Civilinė byla Nr. 2-882-241/2016
Proceso Nr. 2-57-3-00901-2010-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.4.2.8.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Š. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Taurų spalvos“ bankroto byloje dėl atsakovų Š. Č. ir R. Č. prašymo nustatyti prievolės dydį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami patvirtinti (pateikti, jei yra patvirtinta) prievolės dydį IĮ „Taurų spalvos“ pertvarkymo dieną, vadovaujantis CK 2.104 straipsnyje nustatyta tvarka ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 70 015,16 Eur, nustatytų civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012, išieškojimą BUAB „Taurų spalvos“ reikalavimams padengti, kol bus pavirtinta kreditorės UAB DnB NORD lizingo skola šioje bankroto byloje. Pareiškėjai nurodė, kad IĮ „Taurų spalvos“ į UAB „Taurų spalvos“ pertvarkyta 2009 m. sausio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartimi UAB „Taurų spalvos“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius neorganizavimo prievolės paskirstymo tarp IĮ „Taurų spalvos“ ir UAB „Taurų spalvos“. Bankroto administratorius teigia, jog pareiškėjų atsakomybė įmonės kreditoriams yra subsidiari, tačiau konkrečios medžiagos nepateikia. Pareiškėjai savo iniciatyva kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir gavo atsakymą, jog prievolės dydžio juridiniam asmeniui – IĮ „Taurų spalvos“, jo pertvarkymo į UAB „Taurų spalvos“ dieną klausimas bankroto byloje teismo nebuvo sprendžiamas, šio klausimo išsprendimas gali būti inicijuojamas tik proceso įstatymų nustatyta tvarka, teikiant prašymą bylą nagrinėjančiam teismui. Nurodo, jog kreditorei UAB DnB NORD lizingui draudimo kompanija 2009 m. lapkričio 13 d. pervedė (už eismo įvykį) 36 900 Lt, skola šiai bendrovei įmonės pertvarkymo dieną buvo 38 389,19 Lt, taigi UAB DnB NORD lizingo skola bankroto bylos iškėlimo dieną buvo 1 489,19 Lt. Todėl lieka neaiškus UAB DnB NORD lizingo reikalavimo dydis UAB „Taurų spalvos“ bankroto bylos iškėlimo dieną, kadangi reikėtų įvertinti grąžintų lizingo bendrovei autovežių vertes. Po pertvarkymo UAB „Taurų spalvos“ vykdė veiklą dar 1,5 metų ir buvo prisiėmusi vykdyti individualios įmonės įsipareigojimus. Išieškojimas nukreiptas vykdyti praėjus daugiau kaip 3 metams po įmonės pertvarkymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. vasario 22 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo dėl prievolės dydžio nustatymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Taurų spalvos“ bankroto byloje, taip pat netenkino BUAB „Taurų spalvos“ bankroto administratoriaus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
Pasisakydamas dėl pareiškėjų kvestionuojamo kreditoriaus UAB DnB NORD lizingo reikalavimo dydžio ir subsidiariosios pareiškėjų civilinės atsakomybės, teismas nustatė, kad IĮ „Taurų spalvos“ 2009 m. sausio 19 d. pertvarkyta į UAB „Taurų spalvos“; Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartimi UAB „Taurų spalvos“ iškelta bankroto byla, 2010 m. spalio 8 d. nutartimi patvirtintas UAB DnB NORD lizingo trečios eilės 166 569,83 Lt reikalavimas, kuris 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi sumažintas iki 146 569,83 Lt.
Teismas pabrėžė, kad pareiškėjai siekia, jog teismas patvirtintų konkretaus dydžio (1 489,19 Lt) prievolę IĮ „Taurų spalvos“ pertvarkymo į UAB „Taurų spalvos“ metu bei kvestionuoja pareiškėjų subsidiariąją civilinę atsakomybę visų įmonės kreditorių atžvilgiu. Išanalizavęs civilinėse bylose Nr. 2-699-524/2012 (civilinė byla pagal ieškovės BUAB „Taurų spalvos“ ieškinį atsakovams Š. Č. ir R. Č. dėl išieškojimo nukreipimo į atsakovų turtą), Nr. A2-1605-125/2013 ir Nr. A2-1291-123/2015 (civilinės bylos inicijuotos pareiškėjų dėl proceso atnaujinimo), priimtų galutinių procesinių sprendimų argumentus, motyvus ir išvadas, teismas konstatavo, jog pareiškėjų prašymas yra nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad tiek civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012, tiek civilinėse bylose Nr. A2-1605-125/2013 ir Nr. A2-1291-123/2015 teismų konstatuota, jog: individuali įmonė buvo atsakovų (pareiškėjų) šeimos verslas, o tai atitinkamai suponuoja R. Č., kaip individualios įmonės savininko sutuoktinės, prievolę subsidiariai kartu su sutuoktiniu Š. Č., kuris yra individualios įmonės savininkas, atsakyti už UAB „Taurų spalvos“ prievoles; pareiškėjai yra įtraukti į UAB „Taurų spalvos“ bankroto bylą atsakovais, todėl savo teisę ginčyti kreditorių reikalavimus jie turėjo realizuoti būtent bankroto byloje, tačiau to nepadarė. Teismas pagrįstai nesprendė atsakovų keliamo ginčo dėl kreditorių reikalavimų dydžio ir nepažeidė rungimosi principo; byloje nėra duomenų, jog jie (pareiškėjai) civilinės bylos Nr. 2-699-524/2012 nagrinėjimo metu neturėjo objektyvių galimybių susipažinti su bankroto bylos medžiaga, gauti duomenis apie skolos 2009 m. sausio 19 d. dydį AB DnB NORD lizingui iš šios kreditorės; pareiškėjai pakarotinai kreipiasi į teismą dėl proceso atnaujinimo, tik nurodydami kitas faktines aplinkybes apie, jų teigimu, naujai paaiškėjusių aplinkybių sužinojimą. Nors jie teigia, kad tik 2015 m. balandžio mėnesį susipažino su 2014 m. lapkričio 24 d. AB DnB NORD dokumentu Nr. 30.58.17/1481, kuriame nurodyta, jog bendrovė 2009 m. sausio 19 d. buvo skolinga AB DnB NORD lizingui 38 389,19 Lt, iš LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjai, 2013 m. spalio 24 d. pateikdami prašymą atnaujinti procesą, nurodė, jog jiems yra pateikti AB DnB NORD banko dokumentai, kurie nebuvo pateikti į bylą ir apie kurių egzistavimą apeliantams iki tol nebuvo žinoma, jog bendrovės skola bankui 2008 m. gruodžio 30 d., 2009 m. kovo 18 d., t. y. bendrovės pertvarkymo metu, sudarė tik 38 389,19 Lt. Taigi apeliantų nurodomos aplinkybės galėjo būti žinomos civilinės bylos Nr. 2-699-524/2012 nagrinėjimo metu; argumentus dėl netinkamo CK 2.104 straipsnio 2 dalies taikymo apeliantai (pareiškėjai) pateikė ne tik civilinę bylą Nr. 2-699-524/2012 nagrinėjant apeliacine tvarka, bet ir nagrinėjant anksčiau pateiktą prašymą atnaujinti procesą. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-699-524/2012 apeliacine tvarka (civilinė byla 2A-663/2013), nustatė, kad apeliantai yra atsakingi už pertvarkyto juridinio asmens skolas, kurioms suėjęs mokėjimo terminas, ir už visą tinkamą prievolės įvykdymą trejų metų laikotarpiu nuo pertvarkymo momento, kas reiškia, jog apeliantai atsakingi ne tik už bendrovės pertvarkymo dieną (2009-01-19) AB DnB NORD lizingui egzistavusią skolą, bet ir visą prievolę pagal lizingo sutartis; teismų praktika dėl išieškojimo nukreipimo į sutuoktinių turtą ir su tuo susijusiais argumentais apeliantai (pareiškėjai) turėjo remtis nagrinėjant civilinę bylą dėl išieškojimo nukreipimo į sutuoktinių turtą, o ne dėl proceso atnaujinimo.
Teismas akcentavo, jog minėti teismų sprendimai turi prejudicinę galią ginčo situacijoje ir iš esmės paneigia pareiškėjų argumentus dėl neva netinkamai nustatyto (patvirtinto) lizingo bendrovės prievolės dydžio, dėl pareiškėjų civilinės atsakomybės egzistavimo už pertvarkyto juridinio asmens skolas CK 2.104 straipsnio normų prasme (CPK 182 str. 2 p.).
Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad išieškojimas nukreipiamas vykdyti praėjus daugiau kaip trejiems metams po pareiškėjų įmonės pertvarkymo, per se nenaikina ir (ar) nedaro negaliojančiais atitinkamų teismų sprendimų ir įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytų faktų. Vadovaudamasis CK 2.104 straipsnio 2 dalimi,teismas padarė išvadą, jog pareiškėjų prašymas iš naujo patvirtinti ar nustatyti prievolės dydį IĮ „Taurų spalvos“ pertvarkymo dieną yra faktiškai ir juridiškai nepagrįstas, todėl jo netenkino.
Teismas netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodęs, kad pareiškėjai nenurodė konkrečių aplinkybių, argumentų dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo, įvykdymo negalimumo, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjų (ar kurio iš jų) teisės gali būti pažeistos ir (ar) teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, komplikuotis arba pasidaryti nebeįmanomas.
Atsižvelgdamas į tai, kad bankroto administratorius nepateikė įrodymų, jog kreditorių nustatytos sumos, mokėtinos administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, nepakanka prašomoms išlaidoms atlyginti, teismas netenkino administratoriaus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas Š. Č. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį ir išspręsti bylą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas atmetė prašymą nepateikęs konkretaus atsakymo. Iš priimtos nutarties nėra aišku, ar bankroto byloje nustatyta juridinio asmens dalyvio, kuris yra subsidiariai atsakingas už juridinio asmens skolas, prievolė. Teismas nenurodė, kada buvo nustatyta juridinio asmens dalyvio prievolė bankroto byloje.
2. Nutartyje pasisakoma apie 2012 m. kovo 1 d. išnagrinėtą bylą, kurioje nebuvo sprendžiamas išieškomos sumos nustatymas, juk aiškiai atsiribota nuo sumos dydžio pagrįstumo, kad tai sprendžiama bankroto byloje, kurioje ir buvusi nustatyta 241 743,35 Lt suma pertvarkymo dienai. Antstolis atlieka išieškojimą bankroto byloje, kurioje nepatvirtinta prievolė juridinio asmens dalyviui iki pat šios dienos. Todėl negali likti galioti sprendimas, kuriame nuspręsta nukreipti išieškojimą, kai nėra nuspręsta dėl pačios nukreipiamos išieškoti sumos dydžio, o pats teismas atsiriboja nuo nukreipiamos sumos pagrįstumo, teigia, jog esmė yra nukreipimas, nukreipiamos sumos dydis yra ne tos bylos dalykas.
BUAB „Taurų spalvos“ bankroto administratorius prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Įvertinęs prašymo dalyką ir pagrindą, teismas pagrįstai atmetė apelianto prašymą. Teismas tinkamai nustatė ginčo aplinkybes ir kvalifikavo ginčo teisinius santykius, nes pareiškėjų subsidiarios atsakomybės klausimas (prievolės dydis) BUAB „Taurų spalvos“ bankroto byloje yra išspręstas civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012. Nors iš pareiškėjo prašymo ir skundo argumentų matyti, jog pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo išvadomis, tačiau šis teismo sprendimas yra galiojantis ir pareiškėjams privalomas.
2. Pareiškėjai du kartus prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012 ir priimti kitus sprendimus, tačiau pareiškėjų prašymai buvo atmesti (civilines bylas Nr. A2-1605-125/2013 ir Nr. A2-1291-123/2015). Pateiktas pareiškėjų prašymas dar kartą spręsti dėl pareiškėjų atsakomybės už BUAB „Taurų spalvos“ (buv. IĮ „Taurų spalvos") prievoles, nustatinėti jų dydį, reiškia pareiškėjų siekį, kad būtų priimtas kitoks arba pakeistas Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012, t. y., pareiškėjai nori dar kartą pakartotinai inicijuoti proceso atnaujinimą. CPK 374 straipsnis nustato, jog pakartotiniai prašymai atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimi.
3. Pareiškėjų prievolių subsidiariai atsakyti UAB „Taurų spalvos“ kreditoriams apimtis dėl įmonės pertvarkymo, jau buvo nagrinėti sprendžiant ginčą pagal BUAB „Taurų spalvos“ reikalavimą. Pareiškėjai nuo ginčo pradžios nesutiko su UAB „Taurų spalvos“ kreditorių: UAB DnB Nord lizingo, UAB „AS 24 Lietuva“, Euler Hermes Kreditversicherungs-Aktiengcsellschaft Lietuvos filialo, AB banko Snoras, reikalavimais. Visi pareiškėjų argumentai, kad skola UAB DnB Nord lizingui yra ne tokia, kokią nurodė pats kreditorius, yra išnagrinėti ir atmesti kaip nepagrįsti. Pareiškėjai patys dalyvauja UAB „Taurų spalvos“ bankroto byloje ir žino, jog UAB DnB Nord lizingo kreditorinis reikalavimas yra 139 471,42 Lt, tokio paties dydžio skola nurodyta ir civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012. Visos aplinkybės dėl lizingo sutarčių vykdymo ir nutraukimo buvo teismui pateiktos bylos nagrinėjimo metu (civilinės bylos Nr. 2-699-524/2012), į jas buvo atsižvelgta priimant procesinius sprendimus.
4. Vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu pareiškėjai yra atsakingi ir už pertvarkyto juridinio asmens skolas, kuriems suėjęs mokėjimo terminas, ir už visą prievolės tinkamą įvykdymą trejų metų laikotarpiu nuo pertvarkymo momento. Konstatavus, jog prievolės atsirado iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre, taip pat nepaneigus skolos dydžio pagal šias prievoles, pareiškėjų argumentai, dėl IĮ „Taurų spalvos“ skolų dydžio pertvarkymo metu yra teisiškai nereikšmingi, nes pareiškėjai yra atsakingi ne tik už skolas, kurioms pertvarkymo metu buvo suėjęs mokėjimo terminas, bet ir skolas, kurios atsirado dėl šių prievolių netinkamo vėlesnio vykdymo. Pareiškėjo abejonės dėl netinkamo CK 2.104 straipsnio taikymo neturi teisinio pagrindo.
5. Pareiškėjai žino savo prievolės dydį, nustatytą Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimu, prievolė nuo sprendimo priėmimo nepasikeitusi, nes pareiškėjai nevykdo teismo sprendimo. Tai, kad pareiškėjai žino savo prievolės dydį, patvirtina ir jų prašymas sustabdyti 241 748,35 Lt skolos ieškojimą civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012, todėl teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų prašymą.
6. Atskirajame skunde nurodyta teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2253/2014), šiuo atveju nėra aktuali, nes bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Nurodytoje byloje buvo neaiškus iki pertvarkymo atsiradusių prievolių dydis, todėl byla perduota nagrinėti iš naujo, tuo pačiu patvirtinant, jog individualios įmonės savininkai yra subsidiariai atsakingi. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjų prievolių dydis yra nustatytas civilinėje byloje Nr. 2-2253/2014, jis tikslus ir ne kartą patikrintas teismų pareiškėjui prašant atnaujinti procesą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjų prašymas dėl prievolės dydžio nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Apeliantas kvestionuoja teismo nutartį, kuria atmestas pareiškėjų prašymas patvirtinti juridinio asmens dalyvio prievolės dydį IĮ „Taurų spalvos“ pertvarkymo dienai. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 2.104 straipsnį.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo IĮ „Taurų spalvos“ savininku. Ši įmonė 2009 m. sausio 19 d. buvo pertvarkyta į UAB „Taurų spalvos“. Pertvarkymas – tai juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas (CK 2.104 str. 1 d.). Pagal CK 2.104 straipsnio 2 dalį, jei yra pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, tai, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre. Jei naujos teisinės formos juridinio asmens dalyviu netampa pertvarkyto juridinio asmens dalyvis, tiek pertvarkymo metu, tiek vėliau jis neatleidžiamas nuo šioje dalyje nurodytos atsakomybės.
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartimi UAB „Taurų spalvos“ iškelta bankroto byla, 2010 m. spalio 8 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, 2011 m. vasario 10 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (1 t., 36-37, 77-78, 102-103 b. l.). Bankroto administratorius kreipėsi į teismą prašydamas nukreipti išieškojimą į IĮ „Taurų spalvos“ savininko Š. Č. ir jo sutuoktinės R. Č. turtą, įskaitant ir esantį bendrąja jungtine nuosavybe bei esantį pas trečiuosius asmenis (1 t., 107 b. l.). Teismas 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi UAB „Taurų spalvos“ bankroto byloje atsakovais įtraukė Š. Č. ir R. Č., įpareigojo šalis pateikti įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus (1 t., 111-112 b. l.). Bankroto administratorius pateikė teismui kreditorinių reikalavimų, kurie susidarė IĮ „Taurų spalvos“ pertvarkymo metu, sąrašą, pagal kurį pertvarkymo metu IĮ „Taurų spalvos“ turėjo 245 104,55 Lt skolą (70 987,18 Eur) (1 t., 124 b. l.). Teismas 2011 m. birželio 28 d. nutartimi bylos dalį pagal administratoriaus prašymą dėl išieškojimo nukreipimo į atsakovų turtą išskyrė į atskirą bylą ir nustatė administratoriui terminą ieškiniui pateikti (2 t., 66-67 b. l.). Administratoriui iki nustatyto termino ieškinio nepateikus, teismas 2011 m. liepos 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1892-513/2011, administratoriaus prašymą paliko nenagrinėtą.
Bankroto administratorius 2011 m. liepos 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nukreipti 241 748,35 Lt išieškojimą UAB „Taurų spalvos“ bankroto byloje į individualios įmonės „Taurų spalvos“ savininko ir jo sutuoktinės turtą, įskaitant ir esantį bendrąja jungtine nuosavybe bei esantį pas trečiuosius asmenis. Administratorius nurodė, kad pertvarkomo juridinio asmens dalyvis (įmonės savininkas) yra atsakingas pagal pertvarkomo asmens prievoles. Pertvarkyta UAB „Taurų spalvos“ Juridinių asmenų registre registruota 2009 m. sausio 19 d., tuo metu turėjo 241 748,35 Lt skolą kreditoriams. Esamo bankrutuojančios įmonės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti ir ji negali atsiskaityti su kreditoriais, todėl išieškojimas turi būti nukreiptas į įmonės dalyvį – savininką. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje bylojeNr. 2-699-524/2012, ieškinį patenkino – nukreipė išieškojimą į Š. Č. ir R. Č. santuokoje įgytą turtą bankrutuojančios UAB ,,Taurų spalvos‘‘ 241 748, 35 Lt kreditoriniams reikalavimams padengti, o neužtekus šio turto išieškojimą nukreipė į Š. Č. ir R. Č. asmeninės nuosavybės teise esantį turtą. Atsakovai teismo sprendimą apskundė apeliaciniu skundu, kuriame teigė, kad teismas nepagrįstai išieškojimą nukreipė ir į atsakovo sutuoktinę, kuri niekada nebuvo juridinio asmens dalyvė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog trejų metų terminas nėra praleistas, kad teismas pažeidė rungimosi principą ir nevertino atsakovų argumentų, patvirtinančių ieškovo reikalaujamos priteisti skolos dydžio nepagrįstumą. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-663/2013, atsakovų argumentus pripažino nepagrįstais, apeliacinio skundo netenkino, o Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Atsakovai kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012, nurodydami, kad iš UAB „Taurų spalvos“ buvusio vadovo R. A. gavo dokumentus, apie kurių egzistavimą atsakovams nebuvo žinoma ir kurie patvirtina, kad bendrovės skola bankui 2008 m. gruodžio 30 d. sudarė tik 38 389,19 Lt, 2009 m. kovo 18 d. ataskaita pavirtina, kad bendrovės skola bankui sudarė tik 58 927,63 Lt, ir šie duomenys pagrindžia, kad net ir po įmonės pertvarkymo jos skola bankui buvo daug mažesnė nei nurodė ieškovas ir atitinkamos sumos iš atsakovų buvo priteistos neteisėtai. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. A2-1605-125/2013, atsisakė atnaujinti procesą. Teismas nurodė, kad atsakovų nurodomos aplinkybės dėl skolos, atsiradusios tada, kai atsakovai buvo atsakingi už ieškovės prievoles iki jos pertvarkymo, dydžio nesudaro pagrindo reikalauti CK 2.104 straipsnio 2 dalį taikyti taip, jog jie būtų atsakingi tik tiek, kiek ieškovė pertvarkymo metu buvo skolinga kreditoriams. Atitinkamai, atsakovų nurodomos naujos aplinkybės, patvirtintos BUAB „Taurų spalvos“ buvusio vadovo R. A. 2013 m. liepos 28 d. rašte dėl skolos dydžio, kuris atsakovų buvo ginčijamas civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012, negali būti pripažįstamos naujomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. kovo 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-442/2014, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad visi pareiškėjų argumentai, kad skola UAB DnB Nord lizingui yra ne tokia, kokią nurodė pats kreditorius, yra išnagrinėti ir atmesti kaip nepagrįsti, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, jog naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindu dėl gautų naujų duomenų atsirado pagrindas ir teisinė galimybė panaikinti byloje priimtus procesinius teismų sprendimus bei ieškovo reikalavimus išspręsti kitaip, negu jie buvo pirmiau išspręsti.
Pareiškėjai pakartotinai kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. A2-1291-123/2015, prašymą atmetė, padaręs išvadą, kad pareiškėjų nurodomos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios, nes visos aplinkybės, kurias nurodo pareiškėjai, buvo bylos nagrinėjimo dalyku, dėl jų pasisakyta teismų procesiniuose sprendimuose, šios aplinkybės neturėtų įtakos atsakovų prievolės apimčiai, nes ieškovė pagal prievoles, atsiradusias iki įmonės pertvarkymo, negali įvykdyti savo įsipareigojimų tai sumai, kuri nurodyta 2012 m. kovo 1 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendime (241 748,35 Lt) ir už šių prievolių vykdymą yra atsakingi pareiškėjai. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1781-330/2015, šią pirmosios instancijos nutartį paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad apeliantų nurodytos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą.
Aptarti teismų procesiniai sprendimai patvirtina, kad atsakovų kaip subsidiarių BUAB „Taurų spalvos“ skolininkų prievolės dydis buvo konstatuotas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012. Šis sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-663/2013, paliktas nepakeistas, o prašymai dėl proceso atnaujinimo šioje byloje buvo netenkinti. Taigi apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai tiek dėl nustatytos jo ir sutuoktinės subsidiarios prievolės dydžio, tiek dėl CK 2.104 straipsnyje įtvirtinto trejų metų termino taikymo yra išnagrinėti aukščiau aptartose civilinėse bylose. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimas turi res judicata galią, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl juridinio asmens dalyvio prievolės nustatymo IĮ „Taurų spalvos“ pertvarkymo metu.
Apelianto teigimu, iš jų turto yra vykdomas išieškojimas, tačiau bankroto byloje nebuvo nustatyta jų subsidiari prievolė. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad jų prievolė nebuvo nustatyta bankroto byloje, tačiau atkreipia dėmesį, kad ji buvo nustatyta tame pačiame teisme kaip ir nagrinėjama UAB „Taurų spalvos“ bankroto byla išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012 pagal šios įmonės bankroto administratoriaus ieškinį.
Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012 nebuvo nustatytas prievolės dydis. Bankroto administratoriaus reikalavimas buvo nukreipti išieškojimą į atsakovų santuokoje įgytą turtą bankrutuojančios UAB „Taurų spalvos“ 241 748,35 Lt kreditoriniams reikalavimams padengti, o neužtekus šio turto išieškojimą nukreipti į atsakovų asmeninės nuosavybės teise esantį turtą. Teismo sprendimu nukreipta išieškoti suma buvo nustatyta pagal administratoriaus pateiktus duomenis apie IĮ „Taurų spalvos“ įsiskolinimą kreditoriams jos pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę metu ir bankroto byloje teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012 priimtu teismo sprendimu konstatuota pareiškėjų subsidiarioji prievolė. Subsidiariosios prievolės atveju kreditorius pirmiausiai turi reikalauti prievolės įvykdymo iš pagrindinio skolininko ir tik pastarajam neįvykdžius prievolės kreditorius gali reikalauti prievolės įvykdymo iš subsidiariaus skolininko. Taigi atsakovų atsakomybė kyla tuomet, kai prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas, šiuo atveju BUAB „Taurų spalvos“. Jeigu UAB „Taurų spalvos“ bankroto byloje iš bankrutavusios įmonės turto buvo atsiskaityta su kreditoriais, kuriems pareiškėjai yra atsakingi subsidiariai, ar dėl kitų priežasčių sumažėjo šių kreditorių reikalavimai, iš pareiškėjų pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012, išieškoma suma atitinkamai turėtų būtų mažinama teismo sprendimo vykdymo procese. Tačiau tai nereiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas atsakovų prievolės dydis turėtų būti nustatomas pakartotinai.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje susiklosčiusę faktinę situaciją, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjų subsidiariosios prievolės dydis yra nustatytas teismų procesiniais sprendimais, kurie yra įsiteisėję, todėl jų prašymo nėra pagrindo tenkinti. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
BUAB „Taurų spalvos“ bankroto administratorius prašo priteisti iš apelianto 150 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus (CPK 98 str.). Atskirąjį skundą atmetus, priešingos šalies turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apelianto (CPK 93 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Taurų spalvos“, j. a k. 179377896, iš pareiškėjo Š. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Romualda Janovičienė
Gintaras Pečiulis