punktuose numatytą valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų prievolę nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, siekdamas neturtinės asmeninės naudos – M. B. dalyvavimo 2011–2015 m. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos koalicijoje, įsiteikti merui A. M. ir administracijos direktoriui G. S., 2011 metų kovo 4–10 dienomis, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus rajone, piktnaudžiaudamas tarnyba, tyčia, pasinaudodamas savo pareigų viršenybe prieš UAB „L.“ darbuotojus ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais valstybės įmonės valdybos įgaliojimais, kad valstybės įmonės valdybos nariai nustato įmonės struktūrą, vykdydamas mero A. M. bei G. S. neteisėtus nurodymus, neteisėtai nurodydamas V. Š. parengti raštą apie tai, kad įmonėje UAB „L.“ labai reikalingas direktoriaus pavaduotojo komercijai, kuris buvo kuriamas M. B., etatas, parengdamas dokumentus, reikalingus sukurti darbo vietą M. B. įmonėje – UAB „L.“ įsteigiant M. B. naują – direktoriaus pavaduotojo komercijai etatą – valdymo struktūrą, etatų sąrašą bei du valdybos posėdžių protokolus Nr. 11-03, šiuos 2011 m. kovo 8 ir 10 dienomis, savo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini), suklastodamas, nurodydamas juose žinomai melagingus duomenis, kad valdybos posėdyje 2011 m. kovo 8 d. dalyvavo posėdžio sekretorė A. C. , valdybos narys R. M. , kuris neva balsavo dėl patikslinto etatų sąrašo patvirtinimo, ir kad posėdyje dalyvavo V. Š. , kuris neva „pateikė valdybai patikslintą bendrovės etatų sąrašą, trumpai apibūdino ir paprašė patvirtinti“, neteisėtai nurodydamas V. Š. parengti įmonės UAB „L.“ darbo sutartį nuo 2011 m. kovo 10 d. su M. B. ir šioje įmonėje ją taip nuo 2011 m. kovo 10 d. įdarbinti, parengti M. B. įkurtos pareigybės – direktoriaus pavaduotojo komercijai pareiginius nuostatus bei nustatyti, kad jai mokamas 2950 Lt atlyginimas per mėnesį, pažeisdamas valstybės deklaruojamus teisėtumo, teisingumo, skaidrumo, lojalumo principus, sumenkindamas valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės prestižą, diskredituodamas valstybės tarnautojo vardą, tokiais veiksmais padarydamas didelę žalą valstybei, suklastojo dokumentus bei piktnaudžiavo tarnyba, taip pat kad, piktnaudžiaudamas tarnyba, 2010 m. lapkričio 8–10 d., 2011 m. kovo 3 d. ir 2011 m. balandžio 8 d., neteisėtai pareikalavęs, gavo ir pasinaudojo viešbučio „Aqua“ ir „Druskininkų vandens parko“ teikiamomis paslaugomis, tuo diskredituodamas valstybės tarnautojo vartą, padarydamas didelę žalą valstybei.

V. Š. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – UAB „L.“ direktoriumi, siekdamas neturtinės asmeninės naudos – M. B. dalyvavimo 2011–2015 m. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos koalicijoje bei įsiteikti merui A. M. , administracijos darbuotojams – direktoriui G. S. bei Investicijų skyriaus vedėjui, UAB „L.“ valdybos pirmininkui V. P. , 2011 metų kovo 4-10 dienomis UAB „L.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas tarnyba, tyčia pasinaudodamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad valstybės įmonės vienasmenis valdymo organas yra įmonės vadovas, 11 straipsnio 2 dalies įtvirtintais įmonės vadovo įgaliojimais, kad vadovas priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, vykdydamas mero A. M. , G. S. , V. P. neteisėtus nurodymus, parengdamas dokumentus, reikalingus M. B. įdarbinti – valdymo struktūrą, etatų sąrašą bei valdybos posėdžių protokolą Nr. 11-03, taip pat M. B. kuriamo etato – direktoriaus pavaduotojo komercijai pareiginius nuostatus, juos 2011 m. kovo 10 d. patvirtindamas, priimdamas ir pasirašydamas 2011 m. kovo 10 d. įsakymą (potvarkį) Nr. 2, kuriuo į UAB „L.“ direktoriaus pavaduotojo komercijai etatą nuo 2011 m. kovo 10 d. įdarbino M. B. , bei parengdamas su ja 2011 m. kovo 10 d. darbo sutartį Nr. 280, diskredituodamas valstybės tarnautojo vardą, tokiais veiksmais padarydamas didelę žalą valstybei, piktnaudžiavo tarnyba.

A. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas valstybės tarnautoju ir valstybės politiku, dirbdamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės meru, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4, 8 punktuose nustatytus valstybės tarnautojų veiklos svarbiausius etikos – pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5 punktuose nustatytas valstybės tarnautojų pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, pažeisdamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 punktuose numatytą valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų prievolę nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1–7 punktuose nustatytus valstybės politikų elgesio – pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, skaidrumo ir viešumo, padorumo, pavyzdingumo ir nesavanaudiškumo principus, siekdamas neturtinės asmeninės naudos – M. B. dalyvavimo 2011–2015 m. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos koalicijoje, 2011 metų kovo 4–10 dienomis, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, esančioje (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas tarnyba – tyčia pasinaudodamas savo pareigų viršenybe pavaldiems (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos pareigūnams bei UAB „L.“ darbuotojams ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintais mero įgaliojimais, kad meras kontroliuoja ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų bei įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimus, neteisėtai nurodė pavaldiems asmenims – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos darbuotojams – direktoriui G. S. bei Investicijų skyriaus vedėjui, UAB „L.“ valdybos pirmininkui V. P. sukurti darbo vietą M. B. įmonėje – UAB „L.“ įsteigiant M. B. naują – direktoriaus pavaduotojo komercijai etatą, ją skirti dirbti į šias pareigas ir mokėti 2950 Lt atlyginimą per mėnesį, neteisėtai nurodė V. P. pavesti UAB „L.“ direktoriui V. Š. parengti darbo sutartį su M. B. šią įdarbinant įmonėje nuo 2010 m. kovo 10 d. bei parengti būtent jai – M. B. naujai įsteigto etato – direktoriaus pavaduotojo komercijai pareiginius nuostatus. A. M. , duodamas žinomai neteisėtus nurodymus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos darbuotojams bei UAB „L.“ vadovui dėl naujos darbo vietos UAB „L.“ įkūrimo M. B. , jos įdarbinimo bei atlyginimo dydžio nustatymo, pažeisdamas valstybės deklaruojamus teisėtumo, teisingumo, skaidrumo, lojalumo principus bei diskredituodamas savivaldybės politiko, valstybės tarnautojo, vardą, sumenkindamas valstybės tarnybos – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės prestižą ir autoritetą, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, piktnaudžiavo tarnyba bei organizavo G. S. , V. P. bei V. Š. piktnaudžiavimą tarnyba.

G. S. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį nuostatas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį 1, 2, 3, 4, 8 punktuose nustatytus valstybės tarnautojų veiklos svarbiausius etikos – pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, 15 straipsnio 1 dalyje 1, 3, 5 punktuose nustatytas valstybės tarnautojų pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, pažeisdamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 punktuose numatytą valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų prievolę nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, siekdamas neturtinės asmeninės naudos – M. B. dalyvavimo 2011–2015 m. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos koalicijoje bei įsiteikti merui A. M. , 2011 metų kovo 4–10 dienomis, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, esančioje (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas tarnyba, tyčia pasinaudodamas savo pareigų viršenybe pavaldžių (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos pareigūnų bei UAB „L.“ darbuotojų atžvilgiu ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje 2, 3, 6 punktuose įtvirtintais savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimais, kad direktorius tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, organizuoja savivaldybės administracijos darbą, tvirtina savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių veiklos nuostatus, atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje, įstatymų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, koordinuoja, kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų darbą, vykdydamas mero A. M. neteisėtus nurodymus, pavaldžiam asmeniui – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vedėjui, UAB „L.“ valdybos pirmininkui V. P. neteisėtai nurodydamas sukurti darbo vietą M. B. įmonėje – UAB „L.“ įsteigiant M. B. naują direktoriaus pavaduotojo komercijai etatą, ją į šias pareigas įdarbinti, nustatyti ir mokėti M. B. 2950 Lt atlyginimą per mėnesį bei gauti iš įmonės – UAB „L.“ raštą apie tai, kad šiai įmonei labai reikalingas direktoriaus pavaduotojo komercijai, kuris buvo kuriamas būtent M. B. , etatas, pažeisdamas valstybės deklaruojamus teisėtumo, teisingumo, skaidrumo, lojalumo principus bei diskredituodamas valstybės tarnautojo vardą, sumenkindamas valstybės tarnybos – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės prestižą ir autoritetą, tokiais veiksmais padarydamas didelę žalą valstybei, piktnaudžiavo tarnyba.

Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus laikinai einantis vyriausiojo prokuroro pareigas M. V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl padarytų esminių BPK pažeidimų.               Prokuroras pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir pan., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, ne tik gali     (BPK 324 straipsnio 6 dalis), bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą. Be to, BPK 323 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės bylos pranešėjas ne tik susipažįsta su apeliaciniu skundu, atsikirtimais į jį ir byla, ir, jeigu reikia, nurodo šaukti į teismo posėdį liudytojus, nukentėjusiuosius, ekspertus, specialistus, išreikalauja papildomą medžiagą. Apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo, be kita ko, išdėstyti apeliacinio skundo esmę bei motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, tačiau, nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2009).

Prokuroro nuomone, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas nuosprendį pagal prokuroro apeliacinį skundą, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje               Nr. 2K-171/2009), nepateikė motyvuotų ir įstatymu pagrįstų išvadų dėl visų apeliacinio skundo esminių argumentų, taigi, tinkamai neišnagrinėjo šioje byloje paduoto prokuroro apeliacinio skundo, o tai yra esminiai BPK pažeidimai, sukliudę apeliacinės instancijos teismui tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Kasaciniame skunde pakartojami prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti aspektai dėl ikiteisminio tyrimo metu – 2011 m. gegužės 31 d. – įtariamojo V. P. , kuris buvo  UAB „L.“ valdybos pirmininkas ir kartu su valdyba galėjo spręsti klausimą dėl naujo etato įsteigimo, parodymų, o būtent: dėl to, kaip po 2011 m. vasario 27 d. įvykusių savivaldybių rinkimų jis iš mero A. M. gavo nurodymą, kad yra reikalinga UAB „L.“ įsteigti direktoriaus pavaduotojo komercijai etatą, kuris reikalingas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narei, Darbo partijos atstovei M. B. , kad ši koalicijoje palaikytų konservatorius (kurie po rinkimų gavo devynis mandatus, o Darbo partija – du, o valdančiajai koalicijai sudaryti buvo reikalingi trylika mandatų); kaip V. P. sutiko padėti dėl naujo etato įsteigimo, nors suprato, kad tai nėra visiškai „švaru“, bet turėjo mero nurodymus vykdyti; kad viskas dėl šio etato įsteigimo derinta su A. M. per 2–3 dienas tiek telefonu, tiek susitikimų metu; kad 2011 m. kovo mėn. tarp 8 ir 10 d. buvo sušauktas UAB „L.“ valdybos posėdis, kuris vyko jo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės patalpose, jame neva dalyvavo visi penki nariai: V. M. , R. G. , V. B. ir R. M. bei jis pats; kad posėdžio metu jis pranešė, kad reikia UAB „L.“ įsteigti naują direktoriaus pavaduotojo pareigybės etatą ir dėl ton reikalingas naujas patvirtintas pareigybių sąrašas; kad niekas iš valdybos narių neturėjo jokių klausimų, o jis ir neaiškino, kam jis reikalingas, nes valdyboje žmonės dirba visuomeniniais pagrindais ir jiems nelabai įdomu, kas vyksta UAB „L.“; apie tai, kad bendrovėje reikia įsteigti etatą, buvo informuotas ir UAB „L.“ direktorius V. Š., kuris tam neprieštaravo; kad šio naujai steigiamo etato atlyginimo dydį – 2950 Lt „ant popieriaus“ – jam pasikvietęs į savo darbo kabinetą nurodė administracijos direktorius G. S., kuris yra jo tiesioginis viršininkas; kad atlyginimo dydis įsteigtam etatui lygtai taip pat buvo nuspręstas to paties valdybos posėdžio metu, kuriame pasirašytas protokolas, juo buvo patvirtintas naujas pareigybių sąrašas UAB „L.“, įsteigiant direktoriaus pavaduotojo komercijai etatą; kad po šios pareigybės įsteigimo, tą pačią ar kitą dieną, V. P. iš mero gavo nurodymą, kad reikia skubiai – kaip jis suprato – M. B. įdarbinti, ir liepė paskambinti telefonu V. Š. , kad šis kuo greičiau suruoštų pareigines instrukcijas, jis tai ir padarė; kad po keleto dienų V. P. pats M. B. palydėjo į UAB „L.“ pas direktorių V. Š. ir pristatė kaip kandidatę į komercijos direktorius, tačiau nesidomėjo, ar ji turi reikiamą išsilavinimą, patirties ir kvalifikaciją šioms pareigoms, nes tai nebuvo jo sprendimas, jis tik vykdė mero nurodymą priimti M. B. į šias pareigas, nes jos balsas kaip tarybos narės reikalingas siekiant sudaryti valdančiąją koaliciją (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje. Prokuroras pažymi, kad tapačius parodymus V. P. davė ir apklausiamas kaip įtariamasis pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodydamas, jog parodymus duoda gera valia, su teisėsaugos institucijos pareigūnais nieko bendro neturi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šių V. P. parodymų apskritai nevertino, kodėl jais nesivadovauja ar juos atmetė, priimtoje nutartyje nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas, prokuroro teigimu, neatliko chronologinės V. P. parodymų analizės pradedant jo pirminiais parodymais, apklausiant įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo, ir chronologine tvarka lyginant jo parodymus su vėlesniais. Taigi, apeliacinės instancijos teismas dėl šio esminio prokuroro apeliacinio skundo argumento visiškai nepasisakė.

Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad pacituotus V. P. parodymus, kartu ir inkriminuojamus kaltinimus, neginčytinai patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu – 2011 m. gegužės 31 d. apklausiamo kaip įtariamojo G. S. duoti parodymai: kad jis nuo 2003 m. dirba (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriumi ir kaip ir (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės meras A. M., priklauso tai pačiai Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijai; kad po 2011 m. vasario 27 d. įvykusių savivaldybių rinkimų, kai paaiškėjo, kokie partijų nariai buvo išrinkti į savivaldybės tarybą, buvo suformuota koalicija, pasirašyta koalicijos sutartis; kad koalicija buvo sudaryta iš Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos, Liberalų centro sąjungos ir Darbo partijos, o koalicinėje sutartyje tarp partijų buvo pasidalintos politinės pareigybės; kad po koalicijos sudarymo nuolat vyko diskusijos apie pareigybes, apie galimus variantus, kas ką siūlys į postus; kad su UAB „L.“ direktoriumi V. Š. kalbėjosi dėl atlyginimo dydžio, koks jis turi būti paskirtas M. B.; kad dėl M. B. darbo reikalų kalbėjo ir su V. P. ; su A. M. kalbėjo apie M. B. skirtiną atlyginimą: pokalbio pradžioje A. M. paklausė, koks yra jo pavaduotojo atlyginimas, o sužinojęs, kad jo pavaduotojo atlyginimas yra apie 2500 Lt atskaičius mokesčius, A. M. įvardijo skirtiną M. B. atlyginimą – 2950 Lt neatskaičius mokesčių, pokalbio pabaigoje A. M. jam pasakė „paderinti“; kad tarp G. S. ir mero A. M. buvo ir kitas telefoninis pokalbis, kurio metu jis A. M. pasakė, kad yra reikalinga, jog „šiluminiai“ (jis taip vadiną UAB „L.“) parašytų raštą UAB „L.“ valdybai dėl darbo vietos, skirtos M. B. , reikalingumo; kad Mero A. M. pasakymas „derinti su V.“ reiškia tai, jog V. P. yra UAB „L.“ valdybos pirmininkas; kad M. B. įdarbinti UAB „L.“ buvo jo ir mero A. M. bendras susitarimas. Taip pat kaltinimus patvirtina ir šio asmens, apklausiamo įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2011 m. birželio 1 d. iš esmės tapatūs parodymai, papildomai nurodant, jog Tėvynės sąjungos–Lietuvos Krikščionių demokratų partija gavo informaciją, kad centrinė Darbo partijos vadovybė gali nepritarti jungimuisi Darbo partijos (duomenys neskelbtini) skyriui į koaliciją su Tėvynės sąjunga, todėl kilo diskusijos, kurios dažniausiai vykdavo mero A. M. tarnybiniame kabinete, ir buvo nuspręsta surasti darbą Darbo partijos (duomenys neskelbtini) skyriaus pirmininkei (duomenys neskelbtini) tarybos narei Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus apskrityje specialistei M. B. ; buvo prieita prie nuomonės, kad jai galima pasiūlyti dirbti UAB „L.“ direktoriaus pavaduotoja komercijai; kad priimant M. B. į darbą jis skambino telefonu UAB „L.“ direktoriui V. Š. dėl atlyginimo dydžio nustatymo, prieš tai šį klausimą derino su (duomenys neskelbtini) meru – A. M. ; kad anksčiau įmonėje UAB „L.“ direktoriaus pavaduotojas komercijai pareigų nebuvo, šias pareigas buvo nutarta įsteigti diskusijų metu ieškant darbo M. B.; kad dar prieš įsteigiant įmonėje UAB „L.“ pareigybę – direktoriaus pavaduotojas komercijai buvo žinoma, kad jas užims būtent M. B. . Tačiau, apeliacinės instancijos teismas ir šių G. S. parodymų nevertino, o tai, kodėl jais nesivadovauja ar juos atmeta, nutartyje nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismas neatliko chronologinės ir G. S. parodymų analizės pradedant jo pirminiais parodymais, apklausiant įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo ir chronologine tvarka lyginant jo parodymus su vėlesniais, taigi ir dėl šio prokuroro apeliacinio skundo esminio argumento visiškai nepasisakė.

Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat buvo nurodyta, kad V. P. parodymus ir kaltinimus V. P. , G. S. , V. Š. , A. M. patvirtina ir bylos duomenys – 2010 m. kovo 21 d. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-07-41 (T. 2, b. 1. 111); 2010 m. kovo 21 d. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-07-42 (T. 2, b. 1. 112); 2010 m. kovo 21 d. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-07-43 (T. 2, b. 1. 113); 2010 m. kovo 21 d. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-07-44 (T. 2, b. 1. 114); 2010 m. kovo 21 d. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-07-45 (T. 2, b. 1. 115); 2010 m. kovo 21 d. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-07-46 (T. 2, b. l. 116-117); 2010 m. kovo 21 d. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-07-46 (T. 2, b. 1. 118); 2010-03-21 Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-07-48 (T. 2, b. 1. 119); 2010 m. kovo 21 d. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-07-49 (T. 2, b. 1. 120); 2010 m. kovo 21 d. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-07-5 (T. 2, b. 1. 121); 2010 m. kovo 21 d. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-07-52 (T. 52, b. 1. 123); 2011 m. gegužės 31 d. kratos protokolas (T. 3, b. 1. 4-6); 2011 m. rugpjūčio 3 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (T. 21, b. 1. 125-126); 2011 m. rugpjūčio 5 d. straipsnio apžiūros protokolas (T. 2, b. 1. 127-130); 2010 m. kovo 21 d. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-07-53 (T. 2, b. 1. 131); 2010 m. kovo 21 d. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-07-54 (T. 2, b. 1. 132); 2010 m. kovo 21 d. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-07-57 (T. 2, b. 1. 135); specialistės I. S. 2011 m. spalio 17 d. išvada „Dėl UAB „L.“ dokumentų tyrimo“, kurioje konstatuota, kad UAB „L.“ direktoriaus pavaduotojo komercijai pareigybė yra perteklinė, jos įvedimas nėra ekonomiškai pagrįstas ir tikslingas, nes padidina veiklos sąnaudas, kurių lyginamasis svoris 2010 m. savikainos struktūroje buvo didžiausias – 16,5% iš 30 Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijai priklausančių šilumos tiekimo bendrovių, ir kad direktoriaus pavaduotojo komercijai pareigybės įkūrimas pažeidė taupumo, efektyvumo ir rezultatyvumo principus (T. 4, b. 1. 68–78, 79–83). Tačiau, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, nors apeliacinės instancijos teismas pirmiau nurodytus prokuroro apeliaciniame skunde bylos duomenis nutartyje paminėjo, t. y. tik išvardijo, tačiau jų, prokuroro teigimu, neanalizavo ir nevertino, ar jais remiasi, ar vertina kritiškai – nepasisakė, dėl to akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas dar dėl vieno prokuroro apeliacinio skundo esminio argumento visiškai nepasisakė.

Prokuroras pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad kaltinimai, jog inkriminuoti nusikalstami veiksmai 2011 m. kovo 4–10 dienomis buvo atlikti siekiant M. B. dalyvavimo 2011–2015 m. (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės tarybos koalicijoje, faktiniams bylos duomenims taip pat prieštarauja, nes (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2011-2015 m. koalicijos partnerių susitarimas, Tėvynės sąjungos atstovo A. M., Liberalų ir centro sąjungos atstovo A. M. ir Darbo partijos atstovės M. B., pasirašytas buvo ne inkriminuojamu laiku, bet 2011 m. vasario 27 d. Tačiau apeliacinės instancijos teismas netyrė, neanalizavo ir neįvertino prokuroro apeliaciniame skunde nurodytų ir byloje esančių kaltinimus patvirtinančių rašytinių duomenų – 2011 m. kovo 8 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narių, politinių partijų – koalicijos partnerių narių, išrinktų 2011–2012 m. kadencijai, susitarimo dėl valdančiosios koalicijos, kad tik 2011 m. kovo 8 d. TS–LKD devyni tarybos nariai, LiCS trys tarybos nariai, DP du tarybos nariai susitarė dirbti kartu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės žmonių gerovei, atsižvelgiant į kiekvienos politinės partijos, koalicijos partnerės, programines nuostatas; pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos D. A. parodymų, kad buvo pasirašyti du susitarimai. Pirmasis pasirašytas pirmą naktį po rinkimų, antrasis susitarimas – kovo 8 d., ir tik šis buvo pasirašytas visų išreitinguotų tarybos narių.

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje taip pat nurodė, kad duomenų, kodėl kaltinimas kiekvieno iš šių kaltinamųjų atliktus veiksmus laiko neteisėtais, kurie įstatymai ir kodėl šiems kaltinamiesiems kaltinimo inkriminuojamus veiksmus atlikti draudė, kokią konkrečią žalą valstybei šie asmenys savo veiksmais padarė ir ar padarė, byloje nėra. Tokią išvadą, anot prokuroro, apeliacinės instancijos teismas padarė net išsamiai nesusipažinęs su kaltinamiesiems suformuluotais kaltinimais. Prokuroras pažymi, kad A. M., G. S., V. P. , V. Š. suformuluotuose kaltinimuose aiškiai ir detaliai nurodyti pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai, ypač sukonkretinti atlikti prieštaraujantys įstatymams tikėtina neteisėti veiksmai, nurodyta padaryta žala valstybei ir veiksmai, būtent kuriais ir padaryta žala.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir BK 228 straipsnio 2 dalies taikymo

Prokuroro kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad bylą nagrinėję teismai priimtuose procesiniuose sprendimuose tik perrašė byloje surinktus įrodymus: Operatyvinių veiksmų atlikimo, kratos, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo, straipsnio apžiūros protokoluose užfiksuotą informaciją, specialistės I. S. 2011 m. spalio 17 d. išvadoje „Dėl UAB „L.“ dokumentų tyrimo“ nurodytus aspektus dėl naujos papildomos pareigybės UAB „L.“ įsteigimo, 2011 m. kovo 8 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narių, politinių partijų – koalicijos partnerių narių, išrinktų 2011–2012 m. kadencijai, susitarimą dėl valdančiosios koalicijos sudarymo, tačiau visiškai jų neanalizavo, nesugretino su kitais byloje esančiais įrodymais, pavyzdžiui V. P. , G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nevertino byloje surinktų įrodymų visumos, taip pažeisdami BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Tokie BPK pažeidimai, anot prokuroro, turėjo esminės reikšmės netinkamam bylos išnagrinėjimui ir neteisingų bei nepagrįstų nuosprendžio ir nutarties priėmimui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas, remiantis BPK 20 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais, yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija. Šių instancijų teismų baigiamuosiuose aktuose turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai, nustatytos reikšmingos bylai teisingai išnagrinėti faktinės aplinkybės, argumentuotai nurodyta, kuriais įrodymais vadovautasi, o kurie ir dėl ko – atmesti (BPK 305, 331, 332 straipsniai). Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, gali tik patikrinti, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinis teismas negali apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, dėl įrodymų pakankamumo pakeisti savomis, kitokiomis (priešingomis) išvadomis. Be to, proceso dalyvių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra pagrindas kasaciniam teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai, laikydamasis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, nurodytų BPK 20 straipsnyje, ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą: kaltinamųjų (išteisintųjų) V. P. , V. Š. , A. M., G. S. , liudytojų A. C., V. M. , V. B. , R. G., R. M., M. B. , D. A. parodymus; 2010 m. kovo 21 d. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose, 2011 m. gegužės 31 d. kratos G. S. darbo vietoje protokole, 2011 m. rugpjūčio 3 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole, 2011 m. rugsėjo 12 d. 2011 m. kovo 8 d. UAB „L.“ valdybos posėdžio protokolo Nr. 11-03 apžiūros protokole užfiksuotus duomenis ir jų pagrindu nustatė tokias esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui turinčias aplinkybes: 99,94 proc. UAB „L.“ akcijų priklauso (duomenys neskelbtini) savivaldybei; UAB „L.“ vadovavo V. Š., valdybos pirmininkas – V. P.; A. M. tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės meras. V. Š. ne kartą prašė savivaldybės vadovų dėl padidėjusio darbo krūvio, naujų reikalavimų skirti daugiau etatų jo vadovaujamai bendrovei, nors savivaldybei priklausančios įmonės finansinė padėtis tuo metu buvo bloga (tai patvirtina ir specialisto išvada). Tuo tarpu A. M. , būdamas meru, gavęs savivaldybei priklausančios bendrovės vadovo nusiskundimus, domėjosi šia įmone, davė atitinkamus patvarkymus dėl to pavaldiems darbuotojams. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 11 punktu (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 3 d.), savivaldybės meras kontroliuoja ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus. Taigi, tai, kad, bylos duomenimis, A. M. bendravo su jam pavaldžiais G. S. – dėl pavaduotojo komercijai atlyginimo dydžio, dėl to, kad UAB „L.“ turi parašyti bendrovės valdybai raštą dėl etato reikalingumo, su kaltinamuoju V. P. – dėl to, kad pastarasis primintų V. Š. dėl darbo sutarties ir naujo etato pareigybės aprašymo ir kt. (šie faktiniai duomenys nustatyti operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais, pokalbių stenogramomis esančiomis nagrinėjamoje byloje), pagal nurodytą teisinį reglamentavimą ir savivaldybės mero kompetenciją bei jos ribas, kaip pagrįstai konstatavo ir bylą nagrinėję teismai, nepatvirtina to, kad A. M. būtų atlikęs įstatymui prieštaraujančius veiksmus, atitinkančius nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo tarnyba – sudėties objektyviuosius požymius, veikęs už savo kompetencijos ribų. Taip pat pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra surinkta jokių duomenų, kad kaltinamasis A. M. būtų nurodęs, reikalavęs, prašęs ar kaip nors kitaip daręs įtaką V. Š. , kuris vienintelis turėjo teisę pasirašyti darbo sutartį dėl darbo UAB „L.“, kad šis sudarytų darbo sutartį būtent su M. B. ir priimtų ją į bendrovės valdybos įsteigtą direktoriaus pavaduotojo komercijai etatą.

Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. P. , būdamas UAB „L.“ valdybos pirmininku ir žinodamas apie V. Š. prašymus įkurti papildomą etatą jo vadovaujamoje bendrovėje, būdamas atsakingas už bendrovės valdybos posėdžio darbotvarkę, siekė, kad tam, jog etato įsteigimo klausimas būtų sprendžiamas laikantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 35 straipsnio (Valdybos sprendimų priėmimas) reikalavimų (įstatymo redakciją, galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. liepos 5 d.), t. y. bendrovės valdybos posėdyje, o valdybos nariams būtų pateikta konkreti informacija dėl etato reikalingumo, inicijavo posėdžio surengimą ir klausimo dėl komercijos direktoriaus etato įsteigimo svarstymą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 3 punktą (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. liepos 5 d.) bendrovės valdyba svarsto ir tvirtina bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes, tokie V. P. veiksmai pagrįstai nepripažinti nusikalstamais, nes valdybos pirmininkas privalo pristatyti valdybos nariams darbotvarkę, organizuoti valdybos posėdį, kuriame būtų sprendžiami atitinkami bendrovei aktualūs klausimai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad darbotvarkė buvo valdybos posėdžio metu pristatyta, valdybos nariai su ja susipažino, balsavo ir nusprendė įsteigti naują etatą.

Pirmosios instancijos teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu taip pat nustatė, kad V. Š., būdamas UAB „L.“ direktoriumi, po to, kai bendrovės valdyba posėdyje pritarė jo prašymu naujo etato – pavaduotojo komercijai – įsteigimui, turėjo teisę priimti į darbą pavaduotoją komercijai pasirašydamas darbo sutartį. Teismas pažymėjo, kad iš V. Š. parodymų matyti, jog jis norėjo į šias pareigas priimti būtent M. B. , tai užfiksuota tiek ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais, tą patį kaltinamasis patvirtino ir teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad M. B. kalbino dirbti jo vadovaujamoje bendrovėje jau anksčiau, o savo apsisprendimą būtent dėl M. B. kandidatūros motyvavo tuo, kad ji turi reikalingos patirties. Pabrėžtina, jog byloje nėra surinkta duomenų, kad A. M. pavaldūs G. S. , V. P. kokiu nors būdu būtų įtakoję kaltinamojo V. Š. apsisprendimą priimti į darbą būtent M. B. . Be to, išsamiai teismo išanalizuota ir 2011 m. kovo 8 d. A. M. pokalbio su G. S. dėl pavaduotojo atlyginimo dydžio, taip pat pokalbio tarp A. M. ir G. S. dėl to, kad UAB „L.“ parašytų raštą valdybai, kad jiems reikia ir kad G. S. tai derintų su kaltinamuoju V. P. , stenograma, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai, kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, tik patvirtina tai, kad tiek A. M. , tiek G. S. žinojo apie UAB „L.“ direktoriaus V. Š. nusiskundimus dėl naujo etato bendrovėje reikalingumo ir kad jei valdybos nariai valdybos posėdyje naujo etato įvedimui pritars, tai galbūt V. Š. priims į šias pareigas M. B. .

Taip pat pažymėtina, kad, skirtingai nei nurodoma kasaciniame skunde, pirminis (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2011–2015 m. koalicijos partnerių susitarimas tarp Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų, Darbo partijos bei Liberalų ir centro sąjungos buvo sudarytas dar 2011 m. vasario 27 d., jame nurodant ir susitariant dėl pagrindinių postų (pareigybių) savivaldybėje pasiskirstymo, todėl prokuroro teiginiai kasaciniame skunde, kad susitarimas buvo sudarytas tik po M. B. priėmimo į direktoriaus pavaduotojos komercijai pareigas UAB „L.“ yra nepagrįsti. Iš esmės tapatus argumentas buvo nurodytas ir prokuroro apeliaciniame skunde dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, į kurį Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gegužės 31 d. nutartyje motyvuotai atsakė, t. y. laikėsi BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Įvertinus kasacinio skundo ir teismų priimtų sprendimų argumentaciją, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 228 straipsnio 2 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, kuris tokius veiksmus atliko siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Didelės žalos požymis, kuris gali būti ir turtinio, ir neturtinio pobūdžio, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininkų einamų pareigų svarbą ir pan. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs ir tai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas šioje byloje, kad tokiai teismų praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar yra pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar yra pakankamai duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis, nepritartina, tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties. Didelės žalos požymis, rodantis padidintą piktnaudžiavimo pavojingumą ir nustatantis takoskyrą tarp baudžiamosios ir drausminės atsakomybės, turi būti kruopščiai pagrįstas byloje esančių duomenų visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-161/2012 ir kt.).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir pagal šioje baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju išteisintųjų veiksmuose nebuvo nustatyta ne tik objektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymių (piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimo), tačiau ir esminio kriterijaus – padarinių – didelės žalos. Teisėjų kolegija nurodo, kad specialisto išvada, pagal kurią, prokuroro nuomone, turėjo būti nustatytas būtent didelės žalos požymis, yra vertinama pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti byloje esantys įrodymai, nesuteikiant jai prioritetinės įrodomosios reikšmės, todėl tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, kompleksiškai (laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų) įvertinę specialistės I. S. 2011 m. liepos 17 d. išvadą „Dėl UAB „L.“ dokumentų tyrimo“ apie UAB „L.“ įvestą direktoriaus pavaduotojo komercijai etatą, jo įkūrimo kaštus, efektyvumą ir naudingumą bendrovei kaip visų byloje surinktų įrodymų visumą, argumentuotai nustatė, kad tokios naujos pareigybės įsteigimas, kaltinamiesiems inkriminuotais veiksmais, bendrovei didelės žalos nepadarė, bendrovės rezultatai priešingai – pagerėjo. Nenustačius esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių būtų netinkamai pritaikytas ir baudžiamasis įstatymas, kasacinis teismas kvestionuoti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadų dėl reikšmingų faktinių bylos aplinkybių neturi teisės, o keisti ar naikinti procesinių sprendimų dėl to, kad, prokuroro nuomone, byloje surinktų įrodymų pagrindu turėjo būti padarytos kitokios nei teismų padarytosios išvados, nėra teisinio pagrindo.

Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Vadinasi, apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2009, 2K-279/2010, kt.).

Priešingai nei teigiama prokuroro pateiktame kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro apeliacinį skundą, laikydamasis BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nurodė motyvus dėl prokuroro apeliacinio skundo esmės, konstatuodamas, kad byloje duomenų, kurie patvirtintų, kad UAB „L.“ valdybos pirmininkas V. P. būtų neteisėtai daręs įtaką UAB „L.“ direktoriaus V. Š. veiksmams priimant į darbą M. B., kad kaltinamasis G. S. būtų neteisėtai daręs įtaką kaltinamajam V. Š. priimti į darbą M. B. , kad A. M. būtų neteisėtai nurodęs, reikalavęs, prašęs ar kaip nors kitaip daręs įtaką kaltinamajam V. Š. , kuris vienintelis turėjo teisę su M. B. pasirašyti darbo sutartį, kad šis pasirašytų darbo sutartį būtent su M. B. ir ši užimtų bendrovės valdybos įsteigtą direktoriaus pavaduotojo komercijai etatą, kad A. M. pavaldūs kaltinamieji G. S. , V. P. būtų neteisėtai darę įtaką V. Š. apsisprendimui priimti į darbą būtent M. B. ir kt., byloje nėra.

Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio skundo turinį, sutinka su prokuroro teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismas į prokuroro apeliacinio skundo argumentus atsakė neišskirdamas atskirų apeliacinio skundo argumentų ir struktūrizuotai į juos neatsakydamas, o tik bendrai išanalizavęs pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo metu nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes ir jų pagrindu sutikęs su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, t. y. galbūt kiek lakoniškai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi ir apeliacinį skundą pateikusi prokurorė neprašė atlikti įrodymų tyrimo, nurodydama, kad tai nereikalinga, todėl prokuroro kasaciniame skunde nurodyti argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir pan., nagrinėdamas bylą teismo posėdyje privalėjo atlikti įrodymų tyrimą, nors tokio poreikio nematė, su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu tyrimu sutiko ir apeliacinį skundą pateikęs prokuroras, vertintini kaip nepagrįsti. Kita vertus, aktualu ir tai, kad pagrindas keisti ar naikinti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus yra tik dėl esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), dėl kurių būtų nepagrįstai suvaržytos kalinamojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad į esminius apeliacinio skundo argumentus, nors ir kiek lakoniškai, apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo motyvuotai atsakyta, todėl kasaciniame skunde nurodytais pagrindais keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties nėra teisinio pagrindo (BPK 369 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

              Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus laikinai vyriausiojo prokuroro pareigas einančio Mariaus Venskūno kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                                              Vytautas Piesliakas

                                                                                                                                            Vladislovas Ranonis

                                                                                                                                            Viktoras Aidukas