Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-473-557/2015

Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00293-2015-5

                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

39.2.; 39.4.; 45.4.;

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarimo, kuriuo J. L. nubaustas pagal ATPK 123 str. 1 d. 28 Eur bauda, pagal ATPK 123 str. 2 d. 28 Eur bauda, pagal ATPK 123 str. 5 d. 23 Eur bauda, pagal ATPK 129 str. 1158 Eur bauda be transporto priemonės konfiskavimo. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė administracinė nuobauda –1158 Eur bauda.

Išnagrinėjęs bylą, teisėjas

n u s t a t ė:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarimu J. L. nubaustas pagal ATPK 129 str. ir 123 str. 1 d., 2 d., 5 d. galutine 1158 Eur bauda už tai, kad 2015-04-24 01.55 val. Sodų g. Girkalių k. Klaipėdos r., vairavo transporto priemonę „FORD ESCORT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis 1,05 promilės), be to, jo valdomas automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir transporto priemonei neatlikta valstybinė techninė apžiūra, automobilis buvo be valstybinio numerio ženklo.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-05-15 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, skiriant J. L. 1158 eurų baudą su transporto priemonės konfiskavimu. Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai netaikė transporto priemonės konfiskavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje N575-2114/2011 konstatavo, kad byloje turi būti nustatyta, jog automobilio savininkas ėmėsi atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Be to, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemone. Nagrinėjamu atveju byloje yra nustatyta, kad automobilis priklauso pačiam J. L., jis automobilį nusipirko, tačiau buvusi automobilio savininkė nespėjo automobilio išregistruoti. Pažymi, kad J. L. automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kai nėra jos įgijęs, būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis 1,05 prom.), automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta valstybinė techninė apžiūra, automobilis buvo be valstybinio numerio ženklo. Neblaivaus asmens, neturinčio teisės vairuoti, vairavimas automobilio, kuriam neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra, yra itin pavojingas tiek paties pažeidėjo sveikatai ir gyvybei, tiek kitiems eismo dalyviams. Automobilis, kurio negalima identifikuoti pagal valstybinius numerius, gali būti naudojamas nusikalstamoms veikoms vykdyti ir kitiems teisės pažeidimams daryti. Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniui komfortu. ATPK 20 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda - atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Nors Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarimą, iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, o apeliantas siekia tik pakeisti apylinkės teismo nutarimą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui taikant papildomą administracinę nuobaudą – daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis (automobilio), konfiskavimą. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

ATPK 129 str. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. ATPK 26 str. 1 d. numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Daiktas, kuris buvo ATPK 129 str. numatyto pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuotinas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso (ATPK 26 str. 1 d.). Pagal teismų praktiką pripažintina, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas yra proporcinga administracinė nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Iš bylos duomenų matyti, kad nors automobilis, su kuriuo buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas, buvo registruotas I. J. vardu, tačiau jis priklauso administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – J. L. automobilį buvo nusipirkęs, tačiau savininkė jo nebuvo spėjusi išregistruoti.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs Institucijos skundą, sprendžia, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino padaryto pažeidimo sunkumą, pažeidėjo asmenybę, kitas nuobaudos skyrimui svarbias aplinkybes, kas sutrukdė teismui paskirti tinkamą administracinę nuobaudą, atitinkančią administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Pažymėtina, kad skundžiamame nutarime teismas tik lakoniškai nurodė, kad skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 129 str. atsižvelgia į tai, kad už vairavimą neblaiviam J. L. yra baudžiamas pirmą kartą, į lengvinančios aplinkybės reikšmingumą, į tai, kad nenustatyta sunkinančių aplinkybių, į transporto priemonės vertę, kuri nėra didelė, nes automobilis yra senas, be to, kaip matyti iš fotonuotraukų, yra apgadintas. Tačiau teismas išsamiau nedetalizavo, kokios aplinkybės nulėmė alternatyvios papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo – netaikymą. Su tokia apylinkės teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą. ATPK 30 str. numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 3), policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo (b. l. 5), asmens blaivumo testo (b. l. 12) matyti, kad J. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, be to, jo valdoma transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir jai nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, transporto priemonė buvo be valstybinio numerio ženklų. Apygardos teismas pažymi, kad visuma J. L. padarytų pažeidimų jo veiką daro itin pavojinga: neblaivaus asmens vairuojamas automobilis, kuris yra techniškai netvarkingas, kelia didelį pavojų ne tik tokio automobilio vairuotojo, tačiau ir aplink esančių asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui. Pažymėtina, kad iš byloje esančių fotografijų (b. l. 14) ir transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto (b. l. 13) matyti, kad automobilio techninė būklė itin prasta – nėra abiejų priekinių žibintų, visiškai sudaužytas priekinis stiklas, o pažeidėjas vairavo naktį (01.55 val.), tamsiu paros metu, kuomet matomumas itin prastas, taip jis ne tik pats galėjo sunkiai pastebėti jo važiavimo trajektorijoje esančias kliūtis, bet ir maksimaliai apribojo galimybę jį pamatyti kitiems eismo dalyviams, o tai dar labiau didino jo veikos pavojingumą. Be to, automobilis neturėjo valstybinio numerio ženklo, kas trukdė tokio automobilio identifikavimui, ir be abejonės būtų apsunkinę tokio automobilio ir jo vairuotojo nustatymą kilus eismo įvykiui. Nors pažeidėjas praeityje už panašaus pobūdžio pažeidimus nėra baustas, tačiau pastebėtina, kad jis praeityje yra padaręs ATPK pažeidimą, susijusį su alkoholio vartojimu (b. l. 8), kas rodo, kad pavartojęs alkoholio šis asmuo elgiasi priešingai visuomenės interesams ir kelia pavojų aplinkiniams. Nors teismas nekonfiskuodamas automobilio pažymėjo, kad jis senas ir apgadintas, tačiau pažymėtina, kad vienas iš administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio konfiskavimo tikslų yra užtikrinti, kad asmuo daugiau nebepažeistų teisės normų naudodamasis tuo pačiu įrankiu (automobiliu). Atkreiptinas dėmesys, kad prasta automobilio būklė nesutrukdė J. L. padaryti šio administracinio teisės pažeidimo, todėl nekonfiskavus transporto priemonės, jis ir toliau galėtų daryti analogiškus pažeidimus. Kita vertus, teismų praktikoje transporto priemonės vertė pati savaime nepripažįstama besąlygišku pagrindu jos nekonfiskuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2013). Todėl įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgus į pažeidėją charakterizuojančius duomenis, pažeidimo pobūdį ir pavojingumą darytina išvada, jog dėl J. L. paskirta nuobauda yra akivaizdžiai per švelni, nes paskyrus pažeidėjui švelnesnę ATPK 129 str. sankcijoje numatytą pagrindinės nuobaudos rūšį – baudą, ir neskiriant alternatyvios nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, ATPK 20 str. numatyti nuobaudos tikslai nebus pasiekti. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitinka administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje papildomos nuobaudos – transporto priemonės, kuria naudojantis J. L. padarė pažeidimą, konfiskavimo skyrimas yra reikalingas, atitinka įstatymų reikalavimus ir nepažeidžia nuobaudos proporcingumo principo.

Remiantis išvardintomis aplinkybėmis, Institucijos apeliacinis skundas šia apimtimi tenkintinas ir apylinkės teismo nutarimas keistinas, J. L. už ATPK 129 str. numatytą pažeidimą paskiriant papildomą nuobaudą - transporto priemonės konfiskavimą. Apygardos teismo vertinimu, kad tai bus optimali priemonė tiek nubausti pažeidėją, tiek užtikrinti ir pasiekti, kad jis ateityje nebedarytų naujų pažeidimų, o taip pat apsaugoti kitus eismo dalyvius.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarimą pakeisti, ir J. L. už pažeidimo, numatyto ATPK 129 str., padarymą paskirti papildomą administracinę nuobaudą – automobilio „FORD ESCORT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Vadovaujantis ATPK 33 str., šią nuobaudą subendrinti su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarimu J. L. paskirtomis nuobaudomis, ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą –1158 Eur baudą su automobilio „FORD ESCORT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                    Linas Pauliukėnas